Studijos Pelenų, susidarančių šilumos tiekimo įmonėse deginant medieną, panaudojimas ataskaita

Size: px
Start display at page:

Download "Studijos Pelenų, susidarančių šilumos tiekimo įmonėse deginant medieną, panaudojimas ataskaita"

Transcription

1 El. paštas: Lukiškių g. 3, LT Vilnius tel faks Studijos Pelenų, susidarančių šilumos tiekimo įmonėse deginant medieną, panaudojimas ataskaita 2007 m. rugsėjis Autoriai: Inga Valuntienė, Energetikos mokslo magistras Živilė Paškauskaitė, Aplinkos inžinerijos bakalauras Kokybės kontrolė: Martynas Nagevičius, Šilumos ūkio technikos mokslo magistras

2 TURINYS 1. MEDIENOS PELENŲ UTILIZAVIMO PROBLEMA LIETUVOJE PELENŲ PANAUDOJIMAS MIŠKŲ ŪKYJE MIŠKO KURO PELENŲ CHEMINĖ SUDĖTIS PELENŲ POVEIKIS MIŠKO EKOSISTEMOMS MIŠKO KURO PELENŲ SANDĖLIAVIMAS, PAKROVIMAS, IŠKROVIMAS IR TRANSPORTAVIMAS KOMPENSUOJAMOJO TRĘŠIMO MIŠKO KURO PELENAIS APLINKOSAUGINIAI RIBOJIMAI REKOMENDUOJAMOS IŠBARSTOMŲ PELENŲ APIMTYS PELENŲ KLASIFIKAVIMAS PELENŲ GRANULIAVIMAS IR MAIŠYMAS SU NUOTĖKŲ DUMBLU MIŠKO KURO PELENŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOS MIŠKŲ ŪKYJE MEDIENOS PELENŲ PANAUDOJIMAS ŽEMĖS ŪKYJE PELENŲ PANAUDOJIMAS KELIŲ STATYBOJE PELENŲ PANAUDOJIMAS GAMINANT BETONO GAMINIUS PELENŲ ŠALINIMAS REGIONINIAME SĄVARTYNE PELENŲ PANAUDOJIMAS VIETINIŲ SĄVARTYNŲ REKULTIVAVIMUI SVARSTYTI KLAUSIMAI IŠVADOS EKONOMINIS VERTINIMAS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAS. Laboratorijos PRIEDAS. Miškų urėdijos ir kontaktiniai duomenys PRIEDAS. Prašymas atlikti veiklos sertifikavimą dėl miško kuro pelenų tyrimo PRIEDAS. Prašymas reglamentuoti miško kuro pelenų panaudojimą PRIEDAS. Prašymas pelenus priimti į nepavojingų atliekų sąvartynus PRIEDAS. Aplinkos ministerijos raštas PRIEDAS. Atsakymai iš laboratorijų

3 1. Medienos pelenų utilizavimo problema Lietuvoje Remiantis pasauline moksline ir praktine patirtimi medienos pelenus rekomenduojama naudoti kaip trąšą. Medienos pelenų panaudojimas tręšimui yra viena iš alternatyvų. Šiai alternatyvai įgyvendinti reikalinga teisinė bazė, tačiau dabartiniu momentu medienos pelenai yra įvardijami kaip atliekos, todėl galioja atliekų tvarkymo normos, taisyklės ir kiti teisės aktai susiję su atliekų tvarkymu. Miško kuro pelenų panaudojimas miškų ir žemės ūkyje apibrėžtuose Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytuose atliekų tvarkymo būduose, nėra pakankamai tikslus. Šiuo metu energetikos įmonės miško kuro pelenus šalina vietiniuose sąvartynuose. Pradėjus veikti regioniniams sąvartynams, pelenai turėtų būti šalinami juose, tačiau dar nėra žinoma ar visi regioniniai sąvartynai šiuos pelenus priims. Galimybių studijoje, atsižvelgiant į pasaulinę patirtį, detaliau nagrinėjamas medienos pelenų panaudojimas miškų ūkyje bei galimybės šiuos pelenus panaudoti žemės ūkyje. Biomasę deginantiems įrenginiams pelenų panaudojimas tręšimui siūlomas ir Geriausiuose prieinamuose gamybos būduose. Aplinkosauginė nauda gaunama pakartotinai panaudojant degimo atliekas. Pažymima, kad nuo biomasės stambiųjų pelenų reikia atskirti smulkiąją frakciją, kurioje yra sunkiųjų metalų. Kaip trąšas galima naudoti tik stambiuosius pelenus, tačiau tai priklauso nuo maistingųjų medžiagų kiekio ir dirvožemio savybių. Tačiau pelenų panaudojimas miškuose ir žemės ūkyje dabartinėmis sąlygomis neišspręstų pelenų panaudojimo problemos ateityje. Šios problemos sprendimui reikalinga sudaryti teisinę bazę, priemones, bei pelenų panaudojimo miškų ir žemės ūkyje naudojamų technologijų įdiegimą. Medienos pelenai gali būti panaudoti įvairiose pramonės srityse ir kitose veiklose. Gali būti panaudoti ir smulkieji (lakieji) medienos pelenai susidarę oro valymo įrenginiuose ir dugno pelenai žemiau išvardintose pramonės srityse, jeigu tenkina cheminius ar fizinius sudėties reikalavimus, keliamus toje pramonės ar ūkio srityje, kurioje yra naudojami: Žemės ūkis; Miškų ūkis; Sąvartynų rekultivavimas; Kelių statyba ir remontas; Cemento ir betono gaminių gamyba; Kraštovaizdžio gerinimas bei karjerų rekultivavimas. Studijoje neaprašytas, nes pelenų panaudojimas dideliais kiekiais mažai tikėtinas. Pavyzdžiui, per 10 metų Šiaulių regione rekultivavimo vieną karjerą; Kit. 3

4 2. Pelenų panaudojimas miškų ūkyje Pelenų panaudojimas išspręstų atliekų tvarkymo, utilizavimo problemą, bei atliktų miško ekosistemos maisto medžiagų nuostolių kompensavimą. Dėl medienos ir kirtimų atliekų paėmimo miško ekosistema praranda daug vertingų medžiagų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu Lietuvos miškų institutas parengė Kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais rekomendacijos (toliau rekomendacijos), kurį išleido Rekomendacijos parengtos naudojant užsienio šalių patirtį, bei Lietuvoje vykdytų lauko eksperimentų duomenis. 2.1 Miško kuro pelenų cheminė sudėtis Remiantis rekomendacijomis miško kuro pelenų makro ir mikro maisto medžiagų bei sunkiųjų metalų koncentracijos priklauso nuo: kuro deginimo sąlygų; medienos kuro rūšies naudojimo (skirtingos cheminių elementų sankaupos medžio dalyse (spygliuose, lapuose, šakose, šaknyse, stiebuose, žievėje). Dalis miško kuro pelenuose esančių mikroelementų (Mn. Cu, Zn, B, Mo) yra būtini augalų maisto medžiagų apykaitai. Kiti (As, Cd, Hg, Cr, Ni, Pb) yra toksiški sunkieji metalai, kurie gali užteršti dirvožemį, augalus, vandens telkinius, o migruodami į gilesnius dirvožemio horizontus-ir gruntinius vandenis. Rekomendacijose minima, kad be makroelementų ir mikroelementų bei sunkiųjų metalų, miško kuro pelenuose gali būti aptinkami radioaktyvūs kalio (40K), Stroncio (90Sr) ir Cezio (137Cs) izotopai. Miško kuro pelenų kokybę parodo maisto medžiagų (Ca, Mg, K ir P) ir mikroelementų (B, Zn, Cu, Mn, Mo ir kt.) koncentracijos kuo jos didesnės, tuo pelenai vertingesnis. Toksiški sunkieji metalai (As, Cd, Hg, Cr, Ni, Pb, V ir kt.), radionuklidukai (137Cs) bei poliaromatiniai angliavandeniliai (pvz., bendz(a)pirenas) pelenų kokybę mažina [Rekomendacijos]. Atsižvelgiant kitų šalių patirtį, rekomendacijose pasiūlyti miško kuro pelenų kokybės rodikliai ir jų nustatymo metodai pateikiami 1 lentelėje. 1 lentelė. Pageidaujami miško kuro pelenų kokybės rodikliai. Cheminis parametras Rekomenduojami minimalūs ir maksimalūs miško kuro pelenų sudėtinių cheminių elementų ir medžiagų koncentracijos[rekomendacijos] Miško tręšimui Taikomi Suomijoje maksimalūs miško kuro pelenų sunkiųjų metalų koncentracijoms reikalavimai [ Wood ash recycling state of the art in Finland and Sweden Pirkko Vesterinen, 2003] Žemės ūkyje Org. anglis., % Fosforas, g kg -1 Kalis, g kg (maksimaliai) 10 (minimalus) 30 (minimalus) 4

5 Cheminis parametras Kalcis, g kg -1 Magnis, g kg -1 Boras, mg kg -1 Vanadis, mg kg -1 Rekomenduojami minimalūs ir maksimalūs miško kuro pelenų sudėtinių cheminių elementų ir medžiagų koncentracijos[rekomendacijos] 125 (minimalus) 20 (minimalus) 500 (maksimalus) 70 (maksimalus) Taikomi Suomijoje maksimalūs miško kuro pelenų sunkiųjų metalų koncentracijoms reikalavimai [ Wood ash recycling state of the art in Finland and Sweden Pirkko Vesterinen, 2003] Nikelis, mg kg (maksimalus) 100 (maksimalus) Chromas, mg kg (maksimalus) Kadmis, mg kg (maksimalus) 3 (maksimalus) Švinas, mg kg (maksimalus) 150 (maksimalus) Varis, mg kg (maksimalus) 600 (maksimalus) Cinkas, mg kg (maksimalus) 1500 (maksimalus) Arsenas, mg kg (maksimalus) 50 (maksimalus) Gyvsidabris, mg kg -1 3 (maksimalus) 2 (maksimalus) 137 Cezis, kbq kg -1 5 (maksimalus) Benz(a)pirenas, µg kg -1 2 (maksimalus) Be paminėtų cheminių elementų, tikslinga miško kuro pelenuose nustatyti organinės anglies koncentraciją. Jeigu ji viršija 10 % (100 g C kg-1), turi būti gerinamas miško kuro deginimo katilinėje efektyvumas, be to, tokius pelenus sunkiau stabilizuoti. Cheminei analizei miško kuro pelenų ėminiai iš pelenų krūvos ar konteinerio imami iš įvairaus gylio, ir ne mažiau kaip iš 15 os atskirų vietų (kiekvieno ėmimo dydis apie 1 litras). Iš jų homogenizuojamas vienas jungtinis 1 litro ėminės [Rekomendacijos]. 2.2 Pelenų poveikis miško ekosistemoms Rekomendacijose aprašomas miško kuro pelenų poveikis miško ekosistemoms: dirvožemiai pašarmėja ir praturtėja visomis, išskyrus azotą, augalams reikalingomis medžiagomis (Kalciu, Magniu, Kaliu, Fosforu); praturtėja organine anglimi; pašarmėjęs dirvožemis suintensyvina mikroorganizmų aktyvumą: celiuliozės ardymą, durpių mineralizaciją, nitrifikacijos procesą ir pan.; padidėja mielių ir bakterijų kiekis; teigiamai į pelenus reaguoja anaerobinė atmosferinio azoto jungėja (Clostridium pasteuiannum); 5

6 pušynuose sumažėja žieduotojų kirmėlių; pagausėja sliekų; pašarmėjus dirvožemiui, mikroorganizmai suintensyvina organikos skaidymą tada padidėja tirpioji organinės anglis. Pelenuose esanti organinė anglis suaktyvina juose esančių mineralinių elementų judrumą; miško kuro pelenų išbarstymas suintensyvina organinio azoto mineralizaciją, ypač durpiniuose dirvožemiuose; Dėl to padidėja nitratų (NO3-) išplovimas, tai gali skatinti ir kitų jonų migraciją į gilesnius dirvožemio horizontus o tuo pačiu ir į gruntinius vandenis. miško pelenų stabilizavimas (granuliavimas) sumažina tikimybę užteršti gilesnius dirvožemio horizontus. manoma, kad sunkiųjų metalų poveikiui ypač yra atsparūs medžiai, augantys Kalcio jonais prisotintuose dirvožemiuose, nes šie jonai sumažina medžiagų gebą pasisavinti sunkiuosius metalus. Todėl miško kuro pelenus, kuriuose gausu Kalcio, tikslinga naudoti miškuose, kurių dirvožemiai yra užteršti sunkiaisiais metalais; cheminių elementų išplovimas iš pelenų daugiausia priklauso nuo dirvožemio ph. Šarmiški dirvožemiai sulaiko kai kurių pelenuose esančių elementų, ypač sunkiųjų metalų, patekimą į augalus ar gruntinius vandenius; pakitusi dirvožemio cheminė sudėtis bei ph gali turėti įtakos dirvožemio gyvosios dangos būklei. Išbarsčius miško kuro pelenus brukniniuose pušynuose, samanų padengimas šiek tiek sumažėjo, tik išbarsčius didžiausią pelenų dozę (5 t ha-1); tiriant tręšimo pelenais įtaką beržų ir karklų želdiniams, nustatyta, kad per 14 metų pelenais patręštuose plotuose medienos biomasė priaugo vidutiniškai 1,6 karto daugiau.; brukninuose pušynuose medžių prieaugis ir jų biomasė, praėjus 3 metams po pelenų išbarstymo, nepakito (tyrimai Lietuvoje); minreliniuose dirvožemiuose medynų produktyvumas padidėja, kai miško kuro pelenai išbarstomi su azotinėmis trąšomis. Apibendrinant galima teigti: 1. Išbarsčius miško kuro pelenus miške, dirvožemiai pašarmėja ir gali praturtėti visomis, išskyrus azotą, augalams reikalingomis svarbiausiomis maisto medžiagomis (Kalciu, Magniu, Kaliu, Fosforu) bei organine Anglimi. 2. Didelės miško kuro pelenų koncentracijos gali turėti neigiamos įtakos miško augalijai, o kai kurie cheminiai elementai, ypač sunkieji metalai, gali užteršti gruntinius vandenius. 3. Miškų tręšimui tinkamiausi sukietėję (stabilizuoti) pelenai, nes sulėtėja cheminių medžiagų išsiplovimas ir nesuardoma natūrali maisto medžiagų apytaka (aktyvios pelenų medžiagos į ją įsilieja palaipsniui) [Rekomendacijos]. 2.3 Miško kuro pelenų sandėliavimas, pakrovimas, iškrovimas ir transportavimas Minėtose rekomendacijose, Geriausiuose prieinamuose gamybos būduose bei remiantis Skandinavijos šalių patirtimi aprašomas rekomenduojamas pelenų sandėliavimas. Prieš išbarstant pelenus miške, jie gali būti laikomi sandėliuose (Skandinavijos šalyse miško kuro pelenai dažniausiai tiesiogiai iš katilinių transporteriais paskleidžiami netoli katilinių įrengtose betonuotose tranšėjose). Sandėliavimo vieta turi būti sausa. Ilgesniam miško kuro pelenų sandėliavimui rekomenduojamos laikinos išbetonuotos aikštelės, geriausia turinčios pastogę, kuri apsaugotų nuo vėjo ir lietaus poveikio. Sandėliavimo vieta turi būti parinkta toliau nuo degių medžiagų, ar objektų. Taip pat rekomenduojama pelenus drėkinti tam, kad būtų sumažintas jų dulkėtumas, o taip pat vanduo gali būti panaudojamas ir pelenų atvėsinimui (švieži susidarę pelenai gali būti pernelyg karšti). Energetikos įmonėje, sudeginančioje t medienos, pelenų susidaro apie 500 t, šiam pelenų kiekiui sandėliuoti reikalinga patalpa, kuri talpintų m 3 pelenų. 6

