VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ FARMACIJOS SPECIALISTŲ PASIRENGIMAS TEIKTI FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGAS

Transcription

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA GABRIELĖ ŠEPELIOVAITĖ VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ FARMACIJOS SPECIALISTŲ PASIRENGIMAS TEIKTI FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGAS Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovai: lekt. dr. J. Daukšienė ( m.m.) doc. dr. J. Grincevičius ( m.m.) KAUNAS, 2014

2 2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA TVIRTINU: Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ FARMACIJOS SPECIALISTŲ PASIRENGIMAS TEIKTI FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGAS Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovai: lekt. dr. Jurgita Daukšienė ( m.m.) doc. dr. Jonas Grincevičius( m.m.) Recenzentas Darbą atliko Magistrantė: Gabrielė Šepeliovaitė KAUNAS, 2014

3 3 TURINYS TURINYS... 3 SANTRUMPOS... 5 SĄVOKOS... 6 SANTRAUKA... 8 SUMMARY... 9 ĮVADAS DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI LITERATŪROS APŽVALGA Farmacinės rūpybos koncepcija Farmacinės rūpybos reikšmė nustatant vaistų vartojimo problemas Farmacinės rūpybos svarba esant savigydai ir neracionaliam vaistų vartojimui Duomenų bazių svarba farmacinės rūpybos teikimui Būtina sąlyga farmacinės rūpybos paslaugų teikimui: gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas Farmacinės rūpybos padėtis Lietuvoje Farmacinė rūpyba pasaulyje DARBO METODIKA Tyrimo organizavimas Tyrimo metodai Tyrimo instrumentas Statistiniai duomenų analizės metodai Tyrimo imties dydžio nustatymas Tiriamųjų atranka ir tyrimo kontingentas REZULTATAI Farmacijos specialistų nuomonė apie farmacinę paslaugą ir farmacinę rūpybą... 27

4 4 3.2 Farmacinės rūpybos bruožų supratimas Farmacijos specialistų nuomonė apie farmacinės rūpybos svarbą Kliūtys farmacinės rūpybos įdiegimui Farmacijos specialistų nuomonė apie profesinės kvalifikacijos kėlimosi galimybes ir būdus REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS Rekomendacijos LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI... 51

5 5 SANTRUMPOS FR - farmacinė rūpyba FP farmacinė paslauga FTP farmakoterapinė problema GVP gera vaistinių praktika PSO pasaulinė sveikatos organizacija χ² - susijusių požymių chi kvadrato kriterijus p duomenims tikrinti taikomas statistiškai patikimai reikšmingas skirtumas sn statistiškai nereikšmingas skirtumas SPSS Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa

6 6 SĄVOKOS Farmacijos specialistas vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo. [8] Farmacinė paslauga farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą. [8] Farmacinė rūpyba gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas. [4] Gera vaistinių praktika - normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant farmacinės paslaugos teikimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma. [4] Nepageidaujama reakcija į vaistą - nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią tiriamojo vaistinio preparato dozę. [8] Polifarmacija procesas, kai vienu metu vartojama daug medikamentų dėl ko iškyla perdozavimo, nepageidaujamos reakcijos į vaistą ir kt. grėsmė.[49] Racionalus vaistų vartojimas visi paciento vartojami vaistai turi indikacijas, vartojama reikiama jų dozė, atsižvelgiant į ligą ar sutrikimą parenkama gydymo vaistais trukmė. Be to garantuojama, kad pacientui parinkti vaistai yra įperkami ir prieinami. [51] Savigyda - gyventojo gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais.[4] Vaistinė - juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar)

7 7 ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę. Šiame įstatyme sąvoka vaistinė neapima veterinarijos vaistinių. [8] Vaistininkas - asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo. [8] Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) - asmuo, įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.[8] Vaistas (vaistinis preparatas) vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas. [8] Visuomenės vaistinė - vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika. [8]

8 8 SANTRAUKA G. Šepeliovaitė. Magistro baigiamasis darbas/ moksliniai vadovai lekt. dr. J. Daukšienė, doc. dr. J. Grincevičius; Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas. Magistrinio darbo tema: VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ FARMACIJOS SPECIALISTŲ PASIRENGIMAS TEIKTI FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGAS. Tikslas: Ištirti farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse, pasirengimą teikti farmacinės rūpybos paslaugas. Metodika: Tyrimas vykdytas nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. sausio mėn. Buvo taikytas diversifikuotas informacijos analizės metodas anketavimas. Anketoje pateikti 23 uždarojo tipo klausimai, t.y. respondentai turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų, atspindinčių jų nuomonę, ir 1 atvirojo tipo klausimas, kuriame respondentai turėjo raštu išreikšti savo nuomonę. Tyrimo metu apklausta 230 farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse. Gauti anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS versiją. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojant Microsoft Office Excel 2003 ir SPSS programas. Rezultatai: Ištyrėme, kad neteisingą supratimą apie farmacinę rūpybą turi 17,6 % respondentų. Dauguma apklaustųjų norėtų, kad ši reforma įsitvirtintų kiekvienoje vaistinėje (73,1%) ir sutinka, kad farmacinės rūpybos paslaugų teikimui reikalingas žinių gilinimas ir nuolatinis tobulinimasis. Nors respondentai pritaria, jog farmacinei rūpybai būtinas bendradarbiavimas, 52,6% iš dalies sutinka, kad rūpinimasis pacientų farmakoterapija, jos analizė gydytojų pareiga. 82% tiriamųjų pažymėjo, kad farmacinė rūpyba leis pacientams gauti daugiau informacijos apie vaistus, mažiausiai respondentų (33%) sutiko, kad tai sumažins hospitalizacijų skaičių. Pati svarbiausia farmacinės rūpybos įdiegimą ribojanti kliūtis duomenų bazių apie pacientus trūkumas (61,5%). Išvada: Didžioji dalis respondentų skiria farmacinę rūpybą nuo farmacinės paslaugos ir mano, kad farmacinės rūpybos paslaugos yra platesnės. Farmacijos specialistų požiūriu, farmacinės rūpybos paslaugos vaistinėse yra reikalingos, be to jų įdiegimas vertinamas kaip permaina, turėsianti teigiamos įtakos tiek pacientui, tiek vaistininko profesijai. Pagrindinės kliūtys, ribojančios farmacinės rūpybos vystimąsi yra duomenų bazių apie pacientus trūkumas, menkos klinikinės farmacijos žinios, atskiros erdvės vaistinėje nebuvimas.

9 9 SUMMARY Master s thesis: ATTITUDES AND KNOWLEDGE OF PHARMACY PROFESSIONALS TOWARDS PHARMACEUTICAL CARE The beginning of 2015 year is planned to be challenging for Lithuanian pharmacy professionals cause of new pharmaceutical care services which will be started to provide in community pharmacies of Lithuania. That is why it is very important to find out whether pharmacy specialists, the system of pharmacy is ready to face this challenge and implementate fully beneficial pharmaceutical care services. Objective: To evaluate attitude and knowledge of pharmacy professionals towards pharmaceutical care. Methods: A questionnaire method was applied. The study was made during 2013 July 2014 January. The questionnaires were filled out in community pharmacies. The statistical analysis of the quantitative findings was performed using the data accumulation and analysis software package SPSS version 17.0 for Windows. P values less than 0,05 were considered to be significant. Results: 17,6 % of respondents have a wrong understanding of pharmaceutical care concept. The biggest part of pharmacy professionals want pharmaceutcal care serviсes in all community pharmacies (73,1%). Also they agree that providing it requires deeper knowledge and continual improvement of skills. Respondents think that pharmaceutical care needs cooperation between physician, patient and pharmacy professional, but 52,6% partly agree that taking care of patients pharmacotherapy is a role of physicians. The main advantage of pharmaceutical care services was named patients will get more information about medicines (82%), least beneficial it appeared in reducing amounts of hospitalisations (33%). The basic barrier for pharmaceutical care implementation is lack of databases about patients (61,5%). Сonclusion: The biggest part of respondents understands differences between pharmaceutical care and usual pharmaceutical services. They think that pharmaceutical care services are necessary in pharmacies and they agree that it will be beneficial not only for patients but also for pharmacy professionals. Basic barriers for pharmaceutical care implementation are lack of databases about patients, lack of clinical pharmacy skills, lack of separate space in pharmacy for providing it.

10 10 ĮVADAS Per pastaruosius keturis dešimtmečius vaistininko vaidmuo sparčiai keitėsi - gyventojų aprūpinimas vaistais nebėra esminė jo funkcija. Šiais laikais vaistininko praktika vaistinėje tampa orientuota į konkretų pacientą bei rūpinimasi juo. Tai nulėmė didėjantis vaistinių preparatų suvartojimas, išaugę savigydos mastai, farmakoterapinių problemų skaičius bei neracionalus vaistų vartojimas. Dėl to vis daugiau profesinių vaistininkų organizacijų akcentuoja farmacinės rūpybos paslaugų būtinybę vaistinėse. [21, 46] Farmacinė rūpyba tai gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas. [4] Farmacinė rūpyba farmacijos praktika, kuri yra visapusiškai orientuota į pacientą. Siekis išvengti ligų, paciento farmakoterapijos įvertinimas, monitoringas, modifikavimas ir kt., garantuojantis gydymo vaistais saugumą ir efektyvumą esminiai farmacinės rūpybos paslaugų prioritetai. [48] Remiantis atliktais tyrimais, galima pastebėti, kad Lietuvoje, kaip informacijos apie sveikatą šaltinį 63,6 proc. respondentų renkasi vaistininką, o pirminiu informacijos šaltiniu sunegalavus 19 proc. tiriamųjų taip pat įvardino vaistininką. [3] Kitose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje per metus bent vieną kartą vaistinėje apsilanko 94 proc. gyventojų [22], Airijoje 92 proc. gyventojų [34]. Australijoje kasmet kiekvienam vyrui, moteriai ir vaikui tenka po 14 vizitų į visuomenės vaistinę, be to kiekvienais metais 3,9 milijonai Australijos piliečių bendrauja su vaistininku sveikatos klausimais. [43] Vadinasi vaistininkai išlieka lengviausiai prieinamais ir pasiekiamais sveikatos priežiūros specialistais, galinčiais suteikti reikiamos informacijos, patarti vaistų vartojimo, ligų prevencijos klausimais. [3] Tačiau šiuo metu, kai vaistinių pasiūla didelė, o dažnas ten užsuka tiesiog nusipirkti reikiamą medikamentą, skatinamas ne vaistininko paciento, bet vaistininko kliento santykių formavimasis. [12] Masinės informacijos priemonės (internetas, reklama, televizija), pardavimų skatinimas nulėmė, kad vaistininko, kaip patarėjo, vaidmuo smarkiai sumenko. [7] Siekiant tam tikrų permainų farmacijos srityje, daugelyje pasaulio šalių pamažu įsitvirtina farmacinės rūpybos koncepcija. Pavertus ją realia praktika matomi akivaizdūs teigiami rezultatai skiriamas didesnis dėmesys pacientui, jo sveikatos problemoms, pagrindiniu tikslu tampa šių problemų išsprendimas ir maksimalus sveikatos bei gyvenimo kokybės pagerinimas. Šie faktoriai lemia tai, kad sutaupoma nemažai sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų, nes pasitaiko mažiau hospitalizacijos atvejų. Optimizavus gydymą vaistais, dažnai vietoj krūvos medikamentų bereikia vartoti vos keletą taip išvengiama polifarmacijos, galimos vaistų sąveikos, perdozavimo pavojaus ir kt. [26,36]

11 11 Nuo 2015 ųjų sausio 1 d. ir Lietuvos visuomenės vaistinėse planuojama pradėti teikti farmacinės rūpybos paslaugas. [4] Iki šiol yra atlikta keletas tyrimų, kuriais buvo siekta įvertinti farmacinės rūpybos perspektyvas Lietuvos vaistinėse, vaistinių atitikimą nustatytiems reikalavimams. Remiantis jais paaiškėja, kad farmacinės rūpybos įsitvirtinimas Lietuvos visuomenės vaistinėse kol kas vis dar sunkiai įsivaizduojamas, todėl norint įsitikinti, ar situacija keičiasi į gerąją pusę, būtini papildomi tyrimai bei analizė. Kaip tyrimo metodas šiame darbe buvo pasirinktas anketavimas. Jis padeda atskleisti tikrą respondento nuomonę, garantuoja anonimiškumą, reikalauja minimalių tiriamojo pastangų, tačiau suteikia maksimalų kiekį informacijos per trumpiausią laiką. Atliktame tyrime siekėme ištirti farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse, pasirengimą teikti farmacinės rūpybos paslaugas, jų požiūrį į farmacinę rūpybą bei esmines kliūtis, ribojančias šios naujos reformos vystimąsi.

