PROJEKTO ŠVARUS VANDUO IR APLINKA SVEIKA VISUOMENĖ (LT-BY) CLEAN WATER AND ENVIRONMENT HEALTHY SOCIETY (LT-BY)

Transcription

1 Šį projektą remia Europos Sąjunga This project is funded by the European Union Dokumentas parengtas įgyvendinant projektą Švarus vanduo ir aplinka sveika visuomenė (Projekto Nr. LLB-2-140). Projektą remia Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa m. PROJEKTO ŠVARUS VANDUO IR APLINKA SVEIKA VISUOMENĖ (LT-BY) CLEAN WATER AND ENVIRONMENT HEALTHY SOCIETY (LT-BY) BENDROS NUOTEKŲ SISTEMOS GERINIMO PLANO PROGRAMOS APRAŠYMAS UŽSAKOVAS: UAB Dzūkijos vandenys Pulko g. 75, LT Alytus, Lietuva RENGĖJAS: VšĮ PVC Naujoji g. 85-7, LT Alytus, Lietuva Alytus, 2014 m.

2 TURINYS TURINYS... 2 SANTRAUKA... 3 I. BENDROS NUOSTATOS... 4 II. NUOTEKŲ SISTEMOS GERINIMO PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI... 4 III. EFEKTYVUMO VERTINIMO METODIKOS IR KRITERIJŲ PARINKIMAS... 4 IV. SISTEMOS GERINIMO PLANO RENGIMO PRINCIPAI... 8 V. GERINIMO PLANO - PROGRAMOS APRAŠYMAS Vartotojo sąsajos modulis Skaičiavimų modulis Rezultatų modulis IŠVADOS

3 SANTRAUKA Siekiant apsaugoti Alytaus ir Gardino (Grodno) miestų aplinką nuo nuotekų sistemos gedimų neigiamo poveikio, tuo pačiu skatinti gėlo vandens taupymą vietos bendruomenės tarpe UAB Dzūkijos vandenys kartu su ГУКПП "Гродноводоканал" įgyvendina projektą Švarus vanduo ir aplinka sveika visuomenė (LT-BY) ( Clean water and environment healthy society (LT-BY) ) Nr. LLB-2-140, kuris finansuojamas pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto įgyvendinimo rezultate Lietuvos ir Baltarusijos partneriai įsigijo vamzdynų televizinės diagnostikos įrangą ir vamzdynų sistemų valymo įrangą (hidrodinaminę dumbliasiurbę). Projekto metu, Alytaus ir Gardino miestuose buvo įgyvendinta bandomoji nuotekų sistemos tobulinimo praktika, kurios metu atliktas sistemos tyrimas ir nuotekų tinklų valymas (praplovimas). Siekiant užtikrins projekto tęstinumą ilguoju laikotarpiu yra parengtas nuotekų sistemos gerinimo planas - programa. Buitinio ir pramoninio vandens valymas teikia naudą įvairioms sritims, pirmiausia, ekologijai ir žmonių sveikatai saugomas vanduo ir dirva, taip pat saugoma gyventojų sveikata ir biologinių rūšių išgyvenimas, sutaupomos tam tikros rūšies išlaidos. Kiekvienam projektui ir jį įgyvendinančiai organizacijai svarbu nustatyti tuos kritinius ekonominę socialinę naudą formuojančius veiksnius. Šiame darbe aprašoma bendros nuotėkų sistemos gerinimo plano parengimo metodologija ir kompiuterinė programa, kurios pagrindu sukurta sistema padėtų pasiekti projekto tęstinius rezultatus ir leistų efektyviai įvertinti ateityje įgyvendinamų nuotekų sistemos gerinimo projektų naudingumą projekto partneriams ir visuomenei. Kiekvienam projektui ir jį įgyvendinančiai organizacijai svarbu nustatyti tuos kritinius ekonominę socialinę naudą formuojančius veiksnius ir rodiklius, kadangi šių rodiklių pagrindu ateityje bus vertinami Alytaus ir Gardino miestų nuotėkų sistemų gerinimo planai. 3

4 I. BENDROS NUOSTATOS 1. Bendros nuotėkų sistemos gerinimo plano (programos) parengimas apima šiuos aspektus: 1.1. Sistemos gerinimo plano-programos parengimo (toliau Planas) tikslai ir uždaviniai; 1.2. Efektyvumo vertinimo kriterijų sistemos suformavimas; 1.3. Efektyvumo vertinimo metodika; 1.4. Plano parengimo principinė schema; 1.5. Atskirų Plano-Programos sudedamųjų dalių (modulių) aprašymas; 1.6. Plano-Programos pateikiamų duomenų aprašymas; II. NUOTEKŲ SISTEMOS GERINIMO PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Tikslas sukurti bendrą Alytaus ir Gardino miestų vandentvarkos įmonių nuotekų sistemos gerinimo investicinių projektų naudingumo įvertinimo sistemą, principus ir programinį modelį, kurio pagrindu būtų parengtas bendras nuotekų sistemos gerinimo planas leisianti pasiekti ir užtikrinti tęstinius projekto rezultatus ir efektyviai įvertinti ateityje įgyvendinamų nuotekų sistemos gerinimo projektų naudingumą projekto partneriams ir visuomenei. Uždaviniai tikslo pasiekimui formuojamos dvi uždavinių grupės: Projektų naudingumo įvertinimo sistemos sukūrimas: o Efektyvumo vertinimo kriterijų sistemos suformavimas; o Efektyvumo vertinimo metodikos aprašymas; Programinio modelio sukūrimas: o Programos principinė schemos suformavimas; o Atskirų Programos modulių veikimo aprašymas; III. EFEKTYVUMO VERTINIMO METODIKOS IR KRITERIJŲ PARINKIMAS Atliekant efektyvumo vertinimo kriterijų parinkimą prieš tai reikalinga nustatyti pagrindinius Plano parengimui reikalingos programos keliamus tikslus ir formuojamus uždavinius (reikalavimus). Plano tikslai išskiriami 3 pagrindiniai Plano keliami tikslai: Įvertinti planuojamų investicinių nuotekų sistemos gerinimo projektų finansinį naudingumą įmonei ir/arba socialinę ekonominę žalą ar naudą vietos bendruomenei ir visuomenei; Esant kelioms investicinėms alternatyvoms pagal užduotus naudingumo kriterijus nustatyti geriausiai įmonės poreikius atitinkančią ir efektyviausią alternatyvą; Esant fiksuotam tiksliniam ar periodiniam projekto/-ų finansavimui, pagal užduotus naudingumo kriterijus nustatyti prioritetiškai remontuotinas vandentvarkos sistemos trasas sudaryti bendrą nuotėkų sistemos gerinimo planą. Atsižvelgiant į Planui keliamų tikslų pobūdį galima apibendrinti, kad formuluojami tikslai ir uždaviniai atitinka klasikinį investicinio sprendimo priėmimo uždavinio sprendimą. Šiuo atveju pagrindinė kuriamo nuotekų sistemos gerinimo plano - programos paskirtis yra palengvinti investicinių sprendimų priėmimo uždavinių sprendimą, kurių pagrindu būtų galima efektyviai įvertinti būsimų projektų naudą. Tokiu būdu remiantis projekto metu įsigytos nuotekų vamzdynų televizinės diagnostikos įrangos pagalba atliktų tyrimų duomenimis (nuolatos papildomu Alytaus ir Gardino miestų nuotėkų sistemos būklės žemėlapiu ) ir Programos algoritmais (investicijų efektyvumo vertinimo kriterijais ir skaičiavimais) būtų sudarytas ir pagal poreikį nuolat atnaujinamas miestų nuotekų sistemos gerinimo planas. 4