7 Miško kuro pelenų pakrovimo, iškrovimo procese reikalinga naudoti mechaninį krautuvą, sumažinant metimo aukštį ir pasirinkti geriausią padėtį miško kuro pelenus kraunant į sunkvežimį. Važiuodamos transporto priemonės turi pasirinkti tokį transporto priemonės greitį vietoje, kad nebūtų sukeliama dulkių arba jų būtų kuo mažiau. Pakraunant ir iškraunant iki minimumo turi būti sumažintas produkto pakėlimo greitis ir laisvo kritimo aukštis. Siekiant iki minimumo sumažinti pelenų laisvo kritimo aukštį, iškrovėjo anga turi siekti krovinio dugną arba jau sukrautą medžiagą. Pakrovimo ir iškrovimo metu, kiek įmanoma numatant atlikti perkėlimo veiksmus tuo metu, kada vėjo greitis yra nedidelis. Asmuo dirbantis su pelenais turi naudoti apsaugos priemones (akinius, apsauginė kaukę ir vilkėti apsaugančius drabužius). Pelenai transportuojami automobiliais arba traktorinėmis priekabomis, pritaikytais birių medžiagų transportavimui. Jei transportuojami negranuliuoti sausi pelenai, būtinas priekabų (automobilių kėbulų) uždengimas. Parenkant transportavimo priemones būtina atsižvelgti į transportavimo atstumą, kelių būklę (transportuojant dideliais atstumais racionaliau naudoti automobilius, tačiau, esant prastiems keliams, traktoriais galima privažiuoti arčiau jų išbarstymo vietų). Pasak rekomendacijų, miško kuro pelenai paprastai turi būti transportuojami prieš pat jų paskleidimą (dažniausiai jie paskleidžiami iš karto atvežus). Nestabilizuoti (dulkiški pelenai), miško kuro pelenai gali būti kenksmingi miško ekosistemai (padidėja medžiagų išplovimo rizika, stiprus ir greitas poveikis dirvožemiui bei augalijai ir kt.). Rekomendacijose siūlomi svarbiausi pelenų stabilizavimo būdai: 1. Jeigu miško kuro pelenuose organinės Anglies koncentracija viršija 10 %, jie gali sukietėti savaime veikiami ore esančio CO 2 ir drėkinant. Vandens į nestorą (20-30 cm) paskleistą pelenų sluoksnį pilama (purškiama) tiek, kad gerai išmaišius pelenus drėgmės kiekis būtų % nuo sausų pelenų masės. Tokie pelenai per keletą savaičių savaime sukietėja. 2. Jeigu miško kuro pelenuose organinės Anglies kiekis didesnis negu 10 %, sudrėkinti pelenai kietėja silpnai arba iš viso nekietėja. Tokie pelenai paskleidžiami išbetonuotoje aikštelėje ar tranšėjoje, po sudrėkinimo mechaniškai suslegiami traktoriumi, prieš tai pridėjus surišamųjų medžiagų (cemento, natrio silikato ar kt.).šiais būdais sukietinus miško kuro pelenus prieš jų išbarstymą miške reikia susmulkinti. Pelenų masė sutrupinama traiškant ją traktoriais. Gauti skirtingo dydžio gabaliukai malimo mašinomis susmulkinami į vienodo dydžio gabaliukus. 3. Geriausia miško kuro pelenus prieš jų išbarstymą miške granuliuoti maišyklėse. Jose pelenai granuliuojami pridedant surišamųjų medžiagų. taip gaunamos gana vienodo dydžio, 4-8 mm skersmens granulės. Miške daugiausiai turėtų būti naudojami tik stabilizuoti (sukietinti, savaime sukietėję ir susmulkinti ar granuliuoti) pelenai, kurie palaipsniui susiskaidytų per 5-25 metus. Kartais tręšimui gali būti naudojami ir nestabilizuoti dulkiški miško kuro pelenai, išbarstant juos rekultivuojamuose karjeruose ar šviežiose kirtavietėse prieš pat dirvos ruošimą miško želdinimas [Rekomendacijos]. 2.4 Kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais aplinkosauginiai ribojimai Pagal galiojančias teisės normas miško kuro pelenais tręšimui apribojimų nenustatyta, tačiau rekomendacijose, kompensuojamąjį tręšimą miško kuro pelenais siūloma taikyti IV grupės (ūkiniuose) miškuose normalaus drėgnumo Nae, Na, Nb, Nc ir Nd augavietėse, pirmiausia medynuose (ar plynose kirtavietėse), kuriuose kirtimo atliekos panaudotos miško kuro ruošai. Šiose augavietėse galima tręšti ir medelynus, kuriuose vykdyti įprastiniai ugdymo ar pagrindiniai kirtimai (miško kuras neruoštas). Taip pat šį tręšimą tikslinga taikyti nusausintuose ar savaime nusausėjusiuose durpžemiuose (Pa n, Pb n, Pc n augavietėse), nes juose dažniausiai trūksta augalams prieinamo fosforo ir kalio. Biologinės įvairovės 7

8 išsaugojimui miško masyvuose ar net atskiruose kvartaluose turėtų likti netręšta ne mažiau kaip 20 % minėtų augaviečių medynų ploto. Papildomai miško kuro pelenai gali būti išbarstomi prieš apželdinant mišku nederlingus žemės ūkio plotus, rekultivuojamus karjerus bei pustomus degradavusius smėlio dirvožemius (pvz., buvusių karinių poligonų plynėse). Visais paminėtais atvejais miško kuro pelenų negalima barstyti arčiau negu 50 m atstumu nuo atvirų vandens telkinių (upelių, melioracinių griovių ar pan.) ar užmirkusių plotų. Kompensuojamasis tręšimas neturėtų vykti žiemą, esant sniego dangai, arba pavasario polaidžio metu, jei yra pavojus, kad pelenai ar jų cheminės medžiagos gali patekti į vandens telkinius. Geriausias laikas barstyti pelenus yra ruduo. Prisilaikant kitų gamtosaugos reikalavimų galima tręšti ir pavasarį, iki vegetacijos pradžios. Nestabilizuoti pelenai plynose kirtavietės ir apželdomose ne miško žemėse turi būti išbarstomi prieš pat arba kartu su rudeniniu dirvos ruošimu miško želdiniams [Rekomendacijos]. 2.5 Rekomenduojamos išbarstomų pelenų apimtys Pagal maisto medžiagų nuostolius dėl miško kuro ruošos bei maisto medžiagų koncentracijas Lietuvos katilinių kokybiškuose miško kuro pelenuose apskaičiuota, kad kalio (K) kompensavimui į hektarą reikia išbarstyti 5-7 t, fosforo (P) 3-7 t, magnio t ir kalcio apie 1 t miško kuro pelenų. Teikiant prioritetą K ir P, per apyvartą reikėtų išbarstyti apie 3-7 t ha-1 pelenų. Norint išvengti neigiamo stresinio poveikio miško ekosistemoms, vienkartinė pelenų norma neturėtų viršyti 2,0 3,5 t ha-1 [Rekomendacijos]. 2 lentelė. Vienkartinės tręšimo normos miško kuro pelenais normos IV grupės miško pelenuose [Rekomendacijos]. Miško augavietė Pelenų dozė, t ha -1* Azoto dozė, kg ha -1 Nae, Na 1,5-2,0 70 Nb 2,5-3,0 90 Nc, Nd 3,0-3,5 120 Pa n, Pb n 2,0-2,5 70 Pc n 2,5-3,0 90 * - medynuose kompensuojamasis tręšimas miško kuro pelenais vykdomas atliekant per 2 kartus. Pirmą kartą pelenų ir azotinių trąšų išbarstymą rekomenduojama derinti su retinimo kirtimais, kai medynuose iškertamos valksmos; antrą kartąviduramžuose ar pribręstančiuose medynuose. Plynose kirtavietėse kompensuojamasis tręšimas miško kuro pelenais (2,5-3 t ha -1 ) taikomas, jeigu šis tręšimas nebuvo vykomas čia augusiuose pribręstančiuose medynuose (plynos kirtavietės azotinėmis trąšomis netręšimos). Mažiau derlingose augavietėse, kuriose maisto medžiagų nuostoliai dėl biomasės išnešimo būna mažesni, tikslinga naudoti mažesnes normas, derlingesnėse didesnes, kad būtų išvengta galimų biologinės įvairovės pokyčių. Plynose kirtavietėse kompensuojamasis tręšimas miško kuro pelenais (2,5-3 t ha-1) taikomas tik tuo atveju, jeigu šis tręšimas nebuvo vykdomas čia augusiuose pribręstančiuose medynuose. Plynos kirtavietės azotinėmis trąšiomis netręšiamos. Jei naudojami nestabilizuoti pelenai, jie išbarstomi prieš pat ar kartu su rudeniniu dirvos ruošimu miško želdiniams. Pirmiausia tręšiamos plynos kirtavietės, kuriose dirvožemio rūgštumas yra mažesnis negu phcacl2 3,5. Degradavusius pustomus smėlžiamius ar rekultivuojamų karjerų pradžiamius galima tręšti dulkiškais biriais (nestabilizuotais) miško kuro pelnais, kurie išbarstomi (5-6 t ha-1) prieš pat arba kartu su dirvos ruošimu miško želdiniams. Prieš miško želdinių veisimą pavasarį būtina tręšti azotinėmis trąšomis ( kg N į hektarą). Apželdinant nederlingus smėlžemius apleistuose žemės ūkio plotuose miško kuro pelenai (5-6 t ha-1) taip pat barstomi prieš pat arba kartu su dirvos ruošimu miško želdiniams, bet tręšti azotinėmis trąšomis nebereikia [Rekomendacijos]. 8

9 2.6 Pelenų klasifikavimas Panaudojant pelenus kaip trąšą, rekomenduojama nuo biomasės stambiųjų pelenų atskirti smulkiąją frakciją, kurioje yra gausu sunkiųjų metalų. Pelenus pagal tam tikras frakcijas suskirsto suklasifikuoja oro valymo įrenginiai. Todėl vykdant oro valymo įrenginių priežiūrą ir sandėliuojant pelenus, reikia žinoti kuriuose oro valymo įrenginiuose nusėda labai smulkios dalelės, o kuriuose vidutiniškai smulkios. Suomijoje ir Švedijoje medienos pelenų panaudojimą tręšimui apsprendžia sunkiųjų metalų koncentracija pelenuose, o ypatingai Kadmio koncentracija. Kadmio koncentracija medžio apdirbimo pramonėje varijuoja nuo 3 iki 30 mg/kg. Leidžiamas kiekis tręšiant žemės ūkio laukus yra 3 mg/kg. Viena galimybė sumažinti sunkiųjų metalų koncentraciją pelenuose yra jų klasifikavimas. Nuo degimo sąlygų, kuro charakteristikų priklauso pelenų kokybė ir jų kiekis, kuris įtakoja pelenų utilizavimo galimybes. Pelenų klasifikavime svarbu žinoti, kaip sunkieji metalai pasiskirstę skirtingo dydžio dalelėse. Atlikus tyrimus su elektrostatiniu oro valymo įrenginiu nustatyta, kad sunkiųjų metalų daugiausia yra mažose dalelėse, kurios valomo oro srautu nunešamos į paskutinines oro valymo įrenginio sekcijas ir ten nusėda [ Wood ash recycling state of the art in Finland and Sweeden Pirkko Vesterinen, 2003]. Esant didelei dulkių koncentracijai ir įvairiam dulkių dispersiškumui taikomi dviejų laipsnių oro valymo įrenginiai. Pradžioje sėsdinimo kameros ar ciklonai surenka stambiadisperses dulkes (grubus valymas), po to filtrai ir elektrostatiniai filtrai surenka smulkiadisperses dulkes (smulkus valymas) [ Žmonių sauga, P. Čyras,Vilniaus Gedimino technikos universitetas]. Pirminio oro valymo įrenginių klasei priskiriami sausieji oro valymo įrenginiai: gravitacinės kameros, inerciniai (įvairių tipų ciklonai)ir šlapieji: tuščiaviduriai, su įkrova, išcentriniai, skruberiai. O švariojo valymo įrenginiai elektrostatiniai filtrai, įvairūs pluoštiniai (rankoviniai), akytieji, grūdėtieji filtrai, ventūrio skrūberiai ir t.t [ Aplinkos apsauga Pranas Baltrėnas 1996 m.]. Taigi labai smulkios dalelės, kuriose gali būti daug sunkiųjų metalų, nusėda švariojo valymo oro valymo įrenginiuose. Pirminio oro valymo įrenginiuose didesnė tikimybė jog nusėda stambesnės dalelės. Labai svarbu atskirti daleles smulkesnes negu 10µm iš didesnių dalelių srauto, nes jose didžiausia sunkiųjų metalų koncentracija. Palyginimui 3 lentelėje pateikiamas dulkių ir aerozolių klasifikavimas pagal dispersiškumą. 3 lentelė. [ Aplinkos apsauga Pranas Baltrėnas 1996 m.]. Dalelės Pavadinimas Dalelių dydis Labai stambios Kopų smėlis Virš 40 µm Stambios Formavimo smėlis metalų Nuo 20 µm iki 40 µm liejimo pramonėje Vidutinės Portlancementas Nuo 10 µm iki 20 µm Smulkios Atmosferos dulkės Nuo 5 µm iki 10 µm Labai smulkios Aerozoliai Iki 5 µm 9

10 2.7 Pelenų granuliavimas ir maišymas su nuotėkų dumblu Pelenų granuliavimas, tai procesas, kurio metu panaudojant tam tikrus įrenginius, pritaikant tam tikrus būdus iš medienos pelenų suformuojamos granulės. Remiantis Suomijos ir Švedijos praktika bei galimybių studija trumpai aprašoma granuliavimo specifika. Pelenų granuliavimas gali būti atliekamas keliais metodais. Vienas iš galimų pelenų granuliavimo metodų, atsižvelgiant ir pritaikant pelenams būdingą specifiką yra paimtas atsižvelgiant į betono granuliavimo praktiką. Įsigyti reikiamą įrangą ir naudoti minėto granuliavimo tipą reikalinga investuoti mažiau kaip 1 milijoną eurų. Šio granuliatoriaus gamybos našumas yra t/per metus. Jeigu pelenai granuliuojami pilnu pajėgumu (7,5 t/val) per vieną pamainą, per metus t, gamybos kaina yra mažiau nei 20 eurų už toną. Naudojant kitokio tipo granuliavimo būdą (toliau tekste - mažesnio pajėgumo granuliatorius) investicijų prireikė apie eurų, tokio įrenginio produktyvumas yra 1150 kg/h. Metinė gamybos produkcija yra 2125 t, produkcijos pagaminimo kaina yra 17 eurų/t. Tačiau susidurta su pelenų drėkinimo problema, nes galutinis pelenų gaminio drėgnumas gali būti gautas ir mažesnis negu 5 %. Tręšimas pelenų granulėmis yra aplinkai saugesnis būdas, negu tręšiant palaidais pelenais. Granuliavimas sumažina ph rodiklio grubų veikimą į dirvožemį ir į augalus, kuris atsiranda, kai naudojami dideli kiekiai palaidų pelenų. Išbarsčius sugranuliuotus pelenus sumažėja sunkiųjų metalų išsiplovimas į dirvožemį, žymiai stipresnis sunkiųjų metalų išsiplovimas vyksta išvarsčius palaidus pelenus. Laikui bėgant medžiai po tuputį įsisavina maistingąsias medžiagas ir rizika, kad šios medžiagos pateks į tekantį vandenį (upelius) yra maža. Medienos pelenai gali būti kartu panaudoti su nuotekų dumblu. Kadangi gryni pelenai yra per daug dulkingi ir jie ištirpsta per greitai, kitoks efektas gaunamas pelenus granuliuojant su nuotekų dumblu. Ir medienos pelenuose ir nuotekų dumble yra maistingų medžiagų reikalingų miško augimui. Todėl pelenai ir nuotekų dumblas gali būti panaudojami miškų tręšimui kartu. Prieš paskleidžiant pelenų ir dumblo granules į miškus, reikalinga nustatyti dumblo ir pelenų mišinio dozes. Iš granulių mineralinės medžiagos ištirpsta pakankamai lėtai. Sugranuliuoti pelenai ir nuotekų dumblas turi būti išvežti į miškus daug efektyviau ir paprasčiau ir kaip galima ekonomiškiau. Granuliavimas gali būti atliekamas mažesnio pajėgumo granuliatoriumi,, kuris yra išbandytas su skirtingu nuotekų dumblo kiekiu. Granulių sudėtis yra 2/3 nuotekų dumblas ir jos padengiamos pelenais. Pelenų sukietėjimas atsiranda tada, kai vanduo esantis dumble, reaguoja su Kalciu pelenuose. Taip pat yra galimybė įdėti papildomų mineralinių medžiagų į šias granules. Tokios granulės lauke gali būti sandėliuojamos trumpą laikotarpį (savaitę), ir geriausiai ne ant atviros žemės, bet ant pagrindo pvz. išbetonuota aikštelė. Granulių charakteristikos, kurios pagamintos mažuose pajėgumo granuliatoriuose yra pateiktos lentelėje. Žalingas sunkiųjų metalų išsiplovimas/ištirpimas, naudojant su dumblu sugranuliuotus medienos pelenus, buvo neaptiktas. Savo sudėtyje daugiau sunkiųjų metalų turi pelenai negu nuotekų dumblas, todėl didelis dumblo kiekis ir mažesnis pelenų kiekis sumažina sunkiųjų metalų koncentraciją granulėse. 4 lentelė. Keletas pelenų-dumblo granulių charakteristikų [Wood ash recycling state of the art in Finland and sweeden, Pirkko Vesterinen, 2003,]. 10

