M. IŠVYKSTAMOJO TURIZMO IŠ NORVEGIJOS, ŠVEDIJOS IR SUOMIJOS Į LIETUVĄ ANALIZĖ

Transcription

1 M. IŠVYKSTAMOJO TURIZMO IŠ NORVEGIJOS, ŠVEDIJOS IR SUOMIJOS Į LIETUVĄ ANALIZĖ Vilnius, 2012

2 TURINYS 1. BENDRA IŠVYKSTAMOJO TURIZMO IŠ NORVEGIJOS, ŠVEDIJOS, SUOMIJOS STATISTIKA Atvykstamasis ir vietinis turizmas Norvegų, švedų ir suomių turistų išlaidos užsienyje Norvegų, švedų ir suomių turistų kelionių į užsienį trukmė Norvegų, švedų ir suomių turistų atostogų kelionių į užsienį sezoniškumas Norvegų, švedų ir suomių turistų atostogų motyvacijos Norvegų, švedų ir suomių turistų atostogų kelionių į užsienį pasiskirstymas pagal lytį ir amžių Populiariausios užsienio kelionių destinacijos Pagrindiniai norvegų, švedų ir suomių turistų informacijos šaltiniai pasirenkant kelionę Atostogų organizavimo būdas TRIJŲ BALTIJOS ŠALIŲ PALYGINIMAS IŠVYKSTAMOJO TURIZMO IŠ NORVEGIJOS, ŠVEDIJOS IR SUOMIJOS Į LIETUVĄ STATISTIKA M Turistų kelionių iš Suomijos, Švedijos ir Norvegijos į Lietuvą skaičius; jų nakvynių skaičius bei vidutinė viešnagės trukmė Lietuvoje Turistų kelionių iš Suomijos, Švedijos ir Norvegijos išlaidos Lietuvoje ir vidutinės vienos kelionės į Lietuvą išlaidos Turistų iš Suomijos, Švedijos ir Norvegijos skaičius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose ir jų sezoniškumas Turistų kelionių iš Suomijos, Švedijos ir Norvegijos pasiskirstymas pagal aplankytas vietoves Turistų kelionių iš Suomijos, Švedijos ir Norvegijos į Lietuvą pasiskirstymas pagal amžių ir transportą PRIEDAI

3 1. BENDRA IŠVYKSTAMOJO TURIZMO IŠ NORVEGIJOS, ŠVEDIJOS, SUOMIJOS STATISTIKA 1.1 Atvykstamasis ir vietinis turizmas 2011 metais Švedijos populiacija (9,45 mln.) palyginus su Norvegija (4,95 mln.) ir Suomija (5,39 mln.) buvo didžiausia, todėl atitinkamai švedų turistų rinka taip pat buvo didžiausia m. Švedijos vietinių kelionių (1 ir daugiau nakvynių) skaičius sudarė 36,9 mln., užsienio 12,9 mln, atitinkamai Suomijos 35,6 mln. ir 7,3 mln. bei Švedijos 14,2 mln. ir 8,1 mln. (žr. 1, 2, 3 priedus) Remiantis Eurostato duomenimis, tiek verslo, tiek poilsio tikslu švedai, suomiai ir norvegai turistai daugiau keliauja šalies viduje nei į užsienį, taip pat daugiau keliauja atostogų ar asmeniniais tikslais nei verslo reikalais. Apskaičiavus vietinių ir užsienio kelionių santykį pastebėta, jog daugiausiai keliauti šalies viduje yra linkę suomių turistai. Suomių turistų vietinių ir užsienio kelionių skaičiaus santykis 2011 m. siekė 4,9. Švedų turistų vietinių ir užsienio kelionių skaičiaus santykis tais pačiais metais buvo 2,9, o atitinkamai norvegų turistų vietinių ir užsienio kelionių skaičiaus santykis tik 1,8. (žr. 1, 2, 3 priedus) Ekonominės krizės pasekoje vietinis turizmas Suomijoje smuko, 2009 m. palyginus su 2008 m. jis sumažėjo 2 proc. Norvegijoje krizės metu vietinis turizmas išliko beveik nepakitęs (+ 0,28 proc.), o Švedijoje paaugo 3 proc. (žr. 1, 2, 3 priedus) Užsienio kelionių skaičius 2009 m. palyginus su 2008 m. Norvegijoje sumažėjo 13 proc, o Švedijoje smuko 11 proc., Suomijoje - atvirkščiai, užsienio kelionių skaičius padidėjo 2 proc. 2