5 Tokiu būdu miesto nuotekų sistemos gerinimo plano sudarymas remiasi klasikiniu investicinių sprendimų priėmimo modeliu. Vertinant investicinius projektus, galima išskirti du sprendimų tipus. Pirmasis rodo priimti ar atsisakyti alternatyvų. Antrasis tipas susijęs su sprendimų rangavimu, kadangi riboti organizacijos turimi ištekliai sudaro papildomus apribojimus potencialių projektų skaičiui. Kitaip tariant šiuo atveju reikalinga identifikuoti projektus, kurie užtikrintų maksimalią grąžą naudojant turimus išteklius. Įprastai investiciniai projektai vertinami finansinės naudos maksimalizavimo organizacijai kriterijumi, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad daugumoje atveju, o Lietuvoje ir Baltarusijoje išimtinai, vandentvarkos paslaugų teikimas yra priskiriamas viešųjų paslaugų tipui. Šioms paslaugoms atitinkant natūralios monopolijos sampratą, daugumoje atveju vandens tiekimo ir buitinių nuotėkų šalinimo paslaugos organizuojamos ir realizuojamos per valstybės ar savivaldybės kontroliuojamas įmones, kurioms keliami papildomi ekonominės-socialinės naudos reikalavimai t.y. vertinant tokių įmonių investicinių projektų efektyvumą būtina, priklausomai nuo situacijos ir/arba projekto finansavimo (ES struktūrinių fondų paramos teikimo ir pan.) kriterijų reikalavimus, atsižvelgti ne tik į projekto finansinę naudą įmonei, tačiau ir projekto generuojamą ekonominę-socialinę naudą (kaštus) vietos bendruomenei ir šalies visuomenei. Šiuo atveju projektų įgyvendinimo pasirinkimas remiasi ne tik finansinės naudos organizacijai, bet ir ekonominės-socialinės naudos bendruomenei ir visuomenei kriterijais t.y. projektams, kurie negeneruoja arba nepakankamai generuoja finansinės naudos ir įgyvendinančiai institucijai yra finansiškai nenaudingi, labai svarbus yra projekto socialinės ekonominės naudos vertinimas. Šis vertinimas padeda atskleisti sritis, kurios turi ypatingą svarbą įgyvendinant projektą ir į kurias reikėtų įgyvendinančiai organizacijai kreipti didžiausią dėmesį. Įvertinant investicinių projektų priėmimo sprendimų vertinimo dvilypiškumą, Programoje reikalinga apibrėžti iš anksto pasirenkamų investicinių alternatyvų įvertinimo kriterijus užtikrinančius maksimalų rezultatą pagal pasirinktus kriterijus. Investicijų poreikio ir finansavimo dydžio identifikavimas Projekto finansinio tvarumo įvertinimas Projekto ekonominės socialinės naudos/kaštų įvertinimas Projekto finansavimo ar geriausios alternatyvos išskyrimo pagrindimas Pav. 1. Investicinių projektų vertinimo planas. Pagrindžiant efektyvumo vertinimo metodikos ir kriterijų parinkimo teisinį reglamentavimą atkreipiamas dėmesys į visuotinai priimtus ir plačiausiai taikomas nuostatas. Finansinės ir ekonominės-socialinės naudos analizė rengiama taikant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų viešojo sektoriaus investicinių projektų rengimo metodika bei vadovaujantis Europos Komisijos parengtu dokumentu Nr. 4 Ekonominės naudos analizės atlikimo metodikos gairės (angl. Guidance on the methodology for carrying out cost-benefit analysis, working document No. 4). Įvertinant tai, kad didžioji dalis investicinių projektų yra ir ateityje bus finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis, identifikuojant efektyvumo vertinimo metodiką ir kriterijus geriausia remtis plačiausiai naudojama projektų finansinio, ekonominio ir socialinio vertinimo gairėmis ir tokį vertinimą apibrėžiančiais dokumentais: Viešųjų investicijų projektų sąnaudų ir naudos analizės metodinės rekomendacijos; Darbo dokumentas Nr. 4. Ekonominės naudos analizės atlikimo metodikos gairės; Guide to cost-benefit analysis of investment projects (Structural Funds, Cohesion Fund and Instrument for Pre-Accession); Cost Benefit Analysis: Concepts and Practice. (3rd Edition)/ Anthony E. Boardman, David Greenberg, Aidan Vining, and David Weimer; R.Norvaišienė, R.Krušinskas. Projektų ekonominis ir socialinis vertinimas. Mokomoji knyga