11 Granulių dydis: dalelių esančių nuo 2-10 mm 85 proporcija,, % Drėgnumas, % Pelenų dalis, % 33 Nuotekų dumblo dalis/proporcija % 67 Fosforo kiekis, g/kg Azoto kiekis, g/kg Suomijos įmonėse, kuriose susidaro palyginti maži pelenų kiekiai rekomenduojama įrengti mažesnio pajėgumo granuliatorių. Granuliatorius gali būti sumontuotas ant mašinos taip pat turi būti įrengti pakeičiami/kilnojami konteineriai. Šios koncepcijos tikslas tas, kad po granuliavimo tas pats sunkvežimis gali transportuoti granules į mišką konteineriuose, šių granulių paskleidimui. Šių granulių transportavimas į mišką gali būti vykdomas naudojant priekabas, naudojamas kurui transportuoti energetikos įmonėse. Suomijos ir Švedijos galimybių studijoje minima, jog granulių pagaminimo ir paskleidimo miškuose kaina apytiksliai gali būti nuo 18,5-20 eurų už toną granulių, įskaičiuojant ir transportavimo išlaidas 50 km. Palyginus su pelenų šalinimo kaina sąvartynuose, yra sutaupoma, ypač atsižvelgiant į tai, kad ateityje sąvartyne šalinimo kaina augs. Ekonominis efektas yra žymiai didesnis, jeigu susumuotume po tręšimo pelenais padidėjusį medžių prieaugį Ypatingai beržų sodinukų tręšimas pelenų-dumblo granulėmis veikia gerai jų augimą 5 lentelė 5 lentelė. Beržų sodinukų aukštis (mm) po 5 mėnesių auginimo šiltnamyje [Wood ash recycling state of the art in Finland and sweeden, Pirkko Vesterinen, 2003]. Tręšimo Suminis kiekis, dumblas+pelenai, t/ha Vidurkis medžiagos 0 6+3=9 12+6= =25 sudėtis Dumblas pelenai 1 Dumblas pelenai 2 Dumblas pelenai 1+N (azotas) Nuotekų dumblas Suomiška trąša Vidutinis aukštis Miškų praturtinimo maistingomis medžiagomis naudojant granules pagamintas iš dumblo ir pelenų, įrodyta, kad padidėja biomasės prieaugis. Pelenų dumblo granuliavimo metodas yra labai praktiškai pritaikomas. 11

12 3. Miško kuro pelenų panaudojimas Lietuvos miškų ūkyje Energetikos įmonėse, kurios degina medieną per metus vidutiniškai susidaro t pelenų. Lietuvoje yra virš ha ploto augaviečių, kuriose pelenai galėtų būti panaudoti kaip trąša. Praktiniu miškų tvarkymu Lietuvoje užsiima urėdijos. Studijos rėmuose atliktų telefoninių apklausų rezultate nustatyta, kad į pelenų panaudojimą miškų ūkyje daugelis urėdijų žiūri palankiai. Lietuvoje medienos pelenai kaip trąša buvo naudojami tik eksperimentiniuose tyrimuose, todėl pelenų išbarstymui buvo pritaikyta esama technika ir tręšimo trąšomis išbarstymo technologijos. Todėl pelenų panaudojimo galimybes riboja technologijų trūkumas urėdijose (ypač-papildomos išlaidos technologijoms), ir patirtis. Urėdijų sąrašas ir kontaktai nurodyti 2 priede. Remiantis rekomendacijomis pelenų išbarstymas gali būti vykdomas ir skyriuose minėtose augavietėse tam tikrais kiekiais. Remiantis Valstybinės miškotvarkos tarnybos statistikos duomenimis Lietuvoje esančios miško augavietės urėdijose, kuriose gali būti taikomas tręšimas miško kuro pelenais pateiktos 3 lentelėje. 6 lentelė. Valstybinės reikšmės miško žemės plotai pagal augavietes urėdijose ir nacionaliniame parke. [Prieiga internete: Nr. Miškų urėdija, nacionalinis parkas Na Nb Nc Nd Pa*,Pan Pb*,Pbn Pc*,Pcn Iš viso ha 1 Alytaus Anykščių Biržų Druskininkų Dubravos Ignalinos Jonavos Joniškio Jurbarko Kaišiadorių Kauno Kazlų Rūdos Kėdainių Kretingos Kupiškio Kuršėnų Marijampolės Mažeikių Nemenčinės Pakruojo Panevėžio Prienų Radviliškio Raseinių Rietavo Rokiškio Šakių Šalčininkų Šiaulių Šilutės Švenčionėlių

13 32 Tauragės Telšių Tytuvėnų Trakų Ukmergės Utenos Valkininkų Varėnos Veisiejų Vilniaus Zarasų Kuršių nerijos NP Iš viso * - statistikos duomenų lentelėje pateiktas ir Pa, Pb, Pc augaviečių plotas, kuriose miško kuro pelenais tręšimas negali būti vykdomas. Augavietėje tręšimas pelenais atliekamas 2 kartus išbarstant nuo 2 iki 3 tonų pelenų į vieną hektarą. Energetikos įmonėse susidarančius pelenus reikalinga išbarstyti į 8300 ha augaviečių ploto per vienerius metus, tai yra mažiau nei 2 % nuo esamo augaviečių ploto. Reiktų nepamiršti, kad tręšimas pelenais turi būti atliekamas tam tikromis specifinėmis sąlygomis, tam tikru augaviečių amžiaus periodu: prieš apsodinant augavietę, bei jos augimo viduramžiuose (žr skyrių), todėl praktiškai panaudojamo ploto yra žymiai mažiau. Miškų departamento miškininkystės skyriaus vedėjas nurodė vadovautis tik parengtomis rekomendacijomis ir pelenus šalinti ten nurodomose augavietėse. Pasirinktinai skambinta į miškų urėdijas. Švenčionėlių urėdija priimtų pelenus, tačiau nuogąstauja, jog nėra techninių galimybių šiuos pelenus išbarstyti, nelabai pritaria pelenų išbarstymui. Anykščių urėdija teigiamai vertina pelenų panaudojimą miškų tręšimui, tačiau techninės galimybės riboja. Biržų urėdija teigiamai vertina pelenų panaudojimą, geranoriškai priimtų. Druskininkų urėdija pelenų nepriimtų. Dubdavos eksperimentinėmokomoji urėdija geranoriškai priimtų, būtų įmanomos ir techninės galimybės skolinantis ir pan. Urėdijos tikisi ekonominio palaikymo atlikti šiems darbams

14 4. Medienos pelenų panaudojimas žemės ūkyje Medžio pelenai gali būti panaudoti žemės ūkyje. Kaip ir kada juos naudoti, rekomendacijų Lietuvoje nėra. Toliau trumpai aprašomi Lietuvoje daryti eksperimentai bei jų rezultatai. Medžio pelenuose gausu kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinei trąšai. Gausiausia maisto medžiagų turi beržinių malkų pelenai, mažiau vertingesni pušų malkų pelenai ir dar mažiau vertingesni eglių malkų pelenai. Pelenuose cheminės medžiagos chloro yra labai mažai, todėl jie ir tinka visiems augalams ypač chloro nemėgstantiems grikiams, bulvėms, lubinams m. Lietuvoje buvo daryti bandymai vidutinio sunkumo priemolio balkšvažemyje. Buvo auginta miežių ir bulvių sėklos m. tirtas medžio pelenų poveikis vasariniams rapsams. Tręšimui naudojamuose pelenuose buvo gausu Kalcio (Ca) ir Kalio (K), kitais elementais reikalingais dirvožemio turtinimui pelenai buvo mažiau turtingi. Vidutiniais duomenimis, įvertinus ir klimatines sąlygas, didžiausias grūdų derlius gautas paskleidus pelenus dirvoje santykiu 2 t/ha, didint išbarstomų pelenų kiekį iki 6t/ha efektyvumas mažėja. Vidutiniais duomenimis didžiausias bulvių derlius gaunamas išbarstant pelenus 4 t/ha, didint išbarstomų pelenų kiekį efektyvumas nedidėjo. Iš šių tyrimų paaiškėjo, kad pelenai teigiamai veikė ne tik vasarinių miežių ir valgomųjų bulvių derlių, bet turėjo įtakos ir po jų augintiems vasariniams rapsams. Rapsų derlius padidėjo po visomis medžio pelenų normomis tręštų miežių ir bulvių. Taip pat medžio pelenai gerino dirvožemio agrochemines savybes. Pelenų normos priklauso nuo jų kokybės, dirvožemio agrocheminių savybių bei auginamų augalų [ Augalų tręšimas medžio pelenais Dr. Elvyra Butkuveinė ir kit.]. Lietuvoje esančių ūkių skaičių sugrupuotą pagal ūkininkų žemėnaudos bendrąjį plotą, tam kad orientaciniai galima būtų spręsti kiek yra didelių ūkių, kuriems ateityje būtų galima pasiūlyti naudoti medienos pelenus galima rasti internete: Europos Tarybos reglamente Dėl ekologinių žemės ūkio produktų gamybos <...> numatoma, kad medienos pelenai tam tikrais atvejais galėtų būti kaip tręšimo ir dirvos kondicionavimo priemonė. Ekologinių ūkių katalogą ir sąrašą galima rasti : Suomijoje, pelenams, kurie naudojami žemės ūkyje kaip trąša, yra nustatytos sunkiųjų metalų leistinos ribos. Miško kuro pelenų, naudojamų Suomijos laukų tręšimui, kokybės reikalavimai, pateikti 1 lentelėje. 14

15 5. Pelenų panaudojimas kelių statyboje Šiame skyriuje apžvelgiama Švedijos patirtis miško kuro pelenus panaudojant kelių statybai. Kiekvienais metais apie 1 milijoną tonų pelenų yra pagaminama Švedijos įmonių (energetikos įmonės, popieriaus gamybos pramonė, medžio apdirbimo pramonė) degimo procese. Didelė ir potenciali rinka šiems produktams yra konstrukcijos, kurioms pagaminti kasmet sunaudojama apie 100 milijonų tonų įvairių žaliavų. Tiesioginis pelenų panaudojimas yra vykdomas kelių statyboje, sąvartynų rekultivavme ar gaminant betono gaminius. [Summary of the program Environmentally correct utilization of ashes at Varmeforst m]. Švedijoje daugiausia yra naudojami lakieji pelenai (lakieji pelenai yra pelenai nusėdę oro valymo įrenginiuose), todėl kad Švedijoje šių pelenų kiekiai yra žymiai didesni, negu dugno pelenų kiekiai, susidarę ardyne [wood ash recycling state of the art in Finlannd and Sweden, Pirkko Vesterinen 2003 m]. Žemiau pateikiama tyrimų ir bandymų apžvalga pelenus panaudojant kelių statyboje. Tam kad pelenai būtų panaudoti kelių konstrukcijose reikalingi būdai ir metodai, nusakantys pelenų poveikį aplinkai, taip pat reikalinga ištirti pelenų fizines, geotechnines savybes, kurios svarbios pelenų panaudojimui kelių konstrukcijose. Švedijoje tokie tyrinėjimai buvo atlikti prieš 2 metus. Gauti rezultatai parodė, jog sunkiųjų metalų išsiplovimas iš pelenų į dirvožemį ir į vandenis nebuvo didelis, kaip ankščiau buvo manyta. Rezultatai parodė, kad dulkės nusėdę nuo kelio važiuojamosios dalies į pakelėse esančią augmeniją, daro didesnę žalą aplinkai ir tai yra didesnė problema [Summary of the program Environmentally correct utilization of ashes at Varmeforst m]. Praktikoje pelenai buvo naudojami mažais kiekiais asfaltu nepadengtuose keliuose. Suomija turi patirties naudojant smulkiuosius (lakiuosius) pelenus statant šalčiui atsparių konstrukcijų kelius. Pritaikant Suomijos patirtį ir eksperimentus atliktus Švedijoje, buvo sukurtas Vadovas, kuriame pateikti reikalavimui kelių be asfaltinės dangos statybai naudojant pelenus [Summary of the program Environmentally correct utilization of ashes at Varmeforst m]. Lakieji pelenai, susidarantys deginant biokurą ar anglį, daugiausia gali būti naudojami dvejopai, vienas būdas naudojant pelenus kaip atskirą vientisą sluoksnį, o kitas pelenus permaišant kartu su žvyru. Pelenų naudojimas suteikia tokių funkcinių savybių kaip tvirtumas, patvarumas ir atsparumas šalčiui. Taigi gaminiai, kuriuose yra lakiųjų pelenų arba kurie yra statybinių konstrukcijų pagrindas turės mažesnį pralaidumą, didesnį atsparumą šalčiui, ilgaamžiškumą. Šios savybės priklauso nuo lakiųjų pelenų kokybės, tikimasi, kad konstrukcijos naudojant pelenus gali būti geresnės už tradicines konstrukcijas, kaip yra naudojamas smėlis ar žvyras. Statant tokias kelių konstrukcijas, kai planuojama naudoti lakiuosius pelenus, visada siūloma kreiptis vietos valdžios leidimo, nes poveikis į aplinką turi būti apribotas ar labai minimalus. Konstrukcijų, kurių sudėtyje yra lakiųjų medžiagų, dulkėtumas ir senėjimo efektas priklauso nuo lietaus, tradicinėms konstrukcijoms šie efektai yra kitokie [Fly ash in civil engineering, Gravel roads, Hanna Munde ir kit.] Atlikti tyrimai žvyrkelių statyboje panaudojant lakius medienos pelenus susidariusius popieriaus ir energijos gamybos įmonėje parodė, jog pelenai susidarantys deginant medieną stabilizuoja ir sutvirtina žvyrą, todėl gali būti įmaišyti į žvyrą. Lakieji pelenai su žvyru yra sumaišomi maišyklėse, įmaišant į mišinį tam tikrą vandens kiekį. Pelenai sutvirtinę žvyrą, keliui suteikia daugiau stabilumo. Taip pat nustatyta, jog sunkiųjų metalų išsiplovimas į požeminius vandenis esančius kelio apylinkėse sumažėja [Gravel road stabilisation of Ehnsjovagen, Hallstavik, 2006]. Naudojant medienos pelenus kelių konstrukcijose reikalinga labiau sutankinti, sulyginti ir suspausti kelio dangą. Į konstrukcijas patekęs vanduo paskatina šarminimo procesą, tankumo sumažinimą bei sumažina atsparumą šalčiui. Kelių, kuriuose panaudoti lakieji pelenai, kokybiškas nusausinimas, kokybiškas sutankinimas, yra esminiai dalykai nuo kurių priklauso aplinkosauginis efektas. Lakiųjų pelenų panaudojimas žvyro sutvirtinimas, sustangrinimui yra efektyvesnis naudojant nedidelius lakiųjų pelenų kiekius [Fly ash stabilisation of gravel roads, Josef macsik, 2006]. 15

