TURINYS HIDROELEKTRINIŲ SLENKSČIŲ, ĮRENGTŲ MAŽOSE UPĖSE, ĮTAKA NEŠMENŲ NUSĖDIMUI IR VANDENS SAVIVALAI

Transcription

1 TURINYS Alfonsas Rimkus, Saulius Vaikasas, Kęstutis Palaima. Hidroelektrinių slenksčių, įrengtų mažose upėse, įtaka nešmenų nusėdimui ir vandens savivalai Otilija Miseckaitė, Liudas Kinčius, Mindaugas Klimašauskas. Klimatinių veiksnių įtaka drenažo nuotėkiui, esant skirtingam humusingo sluoksnio storiui Stefanija Misevičienė. Gruntinio vandens kokybės tyrimai kiaulininkystės įmonėje Antanas Sigitas Šileika. Fyris NP: Catchment model for assessing phosphorus sources, retention and reduction options in the river Nemunas (Lithuania) Valerijus Gasiūnas, Jelena Lysovienė. The analysis of wastewater management state in rural areas of Lithuania Antanas Sigitas Šileika, Kazimieras Gaigalis, Aušra Šmitienė, Giedrius Baigys. Impact of some environmental and agricultural factors on nitrogen loss in three Lithuanian catchments Aurelija Rudzianskaitė, Rasa Ruminaitė. Karsto zonos upių ir upelių vandens kokybės palyginamoji analizė Nijolė Bastienė, Juozas Kirstukas. Apsauginių juostų vandens telkinių pakrantėse atkūrimo principai ir prioritetai Petras Punys, Algis Kvaraciejus, Gitana Vyčienė, Alfonsas Darbutas. Aplinkosaugos teisės aktų, draudžiančių užtvankų statybą, poveikis hidroenergetikos plėtrai Jurgita Kazakevičienė, Simanas Aškinis. Buitinių nuotekų išvalymo dolomitmilčių filtre efektyvumo priklausomybės nuo filtracijos kelio ilgio modeliniai tyrimai Aušra Šmitienė, Kazimieras Gaigalis. Mažų upių nuotėkio ypatumai Vandens ūkio inžinerija, 2010, 37 (57), 5 14 HIDROELEKTRINIŲ SLENKSČIŲ, ĮRENGTŲ MAŽOSE UPĖSE, ĮTAKA NEŠMENŲ NUSĖDIMUI IR VANDENS SAVIVALAI Alfonsas RIMKUS Saulius VAIKASAS* Kęstutis PALAIMA Prasminiai žodžiai: ekologija, hidroelektrinės, nešmenų dinamika. Siekiant panaudoti atsinaujinančiosios energijos šaltinius, įrengiamos hidroelektrinės (HE). Tačiau jų užtvankos pakeičia upės tėkmių bei nešmenų judėjimo režimus, kartu ir vandens gyvūnijos bei augalijos gyvavimo sąlygas. Pastaruoju metu susirūpinta HE energetinių ir ekologinių poreikių derinimu. Straipsnyje, pasitelkus hidraulinį-matematinį modeliavimą, nagrinėjamas Lietuvos mažųjų upių HE įvairaus aukščio užtvankų poveikis nešmenų dinamikai ir vandens kokybei. Nustatyta, kad neigiamas poveikis mažesnis, kai užtvankos neaukštos (iki 3 4 m), ir tvenkinių vanduo į slėnį nesilieja, tada nesumažėja žoline augalija apaugusio periodiškai užliejamo slėnio plotai, kuriuose potvynių metu dalis smulkiųjų nešmenų sulaikoma ir nusėda, kartu sumažėja vagos vandens užterštumas biogeninėmis medžiagomis. Įvertinus modeliuojamos Virvytės upės HE kaskadų poveikį ir siekiant pagerinti ekologines aplinkos sąlygas rekomenduota, kad ir mažose HE būtų instaliuojamos reguliuojamo galingumo Kaplano tipo turbinos. Straipsnyje aptariami galimi minėtų klausimų suderinimo būdai.