6 Atsižvelgiant į visuotinai finansų analizėje priimtus, o taip pat ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų vertinimo metodikoje naudojamus investicinių projektų vertinimo kriterijus 2 projektų efektyvumo vertinimo sritys ir 3 vertinimo kriterijai (Lentelė 1). Kriterijų reikšmės apskaičiuojamos atitinkamai vertinant projekto finansinės ir ekonominės-socialinės naudos ar sąnaudų srautus išreikštus nacionalinės valiutos pinigine išraiška. Lentelė 1. Pagrindiniai finansinės ir ekonominės-socialinės projektų vertinimo analizės kriterijai (rodikliai). Kriterijus Finansinė analizė Ekonominė-socialinė analizė Investicijų grynoji dabartinė vertė, Lt FGDV EGDV Projekto vidinė grąžos norma, % FVGN EVGN Projekto Naudos/Kaštų rodiklis, santykis - N/K Finansinė, ekonominė ir socialinė analizė atliekama nagrinėjant finansinius projekto įgyvendinimo alternatyvų pinigų srautus. Jai atlikti naudojamas pinigų srautų metodas: projekto išlaidos (investicijos, veiklos sąnaudos, mokesčiai ir pan.) suprantamos kaip neigiami pinigų srautai, o projekto įplaukos (finansavimas, veiklos pajamos, investicijų likutinė vertė, ir pan.) kaip teigiami pinigų srautai. Finansiniams rodikliams apskaičiuoti viso ataskaitinio laikotarpio grynųjų pinigų srautai diskontuojami. Grynoji dabartinė vertė (GDV). Per projekto vertinimo laikotarpį visos diskontuotos ir susumuotos naudos (dabartinės finansinės naudos vertės) bei diskontuotų ir susumuotų kaštų (dabartinės finansinių kaštų vertės) skirtumas. Projektas laikomas atsiperkančiu, jei jo GDV yra teigiama. Projekto GDV parodo projekto absoliutų efektą, atsižvelgiant į laiko veiksnį per projekto gyvavimo laikotarpį. GDV skaičiuojamas atitinkamai finansiniam grynajam projekto srautui (neįvertinant ekonominės (socialinės) naudos) ir ekonominiam (socialiniam) grynajam projekto srautui (įvertinant ekonominę (socialinę) naudą). Vidinė grąžos norma (VGN). Tokia diskonto norma, kurią taikant, per visą projekto vertinimo laikotarpį duodama projekto nauda prilygsta projekto kaštams, t.y. grynoji dabartinė vertė GDV lygi nuliui. Projektas laikomas atsiperkančiu, jei jo VGN yra didesnė už taikomą diskonto normą. Naudos ir kaštų santykis (N/K). Piniginiais vienetais įvertintų, diskontuotų ir susumuotų per visą projekto vertinimo laikotarpį naudos ir kaštų santykis (N/K) yra pagrindinis projekto ekonominio ir socialinio įvertinimo kriterijus. Projektas laikomas atsiperkančiu, jei jo N/K yra didesnis už 1, t.y. projekto duodama nauda yra didesnė už kaštus. Be pagrindinių efektyvumo vertinimo kriterijų parinkimo nustatomos ir kitas investicinių projektų vertinimo ir atrankos prielaidos. Efektyvumo vertinimo kriterijų verčių nustatymui reikalinga apskaičiuoti grynąjį projekto pinigų srautą, todėl viešojo sektoriaus investicinio projekto finansiniam vertinimui atlikti ir planuojamoms projekto pajamoms nustatyti visada modeliuojami du scenarijai: organizacijos, įgyvendinančios projektą, pinigų srautai su projektu ; organizacijos, įgyvendinančios projektą, pinigų srautai be projekto Siekiant įvertinti nagrinėjamų alternatyvų finansinį ir ekonominį efektą bei vadovaujantis metodika, pasirinktų alternatyvų finansiniai rezultatai atsiradęs įgyvendintinų alternatyvų dėka yra lyginami su alternatyva kuomet projektas nėra įgyvendinamas ir organizacija veikia kaip įprasta t.y. skaičiuojant rodiklius, vertinamas nagrinėjamų alternatyvų ekonominių-socialinių rodiklių pokytis (skirtumas) lyginant su alternatyva kuomet nebūtų investuojama į projekto įgyvendinimą. Šiam tikslui reikalinga įvertinti visas su projektų įgyvendinimu ar neįgyvendinimu susijusias tiesiogines pajamas ir sąnaudas, įskaitant alternatyvias pajamas ir kaštus t.y. reikalinga įvertinti tokius veiksnius kaip dėl projekto įgyvendinimo ar neįgyvendinimo prarandamas pajamas, energetinių resursų sutaupymus, sutaupomus avarijų likvidavimo kaštus, reinvesticijų poreikį, etc. 6

7 Kitos investicinių projektų vertinimo prielaidos: Projekto vertinimo laikotarpis 30 metų nuo projekto įgyvendinimo pradžios. Šis terminas pasirinktas vadovaujantis metodikos reikalavimais dėl ataskaitinio laikotarpio aplinkos ir vandentvarkos projektams ir įvertinant, kad po esamo investicinio projekto pabaigos praėjus 30 metų bus reikalinga atlikti esminį reinvestavimą į infrastruktūrą ir atnaujinti materialinę-techninę bazę; Investicijų nusidėvėjimas nustatomas pagal įmonėje taikomas ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus arba metodikos rekomendacijas; Finansiniai rodikliai apskaičiuojami diskontuojant grynuosius pinigų srautus 5 proc. finansine diskonto norma; Ekonominiai rodikliai apskaičiuojami diskontuojant grynuosius pinigų srautus 5,5 proc. socialine diskonto norma. Alternatyvų investicijų išlaidos, apskaičiuotos atsižvelgiant į geriausio projekto techninio įgyvendinimo sprendimo kiekybinius statybos darbų ir įrangos poreikio rodiklius, taip pat įprastą ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamuose investiciniuose projektuose taikomą projektavimo ir inžinerinių paslaugų bei projekto administravimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimo praktiką. Investicijų paskirstymas pagal metus, atliekamas atsižvelgiant į esminius alternatyvų sudarymo principus. Atskirai išskiriama ekonominio (socialinio) vertinimas. Projektams, kurie negeneruoja arba nepakankamai generuoja finansinės naudos ir įgyvendinančiai institucijai yra finansiškai nenaudingi, svarbiausias yra projekto socialinės ekonominės naudos vertinimas. Šis vertinimas padeda atskleisti sritis, kurios turi ypatingą svarbą įgyvendinant projektą ir į kurias reikėtų įgyvendinančiai organizacijai kreipti didžiausią dėmesį. Ekonominio ir socialinio vertinimo metu reikia įvertinti tiek naudą, tiek ir galimus nuostolius (dirvos, vandens ir oro užteršimas, gamtinio kraštovaizdžio sugadinimas, pramoninis triukšmas, gamybos atliekos ir kt.), kuriuos gali sąlygoti projekto įgyvendinimas. Socialinė ekonominė žala ar nauda tai teikiama projekto žala arba nauda miesto, regiono ar valstybės ekonomikai (kitaip nei finansinis įvertinimas, kuris parodo projekto naudą organizacijai). Pagal galimybę įvertinti pinigine išraiška skirstoma į: įvertinama pinigine išraiška nauda arba žala, kurią galima apskaičiuoti ir įvertinti kiekybiškai bei piniginiu matu; neįvertinama pinigine išraiška nauda arba žala, kurią sunku išskirti iš kitų veiksnių teikiamos naudos arba žalos, ir kurios neįmanoma išreikšti piniginiu matu. Ekonominio ir socialinio vertinimo metu, nauda ir kaštai kuriuos galima įvertinti pinigine išraiška apskaičiuojami etapais vykdant: Fiskalinė korekciją; Išorinių poveikių įvertinimą. Fiskalinė korekcija tai PVM ir kitų netiesioginių mokesčių, taip pat gyventojų pajamų mokesčio, kuriuos įstaiga sumoka valstybei, ir subsidijų, kurias organizacija tiesiogiai gauna iš valstybės, eliminavimas, nepriskiriant mokesčių ar subsidijų atskiroms prekių ar paslaugų grupėms. Išorinių poveikių įvertinimas yra suprantamas kaip piniginę išraiška įvertintos projekto naudos ar žalos visuomenei apskaičiavimas pvz. dėl projekto metu pagerintos nuotėkų tinklų būklės sumažėjusi avarijų tikimybė ir kartų neigiamo poveikio (žalos) gamtai dydis. Apibendrinant, atliekant projektų finansinį, ekonominį ir socialinį vertinimą reikalinga įvertinti visus tiesioginius ir netiesioginius veiksnius įtakojančius organizacijos pajamas, sąnaudas, kuriamą ekonominę-socialinę naudą ar patiriamą žalą. 7