16 6. Pelenų panaudojimas gaminant betono gaminius Švedijoje galiojantys standartai pelenų panaudojimui cemento ir betono gaminimas gaminti yra pritaikyti pelenams, kuriuose gausu anglies ir silicio. Pelenai susidarantys deginant biokurą netenkina šių standartų. Todėl medienos pelenai buvo tyrinėjami, kaip priedas gaminant betoną. Švedijoje betono gamyboje neleidžiama pelenų panaudoti dideliais kiekiais ir pelenams keliami aukšti reikalavimai. Tačiau aukšta cemento kaina skatina ją mažinti, pavyzdžiui kaip rišančiąją medžiagą betone naudojant lakiuosius pelenus [Ashes in concrete related aplications regulations, best praktice and experence, 2003]. Švedijoje buvo atlikti tyrimai, kai lakieji medienos pelenai buvo panaudoti kaip cemento pakaitalas, ne įprastinėse, kitokio tipo konstrukcijose - rudos kasyklose. Kasyklų vietose iš kurių iškasta ruda lieka tuščios ertmės, kurios paprastai užpildomos įvairiomis liekanomis sumaišytomis su cementu, tam kad būtų išlaikytas stabilumas ir būtų galima eksploatuoti esančias šalia rudos kasyklas. Tyrimai parodė, kad lakieji medienos pelenai gali pakeisti pusę cemento kiekio, kuris naudojamas šiam sutvirtinimui. [Summary of the program Environmentally correct utilization of ashes at Varmeforst m]. Švedijoje atlikti bandymai panaudojant popieriaus pramonėje susidarančius medienos pelenus, parodė, jog medienos pelenai yra geras priedas, kuris stabilizuoja, sutvirtina betoną. Betono paviršius visas lygus ir be ertmių (porų) [Utilization Swedish fly ash from bio fuel fired pover plants as a filler materiali n concrete, Hillevi Sundblom, 2006]. Daugelis įmonių, kurios gamina betono gaminius, į pelenų panaudojimą betoninių gaminių gamyboje žiūri skeptiškai. Gal būt pasikeitimai matomi tik šiuo metu, kai išsaugo susidomėjimas pelenais. Aukštas aplinkosauginių aspektų supratimas ir įsisavinimas pastūmėjo šiam pasikeitimui. Iškyla rizika ar bus išlaikomi reikalavimai šiems gaminių kokybės rodikliams kaip patvarumas, ilgaamžiškumas ir patikimumas, nepaisant to, šių pelenų panaudojimas yra galimas, ir kur jie yra panaudojami ten gali būti sutaupomi pinigai ir taip pat sumažinamos CO2 emisijos (nes gaminant cementą CO2 emisijos labai didelės [Ashes in concrete related aplications regulations, best praktice and experence, 2003]. 16

17 7. Pelenų šalinimas regioniniame sąvartyne Energetikos įmonės deginimo metu susidarančius medienos pelenus galės priduoti į regioninį sąvartyną, kurio taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodyta, jog leidžiama šalinti nepavojingus medienos pelenus. Energetikos įmonėms transportuoti ir priduoti medienos pelenus į regioninius sąvartynus reikalingi didesni kaštai. Vidutinei energetikos įmonei, sudeginančiai apie t įvairios medienos apytiksliai per metus susidaro apie 500 t (apie 875 m3) pelenų. Už pelenų priėmimą į sąvartyną reikės mokėti mokestį, kuris bus nustatytas kiekvienoje savivaldybėje pagal galiojančias atliekų tvarkymo taisykles ir atliekų tvarkymo dokumentus. Pavyzdžiui, Alytaus regioniniame sąvartyne mokestis už vieną toną atliekų yra 50,85 Lt ( be PVM). Per vienerius metus įmonei priduoti pelenus į regioninį sąvartyną kainuotų apie Lt (be PVM). Į medienos pelenų tvarkymo išlaidas įeis ir pelenų transportavimo išlaidos. Transportavimo kaštų dydis priklauso nuo atstumo iki regioninio sąvartyno. Kai kurioms energetikos įmonėms transportuoti medienos pelenus pagal administracinį suskirstymą priklausantį regioninį sąvartyną yra neoptimalu. Pavyzdžiui, UAB Fortum Švenčionių energija turėtų medienos pelenus transportuoti į Vilniaus regioninį sąvartyną, tačiau arčiau juos būtų transportuoti į Utenos regioninį sąvartyną. Šiuo atveju Utenos regioninis sąvartynas neprivalo priimti atliekų iš UAB Fortum Švenčionių energijos. 4 lentelėje pateikiami regioninių atliekų tvarkymo centrų telefonin4s apklausos apie planuojamą pelenų utilizaciją sąvartynuose, rezultatai. 7 lentelė. Lietuvos regioniniai atliekų tvarkymo centrai Regioninis atliekų tvarkymo centras Regioniniame sąvartyne pelenų šalinimas šiuo metu vykdymas ateityje Marijampolės regioninis Vykdomas atliekų tvarkymo centras Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras Vykdomas Regioniniame sąvartyne pelenų šalinimo sąvartyne Dar neaišku, bet tikriausiai bus. Kainynas rengiamas. Bus vykdomas. Pelenai priimami pagal juridinį susitarimą (sutartis). Nustatytas kainynas. Pastabos TIPK leidimas rengiamas TIPK leidimas patvirtintas, galiojantis Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras Vykdomas Neaišku ar bus vykdomas. Pelenai priimami pagal juridinį susitarimą (sutartis). Kainynas nenustatytas Dabar pelenai priimami. Susidurta su problema, kad atveža per karštus pelenus, užsidega sąvartyne šiukšlės. Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras Panevėžio regioninis atliekų tvarkymo centras Vykdomas Neaišku ar bus vykdomas Pagrindinį sąvartyną eksploatuoja UAB Kauno švara, vėliau sąvartynas bus išplėstas ir toliau eksploatuos KRAC Vykdomas Bus vykdomas Šiaulių regioninis atliekų tvarkymo centras Vykdomas Bus vykdomas Telšių regioninis atliekų tvarkymo centras Nevykdomas Neaišku Pelenai eksploatacija buvo padariusi žalos, pažeidė atliekų filtro surinkimo 17

18 Regioninis atliekų tvarkymo centras Vilniaus regioninis atliekų tvarkymo centras Utenos regioninis atliekų tvarkymo centras Regioniniame sąvartyne pelenų šalinimas šiuo metu Regioniniame sąvartyne pelenų šalinimo sąvartyne vykdymas ateityje Pastabos sistemą. Nepriima Neaišku Pelenai pagrindiniame sąvartyne nepriimami, nes TIPK leidime pelenų šalinimas neleidžiamas. Po metų bus koreguojamas TIPK leidimas. Mažesniuose sąvartynuose kontrolė nevykdoma. Vykdomas Bus vykdomas 18

19 8. Pelenų panaudojimas vietinių sąvartynų rekultivavimui Remiantis užsienio patirtimi ir eksperimentais pelenai gali būti panaudojami sąvartynų rekultivavime formuojant sąvartyno paviršiuje sluoksnį- dangtį. Formuojant šį dangtį, pelenai yra naudojami kartu su apdorotu nuotekų dumblu. Šiam sluoksniui pelenai suteikia aukštą ph rodiklį (šarmingumą padidėja), taip pat suteikia dumblui stabilumo, dumblas sutvirtėja, sukietėja. Šis efektas yra prilyginamas mechaninio sutvirtinimo efektui. Švedijos projekte tam tikromis proporcijomis pelenai buvo sumaišyti su nuotekų dumblu ir paskleisti keturiose sąvartynų aikštelėse, kurioms buvo suformuotas aikštelių paviršius su pelenų-dumblo dangčiu. Šių paviršių tyrimai iki šiol atliekami. Suformuotas dangtis tapo žalias ir naudingas plotas, nes pro jį mažiau prasiskverbia paviršinis vanduo, kuris įtakoja cheminę atliekų degradaciją. Taip pat nustatyta, kad per didelis ph rodiklis, gali sumažinti nuotekų dumblo stabilumą, tvirtumą. [ Summary of the program Environmentally correct utilization of ashes at Varmeforst m]. Šio sluoksnio-dangčio funkcija yra riboti patenkančio vandens kiekį, kuris infiltruojasi į atliekas, dėl to kyla aukšti reikalavimui sluoksnio nepralaidimui, trapumui ir ilgalaikiškumui. Atliekant tokio sluoksnio tyrimus, kur nuotekų dumblas buvo sutvirtintas lakiaisiais pelenais, rezultatai parodė, kad šis mišinys (iš nuotekų dumblo ir pelenų) turi mažą vandens pralaidumą. Švedijoje yra sukurtos taisyklės ( Vadovas ), kuriomis vadovaujantis įrengiami pelenų-dumblo sluoksniai. Ši instrukcija susideda iš geotechninių reikalavimų pelenams apibūdinimo bei aplinkosaugai keliamų reikalavimų. Toje instrukcijose aprašyti reikalavimai šio sluoksnio įrengimui, sandėliavimui, ir tolimesnei jo priežiūrai. Šia instrukcija reikalinga tiems, kurie planuoja sąvartynų uždarymą su lakiųjų pelenų ir nuotekų dumblo mišiniu, kuriems reikalingi planai, bei kurie atsakingi už šio sluoksnio priežiūrą. Nuotekų dumblas ir lakieji pelenai iš skirtingų įmonių gali turėti skirtingas savybes. Naudojamų medžiagų kokybė gali keisti šio sluoksnio savybes - tai yra pralaidumą ir ilgalaikiškumą. Todėl ir pelenai ir nuotekų dumblas turi atitikti reikalavimus, kurie reikalingi šio sluoksnio formavimui. Šio sluoksnio gamyba turi būti atliekama su tokiomis pačiomis savybėmis, kurios buvo nustatytos ir suskaičiuotos laboratorijoje, kai šioms medžiagoms buvo daryti tyrimai [ Instruction manual Fly ash stabilised (FSS) as liner material Carling M., Hakansson K., ir kit.] Sąvartynų uždarymas panaudojant pelenų ir nuotekų dumblo mišinio sluoksnį, gali būti atliekamas nepavojingų atliekų sąvartynuose. Taip pat atlikti tyrimai parodė, kad sluoksnio laidumas laikui bėgant mažėja, tai yra laikui bėgant sluoksnis mažiau praleidžia vandens, todėl tokie sluoksniai yra ilgalaikis sprendimo būdas. Iki šios dienos sąvartynų aikštelės padengtos tokiu sluoksniu yra kelių metų senumo. Ateityje šio sluoksnio naudojimo informacijos bazė bus pakankamai informatyvi, tam kad būtų galima įvertinti tokio sluoksnio funkcionalumą, ilgalaikiškumą ir laidumą [Folow up Installed liner construction at Dragmossen waste site]. 19

20 9. Svarstyti klausimai 2007 m. rugsėjo 20 dieną buvo suorganizuotas susitikimas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovais siekiant aptarti susidariusią pelenų šalinimo problemą. Sustikime dalyvavo: Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė ir UAB Ekostrategija atstovai. Sustikime buvo svarstyti ir iškelti šie klausimai: Siekiant palengvinti pelenų panaudojimą ir sumažinti panaudojimo kaštus (tuo pačiu siekiant nedidinti šilumos gamybos savikainos), reikalinga: 1. Sudaryti sąlygas šalinti pelenus vietiniuose sąvartynuose, kol bus parengta reikalinga teisinė bazė, reglamentuojanti pelenų panaudojimą tręšimui. Pasak ministerijos atstovo, to padaryti neįmanoma. 2. Užtikrinti, kad Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai nesudarytų kliūčių įmonėms pasikoreguoti TIPK leidimus, kol dar nėra aiškiai reglamentuotas pelenų panaudojimas. Nėra aiškios pozicijos dėl TIPK koregavimo energetikos įmonei. Tačiau pokalbio metu A. Čepelė rekomendavo pelenus šalinti regioniniuose sąvartynuose, kurie turi leidimus. 3. Reikia, kad Aplinkos ministerija patikslintų savo poziciją medienos pelenų tyrimų klausimu. Daugelis laboratorijų gali atlikti medienos pelenus, tačiau jos neturi licenzijos. Aplinkos ministerijos atstovo nuomone, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija turėtų kreiptis į laboratorijas, su prašymu sertifikuotis pelenų tyrimams. 4. Reglamentuoti pelenų panaudojimo miškų ūkyje ir žemės ūkyje tvarką, siekiant supaprastinti procedūras. Tam reikalinga parengti Pelenų panaudojimo tręšimui taisykles. Aplinkos ministerijos atstovo nuomone, reikalingas oficialus Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos kreipimasis į Aplinkos ministeriją, su prašymu reglamentuoti medienos pelenų naudojimą žemės ūkyje bei miškų ūkyje. Dabartinis miško kuro pelenų panaudojimas žemės ūkyje laikomas legaliu, jeigu būtų įrodyta, jog medienos pelenai yra šalinami aplinkai saugiu būdu. 20

21 10. Išvados Miško kuro pelenų panaudojimo įgyvendinimas Miško kuro pelenai gali būti panaudoti daugelyje gamybos sričių, tačiau nėra reglamentuotos jų savybės, kokybės reikalavimai, panaudojant pelenus kelių statyboje, betono gaminių gamyboje ir kit. Reikalavimai reikalingi pelenus panaudojant ir sąvartynų rekultivavimui, formuojant pelenų ir dumblo dangtį. Skandinavijos šalyse daugiausia naudojami lakūs, smulkieji biokuro pelenai, todėl šios šalies pelenų naudojimo patirtį galima pritaikyti ir Lietuvoje panaudojant smulkius ir dugno pelenus. Geriausi prieinami gamybos būdai siūlo pelenus naudoti kaip trąšą, todėl studijoje rekomenduojama pelenus naudoti žemės ir miškų ūkyje. Reikalinga kreiptis į Aplinkos ministeriją, dėl miško kuro pelenų panaudojimo žemės ir miškų ūkyje reglamentavimo. Tol kol bus sukurti reglamentuojantys pelenų panaudojimą dokumentai, išlieka alternatyva pelenus vežti į vis dar veikiančius sąvartynus, bei į regioninius sąvartynus, kurie turi leidimus šalinti nepavojingus miško kuro pelenus. Kita alternatyva, pelenus naudoti pagal dabar galiojančią tvarką, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu, Atliekų tvarkymo taisyklėmis ir kitais atliekų tvarkymą reglamentuojančiais dokumentais, koreguoti TIPK leidimą tampant atliekų naudotoju. Miško kuro pelenus naudoti remiantis Kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais rekomendacijomis, kuriose nurodyti pelenų kokybės reikalavimai. Žemiau pateikiami siūlomi LŠTA veiksmai. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) veiksmai: 1. LŠTA kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl medienos pelenų panaudojimo žemės ir miškų ūkyje teisinio reglamentavimo. Šio prašymo koncepcija pateikta 3 priede. Siekiant pagreitinti procesą. LŠTA taip pat gali pateikti Aplinkos ministerijai alternatyvias Pelenų panaudojimo miško ir žemės ūkyje taisykles. Siekti, kad reglamentavime būtų supaprastintos procedūros, numatytos Kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais rekomendacijomis, pvz., nuostata atlikti Cezio137. tyrimus. 2. LŠTA kreiptis į regioninius atliekų tvarkymo centrus su prašymu, kad regioninio sąvartyno taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime į atliekų sąrašą būtų įtrauktos nepavojingi medienos pelenus. Šio prašymo koncepcija pateikta 5 priede. 3. LŠTA vardu kreiptis į laboratorijas su prašymu savo veiklą sertifikuoti pelenų tyrimams (1 priedas). Šio prašymo koncepcija pateikta 4 Priedas. Įmonių veiksmai: 1. Kol bus rengiamos pelenų panaudojimo žemės ir miškų ūkyje taisykles, šalinti pelenus sąvartynuose, kurie turi teisę juos priimti, tai yra turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriame, nurodyta, jog į sąvartyną galima vežti nepavojingus medienos pelenus. Pažymėtina, kad pagal susitarimą su Regioniniu atliekų tvarkymo centru, įmonės pelenus gali vežti ne tik į savo regiono sąvartyną, arba 2. Pelenus panaudoti miško tręšimui, vadovaujantis Kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais rekomendacijomis, tam reikalinga: Ūkinėje veikloje įteisinti pelenų panaudojimą: Koreguoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir tapti atliekų naudotoju. Atliekų naudojimas turi būti įvardintas pagal atliekų tvarkymo įstatymo 2 priedelį (Žin., 1998, Nr ; 2000, Nr ; 2002, Nr ). Šiuo atveju galimas variantas būtų Paskleidimas ant žemės, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę, įskaitant kompostavimą ir kitus biologinio perdirbimo metodus. Leidimas rengiamas remiantis TIPK leidimo išdavimo atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedo 8 punktą Šalinamos ar naudojamos (išskyrus tas 21