2 *Atstovas ryšiams Habil. dr. Alfonsas Rimkus, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto neetatinis mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys hidroįrengimų hidraulika, vaginiai procesai. Prof. habil. dr. Saulius Vaikasas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys potvynio tėkmių ir vaginių procesų tyrimai bei modeliavimas, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka. Adresas: Parko g. 6, Vilainiai, LT Kėdainių r. Tel. (8~614) 35311, el. p. Inž. Kęstutis Palaima, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto doktorantas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys ekohidraulika, vaginiai procesai. Gauta Vandens ūkio inžinerija, 2010, 37 (57), KLIMATINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA DRENAŽO NUOTĖKIUI, ESANT SKIRTINGAM HUMUSINGO SLUOKSNIO STORIUI Otilija MISECKAITĖ* Liudas KINČIUS Mindaugas KLIMAŠAUSKAS Prasminiai žodžiai: drenažo nuotėkis, humuso storis, klimatiniai veiksniai. Sunkių ar suslėgtų dirvožemių hidrofizikines savybes ir vandens režimą galima pagerinti įvairiais būdais, atsižvelgiant į dirvožemio granuliometrinę sudėtį ir klimato sąlygas. Drenažas priemonė, padedanti našiai ūkininkauti ir gauti ekonominės naudos. Drenažo hidrologinis veikimas dažniausiai priklauso nuo projekto įrengimo kokybės, antropogeninių ir klimato veiksnių. Svarbu įvertinti drenažo veikimą, esant skirtingoms meteorologinėms sąlygoms. Straipsnyje pateikiami apibendrinti tyrimų duomenys apie drenažo nuotėkio dinamiką pastorinto (iki cm) ir natūralaus storio (20 30 cm) humusingo sluoksnio velėniniame jauriniame dirvožemyje. Bandymai atlikti m. LŽŪU Mokymo centro specialiai įrengtame 3,4 ha lauke (Kauno r.). Drenažo nuotėkio kiekis glaudžiai koreliavo su įšalu (R I =0,75, R II = 0,71) bei santykine oro drėgme (R I =0,52, R II = 0,55), silpniausiai su temperatūra (R I =0,09, R II = 0,10). Didžiausi drenažo nuotėkiai formavosi žiemos atlydžių metu bei pavasario polaidžio metu. * Atstovas ryšiams Otilija Miseckaitė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Melioracijos katedros asistentė. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, drenažo sistemų patikimumo ir eksploatavimo efektyvumo tyrimai, hidrologija. Adresas: Studentų g. 11, LT Akademija, Kauno r. Tel. (8-37) , el. p. Otilija.Miseckaite@lzuu.lt Dr. Liudas Kinčius, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Melioracijos katedros vedėjas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, sausinimo ir drėkinimo sistemų naudojimas ir valdymo efektyvumas, hidrologija. Mindaugas Klimašauskas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Melioracijos katedros doktorantas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys drenažo veikimo kaitos tendencijos. Gauta

3 Vandens ūkio inžinerija, 2010, 37 (57), GRUNTINIO VANDENS KOKYBĖS TYRIMAI KIAULININKYSTĖS ĮMONĖJE Stefanija MISEVIČIENĖ Pagrindiniai žodžiai: gruntinio vandens kokybė, kiaulininkystės įmonė, srutos. Straipsnyje pateikiami m. duomenys apie gruntinio vandens cheminę sudėtį gręžiniuose,esančiuose moreniniuose priemoliuose, priesmėliuose ir smėliuose kiaulininkystės įmonės srutomis laistomuose laukuose (metinė liejimo norma 460 m 3 ha -1 ). Buvo siekiama nustatyti kiaulininkystės įmonės srutomis laistomų laukų įtaką gruntinio vandens kokybei. Gruntinio vandens mėginiai iš stebimų gręžinių imti 2 kartus per metus: pavasarį, prieš tręšimo pradžią, ir rudenį, tręšimo laikotarpio pabaigoje, paskutinį kartą išlaisčius srutas. Vandens mėginiuose nustatyti šie rodikliai: NH 4 - N, NO 3 -, NO2 -, PO4 2-, K +, Na +, Ca 2+, Mg 2+, HCO3 -, SO4 2-, Cl -. Vandens mėginių cheminės analizės buvo atliekamos taikant Aplinkos ministerijos patvirtintus unifikuotus vandenų kokybės tyrimo metodus. Per penkerių metų tyrimų laikotarpį