UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS APLINKOS MONITORINGO ATASKAITA UŢ 2011 M. I IR II KETVIRČIUS

Transcription

1 DARNAUS VYSTYMOSI INSTITUTAS ŠIAULIŲ MUNICIPALINĖ APLINKOS TYRIMŲ LABORATORIJA UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS APLINKOS MONITORINGO ATASKAITA UŢ 2011 M. I IR II KETVIRČIUS Šiauliai,

2 Uţ aplinkos monitoringo įgyvendinimą atsakingas asmuo: lekt. dr. Kęstutis Navickas (Mykolo Romerio universitetas, Aplinkos politikos katedra), tel , el.p.: Utenos rajono savivaldybės administracija Utenio a. 4, LT Utena Tel.: (8 ~ 389) Faks.: (8 ~ 389) Darnaus vystymosi institutas Aušros al. 66 a., Šiauliai LT Tel. (8 ~ 41) Faks. (8 ~ 41) Utenos rajono savivaldybės administracija, 2011 Darnaus vystymosi institutas,

3 TURINYS I. BENDROJI DALIS... 4 II. ANTROPOGENINĖS TARŠOS MONITORINGAS APLINKOS ORO MONITORINGAS APLINKOS TRIUKŠMO MONITORINGAS POŢEMINIO VANDENS MONITORINGAS PAVIRŠINIO VANDENS MONITORINGAS III. EKOSISTEMŲ MONITORINGAS APLINKOS ORO MONITORINGAS VANDENS MONITORINGAS RETŲ RŪŠIŲ POPULIACIJŲ GAUSUMO MONITORINGAS ĄŢUOLIJOS BOTANINIAME-ZOOLOGINIAME DRAUSTINYJE ĄŢUOLYNŲ BENDRIJŲ AUGALIJOS KAITOS MONITORINGAS ĄŢUOLIJOS BOTANINIAME-ZOOLOGINIAME DRAUSTINYJE IV. KRAŠTOVAIZDŢIO MONITORINGAS

4 I. BENDROJI DALIS Pagal LR aplinkos monitoringo vykdymą reglamentuojančius teisės aktus Utenos rajono savivaldybės aplinkos monitoringas vykdomas siekiant gauti išsamią informaciją apie savivaldybės teritorijos gamtinės aplinkos būklę, planuoti bei įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones, kurios uţtikrintų tinkamą gamtinės aplinkos kokybę. Utenos rajono savivaldybės teritorijos darnus vystymasis yra neatsiejamas nuo išsamios informacijos gavimo apie antropogeninės taršos monitoringo komponentus (aplinko oro, aplinkos triukšmo, dirvoţemio, poţeminio, paviršinio, paplūdimių, maudyklų ir poilsiaviečių vandens), ekosistemų monitoringo komponentus (aplinkos oro, dirvoţemio, vandens, retų rūšių populiacijų gausumo, ąţuolynų bendrijų augalijos kaitos) ir kraštovaizdţio monitoringą. Dėl šios prieţasties 2009 m. sausio 29 d. Utenos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS 1 patvirtino Utenos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo m. programą, kurioje pateikiami kiekvieno aplinkos monitoringo komponento tikslai, uţdaviniai ir tyrimų apimtys m. geguţės 26 d. Utenos rajono savivaldybės taryba atsiţvelgdama į 2011 m. balandţio 29 d. LR aplinkos ministerijos Utenos RAAD Utenos rajono agentūros raštą Nr. (11- s)-221 sprendimu Nr. TS-184 Dėl Utenos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo m. programos pakeitimo pakeitė Utenos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo m. programą. Darnaus vystymosi institutas kartu su Šiaulių municipaline aplinkos tyrimų laboratorija nuo d. remiantis pasirašyta paslaugų teikimo sutartimi Nr. S3-65 bei 2011 m. balandţio 26 d. papildomu susitarimu Nr.S3-43 prie 2010 m. rugpjūčio 11 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. S3-65 įgyvendina Utenos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo m. programą. Nuo 2010 m. pabaigos Darnaus vystymosi instituto sukurtoje Utenos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo m. programos duomenų bazėje ( yra talpinami ir nuolatos atnaujinami aplinkos monitoringo tyrimų duomenys bei saugomos aplinkos monitoringo ataskaitos. 4

5 II. ANTROPOGENINĖS TARŠOS MONITORINGAS 2.1. Aplinkos oro monitoringas 5

6 2011 m. I ir II ketv. Utenos rajono savivaldybės teritorijoje buvo atlikti antropogeninės oro taršos tyrimai. Ąţuolijos gyvenamųjų namų kvartale (ţr. 1 pav.) antropogeninės oro taršos tyrimai atlikti 2011 m. kovo d. ir 2011 m. birţelio d., prie Šapokos gimnazijos antropogeninės oro taršos tyrimai atlikti 2011 m. kovo d. ir 2011 m. birţelio d., J. Basanavičiaus bei Aušros gatvių sankirtoje antropogeninės oro taršos tyrimai atlikti 2011 m. kovo d. ir 2011 m. birţelio d. Tyrimams vadovavo doc. dr. Juozas Kameneckas ir lekt. dr. Kęstutis Navickas. Tyrimo tikslas: nustatyti antropogeninės taršos teršalų koncentracijų aplinkos ore vertes ir įvertinti esamą situaciją, gauti informacijos, kuri leistų išvengti, sustabdyti arba sumaţinti ţalingą poveikį ţmonių sveikatai ir aplinkai. Gautus rezultatus taikyti oro kokybės valdymui ir visuomenės informavimui. Tyrimo uţdaviniai: 1. Nustatyti NO x (NO, NO 2 ), SO 2, CO, LOJ, benzeno ir kietųjų dalelių PM 10 koncentraciją. 2. Atlikti sukauptų duomenų analizę ir pateikti išvadas. Tyrimo objektas: antropogeninės oro taršos stebėsenos vietos pateiktos 1 pav. Antropogeninės oro taršos stebėsenos vietų koordinatės pateiktos 1 lentelėje. 1 pav. Antropogeninės oro taršos stebėsenos vietos (1 - Šapokos gimnazijos teritorija; 2 - J. Basanavičiaus bei Aušros gatvių sankirta; 3 - Ąţuolijos gyvenamųjų namų kvartalas) 6

7 Antropogeninės oro taršos stebėsenos vietų koordinatės Utenos rajono savivaldybės teritorijoje 1 lentelė Taško koordinatės LKS 94 koordinačių Eil. Stebėsenos objektas sistemoje Nr. X Y 1. Šapokos gimnazija J. Basanavičiaus ir Aušros gatvių sankirta Ąţuolijos gyvenamųjų namų kvartalas Tyrimo metodika. Oro teršalų koncentracijų matavimams naudoti automatiniai oro taršos analizatoriai, instaliuoti į mobilią laboratoriją. Gautos vidutinės teršalų koncentracijos buvo lyginamos su atitinkamo teršalo maţiausiomis atitinkamo vidurkinimo periodo ribinėmis vertėmis apibrėţtomis teisės aktuose. Atliekant oro teršalų koncentracijų tyrimus ir vertinant aplinkos oro kokybę, buvo laikomasi reikalavimų, patvirtintų: ES Tarybos direktyva 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo. ES Tarybos direktyva 1999/30/EB dėl sieros ir azoto dioksido, azoto oksidų, suspenduotų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore. ES Tarybos direktyva 2000/69/EB dėl benzeno ir anglies monoksido ribinių verčių aplinkos ore. LR aplinkos ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2000 m. spalio 30 d. Nr. 471/582 Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro uţterštumo verčių nustatymo. LR Aplinkos ministro bei LR Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodţio 12 d. įsakymas Nr. 591/640 Dėl aplinkos uţterštumo normų nustatymo. LR Aplinkos ministro 2010 m. balandţio 6 d. įsakymas Nr. D1-279 Dėl aplinkos ministro 2001 m. gruodţio 12 d. įsakymo Nr. 596 Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo pakeitimo. Paţymėtina, kad azoto oksidui (NO) - nėra teisės aktuose nustatytų ribinių verčių dėl aukšto nestabilumo bei polinkio virsti į kitus cheminius junginius. Be to, konsoliduotai lakiųjų organinių junginių (LOJ) išraiškai ir daugeliui prie LOJ priskiriamų elementų taip pat nėra nustatytų ribinių verčių. Neţiūrint į tai benzenas yra indikatorius kitiems organiniams 7

8 junginiams; jeigu benzeno koncentracija neviršija nustatytų normų, tai reiškia, kad kitų organinių junginių koncentracijos neturi neigiamo poveikio ţmonių sveikatai. Teršalas Aplinkos oro uţterštumo ribos Vidurkinimo laikas Ribinė vertė µg/m 3 SO 2 1 val. 350 (24k.) 150 µg/m 3 SO 2 24 val. 125 (3k.) - SO 2 1 m., 1/2m. * 20 E - NO NO 2 1 val. 200 (18 k.) 50 % NO 2 1 m % NO x 1 m. 30 A - PM val. 50 (35 k.) 50 % PM 10 1 m % CO 8 val. ** 10 mg/m 3 6 mg/m 3 Benzenas 1 m. 5 µg/m 3 5 µg/m 3 Toluenas 30 min. 0,6 mg/m 3 - Etilbenzenas 30 min. 0,02 mg/m 3 - Ksilenas 30 min. 0,2 mg/m 3-1,2,4-trimetilbenzenas 30 min. 0,02 mg/m 3 - Etanas Etenas Propanas Cis-2-pentenas metilpentenas ,3-dimetilbutanas Heksanas Propilbenzenas P-etiltoluenas O-etiltoluenas Dodekanas lentelė Leistinas nukrypimo dydis Čia: *- kalendoriniai metai ir ţiema (spalio 1 d. kovo 31 d.) ** - paros 8 valandų maksimalus vidurkis, paskaičiuotas pagal Aplinkos oro uţterštumo normas (Ţin. 2001, Nr ) 6 priedo (CO) ir pagal Ozono aplinkos ore normas ir vertinimo taisykles (Ţin. 2002, Nr ) 1 priedo II dalies (O 3 ) reikalavimus. E ekosistemų apsaugai A augmenijos apsaugai (24 k.), (25 k.) leistinas viršijimų skaičius (kartais, dienos) per kalendorinius metus. Maksimalus paros 8 valandų vidurkis reiškia, kad koncentracija nustatoma tiriant paeiliui einančius 8 valandų periodus ir kiekvieną valandą apskaičiuojant ir atnaujinant vidurkį. 8 valandų periodo vidurkis skaičiuojamas pagal šį pavyzdį: pirmas 8 valandų vidurkis imamas pradedant nuo val. praėjusios paros iki 1.00 val. paros, kuriai nustatomas vidurkis; paskutinis apskaičiavimo periodas yra nuo iki val. tos paros, kuriai nustatomas vidurkis. 8

9 3 lentelė Aplinkos oro uţterštumo ribinės vertės įvertinus 2011 m. leistinus nukrypimo dydţius Medţiagos pavadinimas Anglies monoksidas (mg/m 3 ) Kietosiosios dalelės (PM 10 ) (µg/m 3 ) Azoto dioksidas (µg/m 3 ) Paros vidurkis 50 Max 1 h vidurkis 211/400* Sieros dioksidas (µg/m 3 ) /500* * Pavojaus slenkstis, nustatytas matuojant pastoviai tris valandas Max 8 h vidurkis 10 Atliekant tyrimus buvo vadovautasi tokiomis metodikomis ir standartais: 1. Anglies monoksido (CO) koncentracija, infraraudonųjų spindulių (4.67µm) absorbcijos nustatymas LAND 52: Sieros dioksido (SO 2 ) koncentracija, fluorescencijos intensyvumo nustatymas ultravioletinių bangų (350 nm) ruoţe. 3. Azoto monoksido ir dioksido (NO, NO 2 ) koncentracija, LAND 51: Kietųjų dalelių ore (PM 10 ) koncentracija, LAND 62: Lakių aromatinių angliavandenilių koncentracijos nustatymas aplinkos ore ir stacionariuose taršos šaltiniuose dujų chromatografijos metodu LST EN ISO :2002. TYRIMO OBJEKTO PARAMETRŲ EKSPLIKACIJA Sieros dioksidas (SO 2 ). Tai atmosferos teršalas, susidarantis degimo (daţniausiai deginant iškastinį kurą, kuriame yra sieros junginių) procese, taip pat naftos produktų perdirbimo, sieros rūgšties gamybos metu. Sieros dioksido kiekį aplinkos ore galima sumaţinti naudojant maţai sieros turintį kurą ar naudojant išlakų nusierinimo įrenginius. Patekęs į atmosferą, sieros dioksidas gali oksiduotis iki SO 3 (sieros trioksido). Esant vandens garų, SO 3 greitai virsta sulfatais bei sieros rūgšties aerozoliais. Sieros rūgšties lašeliai ir kiti sulfatai gali būti pernešami dideliais atstumais ir yra vienas iš svarbiausių rūgščių lietų komponentų. Sieros dioksido poveikis aplinkai daţniausiai pasireiškia per jo oksidacijos produktus. Esant tiesioginiam ţmogaus odos kontaktui su SO 2, oda sudirginama, esant didesnėms koncentracijoms, gali nudegti. Įkvėptas SO 2 suvarţo bronchus, kartu pasunkina ir padaţnina kvėpavimą ir širdies ritmą. SO 2 gali paspartinti esamų kvėpavimo takų ligas. SO 2 ir kietosios dalelės veikia sinergetiškai, nes paspartina SO 2 oksidaciją į sieros rūgštį. 9

10 Įkvėpta sieros rūgštis (H 2 SO 4 ) skatina kvėpavimo sistemos gleivių išsiskyrimą, o tai savo ruoţtu sumaţina organizmo gebėjimą pašalinti dulkes ir padidina infekcijos prasiskverbimo į kvėpavimo takus galimybę. Sieros junginių poveikyje sustiprėja fotooksidantų (ozono) veikimas. Paţeidţiami augalų lapai, sutrinka augalų fotosintezės ir kvėpavimo procesai, augalai nustoja augti. Reguliariai į dirvą patenkančios rūgštys sutrikdo buferines dirvos savybes ir galiausiai sumaţina jos ph. Iš dirvos stipriau išplaunamos biogeninės medţiagos, padidėja metalų mobilumas. Ypač kenksmingas SO 2 ir rūgščių kritulių poveikis materialinėms vertybėms. Esant rūgščiai terpei, greitėja metalų korozija, maţėja įvairių audinių atsparumas. Ţalojamos statybinės ir konstrukcinės medţiagos, pvz., betonas, plytos, plastmasės, plienas. Anglies monoksidas (CO). Pagrindinis anglies monoksido šaltinis aplinkos ore transportas su vidaus degimo varikliais. CO susidaro degant skystam arba dujiniam naftos kurui. Daugiausia šio teršalo išmeta benzinu varomos transporto priemonės su Otto tipo varikliais. Galimi taršos maţinimo būdai automobilių parko atnaujinimas, katalizatorių naudojimas, tinkamas degimo procesų sureguliavimas. Patekęs į ţmogaus organizmą per plaučius, CO reaguoja su hemoglobinu (deguonį nešančioji molekulė kraujyje), sudarydamas karboksihemoglobiną (COHb). Šis procesas sumaţina kraujo gebėjimą pernešti deguonį, nes CO giminingumas hemoglobinui yra 200 kartų didesnis nei deguonies. COHb lygis kraujyje tiesiogiai priklauso nuo CO koncentracijos ore. Esant pastoviai CO koncentracijai, po tam tikro laiko nusistovi koncentracijų pusiausvyra, kuri vėl pakinta pasikeitus CO koncentracijai ore. CO poveikyje suaktyvėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, suprastėja koordinacija ir laiko suvokimas. Manoma, kad CO aplinkos ore padidina širdies smūgio galimybę, neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi. Azoto oksidai NO x (NO, NO 2 ). Azotas (N 2 ) yra aplinkoje paplitusios inertinės dujos, sudarančios 79% atmosferos oro. Šioje formoje azotas yra nekenksmingas ţmogui ir gyvybiškai reikalingas augalų medţiagų apykaitai. Dėl savo paplitimo atmosferoje, azotas dalyvauja daugelyje degimo procesų. Esant aukštoms degimo temperatūroms (degant angliai, naftos produktams, dujoms), molekulinis azotas (N 2 ) jungiasi su atmosferos deguoniu (O 2 ) ir sudaro azoto oksidą (NO), kuris atmosferoje palaipsniui oksiduojasi iki azoto dioksido (NO 2 ). Daţniausiai, naudojant terminą azoto oksidai (NO x ), turima mintyje šių dviejų oksidų azoto monoksido ir azoto dioksido koncentracijų suma. Azoto oksidai yra vieni iš svarbiausių komponentų rūgštiems krituliams sudaryti. Reaguodami su vandeniu jie sudaro azoto rūgštį. Esant saulės šviesai NO x reaguoja su kitais aktyviais atmosferos komponentais, daţniausiai angliavandeniliais, ir sudėtingų reakcijų metu 10

11 sudaro fotocheminius oksidantus (tarp jų ir ozoną). Šie itin nestabilūs junginiai ţaloja augalus ir erzina ţmogaus kvėpavimo ir regėjimo organus. Atskirai NO yra bespalvės ir bekvapės dujos. Jis yra pirminis degimo produktas. Ţmogaus sveikatai nėra labai pavojingas (toksinis NO poveikis prilygsta 20% NO 2 poveikio). Tačiau esant didesnėms koncentracijoms, patekęs į kraują per plaučius, sudaro metaglobiną, kuris, panašiai kaip anglies monoksidas, trukdo deguonies transportavimą kraujyje. Azoto dioksidas NO 2 yra rudos spalvos, slogaus kvapo dujos. Patekęs į ţmogaus organizmą, jis dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti sveikatos pablogėjimų esant koncentracijai ore nuo 140 g/m 3. NO 2 apsunkina kvėpavimą, padidina jo daţnumą, sumaţina plaučių atsparumą infekcijoms. NO 2 gali paţeisti giliuosius plaučių audinius ir sukelti plaučių edemą. Kai šis azoto dioksidas įkvepiamas su kitais teršalais, efektas būna suminis. Kietosios dalelės (KD 10 ). Į atmosferą patenkančios dalelės skiriasi savo dydţiu ir chemine sudėtimi, todėl jų įtaka ţmonių sveikatai ir aplinkai tiesiogiai susijusi su šiais parametrais. Daţniausi taršos smulkiomis dalelėmis šaltiniai yra katilinės, naudojančios iškastinį kurą (išmeta pelenus ir suodţius), pramoniniai procesai (metalo, audinių dulkes), dirvos erozija, fotocheminiai procesai. Degimo metu susidariusios dalelės būna maţesnės uţ 1 m, industrinės ir dirvos dalelės didesnės uţ 1 m. Daugiausia sveikatos sutrikimų sukelia dalelės, maţesnės uţ 1 m. Jas sunkiausia išvalyti iš pramoninių procesų išlakų, todėl didţiausia jų dalis iš oro pašalinama lyjant. Didelės kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore saulės spinduliavimo ir drėgmės poveikyje gali veikti klimatines sąlygas ir sumaţinti matomumą. Smulkiosios dalelės dalyvauja debesų formavimesi, ir esant intensyviems išmetimams gali padidinti debesuotumą ir kritulių kiekį tam tikroje vietovėje. Dalelės, kurių skersmuo yra tarp 0,1 ir 1,0 m, efektyviai išsklaido matomąją šviesą, taip sumaţindamos matomumą. Esant dideliam oro drėgnumui, susiformuoja migla. Kietieji teršalai patenka į ţmogaus organizmą per kvėpavimo sistemą. Dalelių prasiskverbimo gylis į kvėpavimo sistemą priklauso nuo jų dydţio. Didesnės nei 5 m dalelės daţniausiai sulaikomas gerklėje arba nosyje. Nuo 0,5 iki 5 m diametro dalelės nusėda bronchuose, o nedidelė dalis pasiekia plaučių alveoles. Smulkesnės uţ 0,5 m dalelės pasiekia plaučių alveoles ir gali jose nusėsti, tam tikra dalis per alveoles patenka į kraują. Kietųjų dalelių poveikyje gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos (astma, bronchitas, emfizema), sutrikti širdies veikla (širdies priepuolis) ir išsivystyti plaučių vėţys. 11

12 Kietosios dalelės neigiamai veikia augalų vystymąsi ir augimą; jos sukelia įvairių medţiagų paţeidimus (pavyzdţiui, metalų koroziją, padengia nešvarumais namus ir audinius ir kt.). Benzenas. Tai bespalvis, degus, kancerogeninis salsvo kvapo skystis. Chemijos pramonėje tai svarbus tirpiklis, naudojamas vaistams, plastikui, sintetiniam kaučiukui bei daţams gaminti. Natūraliai aptinkamas neapdirbtoje naftoje, bet daţnai sintezuojamas iš kitų naftos komponentų. Benzeną, kaip tirpiklį, vis daţniau keičia panašias savybes turintis toluenas. Benzeno kartais pasitaiko maiste ir gėrimuose, bandant juos konservuoti su natrio benzoatu. Jis daţnai paţymėtas konservanto kodu E210 ir E211 (angl. sodium benzoate). Šis junginys skyla rūgštingoje aplinkoje, pasitaikius vitaminui C ar kitom rūgštingom medţiagom, ir sudaro benzeną. Neseniai mokslininkai pastebėjo, kad benzeno kiekis gaivinančiuose gėrimuose gali būti pavojingas: kai kuriais atvejais net siekia ir viršija kancerogeninius (vėţį sukeliančius) lygius. Benzenas taip pat naudojamas kaip benzino priedas. Europiečių tyrimai porodė, kad ţmonės kasdien įkvepia apie 220 μg benzeno. Vairuotojai, besipildantys benzino baką degalais, įkvėpia papildomus 32 μg kas kart. Benzeno buvimas aplinkoje gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. Įkvėpus didelę dozę benzeno garų, gali ištikti mirtis, nuo maţų dozių gali prasidėti mieguistumas, galvos svaigimas, galvos skausmas, drebulys, padidėti širdies daţnis, netenkama sąmonės. Maisto, kuriame yra didelis kiekis benzeno, vartojimas gali sukelti vėmimą, pilvo dirginimą, galvos svaigimą, mieguistumą, gali padidėti širdies ritmas, prasidėti konvulsijos, ištikti mirtis. Pagrindinis ilgalaikio buvimo benzeno turinčioje aplinkoje efektas kaulų čiulpų paţeidimai, dėl kurių sumaţėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis ir susergama anemija (maţakraujyste) ir leukemija. Benzenas yra priskiriamas prie lakių organinių junginių (LOJ), kurie erzinančiai veikia kvėpavimo takus, o kartais ir odą. Ilgesnį laiką išbuvus nevėdintoje patalpoje, kurioje yra pasklidę LOJ garų, gali atsirasti galvos skausmas, svaigulys, mieguistumas. Lakieji organiniai junginiai, kaip pirmtakai (prekursoriai) dalyvauja ozono susidarymo arba skilimo reakcijų cikluose. Saulės šviesoje, LOJ reaguojant su azoto oksidais, atmosferoje didėja ozono kiekis, susidaro rūgštus lietus. LOJ sudėtyje esantys tokie angliavandeniliai, kaip benzenas, toluenas, ksilenai yra toksiški, kancerogeniški ir kenksmingi ţmogaus sveikatai. Degalinių teritorijose aplinkos ore dominuoja teršalas, susidarantis benzino garavimo metu lakiųjų organinių angliavandenilių mišinys. 40 % LOJ emisijos sudaro garavimas nuo automobilių kuro bakų, 40 % nuo talpyklų, likusieji 20 % tai transporto priemonių variklių 12