12 12 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Darbo tikslas - Ištirti farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse, pasirengimą teikti farmacinės rūpybos paslaugas. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti, ar farmacijos specialistai supranta farmacinės rūpybos sąvoką. 2. Ištirti visuomenės vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų požiūrį į farmacinę rūpybą. 3. Nustatyti pagrindines kliūtis, ribojančias farmacinės rūpybos plėtrą visuomenės vaistinėse. 4. Įvertinti farmacijos specialistų požiūrį į farmacinės rūpybos ateities perspektyvas visuomenės vaistinėse.

13 13 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1 Farmacinės rūpybos koncepcija 1990 metais L. Strand ir Č. Hepleris paskelbė pirmąjį pripažinimo sulaukusį farmacinės rūpybos apibrėžimą, kurį net šiuo metu naudoja didžioji dauguma šalių Europoje. Pasak jų: Farmacinė rūpyba tai atsakingas gydymas vaistais, kurio tikslas pasiekti neabejotinus rezultatus, pagerinančius paciento gyvenimo kokybę. Pagrindinis jos tikslas optimaliai gerinti paciento sveikatos kokybę bei siekti palankių klinikinių rezultatų minimaliomis ekonominėmis sąnaudomis. Manoma, kad klinikinės farmacijos atsiradimas Jungtinėse Amerikos valstijose tapo pagrindu farmacinės rūpybos vystymuisi Europoje m. po Č. Heplerio ir L. Strand sumaištį įnešusios publikacijos apie šį naują vaistinėse teikiamų paslaugų komplektą, jie buvo pakviesti į Kopenhagą, į Danijos farmacijos asociaciją. Nuo to prasidėjo ir sekė reikšminga įvykių grandinė Europoje, susijusi su naujai įvesta farmacinės rūpybos koncepcija. Vis daugiau vaistininkų organizacijų gavo žinių apie naują profesinio tobulėjimo kryptį, žinomą farmacinės rūpybos vardu. [12, 26, 29,34,35,39] Geros vaistinių praktikos nuostatose sutinkama farmacinės rūpybos formuluotė yra: Farmacinė rūpyba tai gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas. [4] Teigiama, kad šiais laikais, kai vaistinių skaičius yra pakankamai didelis (Valstybinės vaistų kontrolės duomenimis m. Lietuvoje bendras vaistinių ir jų filialų skaičius buvo 1442, 2012 m. pabaigoje 1404, o 2013 m vaistinės ir jų filialiai), be to auga ir farmacijos specialistų (vaistininkai ir vaistininko padėjėjai) skaičius (2013 m. duomenimis farmacijos specialistas ) reikia įgyti konkurencinį pranašumą. Vienas iš perspektyviausių būdų to pasiekti teikti ne farmacinę paslaugą, o farmacinę rūpybą. [1,12,16,17,18] Farmacinės rūpybos ciklas yra sudėtingas, susidedantis iš dviejų pagrindinių dalių su gydymo procesu susijusių problemų identifikavimo ir nustatytų problemų sprendimo. Rūpybos planas sudaromas kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į jo būklę, gretutines ligas, pilnai išanalizavus jo gydymo istoriją ir dabartinę farmakoterapiją. (žiūr. 1pav.) Įgyvendinant pokyčius paciento famakoterapijoje visada būtina atsižvelgti į jo norus bei poreikius, įvertinti galimą kainos naudos bei rizikos naudos santykį, kad būtų garantuota maksimali nauda minimaliomis ekonominėmis išlaidomis.[28,40]

14 14 PRADŽIA ir PABAIGA Paciento gyvenimo kokybės pagerinimas esminis farmacinės rūpybos tikslas. Kiekvienos problemos detali apžvalga, atsižvelgiant į : sunkumą ; svarbą ; ją sunkinančius faktorius; ankstesnę farmakoterapiją; gretutines ligas ir kt. Surenkama visa galima informacija apie pacientą, kad būtų identifikuotos visos esamos ir (ar) galimos medicininės, dėl vaistų vartojimo atsiradusios problemos. Siekiami rezultatai sprendžiant kiekvieną esamą ir (ar) galimą problemą, susijusią su paciento gydymu. Atsižvelgiant į kiekvieną problemą, siūlomi pokyčiai paciento farmakoterapijoje. Nustatytų problemų išdėstymas pagal svarbumą, atsižvelgiant ir į tai, ar jos yra kontroliuojamos, ar ne. Prioritetas teikiamas toms problemoms, dėl kurių nusiskundimų kyla pačiam pacientui, Naujo farmakoterapinio plano sekimas bei monitoringas stebima, ar išspręstos problemos, ar pasiektas norimas rezultatas su mažiausia įmanoma žala pacientui. Pokyčių įgyvendinimas: tam tikrų vaistų atsisakymas papildoma farmakoterapija tam tikrų vaistų pakeitimas kitais ir kt. 1 pav. Farmacinės rūpybos ciklas [28,40] Farmacinės rūpybos paslaugas gali teikti tik Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įvertintos vaistinės (vaistinėse receptinius ir nereceptinius vaistus įsigyjantys pacientai yra atskirti vieni nuo kitų) bei specialų farmacinės rūpybos tobulinimosi kursą išklausę vaistininkai. Neatsiejamas yra duomenų apie gyventoją rinkimas, kaupimas, tinkamas saugojimas, jų analizavimas bei objektyvus įvertinimas, gydymo vaistiniais preparatais plano sudarymas ir jo vykdymas, sukurto plano priežiūra, keitimas atsižvelgiant į gaunamus rezultatus bei numatytų rezultatų siekimas. Vaistininkai, atliekantys šias funkcijas, turi teisę laisvai naudotis farmacijos ir medicininių duomenų bazės informacija, bazėse gali būti kaupiami duomenys apie gyventojams gydytojo paskirtus ar individualiai įsigyjamus medikamentus. Gyventojo asmeninių duomenų įtraukimas į bazes yra galimas tik pastarajam davus leidimą raštu. Vaistinės užtikrina kiekvieno asmens individualių duomenų saugumą, vadovaudamosis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Reikia nepamiršti, kad farmacinės rūpybos procesas ne vien tik vaistininko reikalas - tai gydytojo, paciento ir vaistininko bendradarbiavimas, be kurio maksimalūs teigiami rezultatai nėra įmanomi. [4, 12,26]

15 1.2 Farmacinės rūpybos reikšmė nustatant vaistų vartojimo problemas 15 Pirmasis farmacinės rūpybos projektas, kurio metu teorinis farmacinės rūpybos supratimas pritaikytas praktikoje, buvo įgyvendintas Jungtinėse Amerikos valstijose, Minesotoje. Vadinamasis Minesotos projektas truko trejus metus ( m.), buvo sudarytas iš trijų etapų, kurių kiekvienas truko metus. Pirmojo etapo metu buvo vykdomas pilotinis tyrimas, siekiant apibrėžti farmacine rūpybos procesą, su juo susijusias pareigas, išvystyti duomenų rinkimo ir kaupimo sistemą, gaunamų paslaugų apmokėjimo formulę, rekomendacijas vaistinės išplanavimui bei kt. Antraisiais metais vykdytas farmacinės rūpybos praktinis įgyvendinimas, buvo keičiamos ankstesnės vaistininkų pareigos, dėmesys koncentruojamas į pacientą, renkami ir kompiuterinėse bazėse saugomi duomenys, susiję su juo. Paskutiniojo trečiojo etapo metu buvo vykdoma surinktų duomenų analizė, siekiant nustatyti farmakoterapines problemas. Atlikus duomenų analizę ir juos įvertinus, buvo išskirtos šios farmakoterapinės problemos: 1) nereikalingas gydymas vaistais (nėra indikacijos, įprotis vartoti vaistus, gydymas ne vaistais yra tinkamesnis, dvigubinamas gydymas, gydoma nepageidaujama reakcija į vaistą, kurios galima išvengti) 2) netinkamas vaistas (netinkama vaisto forma, kontraindikacija, vaistas nevartojamas esamai būklei, kitas vaistas yra efektyvesnis, vaistų sąveika, būklė atspari vaistui ) 3) per maža dozė (netinkama dozė, netinkamas vartojimo dažnumas, netinkama vartojimo trukmė, vaistų sąveika, vaistas laikomas netinkamomis sąlygomis, vaistas netinkamai vartojamas) 4) nepageidaujama reakcija į vaistą (vaistas nesaugus pacientui, alerginė reakcija, netinkamas vartojimas, vaistų sąveika, per greitas vaisto dozės padidinimas/ sumažinimas, nepageidaujamas vaisto poveikis) 5) per didelė dozė (netinkama dozė, netinkamas vaistų vartojimo dažnumas, netinkama vaistų vartojimo trukmė, vaistų sąveika) 6) netinkamas vaistų vartojimo sąlygų laikymąsis (toks vaistas nėra prieinamas, pacientas negali įpirkti vaisto, negali praryti/vartoti vaisto, nesupranta vaistų vartojimo instrukcijų, pacientas nelinkęs vartoti vaistų) 7) reikalingas papildomas gydymas vaistais (negydyta būklė, prevencinis gydymas, sinergistinė terapija) Visos šios problemos buvo nustatytos apklausiant pacientą, vykstant konsultacijai tarp jo ir farmacijos specialisto. [44] Atsižvelgiant į gautus rezultatus, gali būti pradėta imtis tam tikrų permainų paciento gydyme.

16 1.3 Farmacinės rūpybos svarba esant savigydai ir neracionaliam vaistų vartojimui 16 Savarankiškas negalavimų šalinimas arba lėtinių ligų prevencija tradiciniais, žoliniais ir kitais nereceptiniais vaistais yra vadinamas savigyda. Dažniausiai ji pasitelkiama gydant spuogus, peršalimą, karščiavimą, gripą, galvos skausmą, nevirškinimą, rėmenį, nemigą, skausmą ir daugelį kitų. Neretai minėti sutrikimai atrodo nereikšmingi, tačiau pasitaiko atvejų, kad jie tampa rimtesnių negalavimų pradiniais požymiais, arba tų, kurių gydymui nepakanka vien vaistų vartojimo, bet būtinos permainos tiek mityboje, tiek gyvenimo būde. Norint užtikrinti tinkamą savigydą yra būtinas atsakingas nereceptinių vaistų vartojimas, vadovaujantis seniai patvirtintomis indikacijomis, paisant vaistų vartojimo nuorodų, kurias geriausiai gali suteikti vaistininkas. [14] 2006 m. Europoje atlikus savigydos antibiotikais tyrimą paaiškėjo, kad 22 proc. gyventojų Lietuvoje patys gydėsi antibiotikais. Tai buvo pats didžiausias savigydos rodiklis iš visų 19 tyrime dalyvavusių šalių m. pakartotiniame tyrime savigydos antibiotikais rodiklis Lietuvoje sumažėjo iki 8 proc., tačiau vis dėlto išliko gana didelis, lyginant jį su Skandinavijos šalimis, Olandija (savigydą antibiotikais pripažino 1 iš 100 ar 1 iš 200 gyventojų). [19] Lekt. dr. Jurgitos Daukšienės atliktas slapto pirkėjo tyrimas ir pirkėjų apklausa parodė, kad beveik pusė apklaustųjų sunegalavę gydosi patys ar tik pasitardami su namiškiais. Vos vienas iš penkių respondentų konsultuojasi su vaistininku ir tik trečdalis pirmenybę skiria gydytojo patarimams. Taip pat tyrimas atskleidė, kad 52 proc metų tiriamųjų kasdien vartoja vaistus ir net 36 proc. ne visąlaik vadovaujasi tinkamo vaistų vartojimo nuorodomis. [3] Minėti rezultatai bei didėjančios išlaidos vaistams ir jų suvartojimas leidžia daryti prielaidą, kad vaistai nėra vartojami racionaliai. PSO duomenimis daugiau nei pusė visų parduodamų medikamentų yra įsigyjami ir paskiriami nesilaikant racionalios farmakoterapijos principų. Iškyla polifarmacijos grėsmė, kai vienu metu vartojama daug vaistų, nes manoma, kad išgyjimo greitis tiesiogiai priklauso nuo suvartotų vaistų kiekio. Taip didėja nepageidaujamų reakcijų į vaistą atsiradimo tikimybė, atsiranda vaistų sąveikos rizika ir kt.[14,50] 1.4 Duomenų bazių svarba farmacinės rūpybos teikimui Siekiant garantuoti tinkamą ir efektyvų farmacinės rūpybos paslaugų teikimą reikia užtikrinti, kad būtų surinkta visa reikalinga informacija apie pacientą. [23] Norint to pasiekti, būtinas bendravimas ne tik su pačiu pacientu, bet ir su jo šeimos nariais bei už paciento gydymą atsakingais