22 įmones, kurios perdirba tik savo gamybos metu susidariusias nepavojingas atliekas) atliekos (Žin., 2002, Nr ; Žin., 2005, Nr ). Taip pat reikalinga parengti atliekų tvarkymo reglamentą. Reglamentas rengiamas pagal Atliekų tvarkymo taisyklių (Žin., , Nr ) VI skyrių, o paties reglamento struktūra pateikiama taisyklių 13 priede. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama Leidimo dalis ir pateikiamas kartu su paraiška Leidimui gauti, atnaujinti ar koreguoti. Svarbu sudaryti sutartis su urėdijomis, kurios įsipareigotų priimti geros kokybės pelenus, tinkamus naudoti miško tręšimui. Urėdija turėtų kasmet sutartyje nurodyti kiek pelenų per metus ji pajėgi pašalinti, vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis. Ši sutartis turėtų būti atnaujinama kasmet. Rekomenduojama sutartį aptarti ir suderinti su Regiono aplinkos apsaugos departamentu. Jei reikalinga, įsirengti pelenų sandėlį (minimalūs reikalavimai: išbetonuota aikštelė, geriausia su pastoge, kuri apsaugotų nuo vėjo ir lietaus). Jei reikalinga, įsigyti įrangą pelenų stabilizavimui (reikalinga pelenus drėkinti, pelenų drėgmės kiekis turi būti % nuo sausų pelenų masės). Urėdija turėtų įsigyti įrangą pelenų išbarstymui. 22

23 11. Ekonominis vertinimas Šiame skyriuje pateikiamas trumpas energetikos įmonės išlaidų pelenų utilizavimui palyginimas. Žemiau aprašytos naudotos prielaidos, o ekonominis vertinimas pateikiamas 6 lentelėje. Ekonominis palyginimas atliekamas įmonei, kuri per metus sudegina t miško kuro, o pelenų per metus susidaro apie 500 t (875 m3). Pelenų panaudojimo veiklą reikalinga legalizuoti parengiant reikalingus dokumentus, jeigu dokumentai bus rengiami už įmonės ribų, šių dokumentų parengimui reikalingos papildomos išlaidos. Miško kuro pelenų tyrimas yra vienas iš pirmų žingsnių. Skandinavijos šalyse rekomenduojama atlikti tyrimus vieną kartą per metus (laikotarpyje nuo rudens iki pavasario). Mėginiai turi būti imami iš 15 atskirų vietų. Laboratorijos, kuri pateikė preliminarų tyrimų kainyną duomenimis vienas pelenų kokybės tyrimas be Cezio137 tyrimo (vienas Cezio137 tyrimas kainuoja 900 Lt), kainuoja apie 610 Lt. 15-os mėginių tyrimas kainuos 9200 Lt. Jeigu bus nustatomas Cezis137, laboratorinių tyrimų kaina padidės dvigubai. Skaičiavimuose pateikiame pelnų tyrimus netiriant Cezio137. Energetikos įmonė turi turėti pelenų laikinojo saugojimo vietą (sandėlį). Jeigu įmonės teritorijoje sandėlis yra blogos būklės, be stogo ir t.t., reikalinga jį renovuoti. Priimant kad sandėlio plotas yra 300 m2, o renovavimo kaina 50 Lt/m2 (kaina minimali), reikalinga apie Lt. Jeigu įmonė turi geros būklės sandėlį šie kaštai nereikalingi. Tačiau visiškai naujo sandėlio įrengimo kaina būtų didesnė. Pelenų stabilizavimo įrangos įsirengimo kaina Švedijoje 2003 metais buvo apie eurų, drėkinimo operacijoms nereikalinga papildomų darbuotojų, kaina paprasto pelenų drėkinimo kai produktyvumas 4000 t/per metus yra už toną 2,5 euro [Wood ash recycling state of the art in Finland and Sweeden, draft , Pirkko Vesterinen]. Pelenų išvežimas gali būti atliekamas įvairiomis transporto priemonėmis: traktoriais su priekabomis, savivartėmis ir t.t. Vidutiniškai įmonėje susidaro apie 875 m3, vieno išvežimo metu gali būti išvežta 5-10 m3 pelenų. Toliau skaičiavimuose priimame, kad vieno išvežimo metu apytiksliai išvežama 7 m3 arba apie 4 t pelenų, t.y. apie 125 reisai/metus. Priimame, kad vieno išvežimo metu, transporto priemonė nuvažiuoja apie 60 km. Transporto priemonės kuro norma (dyzelis) šimtui kilometrų yra nuo ltr/100 ui km. Priimame, kad transporto priemonei kuro norma yra 30 ltr, tuomet vieno reiso kaina yra apie 40 Lt (kai dyzelino kaina žemės ūkio technikai yra apie 2 Lt). Utilizavimo sąvartyne išlaidos susideda iš transportavimo ir pridavimo į sąvartyną kaštų. Kai kurių regioninių sąvartynų atstovų teigimu, pridavimo į sąvartyną išlaidos sudarys apie 55 Lt vienai tonai pelenų. Jeigu įmonėje susidaro 500 tonų pelenų, reikalinga apie Lt/metus. Transportavimo išlaidos priklauso nuo atstumo iki regioninio sąvartyno. Vieno reiso metu nuvažiuotas atstumas gali siekti ir daugiau nei 60 km. 23

24 8 lentelė. Energetikos įmonės patiriamos išlaidos miško kuro pelenų utilizavimui. TIPK leidimo koregavim as Pelenų tyrimai 1, be Cezio tyrimų Pelenų stabilizavimas 2 Sandėlio įrengimas, esamo sandėlio vietoje ar rekonstrukcija Pelenų išvežimas (kai atstumas apie 60 km) Pelenų pridavimas urėdijai arba ūkininkui 3 Pelenų pridavimas į regiono sąvartyną Iš viso Miško kuro pelenų panaudojim as tręšimui Miško kuro pelenų vežimas į regioninį sąvartyną 4000 Lt 9200 Lt Lt 5000 Lt Lt pirmais metais Lt Lt vėlesniais metais Lt 5000 Lt Lt Lt pirmais metais 5000 Lt Lt Lt vėlesniais metais 1 Cezio 137 vienas tyrimas kainuoja apie 900 Lt. 15-kai tokių mėginių kainuos Lt. Šis elementas nustatomas, dėl to kad medienoje galėjo susikaupti po Černobilio avarijos. 2 Stabilizavimo įrangos kaina priklauso nuo stabilizatoriaus pajėgumo, kuris priklauso ir nuo perdirbamų pelenų kiekio. Vėlesniais metais už perdirbamų pelenų kiekį priimant, kad stabilizuojamų pelenų kaina iki 5000 Lt, priimant jog kaina atitinka Švedijos standartus. Lentelėje stabilizavimo įrangos kaina pirmais metais neįvertinta. 3 -.Pridavimo urėdijai ar ūkininkui išlaidos gali būti tiek neigiamos (patiriamos papildomos išlaidos), bet gali būti ir teigiamos (gaunamos pajamos), jei ūkininkas vietoje įprastinių trąšų įsigyja pelenus. Šioje lentelėje šios išlaidos priimtos lygios 0. Šis ekonominis vertinimas, paremtas daugeliu prielaidų, todėl nėra tikslus. Norint perdirbti pelenus, kurie vėliau gali būti panaudoti pirmiausiai reikalinga rinka, kuriai pelenus būtų naudinga ir ekonomiška naudoti. Šia rinka Lietuvoje galėtų būti Kelių statybos ir remonto įmonės, cemento ir betono gaminių gamyklos, todėl reikalingi tyrimai ir bandymai Lietuvoje, taip pat vėlesnis šios gamybos ir gaminių technologinis reglamentavimas. Skandinavijos šalyse tokio tipo įmonėse daugiausia naudojami smulkūs biokuro pelenai, kurie paprastai turi daugiau cementinių savybių negu dugno pelenai. Lietuvoje energetikos įmonėse susidarančių pelenų didžiąją dalį sudaro dugno pelenai, šie pelenai remiantis Geriausiais prieinamais gamybos būdais, gali būti perdirbami ir naudojami kaip trąša. 8 lentelėje pateikiamas ekonominis vertinimas, kuris atliktas Suomijos galimybių studijoje. Šis vertinimas apima pelenų perdirbimo ir visas transporto išlaidas, tam kad pelenai būtų panaudoti kaip trąša. 24

25 Palyginamasis ekonominis įvertinimas Pelenų perdirbimo išlaidos paskaičiuotos, kai pagaminamos produkcijos(granulių) yra 6300 t/metus. Šie investicijų skaičiavimai paremti prie tam tikrų ekonominių sąlygų, 2003 metų duomenys [Wood ash recycling state of the art in Finland and sweeden, draft , Pirkko Vesterinen]. 9 lentelė. 25

26 išbarstymas malūnsparniu išbarstymas miško traktoriumi išbarstymas malūnsparniu išbarstymas miško traktoriumi išbarstymas malūnsparniu išbarstymas miško traktoriumi Kainos faktorius Būdai A B C Kaina už vieną toną, eurai/už toną 1. Investicijos eurais: Vietos įrengimas pelenų sandėliavimui ,35 Naujas sandėliavimo pastatas su konvejeriu ,20 Bendra investicinė suma 2. Pelenų gamybos ir paskleidimo kaina; Granuliavimas Transporto išlaidos gaminant - 1,35 5,20 27,25 27,25 27,25 1,0 1,0 Pakrovimo darbai 0,35 0,35 0,35 Transporto išlaidos išvežant (50 km) 3,85 3,85 3,85 Pelenų išbarstymas miško traktoriumi 0,5 km kaina Pelenų išbarstymas malūnsparniu 1 km kaina 8,05 8,05 8,05 50,45 50,45 50,45 Bendra gamybos ir paskleidimo kaina 40,6-82,9 40,6-82,9 39,9-81,9 1+2: BENDRA SUMA 40,6-82,9 41,9-84,3 44,7-87,1 * A. Paplitęs metodas; sandėliavimas lauke fabriko teritorijoje; B. Sandėliavimas sename ceche, reikalingas pastato įrengimas sandėliavimui (tūris 1000 m 3 ); C. Naujas sandėlio pastatas, šiaurinėje teritorijos dalyje nuo granuliavimo įrenginių. Sugranuliuotų pelenų transportavimas į sandėlį. 26

27 12. Literatūros sąrašas 1. Kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais rekomendacijos, Wood ash recycling state of the art in Finland and Sweden, Pirkko Vesterinen, 2003; 3. Žmonių sauga, P. Čyras,VGTU; 4. Aplinkos apsauga, Pranas Baltrėnas, 1996 m; 5. Augalų tręšimas medžio pelenais, Dr. Elvyra Butkuveinė ir kit.; 6. Summary of the program Environmentally correct utilization of ashes at Varmeforst, m.; 7. Summary of the program Environmentally correct utilization of ashes at Varmeforst m.; 8. Fly ash in civil engineering, Gravel roads, Hanna Munde ir kit. 9. Gravel road stabilisation of Ehnsjovagen, Hallstavik 2006m.; 10. Fly ash stabilisation of gravel roads, Josef Macsik, 2006m.; 11. Ashes in concrete related aplications regulations, best praktice and experience, 2003m.; 12. Utilization Swedish fly ash from bio fuel fired pover plants as a filler material and concrete, Hillevi Sundblom, 2006 m.; 13. Instruction manual Fly ash stabilised (FSS) as liner material, Carling M., Hakansson K., ir kit. 14. Folow up Installed liner construction at Dragmossen waste site.; 15. Laboratorijų sąrašas prieiga internete Miškų urėdijos ir kontaktiniai duomenys, prieiga internete: Valstybinės reikšmės miško žemės plotai pagal augavietes urėdijose ir nacionaliniame parke, prieiga internete: Didekių ūkių sąrašas, prieiga internete: Ekologiniai ūkiai: 27

28 1 PRIEDAS. Laboratorijos Laboratorijų sąrašas, į kurias reikėtų išsiųsti prašymą dėl veiklos sertifikavimo pelenų tyrimams, prieinamas internete: Taip pat pateikiame laboratorijų sąrašą, kurios pateikė duomenis apie savo veiklą ir atliekamus tyrimus. Pavadinimas, adresas, telefonas, faksas 1 Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro analitinis skyrius Savanorių pr. 287, LT Kaunas, tel. (8-37) , faks. (8-37) Kontaktinis asmuo Šarūnas Antanaitis, analize@agrolab.lt, 3 UAB "Vilniaus vandenys" Nuotekų laboratorija Titnago g. 74, LT Vilnius, tel. (8-5) , faks.(8-5) Kontaktinis asmuo Irena Bružienė v.irena@vv.lt 4 Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija Tel ; ; v.augustinavičienė@aaa.am.lt 5 Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų laboratorija Saulėtekio al. 11, LT Vilnius, tel , faksas Kontaktinis asmuo E. Paliulis aak@ap.vgtu.lt Iš laboratorijų gauti atsakymai pateikti 6 priede. Pastabos Leidimo tirti pelenus neturi. Nustato beveik visus cheminius elementus pateiktus 1 lentelėje. Pateikė preliminarų kainyną. Jeigu matys poreikį atlikti šiems tyrimams, gali sertifikuotis. Leidimo tirti pelenus neturi. Atlikti gali tik dalies cheminių elementų (tik sunkiųjų metalų) tyrimus. Pateikė preliminarų kainyną. Leidimo tirti pelenus neturi. Nustato beveik visus cheminius elementus pateiktoje 1 lentelėje. Leidimo tirti pelenus neturi. Gali atlikti tik dalies cheminių elementų ( tik kai kurių sunkiųjų metalų: Nikelio, Chromo, Švino, Vario, Cinko). Pateikė preliminarų kainyną. 1

29 2 PRIEDAS. Miškų urėdijos ir kontaktiniai duomenys Miškų urėdijos ir kontaktiniai duomenys, prieiga internete: Valstybės įmonė Alytaus miškų urėdija Medelyno g. 33, Alytus, tel , 2150; faks , 2151 Valstybės įmonė Anykščių miškų urėdija Vilniaus g. 101, Anykščiai, tel , 2264; faks , 2264 Valstybės įmonė Biržų miškų urėdija J.Basanavičiaus g. 62, Biržai, tel.: , 2491; faks , 2489 Valstybės įmonė Druskininkų miškų urėdija M.K.Čiurlionio g. 96, Druskininkai, tel , 2146; faks , 2148 Rimantas Prūsaitis, mob. tel Sigitas Kinderis, mob. tel Romanas Gaudiešius, mob. tel Viktoras Klimas, mob. tel Valstybės įmonė Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija Liepų g. 12, Girionys, Kauno r., tel , 2076; faks , 2078 Valstybės įmonė Ignalinos miškų urėdija Ažušilės g. 18, Ignalina, tel , 2277; faks , 2277 Valstybės įmonė Jonavos miškų urėdija Miško g. 1, Jonava, tel , 2236; faks , 2246 Valstybės įmonė Joniškio miškų urėdija Beržininkų k., Joniškio r., tel , 2345; faks , 2349 Valstybės įmonė Jurbarko miškų urėdija Miškininkų g. 5, Jurbarkas, tel , 2479; faks , 2467 Kęstutis Šakūnas, mob. tel Vergantas Valiukas, mob. tel Vytautas Daukševičius, mob. tel Aleksas Abromavičius, mob. tel Faustas Bakys, mob. tel

30 Valstybės įmonė Kaišiadorių miškų urėdija Miškininkų g. 1, Kaišiadorys, tel , 2567; faks , 2570 Valstybės įmonė Kauno miškų urėdija Romainių g. 2, Kaunas, tel , 2100; faks , 2097 Stasys Truskauskas, mob. tel Juozas Jermalavičius, mob. tel Valstybės įmonė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija Miškininkų g.1, Kazlų Rūda, Marijampolės r., tel , 2195; faks , 2193 Albertas Zdanevičius, mob. tel Valstybės įmonė Kėdainių miškų urėdija S Dariaus ir Girėno g. 46, Kėdainiai, tel , 2229; faks , 2224 Valstybės įmonė Kretingos miškų urėdija Savanorių g. 27, Kretinga, tel , 2438; faks , 2435 Valstybės įmonė Kupiškio miškų urėdija Vilniaus g. 33, Kupiškis, tel , 2536; faks , 2535 Valstybės įmonė Kuršėnų miškų urėdija Gedimino g. 4, Kuršėnai Šiaulių r., tel , 2586; faks , 2605 Valstybės įmonė Marijampolės miškų urėdija Vilkaviškio g. 71, Marijampolė, tel , 2182; faks , 2189 Valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija Senkelio g. 14, Mažeikiai, tel , 2403; faks , 2400 Valstybės įmonė Nemenčinės miškų urėdija Vilniaus g. 60, Nemenčinė, Vilniaus r., tel , 2019; faks , 2031 Juozas Girinas, mob. tel Antanas Baranauskas, mob. tel Dainius Stonkus, mob. tel Algimantas Juozas Kundrotas, mob. tel Kęstutis Bielskus, mob. tel Albinas Paulavičius, mob. tel Eligijus Ryškus, mob. tel azuolas@keduredija.lt uredas@kretmu.lt d.stonkus@kupmu.lt info@kursmu.lt k.bielskus@mmu.lt info@mazmu.lt elis@nmu.lt, elis@delfi.lt 3