didesnės nei DLK amonio azoto ir nitritų koncentracijos nustatytos po 2 kartus 4 gręžinyje, nitratų po 1 kartą 1 ir 3 gręžiniuose, vandens kietumo 2 kartus 1 gręžinyje. Kitų tiriamų elementų (PO 4 2-, Cl - ir SO 4 2- ) koncentracijos buvo mažesnės už DLK. Esant didesniam gruntinio vandens bendrajam kietumui, didėjo mineralizacija, o esant didesnei mineralizacijai vandenyje, didėjo chloridų ir sulfatų. Nustatyta, kad gruntinių vandenų kokybei įtakos turėjo laistomų laukų paviršiaus reljefas ir nuogulos, kuriose jis susikaupęs. Kadangi gruntinis vanduo nuo tręšiamo ploto judėjo į pietryčius, pietus ir pietvakarius, žemiausioje reljefo vietoje įrengtų 1 ir 4 gręžinių vandens mineralizacija didžiausia, o svarbiausių anijonų koncentracija pasiskirsčiusi nenormaliai: HCO 3 - >Cl - >SO4 2- >NO3 -. Be to, didžiausia gruntinio vandens mineralizacija nustatyta 4 gręžinyje, kuris įrengtas dirvožemyje, turinčiame durpinį sluoksnį. Atlikus koreliacinę analizę tarp su srutomis patenkančių maistingųjų medžiagų kiekio bei šių medžiagų koncentracijų stebimų gręžinių vandenyje, statistiškai reikšmingų ryšių nenustatyta, išskyrus 1 gręžinį: jame nitratų, nitritų ir fosfatų koncentracijos didėjo. Tam įtakos turėjo laistomo ploto reljefo nelygumas: šis gręžinys yra lomoje, į kurią laistymo metu suteka daugiau srutų. Cheminių elementų koncentracijoms vandens lygio svyravimų įtakos nenustatyta, nes koreliaciniai ryšiai gauti statistiškai nereikšmingi, išskyrus 1, 2 ir 3 gręžinius, kuriuose, vandeniui pakilus arčiau žemės paviršiaus, amoniakinio azoto koncentracijos 1 ir 3 gręžiniuose, nitratų 2 gręžinyje, o kalio koncentracijos 1 gręžinyje didėjo. Tyrimai parodė, kad srutomis laistomi plotai tiriamuoju laikotarpiu turėjo nežymų poveikį gruntinio vandens kokybei: formavosi hidrokarbonatinis, silpnos mineralizacijos bei kietokas ir kietas vanduo. Dr. Stefanija Misevičienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys ekologija ir aplinkotyra, mėšlo tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai, teršalų transformacijos procesų tyrimai. Adresas: Parko g. 6, Vilainiai, LT Kėdainių r., el. p. Stefanija.Miseviciene@lzuu.lt.

4 Vandens ūkio inžinerija, 2010, 37 (57), FYRIS NP: FOSFORO ŠALTINIŲ, SULAIKYMO IR TARŠOS NEMUNO UPĖJE MAŽINIMO GALIMYBIŲ VERTINIMO MODELIS (LIETUVA) Antanas Sigitas ŠILEIKA Santrauka Straipsnyje pateikti fosforo patekimo iš pasklidosios ir sutelktosios taršos šaltinių, o taip pat ir sulaikymo skaičiavimai ir vertinimas bei taršos mažinimo galimybės Nemuno upės baseine. Bendrojo fosforo (PB) apkrovos iš pasklidosios ir sutelktosios taršos šaltinių vertinamos penkiuose Nemuno pabaseiniuose, įskaitant išorinę apkrovą iš Baltarusijos teritorijos. Statistiniu Fyris NP modeliu nustatyta m. vidutinė metinė taršos apkrova iš Nemuno baseino į Baltijos jūrą yra 1770 tonų. Priklausomai nuo ariamosios žemės dalies ir sutelktosios apkrovos upių baseinuose, žemės ūkio tarša sudaro nuo 42,2 iki 71,1 % visos PB apkrovos. Daugiausiai sutelktosios taršos (29,5 37,0 %) patenka iš Neries, Nemuno ir Nevėžio baseinų, kuriuose nemažai didelių pramoninių miestų su prastai valomomis nuotekomis. Didėjant baseino miškingumui nuo 28,5 iki 56,9 % PB patekimas iš miškų kinta nuo 6,6 iki 34,8 %. PB sulaikymas Nemuno baseine kinta nuo 3,5 iki 15,1 % visos PB apkrovos. Didžiausias PB sulaikymas (15,1 %) yra Neries baseine. Daug PB sulaikoma dėl mažos hidraulinės apkrovos (5,55 m metai -1 ), kuri yra nuotėkio modulio ir vandens paviršiaus baseine santykis. Modeliuojant įvairius scenarijus nustatyta, kad metinę PB apkrovą sumažinti 880 tonų galima būtų įrengus tinkamas nuotekų valyklas visuose apskričių ir rajonų centruose. Nors modelis sudarytas Švedijoje, Fyris NP modelio rezultatų vertinimas rodo, kad šį modelį galima sėkmingai taikyti sudarant upių baseinų valdymo planus ir Lietuvos sąlygomis. Pagrindiniai žodžiai: apkrova, baseinas, fosforas, koncentracija, modelis, sulaikymas. Antanas Sigitas Šileika, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto direktorius. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys monitoringas ir vandens kokybės modeliavimas, vandens kokybės vertinimas, sprendimai vandens kokybei gerinti. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-58102, Kėdainių r. Tel. (8~347) 68100, faksas (8~347) 68105, el. p.sigitas.sileika@lzuu.lt. Gauta Vandens ūkio inžinerija, 2010, 37 (57), NUOTEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS ANALIZĖ LIETUVOS KAIMO VIETOVĖSE Valerijus GASIŪNAS* Jelena LYSOVIENĖ Santrauka Šiame straipsnyje pateikta nuotekų valymo būklės analizė Lietuvos kaimo vietovėse (iki 2000 gyventojų). Tokiose vietovėse gyvena daugiau kaip vienas milijonas gyventojų. Kaimo vietovėse ženkliai pradėjus vystytis sodybų ir fermų ūkių statybai, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

5 Pagrindiniai žodžiai: kaimo vietovės, Lietuva, nuotekų tvarkymas. infrastruktūros vystymasis žymiai atsilieka. Šiuo metu valoma tik apie 16 % nuotekų. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą iki 2014 m. gruodžio 31 d. 95 % Lietuvos gyventojų turi būti aprūpinti nuotekų valymo įrenginiais. Įstatymo įgyvendinimui visi Lietuvos regionai turi parengti specialiuosius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo planus, kuriuose pateikiama esama nuotekų tvarkymo būklė, išvystymo poreikis ir galimybės bei pasiūlymai. Tokių planų parengimas numatytas per 2 3 metus m. pradžiai tik 25 savivaldybės iš 60 (42 %) parengė ir patvirtino specialiuosius planus. Įstatymo įgyvendinimui per likusius ketverius metus reikia nuotekų valyklų našumą kaimo vietovėse padidinti iki 13 kartų. Kiekvienoje savivaldybėje reikėtų įrengti vidutiniškai 22 nuotekų valymo sistemas, pastatyti 55 siurblines, nutiesti 110 km nuotekų tinklų. Programos įgyvendinimas 27 savivaldybėse iš 60 turėtų kainuoti apie 2,2 mlrd. eurų. Visai Lietuvai tai kainuotų apie 5 mlrd. eurų. Tokių statybos apimčių ir finansavimo įgyvendinimas per likusius ketverius metus yra vargiai įmanomas. *Atstovas ryšiams Dr. Valerijus Gasiūnas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotojas. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis nuotekų valymas gamtiniais metodais. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT Kėdainių r., Lietuva. El. p. v.gasiunas@water.omnitel.net. Jelena Lysovienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto doktorantė. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis nuotekų valymas kaimo vietovėse. Vandens ūkio inžinerija, 2010, 37 (57), APLINKOS IR ŪKININKAVIMO VEIKSNIŲ ĮTAKA AZOTO IŠPLOVIMUI TRIJŲ UPELIŲ BASIENUOSE LIETUVOJE Antanas Sigitas ŠILEIKA* Kazimieras GAIGALIS Aušra ŠMITIENĖ Giedrius BAIGYS Santrauka Straipsnio autoriai jau daugiau negu dešimt metų tiria upelių nuotėkio bei bendrojo azoto (N) išplovimo kaitą kartu su gamtinių sąlygų bei ūkininkavimo pokyčiais trijuose baseinuose (Vakarų, Vidurio bei Pietryčių Lietuvoje), kuriuose vyrauja žemės ūkio veikla. Tiriami baseinai skiriasi klimato sąlygomis, dirvožemiais, žemėnauda ir ūkininkavimo intensyvumu. Daugiafunkcinė regresinė analizė parodė, kad N koncentracija visuose tirtuose baseinuose priklauso nuo kritulių kiekio, oro temperatūros ir N koncentracijos krituliuose (R 2 = 0,92; 0,83 ir 0,56). Nustatytas silpnas ryšys tarp N koncentracijos upelių vandenyje ir gamtinių veiksnių. Atskirų veiksnių analizė rodo, kad upelių vandens kokybę Vidurio ir Pietryčių Lietuvoje labiausiai įtakoja krituliai (R 2 = 0,72 ir R 2 = 0,61). Vakarų Lietuvoje N koncentraciją upelio vandenyje lemia N koncentracija krituliuose bei oro temperatūra (R 2 = 0,58 ir R 2 = 0,54).