13 išmetamosios dujos. Kiekvienam litrui benzino patenkančio į automobilio baką apie 1 g išgaruoja į aplinkos orą. LOJ garavimas iš degalinių prisideda prie ir taip didelės oro taršos urbanizuotose teritorijose, reaguoja su kitais ore esančiais teršalais susidarant smogui ir sąlygoja paţeminio ozono koncentracijos didėjimą. Aromatiniai angliavandeniliai ir kiti lakieji organiniai junginiai kartu su azoto oksidais sudaro pirminius teršalus fotocheminio smogo, šiltu metų laiku susiformuojančio miestuose, kuriuose daug transporto. Vykstant fotocheminėms reakcijoms iš pirminių teršalų susidaro nuodingi antriniai teršalai, ozonas, azoto rūgštis ir oksiduoti organiniai junginiai. Benzino garai yra sunkesni uţ orą, todėl nesant vėjo oru lengvai kaupiasi degalinėse ir išsilaiko ilgesnį laiko tarpą. Lakiųjų organinių junginių skaičius yra labai didelis. Dėl šios prieţasties baigtinio tokių junginių sąrašo nėra, ir jiems taikomi bendresnio pobūdţio apibrėţimai. Pagal vieną iš jų, lakiaisiais organiniais junginiais laikomos medţiagos, susidedančios iš anglies, deguonies, vandenilio, halogenų ir t.t. ir pan. atomų, (išskyrus anglies oksidus ir neorganinius metalų karbidus), kurių virimo temperatūra yra maţesnė nei 250 laipsnių Celsijaus esant normaliam atmosferos slėgiui. Toks kriterijus naudojamas Europos Bendrijos (toliau - EB) direktyvose 2004/42/EB. METEOROLOGINĖS SĄLYGOS Meteorologinės sąlygos daro pakankamai didelę įtaką Utenos rajono oro kokybei. Aplinkos oro uţterštumas antropogeninės kilmės teršalais priklauso nuo daugelio faktorių: teršalų išmetimų kiekio, kaupimosi išmetimo vietose specifikos, išsisklaidymo į didesnę erdvę galimybių. Silpnas vėjas, rūkas, dulksna, temperatūros inversija, kuri daţniausiai stebima naktį esant ramiems, giedriems orams, sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis paţemio oro sluoksnyje ir oro uţterštumas tokiais atvejais gali ţymiai padidėti. Tokios sąlygos susidaro, kai orus lemia anticiklonas, gūbrys, maţo gradiento slėgio laukas, vyrauja ramūs, be vėjo ir be kritulių orai. Be to, maţesniuose pramonės centruose, kur oro kokybei didelę įtaką turi vieno stambaus teršėjo išmetimai, teršalų koncentracija gali padidėti ir pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos link miesto. Ţiemą nemaţą įtaką oro kokybei turi oro temperatūra, nes spaudţiant šalčiams padidėja šiluminės energijos poreikis, o ją gaminant padidėja išmetimai į orą. Kai orus lemia ţemo atmosferos slėgio sūkuriai - ciklonai - vyrauja palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui dėl 13

14 daţnos orų kaitos, stipresnio vėjo, gausesnio lietaus arba sniego, kurie greitai išsklaido arba išplauna, nusodina kenksmingus oro teršalus. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktais Utenos meteorologinės stoties duomenis, antropogeninės oro taršos tyrimų metu buvo uţfiksuotos tokios meteorologinių parametrų charakteristikos: 4 lentelė Vidutinė oro temperatūra ( C), sant. oro drėgnumas (%), kritulių kiekis (mm), vid. vėjo greitis (m/s). Utenos MS, 2011 m. Mėnuo Diena Temperatūra, C Santykinė drėgmė, % Krituliai, mm Vėjo greitis, m/s 15 1,5 73 0,9 2,8 16-1,8 65 0,0 2,1 17-0,9 56 0,0 4,0 18 0,4 52 0,0 4,4 19 1,0 84 4,3 1,9 20 0,9 77 0,3 2,8 21-1,2 86 0,0 1,8 22 3,0 95 0,6 2,9 23 4,0 67 0,0 3,4 24 3,1 65 0,0 4,8 25 0,3 58 0,0 3,4 26-2,7 61 0,0 2,5 27-1,1 57 0,0 3,0 28 1,3 65 2,7 3,1 29-0,8 78 0,3 1,8 30 1,9 75 1,5 2,8 31 0,2 65 0,0 2,1 1 21,8 68 0,0 1,5 2 20,9 72 0,0 1,5 3 16,8 68 0,0 1,4 4 16,6 70 0,0 0,8 5 19,0 69 0,0 0,9 6 21,6 59 0,0 1,8 7 22,7 57 0,0 1,8 8 23,4 56 0,0 1,3 9 23,9 60 0,0 2, ,4 67 0,3 1, ,9 87 1,0 0, ,5 79 3,2 2, ,0 69 0,3 2, ,8 65 0,0 0, ,0 64 0,0 2,1 14

15 5 lentelė Vėjo krypčių pasikartojimas (%) ir vidutinis vėjo greitis (m/s). Utenos MS, 2011 m. S Vėjo kryptys Š ŠR R PR P PV V ŠV Tyka Kovo d. Birţelio d. % 10,0 5,0 3,6 20,0 28,0 8,0 4,4 11,0 10,0 m/s 3,5 2,3 3,4 3,2 2,8 3,4 2,8 3,8 0,0 % 9,7 3,3 7,5 16,0 12,5 2,5 3,5 15,0 30,0 m/s 2,4 2,2 1,7 2,3 2,4 2,7 2,7 1,8 0,0 TYRIMO REZULTATAI Įvertinus gautus tyrimo rezultatus bei teršalų kilmę galima teigti, kad Utenos rajono savivaldybės orą labiausiai teršia autotransporto išmetamosios dujos, kuriose yra virš 200 įvairių cheminių junginių. Higieniniu poţiūriu pagrindiniai teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios dalelės (dulkės, suodţiai), sieros dioksidas. Oro taršos lygis priklauso nuo autotransporto intensyvumo ir eismo organizavimo, gatvių vaţiuojamosios dalies pločio, vietovės reljefo, meteorologinių sąlygų. Taip pat oro kokybę įtakoja transporto priemonės variklio tipas, galingumas, techninė būklė, darbo reţimas, naudojamas kuras. Autotransporto išmetamosios dujos patenka į ţemiausią atmosferos sluoksnį, todėl sunkiai išsisklaido lentelėse pateiktos 3 vietovėse 2 sezonais vykdytų antropogeninės oro taršos tyrimų eksplikacijos, kurias apibendrina 12 ir 13 statistinės lentelės. 6 lentelė 2011 m. kovo d. prie Šapokos gimnazijos vykdyto antropogeninės oro taršos tyrimo eksplikacija CO mg/m 3 PM 10 µg/m 3 NO µg/m 3 NO 2 µg/m 3 NO x µg/m 3 SO 2 µg/m 3 11:00 0, ,10 2,10 3,05 1,95 12:00 0, ,10 1,95 3,05 1,95 13:00 0, ,60 1,45 2,05 3,25 14:00 0, ,00 3,10 4,10 3,00 15:00 0, ,15 3,85 5,00 1,70 16:00 0, ,15 2,90 4,05 5,05 17:00 0, ,40 8,35 9,75 4,35 18:00 0, ,15 8,95 10,10 4,15 19:00 0, ,25 9,50 10,75 5,25 20:00 0, ,85 24,00 26,85 5,45 21:00 0, ,65 57,35 72,00 5,20 22:00 0, ,60 34,80 42,40 3,05 23:00 0, ,65 42,20 51,85 2,50 15

16 00:00 0, ,90 40,50 52,40 2,45 01:00 0, ,5 39,20 53,70 2,25 02:00 0, ,30 24,55 26,85 2,70 03:00 0, ,15 10,45 11,60 1,85 04:00 0, ,90 6,25 7,15 1,60 05:00 0, ,80 5,90 6,70 1,20 06:00 0, ,85 7,85 8,70 1,55 07:00 0, ,05 17,75 18,80 0,40 08:00 0, ,10 32,85 38,95 0,50 09:00 0, ,15 16,80 19,95 1,50 10:00 0, ,55 12,75 14,30 1,20 11:00 0, ,70 10,25 11,95 1,55 Vidurkis 0,100 25,2 3,60 17,00 20,60 2,60 Max 1 val 0, ,65 57,40 72,00 5,45 Max.8 val. 0,216 Max 24 val. 26,08 7 lentelė 2011 m. birţelio d. prie Šapokos gimnazijos vykdyto antropogeninės oro taršos tyrimo eksplikacija CO mg/m 3 PM 10 µg/m 3 NO µg/m 3 NO 2 µg/m 3 NO x µg/m 3 SO 2 µg/m 3 Benzenas µg/m 3 11:00 0, ,80 5,50 7,30 0,75 0,537 12:00 0, ,20 12,70 17,90 1,80 0,594 13:00 0, ,25 12,30 17,55 2,75 0,468 14:00 0, ,60 15,25 18,85 3,10 0,221 15:00 0, ,90 15,90 18,80 1,85 0,518 16:00 0, ,40 16,30 18,70 1,90 0,253 17:00 0, ,80 18,35 21,15 2,90 0,235 18:00 0, ,55 18,20 20,75 3,40 0,121 19:00 0, ,25 20,70 23,95 3,50 0,132 20:00 0, ,80 20,55 24,35 3,90 0,267 21:00 0, ,90 22,25 26,15 3,30 0,060 22:00 0, ,90 22,30 26,20 2,65 0,052 23:00 0, ,45 21,00 24,45 2,60 0,129 00:00 0, ,00 17,10 20,10 2,80 0,018 01:00 0, ,95 12,50 15,45 2,80 0,012 02:00 0, ,90 11,65 14,55 2,60 0,153 03:00 0, ,60 6,50 9,10 1,90 0,013 04:00 0, ,90 5,75 8,65 1,80 0,015 05:00 0, ,95 5,70 8,65 1,55 0,051 06:00 0, ,05 5,10 11,15 1,90 0,035 07:00 0, ,55 11,55 23,10 0,40 0,837 08:00 0, ,95 16,45 20,40 0,50 0,755 09:00 0, ,05 11,10 13,15 0,90 0,839 10:00 0, ,40 10,70 13,10 0,35 0,947 11:00 0, ,85 11,65 14,50 0,50 0,871 12:00 0, ,65 8,65 0,95 0,921 Vidurkis 0,200 13,8 3,60 13,70 17,20 2,10 0,300 Max 1 val 0,300 24,0 11,60 22,30 26,20 3,90 0,947 Max 8 val. 0,220 Max 24 val. 14,29 16

17 2011 m. kovo d. J. Basanavičiaus bei Aušros gatvių sankirtoje vykdyto antropogeninės oro taršos tyrimo eksplikacija 8 lentelė CO mg/m 3 PM 10 µg/m 3 NO µg/m 3 NO 2 µg/m 3 NO x µg/m 3 SO 2 µg/m 3 11:00 0, ,55 4,35 4,90 0,80 12:00 0, ,55 4,35 4,90 0,80 13:00 0, ,20 10,60 11,80 2,00 14:00 0, ,80 18,25 22,05 3,30 15:00 0, ,95 20,25 26,20 4,55 16:00 0, ,60 18,25 22,85 4,40 17:00 1, ,20 17,00 21,20 5,25 18:00 0, ,10 6,25 7,35 5,80 19:00 0, ,75 4,05 4,80 6,60 20:00 0, ,65 14,90 19,55 5,60 21:00 0, ,45 13,20 16,65 6,10 22:00 0, ,75 8,75 11,50 6,55 23:00 0, ,75 10,65 15,40 6,40 00:00 0, ,30 7,45 9,75 4,60 01:00 0, ,05 6,30 7,35 3,90 02:00 0, ,30 4,30 4,60 4,35 03:00 0, ,30 3,80 4,10 4,35 04:00 0, ,80 4,45 5,25 1,80 05:00 0, ,55 4,00 4,55 1,85 06:00 0, ,00 8,70 12,70 1,80 07:00 0, ,75 16,85 25,60 0,40 08:00 0, ,45 31,65 52,10 0,50 09:00 0, ,15 25,70 38,85 0,45 10:00 0, ,30 12,40 15,70 0,35 11:00 0, ,35 9,95 13,30 0,30 12:00 0, ,05 8,25 9,30 0,25 Vidurkis 0,200 12,2 3,80 11,30 15,10 3,20 Max1 val. 1, ,45 31,65 52,10 6,60 Max 8 val. 0,364 Max 24 val. 12, m. birţelio d. J. Basanavičiaus bei Aušros gatvių sankirtoje vykdyto antropogeninės oro taršos tyrimo eksplikacija 9 lentelė CO mg/m 3 PM 10 µg/m 3 NO µg/m 3 NO 2 µg/m 3 NO x µg/m 3 SO 2 µg/m 3 Benzenas µg/m 3 14:00 0, ,35 22,90 27,25 1,75 0,469 15:00 0, ,50 24,90 29,40 1,55 0,588 16:00 0, ,60 30,40 36,00 1,15 0,463 17:00 0, ,05 37,85 47,90 0,70 1,237 18:00 0, ,85 25,75 30,60 1,40 1,330 19:00 0, ,30 23,35 26,65 1,75 0,531 20:00 0, ,10 20,95 25,05 1,50 0,468 21:00 0, ,65 19,00 22,65 1,20 0,267 22:00 0, ,40 18,45 21,85 0,75 0,338 17

18 23:00 0, ,80 14,90 17,70 0,80 0,126 00:00 0, ,25 12,25 14,50 1,00 0,015 01:00 0, ,70 13,35 15,05 1,75 0,115 02:00 0, ,75 13,60 15,35 1,75 0,151 03:00 0, ,10 13,55 15,65 1,50 0,118 04:00 0, ,60 14,70 16,30 1,20 0,115 05:00 0, ,05 16,25 18,30 1,05 0,263 06:00 0, ,30 19,15 22,45 1,00 0,028 07:00 0, ,85 28,20 38,05 0,40 1,237 08:00 0, ,95 55,00 76,95 0,50 0,949 09:00 0, ,85 39,05 56,90 1,95 1,157 10:00 0, ,45 30,65 36,10 1,15 0,849 11:00 0, ,40 27,10 31,50 1,25 0,873 12:00 0, ,90 24,00 28,90 1,75 0,976 13:00 0, ,35 25,85 30,20 1,70 0,893 Vidurkis 0,2 21,7 5,4 23,8 29,20 1,3 0,600 Max1 val. 0,3 32,0 22,0 55,0 77,00 2,0 1,330 Max 8 val. 0,23 Max 24 val. 21,8 10 lentelė 2011 m. kovo d. Ąţuolijos gyvenamųjų namų kvartale vykdyto antropogeninės oro taršos tyrimo eksplikacija CO mg/m 3 PM 10 µg/m 3 NO µg/m 3 NO 2 µg/m 3 NO x µg/m 3 SO 2 µg/m 3 18:00 0,16 2 1,7 10,7 12,4 3,8 19:00 0,14 1 1,1 8,6 9,7 3,9 20:00 0, ,3 11,9 13,2 5,6 21:00 0, ,0 35,0 39,0 5,4 22:00 0, ,9 40,7 56,6 4,7 23:00 0, ,8 25,2 34,0 1,5 00:00 0, ,3 33,4 46,7 1,6 01:00 0, ,1 38,8 49,9 2,2 02:00 0, ,2 40,5 58,7 1,1 03:00 0, ,8 22,0 23,8 2,3 04:00 0, ,2 8,4 9,6 1,1 05:00 0,21 8 0,9 5,3 6,2 1,4 06:00 0, ,7 6,1 6,8 1,4 07:00 0, ,8 7,7 8,5 1,3 08:00 0,16 2 1,7 10,7 12,4 3,8 09:00 0,15 1 1,9 8,6 10,5 3,9 10:00 0, ,3 11,9 13,2 5,8 11:00 0, ,0 35,0 39,0 5,4 12:00 0, ,9 44,7 60,6 4,7 13:00 0, ,8 31,2 40,0 2,5 14:00 0, ,1 43,4 56,5 2,6 15:00 0, ,9 32,8 44,7 2,3 16:00 0, ,2 41,5 57,7 2,1 18

19 17:00 0, ,8 22,0 23,8 2,8 Vidurkis 0,18 31,6 6,5 24,0 30,5 3,0 Max 1 val. 0, ,2 44,7 60,6 5,8 Max 8 val. 0,23 11 lentelė 2011 m. birţelio d. Ąţuolijos gyvenamųjų namų kvartale vykdyto antropogeninės oro taršos tyrimo eksplikacija CO mg/m 3 PM 10 µg/m 3 NO µg/m 3 NO 2 µg/m 3 NO x µg/m 3 SO 2 µg/m 3 Benzenas µg/m 3 14:00 0,210 10,00 3,44 14,10 17,54 3,21 0,324 15:00 0,231 7,00 2,35 13,90 16,25 1,42 0,415 16:00 0,145 9,00 2,21 15,20 17,41 1,68 0,154 17:00 0,210 10,00 2,78 17,60 20,38 2,34 0,237 18:00 0,215 13,00 2,56 18,15 20,71 3,21 0,125 19:00 0,228 15,00 2,13 19,34 21,47 3,64 0,134 20:00 0,198 14,00 3,10 19,68 22,78 3,52 0,067 21:00 0,245 16,00 3,36 20,27 23,63 2,56 0,069 22:00 0,079 19,00 3,44 21,50 24,94 2,34 0,067 23:00 0,125 15,00 3,00 20,00 23,00 2,21 0,024 00:00 0,150 10,00 2,67 21,56 24,23 2,71 0,015 01:00 0,156 12,00 2,84 10,27 13,11 2,56 0,019 02:00 0,123 9,00 2,63 9,34 11,97 2,35 0,158 03:00 0,064 8,00 2,46 5,67 8,13 1,58 0,013 04:00 0,116 10,00 2,83 4,82 7,65 1,64 0,011 05:00 0,138 5,00 2,15 3,64 5,79 1,24 0,010 06:00 0,179 6,00 4,06 5,78 9,84 1,88 0,028 07:00 0,135 11,00 7,23 10,68 17,91 0,21 0,037 08:00 0,165 9,00 3,89 14,21 18,10 0,36 0,743 09:00 0,196 18,00 2,16 10,21 12,37 0,65 0,853 10:00 0,265 11,00 1,46 9,58 11,04 0,12 0,345 11:00 0,163 5,00 2,59 10,27 12,86 0,72 0,679 12:00 0,156 4,00 4,68 9,67 14,35 1,42 0,921 13:00 0,127 12,00 5,37 11,49 16,86 1,87 0,453 Vidurkis 0,167 10,75 3,14 13, ,34 1,89 0,240 Max 1 val. 0, ,23 21,56 24,94 3,64 0,921 Max 8 val 0, lentelė 2011 m. I ketv. Utenos rajono savivaldybės teritorijoje atliktų antropogeninės oro taršos Analitė tyrimo rezultatų suvestinė Mėginio ėmimo vietoje, nustatyta koncentracija μg/m 3 Šapokos gimnazija J. Basanavičiaus ir Aušros gatvių sankirta Ąţuolijos gyvenamųjų namų kvartalas Aktuali ribinė vertė/mato vnt. CO 0,216 0,364 0, μg/m 3 PM 10 26,080 12,800 31,60 - NO 3,600 3,800 6, μg/m 3 19

20 NO 2 57,400 31,650 44,70 - NO x 20,600 15,100 30,50 50 μg/m 3 SO 2 5,450 6,600 5,80 10 mg/m 3 etanas 0,010 0,011 0,001 - etenas 0,026 0,080 0,011 - propanas 0,015 0,031 0,021 - cis-2-pentenas 0,009 0,038 0,007-3-metilpentenas 0,004 0,019 0,006-2,3-dimetilbutanas 0,002 0,034 0,002 - heksanas 0,006 0,030 0,001 - benzenas 0,600 0,900 0,400 5 μg/m 3 toluenas 0,021 0,055 0,009 0,6 mg/m 3 etilbenzenas 0,012 0,012 0,004 0,02 mg/m 3 ksilenas 0,019 0,035 0,002 0,2 mg/m 3 propilbenzenas 0,014 0,055 0,011 - p-etiltoluenas 0,010 0,012 0,010 - o-etiltoluenas 0,009 0,011 0,002-1,2,4-trimetilbenzenas 0,008 0,027 0,008 0,02 mg/m 3 dodekanas 0,007 0,019 0,003 - Pastaba: CO ir LOJ junginių, išskyrus benzeną, koncentracijos pateikiamos mg/m 3 13 lentelė 2011 m. II ketv. Utenos rajono savivaldybės teritorijoje atliktų antropogeninės oro taršos Analitė tyrimo rezultatų suvestinė Mėginio ėmimo vietoje, nustatyta koncentracija μg/m 3 Šapokos gimnazija J. Basanavičiaus ir Aušros gatvių sankirta Ąţuolijos gyvenamųjų namų kvartalas Aktuali ribinė vertė/mato vnt. CO 0,22 0,23 0, mg/m 3 PM 10 14,29 21,80 10,75 50 μg/m 3 NO 3,60 5,40 3,14 - NO 2 22,30 55,00 21, μg/m 3 NO x 17,20 29,20 16,34 - SO 2 3,90 2,00 3, μg/m 3 Benzenas 0,30 0,60 0,24 5 μg/m 3 Pastaba: CO koncentracijos pateikiamos mg/m 3 Išnagrinėjus aukščiau pateiktose lentelėse tyrimų duomenis nustatyta, kad 2011 m. I ketvirtį visose trijose tyrimų vietose buvo uţfiksuota panašaus lygio tarša. Nustatytos teršalų ribinės vertės viršytos nebuvo. Didţiausias anglies monoksido 8 val. vidurkis buvo uţfiksuotas prie J. Basanavičiaus ir Aušros gatvių sankryţos (0,364 mg/m 3 ). Didţiausia tarša kietosiomis dalelėmis gyvenamųjų namų rajone (31,6 μg/m 3 ), maţiausia prie J.Basanavičiaus ir Aušros gatvių sankirtos (12,8 μg/m 3 ). Daugiausia azoto oksidų uţfiksuota Ąţuolijos gyvenamųjų namų kvartale (30,50 μg/m 3 ), tačiau didţiausias azoto dioksidų kiekis prie Šapokos gimnazijos (57,4 20

21 μg/m 3 ). Didţiausias sieros dioksido kiekis aplinkos ore (6,6 μg/m 3 ) uţfiksuotas J. Basanavičiaus ir Aušros gatvių sankirtoje, maţiausias prie Šapokos gimnazijos (2 μg/m 3 ) m. II ketvirtį gerokai pasikeitė Utenos miesto aplinkos oro taršos įvairiais junginiais koncentracija skirtinguose aplinkos oro monitoringo taškuose. Labiausiai uţteršta viena iš trijų aplinkos oro monitoringo vietų tapo J. Basanavičiaus ir Aušros gatvių sankirta (akcentuotina, kad nustatytos ribinės teršalų vertės nebuvo viršytos). Šiame aplinkos oro monitoringo taške iš visų oro monitoringo vietovių buvo aptiktas didţiausias kiekis anglies monoksido (0,23 μg/m 3 ). Be to, CO kiekis Šapokos gimnazijos aplinkos ore siekė 0,22 μg/m 3. Prie Šapokos gimnazijos tiriamuoju laikotarpiu iš visų oro monitoringo vietų buvo uţfiksuota absoliučiai didţiausia SO 2 koncentracija ore, kuri siekė 3,9 μg/m 3. Paţymėtina, kad Aţuolijos gyvenamųjų namų kvartale iš visų oro monitoringo vietų buvo uţfiksuoti maţiausi CO, kietųjų dalelių, azoto oksidų ir benzeno kiekiai. IŠVADOS Išnagrinėjus 2011 m. I ketv. Utenos rajono savivaldybės teritorijoje atliktų antropogeninės oro taršos tyrimų rezultatus galima suformuluoti tokias išvadas: Nustatyta, kad 2011 m. kovo d. prie Šapokos gimnazijos CO koncentracijos tiriamu laikotarpiu neviršijo paros 8 valandų maksimalaus vidurkio ribinės vertės ir sudarė 0,021 jos dalį. Vidutinė vertė siekė 0,1 mg/m 3 ; SO 2 koncentracijos tiriamu laikotarpiu neviršijo maksimalios 1 valandos ribinės vertės ir sudarė 0,015 dalį. Vidutinė vertė siekė 2,6 μg/m 3. SO 2 koncentracijos buvo foninio lygio; NO 2 koncentracijos tiriamu laikotarpiu neviršijo maksimalios 1 valandos ribinės vertės ir sudarė 0,287 jos dalį. Stebimas rytinis NO 2, NO, NOx koncentracijų padidėjimas sietinas su padidėjusiu transporto srautu. Vidutinės vertės NO 2 siekė nuo 17 μg/m 3. Kietosios dalelės (PM 10 ) koncentracijos tiriamuoju laikotarpiu nepasiekė maksimalios 24 valandų ribinės vertės ir sudarė 0,52 jos dalį. Nustatyta, kad 2011 m. kovo d. J. Basanavičiaus ir Aušros gatvių sankirtoje CO koncentracijos tiriamu laikotarpiu neviršijo paros 8 valandų maksimalaus vidurkio ribinės vertės ir sudarė 0,036 jos dalį. Vidutinė vertė siekė 0,2 mg/m 3 ; SO 2 koncentracijos tiriamuoju laikotarpiu neviršijo maksimalios 1 valandos ribinės vertės ir sudarė 0,018 jos dalį. Vidutinė vertė siekė 3,2 μg/m 3. SO 2 koncentracijos buvo foninio lygio; NO 2 koncentracijos tiriamu laikotarpiu neviršijo maksimalios 1 valandos ribinės vertės ir sudarė 0,158 jos dalį. Vidutinės vertės NO 2 siekė 11,3 μg/m 3. Kietosios dalelės (PM 10 ) koncentracijos tiriamu laikotarpiu 21