8 Lentelė 2 Projekto pajamų/sąnaudų pinigų srautą ir sukuriamą ekonominę ir socialinę naudą/žalą įtakojančių veiksnių pavyzdžiai. Pajamos / Nauda Sąnaudos / Kaštai Tiesioginiai Finansiniai Veiklos išlaidų sutaupymai, nuostolių mažinimas įvykdžius investicijas Galimi vartojimo pokyčiai mažinantys išlaidas ar didinantys sutaupymus Paslaugų plėtra (aptarnaujamų vartotojų skaičius) Tinkluose sutaupyto vandens kiekis Eksploatacinių išlaidų mažinimas Padarytų investicijų eksploatacinės išlaidos ir jų dinamika Galimi vartojimo pokyčiai didinantys išlaidas ar mažinantys sutaupymus Netiesioginiai Ekonominiaisocialiniai Iš užterštų šaltinių paimamo vandens kiekio sumažėjimas Ekologinių parametrų gerinimas Aptarnavimo nenutrūkstamumo užtikrinimas Žalos (kompensacijų) kaštų vartotojams dėl avarijų mažinimas IV. SISTEMOS GERINIMO PLANO RENGIMO PRINCIPAI Siekiant parengti bendrą nuotėkų sistemos gerinimo planą pirmiausia reikalinga identifikuoti sistemos būklę. Šiam tikslui projekto metu yra įsigyta vamzdynų televizinės diagnostikos įrangą ir vamzdynų sistemų valymo įrangą (hidrodinaminę dumbliasiurbę). Pasirinkus pavyzdinį miesto rajoną atliekama bandomoji nuotėkų sistemos tobulinimo praktika, kurios metu atliekamas nuotėkų sistemos būklės vizualinis tyrimas ir tinklų profilaktinis valymas (praplovimas). Nuosekliai atliekama tinklų būklės diagnostiką įgalintų sudaryti tiriamo rajono nuotėkų tinklų sistemos būklė žemėlapį, tačiau tokių tyrimų atlikimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, todėl didžiausias problema (uždavinys) su kuria susiduriama yra bandomųjų tyrimų pagrindu identifikuoti viso miesto nuotėkų tinklo sistemos būklę t.y. sudaryti sistemos būklės žemėlapį. Remiantis sistemos būklės informacija, organizacijos sukaupta avarijų likvidavimo ir nuotėkų tinklų atnaujinimo kaštų bei vartotojų skaičiaus ir pajamų iš teikiamų paslaugų informaciją, galima apskaičiuoti atskirų sistemą sudarančių sudedamųjų elementų (dalių) ir atitinkamai bendrą visos nuotėkų sistemos gerinimo investicijų poreikį ir šių investicijų generuojamų pinigų srautų dydžius. Pritaikius investicijų efektyvumo vertinimo metodiką galima identifikuoti konkrečias nuotėkų sistemą sudarančias atskiras dalis, kurių atnaujinimas t.y. investavimas į šiuo elementus, duotų didžiausią finansinę naudą organizacijai ir/arba ekonominę-socialinę naudą visuomenei. Tokiu būdu priklausomai nuo atliekamų investicijų į atskiras sistemos dalis generuojamos naudos dydžio, galima sudaryti bendrą nuotėkų sistemos gerinimo planą (Pav. 2). 8

9 Statistiniai organizacijos duomenys duomenų bazių lentelių informacija Bendras nuotėkų tinklų planas (trasų sąrašas) Nuotėkų sistemą sudarančių elementų tech. parametrai Nuotėkų tinklų diagnostikos metu gauta informacija (sistemos būklė) Vartotojų tipai ir paslaugų tarifai Vartotojų skaičius ir vartojimo lygis Gedimų ir avarijų statistinė info. Padarinių likvidavimo kaštai Tinklų remonto sąnaudų informacija Patiriamų tinklų eksploatacinių sąnaudų informacija Tinklų atnaujinimo kaštų (investicijų) informacija Gautų statistinių duomenų analizė ir apdorojimas. Išvestinė informacija Bendras nuotėkų tinklų būklės planas-žemėlapis (trasų sąrašas) Vidutinė tinklo dalies generuojama nauda, Lt/m Vidutinis tinklo vartotojų skaičius Vidutinė avarijų likvidavimo kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Vidutinė tinklų remonto kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Vidutinė tinklų eksploatavimo kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Vidutinė tinklų atnaujinimo (investicijų) kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Prielaidų, parametrų ir kt. veiksnių nustatymas (korekcija) priklausomai nuo Alytaus ir Gardino vandentvarkos įmonių org. ir apl. veiksnių skirtumų Pinigų srautų korekcija dėl išorės veiksnių (tendencijų) poveikio Investicinio nuotėkų tinklo plano sudarymas Investicijų poreikis pagal atskiras tinklą sudarančius dalis PAJAMOS/NAUDA Kiekvienos tinklo dalies gerinimo projekto generuojamas TEIGIAMAS fin ir eko-soc. pinigų srautai SĄNAUDOS/KAŠTAI Kiekvienos tinklo dalies gerinimo projekto generuojamas NEIGIAMAS fin ir eko-soc. pinigų srautai Tinklo gerinimo investicinių projektų efektyvumo vertinimas ir projektų rangavimas Efektyvumo vertinimo kriterijų (FGDV, FVGN, EGDV, EVGN, N/K, kt.) nustatymas kiekvienam tinklo dalies gerinimo projektui Projektų rangavimui naudojamų vertinimo kriterijų parinkimas BENDRAS NUOTEKŲ SISTEMOS GERINIMO PLANAS Tinklo gerinimo projektų rangavimas Pav. 2. Bendro nuotėkų sistemos gerinimo plano rengimo schema. 9