6 Prasminiai žodžiai: azotas, baseinas, koncentracija, krūvis, nuotėkis, upelis. Siekiant eliminuoti upelio nuotėkio poveikį antropogeniniam azoto krūviui buvo naudojamas pusiau parametrinis nuotėkio normalizavimo metodas. Eliminavus nuotėkio poveikį, nustatyta azoto krūvio didėjimo tendencija dviejuose baseinuose, tačiau negalima teigti, kad tai sąlygoja intensyvėjantis ūkininkavimas. *atstovas ryšiams Dr. (HP) Antanas Sigitas Šileika, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto direktorius. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, GIS, aplinkos monitoringas, vandens kokybės vertinimas. Address: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r., Lietuva. Tel. (8~347) , e. p. Sigitas.Sileika@lzuu.lt. Dr. Kazimieras Gaigalis, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto Vandens išteklių skyriaus vedėjas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys hidrologija, nuotėkio ir vandens kokybės monitoringas. Dr. Aušra Šmitienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys vandens kokybės modeliavimas mažuose žemės ūkio baseinuose. Dr. Giedrius Baigys, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys vandenų apsauga, dirvožemio vandens režimo, hidrofizikinių savybių kaita ir gerinimo priemonės. Gauta Vandens ūkio inžinerija, 2010, 37 (57), KARSTO ZONOS UPIŲ IR UPELIŲ VANDENS KOKYBĖS PALYGINAMOJI ANALIZĖ Aurelija RUDZIANSKAITĖ * Rasa RUMINAITĖ Upių vandens kokybė priklauso nuo baseino fizinių-geografinių sąlygų, jai turi įtakos ir žmonių ūkinė veikla. Straipsnyje analizuojama nuotėkio, azoto junginių ir bendrojo fosforo kaita karsto zonos upėse (Lėvenyje, Tatuloje, Nemunėlyje) ir upeliuose (Bėrėje ir G-1). Didžiųjų upių nuotėkiui ir vandens kokybei apibūdinti naudoti valstybinio monitoringo, upelių LŽŪU Vandens ūkio institute atliktų tyrimų duomenys. Norėta išsiaiškinti to paties regiono upių ir upelių vandens kokybės kitimo bendrus dėsningumus. Nustatyta, kad nitratų azoto koncentracija didesnė mažuose upeliuose negu upėse. Tiriamuoju laikotarpiu ( m.) kiekvienoje upėje nitratų azoto ir bendrojo fosforo koncentracijų kaitos dėsningumai buvo saviti. Pastebėta tendencija, kad amonio azoto atsiradimo šaltiniai buvo skirtingi upėse ir upeliuose. Bendrojo fosforo koncentracija padidėjo upėse dėl sutelktosios taršos, upeliuose dėl natūralaus baseino dirvožemio fosforingumo ir naudojamų trąšų. Prasminiai žodžiai: amonio azotas, bendrasis fosforas, karsto zonos upės ir upeliai, nitratų azotas. *Atstovas ryšiams Dr. Aurelija Rudzianskaitė, LŽŪU VŪŽF Vandens tyrimo instituto Vandens apsaugos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys aplinkos inžinerija, paviršinio bei požeminio vandens režimo ir užterštumo tyrimai. Adresas: Parko g. 6, Vilainiai, LT Kėdainių r. El. p. Aurelija.Rudzianskaite@lzuu.lt Dr. Rasa Ruminaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Hidraulikos katedros asistentė.