22 nepriartėjo prie maksimalios 24 valandų ribinės vertės ir sudarė 0,256 jos dalį. Vidutinė vertė siekė 12,2 μg/m 3. Nustatyta, kad 2011 m. kovo d. Ąţuolijos gyvenamųjų namų kvartale CO koncentracijos tiriamu laikotarpiu neviršijo paros 8 valandų maksimalaus vidurkio ribinės vertės ir siekė 0,23 mg/m 3 ; SO 2 koncentracijos tiriamu laikotarpiu neviršijo maksimalios 1 valandos ribinės vertės ir siekė 5,8 μg/m 3. SO 2 koncentracijos buvo foninio lygio; NO 2 koncentracijos tiriamu laikotarpiu neviršijo maksimalios 1 valandos ribinės vertės ir siekė nuo 44,7 μg/m 3. Kietosios dalelės (PM 10 ) koncentracijos tiriamu laikotarpiu siekė 31,6 μg/m 3. Visais 3 tiriamaisiais laikotarpiais LOJ (tolueno, etilbenzeno, ksileno, 1,2,4- trimetilbenzeno) koncentracijos neviršijo 30 min. ribinių verčių. Išnagrinėjus 2011 m. II ketv. Utenos rajono savivaldybės teritorijoje atliktų antropogeninės oro taršos tyrimų rezultatus galima suformuluoti tokias išvadas: Nustatyta, kad 2011 m. birţelio d. prie Šapokos gimnazijos CO koncentracijos sudarė 0,022 paros 8 valandų maksimalaus vidurkio ribinės vertės. Vidutinė vertė siekė 0,2 mg/m 3 ; SO 2 koncentracijos sudarė 0,002 maksimalios 1 valandos ribinės vertės. Vidutinė vertė siekė 3 μg/m 3. SO 2 koncentracijos buvo foninio lygio; NO 2 koncentracijos sudarė 0,111 ribinės vertės. Vidutinės vertės NO 2 siekė 13,7 μg/m 3. Kietosios dalelės (PM 10 ) koncentracijos neviršijo maksimalios 24 valandų ribinės vertės ir sudarė 0,285. Nustatyta, kad 2011 m. birţelio d. dienomis J. Basanavičiaus bei Aušros gatvių sankirtoje CO koncentracijos sudarė 0,023 paros 8 valandų maksimalaus vidurkio ribinės vertės. Vidutinė vertė siekė 0,2 mg/m 3 ; SO 2 koncentracijos sudarė 0,0038 maksimalios 1 valandos ribinės vertės. Vidutinė vertė siekė 0,6 μg/m 3. SO 2 koncentracijos buvo foninio lygio. NO 2 koncentracijos sudarė 0,275 maksimalios 1 valandos ribinės vertės. Vidutinės vertės NO 2 siekė nuo 23,8 μg/m 3. Kietosios dalelės (PM 10 ) koncentracijos nepriartėjo prie maksimalios 24 valandų ribinės vertės ir sudarė 0,436 jos dalį. Vidutinė vertė siekė 21,7 μg/m 3. Nustatyta, kad 2011 m. birţelio d. Ąţuolijos gyvenamųjų namų kvartale CO koncentracijos tiriamuoju laikotarpiu neviršijo paros 8 valandų maksimalaus vidurkio ribinės vertės ir siekė 0,21 mg/m 3 ; SO 2 koncentracijos tiriamuoju laikotarpiu neviršijo maksimalios 1 valandos ribinės vertės ir siekė 0,921 μg/m 3. SO 2 koncentracijos buvo foninio lygio; NO 2 koncentracijos tiriamuoju laikotarpiu neviršijo maksimalios 1 valandos ribinės vertės ir siekė nuo 22

23 21,56 μg/m 3. Kietosios dalelės (PM 10 ) koncentracijos tiriamuoju laikotarpiu neviršijo maksimalios 24 valandų ribinės vertės ir siekė 10,75 μg/m 3. Visais trimis tiriamaisiais laikotarpiais benzeno koncentracijos neviršijo 30 min. ribinių verčių. Oro taršos monitoringo rezultatai rodo, kad didţiausią dėmesį reikėtų atkreipti į miesto oro dulkėtumą. Tam tikrais sezonais miesto oro dulkėtumą galima būtų ţymiai sumaţinti plaunant ar drėgnai valant gatves, kuriose fiksuojamas didţiausias transporto judėjimas. LITERATŪRA 1. Nacionalinių taršos maţinimo bei oro kokybės vertinimo programų paruošimas Europe Aid/114743/D/SV/LT. Aplinkos oro kokybės vertinimo vadovas. Vilnius, 2006, 88 psl. 2. Kauno aplinkos kokybės tyrimai: oro kokybė. Viešosios įstaigos Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai 2007 metų veiklos ataskaita m. Kaunas. 3. Transportinio triukšmo problemos ir jų sprendimo būdai. Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Prieiga per internetą: < 4. Klibavičius A Transporto neigiamo poveikio aplinkai vertinimas. Vilnius: Technika. 23

24 2. 2. Aplinkos triukšmo monitoringas 24

25 2011 metų birţelio d. Utenos rajono savivaldybės teritorijoje buvo atliktas aplinkos triukšmo tyrimas. Tyrimui vadovavo lekt. dr. Kęstutis Navickas. Tyrimo tikslas: atlikti aplinkos triukšmo matavimus ir įgyvendinti priemones, kurios pagal numatomus prioritetus padėtų išvengti, sumaţinti ar apsaugoti visuomenę nuo aplinkos triukšmo kenksmingo poveikio. Tyrimo uţdaviniai: 1. Nustatyti dienos triukšmo rodiklio L dienos, vakaro triukšmo rodiklio L vakaro, nakties triukšmo rodiklio L nakties ir dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio L dvn reikšmes (db). 2. Atlikti sukauptų duomenų analizę ir pateikti išvadas. Tyrimo objektas: aplinkos triukšmo stebėsenos vietos pateiktos 1 pav. Aplinkos triukšmo stebėsenos vietų koordinatės pateiktos 1 lentelėje. 1 pav. Aplinkos triukšmo stebėsenos vietos 25

26 1 lentelė Aplinkos triukšmo stebėsenos vietų koordinatės Utenos rajono savivaldybės teritorijoje Eil. Taško koordinatės LKS 94 koordinačių sistemoje Stebėsenos objektas Nr. X Y 1. VšĮ Utenos apskrities ligoninė Rapolo Šaltenio pagrindinė mokykla Dauniškio gimnazija Aukštakalnio pagrindinė mokykla Šapokos gimnazija Vyţuonos parkas Dauniškio eţero pakrantė Atgimimo ąţuolynas Ąţuolijos botaninis zoologinis draustinis Tyrimo metodika. Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinti matavimo rezultatais, palyginant juos su LR sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. V-555 Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2007 Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje patvirtinimo pateiktais atitinkamais triukšmo ribiniais dydţiais. Nepastovus triukšmas gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje įvertintas pagal ekvivalentinį ir maksimalų garso lygius. Maksimalaus ir ekvivalentinio triukšmo matavimams naudotas automatinis triukšmo analizatorius, instaliuotas į mobilią laboratoriją. Atliekant matavimus vadovautasi metodikomis ir standartais: 1) LST ISO :2005 Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydţiai ir įvertinimo tvarka ; 2) LST ISO :2008 Akustika. Aplinkos triukšmo apibūdinimas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas ; 3) laboratorijoje patvirtintomis standartinėmis veiklos procedūromis. LR sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. V-555 Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2007 Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje patvirtinimo nustatyti triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, kurie taikomi vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Maksimalus garso lygis garso lygis, atitinkantis triukšmo matuoklio maksimalų rodmenį matavimo metu dba maks ; 26

27 Nepastovaus triukšmo ekvivalentinis garso lygis pastovaus plačiajuosčio triukšmo, kurio vidutinis kvadratinis garso slėgis toks pat, kaip ir nagrinėjamo nepastovaus triukšmo tam tikro laiko intervale, garso lygis. Dienos triukšmo rodiklis (L dienos ) dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų dienos laikotarpiui. Nakties triukšmo rodiklis (L nakties ) nakties metu (nuo 22 val. iki 6 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų nakties laikotarpiui. Dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis (L dvn ) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. triukšmo lygis L dvn decibelais (db), apskaičiuojamas pagal tokią formulę: L dvn 101g L L Lnakties dienos vakaro (1) Leidţiami triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje Objekto pavadinimas 001 Gyvenamųjų pastatų miegamieji kambariai 002 Visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai ikimokyklinėse įstaigose ir internatinėse mokyklose, palatos ir operacinės ligoninėse, kambariai sanatorijose 003 Visuomeninės paskirties pastatų auditorijos, mokymo kabinetai ir klasės 004 Salės restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose maitinimo įmonėse muzikos ansamblių koncertų metu 005 Koncertų ir kitos salės estradinių renginių metu, kino filmų demonstravimo metu 006 Atviros koncertų ir šokių salės estradinių renginių metu 007 Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje Garso lygis, ekvivalentinis garso lygis, dba Maksimalus garso lygis, dba Paros laikas, val lentelė Triukšmo ribiniai dydţiai, naudojami aplinkos triukšmo kartografavimo rezultatams įvertinti L dvn L dienos L vakaro L nakties

28 APLINKOS TRIUKŠMO VALDYMAS Urbanizuotų teritorijų, pramoninių zonų, kelių, geleţinkelių, oro transporto plėtra vis labiau plečia akustinio diskomforto zonas, į kurias patenka vis daugiau gyvenamųjų ir viešosios paskirties teritorijų bei juose esančių gyventojų. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, net 40% Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami padidėjusio aplinkos triukšmo dienos metu ir apie 20% nakties metu. Europoje 450 milijonų ţmonių kasdien veikiami 55 dba triukšmo lygio, 113 milijonų - 65 dba ir 9,7 milijonai patiria 75 dba triukšmą. Aplinkos triukšmo poveikio gyventojų sveikatai maţinimui taikomos įvairios techninės, technologinės, urbanistinės, architektūrinės, organizacinės, inţinerinės, teisinės apsaugos priemonės. Naudojant akustines sieneles, statinius-ekranus, apsaugines medţių bei ţeldynų juostas, įrengiant pastatuose langus su triukšmą slopinančiais stiklo paketais triukšmas slopinamas iki dba. Balandţio mėn. 20 d. paskelbta Tarptautine kovos su triukšmu diena. Triukšmo šaltiniai mieste Pramonė, 11.9% Tramvajai, 5% Kiti šaltiniai, 3.2% Pramogos, 1% Buitis, 12.9% Lėktuvai, 0.9% Geležinkelis, 5.1% Autotransportas, 60% 2 pav. Triukšmo šaltinių poveikio indėlis urbanizuotoje teritorijoje. Triukšmo valdymą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, kuriuo įgyvendinamos 2002 m. birţelio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo, nuostatos. Įstatyme nurodyti šie triukšmo valdymo principai: ţmogaus apsauga nuo triukšmo joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai; ţmogaus gyvenimo kokybės uţtikrinimas; 28

29 visuomenės informavimas; veiklos, kuria siekiama, kad triukšmo problema būtų visuotinai suprasta, rėmimas; valstybės parama valdant triukšmą. Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės yra: transporto srautų ir teritorijų planavimas; techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (maţesnį triukšmą skleidţiančių šaltinių parinkimas, triukšmo maţinimas šaltinyje, triukšmo maţinimas poveikio vietoje); triukšmo kontrolė; strateginis triukšmo kartografavimas ir triukšmo lygio ribojimo zonų nustatymas. Įgyvendindamos įstatymo nuostatas savo teritorijoje savivaldybės: nustato tyliąsias zonas; tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles; tvirtina triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius; tvirtina aglomeracijų strateginius triukšmo ţemėlapius; tvirtina triukšmo prevencijos zonas; tvirtina savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planus; priţiūri, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje. Savivaldybių vykdomosios institucijos: įgyvendina patvirtintą Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą; rengia teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, viešą svarstymą, poveikio aplinkai vertinimo svarstymą; atlieka teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, analizę, vertinimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą; nustato muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys, trukmę; rengia aglomeracijų strateginius triukšmo ţemėlapius; rengia savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planus; įgyvendina triukšmo prevencijos ir maţinimo priemones, įtrauktas į regionų plėtros planus; organizuoja triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose atlikimą; vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę, atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių vykdymo kontrolę. 29

30 Triukšmo prevencijos ir savivaldybių nustatytose tyliosiose zonose draudţiami: fejerverkai savivaldybių institucijų nustatytose tyliosiose viešosiose zonose bei tyliosiose gamtos zonose ir draudţiamu laiku; šventės, vestuvės, laidotuvės savivaldybių institucijų draudţiamu paros metu ir draudţiamose vietose; naudoti rankinius prietaisus, keliančius triukšmą, savivaldybių institucijų draudţiamu paros metu ir draudţiamose vietose; Mokyklose turi būti įrengtos poilsio nuo triukšmo patalpos. Aplinkos triukšmo valdymas pirmiausia siejamas su leidţiamų triukšmo lygių pasiekimu teritorijose, kuriose gaunami ribinių dydţių viršijimai. Tam turi būti taikomos neatidėliotinų, trumpalaikių sprendimų priemonės. Tačiau gyvenamose teritorijose, kuriose šiuo metu triukšmo lygis neviršija ribinių verčių, kad nebūtų bloginama aplinkos kokybė, turi būti taikomos ilgalaikio planavimo priemonės. Viena iš tokių priemonių yra tyliųjų viešųjų zonų ir tyliųjų gamtos zonų nustatymas bei apsauga. Valstybinio aplinkos sveikatos centro parengtose metodinėse rekomendacijose Tyliųjų zonų nustatymas skiriamos tylioji aglomeracijos, tylioji viešoji ir tylioji gamtos zonos. Savivaldybių nustatytose tyliosiose zonose ribojama triukšminga veikla (fejerverkai, šventės, triukšmą keliantys rankiniai prietaisai ir kt.). Pagrindiniu triukšmo rodikliu tyliosiose zonose rekomenduojama naudoti ilgalaikį vidutinį triukšmo rodiklį L dnv. Tyliosiose viešosiose zonose jo viršutinė ribinė reikšmė turėtų būti 50 db, o tyliosiose gamtos zonose aukščiausiu triukšmo ribos kriterijumi turėtų būti 40 db. Higienos normoje HN33:2007 gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje nustatytas L dvn ribinis dydis 65 db. TYRIMO REZULTATAI 4 lentelėse. Maksimalaus ir ekvivalentinio triukšmo matavimo bei skaičiavimo rezultatai pateikti 3 ir Triukšmo matavimo rezultatai Utenos rajono savivaldybės teritorijoje 3 lentelė Koordinatė (LKS Triukšmo stebėsenos Išmatuotas triukšmo lygis, dba Adresas 94) Eil. objektas X Y L Nr. d L v L n Leidţiami triukšmo ribiniai dydţiai L max (HN33:2007) L ekv * L 1. VšĮ Utenos ligoninė Aukštakalnio g max. 66,1 63,5 55,9 L ekv. 59,2 56,1 50,8 2. Utenos Rapolo Šaltenio J.Basanavičiaus L max. 75,3 66,2 58,7 3 30

31 pagrindinė mokykla g. 32 L ekv. 59,1 54,6 56,3 3. Utenos Dauniškio L Vaiţganto g max. 66,2 67,8 53,9 gimnazija L ekv. 59,8 56,0 47,3 4. Utenos Aukštakalnio L Taikos g max. 62,1 54,2 59,3 pradinė mokykla L ekv. 56,2 53,7 51,2 5. Adolfo Šapokos L Paupio g max. 60,5 59,2 53,7 gimnazija L ekv. 57,2 55,7 52,5 6. Vyţuonos parkas L max. 57,4 51,3 52,2 L ekv. 49,3 48,2 47,8 7. Dauniškio eţero L max. 68,7 58,2 53,1 pakrantė L ekv. 55,5 45,7 47,2 8. Atgimimo ąţuolynas L max. 53,5 49,8 47,6 L ekv. 45,8 38,2 31,8 9. Ąţuolijos botaniniszoologinis draustinis L ekv. 38,4 32,1 L max. 42,6 39,8 40,2 35,2 * Ribinė vertė L nakties rodikliui Atgimimo ąžuolyne taikoma 50dBA, o Ąžuolijos botaniniame-zoologiniame draustinyje 40 dba. Išanalizavus 3 lentelėje pateiktus duomenis galima teigti, kad maksimalus triukšmo lygis dienos metu matavimo vietose kito nuo 42,6 iki 75,3 dba. Didţiausia vertė, viršijanti ribinį dydį (70 dba), gauta R.Šaltenio pagrindinės mokyklos aplinkoje dienos metu. Viršijimai taip pat buvo uţfiksuoti Utenos ligoninės ir Dauniškio gimnazijos aplinkoje. Maţiausias triukšmo lygis (42,6 dba) išmatuotas Ąţuolijos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje. Ekvivalentinis triukšmo lygis matavimo vietose dienos metu neviršijo ribinio dydţio (65 dba) ir kito nuo 38,4 iki 59,8 dba. Didţiausia vertė gauta Utenos ligoninės aplinkoje, maţiausia Ąţuolijos botaniniame zoologiniame draustinyje. Maksimalus triukšmo lygis vakaro metu matavimo vietose kito nuo 39,8 iki 67,8 dba. Didţiausia vertė, viršijanti ribinį dydį (65 dba), gauta Dauniškio gimnazijos aplinkoje. Taip pat maksimali vakaro triukšmo lygio ribinė vertė buvo viršyta R. Šaltenio pagrindinės mokyklos aplinkoje ir siekė 66,2 dba. Maţiausias maksimalus triukšmo lygis vakaro metu išmatuotas Ąţuolijos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje. Ekvivalentinis triukšmo lygis vakaro metu neviršijo ribinio dydţio (60 dba) ir kito nuo 32,1 iki 56,1 dba. Didţiausios vertės taip pat gautos prie Utenos ligoninės ir R.Šaltenio pagrindinės mokyklos, maţiausia nuo miesto nutolusiame draustinyje. Maksimalus triukšmo lygis nakties metu matavimo vietose neviršijo ribinio dydţio (60 dba) ir kito nuo 40,2 iki 59,3 dba. Didţiausia vertė gauta Aukštakalnio pradinės mokyklos aplinkoje. Maţiausias triukšmo lygis išmatuotas Ąţuolijos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje. Ekvivalentinis triukšmo lygis nakties metu viršijo ribinį dydį (55 dba) R. Šaltenio pagrindinės mokyklos aplinkoje ir siekė 56,3 dba. 31

32 Dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio (L dvn ) vertės 4 lentelė Koordinatė (LKS Dienos, vakaro ir nakties Eil. 94) triukšmo rodiklis L Triukšmo stebėsenos objektas Adresas dvn (db) nr Apskaičiuota X Y Ribinis dydis vertė 1. VšĮ Utenos ligoninė Aukštakalnio g , Utenos Rapolo Šaltenio J.Basanavičiaus pagrindinė mokykla g , Utenos Dauniškio gimnazija Vaiţganto g , Utenos Aukštakalnio pradinė mokykla Taikos g , Adolfo Šapokos gimnazija Paupio g , Vyţuonos parkas ,44 65/50/40 7. Dauniškio eţero pakrantė ,70 65/50/40 8. Atgimimo ąţuolynas , Ąţuolijos botaninis-zoologinis draustinis ,86 40 Išnagrinėjus 4 lentelėje pateiktas dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio (L dvn ) vertes galima teigti, kad apskaičiuota dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio (L dvn ) vertė tik vienoje tyrimų vietose viršijo ribinį dydį (40dB). Šis viršijimas uţfiksuotas Ąţuolijos botaninio zoologinio draustinio teritorijoje. Didţiausias dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis gautas R. Šaltenio pagrindinės mokyklos aplinkoje (62,96 db). Nors maţiausias L dvn triukšmo lygis gautas Ąţuolijos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje, tačiau jis vis tiek viršijo tyliosioms zonoms nustatytą ribinį dydį. IŠVADOS Atlikus triukšmo lygio tyrimus paaiškėjo, kad triukšmingiausios miesto vietos ir toliau išlieka Utenos ligoninė, Rapolo Šaltenio pagrindinė mokykla ir Dauniškio gimnazija. Šiose vietose tik nakties metu nebuvo uţfiksuoti maksimalaus leistino triukšmo lygio ribinių normų viršijimai. Ekvivalentiniam garso lygiui nustatytų normų viršijimai per atliktus matavimus nebuvo uţfiksuoti. Maţiausiai triukšminga vieta laikomas nuo miesto nutolęs Ąţuolijos botaninis zoologinis draustinis, nors čia ir buvo uţfiksuotas dienos, vakaro ir nakties triukšmo lygio viršijimas. Tačiau šiai tyliajai zonai, kitaip nei kitoms vietoms, buvo taikoma ţenkliai sumaţinta 40 db, o ne 65 db ribinė vertė. Įvertinus triukšmingų vietų aplinkų specifiką reikėtų suformuoti priimtinas Utenos rajono savivaldybės administracijai triukšmo maţinimo priemones. 32

33 LITERATŪRA 1. LR triukšmo valdymo įstatymas (2004). 2. Lietuvos higienos norma HN 33:2007 Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. 3. LST ISO :2005 Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydţiai ir įvertinimo tvarka. 4. LST ISO :2008 Akustika. Aplinkos triukšmo apibūdinimas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas. 5. Tyliųjų zonų nustatymas. Metodinės rekomendacijos. Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Vilnius Valstybinė triukšmo strateginio kartografavimo programa (2006). 7. Valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų metų programa (2007). 33

34 2. 4. Poţeminio vandens monitoringas 34

35 2011 m. kovo 4-23 d. ir 2011 m. balandţio 29 d. Utenos rajono savivaldybėje buvo atlikti poţeminio vandens tyrimai. Tyrimams vadovavo doc. dr. J. Sitonytė. Tyrimo tikslas: Išsaugoti geriamojo vandens šaltinius, uţtikrinti rajono gyventojų aprūpinimą geros kokybės geriamuoju vandeniu Gautus rezultatus taikyti geriamojo vandens kokybės valdymui ir visuomenės informavimui. Tyrimo uţdaviniai: 1. Nustatyti poţeminio vandens ph, savitąjį elektros laidį, permanganato indeksą, nustatyti ištirpusio deguonies, nitratų (NO 3 ), amonio azoto (NH + 4 N), nitritų (NO 2 ), fosfatų (PO 3 4 ) koncentracijas. 2. Atlikti sukauptų duomenų analizę ir pateikti išvadas. Tyrimo objektas: poţeminio vandens stebėsenos vietų koordinatės pateiktos 1 lentelėje. Šachtinių šulinių vandens kokybės stebėsenos koordinatės Eil. Nr. Vietovė X koordinatė Y koordinatė 1. Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Uţpaliai Mockėnai Mockėnai Mockėnai Mockėnai Mockėnai Mockėnai Mockėnai Mockėnai Mockėnai Mockėnai Mockėnai lentelė 35