31 Valstybės įmonė Pakruojo miškų urėdija Linksmučių k., Pakruojo r., tel , faks Valstybės įmonė Panevėžio miškų urėdija Savitiškio g. 13, Panevėžys, tel , 2129; faks , 2124 Valstybės įmonė Prienų miškų urėdija Ignacavos vnk., Prienų r., tel , faks Valstybės įmonė Radviliškio miškų urėdija Šiaulių g. 31, Radviliškis, tel , 2325; faks , 2326 Valstybės įmonė Raseinių miškų urėdija Norgėlų k., Raseinių r., tel , 2367; faks , 2372 Valstybės įmonė Rietavo miškų urėdija Taikos g. 4 a, Rietavas, Plungės r., tel , faks Valstybės įmonė Rokiškio miškų urėdija Sakališkio g. 2, Rokiškis, tel , 2512; faks , 2513 Valstybės įmonė Šakių miškų urėdija Giedručių k., Šakių r., tel , 2201, faks , 2200 Valstybės įmonė Šalčininkų miškų urėdija Tartoko k., Šalčininkų r., tel ; 2255; faks , 2255 Valstybės įmonė Šiaulių miškų urėdija Žalioji 2, Toločiai, Šiaulių r., tel , 2117; faks , 2115 Kazys Gudas, mob. tel Daugirdas Lukoševičius, mob. tel Robertas Judickas, mob. tel Juozas Eismontas, mob. tel Antanas Kilčiauskas, mob. tel Vacys Jankauskas, mob. tel Rimantas Kapušinskas, mob. tel Ksaveras Vaičiūnas, mob. tel Gintaras Paltanavičius, mob. tel Stasys Pališkis, mob. tel info@pakmu.lt d.lukosevicius@panmu.lt info@prmu.lt info@radmu.lt a.kilcauskas@rasuredija.lt info@rietmu.lt r.kapusinskas@rokmu.lt k.vaiciunas@samu.lt saluredija@is.lt info@simu.lt 4

32 Valstybės įmonė Šilutės miškų urėdija Nemuno g. 15, Šilutė, tel , 2383; faks , 2396 Valstybės įmonė Švenčionėlių miškų urėdija Žeimenos g. 49, Švenčionėliai Švenčionių r., tel , 2286; faks , 2298 Valstybės įmonė Tauragės miškų urėdija Vytauto g. 125, 72211Tauragė, tel , 2453; faks , 2452 Valstybės įmonė Telšių miškų urėdija Berkinėnų k., Ryškėnų sen. Telšių raj., tel , 2428; faks , 2423 Valstybės įmonė Tytuvėnų miškų urėdija Miškininkų g. 3, Tytuvėnai, Kelmės r., tel , 2358; faks , 2363 Valstybės įmonė Trakų miškų urėdija Rubežių k., S.Trakų pšt., Trakų r., tel ,faks Valstybės įmonė Ukmergės miškų urėdija Vilniaus g. 140, Ukmergė, tel , 2167; faks , 2177 Valstybės įmonė Utenos miškų urėdija Molėtų g. 51, Utena, tel , 2313; faks , 2311 Valstybės įmonė Valkininkų miškų urėdija Miškininkų g Valkininkai, Varėnos r., tel , faks Valstybės įmonė Varėnos miškų urėdija Miškininkų 5, Varėna, tel , 2611; faks , 2609 Stepas Bairašauskas, mob. tel Nauris Jotautas, mob. tel Paulius Martinavičius, mob. tel Bronislovas Banys, mob. tel Svajūnas Vaitekūnas, mob. tel Vygantas Mierkis, mob. tel Kazys Grybauskas, mob. tel Stasys Kvedaras, mob. tel Arvydas Strazdas, mob. tel Pranas Celevičius, mob. tel uredija@smu.lt uredas@svuredija.lt tauragesmu@takas.lt b.banys@telsiuuredija.lt uredas@tytumu.lt uredas@tmu.lt uredas@ukmu.lt info@utmu.lt uredas@valkmu.lt uredas@varmu.lt 5

33 Valstybės įmonė Veisiejų miškų urėdija Kalvelių k., Veisiejų sen., Lazdijų r., tel , 2161; faks , 2155 Valstybės įmonė Vilniaus miškų urėdija Smolensko g. 15, 03201Vilnius, tel , 2010; faks , 2002 Valstybės įmonė Zarasų miškų urėdija Smėlynės g. 11, Zarasai, tel , 2270; faks , 2275 Zenius Želionis, mob. tel Raimondas Ribačiauskas, mob. tel Rimantas Jurevičius, mob. tel

34 3 PRIEDAS. Prašymas atlikti veiklos sertifikavimą dėl miško kuro pelenų tyrimo Laboratorijoms pagal sąrašą, skelbiamą DĖL VEIKLOS SERTIFIKAVIMO MIŠKO KURO PELENŲ TYRIMŲ ATLIKIMUI Lietuvoje labai daug centralizuoto šilumos tiekimo įmonių katilinėse degina medieną. Degimo metu susidaro miško kuro pelenai. Iki šiol miško kuro pelenus įmonės šalindavo vietiniuose sąvartynuose. Šie sąvartynai palaipsniui bus uždaromi (iki 2009 m. turi būti uždaryti visis sąvartynai), o įmonės turės pelenus šalinti regioniniuose sąvartynuose. Atsižvelgiant į tai, kad pelenų šalinimas regioniniuose sąvartynuose pakankamai brangus, įmonės ieško būdų pelenus panaudoti pakartotinai, pavyzdžiui miškų arba žemės ūkyje. Tam, kad pelenai galėtų būti panaudoti pakartotinai, reikalinga nustatyti pelenų cheminę sudėtį. Tačiau energetikos įmonės susidūrė su problema, jog Lietuvoje nėra nei vienos laboratorijos turinčios licenziją atlikti pelenų tyrimus. Prašome Jūsų laboratoriją sertifikuoti savo veiklą miško kuro pelenų tyrimų atlikimui. Pridedame lentelę, kutrioje yra išvardinti cheminiai elementai, kurių tyrimus rekomenduojama atlikti, norint panaudoti miško kuro pelenus. Atkreipiame dėmesį, kad gali reikėti atlikti nemažai tokių tyrimų, kadangi apie 40 šilumos tiekimo įmonių kurui naudoja medieną. Pelenų tyrimus reikėtų atlikti 17-kai cheminių elementų iki 15 mėginių kasmet.. 1 lentelė. Cheminiai elementai, kurių tyrimus rekomenduojama atlikti, norint panaudoti miško kuro pelenus miškų ar žemės ūkyje Cheminis parametras 1. Org. anglis., % 2. Fosforas, g kg Kalis, g kg Kalcis, g kg Magnis, g kg Boras, mg kg Vanadis, mg kg Nikelis, mg kg Chromas, mg kg Kadmis, mg kg Švinas, mg kg Varis, mg kg Cinkas, mg kg Arsenas, mg kg Gyvsidabris, mg kg Cezis, kbq kg Benz(a)pirenas, µg kg -1 7

35 4 PRIEDAS. Prašymas reglamentuoti miško kuro pelenų panaudojimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Jakšto 4/9, LT-01105, Vilnius DĖL PELENŲ PANAUDOJIMO ŽEMĖS ŪKYJE IR MIŠKŲ ŪKYJE REGLAMENTAVIMO Lietuvoje nemažai centralizuoto šilumos tiekimo įmonių katilinėse degina medieną. Medienos panaudojimas šilumos gamybai didina nepriklausomybę nuo atsivežtinio kuro, mažina šiltnamio dujų emisijas į aplinką ir leidžia sumažinti įmonės kaštus energijos gamybai, o tuo pačiu ir šilumos kainas vartotojams. Medienos degimo metu susidaro miško kuro pelenai. Iki šiol miško kuro pelenus įmonės šalindavo vietiniuose sąvartynuose. Šie sąvartynai palaipsniui bus uždaromi, o įmonės turės pelenus šalinti regioniniuose sąvartynuose. Tačiau dar nėra žinoma ar visi regioniniai sąvartynai šiuos pelenus priims, be to, tai neabejotinai padidins įmonių išlaidas pelenų šalinimui, o tuo pačiu įtakos ir šilumos kainą galutiniams vartotojams. Medienos pelenų panaudojimas tręšimui miškų arba žemės ūkyje yra viena iš alternatyvų, kuri leistų įmonėms sumažinti pelenų šalinimo išlaidas Tačiau dabartiniu momentu medienos pelenai yra įvardijami kaip atliekos 1, todėl pelenų panaudojimui miškų ir žemės ūkyje galioja atliekų tvarkymo normos, taisyklės ir kiti teisės aktai susiję su atliekų tvarkymu. Miško kuro pelenų panaudojimas miškų ir žemės ūkyje apibrėžtuose Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytuose atliekų tvarkymo būduose nėra pakankamai tikslus (Žin., 1998, Nr ; 2000, Nr ; 2002, Nr ). Miško kuro pelenų panaudojimas žemės ūkyje bei kitur gali būti atliekamas tik aplinkai saugiu būdu. Atkreipiame dėmesį, kad biomasę deginantiems įrenginiams pelenų panaudojimas tręšimui siūlomas ir Geriausiuose prieinamuose gamybos būduose. Aplinkosauginė nauda gaunama pakartotinai panaudojant degimo atliekas. Pelenų panaudojimas tręšimui taip pat yra įprastinė praktika kitose Europos šalyse (pvz., Suomijoje), taip pat šioje srityje jau yra sukaupta nemaža ir Lietuvos mokslinių institucijų patirtis. Manome, kad pelenų panaudojimas dabartinėmis sąlygomis neišspręstų pelenų panaudojimo problemos ateityje. Šios problemos sprendimui reikalinga reglamentuoti ir supaprastinti pelenų panaudojimą miškų ir žemės ūkyje. Prašome kuo skubiau spręsti pelenų pakartotinio panaudojimo klausimus ir reglamentuoti pelenų panaudojimą tręšimui miškų ir žemės ūkyje Terminių procesų atliekos dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės (išskyrus garo katilų dulkes, nurodytas ) lakieji durpių ir neapdorotos medienos pelenai 8

36 5 PRIEDAS. Prašymas pelenus priimti į nepavojingų atliekų sąvartynus Regioniai atliekų tvarkymo centrai Kopija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Jakšto 4/9, LT-01105, Vilnius DĖL NEPAVOJINGŲ MEDIENOS PELENŲ ĮTRAUKIMO Į ŠALINAMŲ ATLIEKŲ SĄRAŠĄ KOREGUOJANT AR RENGIANT PAGRINDINIO REGIONINIO SĄVARTYNO TIPK LEIDIMĄ Įgyvendinant regioninę atliekų tvarkymo sistemą, Lietuvoje šiuo metu uždaromi rajonų vietiniai sąvartynai. Energetikos įmonės visą laiką turėjo galimybę šalinti pelenus vietiniuose sąvartynuose, tačiau juos uždarius medienos pelenai turės būti vežami į pagrindinį regiono nepavojingų atliekų sąvartyną. Šio sąvartyno taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime turi būti leidžiama šalinti nepavojingus medienos pelenus. Tačiau iškilo problema, jog regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno leidime gamybos metu susidarę nepavojingi medienos pelenai pagal galiojančias teisines normas neprivalo būti įtraukti. Todėl jei regioniniai atliekų tvarkymo centrai nenumatys pagal TIPK leidimą galimybės priimti nepavojingas medienos atliekas, gali atsirasti ribojimas ir neleidimas šalinti nepavojingus medienos pelenų regioniniuose sąvartynuose, sukelsiantis ekologinių ir aplinkosauginių problemų. Energetikos įmonės suinteresuotos ir ieško kitų galimybių, kaip medienos pelenai ir gerosios jų savybės gali būti panaudotos kitaip, negu tik pašalinamos sąvartyne, tačiau šiuo metu medienos pelenų panaudojimą kitose ūkinėse veiklose apriboja teisinių dokumentų, kurie reglamentuotų pelenų pakartotinį panaudojimą, trūkumas. Tuo tarpu nepavojingų atliekų susidarančių gamybos metu šalinimą regiono nepavojingų atliekų sąvartynuose remia ir palaiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kuri 2007 m. gegužės 22 d. išsiuntė raštą Dėl atliekų priėmimo į nepavojingų atliekų sąvartynus (raštas išsiųstas ), prašydama regioninius atliekų tvarkymo centrus sudaryti galimybę regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose šalinti atliekas, kurių neįmanoma perdirbti ar kitaip panaudoti ir kurios atitinka teisės aktuose nustatytus atliekų priėmimo į atitinkamos klasės sąvartynus kriterijus. Prašome rengiant arba koreguojant Nepavojingų atliekų sąvartyno taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą įtraukti nepavojingus medienos pelenus ir neužkirsti galimybės gamybos metu susidarančius nepavojingus medienos pelenus šalinti regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne.. 9

37 6.PRIEDAS. Aplinkos ministerijos raštas. Šis raštas regioniniams departamentams ir atliekų tvarkymo centrams buvo išsiųstas Aplinkos ministerijai žinant apie susidariusią padėtį ir pelenų panaudojimo problemą. Šiuo raštu norima paskatinti atliekų tvarkymo centrus, kad į regioninius nepavojingų atliekų sąvartynus būtų priimtos nepavojingas gamybos atliekas. Taip pat raginama atreikptį dėmesį į šią problemą regiono aplinkos apsaugos departamentams išduodant TIPK leidimus.. LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA Juridinių asmenų registras. Kodas A. Jakšto g. 4/9, LT Vilnius. Tel. (8~5) Faks. (8~5) El. p. PVM moketojo kodas LT Regionų aplinkos apsaugos departamentams Regioniniams atliekų tvarkymo centrams Į Nr. Nr. (10-4)-D DĖL ATLIEKŲ PRIĖMIMO Į NEPAVOJINGŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNUS Aplinkos ministerija gavo informaciją, kad naujai atidaromuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose priimamos tik mišrios komunalinės atliekos, neatsižvelgiant į tai, kad įmonės ir organizacijos, kurių gamybinės atliekos iki šiol buvo šalinamos sąvartynuose, neturi, kur jas dėti, kadangi jų neįmanoma perdirbti ar kitaip panaudoti. Regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose gali būti šalinamos įmonių ir organizacijų gamybinės atliekos, kurių negalima perdirbti ar kitaip sutvarkyti ir kurios atitinka Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių 2 priedėlio II dalyje nustatytus atliekų, priimtinų į nepavojingų atliekų sąvartynus, kriterijus ir ribines vertes. Todėl prašome regionų aplinkos apsaugos departamentus išduodant TIPK leidimus sąvartynų operatoriams atkreipti dėmesį, ar į leidžiamų šalinti atliekų sąrašus įtrauktos ne tik mišrios komunalinės atliekos, bet ir tos atliekos, kurių šalinimo galimybė buvo vertinama atliekant PAV procedūras bei numatyta sąvartynų techniniuose projektuose ir kurias perdirbti ar kitaip panaudoti Lietuvoje šiuo metu nėra galimybių. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pagal minėtas taisykles, sąvartynai skirstomi į trijų klasių sąvartynus: pavojingų, nepavojingų ir inertinių atliekų. Minėtos taisyklės taip pat nustato, kad paraiškoje TIPK leidimui gauti turi būti nurodyta sąvartyno klasė, todėl TIPK leidimai turi būti išduodami laikantis šios klasifikacijos ir juose taip pat turi atsispindėti sąvartyno klasė. TIPK leidimuose neturėtų būti nurodyti tokie sąvartynų pavadinimai, kaip regioninis sąvartynas, regioninis komunalinių atliekų sąvartynas ir pan. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas problemas, prašome regioninius atliekų tvarkymo centrus atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją ir sudaryti galimybę regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose šalinti atliekas, kurių neįmanoma perdirbti ar kitaip panaudoti ir kurios atitinka teisės aktuose nustatytus atliekų priėmimo į atitinkamos klasės sąvartynus kriterijus. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis 10

Netesybos, minimalūs nuostoliai, iš anksto sutarti nuostoliai. Privatinės teisės tyrimai 2013 m. vasario 4d. Vilnius Dr.