17 17 sveikatos priežiūros specialistais. Informacija yra renkama individualiai apie kiekvieną iš pacientų ir naudojama kaip duomenų bazė. Duomenų bazės apie pacientą struktūra: DEMOGRAFINIAI DUOMENYS (vardas, pavardė; adresas; gimimo data; lytis; religija; profesija) ADMINISTRACINIAI DUOMENYS (už gydymą atsakingi gydytojai bei visa informacija, kuri yra reikalinga, kai pacientas hospitalizuotas) MEDICININĖ INFORMACIJA (ūgis; svoris; ūmios ir lėtinės būklės; dabartiniai simptomai; alergijos/netolerancija; ankstesnė gydymo istorija; laboratoriniai tyrimų duomenys; diagnostinės/chirurginės procedūros) DUOMENYS APIE FARMAKOTERAPIJĄ (vartojami receptiniai/nereceptiniai vaistai; vaistų terapijos nuorodų laikymasis; gydymo rėžimas; alergija/netolerancija vaistams; kiti naudojami medicininės paskirties produktai ir priemonės; anksčiau vartoti medikamentai; paciento vaistų terapijos supratimas) DUOMENYS APIE GYVENIMO BŪDĄ (dietos; fizinis aktyvumas; rūkymas, alkoholio/kofeino bei kitų medžiagų vartojimas ar net priklausomybė; asmenybės tipas, kasdienė veikla ir kt.) SOCIALINIAI/EKONOMINIAI DUOMENYS (finansinė padėtis; gyvenamosios/darbo vietos ypatumai ir kt.) Sukurtose duomenų bazėse surinkta informacija padeda išvengti, nustatyti ir (ar) išspręsti su paciento gydymu ir vartojamais vaistais susijusias problemas. O po to, atsižvelgiant į analizės rezultatus, yra siūlomos rekomendacijos esamai vaistų terapijai, t.y. vykdomas farmacinės rūpybos ciklas. [20,40] 1.5 Būtina sąlyga farmacinės rūpybos paslaugų teikimui: gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas 2002 metais Lietuvoje buvo atliktas analitinio pobūdžio tyrimas, kurio metu anketos buvo pateiktos Lietuvos vaistinių vadovams. Tyrimo tikslas buvo ištirti Lietuvos vaistinėse teikiamų farmacinių paslaugų kokybės atitikimo Europos Sąjungos šalių vaistinėms galiojančioms rekomendacijoms paslaugų kokybę. Buvo nustatyta, kad apklaustų vaistinių receptarų komunikacija su paciento gydytoju yra minimali. Dažniausiai kontaktas palaikomas tik norint pasikonsultuoti dėl recepte išrašytos vaisto dozės ar pavadinimo - tai patvirtino visi apklaustieji. Esant sunkioms ligoms,

18 18 kiekvienam pacientui turėtų būti individualiai sudaromas gydymo planas, o ypač teikiant farmacinės rūpybos paslaugas gydytojo ir vaistininko bendravimas neturėtų apsiriboti vien tik pasitikslinimu dėl vaisto dozės ir pavadinimo. [2] Deja, kol kas Lietuvoje šis procesas nėra išvystytas. Yra nemažai atliktų tyrimų, patvirtinančių, kad gydytojo vaistininko bendradarbiavimas gali padėti išspręsti kai kurias su sveikata susijusias problemas, sumažinti sveikatos priežiūrai skirtas išlaidas, nepakenkiant pacientui m. T. De Rijdt su kolegomis atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kad gydytojai bendradarbiaudami su vaistininkais gali iki 66 proc. sumažinti lovadienių skaičių, klaidų dažnį receptuose, nepageidaujamų reakcijų į vaistą kiekį bei išlaidas. [24] Kitame tyrime, kuris buvo atliktas JAV, apskaičiuota, kad vaistininkas, panaikinęs pasikartojančius gydytojo paskyrimus, vietoje nereceptinio vaisto išduodamas receptinį, užkirsdamas kelią nereikalingai farmakoterapijai, gali sutaupyti 324 dolerius pacientui per metus. Pavyzdžiui, 2000 m. JAV buvo sutaupyta 16,2 mln. dolerių. [41] Panašaus tyrimo metu Švedijoje (2006 m.) išsiaiškinta, kad vaistininko intervencijos į su paciento gydymu susijusias problemas metu, 68 proc. atvejų buvo pagerintas gydymo efektyvumas, 32 proc. atvejų sumažintos vaistų sukeliamos problemos arba jų išvis išvengta, dėl to 13 proc. pacientų nebereikėjo kreiptis į gydytoją, o 3 proc. išvengė hospitalizacijos. Šios permainos leido nacionalinei Švedijos sveikatos sistemai sutaupyti 385 mln. eurų per metus. [45] Lietuvoje panašių tyrimų ir skaičiavimų nėra atlikta, tačiau apklausus Lietuvos pacientų organizacijos vadovus paaiškėjo, kad jie norėtų, jog vaistininkai pratęstų gydytojų pradėtą gydymą vaistais, pasitelkdami konsultaciją, pagelbėdami atsisakant nereikalingų vaistinių preparatų, skatindami racionalų vaistų vartojimą. [5] Norint įnešti permainų į vaistininko gydytojo bendradarbiavimo tobulinimą, reikia stengtis pritaikyti farmacijos studijų planus prie sparčiai besikeičiančių vaistininko funkcijų. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir Belgijos paskutinių metų farmacijos studentai mokosi farmakoterapines problemas analizuoti ir spręsti su medicinos studijų studentais (būsimais gydytojais, slaugos specialistais ir kt.). Taikant šį metodą, pradedamas ankstyvas gydytojo vaistininko santykių formavimasis, skatinamas klinikinės farmakologijos, farmakoterapijos disciplinų gilesnis supratimas.[32,33] 2013 metais Kanadoje atlikto tyrimo metu, kuriame buvo apklausiami vaistininkai ir gydytojai, buvo siekiama įvertinti jų tarpusavio bendradarbiavimo reikiamybę ir sritis, kuriose ši kooperacija yra būtiniausia. Nustatyta, kad abi tiriamųjų grupės sutinka, kad bendradarbiavimas atneštų papildomos naudos pacientams, o esminės kliūtys gilesnei tarpusavio komunikacijai laiko, atlygio trūkumas bei poreikis bendradarbiauti su dideliu vaistininkų/ gydytojų skaičiumi. Gydytojai būtų linkę komunikuoti paciento konsultavimo klausimais, o vaistininkai norėtų asistuoti identifikuojant ir sprendžiant paciento problemas, atsiradusias dėl vaistų vartojimo. [31]

19 Farmacinės rūpybos padėtis Lietuvoje Lietuvai įstojus į Europos sąjungą (2004 m.), būtinybe tapo prisijungti prie kitose Europos sąjungos šalyse reglamentuotų Geros vaistinių praktikos nuostatų, kuriuos parengė PSO, bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis. [9] 2007 m. birželio 15 dieną buvo išleistas Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo, kuris įsigaliojo nuo tų pačių metų birželio 22 d. Būtent šiame įsakyme pirmą kartą sutikta farmacinės rūpybos sąvoka, kuri iki tol nebuvo apibrėžta net ir Lietuvos farmacijos įstatyme. Remiantis Geros vaistinių praktikos nuostatais, nuo 2010 m. sausio 1 d. farmacinės rūpybos idėja turėjo įgauti ne tik teorinį, bet ir praktinį vaidmenį. Deja, 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V 1073 (nuo ) farmacinės rūpybos įsigaliojimas atidėtas iki 2012 m. rugsėjo 12 d. Vėliau antrą kartą pasikartojus tai pačiai situacijai m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V 835 (nuo ) farmacinės rūpybos įsitvirtinimas praktikoje nukeltas į 2015 m. sausio 1 d. Iki šiol nėra aišku, ar ši pataisa vėl nebus atšaukta. [4] Kadangi tiek vaistininkai, tiek vaistinės, norinčios teikti farmacinės rūpybos paslaugas, turi atitikti tam tikrus Sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, Lietuvoje buvo atlikta keletas tyrimų, siekiant įvertinti šių reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos vaistinėse galimybių analizę m. atlikto tyrimo metu anketinėje apklausoje dalyvavo Lietuvos vaistinių vadovai (išdalinta 200 anketų, atgauta 148). Paaiškėjo, kad tik 47 proc. respondentų yra susipažinę ar iš dalies susipažinę su Geros vaistinių praktikos taisyklėmis, o 6 proc. apklaustųjų buvo iš viso apie jas negirdėję vadinasi pasitaikė tiriamųjų, kurie nebuvo girdėję ir farmacinės rūpybos sąvokos. Vienas būtiniausių farmacinės rūpybos elementų yra pacientų skatinimas domėtis savo sveikata, tačiau tik pusė iš apklaustų vaistinių galėjo pasiūlyti papildomas paslaugas: 50 proc. turėjo galimybę pamatuoti kraujo spaudimą, tik 12 proc. riebalų proporcinį kiekį. Taip pat nėra įgyvendintas ir reikalavimas, garantuojantis paciento privatumą nei vienoje vaistinėje nėra nustatyta tvarka, užtikrinanti, jog niekas kitas, išskyrus pacientą ir vaistininką, apie paciento ligą nesužinos. [2] 2003 m. atliktas dar vienas tyrimas, buvo apklausti vaistinės vedėjai (išdalinta 150 tyrimo anketų, atgauta 128). Jo metu išsiaiškinta, kad 88 proc. vaistinių platina sveikatingumą skatinančius reklaminius lankstinukus, tačiau dauguma apklaustųjų sutapatino reklaminius nereceptinių vaistų lankstinukus su sveikatingumą skatinančia reklama. Farmacinė rūpyba reikalauja, kad vaistininkai pacientą konsultuotų stovėdami, būtų užtikrintas konsultacijos konfidencialumas, kad tarp paciento ir vaistininko nebūtų jokio prekystalio, o receptiniai vaistai būtų išduodami atskirame skyriuje, pakankamai erdvioje patalpoje, kuri yra atskirai nuo oficinos. Jei dabartinės vaistinės būtų pertvarkytos, siekiant įgyvendinti šiuos reikalavimus, tik 2 proc. Lietuvos vaistinių, dalyvavusių apklausoje, atitiktų reikiamus standartus. Nei viena iš tirtų vaistinių neturėjo sukaupusi informacijos

20 20 apie pastovių pacientų vartojamus vaistus, ligas, alergijas ir pan. tai vienas iš esminių reikalavimų taikant farmacinę rūpybą. 50 proc. respondentų nurodė, kad vaistinėje dirbantys specialistai pasitikrina turimą informaciją apie paciento vartojimus vaistus, galimas jų sąveikas ir kt., tačiau dažniausiai tai yra įmanoma tik išduodant kompensuojamus vaistus. [11] Taigi galime teigti, kad Lietuvoje kol kas yra įgyvendinti tik nedaugelis farmacinei rūpybai būdingų elementų. Todėl siekiant, kad 2015 m. reforma įsitvirtintų - būtinos permainos. 1.7 Farmacinė rūpyba pasaulyje Farmacinė rūpyba atsirado Jungtinėse Amerikos valstijose, o po to plačiai išplito po visą pasaulį. Australijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Kanadoje, Kroatijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Makedonijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje yra atlikta tyrimų, siekiant įvertinti jų atitikimą farmacinės rūpybos koncepcijai. Šešiolikoje iš paminėtų šalių yra apibrėžta farmacinės rūpybos, kaip vaistinėje teikiamų paslaugų, sąvoka, o devyniose terminas nėra vartojamas (Lietuvoje, Norvegijoje neteikiamos jokios paslaugos farmacinės rūpybos vardu). Šešiose šalyse yra propaguojama paciento vartojamų vaistų peržiūra, 5 šalyse nėra apibrėžtos jokios paslaugos teikiamos šiuo vardu, o likusiose 16 šalių tokios paslaugos įrodymų nerasta. Septyniose šalyse pacientai už farmacinės rūpybos paslaugas nemoka, o 3 šalyse mokama dalis kainos, pavyzdžiui, Vokietijoje 10 proc. Vaistininkai, teikiantys farmacinės rūpybos paslaugas atlygį gauna 8 iš paminėtų šalių, o 7 iš jų joks atlygis negaunamas. Taip gali būti dėl to, kad iš tikrųjų farmacinės rūpybos paslaugos ten neegzistuoja. Universitetai aštuoniolikoje šalių propaguoja Farmacinės rūpybos programą studijų planuose, likusiose 9 nėra aiškių įrodymų, pagrindžiančių ar (kaip) Farmacinės rūpybos disciplina įtraukiama į mokymosi planus. [47]