7 Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys aplinkos inžinerija ir kraštotvarka. Vandens ūkio inžinerija, 2010, 37 (57), APSAUGINIŲ JUOSTŲ VANDENS TELKINIŲ PAKRANTĖSE ATKŪRIMO PRINCIPAI IR PRIORITETAI Nijolė BASTIENĖ* Juozas KIRSTUKAS Žemės ūkio intensyvinimas, plečiant dirbamų laukų plotus, upių slėnių sausinimo darbai (vagų tiesinimas, gilinimas bei drenažo sistemų įrengimas) turi didelį poveikį gamtiniam karkasui. Lietuvoje vykdant melioracijos darbus labiausiai buvo pažeista smulkioji vandentakių grandis, kuri sudaro daugiau kaip pusę viso upių tinklo. Sunaikinus apsaugines pakrančių juostas upių slėniuose, pažeidžiamos natūralios ekosistemos, veikiančios kaip gamtiniai biogeocheminiai barjerai, teikiantys kraštovaizdžiui estetinį vaizdą, saugantys bioįvairovę bei mažinantys paviršinių vandenų taršą. Augalų filtracinės juostos išilgai upelių pakrančių pripažintos kaip efektyviausia priemonė, apsauganti vandenis nuo pasklidosios žemės ūkio taršos daugelyje pasaulio šalių. Pakrančių apsauginių juostų projektavimas dėl upių baseinų hidrologinių parametrų įvairovės bei faktorių, lemiančių teršalų judėjimo ypatumus (juostų augalijos dangos rūšies ir tankio, juostos pločio ir nuolydžio), vis dar turi neaiškumų. Straipsnis parengtas remiantis Aplinkos apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto Priemonių vandensaugos tikslams siekti galimybių studijų parengimas ataskaita. Straipsnyje apžvelgtos svarbiausios vandens telkinių pakrančių apsauginių juostų funkcijos ir efektyvumas sulaikant biogenines medžiagas, remiantis atlikta analize suformuluoti juostų projektavimo Lietuvoje pagrindiniai principai, pasiūlyti orientaciniai paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų pločiai konkrečiomis Lietuvos sąlygomis (tipiniuose rajonuose), įvertinti apsauginių juostų įrengimo ir tvarkymo santykiniai kaštai, tikslingumas ir prioritetai. Tiriant naudoti loginės analizės ir sintezės, palyginimo, santykinių rodiklių skaičiavimo, apibendrinimo metodai. Prasminiai žodžiai: apsauginės juostos, įrengimas, kaštai, priežiūra, projektavimas, vandens telkiniai. * Atstovas ryšiams Dr. Nijolė Bastienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, drenažo sistemų patikimumo ir naudojimo efektyvumo tyrimai. Adresas: Parko g. 6, Vilainiai, LT Kėdainių r. Tel. (8~614) El. p. vegelyte@delfi.lt Dr. Juozas Kirstukas, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros docentas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys agrarinė ir regioninė ekonomika bei politika Gauta Vandens ūkio inžinerija, 2010, 37 (57), APLINKOSAUGOS TEISĖS AKTŲ, DRAUDŽIANČIŲ UŽTVANKŲ STATYBĄ, POVEIKIS HIDROENERGETIKOS PLĖTRAI Petras PUNYS* Algis KVARACIEJUS

8 Gitana VYČIENĖ Alfonas DARBUTAS Straipsnyje analizuojami su aplinkosaugos teisės sistema susiję apribojimai, turintys įtakos hidroenergetikos vystymuisi, akcentuojant naują jos plėtrą. Daugiausia dėmesio skiriama suderintam su aplinkosaugos teisės aktais hidroenergijos potencialui įvertinti bei galimiems jos plėtros prioritetams nustatyti. Apžvelgtos ES Bendrosios vandens politikos direktyvos (BVPD) nuostatos dėl hidroenergijos plėtros, palyginti užsienio ir Lietuvos su užtvankų statyba ir hidroenergetikos plėtra susiję aplinkosaugos teisės suvaržymai. Taip pat įvertinta saugomų teritorijų upių ir ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingų upių