Netesybos, minimalūs nuostoliai, iš anksto sutarti nuostoliai. Privatinės teisės tyrimai 2013 m. vasario 4d. Vilnius Dr. Netesybos, minimalūs nuostoliai, iš anksto sutarti nuostoliai Privatinės teisės tyrimai 2013 m. vasario 4d. Vilnius Dr. Danguolė Bublienė Sutartis už prievolės neįvykdymą numato liquidated damages Sutartis

More information

Įvadas į duomenų suvedimą ir apdorojimą

Įvadas į duomenų suvedimą ir apdorojimą Įvadas į duomenų suvedimą ir apdorojimą Renginys, laikas ir vieta Liisa Kajala Metsähallitus, Natural Heritage Services Tyrimų atlikimo etapai: Duomenų Pradinis planavimas Duomen ų rinkimo planavimas Anketos

More information

Miško biomasė ir jos panaudojimas energetikoje

Miško biomasė ir jos panaudojimas energetikoje LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS MIŠKŲ INSTITUTAS Miško biomasė ir jos panaudojimas energetikoje dr. Marius Aleinikovas 2012 m. sausio 11 d. Turinys Įvadas; Medienos kuro klasifikacija; Miško

More information

Uždaryto Mickūnų sąvartyno aplinkos vandens kokybė. ir jos kaita m.

Uždaryto Mickūnų sąvartyno aplinkos vandens kokybė. ir jos kaita m. Uždaryto Mickūnų sąvartyno aplinkos vandens kokybė ir jos kaita 2004 20 m. Pateikiami pagrindiniai 2004 20 metų Vilniaus miesto uždaryto Mickūnų sąvartyno požeminio vandens kokybės ir jos kaitos vertinimo

More information

SAUGOS DUOMENŲ LAPAS

SAUGOS DUOMENŲ LAPAS SAUGOS DUOMENŲ LAPAS Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) su II Priedėliu 31 Straipsniu. 1 SKIRSNIS. Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas 1.1 Produkto identifikatorius

More information

Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas Vilniaus universitetas MIKROKLIMATOLOGIJA REFERATAS Kritulių matavimai Distanciniai matavimo metodai Kiti matavimo metodai Kokybės užtikrinimas ir kontrolė Laimonas Januška 2015 Kritulių matavimai Kritulių

More information

PREVENCINĖS VANDENS TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS

PREVENCINĖS VANDENS TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Melioracijos katedra Alma Pocienė, Skirmantas Pocius PREVENCINĖS VANDENS TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS mokomoji knyga Kaunas, ardiva,

More information

M. IŠVYKSTAMOJO TURIZMO IŠ NORVEGIJOS, ŠVEDIJOS IR SUOMIJOS Į LIETUVĄ ANALIZĖ

M. IŠVYKSTAMOJO TURIZMO IŠ NORVEGIJOS, ŠVEDIJOS IR SUOMIJOS Į LIETUVĄ ANALIZĖ 2007-2011 M. IŠVYKSTAMOJO TURIZMO IŠ NORVEGIJOS, ŠVEDIJOS IR SUOMIJOS Į LIETUVĄ ANALIZĖ Vilnius, 2012 TURINYS 1. BENDRA IŠVYKSTAMOJO TURIZMO IŠ NORVEGIJOS, ŠVEDIJOS, SUOMIJOS STATISTIKA... 2 1.1 Atvykstamasis

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS BETONO ĮGERIAMUMO VANDENIUI KINETINIAI TYRIMAI, NAUDOJANT PAPILDOMAI C-H-S KRISTALUS FORMUOJANČIUS PRIEDUS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS BETONO ĮGERIAMUMO VANDENIUI KINETINIAI TYRIMAI, NAUDOJANT PAPILDOMAI C-H-S KRISTALUS FORMUOJANČIUS PRIEDUS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS PANEVĖŽIO TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO FAKULTETAS Paulius Jankauskas BETONO ĮGERIAMUMO VANDENIUI KINETINIAI TYRIMAI, NAUDOJANT PAPILDOMAI C-H-S KRISTALUS FORMUOJANČIUS PRIEDUS

More information

Gamtos tyrimų centras Geologijos ir geografijos institutas

Gamtos tyrimų centras Geologijos ir geografijos institutas Gamtos tyrimų centras Geologijos ir geografijos institutas EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS RŪŠIŲ BŪKLĖS, INVAZINIŲ MAŠALŲ IR ICHTIOFAUNOS TYRIMŲ BEI TOLIMŲJŲ PERNAŠŲ POVEIKIO EKOSISTEMOMS ĮVERTINIMO XII dalis

More information

Lietuva ir Astana EXPO 2017 : iššūkiai ir galimybės (Pristatymas pirmajame koordincinės komisijos posėdyje, )

Lietuva ir Astana EXPO 2017 : iššūkiai ir galimybės (Pristatymas pirmajame koordincinės komisijos posėdyje, ) Lietuva ir Astana EXPO 2017 : iššūkiai ir galimybės (Pristatymas pirmajame koordincinės komisijos posėdyje, 2016-03-01) Trumpai apie pasaulines parodas: Pirmoji paroda Londone 1851 m. EXPO 1889 simbolis

More information

Imkis veiksmų pavojingoms medžiagoms išvengti: patarimai, kaip nustatyti pavojingas medžiagas pramonėje naudojamuose chemikaluose

Imkis veiksmų pavojingoms medžiagoms išvengti: patarimai, kaip nustatyti pavojingas medžiagas pramonėje naudojamuose chemikaluose Imkis veiksmų pavojingoms medžiagoms išvengti: patarimai, kaip nustatyti pavojingas medžiagas pramonėje naudojamuose chemikaluose CHEMINES MEDŽIAGAS IR PREPARATUS NAUDOJANČIOMS PRAMONĖS ĮMONĖMS Autoriai:

More information

CRIMINALISTIC CHARACTERISTICS OF SOME ARTICLES WITHDRAWN FROM PRISONERS AT RIGA CENTRAL PRISON. Assistant professor Vladimirs Terehovičs

CRIMINALISTIC CHARACTERISTICS OF SOME ARTICLES WITHDRAWN FROM PRISONERS AT RIGA CENTRAL PRISON. Assistant professor Vladimirs Terehovičs Jurisprudencija, 00, t. (5); 5 57 CRIMINALISTIC CHARACTERISTICS OF SOME ARTICLES WITHDRAWN FROM PRISONERS AT RIGA CENTRAL PRISON Assistant professor Vladimirs Terehovičs Criminalistics department, Police

More information

Nr GRUODIS L I E T U V O S VA N D E N S T I E K Ė J Ų A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S

Nr GRUODIS L I E T U V O S VA N D E N S T I E K Ė J Ų A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S Nr. 31 2007 GRUODIS L I E T U V O S VA N D E N S T I E K Ė J Ų A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S Linkiu, kad 2008-ieji mums visiems būtų atsinaujinimo, drąsių užmojų, didelių

More information

Antropogeninių veiksnių poveikis klimatui

Antropogeninių veiksnių poveikis klimatui 1 2 Antropogeninių veiksnių poveikis klimatui Klimato svyravimai ir hidrosferos pokyčiai Hidrologijos ir klimatologijos katedra Globaliniai: Šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos didėjimas (CO

More information

1 SKYRIUS: medžiagos / mišinio ir bendrovės / įmonės identifikavimas

1 SKYRIUS: medžiagos / mišinio ir bendrovės / įmonės identifikavimas 1 psl. / 8 Saugos duomenų lapas pagal Reglamento (EB) Nr. 197/26/EB Spausdinimo data: 217-1-16 Versijos numeris: 7 Peržiūra: 216-11-22 1 SKYRIUS: medžiagos / mišinio ir bendrovės / įmonės identifikavimas

More information

BALASTINIO VANDENS VALYMO KAVITACIJA ANALIZĖ

BALASTINIO VANDENS VALYMO KAVITACIJA ANALIZĖ BALASTINIO VANDENS VALYMO KAVITACIJA ANALIZĖ L. Norkevičius, D. Šateikienė Klaipėdos universitetas, Bijūnų g. 17, 91225, Klaipėda, Lietuva, El. paštas: lik.jtf@ku.lt Anotacija Straipsnyje išanalizuotas

More information

GAMINIO ATITIKTIES APLINKOSAUGOS REIKALAVIMAMS DEKLARACIJA. ECO PLATFORM EPD Nr ROCKWOOL

GAMINIO ATITIKTIES APLINKOSAUGOS REIKALAVIMAMS DEKLARACIJA. ECO PLATFORM EPD Nr ROCKWOOL GAMINIO ATITIKTIES APLINKOSAUGOS REIKALAVIMAMS DEKLARACIJA ECO PLATFORM EPD Nr. 00000379 ROCKWOOL Baltijos šalių rinkoje statomų pastatų akmens vatos šilumos izoliacija Pagal standartus EN 15804 ir ISO

More information

Saugos duomenų lapas pagal 1907/2006/EB, 31 straipsnis

Saugos duomenų lapas pagal 1907/2006/EB, 31 straipsnis Puslapis 1/14 * 1. SKIRSNIS. Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas 1.1 Produkto identifikatorius Gaminio numeris: 532 1.2 Medžiagos ar mišinio nustatyti naudojimo būdai ir nerekomenduojami

More information

Saugos duomenų lapas pagal 1907/2006/EB, 31 straipsnis

Saugos duomenų lapas pagal 1907/2006/EB, 31 straipsnis Puslapis 1/9 * 1. SKIRSNIS. Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas 1.1 Produkto identifikatorius Gaminio numeris: 176i2 1.2 Medžiagos ar mišinio nustatyti naudojimo būdai ir nerekomenduojami

More information

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) Europos regiono motyvacinė kelionė ir konferencija

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) Europos regiono motyvacinė kelionė ir konferencija Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) Europos regiono motyvacinė kelionė ir konferencija 1. Esu 5* konsultantas ir pateikiau užsakymą už 200 PPV liepos mėn. Kiek motyvacinės kelionės taškų aš gausiu? A:

More information

4 galimybių studijos

4 galimybių studijos Aplinkos apsaugos agentūra Projekto Priemonių vandensaugos tikslams siekti galimybių studijų parengimas 4 galimybių studijos ŠLAPŽEMIŲ ĮRENGIMO/ATSTATYMO, SIEKIANT SUMAŽINTI ORGANINIŲ IR BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ

More information

Iš tų šiaudų nebus grūdų tegu jie pūva, o mes geriau sudegsim

Iš tų šiaudų nebus grūdų tegu jie pūva, o mes geriau sudegsim Iš tų šiaudų nebus grūdų...... tegu jie pūva, o mes geriau sudegsim! AB Umega - tai dviejų 2004 m. susijungusių Lietuvos pramonės lyderių AB Umega ir AB Utenos elektrotechnika įmonė. Bendrovėje veikia

More information

Neorganinės druskos protoplazmoje Pr. B. Šivickis

Neorganinės druskos protoplazmoje Pr. B. Šivickis Neorganinės druskos protoplazmoje Pr. B. Šivickis I Visi organizmai, tiek augalai, tiek gyvuliai, savo kūno struktūra kad ir labai skiriasi, tačiau pagrindine medžiaga, iš kurios yra susidaręs jų kūnas,

More information

LIETUVOS VANDENS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS INFORMACINIS LEIDINYS. Nr SPALIS

LIETUVOS VANDENS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS INFORMACINIS LEIDINYS. Nr SPALIS LIETUVOS VANDENS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS INFORMACINIS LEIDINYS Nr. 41 2012 SPALIS 2 AR KINTA IR KAIP POŽEMINIO/ GERIAMOJO VANDENS KOKYBĖ PAKELIUI PAS VARTOTOJĄ? Apie požeminį/geriamąjį vandenį Lietuvoje ir

More information

MONSANTO Europe S.A./N.V. Saugos duomenų lapas Komercinis produktas

MONSANTO Europe S.A./N.V. Saugos duomenų lapas Komercinis produktas MONSANTO Europe S.A./N.V. Puslapis: 1 / 10 MONSANTO Europe S.A./N.V. Saugos duomenų lapas Komercinis produktas 1. PRODUKTO IR BENDROVĖS ĮVARDIJIMAS 1.1. Produkto identifikatorius Roundup Max 1.1.1. Cheminis

More information

Nr SPALIS L I E T U v o S v A N D E N S T I E K ė j Ų A S o c I A c I j o S I N f o r m A c I N I S L E I D I N Y S

Nr SPALIS L I E T U v o S v A N D E N S T I E K ė j Ų A S o c I A c I j o S I N f o r m A c I N I S L E I D I N Y S Nr. 51 2017 SPALIS L I E T U v o S va N D E N S T I E K ė j Ų A S o c I A c I j o S I N f o r m A c I N I S L E I D I N Y S ELKAY geriamojo vandens fontanėliai LAUKO VIEŠOSIOMS ERDVĖMS Pastaraisiais metais

More information

KAS YRA ORP IR KODĖL VERTA APIE JĮ ŽINOTI

KAS YRA ORP IR KODĖL VERTA APIE JĮ ŽINOTI KAS YRA ORP IR KODĖL VERTA APIE JĮ ŽINOTI Irena Čerčikienė, Jolanta Jurkevičiūtė, Dalė Židonytė Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas, Lietuva Anotacija Šiuo metu spaudoje ir reklamose dažnai

More information

Architektūros projektavimas Pagal I.Sommerville Software Engineering, 9 leidimo 6 dalį

Architektūros projektavimas Pagal I.Sommerville Software Engineering, 9 leidimo 6 dalį Architektūros projektavimas Pagal I.Sommerville Software Engineering, 9 leidimo 6 dalį 1 Nagrinėjamos temos Architektūrinio projektavimo sprendimai Požiūris į architektūrą Architektūros šablonai Programų

More information

THE INDIUM CORPORATION OF AMERICA \EUROPE \ASIA-PACIFIC INDIUM CORPORATION (SUZHOU) SAUGOS DUOMENŲ LAPAS (SDL)

THE INDIUM CORPORATION OF AMERICA \EUROPE \ASIA-PACIFIC INDIUM CORPORATION (SUZHOU) SAUGOS DUOMENŲ LAPAS (SDL) THE INDIUM CORPORATION OF AMERICA \EUROPE \ASIA-PACIFIC INDIUM CORPORATION (SUZHOU) SAUGOS DUOMENŲ LAPAS (SDL) 1 SKIRSNIS. MEDŽIAGOS ARBA MIŠINIO IR BENDROVĖS IDENTIFIKACIJA 1.1 Produkto identifikatorius:

More information

INFORMACINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMO PAKETŲ GALIMYBĖS IR PRITAIKYMAS PRAKTIKOJE

INFORMACINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMO PAKETŲ GALIMYBĖS IR PRITAIKYMAS PRAKTIKOJE INFORMACINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMO PAKETŲ GALIMYBĖS IR PRITAIKYMAS PRAKTIKOJE Edita Griškėnienė, Kristina Paičienė, Danielius Rutkauskas Alytaus kolegija Anotacija Šiais laikais atsiranda vis daugiau informacijos,

More information

Organinių medžiagų kaita gruntiniame vandenyje kiaulininkystės įmonės srutomis laistomuose laukuose

Organinių medžiagų kaita gruntiniame vandenyje kiaulininkystės įmonės srutomis laistomuose laukuose ISSN 1648-116X LŽŪU MOKSLO DARBAI. 2010. Nr. 89 (42) TECHNOLOGIJOS MOKSLAI Organinių medžiagų kaita gruntiniame vandenyje kiaulininkystės įmonės srutomis laistomuose laukuose Stefanija Misevičienė Lietuvos

More information

GALUTINĖ SUTARTIES VYKDYMO ATASKAITA ( )

GALUTINĖ SUTARTIES VYKDYMO ATASKAITA ( ) ARTIMŲ NATŪRALIOMS MORFOLOGINIŲ SĄLYGŲ BEI EKOLOGINIŲ SĄLYGŲ ATKŪRIMO IŠTIESINTOSE UPĖSE BEI UPELIUOSE GALIMYBIŲ STUDIJOS IR PRAKTINIŲ REKOMENDACIJŲ MINĖTŲ SĄLYGŲ ATKŪRIMO VEIKLOMS PARENGIMAS (Priemonių

More information

1 SKIRSNIS. Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas

1 SKIRSNIS. Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas Saugos duomenų lapas Puslapis: 1/19 1 SKIRSNIS. Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas 1.1. Produkto identifikatorius OPERA N 1.2. Medžiagos ar mišinio nustatyti naudojimo būdai

More information

GYVULIŲ SKERDYKLOS NUOTEKŲ VALYMO EFEKTYVUMO TYRIMAI

GYVULIŲ SKERDYKLOS NUOTEKŲ VALYMO EFEKTYVUMO TYRIMAI T U R I N Y S 1. Sigita Marija STRUSEVIČIENĖ, Zenonas STRUSEVIČIUS. Gyvulių skerdyklos nuotekų valymo efektyvumo tyrimai... 5-11 2. Stefanija MISEVIČIENĖ. Tręšimo skystuoju mėšlu gamtosauginis vertinimas...