10 V. GERINIMO PLANO - PROGRAMOS APRAŠYMAS Nustačius pagrindinius nuotekų sistemos gerinimo plano parengimo principus (metodologiją) buvo sukurtas programinis modelis, kurio pagrindu yra parengiamas nuotekų sistemos gerinimo planas. Vartotojo sąsajos modulis Įvedama bendra informacija ir pradiniai programos nustatymai Vartotojo įvedami finansinių ir ekonominių-socialinių skaičiavimų prielaidų duomenys Vartotojo įvedami investicijų skaičiavimo prielaidų duomenys Vartotojo įvedami nuotekų sistemos remonto darbų tipai priklausomai nuo nustatytų defektų tipo ir kiekio Skaičiavimų modulis Pradinių rodiklių pagal nustatytas prielaidas apskaičiavimas Importuojamų/Įvedamų duomenų modulis Nuotekų sistemos tinklo suskirstymo dalimis duomenų bazė Finansinių ir ekonominių-socialinių rodiklių apskaičiavimas Diagnostikos metu nustatytų defektų suvestinė duomenų bazė Vartotojų, tenkančių analizuojamo tinklo daliai, duomenų bazė Išvesties (rezultatų) modulis Nuotekų sistemos tinko su apskaičiuotais rodikliais lentelė (ataskaita) Nuotekų sistemos gerinimo planas Grafinis duomenų atvaizdavimas Pav. 3. Principinė nuotekų sistemos gerinimo plano-programos schema. 10

11 5.1. Vartotojo sąsajos modulis Vartotojo įvedamus duomenis galima suskirstyti į kelis pagrindinius lygmenis: Įprastinio vartotojo įvedami/koreguojami bendri duomenys; Specifiniai vartotojo įvedami finansinių ir ekonominių-socialinių bei investicijų skaičiavimo prielaidų duomenys; Programos skaičiavimų logikos keitimas. Įprastinius vartotojo įvedamus duomenis sudaro pagrindinė investicijų skaičiavimo prielaidų informacija: investicijų vertinimo laikotarpis metais (pagal nutylėjimą 30 metų), finansiniuose skaičiavimuose taikoma finansinė diskonto norma (pagal nutylėjimą 5,00%), ekonominės-socialinės naudos/kaštų skaičiavimuose taikoma ekonominė-socialinė diskonto norma (pagal nutylėjimą 5,50%), šalyje galiojantis PVM tarifas investicijoms. Vartotojas gali pasirinkti investicijų atsipirkimo skaičiavimo būdą: 1 įprastinis investicijų atsipirkimo laikotarpio skaičiavimas; 2 atsipirkimo laikotarpio skaičiavimas taikant diskontuotus finansinius pinigų srautus. Taip pat šioje vartotojo formoje iš kontekstinio meniu yra pasirenkamas vertinimo rodiklis kurio pagrindu yra sudaromas (vertinamas) nuotekų sistemos gerinimo planas. BENDRI RODIKLIAI INVESTICIJŲ SKAIČIAVIMO RODIKLIAI Vertinimo laikotarpis, metai 30 Finansinė diskonto norma, % 5,00% Ekon.-Soc. diskonto norma, % 5,50% PVM tarifas, % 21,00% Atsipirkimas 1 Vertinimo rodikllis N/K Pav. 4. Vartotojo įvedami bendri duomenys Gerinimo planas remiasi atskirų nuotekų tinklo dalių (investicinių tinklų) apskaičiuotais finansiniais ir ekonominiais-socialiniais rodikliais, tačiau atsižvelgiant į diagnostikos metu nustatytus defektus, reikalingi nuotekų tinklų remonto darbai gali apimti tik atskiras investicinio nuotekų tinklo dalis: atitinkamai lokalią trasą/-as arba, esant nežymiems tinklo defektams, tik lokalią atkarpą, todėl charakterizuojant investicinį tinklą papildomai yra įvertinama kiekvieną investicinį tinklą sudarančių lokalių trasų ilgis ir mažiausia remontuojama lokali atkarpa. Siekiant nustatyti vidutinį tinklo lokalių trasų ir atkarpų ilgį papildomai vartotojas įveda vidutinės lokalios trasos ir atkarpos santykį su visu investiciniu tinklu. Kadangi remiantis praktika įprastai yra remontuojamos kelios trasos (atkarpos), todėl skaičiuojant vidutinį lokalių trasų (atkarpų) ilgį yra įvedamas papildomas koeficientas. BENDRI RODIKLIAI TINKLO TIPAS SANTRUPA LYGIS TRASOS KOEF. Išvadas IS 4 - Kiemo KT 3 7,98% Gatvės GT 2 14,29% Kolektorius MT 1 5,46% Paskirstymo tipas 2 Lokalios trasos koef., koef. 3,00 Lokalios atkarpos koef., koef. 0,25 Pav. 5. Vartotojo įvedami papildomi nuotekų tinklą charakterizuojantys rodikliai 11