hidroenergijos vertė, identifikuotos aplinkosaugos požiūriu palankios, mažiau palankios ir nepalankios hidroelektrinių plėtrai upės, draustiniai suskirstyti pagal jų pažeidžiamumą vykstant galimai hidroenergijos plėtrai. Taikant geografines informacines sistemas, parengti upių, palankių hidroenergetikai ir kitoms ūkio reikmėms, žemėlapiai, vaizdžiai atskleidžiantys užtvankų statybos draudimų mastą. Daroma išvada, kad užtvankų statybos draudimai Lietuvoje skirti beveik visoms didelėms, vidutinėms ir mažoms upėms. Likusios upės, kur galimos patvankos, yra mažai tinkamos energetikai (nevandeningos), dalis jų jau intensyviai panaudotos energijos gamybai. Prasminiai žodžiai: aplinkosaugos teisė, hidroenergija, palankios, mažiau palankios ir nepalankios hidroenergetikai upės. *Atstovas ryšiams Prof. dr. Petras Punys, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandentvarkos katedros profesorius. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys hidrologija, hidroenergetika, upių baseinų valdymas. Adresas: Universiteto g. 10, Akademija, LT Kauno r. Tel. (8~ 37) , el. p.: Dr. Algis Kvaraciejus, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandentvarkos katedros docentas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys aplinkosaugos vertinimas, pažeistų kraštovaizdžio komponentų atkūrimas Gitana Vyčienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandentvarkos katedros lektorė. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis hidrologija, geografinės informacinės sistemos. Alfonsas Darbutas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Žemėtvarkos katedros docentas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys hidrologija, upių vagų procesai. Vandens ūkio inžinerija, 2010, 37 (57), BUITINIŲ NUOTEKŲ IŠVALYMO DOLOMITMILČIŲ FILTRE EFEKTYVUMO PRIKLAUSOMYBĖS NUO FILTRACIJOS KELIO ILGIO MODELINIAI TYRIMAI Jurgita KAZAKEVIČIENĖ* Simanas AŠKINIS Atlikti buitinių nuotekų valymo panaudojant dolomitmilčius tyrimai. Kad galėtume nustatyti minimalų dolomitmilčių sluoksnio storį, užtikrinantį nuotekų išvalymo efektyvumą iki leistinųjų ribų, buvo įrengti du 0,2 m 2 filtrų modeliai: vienas 0,8, kitas 0,4 m storio. Į juos buvo pilamos buitinės nuotekos po pirminio valymo septikuose. Jų užterštumas lengvai skaidomais organiniais teršalais pagal BDS 7 rodiklį svyravo nuo 213,0 iki 465,0, o vidutinis buvo 358 mg O 2 l -1. Hidraulinė filtrų apkrova buvo 0,03 m 3 m -2 d -1. Kad galėtume palyginti dolomitmilčių filtro efektyvumą, buvo įrengti

9 du tokie pat smėlio filtro modeliai, nes dabar, kaip vertikaliosios filtracijos filtrų užpildas, naudojamas tiktai rupus smėlis. Buitinėms nuotekoms filtruojantis pro vertikalų 0,8 m smėlio sluoksnį vidutiniškai sulaikoma 98,2 % organinių teršalų, per dolomitmilčių 99,4 %, bendrojo fosforo atitinkamai 87,7 ir 99,6 %, skendinčiųjų medžiagų 96,6 ir 94,4 %. Remiantis tyrimų rezultatais sudarytos priklausomybės lygtys. Pagal jas apskaičiuoti pagrindiniai teršalų kiekiai buitinėse nuotekose, prasifiltravusiose pro skirtingo storio dolomitmilčių ir smėlio sluoksnius. Tyrimai parodė, kad valymą iki leistinųjų ribų užtikrina filtracija pro 0,4 m storio tiek dolomitmilčių, tiek smėlio sluoksnį. Nuotekoms filtruojantis pro tokio storio smėlio sluoksnį, pašalinama 96,1 % organinių teršalų, 88,6 % skendinčiųjų medžiagų ir 66,7 % bendrojo fosforo. 