21 21 1 lentelė Tam tikrų elementų įgyvendinimas pasaulio šalyse (٧ įdiegta, - neįdiegta, tuščia informacijos nerasta) [47] Teisiškai Pacientų Finansinis atlygis Šalis reglamentuojamos mokamas vaistininkams už Universitetinis farmacinės rūpybos mokestis už suteiktas švietimas paslaugos paslaugas paslaugas Australija ٧ ٧ ٧ Austrija Belgija ٧ ٧ Bulgarija ٧ - - ٧ Kanada ٧ ٧ ٧ ٧ Kroatija ٧ ٧ Čekija - ٧ Danija ٧ ٧ Estija Suomija ٧ Prancūzija - ٧ Vokietija ٧ ٧ ٧ ٧ Vengrija ٧ ٧ Italija Lietuva Norvegija - ٧ Lenkija ٧ Portugalija ٧ ٧ Makedonija Rumunija ٧ Slovakija Ispanija ٧ - - ٧ Švedija ٧ Šveicarija ٧ ٧ Olandija ٧ ٧ ٧ Didžioji Britanija ٧ ٧ ٧ Jungtinės Amerikos valstijos ٧ ٧ ٧ ٧ Naujojoje Zelandijoje 2002 metais buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekta ištirti visuomenės vaistinių perspektyvas įgyvendinant farmacinę rūpybą. Jo metu atlikta anketinė apklausa (naudoti 348

22 22 anketų duomenys), įvertintas supratimas, požiūris į farmacinę rūpybą, galimybės ir barjerai jos tiekimui, surinkti demografiniai apklaustųjų duomenys. Gauti rezultatai parodė, kad daugiau nei 60 proc. apklaustų vaistininkų turėjo teisingą supratimą apie farmacinę rūpybą. Jie teisingai išskyrė, jog pagrindinis farmacinės rūpybos tikslas paciento gyvenimo kokybės pagerinimas, o ją teikiantys vaistininkai identifikuoja ir padeda išspręsti galimas ir (ar) esamas farmakoterapines problemas. Tačiau šiek tiek daugiau nei pusė respondentų manė, kad farmacinė rūpybą yra tik praplėsta šiuo metu teikiamų paslaugų sąvoka. [25] Vertinant tiriamųjų požiūrį į farmacinę rūpybą, 60 proc. nurodė, kad farmacijos ateitis priklausys nuo šių paslaugų teikimo vaistinėse, o ne tik vaistų išdavimo pacientams. 55 proc. respondentų visiškai palaikė farmacinės rūpybos idėją, o 75 proc. nurodė, kad farmacinė rūpyba reikalauja didesnių klinikinės farmacijos žinių. Aptariant barjerus ir galimybes išryškėjo, jog menkas supratimas apie farmacinės rūpybos teikimo procesą, pasitikėjimo savimi stoka, terapinių žinių, klinikinių problemų sprendimo stygius įvertintos kaip vienos reikšmingesnių. Tačiau didžiausia dalis apklaustųjų svarbiausiems priskyrė: laiko stygių (87 proc.), atlygio nebuvimą (81,9 proc.), paklausos stoką (iš pacientų pusės) (64,1 proc.), negalėjimą prieiti prie pacientų gydymo istorijos (61,3 proc.) [25] 2011 m. Nigerijoje taip pat buvo atliktas panašus tyrimas, kuriuo buvo siekiama ištirti priežastis, ribojančias farmacinės rūpybos vystymąsi visuomenės ir ligoninės vaistinėse, esančiose Enugu ir Nsukka miestuose Enugu valstijoje. [30] Vertinant, kokius farmacinei rūpybai būdingus elementus vaistininkai žino ir teikia, paaiškėjo, kad 93,8 proc. respondentų įvertina išrašytą receptą prieš atleisdami vaistą, 88,8 proc. konsultuoja pacientą, 80 proc. apklaustųjų atlieka gydymo vaistais aptarimą su gydytoju pacientui leidus, 61,3 proc. vykdo paciento interviu. Respondentų manymu, senyvo amžiaus žmonėms (63,8 proc.), lėtinėmis ligomis sergantiems (56,3 proc.) ir vaikams (55 proc.) farmacinės rūpybos paslaugos yra būtiniausios. [30] 62,5 proc. apklaustųjų pabrėžė, kad atskiros erdvės paciento konsultacijai atlikti, ko reikalauja farmacinė rūpyba, vaistinėje nėra. Svarbiausiais farmacinės rūpybos vystimąsi ribojančiais barjerais buvo išskirti: vietos trūkumas, per mažas personalo kiekis, didelis pastangų ir žinių poreikis, papildomo užmokesčio reikiamybė, daug sugaištamo laiko. [30]

23 2.1 Tyrimo organizavimas DARBO METODIKA Prieš organizuojant tyrimą buvo atlikta literatūros analizė, apžvelgti ankstesni moksliniai darbai farmacinės rūpybos tema. Tyrimo pradžioje sudarytas tyrimo planas išsikeltas tyrimo tikslas, suformuluoti uždaviniai, pasirinkti tyrimo metodai. Remiantis generaline tyrimo aibe nustatytas tyrimo imties tūris. Sudaryta anketa respondentų apklausai, vykdyta apklausa, gauti anketų rezultatai susisteminti, atlikta jų analizė. Tezės magistrinio baigiamojo darbo tema pristatytos konferencijoje Social pharmacy: state, problems and perspectives, vykusioje 2014 m. kovo dienomis, Kharkiv, Ukrainoje. 2.2 Tyrimo metodai Ruošiant magistrinį darbą buvo naudojami šie tyrimo metodai: 1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgtos ir aprašytos mokslinės publikacijos bei tyrimai, susiję su magistriniame darbe nagrinėjama tema. 2. Empiriniai analizės metodai. Tyrimo metu taikytas diversifikuotas analizės metodas anketinė apklausa. Tai yra duomenų rinkimo metodas, kurio metu respondentas pats savarankiškai pildo pateiktą klausimyną. Tokiu būdu respondentui sudaromos sąlygos klausimyną pildyti jam patogiu metu, išsaugant pateiktos informacijos anonimiškumą bei išvengiant galimos įtakos. 2.3 Tyrimo instrumentas Tyrimui atlikti buvo sudaryta anoniminė anketinė apklausa. Anketoje pateikti 23 uždarojo tipo klausimai, t.y. respondentai turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų, atspindinčių tiriamųjų nuomonę, bei 1 atvirojo tipo klausimas, kuriame respondentai turėjo raštu išreikšti savo nuomonę. Anketos struktūrinės dalys: 1. Įvadinė dalis. Joje tiriamiesiems paprastai ir motyvuotai paaiškinta, kodėl atliekamas tyrimas, pateikiama trumpa anketos užpildymo instrukcija. 2. Klausimai apie farmacinę rūpybą ir farmacinę paslaugą, t.y. šių sąvokų supratimas ir apibrėžimas, jų tarpusavio palyginimas.

24 24 3. Klausimai apie farmacinės rūpybos reikšmę, jos bruožus, galimą farmacinės rūpybos įtaką sveikatinimo sistemoje. 4. Klausimai apie kliūtis, ribojančias farmacinės rūpybos vystimąsi, jų įvertinimas. 5. Klausimai apie tobulinimosi galimybes, kvalifikacijos kėlimosi bei literatūros skaitymo ypatumus, kompiuterinį raštingumą. 6. Demografinės respondentų charakteristikos. 2.4 Statistiniai duomenų analizės metodai Tyrimo metu gauti anketinės apklausos duomenys buvo nagrinėjami panaudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS (Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versijos programinį paketą. Grafikams ir lentelės sudaryti buvo panaudota Microsoft Office Excel 2003 ir SPSS (Statistical Package for Social Science) 17.0 programos. Statistiniams ryšiams įvertinti buvo panaudotas Chi kvadrato (χ²) kriterijus, kuris yra vienas populiariausių ir dažniausiai naudojamų neparametrinių statistinių kriterijų. Neparametriniai kriterijai pasižymi universalumu, jie nereikalauja, kad analizuojamų kintamųjų reikšmės būtų pasiskirsčiusios pagal normalųjį ar kokį kitą skirstinį. [13] Chi kvadratas taikomas hipotezių tikrinimui, siekiant įvertinti, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, taip pat dviejų kintamųjų nepriklausomumui (vienoje populiacijoje stebima kintamųjų pora) ar vieno kintamojo homogeniškumui (keliose populiacijose stebimas vienas ir tas pats kintamasis) tikrinti. SPSS χ² kriterijus apskaičiuojamas trejopai: taikant Pirsono (Pearson) formulę, pagal tikėtinumo santykio (Likelihood Ratio) formulę arba pagal Mintelio Haenzelio (Linear by - Linear) formulę. [10] Šio tyrimo metu chi kvadrato kriterijus buvo skaičiuotas pagal Pirsono formulę. Remdamasi chi kvadrato kriterijaus statistikos reikšme ir statistikos laisvės laipsnių skaičiumi df, SPSS programa apskaičiuoja procentų statistiškai patikimai reikšmingą skirtumą p. Jis parodo tikimybę, kad mūsų imtyje stebėtas skirtumas atsirado atsitiktinai, dėl atsitiktinės statistinės imties paklaidos. Atliekant rezultatų analizę, rodiklių skirtumai laikyti statistiškai patikimai reikšmingais, kai p reikšmė yra mažesnė nei 0, Tyrimo imties dydžio nustatymas Imties dydis yra turi didelės įtakos apsprendžiant statistinį tikslumą, kuriuo yra vertinami tam tikros populiacijos požymiai. Imties dydžiui turi reikšmės tiek tiriamos populiacijos dydis, tiek imties paklaida. [10] Tyrimo imties dydžiui nustatyti dažnai yra taikoma formulė:

25 25, kur : n atvejų skaičius atrankinėje grupėje z koeficientas, surandamas iš vadinamųjų Studento pasiskirstymo lentelių, ir kuris pasirenkamas pagal tai, kokį patikimumą norime gauti. Mūsų tyrimo atveju patikimumas yra 95 proc. (p = 0,05), z = 1, 96. s imties vidutinis kvadratinis nuokrypis - leistinas netikslumas. Dažnai sutinkamas ir imties nustatymas vadovaujantis lentelėmis, kur remiantis nagrinėjamos populiacijos dydžiumi bei imties paklaida, nustatomas rekomenduojamas imties dydis, kuris būtų reprezentatyvus. [6] 2 lentelė. Imties tūrio nustatymas atsižvelgiant į tiriamos populiacijos dydį ir imties paklaidą[10] Imties Imties Imties Populiacijos paklaida paklaida paklaida dydis ± 3 % ± 5 % ± 10 % Šio tyrimo metu apklausa buvo vykdoma Kauno mieste ir Panevėžio apskrityje, stengtasi apklausti po vieną farmacijos specialistą iš kiekvienos visuomenės vaistinės. Pasirinktos populiacijos dydis buvo < 500 (viso 293 visuomenės vaistinės ir jų filialai Kauno mieste ir Panevėžio apskrityje), imties paklaida - ± 5 %, todėl reprezentatyvus imties dydis 217. Iš viso pavyko apklausti 230