12 Specifinius vartotojo įvedamus duomenis sudaro finansinių ir ekonominių-socialinių bei investicijų skaičiavimo prielaidų duomenys. Šioje formoje vartotojas nustato specifines skaičiavimų prielaidas: finansinės naudos dėl vykdomų investicijų skaičiavimo prielaidas (avarijų likvidavimo kaštų sumažėjimą, galimus nuotekų tarifų pokyčius dėl įvykdytų nuotekų tinklo atnaujinimo, nuotekų tinklų aptarnavimo kaštų sumažėjimą). Atitinkamai nustatomos finansinių išlaidų skaičiavimo prielaidos: reinvesticijų dydis ir intensyvumas, darbų finansavimo kredito lėšomis prielaidos, pajamų sumažėjimas investicinių projektų įgyvendinimo metu). Savo ruožtu taip pat nustatomos ekonominio-socialinio poveikio skaičiavimų prielaidos (pvz. įgyvendinus investicinį projektą sumažėja avarijų tikimybė ir kartu galimi žalos vartotojams atlyginimo nuostoliai). FINANSINIAI RODIKLIAI EKONOMINIAI - SOCIALINIAI RODIKLIAI PAJAMOS NAUDA Nuotekų tinklų tarifo pokyčiai Fiziniai Juridiniai Sutaupytas žalos atlyginimas vartotojams dėl avarijų, vart. Fiziniai Juridiniai Lt/m3 4,90 4,32 Lt/vart Pokytis, % 2,00% 2,00% Įtaka, % 1,00% 2,00% Koef. 0,10 0,09 Koef. 2,50 4,00 Norma, m3/d. 92,00 Investicijų dydis, Lt Nuotekų tinklų aptarn. kaštų pokytis Avarijų Priežiūros Diagnostikos Vidutiniai kaštai, Lt/m 5,78 11,58 4,57 Aptarnaujamo tinklo dydis, % 75% 75% 75% IŠLAIDOS KAŠTAI Reinvesticijų dydis, % 30,00% Reinvesticijų dažnis, metai 8 Kredito slenkstis, Lt Kredito metai, metai 3 Rinkos kredito palūkanų norma, % 7,00% Vartojimo sumažėjimas dėl vykdomų darbų Investicijų dydis per dieną, Lt Pav. 6. Vartotojo įvedami specifiniai finansinių ir ekonominių-socialinių bei investicijų skaičiavimo prielaidų duomenys 12

13 Diagnostikos metu buvo nustatyti 7 defektų tipai: 1) Deformuotas ar defektyvus sujungimas; 2) Vamzdžio trūkimai, skilimas; 3) Šaknys; 4) Susikaupę nuosėdos, riebalai; 5) Dugne gulintis objektas, kliūtis; 6) Deformuotas vamzdis; 7) Vamzdžio lūžis. Skirtingas defektų tipas ir kiekis skirtingai įtakoja viso tinklo avarijos tikimybę, būtinų darbų defektui pašalinti tipą ir taikymo sritį (remontuotina lokali atkarpa, lokali trasa arba visas investicinis tinklas). 1. Deformuotas ar defektyvus sujungimas. Šio tipo defektus charakteriziuoja netvarkingos vamzdžių sandūros, kai vienas vamzdis nesueina su kitu ir pan. Nuotekos prateka, tačiau dėl kliūties greitai kaupiasi nešmenys, ko pasėkoje vamzdis užsikemša. Kaip rodo diagnostikos rezultatai po plovimo avarijų skaičius sumažėja ~ 50 proc. Defekto pašalinimui reikalinga atkasti ir išimti vamzdį, sutvarkyti pagrindus ir vėl juos sujungti, todėl defekto pašalinimui geriausiai tinka tam tikros dalies ar atkarpos vamzdyno pakeitimas nauju. Jeigu tam tikroje atkarpoje yra vienas ar keli blogi sujungimai, galima atkasti, išpjauti tą dalį vamzdyno ir vietoj jo movomis sujungiant įdėti naujo vamzdžio dalį. Jeigu atkarpoje blogi visi ar dauguma sujungimų, geriausiai yra renovuoti visą dalį. 2. Vamzdžio trūkimai, skilimas. Esant šiam defektui vamzdynas gali funkcionuoti, ypatingai kai trūkimai būna tik viršuje ar pan. Vamzdyno remontas analogiškas panašaus pobūdžio defektų šalinimo atvejais sutrūkusią vietą reikalinga išpjauti ir įdėti naują vamzdį. Jeigu trūkimai tam tikroje atkarpoje kartojasi nuolat, optimaliausia vamzdyną pakeisti. Toks vamzdynas yra labai nestiprus ir gali greitai lūžti, todėl avarijų tikimybė siekia ~15 proc. 3. Šaknys. Šaknys perauga per vamzdyną, todėl pažeidžiamas vamzdynas. Su įsigyta technika šaknys pašalinamos, bet kadangi jos vėl atauga ir trukdo nuotekoms tekėti, užsilaiko nešmenys ir galiausiai vamzdis užsikemša. Optimaliausias remonto tipas pakeisti dalį vamzdynokaip ir lūžio atveju. 4. Susikaupę nuosėdos, riebalai. Riebalų ir nuosėdų sankaupas galima pašalinti su projekto metu įsigyta technika. Esant didesnėms sankaupoms reikalinga plauti kelis kartus, skirtingomis galvutėmis ir pan. Vertinant avarijų tikimybę rizika yra minimali. 5. Dugne gulintis objektas, kliūtis. Iš esmės tai yra strypai arba dugne gulintys akmenys, kurių negali pašalinti vamzdynų plovimo mašina. Šios kliūtys trukdo nuotekoms normaliai tekėti, užkliūva nešmenys, jie kaupiasi ir galiausiai vamzdynas užsikemša. Pašalinti tokią kliūtį įmanoma tik atkasant vamzdyną, išpjaunant jo dalį ir pašalinant kliūtį. Tokių defekto šalinimo darbų kaina yra artima, kaip ir lūžių šalinimo atveju. 6. Deformuotas vamzdis. Daugiausia deformacijų būna suplojus vamzdį. Iš esmės šis defektas įtakos funkcionavimui neturi, jo šalinti nėra būtina. Šio tipo defekto įtaka tinko avarijų rizikai yra minimali. 7. Vamzdžio lūžis. Esant tokiam defektui, bet kada gali įvykti griuvimas ir tinklas nepraleistų nuotekų, todėl avarijų tikimybė yra labai didelė ( ~30 proc.). Kadangi skirtinga defektų tipų ir kiekių kombinacija įtakoja darbų pobūdį ir apimtis, todėl vartotojui šioje formoje reikalinga susieti reikalingų darbų tipą ir taikymo sritį priklausomai nuo defektų tipo ir dažnio. 13