36 32. Mockėnai Mockėnai Mockėnai Mockėnai Mockėnai Mockėnai Mockėnai Mockėnai Mockėnai Vijeikiai Vijeikiai Vijeikiai Vijeikiai Vijeikiai Nečioniškis Nečioniškis Nečioniškis Nečioniškis Nečioniškis Tyrimo metodika. Vandens kokybė vertinama pagal didţiausias leistinas vandens kokybės rodiklių vertes. Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus nustato LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr.V-455 Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai patvirtinimo Atliekant tyrimus buvo remtasi tokiais standartais: 1. LST EN ISO :2007/AC:2007. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Mėginių ėmimo programų ir būdų sudarymo vadovas (ISO :2006). 2. LST EN 25814:1999. Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Elektrocheminis metodas (ISO 5814:1990). 3. LST EN 27888:2002. Vandens kokybė. Savitojo elektrinio laidţio nustatymas (ISO 7888:1985). 4. LST ISO :1998. Vandens kokybė. Nitratų kiekio nustatymas. 3 dalis. Spektrometrinis metodas, vartojant sulfosalicilo rūgštį. 5. LST ISO :1998. Vandens kokybė. Amonio kiekio nustatymas. 2 dalis. Automatizuotas spektrometrinis metodas. 6. LST EN ISO 13395:2000. Nitrito kiekio nustatymas. Molekulinės absorbcijos spektrometrinis metodas. 7. LST EN ISO 8467:2002. Vandens kokybė. Permanganato indekso nustatymas (tapatus ISO 8467:1993). 8. LST EN ISO 6878:2004. Vandens kokybė. Fosforo nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant amonio molibdatą (ISO 6878:2004). 36

37 9. ISO 10523:1994. Elektrometrinis metodas. ph nustatymas. Poţeminio vandens leistinos uţterštumo ribos 2 lentelė Teršalas Mato vienetas Ribinė vertė Reikalavimai analitės nustatymo metodui glaudumas, procentais teisingumas, procentais aptikimo riba, procentais Ištirpęs deguonis - - ph ph vienetai 6,5-9,5 Savitasis elektros μs/cm (-) C laidis temperatūroje Nitratai (NO -1 3 ) mg/l Amonio azotas (NH N) Nitritai (NO - 2 ) mg/l 0, Permanganato mg O indeksas 2 /l 5, Fosfatai - - TYRIMO OBJEKTO PARAMETRŲ EKSPLIKACIJA Ištirpęs deguonis. Deguonis būtinas vandens augalams ir gyvūnams. Gamtiniuose vandenyse ištirpusio deguonies koncentracija gali keistis nuo 0 iki 14 mg/l, priklausomai nuo metų ir paros laiko. Pavyzdţiui, deguonies koncentracija pradeda didėti ryte ir didţiausia būna po vidurdienio. Tamsoje fotosintezė nevyksta, tačiau augalai ir gyvūnai kvėpuoja naudodami deguonį, todėl maţiausia jo koncentracija būna prieš auštant. Ištirpusio deguonies koncentracija priklauso ir nuo vandens temperatūros šaltesniame vandenyje deguonies gali ištirpti daugiau. Be to, paviršinio vandens telkinio apledėjimas maţina ištirpusio deguonies koncentracija, todėl sumaţėjus deguonies kiekiui iki kritinės koncentracijos (3 mg/l) ar pastebėjus ţuvų dusimo poţymius, svarbu skubiai informuoti visuomenę bei organizuoti ir koordinuoti ţuvų gelbėjimo nuo dusimo darbus (valyti nuo ledo sniegą, kirsti eketes, aeruoti vandenį, perkelti ţuvis ir t.t.), pirmenybę teikiant ţuvingiausiems vandens telkiniams, į šią veiklą įtraukiant visuomenines organizacijas. ph. Vandens (arba tirpalo) rūgštingumas nusakomas vandeniliniu rodikliu ph. Kuo rūgštingesnis tirpalas tuo maţesnis ph. Neutraliuose tirpaluose ph = 7, rūgščiuose ph < 7, šarminiuose ph >7. Vandens rūgštingumas kinta dėl įvairių prieţasčių. Pavyzdţiui, dieną augalai fotosintezės procese vartoja vandenyje ištirpusį CO 2, ir ph padidėja. Rūgštieji lietūs sumaţina vandens ph. Nuo ph dydţio priklauso įvairių cheminių medţiagų stabilumas vandenyje bei jonų migracija, vandens augalų ir gyvūnų, kurie prisitaikę gyventi tam tikrame ph 37

38 dydţių intervale, būklė. Priklausomai nuo metų ir paros laiko upių vandenyje ph kinta nuo 6.5 iki 8.5. Ţiemą ph dydis paprastai būna , vasarą Savitasis elektros laidis. Medţiagos savybė praleisti elektros srovę. Įvairioms medţiagoms yra nustatomas skirtingas elektrinis laidis. Jis priklauso nuo medţiagos savybių. (tai dydis, atvirkščias savitajai elektrinei varţai). Elektrinis laidis labai priklauso nuo temperatūros. Nitratai, NO 3 - ir nitritai, NO 2 -. Nitratai, NO 3, ir nitritai, NO 2, susidaro yrant baltyminėms medţiagoms. Be to, nitratų gali atsirasti ir su lietaus vandeniu, kuriame beveik visuomet esti azoto rūgšties. Dėl vykstančių oksidacijos - redukcijos reakcijų, nitritai gali virsti nitratais ir atvirkščiai. Pagrindinė padidinto nitratų kiekio prieţastis yra organinės ir mineralinės (azotinės) trąšos, naudojamos ţemės ūkyje, todėl ypač daug jų randama šachtiniuose šuliniuose. Nitritai (NO 2 ) yra nepastovūs komponentai, toliau oksiduojasi iki nitratų (NO 3 ). Nitritai į upes gali pakliūti ir su nutekamaisiais vandenimis. Nesaikingai tręšiant dirvą, nitratų koncentracijos padidėjimą vandenyje gali sąlygoti ir išplautos azotinės trąšos. Bendra prasme patys nitratai nėra labai nuodingi. Nuodingi yra nitritai. Jiems ypač jautrūs naujagimiai. Naujagimių raudonuosiuose kraujo kūneliuose yra vadinamojo vaisiaus (fetalinio) hemoglobino, kuris lengvai jungiasi su nitritais. Kraujyje susidaro methemoglobinas. Nuo oksihemoglobino jis skiriasi tuo, kad jo trivalentė geleţis nebesugeba perduoti audiniams deguonies. Organizme išsivysto vidinis deguonies badas. Dėl fermentinių sistemų nebrandumo methemoglobino toksiniam poveikiui patys jautriausi yra kūdikiai iki 3 mėnesių amţiaus. Nitritai labai pavojingi ir nėščiosioms bei ţmonėms turintiems tam tikrų fermentų deficitą. Skrandyje nitritai su maisto antriniais ir tretiniais aminais sudaro kancerogeninius nitrozoaminus. Nitratai gali pereiti (redukuotis) į nitritus dviem būdais: kai geriamajame vandenyje arba adaptuotuose pieno mišiniuose kūdikiams esantys mikroorganizmai nitratus redukuoja iki nitritų. Tokie redukuojantys mikrobai gali būti kad ir E.coli. Rūgščios terpės vandenyje esantis kadmis ir cinkas dar labiau skatina nitratų redukcijos į nitritus procesą.galimas ir endogeninis nitritų susidarymas iš nitratų. Apie 20% patekusių į burną nitratų, veikiant seilėms ir burnos mikroflorai, redukuojami iki nitritų. Redukcijos procesą toliau skatina rūgšti skrandţio turinio reakcija. Atliktas epidemiologinis tyrimas parodė, kad nėščios moterys, vartojusios geriamąjį vandenį, kuriame nitratų koncentracija viršijo 45 mg/l, turėjo apie 7 kartus didesnę riziką pagimdyti maţo svorio naujagimį, lyginant su vartojusiomis vandenį, atitinkantį higienos normas. Amonio jonai (NH + 4 ). Amonio jonai tai redukuoto azoto forma. Veikiant nitrifikuojančioms bakterijoms amonio jonai gali būti oksiduoti iki nitritų ir toliau iki nitratų.. Amonio jonai (NH + 4 ) į vandenį patenka skaidantis ţuvusiems augalams ir gyvūnams. Gamtiniuose vandenyse jų koncentracija maţesnė pavasarį, vasarą padidėja. 38

39 Permanganato indeksas. Permanganato indeksas parodo suminį organinių medţiagų kiekį. Permanganato indėkas gali rodyti ir ne tik gamtoje esančius bet ir antropogenines veiklos sukeltus organinius junginius, kurie daţniausiai identifikuojami nuotėkose. Skaitine verte jis lygus kiekiui deguonies, kuris reikalingas suoksiduoti organiniams junginiams, esantiems viename litre mėginio. Permanganatinis indeksas mokslinėje literatūroje vadinamas cheminiu deguonies suvartojimu (ChDS Mn ). Kada oksidatoriumi naudojamas ne permanganato, bet dichromato tirpalas (dichromatas ţymiai stipresnis oksidatorius), nurodoma atitinkamu indeksu, ChDS Cr Fosfatai. Buitiniuose ir pramoniniuose plovikliuose fosfatai yra daţniausiai vartojami kaip didţiausią dalį sudarančios sudedamosios dalys. Jų paskirtis suminkštinti vandenį, kad plovikliai būtų veiksmingi. Paprastai vartojama fosfato rūšis yra STTP (natrio tripolifosfatas). Fosfatų naudojimas plovikliuose daugiausia rūpesčio kelia todėl, kad patekęs į vandens aplinką jis gali sukelti maistinių medţiagų perteklių, o tai, savo ruoţtu, gali sukelti eutrofikaciją ir su ja susijusias problemas TYRIMO REZULTATAI Geriamojo vandens kokybė yra grieţtai reglamentuojama, tačiau, deja, ne visi geria reikiamos ar pageidaujamos kokybės vandenį. Didėjant antropogeninės kilmės atmosferos ir dirvoţemio uţterštumui, tam tikra teršalų dalis patenka į poţeminius vandenis. Geriamojo vandens kokybė neabejotinai daro įtaką ţmonių sveikatai. Ypač tai reikia priminti artėjant pavasario polaidţiams. Šalyje beveik 1 mln. gyventojų (daugiausia kaimuose ar priemiesčiuose) maistui vartoja vandenį iš šulinių, daugeliui tai vienintelis geriamojo vandens šaltinis. Gruntinio vandens monitoringo duomenimis, šalyje per 40 % tirtų šachtinių šulinių vandens uţteršta nitratais, iki 50% nustatyta mikrobinė tarša. Tai arčiausiai ţemės paviršiaus esantis poţeminis vanduo (daţniausiai 5-15 m. gylyje), taigi, ţmogaus ūkinė veikla jo kokybei labai svarbi. Šulinio vandens kokybė priklauso ir nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir prieţiūros. Kadangi maţuose sodybiniuose sklypuose intensyviai ūkininkaujama, rasti atokesnę vietą šuliniui įrengti daţnai nėra galimybės. Trąšų, mėšlo, kurių nepasisavina augalai, perteklius patenka į poţeminius vandenis ir uţteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais ir bakterijomis. 3 lentelėje pateiktos 2011 m. I ketv. poţeminio vandens tyrimo rezultatų suvestines. 39

40 Ištirpęs deguonis ph Savitasis elektros laidis Nitratas - (NO 3 ) Amonio azotas + (NH 4 N) Nitritas - (NO 2 ) Permanganato indeksas Fosfatas 3 lentelė 2011 m. kovo 4-23 d. ir 2011 m. balandţio 29 d. Utenos rajono savivaldybėje atliktų poţeminio vandens tyrimų rezultatų suvestinė Koordinatė Analitė Eil. NR Stebėsenos objektas x y mg/lo 2 (ph mg μs/cm mg/l mg/l mg/l vienetai) O 2 /l mg/l Ribinė rodiklio vertė - 6,5-9, ,00-0,5-0,5 1. Uţpaliai ,6 7, ,70 0,110 a<0,010 0,81 0, Uţpaliai ,6 7, ,38 a<0,010 a<0,010 2,26 0, Uţpaliai ,0 7, ,12 0,090 a<0,010 0,81 1, Uţpaliai ,0 7, ,30 0,030 a<0,010 0,65 1, Uţpaliai ,4 7, ,30 0,059 a<0,010 0,65 1, Uţpaliai ,0 7, ,30 0,040 a<0,010 4,36 9,55 7. Uţpaliai ,6 7, ,00 0,390 a<0,010 4,69 3, Uţpaliai ,7 7, ,11 0,521 a<0,010 12,6 1, Uţpaliai ,5 7, ,70 0,080 a<0,010 3,39 1, Uţpaliai ,0 7, ,70 0,200 a<0,010 3,72 7, Uţpaliai ,4 6, ,70 0,351 a<0,010 7,11 9, Uţpaliai ,7 7, ,30 a<0,010 a<0,010 0,65 11, Uţpaliai ,8 7, ,33 a<0,010 a<0,010 1,78 0, Uţpaliai ,1 7, ,00 a<0,010 a<0,010 0,50 0, Uţpaliai ,9 7, ,00 a<0,010 a<0,010 0,50 1, Uţpaliai ,9 7, ,80 a<0,010 a<0,010 3,88 9, Uţpaliai ,3 7, ,94 0,180 a<0,010 3,07 3, Uţpaliai ,3 7, ,60 a<0,010 0,263 2,26 0, Uţpaliai ,0 7, ,25 0,170 a<0,010 2,42 0, Uţpaliai ,9 7, a<0,05 0,250 a<0,010 1,78 0, Mockėnai ,0 7, ,27 0,110 a<0,010 2,42 0, Mockėnai ,6 7, ,60 a<0,010 a<0,010 3,07 0, Mockėnai ,0 7, ,32 0,129 a<0,010 3,88 0, Mockėnai ,7 7, ,90 0,040 a<0,010 0,65 0, Mockėnai ,1 7, ,81 0,030 a<0,010 1,45 0, Mockėnai ,4 7, ,30 a<0,010 a<0,010 1,94 3, Mockėnai ,6 7, ,80 a<0,010 a<0,010 1,78 0, Mockėnai ,8 7, ,10 0,030 a<0,010 6,46 1, Mockėnai ,5 6, ,80 0,110 a<0,010 2,91 10, Mockėnai ,0 7, ,00 0,040 a<0,010 1,45 0, Mockėnai ,3 7, ,40 0,120 a<0,010 1,13 0, Mockėnai ,2 7, ,00 0,059 a<0,010 3,07 1, Mockėnai ,5 7, ,00 0,059 a<0,010 1,78 0, Mockėnai ,7 7, ,40 a<0,010 a<0,010 1,62 0, Mockėnai ,7 7, ,05 a<0,010 a<0,010 1,13 0, Mockėnai ,2 6, , a<0,010 2,26 0, Mockėnai ,8 7, ,00 0,160 a<0,010 2,42 0, Mockėnai ,6 7, ,20 0,080 a<0,010 1,62 0, Mockėnai ,4 7, ,70 0,030 a<0,010 1,13 0, Mockėnai ,4 7, ,40 a<0,010 a<0,010 1,29 0, Vijeikiai ,8 7, ,80 1,625 1,02 3,88 0, Vijeikiai ,3 6, ,00 a<0,010 a<0,010 1,78 0, Vijeikiai ,2 7, ,50 0,270 a<0,010 3,23 0, Vijeikiai ,8 7, a<0,05 0,160 a<0,010 1,45 0, Vijeikiai ,6 7, ,10 a<0,010 a<0,010 1,62 0, Nečioniškis ,2 7, ,87 a<0,010 a<0,010 0,97 0, Nečioniškis Nečioniškis ,9 7, ,05 0,260 a<0,010 3,39 0, Nečioniškis ,2 7, ,05 0,120 a<0,010 9,86 0, Nečioniškis ,5 6, ,30 a<0,010 a<0,010 0,50 0,050 Čia: a< - mažiau tyrimo metodo aptikimo ribos 40

41 ,7 82, ,7 9,384,12 16,316,3 19,3 22 6,11 25,7 63,2 17,3 6,33 8,94 10,6 4,25 0 5,27 49,6 3,32 18,9 3,81 63,3 10,8 28,1 41, , ,4 3,05 32, ,2 52,7 30,4 15,8 17,5 0 12,1 4,87 3,053, ,3 1 pav. Nitratų koncentracija Utenos rajono poţeminiame vandenyje 14 12, , ,11 6,46 4,36 4,69 4 2,26 2 0,81 0,81 0,650,65 3,39 3,72 0,65 1,78 0,5 0,5 3,88 3,07 2,26 2,42 1,78 2,42 3,07 3,88 0,65 1,94 1,78 1,45 2,91 1,45 1,13 3,07 3,88 2,26 2,42 1,78 1,62 1,62 1,78 1,13 1,13 1,29 3,23 1,45 1,62 0,97 3,39 0, pav. Permanganato indeksas Utenos rajono poţeminiame vandenyje IŠVADOS Iš 49 ištirtų dešimtyje šachtinių šulinių (20%) nustatyta nitratų koncentracija, viršijanti ribinę vertę (50 mg/l). Dar dviejuose (nr. 22 ir nr. 32) buvo aptiktas ribinei vertei lygus teršalų kiekis. Lyginant su rudenį ir pavasarį atliktų tyrimų duomenis pastebima, kad atėjus pavasariui daugumoje šulinių išaugo teršalų, ypač nitratų, kiekis. Kai kur ţenkliai. Iš 20 Uţpaliuose tiriamų šachtinių šulinių, 4 uţfiksuotas ribinės vertės viršijimas. Viename iš šių šulinių tarša viršijo normą beveik 5 kartus ir pasiekė 235 mg/l. Mockėnuose uţterštų šulinių daugiau 4-iuose 41

42 leistina norma viršyta (didţiausias viršijimas 2,42 karto 121 mg/l), dviejuose rasta 50 mg/l nitratų koncentracija, o viename 49,6 mg/l. Vijeikiuose taip pat viename šuliniuose rastas padidėjęs nitratų kiekis (126 mg/l). Daugumoje tirtų šachtinių šulinių nitritų ir amonio azoto nerasta. Tai liudija apie vandenyje pasibaigusį nitrifikacijos procesą, kurio metu iš pirminių medţiagų, (amonio azoto ir nitritų) vykstant reakcijai su vandenyje esančiu deguonimi, susidaro nitratai. Permanganato indekso ribinės vertės viršijimas buvo uţfiksuotas 4 iš 49 tirtų šulinių. Reikia atkreipti dėmesį, kad šachtinių šulinių vandens tarša organiniais junginiais rudenį buvo didesnė: net 11 šachtiniuose šulinių iš 49 (22%) permanganatinis indeksas viršijo ribinę vertę (5 mg/l), o 6 šachtiniuose šuliniuose permanganatinis indeksas sudarė nuo 80% iki 94% ribinės vertės. Du iš uţterštų šachtinių šulinių yra Uţpalių kaime, po vieną Mockėnuose ir Nečioniškyje. Sumaţėjusios taršos organinėmis medţiagomis prieţastis šaltasis metų laikas. Atlikti vandens ph tyrimai patvirtino, kad poţeminis vanduo yra linkęs išlaikyti neutralią ph terpę ir vandenyje yra nusistovėjusi bazių ir rūgščių pusiausvyra. Vandens savitasis elektros laidis nei viename iš tirtų šulinių neviršijo leistinos normos. Analitės reikšmės svyravo nuo 296 iki 1254 μs/cm. Taigi, aktyvių jonų koncentracija šachtiniuose šuliniuose nėra labai aukšta. Nustatyta, kad kai kuriose kaimo vietovėse šachtiniai šuliniai įrengti nesilaikant saugių atstumų iki taršos šaltinių. Rekomendacijos šachtinių šulinių naudotojams: sutvarkyti šulinių aplinką ir pačius šulinius, kad jie atitiktų sanitarinius-higieninius reikalavimus. Ypač būtina uţsandarinti rentinių sandūras ir tuo pačiu apsaugoti šulinius nuo paviršinio vandens. Tai padėtų sumaţinti nitratų kiekį šulinių vandenyje. šulinių sanitarinėje zonoje apriboti ūkinę-gamybinę veiklą bei autotransporto parkavimą ir remontą. periodiškai (ne rečiau kaip kartą į metus) valyti šulinius nuo susikaupusių dugno nuosėdų ir, esant galimybei, atsisakyti maţai naudojamuose šuliniuose įrengtų siurblių eksploatacijos. LITERATŪRA 1. ISO 10523:1994. Elektrometrinis metodas. ph nustatymas. 2. Juodkazis V., Kučingis Š. Vilnius: Geriamojo vandens kokybė ir jos norminimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla

43 3. LST EN 25814:1999. Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Elektrocheminis metodas (ISO 5814:1990). 4. LST EN 27888:2002. Vandens kokybė. Savitojo elektrinio laidţio nustatymas (ISO 7888:1985). 5. LST EN ISO 13395:2000. Nitrito kiekio nustatymas. Molekulinės absorbcijos spektrometrinis metodas. 6. LST EN ISO 6878:2004. Vandens kokybė. Fosforo nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant amonio molibdatą (ISO 6878:2004). 43

44 2. 5. Paviršinio vandens monitoringas 44

45 2011 m. I ir II ketv., t.y d. ir d. Utenos rajono savivaldybėje buvo atlikti paviršinio vandens tyrimai. Tyrimo tikslas: Nustatyti vandens telkinių būklę, cheminių medţiagų kiekį, jų koncentracijos pokyčius, antropogeninės taršos mastą, pasiskirstymą ir poveikį telkinių būklei. Gautus rezultatus taikyti paviršinio vandens kokybės valdymui ir visuomenės informavimui. Tyrimo uţdaviniai: 1. Nustatyti paviršinio vandens ph, temperatūrą, BDS 7, permanganato indeksą, vandenyje ištirpusio deguonies, suspenduotų medţiagų, nitratų (NO 3 ), amonio azoto (NH + 4 N), nitritų (NO 2 ), fosfatų, bendro azoto ir bendro fosforo koncentracijas. 2. Vyţuonos ir Rašės upėje ištirti naftos produktus. 3. Atlikti sukauptų duomenų analizę ir pateikti išvadas. Paviršinio vandens stebėsenos vietų koordinatės: 1. Šventoji ţemiau Uţpalių dėl ūkininkų Rūtos Daukševičienės, Prano Levinsko ir Valerijos Vaškelienės fermų veiklos, bei Uţpalių miestelio gyventojų ţemės ūkio veiklos ir netinkamo nuotėkų tvarkymo (X=599550, Y= ); 2. Vyţuonos upėje ţiotyse su Krašuonos upe dėl galimos taršos naftos produktais iš AB Lietuvos energija perdavimo tinklo Utenos skyriaus teritorijos (X=601445, Y= ); 3. Rašės upėje ţemiau paviršinių nuotėkų išleidimo vietos dėl galimos taršos paviršinėmis nuotėkomis (X=600100, Y= ). 4. Politiškių eţere dėl Angelės Ţidonienės fermos veiklos bei dėl sodybų gyventojų eţero pakrantėse ţemės ūkio veiklos ir netinkamo nuotėkų tvarkymo (X=612525, Y= ). Tyrimo metodika. Paviršinių vandens telkinių būklė vertinta pagal ţemiau išvardintus Lietuvos Respublikos paviršinio vandens taršą reglamentuojančius teisės aktus: Upių ir eţerų ekologinės ir cheminės būklės vertinimas atliekamas vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, patvirtinta LR aplinkos ministro 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D Vandens telkinio būklė nustatoma pagal prastesnę iš jų, klasifikuojant į dvi klases: gerą arba neatitinkančią geros būklės. Upių ir eţerų ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus. Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius kokybės elementus bendrus duomenis (maistingąsias medţiagas, organines medţiagas, prisotinimą deguonimi) apibūdinančius rodiklius: nitratinį azotą (NO3-N), amonio azotą (NH 4 -N), bendrąjį azotą (N b ), fosfatinį fosforą (PO 4 -P), bendrąjį fosforą (P b ), biocheminį deguonies suvartojimą per 7 dienas (BDS 7 ) ir ištirpusio deguonies kiekį vandenyje 45