4 Jei lygintumėme 2011 m. su 2008 m. tiek Suomijoje, tiek Švedijoje vietinių ir užsienio kelionių skaičius paaugo. Norvegijoje lyginamuoju laikotarpiu nesmarkiai paaugo užsienio kelionių skaičius, tačiau vietinių kelionių skaičius sumažėjo. (žr. 1, 2, 3 priedus) 1.2 Norvegų, švedų ir suomių turistų išlaidos užsienyje Remiantis Eurostato duomenimis, daugiausiai pinigų užsienyje, atostogų ir verslo tikslais kartu sudėjus, išleidžia švedų turistai, šiek tiek mažiau norvegų turistai, o mažiausiai iš lyginamųjų šalių išleidžia suomių turistai. Ekonominė krizė labai pakeitė švedų ir norvegų turistų išlaidas užsienyje m. palyginus su 2008 m. švedų turistų išlaidos užsienyje sumažėjo 20 proc., norvegų turistų išlaidos sumažėjo 18 proc., o suomių turistų išlaidos paaugo 8 proc. 3

5 Krizės pasekoje, 2009 m. palyginus su 2008 m., švedų turistų atostogų kelionių išlaidos sumažėjo 15 proc., norvegų turistų atitinkamai 14 proc., o suomių turistų atostogų kelionių išlaidos lyginamuoju laikotarpiu paaugo net 16 proc. Ekonominė krizė labiausiai paveikė visų lyginamųjų rinkų verslo kelionių užsienyje išlaidas. Švedijoje, 2009 m. lyginant su 2008 m., turistų verslo kelionių išlaidos užsienyje sumažėjo 35 proc., norvegų turistų atitinkamai 33 proc., o suomių turistų - 26 proc. Remiantis Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, 2011 m. norvegai buvo 19 vietoje pagal išvykstamojo turizmo išlaidas ir aplenkė Švediją (20 vieta) bei Suomiją (40 vieta). (UNWTO World Tourism Barometer, volume 10, March 2012) 4

6 1.3 Norvegų, švedų ir suomių turistų kelionių į užsienį trukmė Remiantis m. Eurostato duomenimis, 2011m. palyginti su 2007 m. padaugėjo švedų, norvegų ir suomių turistų, kurie renkasi trumpesnes atostogų keliones į užsienį (trunkančias nuo 4 dienų iki 1 savaitės). Lyginamuoju periodu atitinkamai sumažėjo švedų, norvegų ir suomių turistų ilgesnių atostogų kelionių į užsienį dalis. (žr. 4 ir 5 priedus ) Galima daryti išvadą, kad greitėjant gyvenimo ritmui, turistai vis dažniau renkasi trumpesnes atostogas. 5

7 1.4 Norvegų, švedų ir suomių turistų atostogų kelionių į užsienį sezoniškumas Remiantis m. duomenimis, Suomijoje atostogų kelionių į užsienį sezonas tęsiasi nuo kovo iki spalio mėnesio, o aktyviausiai keliaujama į užsienį birželio, liepos ir spalio mėnesiais (pikas pasiekiamas liepos mėnesį). 6

8 Remiantis m. duomenimis, Norvegijoje aktyviausiai keliaujama į užsienį vasaros metu ir spalio mėnesį (pikas pasiekiamas liepą). Nagrinėjamuoju laikotarpiu Švedijoje atostogų kelionių į užsienį sezonas tęsiasi nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio, o aktyviausiai keliaujama į užsienį liepos ir rugpjūčio mėnesiais (pikas liepos mėnesį). Remiantis 2011 m. Eurostato duomenimis lyginame suomių, norvegų, švedų turistų atostogų kelionių pasiskirstymo ypatumus. Visų trijų lyginamų šalių turistų atostogų kelionių į užsienį pikas yra pasiekiamas liepos mėnesį. Norvegijos turistai ypatingai išsiskiria savo atostogų kelionių į užsienį gausa liepos mėnesį ir atitinkamai mažesniu kelionių skaičiaus srautu kitais metų mėnesiais. Pažymėtina tai, jog suomių ir švedų turistai labiau nei norvegai 7