14 Kiekis Defekto pavadinimas Deformuotas ar defektyvus sujungimas Vamzdžio trūkimai, skilimas Šaknys Susikaupę nuosėdos, riebalai Dugne gulintis objektas, kliūtis Deformuotas vamzdis Nuo Iki Defektas DK ABAA DS BBB BEC DV VL Vamzdžio lūžis Max. 94,49 12,43 3,02 0,88 28,67 62,16 21,10 100% 500,00 60,00 50,00 70,00 130,00 60,00 100,00 30,00 koef. 1,11 1,00 1,10 3,85 1,11 2,00 1,11 10 Tinklo avarijos tikimybė 100% 15% 20% 13% 2% 15% 5% 30% Darbų tipas 3.000,00 450,00 600,00 390,00 60,00 450,00 150,00 900, Remontas - Atkarpa Remontas - Atkarpa Mech. šalin. - Trasa Praplovimas - Trasa Remontas - Atkarpa Remontas - Atkarpa Remontas - Atkarpa Mech. šalin. - Trasa Praplovimas - Trasa Mech. šalin. - Trasa Remontas - Atkarpa Remontas - Trasa Remontas - Trasa Mech. šalin. - Trasa Praplovimas - Trasa Mech. šalin. - Trasa Remontas - Atkarpa Remontas - Trasa Remontas - Trasa Remontas - Trasa Mech. šalin. - Trasa Mech. šalin. - Trasa Remontas - Trasa Remontas - Trasa Keitimas - Trasa Remontas - Trasa Remontas - Trasa Mech. šalin. - Trasa Mech. šalin. - Trasa Remontas - Trasa Remontas - Trasa Keitimas - Trasa Remontas - Trasa Remontas - Tinklas Remontas - Trasa Remontas - Trasa Remontas - Trasa Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Remontas - Trasa Remontas - Trasa Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Remontas - Tinklas Remontas - Trasa Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Keitimas - Tinklas Pav. 7. Darbų tipo ir taikymo srities nustatymas priklausomai nuo diagnozuotų defektų tipo ir skaičiaus (dažnio). Atitinkamai nustačius reikalingų darbų tipą ir taikymo sritį, sekančioje formoje vartotojas įveda investicijų vidutinių įkainius priklausomai nuo darbų tipo ir taikymo srities Darbų paskirstymas Atkarpa Trasa Tinklas - Atkarpa Trasa - Lokalinė Atkarpa Lokalinė Trasa Investicinis tinklas Darbų kaina su PVM, Lt/m Lokalinė Atkarpa Lokalinė Trasa Kiemo tinklas Kiemo Tinklas Gatvės tinklas Gatvės Tinklas Mag. tinklas Magistralinis Tinklas 100% - AT TR IT - AT TR KT GT MT 100% 200% - 10% 30% 60% Praplovimas PRPL 5% - 15% 35% 65% Praplovimas PRPL 25,00 25,00 30,00 40,00 2 Mech. šalin. MCHŠ 10% - 20% 40% 70% Mech. šalin. MCHŠ 40,00 40,00 50,00 100,00 3 Remontas RMNT 25% - 35% 55% 85% Remontas RMNT 100,00 150,00 150,00 250,00 500,00 4 Keitimas KEIT 60% - 70% 90% 120% Keitimas KEIT 150,00 250,00 250,00 500,00 750, Pav. 8. Investicijų vidutinių įkainių nustatymas priklausomai nuo darbų tipo ir taikymo srities. 14

15 5.2. Skaičiavimų modulis Užpildžius visas formas reikalinga bendroje vartotojo duomenų įvesties formoje paspausti klavišą Programos paleidimas. Skaičiavimų modulis automatiškai apskaičiuoja kiekvieno investicinio tinklo finansinius ir ekonominius-socialinius rodiklius. Atskiro investicinio tinklo skaičiavimus galima peržiūrėti IP skaičiavimų formoje. 39 T32 30 Metai FINANSINIS IŠLAIDŲ/PAJAMŲ SRAUTAS GDV Iš viso Išlaidos Investicijos Reinvesticijos Palūkanos Vartojimo sumažėjimas Kita Kita Pajamos Avarijos Tarifų kėlimas Priežiūros kaštai Diagnostikos kaštai Kita Skirtumas Akumuliutas srautas 87,04% 164,18% Akumuliutas srautas (disk.) 17,60% Atsipirkimas 13 4/ /12 - EKONOMINĖS-SOCIALINĖS NAUDOS/KAŠTŲ SRAUTAS Išlaidos Investicijos Reinvesticijos Palūkanos Vartojimo sumažėjimas Kita Kita Pajamos Avarijos Tarifų kėlimas Priežiūros kaštai Diagnostikos kaštai

16 39 T32 30 Metai GDV Iš viso 5 Kita Nauda PVM Avarijų žalos turtui nuostoliai Kita Kita Kita Kita Kaštai Kita Kita Kita Kita Kita Skirtumas Akumuliutas srautas 197,65% 277,98% Akumuliutas srautas (disk.) 49,34% Atsipirkimas 4 9/ / N/K santykis 2,98 Pav. 9. Atskiro investicinio tinklo finansinių ir ekonominių-socialinių rodiklių skaičiavimo forma Rezultatų modulis Galutinis rezultatas pateikiamas ataskaitos lentelės ir grafiko formomis. Lentelės ataskaitos formoje vartotojas įprastomis MS Excel filtro galimybės gali priklausomai nuo poreikio atlikti individualų tinklo rangavimą: rūšiuoti rezultatus pagal kitus kriterijus ar jų kombinacijas, rūšiuoti investicinius tinklus priklausomai tuo tipo ir tinklų hierarchijos (pagal magistralinius, gatvės ar kiemo tinklų tipą) ir kitus pasirinktus kriterijus. Tokiu būdu išrūšiavus investicinius nuotekų tinklus pagal pasirinktą kriterijų mažėjimo tvarka gaunamas prioritetinis investicinių nuotekų tinklų atnaujinimo projektų sąrašas bendras nuotekų tinklų sistemos gerinimo planas. 16