46 (O 2 ). Pagal kiekvieno rodiklio vidutinę metų vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių. Upių ekologinės būklės klasės pagal fizikinių cheminių kokybės elementų rodiklius Rodiklis Upės tipas Etaloninių sąlygų rodiklių vertė 1 lentelė Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes Labai gera Gera Vidutinė Bloga Labai bloga NO 3 -N, mg/l 1 5 0,90 <1,30 1,30 2,30 2,31 4,50 4,5-10,00 >10,00 NH 4 -N, mg/l 1 5 0,06 <0,10 0,10 0,20 0,21 0,60 0,61 1,50 >1,50 N b, mg/l 1 5 1,40 <2,00 2,00 3,00 3,01 6,00 6,01 2,00 >12,00 PO 4 -P, mg/l 1 5 0,03 <0,05 0,05 0,09 0,09 0,18 0,18 0,40 >0,400 P b, mg/l 1 5 0,06 <0,10 0,10-0,14 0,14 0,23 0,23 0,47 >0,470 BDS 7, mg/l 1 5 1,80 <2,30 2,30 3,30 3,31 5,00 5,01 7,00 >7,00 O 2, mg/l 1, 3, 4, 5 9,50 >8,50 8,50 7,50 7,49 6,00 5,99 3,00 <3,00 O 2, mg/l 2 8,50 >7,50 7,50 6,50 6,49 5,00 4,99 2,00 <2,00 Eţerų ekologinė būklė vertinama pagal fizikinį-cheminį kokybės elementą bendrus duomenis (maistingąsias medţiagas) apibūdinančius rodiklius: bendrąjį azotą (N b ) ir bendrąjį fosforą (P b ). Pagal paviršinio vandens sluoksnio mėginių kiekvieno rodiklio vidutinę metų vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių, kurios detalizuojamos ţemiau esančioje lentelėje: Rodiklis 2 lentelė Eţerų ekologinės būklės klasės pagal fizinio-cheminio kokybės elemento rodiklius Upės tipas Etaloninių sąlygų rodiklių vertė Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes Labai gera N b, mg/l 1, 2 1,000 <1,30 1,30 1,80 N b, mg/l 3 0,750 <0,90 0,90 1,20 P b, mg/l 1, 2 0,020 <0,04 0,04 0,06 P b, mg/l 3 0,015 <0,03 0,03 0,05 Gera Vidutinė Bloga 1,810 2,300 1,210 1,600 0,061 0,090 0,051 0,070 2,310 3,000 1,610-2,000 Labai bloga >3,00 >2,00 0,0910,140 >0,140 0,0710,100 >0,100 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr.D1-386 Dėl nuotėkų tvarkymo reglamento patvirtinimo pakeitimo, Valstybės ţinios, 2009 Nr Reglamento prieduose nurodomos prioritetinių pavojingų medţiagų bei pavojingų ir kitų kontroliuojamų medţiagų didţiausios leidţiamos koncentracijos (DLK) ir ribinės koncentracijos gamtiniuose paviršinio vandens telkiniuose, kurios detalizuojamos ţemiau esančioje lentelėje: 46

47 Medţiagos pavadinimas Kitų medţiagų didţiausia leidţiama koncentracija (DLK) DLK į nuotekų surinkimo sistemą, mg/l DLK į gamtinę aplinką, mg/l DLK vandens telkinyje - priimtuve Ribinė koncentracija į nuotekų surinkimo sistemą, mg/l 3 lentelė Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką, mg/l Naftos angliavandeniliai ,2 5 1 Bendras azotas * Nitritai (NO 2 -N)/NO 2-0,45/1,5 * - 0,09/0,3 Nitratai (NO 3 -N)/NO 3-23/100 * - 9/39 Amonio jonai (NH 4 -N)/NH 4-5/6,43 * - 2/2,57 Bendras fosforas 20 4 * 10 1,6 Fosfatai (PO 4 -P)/PO * - - Chloridai Fluoridai ,2 Sulfatai Sintetinės veiklios paviršinės medţiagos (anijoninės) 10 1,5-2 0,6 Sintetinės veiklios paviršinės medţiagos (ne joninės) ,8 Riebalai Pastaba: lentelėje patiekiamos didžiausios leidžiamos koncentracijos suformuotos remiantis nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo duomenimis. Čia: Ribinė koncentracija ribinė didţiausia medţiagos koncentracija, iki kurios šios medţiagos normuoti/kontroliuoti dar nereikia. * Šių medţiagų vidutinės metinės vertės paviršiniame vandens telkinyje (skirstant pagal ekologinės būklės klases) nurodytos Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-178 (Ţin., 2010, Nr ). Atliekant tyrimus buvo remtasi tokiais standartais: 1. LST EN ISO :2007/AC:2007. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Mėginių ėmimo programų ir būdų sudarymo vadovas (ISO :2006). 2. LST EN ISO Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai kaip imti ir koncervuoti mėginius. 3. ISO Vandens kokybė. Nurodymai kaip imti upių ir eţerų mėginius. 4. LAND Vandens kokybė. Azoto nustatymas. I dalis. Oksidacinio mineralinimo peroksodisulfato metodu. 5. LST EN ISO 8467:2002. Vandens kokybė. Permanganato indekso nustatymas (tapatus ISO 8467:1993). 47

48 6. LST EN 25814:1999. Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Elektrocheminis metodas (ISO 5814:1990). 7. LST EN 872:2005. Vandens kokybė. Suspenduotų medţiagų nustatymas. Košimo pro stiklo pluošto koštuvą metodas. 8. LST EN :2002. Vandens kokybė. Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDS<(Index)n>) nustatymas. 2 dalis. Neskiestų mėginių metodas (ISO 5815:1989, modifikuotas). 9. LST ISO :1998. Vandens kokybė. Nitratų kiekio nustatymas. 3 dalis. Spektrometrinis metodas, vartojant sulfosalicilo rūgštį. 10. LST ISO :1998. Vandens kokybė. Amonio kiekio nustatymas. 2 dalis. Automatizuotas spektrometrinis metodas. 11. LST EN ISO 13395:2000. Nitrito kiekio nustatymas. Molekulinės absorbcijos spektrometrinis metodas. 12. LST EN ISO 6878:2004. Vandens kokybė. Fosforo nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant amonio molibdatą (ISO 6878:2004). 13. ISO 10523:1994. Elektrometrinis metodas. ph nustatymas. 14. LST EN ISO :2002. Vandens kokybė. Angliavandenilinio rodiklio nustatymas. 2 dalis. Metodas, naudojant ekstrahavimą ir dujų chromatografiją (ISO :2000) naftos produktai. 15. LST EN 25663:2000. Vandens kokybė. Kjeldalio azoto nustatymas. Mineralizavimo selenu metodas (ISO 5663:1984). TYRIMO OBJEKTO PARAMETRŲ EKSPLIKACIJA Ištirpęs deguonis. Deguonis būtinas daugeliui vandens augalų ir gyvūnų. Gamtiniuose vandenyse ištirpusio deguonies koncentracija gali keistis nuo 0 iki 14 mg/l, priklausomai nuo metų ir paros laiko. Pavyzdţiui, deguonies koncentracija pradeda didėti ryte ir didţiausia būna po vidurdienio. Tamsoje fotosintezė nevyksta, tačiau augalai ir gyvūnai kvėpuoja naudodami deguonį, todėl maţiausia jo koncentracija būna prieš auštant. Ištirpusio deguonies koncentracija priklauso ir nuo vandens temperatūros šaltesniame vandenyje deguonies gali ištirpti daugiau. Be to, paviršinio vandens telkinio apledėjimas maţina ištirpusio deguonies koncentracija, todėl sumaţėjus deguonies kiekiui iki kritinės koncentracijos (3 mg/l) ar pastebėjus ţuvų dusimo poţymius, skubiai informuoti visuomene bei organizuoti ir koordinuoti ţuvų gelbėjimo nuo dusimo darbus (valyti nuo ledo sniegą, kirsti eketes, aeruoti 48

49 vandenį, perkelti ţuvis ir t.t.) neišnuomotinuose vandens telkiniuose, pirmenybę teikiant ţuvingiausiems vandens telkiniams, į šią veiklą įtraukiant visuomenines organizacijas. ph. Vandens (arba tirpalo) rūgštingumas nusakomas vandenilio rodikliu ph. Kuo rūgštingesnis tirpalas tuo maţesnis ph. Neutraliuose tirpaluose ph = 7, rūgščiuose ph < 7, šarminiuose ph >7. Vandens rūgštingumas kinta dėl įvairių prieţasčių. Pavyzdţiui, dieną augalai fotosintezės procese vartoja vandenyje ištirpusį CO 2, ir ph padidėja. Rūgštieji lietūs sumaţina vandens ph. Nuo ph dydţio priklauso įvairių cheminių medţiagų stabilumas vandenyje bei jonų migracija, vandens augalų ir gyvūnų, kurie prisitaikę gyventi tam tikrame ph dydţių intervale, būklė. Priklausomai nuo metų ir paros laiko upių vandenyje ph kinta nuo 6.5 iki 8.5. Ţiemą ph dydis paprastai būna , vasarą Suspenduotos medţiagos. Suspenduotos medţiagos tai organinės ir neorganinės kilmės dalelės patenkančios į vandenį. Dalis jų gali nusėsti ant dugno ir sudaryti nuosėdinį dugno sluoksnį, kitos, irimo proceso metu, gali vartoti deguonį, sudaryti naujus cheminius junginius. Toksiniai metalai ir toksinių medţiagų junginiai nuotekos iš ţemės ūkio daţnai turi pesticidų ir herbicidų. Nuotekose iš miesto teritorijų daţnai būna įvairių metalo junginių (pvz. Pb, Cu, Zn, Cd ir pan.). Patekusios į ţuvų organizmą, toksinės medţiagos, be ţalingo poveikio pačiai ţuviai, kaupiasi jos audiniuose, todėl tokios ţuvys netinkamos ţmonių mitybai. Biocheminis deguonies suvartojimas BDS 7. Biocheminis deguonies suvartojimas BDS 7 - pagrindinis organinių medţiagų kiekį paviršiniame vandenyje nusakantis rodiklis biocheminis deguonies suvartojimas per septynias paras (BDS 7 ). Jis parodo ištirpusio deguonies kiekį, reikalingą vandenyje esančioms organinėms medţiagoms biochemiškai oksiduoti arba kitaip tariant BDS parodo kiek deguonies suvartoja bakterijos, skaidydamos vandenyje esančias organines medţiagas. Jis padidėja organinėmis medţiagomis uţterštuose vandenyse. Organinės medţiagos į upes patenka su gamybinėmis ir buitinėmis nuotekomis, taip pat gausūs šių medţiagų kiekiai susidaro eutrofikuotose upėse vandens augmenijos irimo procesų metu. Šventosios upėje uţfiksuotas padidėjęs BDS rodo galima organinės kilmės taršą. Nitratai, NO 3 - ir nitritai, NO 2 -. Nitratai, NO 3 - ir nitritai, NO 2 - susidaro yrant baltyminėms medţiagoms. Be to, nitratų gali atsirasti ir su lietaus vandeniu, kuriame beveik visuomet esti azoto rūgšties. Dėl vykstančių oksidacijos - redukcijos reakcijų, nitritai gali virsti nitratais ir atvirkščiai. Pagrindinė padidinto nitratų kiekio prieţastis yra organinės ir mineralinės (azotinės) trąšos, naudojamos ţemės ūkyje, todėl ypač daug jų randama šachtiniuose šuliniuose. Nitratai yra pavojingi ţmogui ir ypač kūdikiams. Vartojant maisto mišinius, į kurių sudėti įeina vanduo su padidėjusiu nitratų kiekiu, padidėja methemoglobinemijos rizika. Ligos metu labai padidėja methemoglobino koncentracija kraujyje. Ji pasunkina deguonies pernešimą su krauju iš 49

50 plaučių į audinius. Kūdikiams atsiranda dispepsinių reiškinių, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, ir kūdikis gali mirti. Vasarą nitratų koncentracija yra maţesnė, nes vandens augalija vegetacijos periodu juos intensyviai asimiliuoja. Pasibaigus vasarai, irstant augalams ir dumbliams nitratų koncentracija vandenyje padidėja. Be to, intensyvūs rudens lietūs iš dirvos išplauna nemaţai organinių ir neorganinių trąšų, sutekančių į upelius ir upes. Apskritai paėmus, daugelis Lietuvos upių ir eţerų yra smarkiai uţteršti azoto (ir fosforo) junginiais, ir tai yra viena iš jų dumblėjimo prieţasčių. Amonio azotas (NH + 4 N). Amonio azotas junginys, kuris susijungęs su deguonimi sudaro nitritus, šių oksidacinių reakcijų pagalba vyksta nitrifikacija. Toliau oksiduojantis gaunamas nitratas. Permanganato indeksas. Šis indeksas parodo suminį organinių medţiagų kiekį. Permanganato indėkas gali rodyti ir ne tik gamtoje esančius bet ir antropogenines veiklos sukeltus organinius junginius, kurios daţniausiai identifikuojamos nuotekose. Skaitine verte jis lygus kiekiui deguonies, kuris reikalingas suoksiduoti organiniams junginiams, esantiems viename litre mėginio. Permanganatinis indeksas mokslinėje literatūroje vadinamas cheminiu deguonies suvartojimu (ChDS Mn ). Kada oksidatoriumi naudojamas ne permanganato, bet dichromato tirpalas (dichromatas ţymiai stipresnis oksidatorius), nurodoma atitinkamu indeksu, ChDS Cr Fosfatai. Buitiniuose ir pramoniniuose plovikliuose fosfatai yra daţniausiai vartojami kaip didţiausią dalį sudarančios sudedamosios dalys. Jų paskirtis suminkštinti vandenį, kad plovikliai būtų veiksmingi. Paprastai vartojama fosfato rūšis yra STTP (natrio tripolifosfatas). Fosfatų naudojimas plovikliuose daugiausia rūpesčio kelia todėl, kad patekęs į vandens aplinką jis gali sukelti maistinių medţiagų perteklių, o tai, savo ruoţtu, gali sukelti eutrofikaciją ir su ja susijusias problemas Temperatūra. Temperatūra turi įtakos daugeliui vandenyje vykstančių cheminių ir biologinių procesų (deguonies ir anglies dioksido tirpimas vandenyje, fotosintezės sparta ir kt.). Ypatingai svarbi upių gyvenime 10 o C temperatūra, kai atgyja vandens gyvūnija (tai vyksta balandţio pabaigoje). Kai vanduo atšąla ţemiau šios temperatūros vėl viskas apmiršta (spalio pradţioje). Naftos produktai. Vandens paviršiuje susidariusi naftos teršalų plėvelė trukdo deguoniui patekti į gilesnius vandens sluoksnius, sutrinka vandens biotos asimiliaciniai procesai. Ypač didelis deguonies deficitas vandenyje būna 2 5 dieną po teršalų patekimo, kai prasideda negyvų hidrobiontų oksidacijos procesai. Esant dideliam uţterštumui, susidaro negyvos zonos, kuriose, išskyrus naftą skaidančias bakterijas, nėra jokios gyvybės. Naftą skaidančios bakterijos 50

51 Pavadinimas Ištirpęs deguonis ph Suspenduotos medţiagos BDS 7 Nitratas Nitritas Amonio azotas permanganato indeksas fosfatas N bendrasis P bendrasis temperatura pirmos prisitaiko prie pakitusios aplinkos. Naudodamos naftos angliavandenilius kaip vienintelį anglies šaltinį šios bakterijos atlieka teršalų biodestrukciją ir šitaip padeda vandeniui savaime apsivalyti. Bendrasis azotas. Bendras azotas - tai Kjeldalio azotas (organinis ir amoniakinis azotas), prie kurio pridedamas nitritų ir nitratų azotas. Ši analitė yra aktuali, kai norima nustatyti eutrofikacijos tendencijas. Bendrasis fosforas. Visų nuotekose arba vandenyje esančių įvairių formų fosforo junginių suma, išreikšta fosforo kiekiu, vadinama bendruoju fosforu. Ši analitė yra aktuali, kai norima nustatyti eutrofikacijos tendencijas. TYRIMO REZULTATAI Nors dauguma šioje ataskaitoje nagrinėjamų vandens telkinių nėra priskiriami nei prie karpinių nei prie lašišinių vandens telkinių, tačiau šiuo atveju buvo panaudotos lašišiniams vandens telkiniams taikomas analičių koncentracijos vertes. Išskirtinais atvejais, vertinant paviršinio vandens tyrimo rezultatus, taikėme Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 "Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" nustatytas ribines analičių vertes. 4 7 lentelėse pateiktos 2011 m. I ir II ketv. atlikto paviršinio vandens tyrimo rezultatų suvestinės. 4 lentelė 2011 m. I ketv. paviršinio vandens tyrimų rezultatų suvestinė Analitė Gera būklė, kai vidutinė metų koncentracija (eţerui) Gera būklė, kai vidutinė metų koncentracija (upei) mg/l O 2 mg/l mg/lo 2 mg/l mgn/l mgn/l mg/o2 mg/lpo 4 mg/l mg/l <1,8 <0,06 - >6,5 - - <3,30 <2,3 0,09/0,3 <0,2 - <0,090 <3,00 <0,14 - Politiškių eţeras 9,1 7,77 3±1 3,2±0,1 4,43 a<0,01 a<0,01 9,70 Rašės upė 15,9 7,92 5±1 4,60±0,1 6,46 0,20 a<0,01 10,00 Šventoji 0,6 7,67 21±1 4,56±0,1 5,53 a<0,01 a<0,01 7,11 Vyţuonos upė 10,6 7,60 29±1 3,4±0,1 6,33 0,23 0,121 17,50 0,066± 0,003 0,100± 0,003 0,094± 0,003 0,075± 0,003 0 C 1,76 0,03 4 3,16 0,03 4 2,60 0,03 4 3,08 0,

52 Pavadinimas Ištirpęs deguonis ph Suspenduotos medţiagos BDS 7 Nitratas Nitritas Amonio azotas permanganato indeksas fosfatas N bendrasis P bendrasis temperatūra 2011 m. I ketv. paviršinio vandens tyrimo rezultatų suvestinė Koordinatė Analitė 5 lentelė Stebėsenos objektas x y Naftos produktai mg/l Ribinė rodiklio vertė 0,2 Rašės upė a<0,1 Vyţuonos upė a<0, m. II ketv. paviršinio vandens tyrimo rezultatų suvestinė 6 lentelė Analitė Gera būklė, kai vidutinė metų koncentracija (eţerui) Gera būklė, kai vidutinė metų koncentracija (upei) mg/l O 2 mg/l mg/lo 2 mg/l mgn/l mgn/l mg/o2 mg/lpo 4 mg/l mg/l <1,8 <0,06 - >6,5 - - <3,30 <2,3 0,09/0,3 <0,2 - <0,090 <3,00 <0,14 - Politiškių eţeras 9,9 7,84 4±1 3,8±0,1 3,21 a<0,01 0,064 9,42 Rašės upė 18,1 7,35 9±1 5,2±0,1 5,11 0,12 0,11 9,50 Šventoji 0,8 6,54 19±1 4,21±0,1 4,71 a<0,01 a<0,01 6,04 Vyţuonos upė 11,3 7,80 26±1 3,1±0,1 6,21 0,19 0,11 16,20 0,051± 0,003 0,123± 0,003 0,062± 0,003 0,073± 0,003 0 C 1,83 0, ,83 0, ,11 0, ,82 0, lentelė 2011 m. II ketv. paviršinio vandens tyrimo rezultatų suvestinė Koordinatė Analitė Stebėsenos objektas Naftos produktai x y mg/l Ribinė rodiklio vertė <0,2 Rašės upė a<0,1 Vyţuonos upė a<0,1 52

53 mg/lo2 mg/l mg/l Politiškių ežeras Rašės upė Šventoji Vyžuonos upė Kovo mėnuo Gegužės mėnuo 1 pav. BDS 7 lygis Utenos rajono paviršiniuose vandens telkiniuose Politiškių ežeras Rašės upė Šventoji Vyžuonos upė Kovo mėnuo Gegužės mėnuo 2 pav. Nitratų kiekis Utenos rajono paviršiniame vandenyje Politiškių ežeras Rašės upė Šventoji Vyžuonos upė Kovo mėnuo Gegužės mėnuo 3 pav. Ištirpusio deguonies kiekis Utenos rajono paviršiniame vandenyje. Pirmąjį 2011 m. ketvirtį atlikus paviršinio vandens ištirpusio deguonies tyrimus, Šventosios upės vandenyje uţfiksuotas ypatingai maţas deguonies kiekis (0,6 mg/l). Dėl to šiam vandens 53

54 telkiniui priskiriama labai bloga ekologinė būklė. Toks deguonies stygius sąlygoja ţuvų dusimą ir yra reikalaujama imtis atitinkamų priemonių, kad to būtų išvengta. Kiti du tirti vandens telkiniai pagal vandenyje ištirpusio deguonies kiekį gali būti priskiriami prie labai geros būklės telkinių. Ištyrus upių vandens mėginius, visuose trijuose buvo rastas didelis BDS 7 kiekis, dėl ko minėtieji telkiniai, pagal šį rodiklį, I ketvirtį priskiriami vidutinės būklės telkiniams. Vandenyje nustačius nitratų koncentraciją buvo rasti dideli šio teršalo kiekiai. Tai byloja apie didelius nuotekų kiekius, kurie patenka į paviršinius vandenis. Dėl tokio taršos kiekio šiuo teršalų, telkiniai priskiriami blogai ekologinei būklei. Mėginiuose nebuvo uţfiksuota didesnių nitrito ir amonio azoto kiekių. Ištyrus fosfato kiekį tiriamųjų telkinių vandenyje paaiškėjo, kad Rašės ir Šventosios upės gali būti priskiriamos tik vidutinės būklės kategorijai, o Vyţuonos geros būklės. Analizuojant bendrojo azoto ir fosforo tyrimų mėginiuose rezultatus, Rašės ir Vyţuonos upėms pagal vienkartinius duomenis galima būtų priskirti vidutinės ekologinės būklės telkiniams. Politiškių eţeras ir Šventosios upė šiuo aspektu priskiriami geros būklės telkiniams. Atlikus paviršinio vandens tyrimus geguţės mėnesį buvo uţfiksuota itin maţa ištirpusio deguonies koncentracija (0,8 mg/l) Šventosios upės vandenyje. Pagal nustatytas normas, tokio telkinio ekologinė būklė yra labai bloga ir būtina nedelsiant imtis priemonių maţinant taršą didinti deguonies kiekį vandenyje. Kitaip ims net šiltuoju metų laiku dusti ir gaišti ţuvys. Sumaţėjusį deguonies kiekį Šventosios upės vandenyje paaiškina pakankamai didelis biocheminio deguonies suvartojimo rodiklis (4,21 mg/l). Jis indukuoja, kad vandenyje yra daug maisto medţiagų ir jas skaidydamos bakterijos suvartoja daugiau deguonies nei įprastai. Pagal šią rodiklio vertę, upę galima priskirti vidutinės ekologinės būklės kategorijai. Dar didesnis BDS 7 kiekis (5,2mg/l) uţfiksuotas Rašės upės vandens mėginyje, tačiau tai nepadarė įtakos ištirpusio deguonies kiekiui - medţiagų apykaitos procesai šioje upėje vyksta normaliai. Pagal tokį biocheminio deguonies suvartojimo rodiklį Rašės upei priskiriama bloga ekologinė būklė. Visose trijuose tirtuose upių vandens mėginiuose buvo identifikuotas itin aukštas nitratų kiekis: Rašės upėje 5,11 mg/l, Šventosios 4,71 mg/l, Vyţuonos 6,21 mg/l. Dėl to šioms upėms priskiriama bloga ekologinė būklė. Rašės upės vandenyje buvo aptiktas didesnis nei geros ekologinės būklės kriterijus atitinkantis fosfatų kiekis (0,123 mg/l). Esant tokiam kiekiui telkiniui priskiriama vidutinė ekologinė būklė. Kitos upės šiuo aspektu yra geros būklės. Politiškių eţere rasta šiek tiek daugiau bendrojo azoto kiekio, nei leidţiama geros ekologinės būklės telkiniui. Eţerui priskiriama vidutinė ekologinė būklė, bendrojo fosforo tyrimai parodė gerą telkinio ekologinę būklę. 54