9 linkę keliauti balandžio mėnesį. Taip pat svarbu pažymėti, kad spalio mėnesį į užsienį aktyviai keliauja suomių ir norvegų turistai. 1.5 Norvegų, švedų ir suomių turistų atostogų motyvacijos *įskaitant sveikatos/spa procedūras Šaltinis: Flash Eurobarometer 2012, Survey of the attitudes of Europeans towards tourism, March 2012, EU Comission Remiantis ES komisijos Eurobarometro tyrimo 2012 duomenimis, norvegų turistai per atostogas labiausiai svajoja apie paplūdimio atostogas bei gerą orą šią motyvaciją nurodė net 41 proc. respondentų. Atostogos ir poilsis su šeima labai vertinami visose trijose tiriamosiose rinkose, šią motyvaciją pasirinko 40 proc. norvegų turistų, 39 proc. suomių turistų ir 38 proc. švedų turistų. Svarbu pažymėti, kad suomių turistams laiko praleidimas su šeima ir yra svarbiausia atostogų motyvacija. Švedų turistams svarbiausia per atostogas aplankyti gimines ir draugus (39 proc.) bei jau minėtos atostogos ir poilsis su šeima (38 proc.). Giminių ir draugų lankymą kaip svarbią motyvaciją pasirinko 35 proc. suomių ir 29 proc. norvegų. Miestų turizmas labai svarbus suomiams, šią motyvaciją pasirinko 26 proc. respondentų, šis skaičius yra aukščiausias iš visų Eurobarometro tyrimo šalių dalyvių. Kitos motyvacijos - gamta, kultūra/religija, sportas - nėra tokios populiarios bei pasiskirsto gan tolygiai visose tiriamose rinkose, o skirtumai tarp jų ne tokie dideli. 8

10 1.6 Norvegų, švedų ir suomių turistų atostogų kelionių į užsienį pasiskirstymas pagal lytį ir amžių Remiantis 2011 m. Eurostato duomenimis, suomių ir norvegų turistų atostogų kelionės (1 ir daugiau nakvynių) į užsienį pagal lytį pasiskirsto labai panašiai moterų turisčių atostogų kelionių dalis gerokai didesnė nei vyrų turistų. Švedų turistų atostogų kelionės (1 ir daugiau nakvynių) į užsienį pagal lytį pasiskirsto apylygiai - moterų tik 0,8 proc. daugiau nei vyrų. 9

11 Kadangi Eurostatas nepateikia duomenų apie norvegų turistų kelionių (4 ir daugiau nakvynių) į užsienį atostogų tikslu pasiskirstymo pagal amžių m., palyginsime tik Suomijos ir Švedijos rinkas m. švedų ir norvegų turistų atostogų kelionėse (4 ir daugiau nakvynių) į užsienį dominavo ir m. amžiaus grupės. Pastebima švedų ir suomių keliautojų 10

12 senėjimo tendencija minėtu laikotarpiu užaugo 65+ amžiaus grupės dalis (Švedijoje 1,9 proc. ir Suomijoje 2,6 proc) bei atitinkamai sumažėjo jaunesnių keliautojų. 1.7 Populiariausios užsienio kelionių destinacijos 2011 m. norvegų turistai atostogų ir verslo tikslu daugiausiai keliavo į kaimynines šalis - Švediją, Daniją bei į šilto klimato šalis: Ispaniją, Turkiją, Graikiją, Italiją. Taip pat daug keliauta į Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Lenkiją m. norvegų turistai vidutiniškai ilgiausiai viešėdavo Ispanijoje (10,6 nakvynės), Turkijoje (10,3 nakvynės) bei Graikijoje (9,6 nakvynės). 11