17 Rajonas IT-ID Lygis Tipas MT GT KT IS Ilgis, m Investicijos FGDV FVGN FAL EGDV EVGN N/K EAL Rodiklis Vidzgirio raj. T32 3 KT M2 --- T , ,60% 13 4/ ,34% 2,98 4 9/12 2,98 Vidzgirio raj. T43 3 KT M4 --- T , ,10% 1, /12 1,80 Vidzgirio raj. T8 3 KT M1 T5 T , ,91% ,44% 1, /12 1,61 Vidzgirio raj. T7 3 KT M1 T5 T , ,91% 20 9/ ,83% 1, /12 1,47 Vidzgirio raj. T34 3 KT M2 --- T , ,31% ,76% 1, /12 1,46 Vidzgirio raj. T46 3 KT M3 --- T , ,50% 1, /12 1,43 Vidzgirio raj. T28 3 KT M2 --- T , ,41% 1, /12 1,43 Vidzgirio raj. T19 3 KT M2 T17 T , ,36% ,11% 1, /12 1,40 Vidzgirio raj. T30 3 KT M2 --- T , ,08% ,64% 1, /12 1,40 Vidzgirio raj. T2 3 KT M1 --- T , ,34% ,58% 1, /12 1,37 Vidzgirio raj. T36 3 KT M4 --- T , ,44% 1, /12 1,34 Vidzgirio raj. T3 3 KT M1 --- T , ,35% 28 1/ ,49% 1, /12 1,30 Vidzgirio raj. T49 3 KT M3 --- T , ,87% ,88% 1, /12 1,26 Vidzgirio raj. T5 2 GT M1 T , ,39% 27 7/ ,01% 1, /12 1,25 Vidzgirio raj. T1 3 KT M1 --- T , ,94% 1, /12 1,22 Vidzgirio raj. T44 3 KT M3 --- T , ,48% 1, /12 1,13 Vidzgirio raj. T21 3 KT M2 T17 T , ,38% ,66% 1, /12 1,11 Vidzgirio raj. T23 3 KT M2 T17 T , ,58% 1, /12 1,08 Vidzgirio raj. T27 3 KT M2 --- T , ,72% ,93% 1,07-1,07 Vidzgirio raj. T15 3 KT M1 --- T , ,14% ,54% 1,00-1,00 Vidzgirio raj. T47 3 KT M3 --- T , ,64% 0,94-0,94 Vidzgirio raj. T24 3 KT M2 T17 T , ,09% 0,88-0,88 Vidzgirio raj. T31 3 KT M2 --- T , ,51% 0,87-0,87 Vidzgirio raj. T11 3 KT M1 T5 T , ,87% 0,87-0,87 Vidzgirio raj. T16 3 KT M1 --- T , ,40% 0,85-0,85 Vidzgirio raj. T18 3 KT M2 T17 T , ,44% ,19% 0,83-0,83 Vidzgirio raj. T6 3 KT M1 T5 T , ,83% 0,73-0,73 Vidzgirio raj. T57 3 KT M4 --- T , ,10% 0,70-0,70 Vidzgirio raj. T52 3 KT M3 --- T , ,94% 0,60-0,60 Vidzgirio raj. T26 3 KT M2 --- T , ,43-0,43 Vidzgirio raj. T17 2 GT M2 T , ,34-0,34 Vidzgirio raj. T58 3 KT M4 --- T , ,34-0,34 Vidzgirio raj. M4 1 MT M , ,33-0,33 Vidzgirio raj. M3 1 MT M , ,29-0,29 Vidzgirio raj. T48 3 KT M3 --- T , ,28-0,28 Vidzgirio raj. M1 1 MT M , ,26-0,26 Vidzgirio raj. T51 3 KT M3 --- T , ,26-0,26 Vidzgirio raj. T60 3 KT M4 --- T , ,12-0,12 Vidzgirio raj. T59 3 KT M4 --- T , ,12-0,12 Vidzgirio raj. T61 3 KT M4 --- T , ,12-0,12 17

18 Rajonas IT-ID Lygis Tipas MT GT KT IS Ilgis, m Investicijos FGDV FVGN FAL EGDV EVGN N/K EAL Rodiklis Vidzgirio raj. M2 1 MT M , Vidzgirio raj. T4 3 KT M1 --- T , Vidzgirio raj. T9 3 KT M1 T5 T , Vidzgirio raj. T12 3 KT M1 --- T , Vidzgirio raj. T13 3 KT M1 --- T , Vidzgirio raj. T14 3 KT M1 --- T , Vidzgirio raj. T20 3 KT M2 T17 T , Vidzgirio raj. T22 3 KT M2 T17 T , Vidzgirio raj. T25 3 KT M2 --- T , Vidzgirio raj. T29 3 KT M2 --- T , Vidzgirio raj. T33 3 KT M2 --- T , Vidzgirio raj. T35 3 KT M4 --- T , Vidzgirio raj. T37 3 KT M4 --- T , Vidzgirio raj. T38 3 KT M4 --- T , Vidzgirio raj. T39 3 KT M4 --- T , Vidzgirio raj. T40 3 KT M4 --- T , Vidzgirio raj. T42 3 KT M4 --- T , Vidzgirio raj. T45 3 KT M3 --- T , Vidzgirio raj. T50 3 KT M3 --- T , Vidzgirio raj. T53 3 KT M4 --- T , Vidzgirio raj. T54 3 KT M4 --- T , Vidzgirio raj. T55 3 KT M4 --- T , Vidzgirio raj. T56 3 KT M4 --- T , Pav. 10. Nuotekų tinklų sistemos gerinimo planas (lentelės formos ataskaita) 18

19 3,50 3,00 2,50 2,00 1,50 1,00 0,50 - N/K Pav. 11. Nuotekų tinklų sistemos gerinimo planas (grafiko formos ataskaita) 19 T32 T43 T8 T7 T34 T46 T28 T19 T30 T2 T36 T3 T49 T5 T1 T44 T21 T23 T27 T15 T47 T24 T31 T11 T16 T18 T6 T57 T52 T26 T17 T58 M4 M3 T48 M1 T51 T60 T59 T61 M2 T4 T9 T12 T13 T14 T20 T22 T25 T29 T33 T35 T37 T38 T39 T40 T42 T45 T50 T53 T54 T55 T56

20 IŠVADOS Susiejus organizacijos turimą statistinę ir kituose duomenų registruose kaupiamą informaciją su nuotėkų tinklų diagnostikos metu gautais duomenimis ir pritaikius tinklų gerinimo projektų efektyvumo vertinimo metodiką sukurta informatyvi ir lanksti sistema kurios pagalba yra parengiamas ir pagal Alytaus ir Gardino vandentvarkos veiklą vykdančių organizacijų poreikius nuolat atnaujinamas bei papildomas miestų bendras nuotekų sistemos gerinimo planas. Tokio plano įgyvendinimas sudarytų sąlygas efektyviam ir optimaliam organizacijų finansinių išteklių valdymui, palengvintų geriausio sprendimo priėmimą ir leistų kurtį didžiausią naudą ne tik organizacijai, bet ir visai vietos bendruomenei ir visuomenei, tokiu būdu įgyvendinant tvaraus augimo, darnios ir socialiai atsakingos veiklos tikslų įgyvendinimą. Parengtas bendras nuotekų sistemos gerinimo planas padėtų pasiekti įgyvendinamo projekto Švarus vanduo ir aplinka sveika visuomenė (LT-BY) tęstinius rezultatus ir leistų efektyviai įvertinti ateityje įgyvendinamų nuotekų sistemos gerinimo projektų naudingumą projekto partneriams ir visuomenei. 20