26 26 farmacijos specialistų Atsakomumas Kauno mieste buvo 83 proc., o Panevėžio apskrityje - 72 proc.;. [18] Vieta 3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas [18] Visuomenės vaistinių ir jų filialų skaičius Tyrime dalyvavusių farmacijos specialistų skaičius Atsakomumas (%) Kauno miestas Panevėžio apskritis Tiriamųjų atranka ir tyrimo kontingentas Tyrimas buvo atliekamas nuo 2013 metų liepos iki 2014 metų sausio mėnesio. Farmacijos specialistams iš viso buvo išdalintos 264 tyrimo anketos, iš kurių buvo atgauta 230. Apklausos buvo vykdomos Lietuvos visuomenės vaistinėse, įsikūrusiose Kauno mieste ir Panevėžio apskrityje. Respondentų daugumą sudarė moterys, vyriškos lyties apklaustųjų buvo tik 9,6 %, tiriamųjų amžiaus vidurkis - 40 metų, daugiausia apklaustųjų priklausė metų amžiaus grupei (N=64). 4 lentelė Respondentų amžiaus charakteristikos Jauniausias Vyriausias Respondentų Standartinis respondentas respondentas amžiaus vidurkis nuokrypis 22 metai 65 metai 40,06 metų 10,864 5 lentelė. Visos tyrimo kontingento sociodemografinės charakteristikos Analizuojami farmacijos specialistų požymiai N % Moteris ,4 Lytis Vyras 22 9, , ,8 Amžius , ,2 < 1 etatas 19 8,3 Darbo krūvis 1 etatas ,2 > 1 etatas 65 28,5 Vaistininkas (-ė) ,6 Pareigos Vaistininko padėjėjas(-a) 42 18,4

27 Nuosavybė Darbo patirtis Darbo trukmė dabartinėje vaistinėje Farmacijos specialistų skaičius, dirbantis vaistinėje vienu metu 27 Vaistinės savininkas(-ė) 6 2,6 Darbuotojas(-a) ,4 1 5 metai 42 18, metų 45 19, metų ,4 30 ir daugiau 28 12,3 1 metus 35 15,5 1 3 metus 45 19,9 3 5 metus 41 18,1 5 ir daugiau , , ,9 4 ir daugiau 5 2,2 3. REZULTATAI 3.1 Farmacijos specialistų nuomonė apie farmacinę paslaugą ir farmacinę rūpybą Atliktas tyrimas parodė, kad dauguma farmacijos specialistų atskiria farmacinės paslaugos ir farmacinės rūpybos sąvokas. 85,7% respondentų teisingai nurodė, jog farmacinė paslauga farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistus teikimą ir pacientų konsultavimą. Likusieji farmacinę paslaugą sutapatino su kitomis sąvokomis. (6 lentelė) 6 lentelė Respondentų nuomonė apie farmacinę paslaugą (respondentų sk. (N);N=224) Nuomonė Farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti tik vaistų pardavimą ir išdavimą. Farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistus teikimą ir pacientų konsultavimą. N 8 192

28 28 Farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti tik pacientų konsultavimą. Tai gydytojo, vaistininko ir paciento bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas ir taip maksimaliai pagerinti paciento gyvenimo kokybę minimaliomis ekonominėmis išlaidomis Farmacinės rūpybos atveju teisingą supratimą nurodė 82,4% respondentų, 16,2% apklaustųjų farmacinę rūpybą prilygino farmacinei paslaugai, 0,9% respondentų farmacinę rūpybą apibūdino kaip farmacijos specialisto praktiką vaistinėje, apimančią tik vaistų pardavimą ir išdavimą, o 0,5% apklaustųjų farmacinę rūpybą priskyrė farmacijos specialisto praktikai vaistinėje, apimančiai tik pacientų konsultavimą. (7 lentelė) 7 lentelė Respondentų nuomonė apie farmacinę rūpybą (respondentų sk. (N);N=222) Nuomonė Farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti tik vaistų pardavimą ir išdavimą. Farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistus teikimą ir pacientų konsultavimą. Farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti tik pacientų konsultavimą. Tai gydytojo, vaistininko ir paciento bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas ir taip maksimaliai pagerinti paciento gyvenimo kokybę minimaliomis ekonominėmis išlaidomis. N Siekiant išsiaiškinti, kuri sąvoka, respondentų supratimu, yra platesnė, buvo prašoma palyginti farmacinę paslaugą su farmacine rūpyba. Respondentai pasiskirstė taip : 80,6% apklaustųjų nurodė, kad farmacinė rūpyba yra platesnė sąvoka nei farmacinė paslauga, 14,4% respondentų pažymėjo, kad tai priklauso nuo šias paslaugas teikiančių specialistų, 4,5% apklaustųjų manė, kad farmacinė paslauga yra platesnė sąvoka nei farmacinė rūpyba, o 0,5% teigė, kad farmacinė paslauga yra tas pats, kas farmacinė rūpyba.

29 29 Farmacinė rūpyba yra platesnė sąvoka nei farmacinė paslauga Tai priklauso nuo šias paslaugas teikiančių specialistų Farmacinė paslauga yra platesnė sąvoka nei farmacinė rūpyba Farmacinė paslauga yra tas pats, kas farmacinė rūpyba Procentai 2 pav. Respondentų pasiskirstymas lyginant farmacinės rūpybos ir farmacinės paslaugos sąvokas (N= 222) (proc.) 3.2 Farmacinės rūpybos bruožų supratimas Vertinant farmacijos specialistų bruožų apie farmacinę rūpybą supratimą, paaiškėjo, kad didžioji dalis respondentų sutinka, kad klinikinė farmacija ir farmacinė rūpyba nėra tapačios sąvokos (91,5 proc.). Beveik visi apklaustieji (98,7 proc.) mano, kad pagrindinis farmacinės rūpybos tikslas yra pagerinti paciento gyvenimo kokybę. 90,3 proc. apklaustųjų galvoja, kad farmacinės rūpybos paslaugos reikalingos ne tik lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Apsvarstydami savo vaidmenį farmacinės rūpybos procese, respondentai beveik vienareikšmiškai (94,6%) pasisakė, kad vienas iš esminių jų, kaip farmacijos specialistų, uždavinių yra identifikuoti esamas ir galimas su vaistų vartojimu susijusias problemas. 92,2 proc. apklaustųjų pritarė, jog kompiuterinės duomenų bazės apie pacientus yra būtinas reformos akcentas. 11 lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal farmacinės rūpybos bruožų supratimą Teiginiai Taip Klinikinė farmacija yra tas pats, kas farmacinė rūpyba. 8,5 91,5 Farmacinė rūpyba yra neatsiejama nuo kompiuterinių bazių apie pacientus įdiegimo. Vaistininkai, vykdantys farmacinę rūpybą, identifikuoja esamas ir galimas su vaistų vartojimu susijusias problemas. (%) Ne (%) 92,2 7,8 94,6 5,4

30 30 Pagrindinis farmacinės rūpybos tikslas pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Farmacinė rūpyba yra būtina tik lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, astma ir pan.) sergantiems pacientams. 98,7 1,3 9,7 90,3 3.3 Farmacijos specialistų nuomonė apie farmacinės rūpybos svarbą Respondentai atsakė į klausimus, kuriuose nurodyti teiginiai susiję su farmacine rūpyba. Buvo žymimos pasirinkimų eilutės nuo 1 iki 5, kur 1 visiškai nesutinku, o 5 visiškai sutinku su paminėtu teiginiu. 8 lentelė Respondentams pateiktų teiginių apie farmacinę rūpybą vertinimas Teiginys Farmacinė rūpyba yra būtina kiekvienoje vaistinėje. Farmacinė rūpyba reikalauja gilesnių žinių nei tos, kurių reikia įprastos farmacinės paslaugos teikimui. Rūpinimasis pacientų farmakoterapija ir jos analizavimasgydytojų pareiga. Vaistininkai, norintys teikti farmacinę rūpybą, turi nuolatos tobulintis. Vaistininkai, vykdantys farmacinę rūpybą, yra verti didesnio užmokesčio. Farmacinė rūpyba yra įmanoma tik bendradarbiaujant vaistininkui, pacientui ir gydytojui. Farmacinė rūpyba Lietuvoje nėra reikalinga. Visiškai nesutinku (%) Vertinimas Iš dalies Nesutinku sutinku (%) (%) Sutinku (%) Visiškai sutinku (%) 1,3 7,4 18,3 26,1 47-0,9 8,4 35,8 54,9 2,6 22,4 52,6 16,7 5,7-0,4 3, ,1-1,7 9,6 24,9 63,8-1,3 4,8 27,9 65, ,7 5,2 0,4 2,6 73,1 proc. apklaustųjų mano, kad farmacinė rūpyba yra būtina kiekvienoje vaistinėje. Su šiuo teiginiu nesutinka 8,7 proc. respondentų. Dauguma apklaustųjų (52,6 proc.) iš dalies pritaria teiginiui, jog rūpinimasis pacientų farmakoterapija ir jos analizavimas yra gydytojų pareiga, su šia idėja visiškai sutinka 5,7 proc. respondentų.

31 31 90,7 proc. apklaustųjų mano, kad farmacinei rūpybai yra reikalingos gilesnės žinios nei tos, kurių reikia farmacinės paslaugos teikimui. Panašiai pasiskirstė respondentų teigiančių, kad farmacijos specialistai, vykdantys farmacinę rūpybą, yra verti didesnio užmokesčio, skaičius. 96,1 proc. apklaustųjų nurodė, jog farmacijos specialistai, norintys teikti farmacinę rūpybą, turi nuolatos tobulintis. Panašus kiekis respondentų pritarė, kad farmacinė rūpyba yra įmanoma tik bendradarbiaujant vaistininkui, pacientui ir gydytojui. 91,7 proc. apklaustųjų nesutinka, jog farmacinė rūpyba Lietuvoje nėra reikalinga, o visiškai su šiuo teiginiu sutinka 3 proc. respondentų. Lytis 9 lentelė Farmacinės rūpybos bruožų vertinimas pagal skirtingus respondentų požymius Požymis Moterys Vyrai Farmacinė rūpyba yra būtina kiekvienoje vaistinėje, proc. (N) 73,9 (153) 68,2 (102) Statistinis patikimumas p>0,05 sn* Rūpinimasis pacientų farmakoterapija ir jos analizavimas-gydytojų pareiga, proc. (N) 22,9 (205) 18,2 (22) Statistinis patikimumas Teiginiai Vykdantys farmacinę rūpybą yra verti didesnio užmokesčio, proc. (N) 89,3 (184) 86,4 (19) Iki 39 metų 69,6 (102) 24,5 (102) 93,1 (102) 39 metai 76,9 20,7 86,3 ir (117) (116) (117) daugiau 1 71,2 27,2 88,3 etatas (163) (162) (163) > 1 80,0 11,0 90,6 etatas (65) (64) (64) Vaistinin 68 18,4 92,1 kas (-ė) (104) (28) (140) Vaistinin ko 83,3 47,6 85,7 padėjėjas (35) (20) (36) (-a) ,2 27,6 93,1 metų (87) (87) (87) ,0 19,4 86,4 ir (140) (139) (140) daugiau * sn statistiškai nereikšmingas skirtumas, p patikimumo lygmuo Amžiaus grupė Darbo krūvis Pareigos Darbo patirtis p>0,05 sn p<0,05 p<0,01 p<0,001 Statistinis patikimumas p>0,05 sn Farmacinė rūpyba yra įmanoma tik dalyvaujant gydytojui, pacientui ir vaistininkui, proc. (N) 94,2 (194) 90,9 (20) 93,1 (102) 94,0 (117) 93,9 (163) 93,8 (64) 94,7 (144) 88,1 (37) 92,0 (87) 95 (140) Statistinis patikimumas p>0,05 sn Farmacinė rūpyba Lietuvoje nėra reikalinga, proc. (N) 3,4 (206) 0 (22) 2,9 (102) 3,4 (117) 3,7 (163) 1,6 (64) 2,6 (152) 4,8 (42) 5,7 (87) 1,4 (140) Statistinis patikimumas p<0,01 p>0,05 sn

32 32 Atlikus farmacinės rūpybos bruožų vertinimą skirtingose respondentų grupėse, t.y. atsižvelgiant į lytį, amžių, darbo krūvį, pareigas bei darbo patirtį, paaiškėjo, kad daugiau moterų nei vyrų sutinka su visais paminėtais teiginiais. Tačiau statistiškai patikimai reikšmingas skirtumas įžvelgtas tik vertinant tai, kad farmacinė rūpyba Lietuvoje nėra reikalinga su šiuo teiginiu sutiko daugiau moterų (p<0,05). Respondentai, kurių darbo krūvis yra mažiau arba 1 etatas, labiau linkę priskirti rūpinimąsi pacientų farmakoterapija ir jos analizavimą gydytojų pareigai, lyginant su tais, kurių darbo krūvis daugiau nei 1 etatas (duomenys statistiškai patikimai reikšmingai skiriasi; p<0,05). Su pastaruoju teiginiu sutinka taip pat ir daugiau vaistininko padėjėjų nei vaistininkų, be to jie mano, kad farmacinė rūpyba yra būtina kiekvienoje vaistinėje (abiem atvejais p<0,05). Mažesnę darbo patirtį turintys respondentai, kurių amžius iki 39 metų, mano, kad farmacijos specialistai, teikiantys farmacinę rūpybą turėtų gauti didesnį darbo užmokestį nei tie, kurie teikia įprastą farmacinę paslaugą, tačiau gauti duomenys statistiškai patikimai reikšmingai nesiskiria lyginant su kitų grupių tiriamaisias (p>0,05). Siekiant įvertinti kokią įtaką, apklaustųjų nuomone, turėtų farmacinė rūpybos įdiegimas, jie buvo suskirstyti į tris grupes. Respondentai teigiantys, kad farmacinė rūpyba turės teigiamos įtakos sudarė didžiąją dalį 89,8 proc., o 8,9 proc. mano, kad po šios reformos įvedimo niekas nepasikeis, tik 1,3 proc. apklaustųjų įžvelgė galimą neigiamą farmacinės rūpybos įtaką. Niekas nepasikeis Tai turės neigiamos įtakos Tai turės teigiamos įtakos 3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal galimą farmacinės rūpybos įtaką (N=225) Svarbu pastebėti, kad iš visų respondentų, kurie pasirinko teiginį, kad farmacinės rūpybos įvedimas permainų neatneš (N=20), net 50 proc. jų vis dėlto pritarė, kad farmacinės rūpybos paslaugos yra būtinos kiekvienoje vaistinėje. Duomenys yra statistiškai patikimi p<0,05.