13 2011 m. suomių turistai atostogų ir verslo tikslu daugiausiai keliavo į kaimynines šalis - Švediją, Estiją, Rusiją bei į šilto klimato šalis: Ispaniją, Graikiją, Italiją. Taip pat daug keliauta į Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Daniją m. suomių turistai vidutiniškai ilgiausiai viešėdavo Ispanijoje (10,9 nakvynės), Jungtinėje Karalystėje (8,2 nakvynės), Graikijoje (7,3 nakvynės) ir Vokietijoje (7,3 nakvynės) m. švedų turistai atostogų ir verslo tikslu daugiausiai keliavo į kaimynines šalis - Suomiją, Daniją, Norvegiją bei į šilto klimato šalis: Graikiją, Italiją, Ispaniją, Turkiją. Taip pat daug keliauta į Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Jungtines Amerikos valstijas m. švedų turistai vidutiniškai ilgiausiai viešėdavo Jungtinėse Amerikos valstijose (14,2 nakvynės), Graikijoje (8,6 nakvynės), Ispanijoje (7,9 nakvynės) ir Turkijoje (7,8 nakvynės). Aukščiau esančioje lentelėje yra pateiktas švedų, norvegų ir suomių turistų kelionių skaičius į tiriamąsias rinkas vienijančias populiarias atostogų, ne kaimynines šalis - Graikiją, Ispaniją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir Italiją metais. pastebima tendencija, jog norvegai ir suomiai turistai rinkosi Ispaniją,Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Italiją bei Graikiją 12

14 mažėjančia tvarka. Švedų turistai daugiausiai renkasi atostogas Graikijoje, mažiau populiarios šalys Vokietiją, Jungtinė Karalystė, Italiją ir Ispanija. 1.8 Pagrindiniai norvegų, švedų ir suomių turistų informacijos šaltiniai pasirenkant kelionę Šaltinis: Flash Eurobarometer 2012, Survey of the attitudes of Europeans towards tourism, March 2012, EU Comission Nusprendę vykti į kelionę (vietinę ar užsienio), norvegų ir švedų turistai dažiausiai semiasi patarimų iš draugų, kolegų ar giminaičių (60 proc. švedų ir 55 proc. norvegų respondentų), taip pat naršo internete (50 proc. švedų ir 49 proc. norevegų). Suomių turistams svarbiausias informacijos apie keliones paieškos būdas yra internetas (59 proc.), šis skaičius yra didžiausias lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Antrasis pagal svarbą informacijos šaltinis apie keliones suomiams yra pažįstamų rekomendacijos (48 proc.) Trečioje vietoje visose tiriamosiose rinkose yra rėmimasis asmenine kelionių patirtimi (40 proc. norvegų, 35 proc. suomių ir 33 proc. švedų). Kiti informacijos apie keliones paieškos būdai yra mažiau populiarūs tiek Norvegijoje, tiek Švedijoje, tiek Suomijoje. 13

15 1.9 Atostogų organizavimo būdas Šaltinis: Flash Eurobarometer 2012, Survey of the attitudes of Europeans towards tourism, March 2012, EU Comission Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje populiariausias atostogų organizavimo būdas yra internetas, jį pasirinko net 78 proc. norvegų (tai didžiausias skaičius lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis.), 70 proc. suomių ir 64 proc. švedų respondentų. Tiriamosiose rinkose taip pat populiaru organizuoti keliones per pažįstamus, telefonu ir per kelionių agentūras. Suomijoje kelionių planavimas telefonu (30 proc.) yra ganėtinai svarbus, be to šis skaičius yra aukščiausias lyginat su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Kiti atostogų organizavimo būdai, tokie kaip atvykus į atostogų vietą arba per transporto įmonių biurą nėra tokie populiarūs tarp norvegų, suomių ir švedų turistų bei pasiskirsto gana tolygiai visose tiriamose rinkose, o skirtumai tarp jų nedideli. 14

16 2. TRIJŲ BALTIJOS ŠALIŲ PALYGINIMAS 2011 m. lyginant su 2004 m. Lietuvos ir Latvijos apgyvendinimo įstaigose suomių turistų skaičius paaugo atitinkamai 39 proc. ir 34 proc., o Estijos apgyvendinimo įstaigose m. suomių turistų skaičius mažėjo, bet nuo 2007 m. vėl pradėjo augti ir pasiekė 2004 m. buvusį lygį m. daugiausiai apgyvendinta suomių turistų Estijoje - 840,7 tūkst., daug mažiau suomių turistų sulaukta Latvijos ir Lietuvos apgyvendinimo įstaigose, atitinkamai 91 tūkst. ir 36,5 tūkst. 15