0,4 m storio dolomitmilčių sluoksnyje šių teršalų pašalinama atitinkamai 98,8, 78,0 ir 87,7 %. Dolomitmilčių filtras mažiau reaguoja į organinių teršalų apkrovą. Jai padidėjus 1 g m -2 d -1, prasifiltravusių nuotekų BDS 7 0,4 m storio filtre padidėja 0,5, 0,8 m 0,4 mg O 2 l -1, o smėlio filtre atitinkamai 2,9 ir 3,2 mg O 2 l -1. Bendrojo azoto net 0,8 m storio dolomitmilčių filtre buvo išvaloma tiktai 14,4 %, todėl vertikaliuose filtruose dolomitmilčių užpildą, jei nėra papildomų priemonių azotui šalinti, galima naudoti tik tada, kai valomų buitinių nuotekų kiekis iki 5 m 3 d -1. Prasminiai žodžiai: dolomitmilčių filtras, filtracijos kelias, nuotekų valymo efektyvumas, smėlio filtras. *Atstovas ryšiams Jurgita Kazakevičienė Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Hidrotechnikos katedros doktorantė. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys ekologija ir aplinkotyra, nuotekų bei mėšlo tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai, teršalų transformacijos procesų tyrimai. Adresas: Parko g. 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r., Lietuva. Tel. (8~614) 37603, el. p.: jkazakeviciene@zebra.lt Dr. Simanas Aškinis, LŽŪU VŪŽF Vandens tyrimų instituto Vandens apsaugos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys ekologija ir aplinkotyra, nuotekų bei mėšlo tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai, teršalų transformacijos procesų tyrimai. Vandens ūkio inžinerija, 2010, 37 (57), MAŽŲ UPIŲ NUOTĖKIO YPATUMAI Aušra ŠMITIENĖ* Kazimieras GAIGALIS Iki šiol Lietuvoje mažų upių nuotėkio charakteristikos yra mažai ištirtos, neįvertinta, ar hidrologinėms sritims nustatyti nuotėkio kaitos dėsningumai yra būdingi ir mažoms upėms. Šiame straipsnyje trijų mažų (iki 14 km 2 baseino ploto) upių, esančių skirtingose Lietuvos hidrologinėse srityse Lyženos (Šilalės r.), Graisupio (Kėdainių r.) ir Vardo (Ukmergės r.) nuotėkio matavimų rezultatai palyginti su kitų tyrėjų didesnėse upėse (Jūroje, Minijoje, Šušvėje, Nevėžyje ir Šventojoje) nustatytais nuotėkio dydžiais ir jų kaitos per metus ypatybėmis. Nustatyta, kad Graisupio ir Vardo vidutiniai metiniai nuotėkio moduliai (5,2 ir 7,6 l s -1 km -2 ) būdingi atstovaujamoms Lietuvos hidrologinėms sritims (4,5 6 ir 7 9 l s -1 km -2 atitinkamai Vidurio ir

10 Prasminiai žodžiai: nuotėkio aukštis, nuotėkio modulis, potvynis. Pietryčių Lietuva), išskyrus mažiausią Lyženos upę (6,6 l s -1 km -2, o Vakarų Lietuvos upių 9 14 l s -1 km -2 ). Tirtos mažosios Lietuvos upės vasarą labiau nusenka (birželį prateka 0,5 2 % metų nuotėkio, o didesnėse upėse 2 5 %), jų pavasario potvyniai maksimumą pasiekia 13 parų anksčiau nei didesnės to paties regiono upės, o nuotėkio svyravimo per metus ypatumai, būdingi skirtingoms Lietuvos hidrologinėms sritims, mažosiose upėse dar ryškesni negu didesnėse upėse: Lyženoje nuotėkis sausį didesnis negu kovą, Graisupyje ypatingai mažas nuotėkis birželį, Varde gruodį mažiausias nuotėkis šalyje. *Atstovas ryšiams Dr. Aušra Šmitienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys upelių baseinų vandens kokybės modeliavimas ir vertinimas. Adresas: Mituvos g. 9, LT Kaunas. El. p. ausrac@kaunas.init.lt. Dr. Kazimieras Gaigalis, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto Vandens išteklių skyriaus vedėjas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys hidrologija, vandens nuotėkio ir jo kokybės stebėsena.