33 33 Pagal tai, kas pasikeistų ir pagerėtų po šios reformos įsigaliojimo, teigiamą farmacinės rūpybos reikšmę įžvelgę respondentai turėjo galimybę pažymėti teiginius, kuriems pritaria (buvo galimas daugiau nei vienas atsakymo variantas). Apklaustųjų pasiskirstymas: daugiausia respondentų (82 proc.) sutiko, kad farmacinės rūpybos dėka pacientai gaus daugiau informacijos apie vaistus, panašūs kiekiai tiriamųjų mano, jog pagerės vaistininkų kompetencija (63,1 proc.) ir sumažės farmakoterpainių problemų (61,2 proc.). 59,2 proc. apklaustųjų išskyrė tai, jog pacientai turės galimybę gauti konfidencialią konsultaciją, 57,3 proc. mano, kad santykiai tarp gydytojų ir vaistininkų taps glaudesni. Mažiausia farmacinės rūpybos įtaka pastebėta mažinant hospitalizacijų ir ligų komplikacijų skaičių atitinkamai 33 ir 48,5 proc. Maža dalis respondentų (1,5 proc.) pasirinko kita ir nurodė, jog : pagerės farmacijos specialistų gyvenimo kokybė; niekas nepasikeis, jokios reformos ligoniui naudos ir geresnių paslaugų dar nedavė. Sumažės ligų komplikacijų skaičius Sumažės hospitalizacijų skaičius Sumažės farmakoterapinių problemų Santykiai tarp gydytojų ir vaistininkų taps glaudesni Pagerės vaistininkų kompetencija Pacientai turės galimybę gauti konfidencialią konsultaciją Pacientai gaus daugiau informacijos apie vaistus Kita pav. Galima farmacinės rūpybos teigiama įtaka % Kadangi į pastarąjį klausimą buvo galimas daugiau nei vienas atsakymas, reikia pastebėti, kad tik 23,5 proc. respondentų pasirinko 1 2 atsakymus ir net daugiau nei 54 proc. tiriamųjų įžvelgia 4 8 galimas teigiamas farmacinės rūpybos puses. Daugiausia respondentų atsakydami į klausimą rinkosi 3 arba 7 atsakymus iš 8 galimų. Vadinasi didžioji dalis apklaustųjų mano, kad įvedus farmacinės rūpybos reformą, pokyčiai bus pastebimi ne tik pagerinant pacientų gydymo kokybę, bet taip pat ir gerinant farmacijos specialisto vaidmenį ligos prevencijos/gydymo procese.

34 , ,7 17,1 % 15 9,8 9,8 10 7, Atsakymų skaičius 0,9 5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal galimų atsakymo variantų pasirinkimo kiekį (proc.) Didesnis skaičius respondentų, priklausančių amžiaus grupei iki 39 metų, mano, kad dėka farmacinės rūpybos paslaugų teikimo sumažės farmakoterapinių problemų, be to pagerės santykiai tarp gydytojų ir vaistininkų duomenys statistiškai patikimi reikšmingai skiriasi; p<0,05. Vyresnio amžiaus tiriamieji, lyginant su kita grupe, daugiau perspektyvų įžvelgė gerinant vaistininkų kompetenciją (p<0,05). Mažesnę darbo patirtį (1 10 metų) turintys respondentai teigiamas permainas išskyrė gerinant santykius tarp gydytojų ir vaistininkų, keliant vaistininkų kompetenciją bei mažinant farmakoterapinių problemų skaičių visais atvejais p< 0,05. Tai, jog pacientai gaus daugiau informacijos apie vaistus, labiau išskyrė didesnę darbinę patirtį turintys tiriamieji (duomenys tarp grupių statistiškai patikimai reikšmingai skiriasi; p<0,05). Farmacinės rūpybos teigiamą įtaką vertinant pagal lytį, darbo krūvį bei pareigas, statistiškai patikimai reikšmingai besiskiriančių duomenų nerasta (visais atvejais p>0,05).

35 35 10 lentelė Farmacinės rūpybos teigiamos įtakos vertinimas pagal skirtingus požymius Teiginiai Požymis Pacientai gaus daugiau informacijos apie vaistus, proc. (N) Statistinis patikimumas Pagerės vaistininkų kompetencija, proc. (N) Statistinis patikimumas Sumažės farmakoterapinių problemų, proc. (N) Statistinis patikimumas Pacientai turės galimybę gauti konfidencialią konsultaciją, proc. (N) Statistinis patikimumas Santykiai tarp gydytojų ir vaistininkų taps glaudesni, proc. (N) Statistinis patikimumas 81,6 62,2 62,7 Moterys Lytis (185) (185) (185) Vyrai 85, ,0 (20) (20) (20) Iki 39 84,0 40,4 73,4 Amžiaus metų (94) (94) (94) grupė 39 metai ir 80,4 58,8 53 daugiau (102) (102) (102) 83, etatas Darbo (145) (145) (145) krūvis 78 71,2 64,4 > 1 etatas (59) (59) (59) Vaistinink 82,6 64,5 63,8 as (-ė) (114) (89) (88) Pareigos Vaistinink o 91,4 48,6 57,1 padėjėjas( (32) (17) (20) -a) ,9 72,1 73,4 Darbo metų (60) (57) (58) patirtis ir 87,1 58,9 54,8 daugiau (108) (73) (68) * sn statistiškai nereikšmingas skirtumas, p patikimumo lygmuo p>0,05 sn* p>0,05 sn p<0,05 p>0,05 sn p<0,01 p>0,05 sn p<0,05 p>0,05 sn p<0,01 p>0,05 sn p<0,001 60,5 (185) 50,0 (20) 67,0 (94) 56,9 (102) 56,6 (145) 66,1 (59) 58,0 (80) 57,1 (20) 67,1 (53) 55,6 (69) p>0,05 sn p>0,05 sn p>0,05 sn p>0,05 sn 56,2 (185) 70 (20) 67,0 (94) 52 (102) 56,6 (145) 61,0 (59) 52,9 (73) 62,9 (22) 68,3 (54) 50,8 (63) p>0,05 sn p<0,05 p>0,05 sn p<0, Kliūtys farmacinės rūpybos įdiegimui Siekiant įvertinti esamas kliūtis farmacinės rūpybos įdiegimui, respondentai atsakė į klausimus, kuriuose buvo išvardinti įvairūs ribojantys veiksniai. Buvo žymimos pasirinkimų eilutės nuo 1 iki 5, kur 1 visiškai nesvarbu, o 5 labai svarbu. Apklaustieji mano, kad pačios svarbiausios kliūtys yra duomenų bazių apie pacientus trūkumas (61,5 proc.), menkos klinikinės farmacijos žinios (57,9 proc.), atskiros erdvės trūkumas vaistinėje, norint teikti farmacinės rūpybos paslaugas (50,9 proc.).

36 36 Trūksta duomenų bazių apie pacientus Menkos klinikinės farmacijos žinios Vaistinėje trūksta atskiros erdvės farmacinės rūpybos teikimui Visiškai nesvarbu Nesvarbu Neturiu nuomonės Svarbu Labai svarbu 0% 20% 40% 60% 80% 100% 6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal svarbiausias kliūtis, ribojančias farmacinės rūpybos vystimąsi (proc.) Kliūtys, kurioms daugiausia respondentų skyrė mažiausią įtaką yra : bendravimo įgūdžių stygius (14,9 proc.), pacientų nenoras būti klausinėjamais (3,2 proc.) bei atskiros erdvės nebuvimas vaistinėje (2,7 proc.). Reikia pastebėti, kad atskiros erdvės trūkumą farmacinės rūpybos teikimui daugiausia respondentų (50,9 proc.) išskyrė ir kaip patį svarbiausią ribojantį faktorių. Bendravimo įgūdžių stygius Pacientai nemėgsta būti klausinėjami Vaistinėje trūksta atskiros erdvės farmacinės rūpybos teikimui Visiškai nesvarbu Nesvarbu Neturiu nuomonės Svarbu Labai svarbu 0% 20% 40% 60% 80% 100% 7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal mažiausiai įtakos turinčias kliūtis, ribojančius farmacinės rūpybos vystimąsi (proc.) Kliūtys, ties kuriomis respondentai neturėjo susidarę konkrečios nuomonės yra: tai daug išlaidų reikalaujantis procesas (27,1 proc.), gydytojai nėra linkę bendradarbiauti (25,1 proc.) ir pacientai nemėgsta būti klausinėjami (19 proc.). Ties šiais teiginiais daugiausia apklaustųjų pažymėjo, jog neturi nuomonės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pacientų nenorą būti klausinėjamais daugiausia respondentų (3,2 proc.) priskyrė ir kaip visiškai nesvarbiam ribojančiam veiksniui.

37 37 Tai daug išlaidų reikalaujantis procesas Gydytojai nėra linkę bendradarbiauti Pacientai nemėgsta būti klausinėjami Visiškai nesvarbu Nesvarbu Neturiu nuomonės Svarbu Labai svarbu 0% 20% 40% 60% 80% 100% 8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kliūtis, ties kuriomis daugiausia apklaustųjų aiškios nuomonės neturi (proc.) Analizuojant respondentų išskirtas svarbiausias kliūtis farmacinės rūpybos vystimuisi pagal skirtingus požymius, pastebėta, kad duomenų bazių apie pacientus trūkumą tiriamieji iki 39 metų vertina labiau nei vyresni, tokia pati tendencija matoma tarp dirbančių daugiau nei 1 etatu ir 1 etatu bei tarp mažesnę darbinę patirtį (1 10 metų ) turinčių ir dirbančių metų ir daugiau (kiekvienu atveju p<0,05; duomenys statistiškai patikimai reikšmingai skiriasi). Menkas klinikinės farmacijos žinias kaip kliūtį labiau vertina moterys, respondentai, einantys vaistininko pareigas, 39 metų amžiaus tiriamieji, didesnę darbo patirtį turintys ir dirbantys 1 etatu, tačiau statistinio patikimumo rezultatuose nepastebėta (p>0,05). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingoms požymių grupėms priklausančių respondentų vertinant atskiros erdvės vaistinėje trūkumą taip pat neaptikta (p>0,05). 12 lentelė Svarbiausių kliūčių vertinimas pagal skirtingas požymių grupes Svarbiausios respondentų išskirtos kliūtys Požymis Trūksta duomenų bazių apie pacientus, proc. (N) Statistinis patikimumas Menkos klinikinės farmacijos žinios, proc. (N) Statistinis patikimumas Vaistinėje trūksta atskiros erdvės farmacinės rūpybos teikimui, proc. (N) Statistinis patikimumas Lytis Amžiaus grupė Moterys Vyrai Iki 39 metų 39 metai ir daugiau 60,8 (199) 68,2 (22) 70,7 (99) 56,6 (113) p<0,05 59,3 (199) 45,5 (22) p>0,05 sn* 52,0 (202) 40,9 (22) 57,6 (99) 57,6 (99) 60,2 (113) 47 (115)