17 2011 m. lyginant su 2004 m. Estijos apgyvendinimo įstaigose švedų turistų skaičius sumažėjo 3 proc., Lietuvos apgyvendinimo įstaigose švedų turistų skaičius paaugo 43 proc, o Latvijoje šis skaičius padidėjo net 142 proc m. daugiausiai apgyvendinta švedų turistų Estijoje - 86 tūkst., mažiau švedų turistų sulaukta Latvijos ir Lietuvos apgyvendinimo įstaigose, atitinkamai 63 tūkst. ir 25 tūkst. Nors 2004 m. ir švedų turistų skaičius Lietuvoje ir Latvijoje buvo panašus, per m. laikotarpį latviai sugebėjo padidinti jų srautus 142 proc., o Lietuva tik 43 proc. Tuo tarpu Estijos apgyvendinimo įstaigose švedų turistų skaičius sumažėjo 3 proc., tačiau jie vistiek sugebėjo išlikti lyderiais tarp trijų Baltijos valstybių. 16

18 2011 m. lyginant su 2004 m. Estijos apgyvendinimo įstaigose norvegų turistų skaičius paaugo 44 proc., Lietuvoje - 75 proc, Latvijoje šis skaičius šoktelėjo net 364 proc. ir jie tapo lyderiais tarp trijų Baltijos valstybių, nors turistų iš Norvegijos skaičius 2004 m. buvo panašus kaip ir Lietuvoje. 2011m. daugiausiai apgyvendinta norvegų turistų Latvijoje - 72 tūkst., mažiau norvegų turistų sulaukta Estijos ir Lietuvos apgyvendinimo įstaigose, atitinkamai 52 tūkst. ir 20 tūkst. 1 lentelė. Norvegų, švedų ir suomių turistų reitingas trijose Baltijos šalyse pagal užsienio turistų skaičių apgyvendinimo įstaigose 2011 m. Norvegija Švedija Suomija Estija Latvija Lietuva Šaltiniai: oje lentelėje, remiantis 2011 m. trijų Baltijos šalių apgyvendinimo statistika, surašytas norvegų, švedų ir suomių turistų reitingas trijose Baltijos šalyse pagal užsienio turistų skaičių apgyvendinimo įstaigose. Estijoje Norvegija buvo 6 rinka, pagal užsienio turistų skaičių apgyvendinimo įstaigose, Latvijoje 7-a, o Lietuvoje 14-a. Švedija, atitinkamai buvo 4-a Estijoje, 7-a Latvijoje bei 11-a Lietuvoje, o Suomija Estijoje išliko 1 rinka, Latvijoje 4, o Lietuvoje 7 rinka. Remiantis m. trijų Baltijos šalių apgyvendinimo statistika galima daryti išvadą, kad Lietuva sulaukia mažiausių srautų iš trijų Skandinavijos šalių lyginant su norvegų, suomių ir švedų turistų srautais atvykstančiais į Latviją ir Estiją. 17

19 3. IŠVYKSTAMOJO TURIZMO IŠ NORVEGIJOS, ŠVEDIJOS IR SUOMIJOS Į LIETUVĄ STATISTIKA M Turistų kelionių iš Suomijos, Švedijos ir Norvegijos į Lietuvą skaičius; jų nakvynių skaičius bei vidutinė viešnagės trukmė Lietuvoje Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Trys Skandinavijos šalys Suomija, Švedija ir Norvegija yra svarbios Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos, patenkančios į didžiausių užsienio šalių dešimtuką m. reitingų lentelėje pagal užsienio turistų kelionių skaičių į Lietuvą Suomija buvo 6-a, Švedija 8-a, o Norvegija 10-a. Iš trijų Skandinavijos šalių Suomija taip pat pasižymėjo didžiausiu turistų kelionių į Lietuvą augimu m. (+39 proc.). Iš Švedijos ir Suomijos turistų kelionių skaičius augo ne taip sparčiai, atitinkamai 17,6 ir 12,4 proc. 18