55 IŠVADOS Apibendrinus gautus tyrimų rezultatus konstatuojame, kad iš visų nagrinėjamų vandens telkinių tiriamuoju laikotarpiu labiausiai uţteršta yra Šventosios upė, kuri gali būti priskiriama prie blogos ekologinės būklės vandens telkinių. Tokia padėtis reikalauja imtis skubių atitinkamų priemonių maţinant į Šventosios upę patenkančių teršalų kiekį. Paţymėtina, kad Rašės ir Vyţuonos upės dėl tyrimo metu uţfiksuoto didelio nitratų ir BDS 7 rodiklio kiekio priskiriamos prie blogos ekologinės būklės vandens telkinių kategorijos. Iš visų nagrinėjamų vandens telkinių švariausias yra Politiškių eţeras, kuris yra priskiriamas prie vidutinės ekologinės būklės vandens telkinių kategorijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei viename iš vandens telkinių 2011 m. I ir II ketv. nebuvo uţfiksuota naftos produktų. LITERATŪRA 1. LST EN ISO :2007/AC:2007. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Mėginių ėmimo programų ir būdų sudarymo vadovas (ISO :2006). 2. LST EN ISO Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai kaip imti ir koncervuoti mėginius. 3. ISO Vandens kokybė. Nurodymai kaip imti upių ir eţerų mėginius. 4. LAND Vandens kokybė. Azoto nustatymas. I dalis. Oksidacinio mineralinimo peroksodisulfato metodu. 5. LST EN ISO 8467:2002. Vandens kokybė. Permanganato indekso nustatymas (tapatus ISO 8467:1993). 6. LST EN 25814:1999. Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Elektrocheminis metodas (ISO 5814:1990). 7. lst EN 872:2005. Vandens kokybė. Suspenduotų medţiagų nustatymas. Košimo pro stiklo pluošto koštuvą metodas. 8. LST EN :2002. Vandens kokybė. Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDS<(Index)n>) nustatymas. 2 dalis. Neskiestų mėginių metodas (ISO 5815:1989, modifikuotas). 9. LST ISO :1998. Vandens kokybė. Nitratų kiekio nustatymas. 3 dalis. Spektrometrinis metodas, vartojant sulfosalicilo rūgštį. 10. LST ISO :1998. Vandens kokybė. Amonio kiekio nustatymas. 2 dalis.automatizuotas spektrometrinis metodas. 55

56 11. LST EN ISO 13395:2000. Nitrito kiekio nustatymas. Molekulinės absorbcijos spektrometrinis metodas. 12. LST EN ISO 6878:2004. Vandens kokybė. Fosforo nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant amonio molibdatą (ISO 6878:2004). 13. ISO 10523:1994. Elektrometrinis metodas. ph nustatymas. 56

57 III. EKOSISTEMŲ MONITORINGAS 3.1. Aplinkos oro monitoringas 57

58 2011 m. I ir II ketv. Utenos rajono savivaldybės teritorijoje esančiame Ąţuolijos botaniniame-zoologiniame draustinyje buvo atlikti antropogeninės oro taršos tyrimai pasyvių sorbentų būdu. Pirmas tyrimas Ąţuolijos botaniniame-zoologiniame draustinyje vykdytas nuo iki d., o antrasis nuo iki d. Tyrimams vadovavo lekt. dr. Kęstutis Navickas. Tyrimo tikslas: Stebėti ir vertinti oro būklę botaninio-zoologinio draustinio teritorijos pasirinktoje stebėsenos vietoje. Gautus rezultatus taikyti oro kokybės valdymui ir visuomenės informavimui. Tyrimo uţdaviniai: 1. Nustatyti NO 2 ir SO 2 koncentraciją. 2. Atlikti sukauptų duomenų analizę ir pateikti išvadas. Tyrimo objektas: antropogeninės oro taršos stebėsenos vietos pateiktos 1 pav. Antropogeninės oro taršos stebėsenos vietų koordinatės pateiktos 1 lentelėje. 1 pav. Antropogeninės oro taršos stebėsenos vietos 1 1 pav. Antropogeninės oro taršos stebėsenos vieta 1 lentelė Antropogeninės oro taršos stebėsenos vietų koordinatės Ąţuolijos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje Taško koordinatės LKS 94 koordinačių Eil. Stebėsenos objektas sistemoje Nr. X Y 1. Stebėsenos aikštelė

59 Tyrimo metodika. Oro teršalų koncentracijų matavimams naudoti pasyvūs sorbentai paruošti akredituotoje, tarptautinius standartus atitinkančioje Šveicarijos laboratorijoje Passam ltd. bei akredituotoje Vytauto Didţiojo universiteto Aplinkotyros katedros Aplinkos chemijos laboratorijoje. Pasyvusis sorbentas (kaupiklis) tai paprastai nedidelis difuzinis vamzdelis, kurio vienas galas yra uţpildytas sorbentu gebančiu savyje kaupti teršalus iš aplinkos oro be papildomo aktyvaus oro siurbimo (ţr. 2-3 pav.). Laikas, per kurį pasyvus sorbentas kaupia teršalą, gali kisti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Praėjus nustatytam eksponavimo laikui, vamzdelis uţdaromas ir siunčiamas į laboratoriją cheminei analizei. Pasyvieji sorbentai tvirtinami prie specialaus plastmasinio cilindro vidinės sienelės. Pro viršuje ir apačioje esančias cilindro kiaurymes oras laisvai cirkuliuoja, tačiau eksponavimo laikotarpiu pasyvieji sorbentai yra apsaugoti nuo intensyvios šviesos, kritulių bei stipraus vėjo. Įrenginys kabinamas 3-4 metrų aukštyje. Aplinka, kurioje eksponuojami sorbentai, turi būti atvira, neapstatyta pastatais, neapsupta medţiais ar kitais objektais, trikdančiais oro cirkuliaciją (vėdinimą) toje aplinkoje. Taip pat reikia pasirūpinti, kad apsauginis cilindras su įtvirtintais sorbentais nebūtų lengvai prieinamas pašaliniams asmenims. Prieš eksponavimą ir po jo visi pasyvūs sorbentai buvo sandariai uţdaromi ir laikomi vėsioje, tamsioje vietoje. Pasibaigus pasyviųjų sorbentų eksponavimo laikui, jie buvo išsiunčiami į laboratoriją analizei. Eksponuojant pasyvius sorbentus bei atliekant rezultatų vertinimą buvo atsiţvelgta į nurodytus reikalavimus, kurie pateikiami kartu su pasyvių sorbentų techninėmis charakteristikomis: 2 pav. SO 2 pasyvus serbentas 3 pav. NO 2 pasyvus sorbentas Azoto dioksido (NO 2 ) pasyvaus sorbento techninė charakteristika Oro cirkuliacijos intensyvumas eksploatuojant 0,8536 ml/min (esant 9 o C oro temperatūrai) pasyvų serbentą (bandinį) Analizuojamo teršalo pavadinimas Azoto dioksidas Matavimo ribos μg/m 3 Bandinio eksploatavimo laikas 1-4 savaitės Teršalo aptikimo riba 0,6 μg/m 3 (eksploatuojant 2 savaites) 2 lentelė 59

60 Išorinis poveikis Vėjo greitis Naudojant apsauginę cilindro formos priedangą, vėjo greičio (iki 4,5 m/s) įtaka turi būti maţesnė nei 10% Temperatūra Nuo +5 iki +40 o C neturi jokios įtakos Drėgnumas Nuo 20 iki 80 % neturi jokios įtakos Laikymo trukmė Iki eksploatavimo 12 mėn.; pasibaigus eksploatavimo laikui 4 mėn. Analizės metodas Saltzmann o metodas; spektrofotometrija Veiklioji pasyvaus serbento cheminė medţiaga trietanolaminas (patalpintas polipropileno dėţutėje). Neapibrėţtis 22,6 % esant μg/m 3 koncentracijos ore. Sieros dioksido (SO 2 ) pasyvaus sorbento techninė charakteristika 3 lentelė Oro cirkuliacijos intensyvumas eksploatuojant 11,9 ml/min (esant 20 o C oro temperatūrai). pasyvų serbentą (bandinį) Analizuojamo teršalo pavadinimas Sieros dioksidas. Matavimo ribos μg/m 3. Bandinio eksploatavimo laikas 2-4 savaitės. Teršalo aptikimo riba 0,4 μg/m 3 (eksploatuojant 2 savaites). Išorinis poveikis Vėjo greitis Naudojant apsauginę cilindro formos priedangą, vėjo greičio (iki 4,5 m/s) įtaka turi būti maţesnė nei 10 % Temperatūra Nuo +10 iki +30 o C neturi jokios įtakos. Drėgnumas Nuo 20 iki 80 % neturi jokios įtakos. Laikymo trukmė Iki eksploatavimo 12 mėn.; pasibaigus eksploatavimo laikui 4 mėn. Analizės metodas Separacinė jonų chromatografija. Veiklioji pasyvaus serbento cheminė medţiaga Kalio karbonato ir glicerolio mišinys (patalpintas 20 mm skersmens polipropileno vamzdelyje). Neapibrėţtis 29,6 % esant μg/m 3 koncentracijos ore. Gautos vidutinės teršalų koncentracijos buvo lyginamos su atitinkamo teršalo vidurkinimo periodo ribinėmis vertėmis apibrėţtose teisės aktuose. Be to, oro tyrimų kokybės uţtikrinimui ir rezultatų palyginamumui oro kokybės tyrimai atitiko pasyvių sorbentų metodui taikomus reikalavimus, nurodytus ES direktyvose 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 96/62/EB Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo, 1999 m. balandţio 22 d. Tarybos direktyva 1999/30/EB Dėl sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore. Teršalas Aplinkos oro uţterštumo ribos Vidurkinimo laikas Ribinė vertė µg/m 2 SO 2 1 m., 1/2m. * 20 E - NO 2 1 m % Čia: *- kalendoriniai metai ir ţiema (spalio 1 d. kovo 31 d. ) E ekosistemų apsaugai. 4 lentelė Leistinas nukrypimo dydis 60

61 Tyrimai atliekami pagal standartą LST EN Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. (Reikalavimai ir bandymo metodai 1, 2, 3 dalis). TYRIMO OBJEKTO PARAMETRŲ EKSPLIKACIJA Sieros dioksidas (SO 2 ). Tai atmosferos teršalas, susidarantis degimo (daţniausiai deginant iškastinį kurą, kuriame yra sieros junginių) procese, taip pat naftos produktų perdirbimo, sieros rūgšties gamybos metu. Sieros dioksido kiekį aplinkos ore galima sumaţinti naudojant maţai sieros turintį kurą ar naudojant išlakų nusierinimo įrenginius. Patekęs į atmosferą, sieros dioksidas gali oksiduotis iki SO 3 (sieros trioksido). Esant vandens garų, SO 3 greitai virsta sulfatais bei sieros rūgšties aerozoliais. Sieros rūgšties lašeliai ir kiti sulfatai gali būti pernešami dideliais atstumais ir yra vienas iš svarbiausių rūgščių lietų komponentų. Sieros dioksido poveikis aplinkai daţniausiai pasireiškia per jo oksidacijos produktus. Esant tiesioginiam ţmogaus odos kontaktui su SO 2, oda sudirginama, esant didesnėms koncentracijoms, gali nudegti. Įkvėptas SO 2 suvarţo bronchus, kartu pasunkina ir padaţnina kvėpavimą ir širdies ritmą. SO 2 gali paspartinti esamų kvėpavimo takų ligas. SO 2 ir kietosios dalelės veikia sinergetiškai, nes paspartina SO 2 oksidaciją į sieros rūgštį. Įkvėpta sieros rūgštis (H 2 SO 4 ) skatina kvėpavimo sistemos gleivių išsiskyrimą, o tai savo ruoţtu sumaţina organizmo gebėjimą pašalinti dulkes ir padidina infekcijos prasiskverbimo į kvėpavimo takus galimybę. Sieros junginių poveikyje sustiprėja fotooksidantų (ozono) veikimas. Paţeidţiami augalų lapai, sutrinka augalų fotosintezės ir kvėpavimo procesai, augalai nustoja augti. Reguliariai į dirvą patenkančios rūgštys sutrikdo buferines dirvos savybes ir galiausiai sumaţina jos ph. Iš dirvos stipriau išplaunamos biogeninės medţiagos, padidėja metalų mobilumas. Ypač kenksmingas SO 2 ir rūgščių kritulių poveikis materialinėms vertybėms. Esant rūgščiai terpei, greitėja metalų korozija, maţėja įvairių audinių atsparumas Azoto oksidai NO x (NO, NO 2 ). Azotas (N 2 ) yra aplinkoje paplitusios inertinės dujos, sudarančios 79% atmosferos oro. Šioje formoje azotas yra nekenksmingas ţmogui ir gyvybiškai reikalingas augalų medţiagų apykaitai. Dėl savo paplitimo atmosferoje, azotas dalyvauja daugelyje degimo procesų. Esant aukštoms degimo temperatūroms (degant angliai, naftos produktams, dujoms), molekulinis azotas (N 2 ) jungiasi su atmosferos deguoniu (O 2 ) ir sudaro azoto oksidą (NO), kuris atmosferoje palaipsniui oksiduojasi iki azoto dioksido (NO 2 ). Daţniausiai, naudojant terminą azoto oksidai (NO x ), turima mintyje šių dviejų oksidų azoto monoksido ir azoto dioksido koncentracijų suma. 61

62 Azoto oksidai yra vieni iš svarbiausių komponentų rūgštiems krituliams sudaryti. Reaguodami su vandeniu jie sudaro azoto rūgštį. Esant saulės šviesai NO x reaguoja su kitais aktyviais atmosferos komponentais, daţniausiai angliavandeniliais, ir sudėtingų reakcijų metu sudaro fotocheminius oksidantus (tarp jų ir ozoną). Šie itin nestabilūs junginiai ţaloja augalus ir erzina ţmogaus kvėpavimo ir regėjimo organus. Atskirai NO yra bespalvės ir bekvapės dujos. Jis yra pirminis degimo produktas. Ţmogaus sveikatai nėra labai pavojingas (toksinis NO poveikis prilygsta 20% NO 2 poveikio). Tačiau esant didesnėms koncentracijoms, patekęs į kraują per plaučius, sudaro metaglobiną, kuris, panašiai kaip anglies monoksidas, trukdo deguonies transportavimą kraujyje. Azoto dioksidas NO 2 yra rudos spalvos, slogaus kvapo dujos. Patekęs į ţmogaus organizmą, jis dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti sveikatos pablogėjimų esant koncentracijai ore nuo 140 g/m 3. NO 2 apsunkina kvėpavimą, padidina jo daţnumą, sumaţina plaučių atsparumą infekcijoms. NO 2 gali paţeisti giliuosius plaučių audinius ir sukelti plaučių edemą. Kai šis azoto dioksidas įkvepiamas su kitais teršalais, efektas būna suminis. METEOROLOGINĖS SĄLYGOS Meteorologinės sąlygos daro pakankamai didelę įtaką Utenos rajono oro kokybei. Aplinkos oro uţterštumas antropogeninės kilmės teršalais priklauso nuo daugelio faktorių: teršalų išmetimų kiekio, kaupimosi išmetimo vietose specifikos, išsisklaidymo į didesnę erdvę galimybių. Silpnas vėjas, rūkas, dulksna, temperatūros inversija, kuri daţniausiai stebima naktį esant ramiems, giedriems orams, sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis paţemio oro sluoksnyje ir oro uţterštumas tokiais atvejais gali ţymiai padidėti. Tokios sąlygos susidaro, kai orus lemia anticiklonas, gūbrys, maţo gradiento slėgio laukas, vyrauja ramūs, be vėjo ir be kritulių orai. Be to, maţesniuose pramonės centruose, kur oro kokybei didelę įtaką turi vieno stambaus teršėjo išmetimai, teršalų koncentracija gali padidėti ir pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos link miesto. Ţiemą nemaţą įtaką oro kokybei turi oro temperatūra, nes spaudţiant šalčiams padidėja šiluminės energijos poreikis, o ją gaminant padidėja išmetimai į orą. Kai orus lemia ţemo atmosferos slėgio sūkuriai - ciklonai - vyrauja palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui dėl daţnos orų kaitos, stipresnio vėjo, gausesnio lietaus arba sniego, kurie greitai išsklaido arba išplauna, nusodina kenksmingus oro teršalus. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktais Utenos meteorologinės stoties duomenis, antropogeninės oro taršos tyrimų metu buvo uţfiksuotos tokios meteorologinių parametrų charakteristikos: 62

63 5 lentelė Vidutinė oro temperatūra ( C), sant. oro drėgnumas (%), kritulių kiekis (mm), vid. vėjo greitis (m/s). Utenos MS, 2011 m. Mėnuo Diena Temperatūra, C Santykinė drėgmė, % Krituliai, mm Vėjo greitis, m/s 15 1,5 73 0,9 2,8 16-1,8 65 0,0 2,1 17-0,9 56 0,0 4,0 18 0,4 52 0,0 4,4 19 1,0 84 4,3 1,9 20 0,9 77 0,3 2,8 21-1,2 86 0,0 1,8 22 3,0 95 0,6 2,9 23 4,0 67 0,0 3,4 24 3,1 65 0,0 4,8 25 0,3 58 0,0 3,4 26-2,7 61 0,0 2,5 27-1,1 57 0,0 3,0 28 1,3 65 2,7 3,1 29-0,8 78 0,3 1,8 30 1,9 75 1,5 2,8 31 0,2 65 0,0 2,1 1 21,8 68 0,0 1,5 2 20,9 72 0,0 1,5 3 16,8 68 0,0 1,4 4 16,6 70 0,0 0, ,0 0,9 6 21,6 59 0,0 1,8 7 22,7 57 0,0 1,8 8 23,4 56 0,0 1,3 9 23,9 60 0,0 2, ,4 67 0,3 1, ,9 87 1,0 0, ,5 79 3,2 2, ,0 69 0,3 2, ,8 65 0,0 0, ,0 64 0,0 2,1 6 lentelė Vėjo krypčių pasikartojimas (%) ir vidutinis vėjo greitis (m/s). Utenos MS, 2011 m. S Kovo d. Birţelio d. Vėjo kryptys Š ŠR R PR P PV V ŠV Tyka % 10,0 5,0 3,6 20,0 28,0 8,0 4, ,0 m/s 3,5 2,3 3,4 3,2 2,8 3,4 2,8 3,8 0,0 % 9,7 3,3 7, ,5 2,5 3, ,0 m/s 2,4 2,2 1,7 2,3 2,4 2,7 2,7 1,8 0,0 63

64 Išnagrinėjus aukščiau lentelėse pateiktus duomenis matyti, kad visų tyrimų vykdymo metu buvo fiksuojamos gana palankios meteorologinės sąlygos. TYRIMO REZULTATAI Ţemiau esančioje lentelėje pateikiamos Ąţuolijos draustinio zonoje 2 sezonais vykdytų antropogeninės oro taršos tyrimų eksplikacijos, kurias apibendrina statistinės lentelės. 7 lentelė 2011 m. I ketv. Ąţuolijos botaniniame-zoologiniame draustinyje atliktų antropogeninės oro taršos tyrimo rezultatų suvestinė Koordinatė Stebėsenos objektas x y Aţuolijos draustinio zona Analitė Tyrimo rezultatas Ribinė vertė Matavimo vnt. SO 2 2,0 20 μg/m 3 NO 2 5,8 40 μg/m 3 8 lentelė 2011 m. II ketv. Ąţuolijos botaniniame-zoologiniame draustinyje atliktų antropogeninės oro taršos tyrimo rezultatų suvestinė Koordinatė Stebėsenos objektas x y Aţuolijos draustinio zona Analitė Tyrimo rezultatas Ribinė vertė Matavimo vnt. SO 2 1,5 20 μg/m 3 NO 2 5,2 40 μg/m 3 Išanalizavus pirmojo ketvirčio. SO 2 ir NO 2 tyrimų Ąţuolijos botaniniame-zoologiniame draustinyje rezultatus nustatyta, kad SO 2 ir NO 2 koncentracijos tiriamu laikotarpiu neviršijo ribinių verčių ir atitinkamai sudarė 0,1; 0,14 jų dalį. Vidutinė SO 2 vertė tiriamuoju laikotarpiu siekė 2 μg/m 3, o vidutinė NO 2 vertė 5,8 μg/m 3. Išanalizavus antrąjį metų ketvirtį Ąţuolijos botaniniame-zoologiniame draustinyje vykdyto SO 2 ir NO 2 tyrimo rezultatus nustatyta, kad SO 2 ir NO 2 koncentracijos tiriamu laikotarpiu neviršijo ribinių verčių ir atitinkamai sudarė 0,075; 0,137 jų dalį. Vidutinė SO 2 vertė tiriamuoju laikotarpiu siekė 1,5 μg/m 3, o vidutinė NO 2 vertė tiriamuoju laikotarpiu buvo 5,2 μg/m 3 64

65 IŠVADOS Palyginus 2011 m. I ir II ketvirčio SO 2 ir NO 2 koncentracijas aplinkos ore matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu teršalų koncentracijos sumaţėjo: sieros dioksido 25 %, azoto dioksido 10 %. Ąţuolijos botaniniame-zoologiniame draustinyje SO 2 ir NO 2 koncentracijos yra foninio lygio. Tokios palankios aplinkos oro sąlygos Ąţuolijos botaniniame zoologiniame draustinyje leidţia formuotis sveikoms, aukštu natūralumo laipsniu pasiţyminčiuos ekosistemoms, kurios sudaro Utenos rajono savivaldybės darnaus vystymosi vitalinio komponento pagrindą. LITERATŪRA 1. Nacionalinių taršos maţinimo bei oro kokybės vertinimo programų paruošimas Europe Aid/114743/D/SV/LT. Aplinkos oro kokybės vertinimo vadovas. Vilnius, 2006, 88 psl. 2. Kauno aplinkos kokybės tyrimai: oro kokybė. Viešosios įstaigos Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai 2007 metų veiklos ataskaita m. Kaunas. 3. Transportinio triukšmo problemos ir jų sprendimo būdai. Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Prieiga per internetą: < 4. Klibavičius A Transporto neigiamo poveikio aplinkai vertinimas. Vilnius: Technika. 65

66 3.3. Vandens monitoringas 66

67 2011 m. I ir II ketv., t.y d. ir d. Ąţuolijos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje esančioje Viešos upėje buvo atlikti paviršinio Viešos upės vandens tyrimai. Tyrimams vadovavo doc. dr. J. Sitonytė. Tyrimo tikslas: Įvertinti paviršinio vandens kokybę botaninio-zoologinio draustinio teritorijos pasirinktoje stebėsenos vietoje. Gautus rezultatus taikyti paviršinio vandens kokybės valdymui ir visuomenės informavimui. Tyrimo uţdaviniai: 1. Nustatyti paviršinio vandens ph, temperatūrą, permanganato indeksą, BDS 7, nustatyti ištirpusio deguonies, suspenduotų medţiagų, nitratų (NO -1 3 ), amonio azoto (NH + 4 N), nitritų (NO - 2 ), fosfatų, koncentracijas. 2. Atlikti sukauptų duomenų analizę ir pateikti išvadas. Tyrimo objektas: paviršinio vandens stebėsenos vieta pateikta 1 pav. Paviršinio vandens stebėsenos vietos koordinatės pateiktos 1 lentelėje. 1 1 pav. Paviršinio vandens stebėsenos vieta 67