38 57,3 60,1 1 etatas 51,6 (159) Darbo (157) (158) p<0,05 krūvis 71,4 > 1 etatas 53,2 (62) 48,4 (64) (63) Vaistininkas(- 65,1 62,6 53,0 (149) ė) (146) (147) Pareigos Vaistininko 51,2 51,2 (41) 41,5 (41) padėjėjas(-a) (41) 71, metų 56,6 (47) 57,1 (48) Darbo (60) p<0,05 patirtis ir 55,1 59,1 (81) 47,8 (66) daugiau (75) * sn statistiškai nereikšmingas skirtumas, p patikimumo lygmuo Farmacijos specialistų nuomonė apie profesinės kvalifikacijos kėlimosi galimybes ir būdus 42,8% apklaustųjų mano, kad tobulėjimo, kvalifikacijos kėlimosi būdų Lietuvoje pakanka, mažesnė dalis respondentų 26,6% teigia, kad tobulinimosi galimybių mūsų šalyje neužtenka, 17,9% mano, kad į šį klausimą yra sunku atsakyti, o mažiausia dalis apklaustųjų 12,7%, teigia, kad galimybės tobulintis priklauso nuo vaistinės, kurioje dirba, administracijos. Sunku atsakyti Tai priklauso nuo vaistinės administracijos Galimybių tobulintis pakankamai Galimybių tobulintis nepakankamai 9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tobulinimosi galimybes Lietuvoje(proc.) Populiariausi kvalifikacijos kėlimo būdai respondentų tarpe yra dalyvavimas seminaruose (94,3%) bei kursuose (87,8 %), mažesnė dalis apklaustųjų dalyvauja mokslinėse praktinėse konferencijose (36,7%), skaito pranešimus (8,3%), vyksta į stažuotes (6,6%).

39 39 Nepopuliariausi tobulinimosi būdai - publikacijų mokslo žurnaluose ir leidiniuose rašymas (3,1%) bei paskaitų vedimas (3,5%). 4,4% apklaustųjų nurodė kitus galimus kvalifikacijos kėlimosi būdus, pavyzdžiui, medicinos studijos, specialiosios literatūros skaitymas, savarankiškas informacijos ieškojimas, farmacijos magistro studijos ir kt. Rašo publikacijas mokslo žurnaluose ir leidiniuose Veda paskaitas Kita Vyksta į stažuotes Skaito pranešimus Dalyvauja mokslinėse - praktinėse konferencijose Dalyvauja kursuose Dalyvauja seminaruose pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kvalifikacijos kėlimosi būdus (proc.) % 81,3% respondentų kvalifikaciją kelia 2 3 būdais (dažniausiai 2 iš minėtųjų), mažuma 8,2% būdais iš paminėtų. % ,5 32,8 10,5 4,8 1,3 0 1,7 0, Kvalifikacijos kėlimosi būdų skaičius 11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kvalifikacijos kėlimosi būdų kiekį (proc.)

40 40 Didžioji dalis respondentų (57,6%) tik kartais skaito literatūrą, susijusią su farmacija bei naujienomis apie ją, 39,3% apklaustųjų teigia nuolat skaitantys literatūros šaltinius, labai maža dalis respondentų 3,1%, jokios literatūros neskaito. 60,0% 50,0% 40,0% 30,0% Taip, nuolat Kartais Ne 20,0% 10,0% 0,0% 12 pav. Respondentų pasiskirstymas atsižvelgiant į literatūros skaitymą (proc.) Populiariausi literatūros šaltiniai žurnalai ir laikraščiai (89,6%), informacija internetiniuose puslapiuose (86,9%), mažesnė dalis apklaustųjų (39,6%) skaito knygas, o 4,5% respondentų nurodė kitus informacinius šaltinius (paskaitos, moksliniai straipsniai, televizijos laidos, seminarų medžiaga, lankstinukai ir kt.). Informacija internetiniuose puslapiuose Žurnalai, laikraščiai Knygos Kiti informaciniai šaltiniai 13 pav. Respondentų pasiskirstymas atsižvelgiant į skaitomos literatūros šaltinius (proc.) 86,5% apklaustųjų siekdami pagilinti žinias, naudojasi 2 3 literatūros šaltiniais (dažniausiai 2 ), 12,6% respondentų vienu.

41 41 60,0% 51,8% 50,0% 40,0% 34,7% 30,0% 20,0% 12,6% 10,0% 0,0% Literatūros šaltinių skaičius 0,9% 14 pav. Respondentų pasiskirstymas atsižvelgiant į skaitomos literatūros šaltinių kiekį (proc.) Kadangi farmacinė rūpyba yra neatsiejama nuo gebėjimo naudotis kompiuteriu ir įvairiomis duomenų bazėmis, siekiant gauti ir sužinoti kuo daugiau informacijos apie klausimus, susijusius su pacientų farmakoterapija ir kt., respondentai turėjo įvertinti savo gebėjimus naudotis kompiuteriu. Paaiškėjo, kad vertinant sugebėjimus 100 % skalėje, vidurkis yra 74, 35 %. Vadinasi apklaustųjų sugebėjimai ieškoti informacijos bei atlikti visas darbui reikalingas procedūras kompiuteriu yra žymiai aukštesni nei vidutiniai. 15 pav.respondentų pasiskirstymas vertinant gebėjimą naudotis kompiuteriu(proc.)

42 42 4. REZULTATŲ APTARIMAS Tyrimas, kuriuo buvo siekta įvertinti visuomenės vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų pasirengimą teikti farmacinės rūpybos paslaugas, parodė, kad 82,4 proc. farmacijos specialistų skiria farmacinės rūpybos sąvoką nuo farmacinės paslaugos. 80, 6 proc.tiriamųjų išskyrė tai, kad farmacinės rūpybos paslaugos yra platesnės nei įprastai vaistinėje teikiama farmacinė paslauga. Vadinasi dauguma respondentų yra susipažinę su Geros vaistinių praktikos nuostatais, kuriuose ir yra sutinkama farmacinės rūpybos sąvoka. [4] 2002 m. Lietuvoje buvo vykdyta anketinė apklausa, jos dalyviai buvo vaistinių vadovai, atsakingi už farmacinės veiklos organizavimą ir įmonių priežiūrą. Išdalinta 200 tyrimo anketų, jas užpildė viso 148 vaistinių vadovai. Tyrimas atskleidė, kad 94 proc. apklaustųjų yra susipažinę arba bent iš dalies susipažinę su Geros vaistinių praktikos nuostatais, o likę tiriamieji iš viso apie juos negirdėję. [2] Turkijoje 2012 m. atlikto tyrimo metu, kuriuo vertintas farmacijos specialistų požiūris į farmacinę rūpybą, nustatyta, kad 60,5 proc. respondentų nurodė esantys susipažinę su farmacine rūpybos proceso ypatumais. [38] Šiuo klausimu Lietuvos farmacijos specialistai turi didesnį supratimą (>80%). Vertindami teiginius, susijusius su farmacine rūpyba, 73,1 proc. respondentų sutiko, kad farmacinės rūpybos paslaugos yra būtinos kiekvienoje vaistinėje. Truputi daugiau nei pusė apklaustųjų (52,6 proc.) didesnį vaidmenį paciento farmakoterapijoje iš dalies priskyrė gydytojų pareigai. Nuolatinio tobulinimosi, gilesnių žinių nei esamos, gydytojo paciento farmacijos specialisto bendradarbiavimo bei didesnio užmokesčio reikiamybė teiginiai, su kuriais sutiko daugiau nei 90 proc. respondentų m. Naujojoje Zelandijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog 55,4 proc. tirtųjų pritarė farmacinės rūpybos, kaip naujos praktikos vaistinėje, idėjai. Be to, tik 15,4 proc. respondentų farmacinės rūpybos paslaugas visiškai priskyrė gydytojo pareigai (t.y. ~0,7 karto mažiau nei Lietuvoje (22,4 proc.)). Didžioji dauguma, bet mažiau nei Lietuvoje, taip pat buvo linkę manyti, kad teikiant farmacinės rūpybos paslaugas būtinas nuolatinis žinių gilinimas. [25] Nigerijoje 2005 m., apklausus 1500 farmacijos specialistų, buvo nustatyta, kad 84 proc. respondentų sutiktų teikti farmacinės rūpybos paslaugas net jei už tai negautų jokio papildomo užmokesčio. [37] Šiuo klausimu Lietuvoje pirmenybė vis dėlto būtų teikiant farmacinę rūpybą už tai gauti ir atlygį. Į klausimą apie galimą farmacinės rūpybos įtaką 89,8 proc. farmacijos specialistų atsakė, jog šios naujos paslaugos duos teigiamos naudos. Didžiausia nauda nustatyta pacientams gaunant daugiau

43 43 informacijos apie vaistus (82 proc.), gerinant vaistininkų kompetenciją (63,1 proc.), mažinant farmakoterapinių problemų skaičių (61,2 proc.). Vertinant farmacinės rūpybos paslaugų poveikį gerinant kaimo vietovėse gyvenančių ir lėtinėmis ligomis sergančių bei ambulatoriškai besigydančių pacientų gyvenimo kokybę bei sprendžiant dėl vaistų vartojimo atsiradusias problemas, viename tyrime nustatyta, kad dėka farmacinės rūpybos paslaugų skubios pagalbos ir hospitalizacijos atvejų sumažėjo nuo 92 iki 78 proc., o klaidingų receptų išrašymo atvejų 60 proc. lyginant su kontroline grupe.[42] Tyrimo metu Nigerijoje (2005 m.) net 96 proc. respondentų pabrėžė, kad farmacinės rūpybos paslaugų teikimo dėka farmacijos specialistai taps labiau vertinamais. [37] Šis aspektas Lietuvoje akcentuojamas net ~1,5 karto mažiau (63,1 proc.). Kadangi farmacinė rūpyba dažnai sutapatinama su klinikine farmacija, reikia pastebėti, kad Lietuvoje daugiau nei 90 proc. apklaustųjų pažymėjo, jog šis teiginys nėra teisingas. Atitinkamai 94,6 proc. ir 98,7 proc. tiriamųjų sutiko, jog farmacijos specialistai teikiantys farmacinę rūpybą identifikuoja esamas ir galimas su vaistų vartojimu susijusias problemas, o pagrindinis farmacinės rūpybos paslaugų tikslas pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Tyrimo Naujoje Zelandijoje (2002 m.) metu aptariant tapačius teiginius nustatyta, kad teisingą supratimą atskiriant klinikinę farmaciją ir farmacinę rūpybą turėjo 55,7 proc. apklaustųjų, t.y. ~ 1,6 karto mažiau nei Lietuvoje. Esamų ir galimų su vaistų vartojimu susijusių problemų identifikavimas bei pagrindinio farmacinės rūpybos paslaugų tikslo priskyrimas paciento gyvenimo kokybės pagerinimui buvo pasirinktas atitinkamai 91 ir 93,3 proc. apklaustųjų. [25] Vadinasi galime teigti, kad farmacijos specialistai Lietuvoje turi didesnį supratimą apie farmacinės rūpybos procesą ir jam būdingus bruožus. Siekiant identifikuoti pacientų grupes, kurioms būtų prioritetas teikti farmacinės rūpybos paslaugas, nustatyta, kad 90,3 proc. tiriamųjų nesutinka, kad farmacinė rūpyba būtina tik lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims m. Nigerijoje atlikto tyrimo metu respondentai išskyrė, kad farmacinės rūpybos paslaugos turėtų būti nukreiptos į senyvo amžiaus žmones (63,8 proc.), lėtinėmis ligomis sergančius (56,3 proc.) ir vaikus (55 proc.). Beveik pusė apklaustųjų paminėjo, kad nėra reikalo išskirti tam tikrų pacientų grupių, o farmacinės rūpybos paslaugas teikti tiems, kam jų reikia.[30] Farmacinės rūpybos plėtrą Lietuvos visuomenės vaistinėse ribojančios pagrindinės kliūtys yra nepakankamas klinikinės farmacijos išmanymas (57,9 proc.), papildomos erdvės vaistinėje poreikis (50,9 proc.) bei duomenų bazių apie pacientus nebuvimas (61,5 proc.) m. Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad duomenų bazėmis apie pacientus naudotis norėtų 88 proc. respondentų, tačiau jas įdiegti pasirengę tik 31 proc. apklaustųjų. [2] Vadinasi kol kas visavertis farmacinės rūpybos proceso įgyvendinimas nėra užtikrintas.