20 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas m. ypač sumažėjo norvegų turistų nakvynių skaičius Lietuvoje (-53 proc.), švedų ir suomių užaugo, atitinkamai 141 ir 73 proc. 2 lentelė. Vidutinė turistų iš Suomijos, Švedijos ir Norvegijos viešnagės trukmė Lietuvoje m., nakvynių sk Suomija 2,6 2,6 2,7 2,6 2,8 Švedija 3,5 2,8 2,4 5,0 4,8 Norvegija 8,2 3,0 3,7 3,1 3,7 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Rezultate, m. suomių turistų vidutinė viešnagės trukmė Lietuvoje pakito nežymiai (+0,2 nakvynės), švedų turistų pailgėjo (+1,3 nakvynės), o norvegų turistų žymiai sutrumpėjo (-4,5 nakvynės). 19

21 3.2. Turistų kelionių iš Suomijos, Švedijos ir Norvegijos išlaidos Lietuvoje ir vidutinės vienos kelionės į Lietuvą išlaidos Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 2011 m. iš trijų Skandinavijos šalių švedų turistų išlaidos kelionėms į Lietuvą buvo didžiausios (73,5 mln. Lt) ir ši šalis reitingų lentelėje užėmė 7-ą vietą, Suomija 8-ą (67,4 mln. Lt), o Norvegija 9-ą (59,2 mln. Lt). Lyginant su 2007 m. reitingų lentelėje Švedija pakilo 7 pozicijomis, Suomija 5, o Norvegija nusileido 3 pozicijomis. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 2011 m. suomių ir švedų turistų vidutines vienos kelionės į Lietuvą išlaidos į Lietuvą beveik susilygino, o suomių turistų buvo mažesnės, tačiau kaip jau buvo aukščiau paminėta jų vidutinė viešnagės trukmė Lietuvoje buvo kur kas mažesnė (2011 m. 2,8 nakvynės) nei 20

22 švedų (4,8 nakvynės) ar norvegų (3,7 nakvynės) Turistų iš Suomijos, Švedijos ir Norvegijos skaičius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose ir jų sezoniškumas Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas m. turistų skaičius iš Švedijos Lietuvos apgyvendinimo įstaigose užaugo 8,2 proc., iš Suomijos beveik nepakito, o iš Norvegijos sumažėjo 12,5 proc. 21

23 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Bendras turistų srautas iš šių Skandinavijos šalių augo sparčiau nei jų skaičius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose, dėl šios priežasties dalis turistų iš Suomijos, Švedijos ir Norvegijos, apsistojusių apgyvendinimo įstaigose m. sumažėjo. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas m. turistų skaičius iš Švedijos Lietuvos viešbučiuose užaugo 8,2 proc., iš Suomijos ir Norvegijos sumažėjo atitinkamai 2,3 ir 15,3 proc. 22

24 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Didžioji dalis turistų, apsistojusių apgyvendinimo įstaigose pasirinko apgyvendinimą viešbučiuose (2011 m.- 94 proc. suomių turistų, 96 proc. švedų turistų, 95 proc. norvegų turistų 1 ), tačiau kaip matome paveiksle m. dalis šių turistų nuo bendro srauto taip pat sumažėjo. Sezoniškumas. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; TourMIS 1 Remiantis atvykstamojo turizmo tyrimo duomenimis, 2011 m. viešbučiuose ir moteliuose apsistojo 89 proc. suomių turistų, 81 proc. norvegų turistų ir 72 proc. švedų turistų. 23