68 1 lentelė Paviršinio vandens stebėsenos vietos koordinatės Ąţuolijos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje Eil. Koordinatės (LKS 94) Stebėsenos objektas Nr. X Y 1. Viešos upė Ąţuolijos botaninio-zoologinio draustinio centre (ties teritorijos riba) Tyrimo metodika. Paviršinio vandens kokybė buvo vertinama pagal ţemiau išvardintus Lietuvos Respublikos paviršinio vandens taršos norminius dokumentus: Upių ir eţerų ekologinės ir cheminės būklės vertinimas atliekamas vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, patvirtinta LR aplinkos ministro 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D Vandens telkinio būklė nustatoma pagal prastesnę iš jų, klasifikuojant į dvi klases: gerą arba neatitinkančią geros būklės. Upių ir eţerų ekologinę būklę yra vertinama pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus. Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius kokybės elementus bendrus duomenis (maistingąsias medţiagas, organines medţiagas, prisotinimą deguonimi) apibūdinančius rodiklius: nitratinį azotą (NO3-N), amonio azotą (NH4-N), bendrąjį azotą (Nb), fosfatinį fosforą (PO4-P), bendrąjį fosforą (Pb), biocheminį deguonies suvartojimą per 7 dienas (BDS 7 ) ir ištirpusio deguonies kiekį vandenyje (O 2 ). Pagal kiekvieno rodiklio vidutinę metų vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių. Upių ekologinės būklės klasės pagal fizikinių cheminių kokybės elementų rodiklius Rodiklis Upės tipas Etaloninių sąlygų rodiklių vertė 2 lentelė Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes Labai gera Gera Vidutinė Bloga Labai bloga NO 3 -N, mg/l 1 5 0,90 <1,30 1,30 2,30 2,31 4,50 4,5-10,00 >10,00 NH 4 -N, mg/l 1 5 0,06 <0,10 0,10 0,20 0,21 0,60 0,61 1,50 >1,50 N b, mg/l 1 5 1,40 <2,00 2,00 3,00 3,01 6,00 6,01 2,00 >12,00 PO 4 -P, mg/l 1 5 0,03 <0,05 0,05 0,09 0,09 0,18 0,18 0,40 >0,400 P b, mg/l 1 5 0,06 <0,10 0,10-0,14 0,14 0,23 0,23 0,47 >0,470 BDS 7, mg/l 1 5 1,80 <2,30 2,30 3,30 3,31 5,00 5,01 7,00 >7,00 O 2, mg/l 1, 3, 4, 5 9,50 >8,50 8,50 7,50 7,49 6,00 5,99 3,00 <3,00 O 2, mg/l 2 8,50 >7,50 7,50 6,50 6,49 5,00 4,99 2,00 <2,00 Atliekant tyrimus remtasi tokiais standartais: 1. LST EN ISO :2007/AC:2007. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Mėginių ėmimo programų ir būdų sudarymo vadovas (ISO :2006). 2. LST EN ISO Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai kaip imti ir konservuoti mėginius. 68

69 3. ISO Vandens kokybė. Nurodymai kaip imti upių ir eţerų mėginius. 4. LAND Vandens kokybė. Azoto nustatymas. I dalis. Oksidacinio mineralinimo peroksodisulfato metodu. 5. LST EN ISO 8467:2002. Vandens kokybė. Permanganato indekso nustatymas (tapatus ISO 8467:1993). 6. LST EN 25814:1999. Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Elektrocheminis metodas (ISO 5814:1990). 7. lst EN 872:2005. Vandens kokybė. Suspenduotų medţiagų nustatymas. Košimo pro stiklo pluošto koštuvą metodas. 8. LST EN :2002. Vandens kokybė. Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDS<(Index)n>) nustatymas. 2 dalis. Neskiestų mėginių metodas (ISO 5815:1989, modifikuotas). 9. LST ISO :1998. Vandens kokybė. Nitratų kiekio nustatymas. 3 dalis. Spektrometrinis metodas, vartojant sulfosalicilo rūgštį. 10. LST ISO :1998. Vandens kokybė. Amonio kiekio nustatymas. 2 dalis. Automatizuotas spektrometrinis metodas. 11. LST EN ISO 13395:2000. Nitrito kiekio nustatymas. Molekulinės absorbcijos spektrometrinis metodas. 12. LST EN ISO 6878:2004. Vandens kokybė. Fosforo nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant amonio molibdatą (ISO 6878:2004). 13. ISO 10523:1994. Elektrometrinis metodas. ph nustatymas. TYRIMO OBJEKTO PARAMETRŲ EKSPLIKACIJA Ištirpęs deguonis. Deguonis būtinas daugeliui vandens augalų ir gyvūnų. Gamtiniuose vandenyse ištirpusio deguonies koncentracija gali keistis nuo 0 iki 14 mg/l, priklausomai nuo metų ir paros laiko. Pavyzdţiui, deguonies koncentracija pradeda didėti ryte ir didţiausia būna po vidurdienio. Tamsoje fotosintezė nevyksta, tačiau augalai ir gyvūnai kvėpuoja naudodami deguonį, todėl maţiausia jo koncentracija būna prieš auštant. Ištirpusio deguonies koncentracija priklauso ir nuo vandens temperatūros šaltesniame vandenyje deguonies gali ištirpti daugiau. Be to, paviršinio vandens telkinio apledėjimas maţina ištirpusio deguonies koncentracija, todėl sumaţėjus deguonies kiekiui iki kritinės koncentracijos (3 mg/l) ar pastebėjus ţuvų dusimo poţymius, skubiai informuoti visuomene bei organizuoti ir koordinuoti ţuvų gelbėjimo nuo dusimo darbus (valyti nuo ledo sniegą, kirsti eketes, aeruoti vandenį, perkelti ţuvis ir t.t.) 69

70 neišnuomotinuose vandens telkiniuose, pirmenybę teikiant ţuvingiausiems vandens telkiniams, į šią veiklą įtraukiant visuomenines organizacijas. ph. Vandens (arba tirpalo) rūgštingumas nusakomas vandenilio rodikliu ph. Kuo rūgštingesnis tirpalas tuo maţesnis ph. Neutraliuose tirpaluose ph = 7, rūgščiuose ph < 7, šarminiuose ph >7. Vandens rūgštingumas kinta dėl įvairių prieţasčių. Pavyzdţiui, dieną augalai fotosintezės procese vartoja vandenyje ištirpusį CO 2, ir ph padidėja. Rūgštieji lietūs sumaţina vandens ph. Nuo ph dydţio priklauso įvairių cheminių medţiagų stabilumas vandenyje bei jonų migracija, vandens augalų ir gyvūnų, kurie prisitaikę gyventi tam tikrame ph dydţių intervale, būklė. Priklausomai nuo metų ir paros laiko upių vandenyje ph kinta nuo 6.5 iki 8.5. Ţiemą ph dydis paprastai būna , vasarą Suspenduotos medţiagos. Suspenduotos medţiagos tai organinės ir neorganinės kilmės dalelės patenkančios į vandenį. Dalis jų gali nusėsti ant dugno ir sudaryti nuosėdinį dugno sluoksnį, kitos, irimo proceso metu gali vartoti deguonį, sudaryti naujus cheminius junginius. Toksiniai metalai ir toksinių medţiagų junginiai nuotėkos iš ţemės ūkio daţnai turi pesticidų ir herbicidų. Nuotėkose iš miesto teritorijų daţnai būna įvairių metalo junginių (pvz. Pb, Cu, Zn, Cd ir pan.). Patekusiosios į ţuvų organizmą toksinės medţiagos, be ţalingo poveikio pačiai ţuviai, kaupiasi jos audiniuose, todėl tokios ţuvys netinkamos ţmonių mitybai. Biocheminis deguonies suvartojimas BDS 7. Biocheminis deguonies suvartojimas BDS 7 - pagrindinis organinių medţiagų kiekį paviršiniame vandenyje nusakantis rodiklis biocheminis deguonies suvartojimas per septynias paras (BDS 7 ). Jis parodo ištirpusio deguonies kiekį, reikalingą vandenyje esančioms organinėms medţiagoms biochemiškai oksiduoti arba kitaip tariant BDS parodo kiek deguonies suvartoja bakterijos, skaidydamos vandenyje esančias organines medţiagas. Jis padidėja organinėmis medţiagomis uţterštuose vandenyse. Organinės medţiagos į upes patenka su gamybinėmis ir buitinėmis nuotekomis, taip pat gausūs šių medţiagų kiekiai susidaro eutrofikuotose upėse vandens augmenijos irimo procesų metu. Šventosios upėje uţfiksuotas padidėjęs BDS rodo galima organinės kilmės taršą. Nitratai, NO 3 ir nitritai, NO 2. Nitratai, NO 3, ir nitritai, NO 2 susidaro yrant baltyminėms medţiagoms. Be to, nitratų gali atsirasti ir su lietaus vandeniu, kuriame beveik visuomet esti azoto rūgšties. Dėl vykstančių oksidacijos - redukcijos reakcijų, nitritai gali virsti nitratais ir atvirkščiai. Pagrindinė padidinto nitratų kiekio prieţastis yra organinės ir mineralinės (azotinės) trąšos, naudojamos ţemės ūkyje, todėl ypač daug jų randama šachtiniuose šuliniuose. Nitratai yra pavojingi ţmogui ir ypač kūdikiams. Vartojant maisto mišinius, į kurių sudėti įeina vanduo su padidėjusiu nitratų kiekiu, padidėja methemoglobinemijos rizika. Ligos metu labai padidėja methemoglobino koncentracija kraujyje. Ji pasunkina deguonies pernešimą su krauju iš 70

71 plaučių į audinius. Kūdikiams atsiranda dispepsinių reiškinių, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, ir kūdikis gali mirti. Vasarą nitratų koncentracija yra maţesnė, nes vandens augalija vegetacijos periodu juos intensyviai asimiliuoja. Pasibaigus vasarai, irstant augalams ir dumbliams nitratų koncentracija vandenyje padidėja. Be to, intensyvūs rudens lietūs iš dirvos išplauna nemaţai organinių ir neorganinių trąšų, sutekančių į upelius ir upes. Apskritai paėmus, daugelis Lietuvos upių ir eţerų yra smarkiai uţteršti azoto (ir fosforo) junginiais, ir tai yra viena iš jų dumblėjimo prieţasčių. Amonio azotas (NH + 4 N). Amonio azotas junginys, kuris susijungęs su deguonimi sudaro nitritus, šių oksidacinių reakcijų pagalba vyksta nitrifikacija. Toliau oksiduojantis gaunamas nitratas. Permanganato indeksas. Šis indeksas parodo suminį organinių medţiagų kiekį. Permanganato indėkas gali rodyti ir ne tik gamtoje esančius bet ir antropogenines veiklos sukeltus organinius junginius, kurios daţniausiai identifikuojamos nuotekose. Skaitine verte jis lygus kiekiui deguonies, kuris reikalingas suoksiduoti organiniams junginiams, esantiems viename litre mėginio. Permanganatinis indeksas mokslinėje literatūroje vadinamas cheminiu deguonies suvartojimu (ChDS Mn ). Kada oksidatoriumi naudojamas ne permanganato, bet dichromato tirpalas (dichromatas ţymiai stipresnis oksidatorius), nurodoma atitinkamu indeksu, ChDS Cr Fosfatai. Buitiniuose ir pramoniniuose plovikliuose fosfatai yra daţniausiai vartojami kaip didţiausią dalį sudarančios sudedamosios dalys. Jų paskirtis suminkštinti vandenį, kad plovikliai būtų veiksmingi. Paprastai vartojama fosfato rūšis yra STTP (natrio tripolifosfatas). Fosfatų naudojimas plovikliuose daugiausia rūpesčio kelia todėl, kad patekęs į vandens aplinką jis gali sukelti maistinių medţiagų perteklių, o tai, savo ruoţtu, gali sukelti eutrofikaciją ir su ja susijusias problemas Temperatūra. Temperatūra turi įtakos daugeliui vandenyje vykstančių cheminių ir biologinių procesų (deguonies ir anglies dioksido tirpimas vandenyje, fotosintezės sparta ir kt.). Ypatingai svarbi upių gyvenime 10 o C temperatūra, kai atgyja vandens gyvūnija (tai vyksta balandţio pabaigoje). Kai vanduo atšąla ţemiau šios temperatūros vėl viskas apmiršta (spalio pradţioje). TYRIMO REZULTATAI Ţemiau esančiose lentelėje pateiktos 2011 m. I ir II ketv. Ąţuolijos botaniniamezoologiniame draustinyje atlikto paviršinio vandens tyrimo rezultatų suvestinės. 71

72 mg/l Pavadinimas Ištirpęs deguonis ph Suspenduotos medţiagos BDS 7 Nitratas Nitritas Amonio azotas permanganato indeksas fosfatas temperatūra Pavadinimas Ištirpęs deguonis ph Suspenduotos medţiagos BDS 7 Nitratas Nitritas Amonio azotas permanganato indeksas fosfatas temperatūra 3 lentelė 2011 m. I ketv. Ąţuolijos botaninio-zoologinio draustinio paviršinio vandens tyrimo rezultatų suvestinė Analitė Gera būklė, kai metinė koncentracija mg/l mg/l mg/ mg/l mg/l mg/l mg/l mg/l >6,5 - - <3,30 <2,3 0,09/0,3 <0,2 - <0,090 Viešos upė 12,3 7,51 25±1 3,56±0,1 7,57 a<0,010 0,090 8,73 0,169 ±0,003 0 C 5 4 lentelė 2011 m. II ketv. Ąţuolijos botaninio-zoologinio draustinio paviršinio vandens tyrimo rezultatų suvestinė Analitė Gera būklė, kai metinė koncentracija mg/l mg/l mg/ mg/l mg/l mg/l mg/l mg/l >6,5 - - <3,30 <2,3 0,09/0,3 <0,2 - <0,090 Viešos upė 13,5 7,86 18±1 3,10±0,1 6,21 a<0,010 0,18 7,56 0,110 ±0,003 0 C 14 Čia: a< - mažiau tyrimo metodo aptikimo ribos 3,6 3,4 3,2 3 2,8 Viešos upė Kovo mėnuo Gegužės menuo 2 pav. BDS 7 rodiklis Viešos upėje 72

73 mg/l mg/l Viešos upė Kovo mėnuo Gegužės menuo 3 pav. Nitratų koncentracija Viešos upėje 0,2 0,15 0,1 0,05 0 Viešos upė Kovo mėnuo Gegužės menuo 4 pav. Fosfatų koncentracija Viešos upėje Išanalizavus 2011 m. I ketvirčio Ąţuolijos botaniniame-zoologiniame draustinyje atliktus paviršinio vandens tyrimo rezultatus nustatyta pakankamai bloga Viešos upės vandens ekologinė būklė. Vandens mėginyje buvo nustatytas ypač didelis nitratų (7,57 mg/l) ir fosfatų (0,169 mg/l) kiekis. Kadangi Viešos upė teka draustinio zonoje, kur nėra nuotekų išleistuvų, daroma prielaida, kad uţterštas vanduo atiteka iš aukštupio. Toks gausus nitratų ir fosfatų kiekis vandenyje rodo, kad į Viešos upę yra išleidţiamos maţai arba visai nevalytos nuotekos. Įvertinus antrojo metų ketvirčio Viešos upės vandens tyrimus matome, kad situacija nelabai pasikeitė nuo pirmojo ketvirčio. Išliko ypač didelė nitratų (6,21 mg/l) ir fosfatų (0,11 mg/l) koncentracija. IŠVADOS 2011 m. I ketv. Viešos upės vandenyje rastas ypač didelis nitratų ir fosfatų kiekis. Pagal gautus tyrimo rezultatus Viešos upė patenka į blogos ekologinės būklės telkinių kategoriją. Paţymėtina, kad situacija išliko nepasikeitusi ir antrąjį 2011 metų ketvirtį. Į tokią vandens telkinio būklę privalo būti atsiţvelgta ir imtasi atitinkamų priemonių upės ekologinei būklei pagerinti. Įvertinant tai, kad Viešos upė teka Ąţuolijos botaninio zoologinio draustinio teritorijoje ir joje negali būti jokių nuotekų išleistuvių, taršos prieţasčių reikėtų ieškoti aukštupyje. Suradus 73

74 taršos šaltinius būtina imtis efektyvių priemonių, kurios uţkirstų tolesnį teršalų tekėjimą į Viešos upės vandenį. LITERATŪRA 1. LST EN ISO :2007/AC:2007. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Mėginių ėmimo programų ir būdų sudarymo vadovas (ISO :2006). 2. LST EN ISO Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai kaip imti ir koncervuoti mėginius. 3. ISO Vandens kokybė. Nurodymai kaip imti upių ir eţerų mėginius. 4. LAND Vandens kokybė. Azoto nustatymas. I dalis. Oksidacinio mineralinimo peroksodisulfato metodu. 5. LST EN ISO 8467:2002. Vandens kokybė. Permanganato indekso nustatymas (tapatus ISO 8467:1993). 6. LST EN 25814:1999. Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Elektrocheminis metodas (ISO 5814:1990). 7. LST EN 872:2005. Vandens kokybė. Suspenduotų medţiagų nustatymas. Košimo pro stiklo pluošto koštuvą metodas. 8. LST EN :2002. Vandens kokybė. Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDS<(Index)n>) nustatymas. 2 dalis. Neskiestų mėginių metodas (ISO 5815:1989, modifikuotas). 9. LST ISO :1998. Vandens kokybė. Nitratų kiekio nustatymas. 3 dalis. Spektrometrinis metodas, vartojant sulfosalicilo rūgštį. 10. LST ISO :1998. Vandens kokybė. Amonio kiekio nustatymas. 2 dalis. Automatizuotas spektrometrinis metodas. 11. LST EN ISO 13395:2000. Nitrito kiekio nustatymas. Molekulinės absorbcijos spektrometrinis metodas. 12. LST EN ISO 6878:2004. Vandens kokybė. Fosforo nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant amonio molibdatą (ISO 6878:2004). 13. ISO 10523:1994. Elektrometrinis metodas. ph nustatymas. 74

75 3.4. Retų rūšių populiacijų gausumo monitoringas Ąţuolijos botaniniame-zoologiniame draustinyje 75

76 Nuo iki d. Ąţuolijos botaniniame-zoologiniame draustinyje buvo atliktas retų rūšių populiacijų gausumo kiekybinis tyrimas. Tyrimui vadovavo prof. dr. Asta Klimienė. Tyrimo tikslas: identifikuoti kiekybinius retų rūšių augalų, grybų, bestuburių ir stuburinių gyvūnų, populiacijų gausumo parametrus. Tyrimo uţdaviniai: 3. Atlikti retų rūšių augalų (miškinės monaţolės, pelkinės šindros), grybų (piestinio pirštūnio, tikrinio blizgučio, didţiojo kukurdvelkio), bestuburių gyvūnų (machaono), stuburinių gyvūnų (erelio rėksnio, geninių paukščių (baltnugario genio, pilkosios meletos)) populiacijų gausumo tyrimus, įvertinant kiekybinius parametrus; 4. Atlikti surinktos medţiagos analizę ir pateikti išvadas. Tyrimo objektas: Ąţuolijos botaninis-zoologinis draustinis. Tyrimo metodika: vizualinis retų rūšių augalų populiacijų gausumo apskaitos metodas įvertinant kiekybinius retų rūšių populiacijų parametrus. Tyrimai atliekami kovo-spalio mėn. retų rūšių populiacijose, nustatant jų gausumą ir įvertinant būklę. Augalų, kaip ir grybų rūšys inventorizuojamos įvairiose augavietėse. Detalūs tyrimai vykdomi geobotaninių transektų (profilių) metodu. Maršrutiniu metodu vizualiai stebėti reti augalai ir grybai augantys draustinyje. Kiekvienos rūšies augalų gausumas ir padengimas vertinami balais pagal Braun- Blanquet skalę. Paukščių gausumo pasikeitimams naudojamas taškinių apskaitų metodas. Esant reikalui, jį taip pat galima panaudoti nustatant santykinį populiacijos tankumą. Metodo principas toks: stovint nustatytą laiko tarpą vienoje vietoje, suskaičiuojami visi išgirsti ir pamatyti paukščiai. Tą patį pakartojus keliuose tiriamos teritorijos taškuose galima nustatyti, kokios rūšys joje sutinkamos. O apskaičiavus kaip paukščių aptinkamumas kinta priklausomai nuo atstumo, galima nustatyti santykinį jų tankumą. TYRIMO OBJEKTO EKSPLIKACIJA 2001 m. Utenos rajono savivaldybės teritorijoje buvo įsteigtas Ąţuolijos botaninis - zoologinis draustinis. Ąţuolijos miškas yra apie 5 km į pietus nuo Utenos, Leliūnų seniūnijoje. Miškas uţima 305 ha plotą, iš kurių 86,2 ha uţima draustinio teritorija. Tai vienas didţiausių ąţuolynų rajone. Ąţuolų amţius siekia metų. Išlikusios ąţuolyno bendrijos yra pati didţiausia šio gamtos kampelio vertybė. Per mišką natūralia vaga teka Viešos upelis m. vykdytų tyrimų duomenimis, natūraliose augalų bendrijose auga 426 augalų, 206 grybų rūšys, gyvena 499 bestuburių ir 138 rūšių stuburiniai gyvūnai. Ąţuolijos miškas yra viena geriausiai biologinės įvairovės poţiūriu ištirtų Utenos rajono teritorijų. Pirmieji fragmentiški tyrimai 76

77 Ąţuolijos miške buvo atlikti m. Utenos rajono biologinės įvairovės inventorizacijos metu. Biologinės įvairovės tyrimus vykdė biologai R. Iršėnaitė, D. Dapkus, A. Kulbis, D. Norkūnas. Ąţuolijos miške auga tokie Raudonosios knygos augalai, kaip maţoji šimtūnė, galvinis vikšris, pelkinė šindra, plaukuotoji jonaţolė, paprastasis kardelis, miškinė jonaţolė. Iš saugotinų augalų auga pievinė šilagėlė, saldţiašaknis ir miškinis pelėţirniai, siauralapė plautė, kvapioji stumbraţolė, rusvoji lizduolė, plačialapis skiautalūpis, dvilypė blandis. Ąţuolija yra būdingas plačialapių miškas. Daugelyje sklypų ryškiai išreikšti du medţių ardai. Pirmame dominuoja ąţuolai, drebulės, uosiai, antrajame guobos, liepos, jauni klevai, miškinės obelys, kriaušės. Gana tankus trakas, kuriame galima rasti beveik visų rūšių Lietuvos krūmų. Ţolių arde auga ūksmingoms augavietėms būdingos plačialapės ţolės, o pavasarį gausu efemeroidų plukių, plaučių, ţibuoklių, laiškenių ir kitų, daţnos geguţinės ţvynašaknės. Ąţuolija ypač pasiţymi grybų įvairove. Ji čia labai turtinga, nes ąţuolai yra labiausiai mikosimbiotrofiški medţiai, be to, jie turi daugiausia medienos ardytojų. Seni kelmai, ant ţemės gulintys ar į upelį suvirtę medţių kamienai, uţpelkėjusios vietos, storas humuso sluoksnis sukuria didelę substratų įvairovę. Nuo 1999 m. aptikta gerokai virš 200 makromicetų rūšių, ir kasmet randama vis naujų. Rastos ir apibūdintos 2 naujos Lietuvai grybų rūšys, dar keletas rūšių, pavyzdţiui, gyslotoji kremzliabudė, rastos tik antrą kartą Lietuvoje. Ąţuolijoje auga 12 grybų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Paminėtini tikrinis blizgutis, ąţuolinė kepena, piestinis pirštūnis, kuokštinė grifolė, baravykas paąţuolis. Daugelis čia augančių retų rūšių yra jautrios įvairiai ţmogaus veiklai plyniems ir sanitariniams kirtimams, miško valymui. Nuo 1999 m. Ąţuolijos miške rastos 499 drugių, vabalų ir ţirgelių rūšys, 30 iš jų retos, 2 - saugomos. Gyvena ir tik plačialapiams miškams būdingos rūšys: sprindţiai puošnusis skiautenis, ţiedinė sprindinė, ąţuolinis taškasprindis; kuoduočiai ir pelėdgalviai tridėmė dinomija, rytinė pigera, mėlynsparnė peteliškė, ąţuolkerpinis ir baltadėmis vėlyviai. Ąţuolalapis verikas, ligustrinis sfinksas, dvitaškis lenktasparnis, guobinis uodeguotis, didysis auksinukas yra reti ar labai reti visose Baltijos šalyse. Įdomus ir įvairus stuburinių gyvūnų pasaulis net 16 rūšių įrašytos į Raudonąją knygą. Iš viso rasta 102 rūšių paukščių, 9 rūšių (iš 13 Lietuvoje gyvenančių), 1 rūšies roplys (gyvavedis drieţas) ir 26 rūšių ţinduolių. Ąţuolijoje gyvena beveik visi Lietuvos geniniai paukščiai (7 rūšys) nėra tik ţaliosios meletos ir tripirščio genio. Didţiausia vertybė - nuolat gyvenantys reti ir saugomi baltnugariai geniai bei pilkosios meletos. Retokas vidurinysis genys šiame miške yra įprastas paukštis. Miške daţnai lankosi juodasis gandras, nors lizdo čia neturi. Nuolat peri erelių rėksnių pora, po 3 suopių ir naminių pelėdų poras. Pietiniame miško gale drebulynų su berţais papieviuose pavasarį 77