44 44 Naujoje Zelandijoje (2002 m.) vykdytas tyrimas atskleidė, kad duomenų bazių stygius, nepakankamas reikiamų žinių bei farmakoterapinių problemų sprendimo įgūdžių kiekis taip pat kaip ir Lietuvoje yra išskirtos kaip vienos pagrindinių kliūčių farmacinei rūpybai. [25] Vertinant gydytojų nenorą kooperuotis bei bendradarbiauti su farmacijos specialistas sprendžiant ir vertinant pacientų farmakoterapiją, Lietuvoje nustatyta, kad respondentai aiškios nuomonės šiuo klausimu neturi. Tyrimo metu Nigerijoje (2011 m.) pastebėta tokia pati tendencija. [30] Farmacijos specialistai Turkijoje (2012 m.) nepakankamą komunikaciją su gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais priskyrė kaip vienai iš svarbiausių kliūčių vystant farmacinę rūpybą. [38]

45 45 5. IŠVADOS 1. Didžioji dalis respondentų skiria farmacinę rūpybą nuo farmacinės paslaugos ir mano, kad farmacinės rūpybos paslaugos yra platesnės. 2. Farmacijos specialistų požiūriu, farmacinės rūpybos paslaugos vaistinėse yra reikalingos, be to jų įdiegimas vertinamas kaip permaina, turėsianti teigiamos įtakos tiek pacientui, tiek vaistininko profesijai. 3. Pagrindinės kliūtys, ribojančios farmacinės rūpybos vystimąsi, respondentų nuomone, yra duomenų bazių apie pacientus trūkumas, kurį labiau vertina tiriamieji iki 39 metų, turintys 1 10 metų darbo patirtį bei dirbantys daugiau nei 1 etatu (p < 0,05), menkos klinikinės farmacijos žinios, atskiros erdvės vaistinėje nebuvimas (tarp skirtingų grupių visais atvejais p > 0,05). 4. Farmacijos specialistų manymu, farmacinės rūpybos paslaugų įsitvirtinimas vaistinėse suteiks galimybes pacientams gauti daugiau informacijos apie vaistus, padės sumažinti farmakoterapinių problemų skaičių, užtikrins konfidencialią pacientų konsultacija, pagerins santykius tarp gydytojų ir vaistininkų.

46 46 6. Rekomendacijos Atsižvelgiant į tyrimo rezultatų apibendrinimus, suformuluotas išvadas yra siūlomos šios rekomendacijos: 1. Būtini pertvarkymai Lietuvos visuomenės vaistinėse, kad taptų įmanomas tinkamas farmacinės rūpybos paslaugų teikimas. Reikia užtikrinti konfidencialią pacientų konsultaciją sukuriant atskirą erdvę vaistinėje, kurioje pacientai gali laisvai komunikuoti su farmacijos specialistais jiems rūpimais klausimais. Turi būti įdiegtos kompiuterinės duomenų bazės apie kiekvieną iš pacientų, kad būtų galimybės jas nuolat papildyti, keisti bei dalintis su kitais farmacinės rūpybos proceso dalyviais siekiant maksimalių teigiamų rezultatų. 2. Turi būti imtasi priemonių, skatinančių ir užtikrinančių glaudesnį farmacijos specialistų ir gydytojų bendravimą paciento farmakoterapijos ir gydymo klausimais. 3. Kiekvienoje vaistinėje, kurioje bus teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos, turi būti sudarytos sąlygos farmacijos specialistams kelti savo kvalifikaciją, įgyjant reikiamų įgūdžių bei gebėjimų analizuoti ir spręsti farmakoterapines problemas..

47 47 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Balčiūnienė G. Vaistinių veiklos teisinis reglamentavimas: magistro baigiamasis darbas: teisė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas; Baranauskas A, Barsteigienė Z, Radžiūnas R, Skyrius V. Lietuvos vaistinėse teikiamų paslaugų kokybės atitikimo Europos sąjungos šalių vaistinėms galiojančioms rekomendacijoms paslaugų kokybei analizė. Biomedicina T.2 Nr. 2, Daukšienė J. Visuomenės vaistinės pacientų gaunamos farmacinės ir sveikatinimo informacijos tyrimas ir vertinimas: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, farmacija, (09B). Kaunas: Kauno Medicinos Universitetas; Geros Vaistinių Praktikos nuostatai, 2007 m. birželio 15 d., nr.v-494, Vilnius. 5. Grincevičienė V, Radžiūnas R, Grincevičienė Š, Grincevičius J. Profesinės sąveikos vaistininkas - gydytojas ypatumai: situacijos analizė ir paсientų lūkesčiai. Filosofija. Sociologija. T. 22. Nr. 2. p Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, Kuncaitė G. Paciento ieškoma informacija internete, požiūris į ją ir bandymas pritaikyti: magistro baigiamasis darbas: biomedicinos mokslai, farmacija (09B). Kaunas: Kauno Medicinos Universitetas; Lietuvos Respublikos Farmacijos Įstatymas 2006 m. birželio 22 d. Nr. X 709, Vilnius. 9. Mikalauskienė R, Davalgienė J, Radžiūnas R, Skyrius V, Janiūnas M. Paciento konsultavimo kokybės tyrimas ir farmacinės informacijos gavimo šaltiniai visuomenės vaistinėje. Medicina, 39 tomas; 2 priedas Pukėnas K. Kokybinių duomenų analizė SPSS programa. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, Skyrius V, Radžiūnas R, Barsteigienė Z, Baranauskas A, Grincevičius J. Farmacinės rūpybos elementų įgyvendinimo Lietuvos visuomenės vaistinėse galimybių analizė. Medicina, 39 tomas; 2 priedas Skyrius V. Farmacinė rūpyba vaistininko praktikoje. Farmacija ir laikas. Nr Kaunas: Kauno medicinos universitetas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. 13. Vaitkevičius R, Saudargienė A. Statistika su SPSS Psichologiniuose tyrimuose. Kaunas: VDU leidykla, Daukšienė J, Savigyda. Internetinė prieiga: Daukšienė J, Racionalus vaistų vartojimas. Internetinė prieiga:

48 Valstybinė vaistu kontrolės tarnyba. Licencijuotos farmacijos įmonės ir specialistai (pasiskirstymas pagal miestus ir rajonus) Internetinė prieiga: Valstybinė vaistu kontrolės tarnyba. Licencijuotos farmacijos įmonės ir specialistai (pasiskirstymas pagal miestus ir rajonus) Internetinė prieiga: Valstybinė vaistu kontrolės tarnyba. Licencijuotos farmacijos įmonės ir specialistai (pasiskirstymas pagal miestus ir rajonus) Internetinė prieiga: Alkerwi A, Andrajati R, Bara A. C, Burgerhof Johannes G.M, Campos J, Cizman M, Cunney R, Deschepper R, Di Matteo A, Dominique L, Edelstein H, Grigoryan L, Grzesiowski P, Haaijer-Ruskamp F. M, Lundborg C. S,Mechtler R, Monnet Tambic-Andrasevic A, Tesar T, Scicluna, E. A,Valinteliene R. Self-medication with Antimicrobial Drugs in Europe. Emerging Infectious Diseases. Mar 2006, Vol. 12 Issue 3, p p. 20. American Society of Health-System Pharmacists. ASHP guidelines on a standardized method for pharmaceutical care. Am J Health-Syst Pharm. 1996; 53: Besançon L. Pharmaceutical care. Summary of a survey from the Council of Europe. 22. BMRB. Baseline Mapping Study to Define Access to and Usage of Community Pharmacy. Report commissioned by Royal Pharmaceutical Society of Great Britain. London: Royal Pharmaceutical Society of Great Britain Cipolle RJ, Strand LM, Morley PC. Pharmaceutical care practice: The clinician`s guide. 2 ed: McGraw-Hill; De Rijdt, T.; Willems, L.; Simoens, S. Economic effects of clinical pharmacy interventions: a literature review. American Journal of Health-System Pharmacy (15): Dunlop J. A, Shaw J. P. Community pharmacists perspectives on pharmaceutical care implementation in New Zeland. Pharm. World Sci 2002; 24 (6): EDQM. Pharmaceutical care Polices and Practises for a Safer More Responsible and Cost effective health System. Council of Europe Foppe van Mil J. W, Schulz M. A review of Pharmaceutical care in community Pharmacy in Europe. Harvard Health Policy Review; Vol. 7, No. 1, Spring Foppe van Mil J.W., Schulz M., Tromp (Dick) Th. F.J. Pharmaceutical care, European developments in concepts, implementation, teaching and research: A review, Pharm World Sci 2004; 26: Heppler Ch. D., Starnd L.M., Oportunities and responsibilities in phamaceutical care, AJHP 1990, 47 p

49 Jegbefume Mathew Okonta, Eleje Oboma Okonta and Tochi Chimuaya Ofoegbu. Barriers to Implementation of Pharmaceutical Care by Pharmacists in Nsukka and Enugu Metropolis of Enugu State. Journal of Basic and Clinical Pharmacy Kelly D. V, Bishop L, Young S, Hawboldt J, Phillips L, Keough T. M. Pharmacist and physician views on collaborative practice: Findings from the community pharmaceutical care Project Jul; 146 (4): Kilminster S., Hale C., Lascelles M., Morris P., Roberts T., Stark P., et al Learning for real life patient focused interprofesional workshops offer added value. Med Educ 2004, Martin-Calero M.J., Machuca M., Murillo M.D., Cansino J., Gastelurrutia M.A., Faus M.J., Structural Processand Implemantation Programs of Pharmaceutical Care in Different Countries Current Pharmaceutical Desing, , p McElnay J, Nicholl A, Grainger-Pousseau T. The role of community pharmacist a survey of public opinion in N. Ireland. Int J Pharm Pract 1993; 2: Morak S, Vogler S, Walser S, Kijlstra, Freiberger I. Understanding the pharmaceutical care concept and applying it in practise. Vienna, May Olsen Ch, Harbig P, Buus K. M, Barat I, Damsgaard E. M. Impact of pharmaceutical care on adherence, hospitalisations and mortality in elderly patients. International Journal of Clinical Pharmacy February 2014, Volume 36, Issue 1, pp Oparah A. C, Eferakeya A, E. Attitudes of Nigerian pharmacists towards pharmaceutical care. Pharm World Sci Jun; 27(3): Sancar M, Okuyan B, Apikoglu-Rabus S, Izzettin F. V. Opinion and knowledge towards pharmaceutical care of the pharmacists participated in clinical pharmacy and pharmaceutical care continuing education program. Marmara University, Faculty of Pharmacy, Clinical Pharmacy Department, Haydarpa a-istanbul, Turkey, Sexton J, Nickless H, Green Ch. Pharmaceutical care made easy, 2006, p Sexton J, Nickless H, Green Ch. Pharmaceutical care made easy, 2006, p Stubbings, T.; Miller, C.; Humpries, T. L.; Nelson, K. M.; Helling, D. K. Telepharmacy in a health maintenance organization, American Journal of Health-System Pharmacy (4): Taylor Ch. T., Byrd D.C., Krueguer K., Improving primary care in rural Alabama with a pharmacy initiative, AJHP, 2003, p The pharmacy guild of Australia. Serving Australians: A system of community pharmacy. Version: October Tomechko M.A., Strand L.M., Morley P.C., Cipolle R.J., Q and A from Pharmaceutical Project in Minnesota, American pharmacy, 1995, p

50 Westerlund, T.; Marklund, B. Assessment of the clinical and economic outcomes of pharmacy interventions in drug-related problems. Journal of Clinical Pharmacy and Therapeutics (3): World health organization. Developing of pharmacy practise. A focus on patient care. Geneva, Yordanova S, Petkova V. Pharmaceutical care in some European countires, Australia, Canada and USA. World Journal of pharmacy and pharmaceutical sciences; Volume 2, Issue 5, Sofia: American Pharmacist Association. Principles of practise for pharmaceutical care Internetinė prieiga: Stibich M. What is polypharmacy? Internetinė prieiga: World health organization. Medicines: rational use of medicines. Fact sheet N 338. May Internetinė prieiga: World health organization. The Pursuit of Responsible Use of Medicines: Sharing and Learning from Country Experiences Internetinė prieiga:

51 51 8. PRIEDAI

52 52