25 Kaip matome, 2011 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose suomių turistų srautai pasižymi didžiausiu sezoniškumu (Gini koeficientas 2 0,252), o švedų (Gini koef. 0,189) ir norvegų turistų (Gini koef. 0,174) srautai pasiskirsto tolygiau. Daugiausia turistų iš trijų Skandinavijos šalių sulaukiama nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio, o nemaža dalis norvegų turistų važiuoja į Lietuvą ir spalio mėnesį. 3 lentelė. Turistų iš Suomijos, Švedijos ir Norvegijos sezoniškumas Europos šalių apgyvendinimo įstaigose 2011 m. Suomija Švedija Norvegija Reitingas Šalis Gini koef. Reitingas Šalis Gini koef. Reitingas Šalis Gini koef. 1 Belgija 0,138 1 Ispanija 0,092 1 Nyderlandai 0,138 2 Ispanija 0,139 2 Belgija 0,130 2 Ispanija 0,145 3 Rumunija 0,145 3 Rumunija 0,183 3 Belgija 0,158 4 Austrija 0,182 4 Lietuva 0,189 4 Rumunija 0,169 5 Vokietija 0,187 5 Nyderlandai 0,192 5 Lietuva 0,174 6 Nyderlandai 0,205 6 Lenkija 0,216 6 Čekija 0,225 7 Čekija 0,243 7 Vokietija 0,259 7 Lenkija 0,229 8 Lietuva 0,252 8 Serbija 0,270 8 Austrija 0,277 9 Lenkija 0,280 9 Čekija 0,276 9 Vokietija 0, Serbija 0, Austrija 0, Serbija 0, Kipras 0, Kipras 0, Kipras 0, Slovėnija 0, Slovėnija 0, Slovėnija 0,477 Vidurkis 0,197 Vidurkis 0,203 Vidurkis 0,212 Šaltinis: TourMIS Lyginant su kitomis Europos šalimis, pagal suomių turistų pasiskirstymą apgyvendinimo įstaigose pagal mėnesius Lietuva yra 8 vietoje iš 12, o sezoniškumo rodiklis (Gini koef. 0,252) yra didesnis už vidutinį 12 Europos šalių (0,197). Tuo tarpu pagal švedų ir norvegų turistų srautų sezoniškumą apgyvendinimo įstaigose Lietuva užima gan aukštą poziciją reitingų lentelėje 2011 m. atitinkamai 4 ir 5 iš 12, o Lietuvos Gini koef. viršijo 12 šalių vidurkį m. mažiausiu suomių, švedų ir norvegų turistų sezoniškumu džiaugėsi Belgija, Ispanija, Rumunija (norvegų ir Nyderlandai). 2 TourMIS sistema sezoniškumą matuoja Gini koeficientu, kurio reikšmė gali būti nuo 0 iki 1, kuo reikšmė artimesnė 0, tuo mažesnis sezoniškumas. 24

26 3.4. Turistų kelionių iš Suomijos, Švedijos ir Norvegijos pasiskirstymas pagal aplankytas vietoves Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Remiantis 2011 m. statistika, suomių turistai Lietuvoje daugiausia lanko Vilnių ir Kauną, švedų ir norvegų turistai be šių miestų taip pat gausiai lanko Klaipėdą ir Palangą 3. Trakai taip pat pakliūna į populiariausių miestų penketuką. Remiantis Lietuvos TIC lankomumo suomių, švedų ir norvegų turistai taip pat lanko Šiaulių r. (Kryžių kalną). 3 Iš Palangos į Oslo oro uostą yra tiesioginis skrydis. 25

27 3.5. Turistų kelionių iš Suomijos, Švedijos ir Norvegijos į Lietuvą pasiskirstymas pagal amžių ir transportą Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Kaip matome, 2011 m. iš trijų Skandinavijos šalių į Lietuvą daugiausia atvyko m. amžiaus turistų m. turistų kelionėse iš trijų Skandinavijos šalių į Lietuvą sumažėjo ir 65+ m. amžiaus grupių dalis. Minėtu laikotarpiu be išvardintų amžiaus grupių taip pat sumažėjo m. amžiaus turistų kelionių į Lietuvą dalis. Transportas. Absoliuti dauguma turistų iš trijų Skandinavijos šalių atvyksta lėktuvu 2011 m. 98 proc. norvegų turistų, 92 proc. suomių turistų bei 68 proc. švedų turistų. Nemaža dalis švedų turistų į Lietuvą taip pat atvyksta laivu/keltu (2011 m. 21 proc.). 26

28 4. PRIEDAI 1 PRIEDAS Suomių turistų vietinių ir užsienio kelionių skaičius m., mln Vietinės kelionės, mln. 28,3 29,2 28,5 34,5 35,6 Užsienio kelionės, mln. 5,8 5,8 5,9 6,6 7,3 2 PRIEDAS Norvegų turistų vietinių ir užsienio kelionių skaičius m., mln Vietinės kelionės, mln. 13,5 14,5 14,5 15,3 14,2 Užsienio kelionės, mln. 7,1 7,6 6,6 7,6 8,1 3 PRIEDAS. Švedų turistų vietinių ir užsienio kelionių skaičius m., mln Vietinės kelionės, mln , ,9 Užsienio kelionės, mln. 11,2 11,7 10,4 11,6 12,9 27

29 4 PRIEDAS 5 PRIEDAS 28