78 girdimas tetervinų burbuliavimas, o mišką supančiose įvairaus drėgnumo pievose gyvena grieţlės, švygţdos, putpelės, medţioja pievinės lingės. Raudţio eţere pailsėti sustoja migruojantys didieji ir vidutiniai dančiasnapiai, peri klykuolės. Ąţuolijos miškas smarkiai sudarkytas per jį nutiestų geleţinkelių ir masyvo viduryje įrengtos geleţinkelio stoties. Tačiau net ir antropogenizuotoje teritorijoje galima rasti įdomių gyvosios gamtos objektų. Štai ant retai naudojamų bėgių skaldos peri upiniai kirlikai, sekliose balutėse skamba ţaliųjų rupūţių, kūmučių balsai. TYRIMO OBJEKTO PARAMETRŲ EKSPLIKACIJA Pelkinė šindra (Peplis portula L.) KLASĖ: magnolijainiai (magnoliopsida) ŠEIMA: Raudokliniai (lythraceae) Paplitimas. Europoje, Šiaurės Afrikoje, Amerikoje uţneštinė. Lietuvoje tinkamose augavietėse pasitaiko visoje teritorijoje. Biologija ir ekologija. Pelkinė šindra (Perplis portula L.) vienmetis, kartais ţiemojantis, ţolinis, 3 20 cm aukščio augalas. Stiebas gulsčias, šakotas, plikas ties bambliais įsišaknijantis, daţnai rausvas, su kylančiomis šakomis. Lapai priešiniai, retai praţanginiai, atvirkščiai kiaušiniški arba kastuviški, buki, į pamatą laipsniškai susiaurėjantys, maţi (6-15 mm ilgio ir 2-10 mm pločio), trumpakočiai. Ţiedai lapų paţastyse, trumpakočiai, šešianariai (retai penkianariai), pavieniai. Vainiklapiai rausvi arba balti, labai maţi, trumpesni uţ taurėlapius, greit nukrintantys, kartais jų nėra. Sėklų daug, jos labai smulkios. Ţydi birţelio rugsėjo mėn. Auga dumble, apsemtose arba kartkarčiais apsemtose vietose: prie eţerų, tvenkinių, šlapiose pakelėse, dirvose. Gana reta, paplitimą ir gausumą riboja augaviečių stoka ir jų laikinumas, nes neišlaiko daugiamečių augalų konkurencijos. Įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą nuo 1981 m. (5(Rs) kategorija). Populiacijų gausumas. Tinkamose augavietėse auga gana gausiai, tačiau nedidelėse buveinėse pvz., lauko keliukų išdţiūstančiose balose pasitaiko tik po kelis individus. Grėsmės ir apsauga. Paplitimą bei gausumą riboja augaviečių stoka ir jų laikinumas, nes neišlaiko daugiamečių augalų konkurencijos. Lyginant su kitomis isoeto - Nanojuncetea klasei būdingomis rūšimis, - galviniu vikšriu (Juncus bufonius), maţąja šimtūne (centunculus 78

79 minimus), linine ţarstūne (Radiola linoides) pelkinė šindra tinkamose buveinėse yra daţniau aptinkamas augalas. Pastaraisiais metais aptikta nemaţai naujų vadaviečių, tačiau smarkus jų skaičiaus didėjimas nėra tikėtinas. Miškinė jonaţolė (Glyceria nemoralis) KLASĖ LELIJAINIAI (LILIOPSIDA) ŠEIMA MIGLINIAI (POACEAE) Paplitimas. Pagrindinis arealas apima Europą, labai nedidelė dalis Azijoje (Kaukaze, Turkijoje). Lietuvoje didţiausia dalis radaviečių yra pietrytinėje dalyje, nerasta šiaurinėje ir šiaurės vakarinėse dalyse. Biologija ir ekologija. Miškinė jonaţolė (Glyceria nemoralis) daugiametis, varpinių šeimos augalas. Iš aplinkinių augalų lengvai atskiriama pagal suplotus ūglius, šviesiai ţalius, truputį blizgančius lapus. Augalas palankiomis sąlygomis išauga iki 1 metro aukščio (paprastai yra cm aukščio), retakeris, silpnesnio stiebo, pasvirusia šluotele. Turi apie 12 cm ilgio 5-7 gelsvai rusvus ţiedus. Turi nevienodo ryškumo apatinio (labai buko) ţiedaţvynio gyslas, iš kurių 3 gyslos ryškiai išsišovusios, siekia ţiedaţvynio viršūnę, ir 4, protarpiuose tarp ilgųjų esančios, trumpos, neryškios. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Ţydi birţelio ir liepos mėn., o jeigu ruduo šiltas - stebimas antrinis jo ţydėjimas. Auga paupių alksnynuose, rečiau kituose šaltiniuotuose lapuočių miškuose. Dėl kertamų miškų, griovų teršimo, maţų upelių ir šaltiniuotų vietų numelioravimo tapo retas, nuo 1984 m į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas (4(I) kategorija) augalas. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos ţodţio glykeros saldus (sėklos yra saldţios). Monaţolių sėklas lesa paukščiai, o kai kuriuose kraštuose jas valgydavo ir ţmonės. Populiacijų gausumas. Tinkamose šaltiniuotose augavietėse populiacijos daţniausiai gausios, sudarytos iš derančių ir vegetatyviniu būdu besidauginančių kerų. Grėsmės ir apsauga. Nyksta kertant upių slėnių miškus, teršiant griovas ir šaltinius atliekomis, pertvarkant hidrografinį tinklą. Dėl svetimţemių rūšių (Impatiens glandulifera, Impatiens parviflora, heracleum sosn owskii) įsigalėjimo vyks ta nepageidautina biocenozių kaita. 79

80 Piestinis pirštūnis (Clavariadelphus pistillaris (L.) Donk KLASĖ PAPĖDGRYBIAI (BASIDIOMYCETES) ŠEIMA KUOKINIAI (GOMPHACEAE) Paplitimas. Visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Pietų Azijoje. Lietuvoje rūšis rasta vakarinėje, pietinėje, centrinėje ir rytinėje dalyse. Biologija ir ekologija. Piestinis pirštūnis (Clavariadelphus pistillaris (L.) Donk. yra saprofagas. Vaisiakūniai paprasti, 7-30 cm aukščio ir 2-7 cm storio, pradţioje cilindro ir smailios, vėliau buoţės ar kūgiškos formos ir plokščiu viršumi. Geltonos, ochros ir pereinančios į rudumą spalvos. Jaunas vaisiakūnis yra gana kietas ir tankus, vėliau suminkštėja. Skonis gana kartus. Sporos permatomos ar šviesiai geltonos, lygios, plona sienele, elipsės formos su įstriţa apikule ir vakuliariniu grūdėtu turiniu, bet be lašelių. Auga daţniausiai lapuočių miškuose su ąţuolais, kartais mišriuose miškuose su eglėmis, kurių stora samanų danga. Mėgsta kalkingą dirvoţemį. Turi maţą ekonominę naudą. Nyksta dėl dirvoţemio rūgštėjimo, augaviečių medynų struktūros ir samanų dangos storio kitimo. Įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą nuo 1992 m. (3(R) kategorija). Populiacijų gausumas. Lietuvoje ţinoma 15 radaviečių. Šiuo metu gausiausios populiacijos tyrelio miške (Tauragės r.) ir Ąţuolijos miške (Utenos r.) Iki 1980 m. kelis kartus grybas buvo rastas Ţaliųjų eţerų (Vilniuje) ir Ragelių (Rokiškio r.) apylinkėse. Tikrinis blizgutis (Ganoderma lucidum (Curtis)) P. Karst. KLASĖ PAPĖDGRYBIAI (BASIDIOMYCETES) ŠEIMA BLIGUTINIAI (GANODERMATACEAE) Paplitimas. Cirkumpoliarinė rūšis ir galbūt paplitusi visuose ţemynuose, tačiau paplitimas atogrąţose nėra aiškus. Aptinkama visoje Lietuvoje. Biologija ir ekologija. Tikrinio blizgučio (Ganoderma lucidum) vaisiakūniai vienmečiai, išauga vasarą ir rudenį, ilgai išlieka nesuirę. Vaisiakūniai plokščių, apskritų ar vėduokliškų kepurėlių pavidalo, prie substrato prisitvirtina šonu. Kepurėlės apatinė dalis susideda iš daugybės maţyčių vamzdelių arba porų, kurie daţnai sudaro kelis sluoksnius. Sporos rudos, elipsiškos. Trama šviesiai arba tamsiai ruda. 80

81 Auga lapuočių ir mišriuose miškuose bei parkuose ant lapuočių ir spygliuočių medţių kamienų, daţniausiai ant juodalksnių ir eglių, kartais ant ąţuolų, kelmų, stuobrių. Saprofagas, kartais parazitas. Sukelia lėtą baltąjį medienos puvinį. Įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą nuo 1992 m. (3(R) kategorija). Populiacijų gausumas. Lietuvoje ţinoma per 40 radaviečių. Daţniausiai randamas toje pačioje vietoje kelerius metus iš eilės. Gausesnė populiacija Ţemaitijos nacionalinio parko Berţoro, Platelių, Skroblės ir Stirbaičių girininkijose (Plungės r.). Grėsmės ir apsauga. Senų juodalksnių ar kitų lapuočių medţių kirtimas. Negyvos medienos šalinimas. Didysis kukurdvelkis (Langermannia gigantea (Batsch)) Rostk. KLASĖ PAPĖDGRYBIAI (BASIDIOMYCETES) ŠEIMA PUMPOTAUKŠLINIAI (LYCOPERDACEAE) Paplitimas. Plačiai paplitusi rūšis vidutinių platumų zonoje, išskyrus Pietų Ameriką ir vakarinę Šiaurės Amerikos dalį. Aptinkama visoje Lietuvoje. Biologija ir ekologija. Didysis kukurdvelkis (Langermannia gigantea (Batsch)) Rostk. yra saprofagas, vienmetis. Vaisiakūniai išauga vasarą, gali siekti iki 10 kg. svorio, iki 50 cm skersmens, iš pradţių būna balti, o sendami gelsvėja. Jo paviršius apaugęs smulkiais, minkštais plaukeliais arba lygus. Bręstant vaisiakūniui, luobelė sutrūkinėja į atskirus gabalus ir grybas pamaţu suįra. Pumpotaukšlinių šeimos grybas. Auga ganyklose, parkuose, soduose, miškų pakraščiuose. Jauni vaisiakūniai valgomi. Įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą nuo 1992 m. (3(R) kategorija). Nyksta dėl jaunų vaisiakūnių rinkimo ir naikinimo. Populiacijos gausumas. Lietuvoje ţinoma daugiau nei 30 radaviečių. Populiacijos gausios. Daţnai išauga po kelis as keliolika vaisiakūnių ir toje pat vadavietėje grybas randamas kelerius metus iš eilės. Grėsmės ir apsauga. Jaunų vaisiakūnių rinkimas ir naikinimas nespėjus jiems subręsti. 81

82 Machaonas (Papilio machaon) ŠEIMA SKLANDŪNAI (PAPILIONIDAE) BŪRYS DRUGIAI (LEPIDOPTERA) Paplitimas. Europoje, Šiaurės Afrikoje, vidutinių platumų ir Azijos paatogrąţių rajonuose, Šiaurės Amerikoje. Randama visoje Lietuvoje kiek daţnesni pietinėje dalyje. Biologija ir ekologija. Machaonas (Papilio machaon) priklauso nariuotakojų tipui, vabzdţių klasei, drugių būriui, tai sklandūnų (Papilionidae) šeimos dieninis drugys. Sparnai geltoni, gyslos juodos. Priekinių sparnų pamatinė dalis juoda, priekinė dalis su 3 juodomis kampuotomis dėmėmis ir su juoda juosta išoriniame krašte. Uţpakaliniai sparnai su plačia juoda juosta arti išorinio pakraščio, juostos vidurys tamsiai mėlynas. Be to, sparno uţpakaliniame krašte yra rago pavidalo iškyšulys. Skraido labai greitai. Kiaušinėlius deda po vieną. Vikšrai daţniausiai randami ant morkų, krapų, garšvų, kmynų ir kitų skėtinių augalų lapų. Maitinasi pastarųjų augalų lapais ir ţiedynais. Gyvena atvirai. Jų lėliukės ţiemoja. Aptinkami įvairiose atvirose, kalvotose vietose. Daţniausiai turi 2 generacijas. Įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą nuo 1989 m. (4(I) kategorija). Populiacijos gausumas. Rūšies gausumas netirtas. Daţniausiai aptinkami pavieniai drugiai. Gausesni Pietų Lietuvoje. Grėsmė ir apsauga. Pagrindinė grėsmė kyla dėl ūkinės ţmogaus veiklos: poilsio zonų plėtros, intensyvaus galvijų ganymo, pievų deginimo ir suarimo, herbicidų ir pesticidų naudojimo. Tankiai apgyvendintuose rajonuose kartais steigiami lokaliniai nedideli draustiniai, siekiant išsaugoti vertingą populiaciją. Didysis erelis rėksnys(aquila clanga Pallas) ŠEIMA VANAGAI (ACCIPITRIDAE) BŪRYS VANAGINIAI PAUKŠČIAI (ACCIPITRIFORMES) Paplitimas. Europoje peri Lenkijoje, Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Veisimosi metu buvo pastebėta Nemuno deltoje, Zarasų ir Varėnos rajonuose, gali būti ir aptikta kitose šalies vietose prie didelių šlapţemių kompleksų. Biologija ir ekologija. Didysis erelis rėksnys (Aquila clanga) vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis. Genetiškai artimas maţajam ereliui 82

83 rėksniui. Su šia rūšimi gali sudaryti mišrias poras ir turėti palikuonių. Visas kūnas vienspalviai rudos spalvos, tik pakaušis kiek šviesesnis. Antuodegyje kartais būna balsva dėmė. Snapas melsvas. Kojos geltonos, nagai juodi. Monogamas. Turi individualias teritorijas ir jose laikosi daugelį metų. Išskrenda spalio mėn. Parskrenda kovo balandţio mėn. Tolimasis migrantas. Deda 1 2 (retai 3) kiaušinius, peri d., jaunikliai lizde būna apie 2 mėn. Gyvena miškuose, prie vandens. Minta smulkiais ir vidutinio dydţio ţinduoliais, paukščiais, varliagyviais. Įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą nuo 1976 m. (1(E) kategorija). Pagal Pagrindines miško kirtimų taisykles lizdai saugomi ir ūkinės paskirties plotuose. Įrašytas į Berno konvencijos II, Bonos konvencijos I priedus ir Paukščių direktyvos I priedą. Populiacijų gausumas. Labai retas, gali perėti pavienės poros. Veisimosi metu paukštis nuolat aptinkamas Nemuno deltoje ir Rytų Lietuvoje, tačiau patvirtintų duomenų apie perėjimą nėra. Manoma, kad šalies populiacija ne didesnė nei 5 poros. Iki 15 šios rūšies paukščių gali sudaryti mišrias poras su maţaisiais ereliais rėksniais. Grėsmės ir apsauga. Didţiausios grėsmės yra maitinimosi vietų pokyčiai (šlapţemių sausinimas ir jų naudojimo pakeitimas), perėjimo vietų sunaikinimas (ypač ūkiniuose miškuose). Rūšis labai jautri trikdymui. Potenciali grėsmė gali būti mišrių porų sudarymas. Būtina išsaugoti natūralias ir pusiau natūralias šlapţemes ir lizdavietes, palaikyti jose ramybę veisimosi metu. Maţasis erelis rėksnys(aquila pamarina) ŠEIMA VANAGAI (ACCIPITRIDAE) BŪRYS VANAGINIAI PAUKŠČIAI (ACCIPITRIFORMES) Paplitimas. Rūšis paplitusi nuo Estijos šiaurėje, iki Graikijos pietuose, Vokietijoje vakaruose ir Ukrainos bei Rusijos rytose. Lietuvoje peri visuose rajonuose, nerasta tik kuršių nerijoje ir pajūryje. Paplitusi netolygiai, gausiausiai peri derlinguose, šlapiuose Vidurio, šiaurės Lietuvos miškuose. Daţna mišriuose Rytų, šiaurės rytų, Vakarų Lietuvos medynuose. Reta nederlingų pušynų masyvuose. Biologija ir ekologija. Maţasis erelis rėksnys (Aquila pamarina ) taip pat vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis. Maţiausia erelių rūšis. Rėksniais pavadinti dėl gana triukšmingo gyvenimo būdo. Pilkai rudas, kartais rusvesnė dėmė ant sprando. Plasnojamosios plunksnos beveik juodos. Monogamas. Turi individualias teritorijas, kuriose gyvena keletą metų. Išskrenda 83

84 rugsėjo viduryje, grįţta balandţio mėn. Tolimasis migrantas. Lizdą krauna daţniausiai eglėje arti kamieno. Pora viename lizde peri daugelį metų. Perėti pradeda geguţės mėnesį, deda 1 2 kiaušinius, peri d. Jaunikliai lizde būna apie 56 d. Jaunikliai tamsesni uţ suaugusius. Gyvena drėgnuose mišriuose miškuose. Minta smulkiais ţinduoliais, varlėmis, vabzdţiais, paukščiais. Įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą nuo 1976 m. (3(R) kategorija). Pagal Pagrindines miško kirtimų taisykles lizdai saugomi ir ūkinės paskirties plotuose. Įrašytas į Berno konvencijos II, Bonos konvencijos II priedus ir Paukščių direktyvos I priedą. Ši erelių rūšis nėra labai baikšti, todėl labiausiai nukentėjo nuo medţiotojų. Populiacijų gausumas. Šalies populiacija vertinama perinčių porų, tai sudaro 8 proc. rūšies pasaulinės populiacijos. Gausiausios (daugiau nei 10 porų) perinčios populiacijos aptiktos Birţų ir Šimonių giriose, Gedţiūnų, Gubernijos, Taujėnų Uţulėnio, Dotnuvos Josvainių, Būdos Pravieniškių miškuose. Grėsmės ir apsauga. Didţiausios grėsmės susijusios su veisimosi buveinių pokyčiais dėl suintensyvėjusių miško kirtimų (ypač privačiuose miškuose), intensyvaus ţemės ūkio, pievų ir laukų apsodinimo mišku bei savaiminio jų uţţėlimo. Taip pat ţalos daro trikdymas ir tiesioginis paukščių naikinimas. Būtina riboti miškų ūkinę ir poilsinę veiklą aplink lizdavietes, maitinimosi vietose išlaikyti ekstensyvų ţemės ūkį. Baltnugaris genys(dendrocopos leucotos) ŠEIMA GENINIAI (PICADAE) BŪRYS GENINIAI PAUKŠČIAI (PICIFORMES) Paplitimas. Eurazijoje nuo Italijos, Austrijos, Skandinavijos iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia pietinę Skandinaviją, Jenisėjaus aukštupį, Amūro baseiną. Pietuose arealas tęsiasi iki Volgos vidurupio, Balkanų pusiasalio, Maţosios Azijos. Lietuvoje rūšis gausiausia Vidurio Lietuvoje. Rečiau ir negausiai aptinkama Rytų, Pietryčių, pietų ir pietvakarių Lietuvoje. Šiaurės Vakarų Lietuvoje labai reta, o pajūryje apskritai neaptikta. Biologija ir ekologija. Baltnugaris genys (Dendrocopos leucotos) geninių (Picidae) šeimos paukštis. Patino viršugalvis raudonas. Pakaušis ir nugaros viršutinė dalis juodi. Nugaros apatinė pusė balta. Nuo ţiočių kampo eina juodi ūsai", kurie gerklės šonuose susilieja su juoda juostele. Sparnai su juodai baltomis juostelėmis. Pilvinė pusė balta, rusvo atspalvio. Šonai gelsvi, 84

85 išmarginti išilginiais juodais dryţeliais. Pauodegio raudona spalva, palaipsniui šviesėdama, eina net iki krūtinės. Patelės viršugalvis juodas. Jauniklių viršugalvis ir pauodegys neryškiai raudoni. Didesnių senesnių miškų paukštis, mėgsta subrendusius lapuočių medynus su ąţuolais bei pelkėtus juodalksnynus ir berţynus. Daţnai apsigyvena kirtavietėse ir miško pakraščiuose. Sėslus paukštis. Kiaušinius (3-5) deda balandţio mėn. viduryje, peri apie 15 d., jaunikliai lizde būna apie 1 mėn. Maitina abu tėvai. Minta vabzdţių lervomis, vabalais. Įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą nuo 1976 m. (3(R) kategorija). Įrašytas į Berno konvencijos II priedą ir Paukščių direktyvos I priedą. Populiacijų gausumas m. populiaciją sudarė porų. Gausiausios populiacijos yra taujėnų Uţulėnio miške (35 poros), Buktos miške (32 poros), Babtų Varluvos miške (20 porų), Lančiūnavos (20 porų), Padauguvos (15 porų) miškuose. Būdos Pravieniškių miško masyve aptinkama 14 porų, Birţų girioje, Balbieriškio miške, Asvejos ir Adutiškio miško masyvuose po 10 porų. Grėsmės ir apsauga. Didţiausia grėsmė dţiūstančių ir nudţiūvusių medţių šalinimas, santykinis senų medynų maţėjimas. Baltnugariams geniams reikia formuoti medynus, kuriuose sausuolių yra daugiau nei m 3 /ha, o tinkamos buveinės sudaro daugiau nei 10 proc. bendro teritorijos ploto. Pilkoji meleta (Picus canus) ŠEIMA GENINIAI (PICIDAE) BŪRYS GENINIAI PAUKŠČIAI (PICIFORMES) Paplitimas. Eurazijoje nuo Prancūzijos iki Ramiojo vandenyno pakrančių. Šiaurėje arealas siekia pietinę Skandinaviją, Pečioros aukštupį, Obės vidurupį, šiaurę Primorę. Pietuose arealas tęsiasi iki Indokinijos pusiasalio, Balkanų pusiasalio, Prancūzijos. Lietuvoje rūšis pasiskirsčiusi netolygiai. Įprasta rytinėje ir pietrytinėje dalyje. Reta Vakarų ir Šiaurės Vidurio Lietuvoje, čia aptinkama grupėmis. Biologija ir ekologija. Pilkoji meleta (Picus canus) geninių šeimos paukštis. Nugarinė pusė gelsvai ţalsva, antuodegis gelsvas, apatinė pilka, ţalsvo atspalvio. Gerklė pilka, nuo ţiočių kampo eina siauras juodas dryţelis. Patino kakta raudona. Jaunikliai be juodų dryţelių prie ţiočių. Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. 85