More information

Aktualūs nustatyti naudojimo būdai: augalų apsaugos produktas, fungicidas

Aktualūs nustatyti naudojimo būdai: augalų apsaugos produktas, fungicidas Saugos duomenų lapas Puslapis: 1/18 1 SKIRSNIS. Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas 1.1. Produkto identifikatorius OPERA N 1.2. Medžiagos ar mišinio nustatyti naudojimo būdai

More information

Kondensacijos šilumos nuvedimo nuo tarpfazinio paviršiaus į vandens gilumą tyrimas taikant termografinį metodą

Kondensacijos šilumos nuvedimo nuo tarpfazinio paviršiaus į vandens gilumą tyrimas taikant termografinį metodą ENERGETIKA. 2014. T. 60. Nr. 4. P. 197 209 Lietuvos mokslų akademija, 2014 Kondensacijos šilumos nuvedimo nuo tarpfazinio paviršiaus į vandens gilumą tyrimas taikant termografinį metodą Darius Laurinavičius,

More information

GALVIJŲ ODOS ALERGINĖS REAKCIJOS Į TUBERKULINĄ SPECIFIŠKUMAS

GALVIJŲ ODOS ALERGINĖS REAKCIJOS Į TUBERKULINĄ SPECIFIŠKUMAS GALVIJŲ ODOS ALERGINĖS REAKCIJOS Į TUBERKULINĄ SPECIFIŠKUMAS Alius Pockevičius 1, Petras Mačiulskis 1, Kazimieras Lukauskas 2, Jonas Milius 3 1 Lietuvos veterinarijos akademija, Fiziologijos ir patologijos

More information

Dvigubo elektroninio aukciono modelis ir programinė realizacija

Dvigubo elektroninio aukciono modelis ir programinė realizacija KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS INFORMATIKOS FAKULTETAS INFORMACIJOS SISTEMŲ KATEDRA Rimas Kvaselis Dvigubo elektroninio aukciono modelis ir programinė realizacija Magistro darbas Darbo vadovė doc. dr.

More information

TURINYS HIDROELEKTRINIŲ SLENKSČIŲ, ĮRENGTŲ MAŽOSE UPĖSE, ĮTAKA NEŠMENŲ NUSĖDIMUI IR VANDENS SAVIVALAI

TURINYS HIDROELEKTRINIŲ SLENKSČIŲ, ĮRENGTŲ MAŽOSE UPĖSE, ĮTAKA NEŠMENŲ NUSĖDIMUI IR VANDENS SAVIVALAI TURINYS Alfonsas Rimkus, Saulius Vaikasas, Kęstutis Palaima. Hidroelektrinių slenksčių, įrengtų mažose upėse, įtaka nešmenų nusėdimui ir vandens savivalai...... 5 14 Otilija Miseckaitė, Liudas Kinčius,

More information

3.1 Membranos instaliavimas

3.1 Membranos instaliavimas 3.1 Membranos instaliavimas 3.1.1 Membraninės dangos klojimas - Bendroji informacija Kompanija Firestone šioje lentelėje pateikia rekomenduojamą rulonų plotį savo sistemoms: Sistema Rulono plotis (m) Balastinė/Inversinė

More information

UAB OKSVIDA siūlo įsigyti Paralelės, Eglutės arba "Karuselės" tipo melžimo aikšteles su Izraelio gamybos bandos valdymo sistema AfiMilk.

UAB OKSVIDA siūlo įsigyti Paralelės, Eglutės arba Karuselės tipo melžimo aikšteles su Izraelio gamybos bandos valdymo sistema AfiMilk. Įm. kodas 168933733, PVM kodas LT689337314, Degionių k., Naujamiesčio sen., Panevėžio raj. A.s. Nr. LT39 7300 0101 3560 7100, AB Swedbank, kodas 7300 Tel./fax. Nr. 8-45 553469, mob. +370 616 96572, el.

More information

Vilniaus metro 8,0 km atkarpos Pilaitė Centras finansinio skaičiavimo santrauka

Vilniaus metro 8,0 km atkarpos Pilaitė Centras finansinio skaičiavimo santrauka Vilniaus metro 8,0 km atkarpos Pilaitė Centras finansinio skaičiavimo santrauka Sąmatinė vertė 451 mln. EUR 1.Finansavimas a) Investicija (akcinis kapitalas) 90 mln. EUR b) ES ir valstybės dotacija 101

More information

VĮ ORO NAVIGACIJA Oro navigacijos informacijos skyrius Rodūnios kelias Vilnius, Lietuva

VĮ ORO NAVIGACIJA Oro navigacijos informacijos skyrius Rodūnios kelias Vilnius, Lietuva LIETUVOS RESPUBLIKA Phone: +370 706 94 613 Fax: +370 706 94 614 AFS: EYVNYOYX URL: http://www.ans.lt Email: ais@ans.lt VĮ ORO NAVIGACIJA Oro navigacijos informacijos skyrius Rodūnios kelias 2 02188 Vilnius,

More information

Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu kas tai?

Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu kas tai? 2017 m. Nr. 3 (Nr. 72) Lapkritis Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu kas tai? Daugiau skaitykite 4 psl. LIETUVOS ÐILUMOS TIEKËJØ ASOCIACIJOS NARIØ SÀRAÐAS LIETUVOS ÐILUMINËS TECHNIKOS INÞINIERIØ ASOCIACIJOS

More information

APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS 2007 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS 2007 METŲ VEIKLOS ATASKAITA APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS 2007 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Vilnius, 2008 1. Aplinkos apsaugos agentūros misija, struktūra, darbuotojų skaičius Aplinkos apsaugos agentūros misija

More information

Senosios gyvenvietės Lietuvos ežerų salose

Senosios gyvenvietės Lietuvos ežerų salose cemetery site to the late 1 st early 2 nd millennium, and the remains of the Visginai barrow cemetery to most likely the second quarter or mid-1 st millennium. The KPD was informed about the survey results.

More information

TERMINIS PIKTŽOLIŲ NAIKINIMAS

TERMINIS PIKTŽOLIŲ NAIKINIMAS 1 ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Povilas Algimantas Sirvydas Paulius Kerpauskas TERMINIS PIKTŽOLIŲ NAIKINIMAS Monografija KAUNAS, AKADEMIJA, 2012 2 UDK 620.9:631.3 Recenzentai: Prof. habil. dr. Vida

More information

Some premises for balanced development of ecotourism on the territory of Lithuania

Some premises for balanced development of ecotourism on the territory of Lithuania EKOLOGIJA. 2007. Vol. 53. Supplement. P. 10 15 Lietuvos mokslų akademija, 2007 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007 Some premises for balanced development of ecotourism on the territory of Lithuania

More information

Kartojimas. Lekt. dr. Pijus Kasparaitis m. m. pavasario semestras.

Kartojimas. Lekt. dr. Pijus Kasparaitis m. m. pavasario semestras. Kartojimas Lekt. dr. Pijus Kasparaitis pkasparaitis@yahoo.com 2008-2009 m. m. pavasario semestras Objektai Java kalboje Objektai turi tapatybę, būseną ir elgseną Java kalboje objekto tapatybė realizuojama

More information

VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ FARMACIJOS SPECIALISTŲ PASIRENGIMAS TEIKTI FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGAS

VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ FARMACIJOS SPECIALISTŲ PASIRENGIMAS TEIKTI FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA GABRIELĖ ŠEPELIOVAITĖ VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ FARMACIJOS

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS VILNIAUS UNIVERSITETAS KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS FINANSŲ IR APSKAITOS KATEDRA Apskaita, finansai ir bankininkyst Kodas 62104S105 ASTA MARČIULIONYTö MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS ĮMONöS PELNO-IŠLAIDŲ-VEIKLOS

More information

Aplinkos Apsaugos Agentūra Direktorius Raimondas Sakalauskas

Aplinkos Apsaugos Agentūra Direktorius Raimondas Sakalauskas Tvirtinu: A.V. Direktorius dr. Aušrys Balevičius (pareigos, vardas, pavardė, parašas) APLINKOSAUGOS SĄLYGŲ PLAUKIOTI PLAUKIOJIMO PRIEMONĖMIS VANDENS TELKINIUOSE ĮVERTINIMAS IR APLINKOSAUGINIŲ KRITERIJŲ

More information

ELEKTROS ENERGIJOS KAINŲ PALYGINIMO SISTEMOS VEIKIMO PRINCIPAI 1. SĄVOKOS

ELEKTROS ENERGIJOS KAINŲ PALYGINIMO SISTEMOS VEIKIMO PRINCIPAI 1. SĄVOKOS ELEKTROS ENERGIJOS KAINŲ PALYGINIMO SISTEMOS VEIKIMO PRINCIPAI 1. SĄVOKOS 1. Vienos laiko zonos tarifas tarifas, kurį be kitų galimų dedamųjų sudaro visą parą nekintančio (vienodo) dydžio energijos dedamoji

More information

Rokiškio rajono Juodymo durpių telkinyje planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo

Rokiškio rajono Juodymo durpių telkinyje planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo U ž d a r o j i a k c i n ė b e n d r o v ė > Rokiškio rajono Juodymo durpių telkinyje planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo A T A S K A I T A I T O M A S T E K S T I N Ė D

More information

Turinys. Turinys Lietuvių k.

Turinys. Turinys Lietuvių k. Turinys Lietuvių k. Turinys Aprašymas... 5 Pagrindiniai komponentai... 5 Papildomi komponentai... 6 Techninių duomenų lentelė... 7 Veikimas... 8 Plokštelių pusių identifikavimas... 8 Įrengimas... 9 Prieš

More information

Jūsų Europa, jūsų teisės. Praktinis vadovas piliečiams ir įmonėms apie jų teises ir galimybes ES bendrojoje rinkoje

Jūsų Europa, jūsų teisės. Praktinis vadovas piliečiams ir įmonėms apie jų teises ir galimybes ES bendrojoje rinkoje Jūsų Europa, jūsų teisės Praktinis vadovas piliečiams ir įmonėms apie jų teises ir galimybes ES bendrojoje rinkoje Žinokite savo teises ir naudokitės jomis Skambinkite nemokamu telefono numeriu 00 800

More information

MONSANTO Europe S.A. Page: 1 / 10 Roundup FL 540 Version: 1.0 Effective date:

MONSANTO Europe S.A. Page: 1 / 10 Roundup FL 540 Version: 1.0 Effective date: MONSANTO Europe S.A. Page: 1 / 10 MONSANTO Europe S.A. Saugos duomenų lapas Komercinis produktas Puslapių ir skyrių antraštės NĖRA bendros. ES dokumentuose viršutinės paraštės yra ilgesnės. 1. PRODUKTO

More information

CIVILINĖS AVIACIJOS VEIKLOS LIBERALIZUOTOJE RINKOJE STRATEGIJA

CIVILINĖS AVIACIJOS VEIKLOS LIBERALIZUOTOJE RINKOJE STRATEGIJA SKIRIAMA: SUSISIEKIMO MINISTERIJOS CIVILINĖS AVIACIJOS DEPARTAMENTUI Mokslinis tiriamasis darbas CIVILINĖS AVIACIJOS VEIKLOS LIBERALIZUOTOJE RINKOJE STRATEGIJA UAB Ekonominės konsultacijos ir tyrimai 2005

More information

Kompiuterių Architektūros konspektas Benediktas G. VU MIF, m (radus netikslumų, turint klausimų rašyti

Kompiuterių Architektūros konspektas Benediktas G. VU MIF, m (radus netikslumų, turint klausimų rašyti Kompiuterių Architektūros konspektas Benediktas G. VU MIF, 2011-2013m (radus netikslumų, turint klausimų rašyti benediktog@gmail.com) Šios versijos data yra: 2014-12-23 Naujausią šio konspekto versiją

More information

UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS APLINKOS MONITORINGO ATASKAITA UŢ 2011 M. I IR II KETVIRČIUS

UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS APLINKOS MONITORINGO ATASKAITA UŢ 2011 M. I IR II KETVIRČIUS DARNAUS VYSTYMOSI INSTITUTAS ŠIAULIŲ MUNICIPALINĖ APLINKOS TYRIMŲ LABORATORIJA UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS APLINKOS MONITORINGO ATASKAITA UŢ 2011 M. I IR II KETVIRČIUS Šiauliai, 2011 1 Uţ aplinkos monitoringo

More information

T U R I N Y S. 1. Arvydas POVILAITIS. Pagrindinių jonų koncentracijų karstinio regiono upėse panašumų irskirtumų statistinis įvertinimas...

T U R I N Y S. 1. Arvydas POVILAITIS. Pagrindinių jonų koncentracijų karstinio regiono upėse panašumų irskirtumų statistinis įvertinimas... T U R I N Y S 1. Arvydas POVILAITIS. Pagrindinių jonų koncentracijų karstinio regiono upėse panašumų irskirtumų statistinis įvertinimas...... 5-14 2. Vida RUTKOVIENĖ, Albinas KUSTA, Saulius KUTRA, Laima

More information

Jūratė Markevičienė, ICOMOS narė

Jūratė Markevičienė, ICOMOS narė 1 iš 7 Jūratė Markevičienė, ICOMOS narė Lietuvos Respublikos Kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui LR Aplinkos viceministrei Rėdai Brandišauskienei

More information

Mountain Trail Revitalization the Sign of the Times or a Significant Effect of the New Designed Forms on the Existing Nature

Mountain Trail Revitalization the Sign of the Times or a Significant Effect of the New Designed Forms on the Existing Nature Mountain Trail Revitalization the Sign of the Times or a Significant Effect of the New Designed Forms on the Existing Nature Konrad Dobrowolski* University of Applied Sciences in Nysa, Institute of Architecture

More information

Egidijus Rimkus. Meteorologijos įvadas

Egidijus Rimkus. Meteorologijos įvadas Egidijus Rimkus Meteorologijos įvadas Vadovėlio parengimą rėmė 2007 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą VP1-2.2-ŠMM-09-V priemonė Studijų programų

More information

Duomenų tyrybos sistemų galimybių tyrimas įvairių apimčių duomenims analizuoti

Duomenų tyrybos sistemų galimybių tyrimas įvairių apimčių duomenims analizuoti Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos institutas Kotryna Paulauskienė MII informatikos (09 P) krypties doktorantė (2011 10 01 2015 10 01) Duomenų tyrybos sistemų galimybių tyrimas įvairių

More information

KARPIŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJA LAUKYSTOS ŽUVŲ VEISLYNE

KARPIŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJA LAUKYSTOS ŽUVŲ VEISLYNE LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA Gintar Salinkait KARPIŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJA LAUKYSTOS ŽUVŲ VEISLYNE Magistro darbas Darbo vadovas: Lekt.

More information

Statybinių konstrukcijų katedra. Rimas KASIULEVIČIUS

Statybinių konstrukcijų katedra. Rimas KASIULEVIČIUS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS Statybinių konstrukcijų katedra Rimas KASIULEVIČIUS KRŪMŲ IR MEDŽIŲ ŠAKNŲ ARDOMOJO POVEIKIO ĮVERTINIMAS TIRIANT TVENKINIŲ ŠLAITŲ

More information

TEBUSHA 25% EW F U N G I C I D A S

TEBUSHA 25% EW F U N G I C I D A S TEBUSHA 25% EW F U N G I C I D A S Veiklioji medžiaga: 250 g/l tebukonazolas (24,2%) Aliejinė vandens emulsija Tebusha 25% EW - plataus spektro, sisteminio poveikio triazolų cheminės klasės fungicidas,

More information

Demokratinė civilinė ginkluotųjų pajėgų kontrolė Lietuvoje

Demokratinė civilinė ginkluotųjų pajėgų kontrolė Lietuvoje Algirdas Gricius' Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų Kęstutis Paulauskas' Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas institutas Demokratinė

More information

UAB AF - TERMA STUDIJOS ATASKAITA

UAB AF - TERMA STUDIJOS ATASKAITA UAB AF - TERMA STUDIJOS ATASKAITA POŽEMINĖS ŠILUMINĖS ENERGIJOS PANAUDOJIMO PASTATŲ ŠILDYMUI IR VĖSINIMUI ŠALYJE GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS IR REKOMENDACIJŲ DĖL ŠIOS ENERGIJOS PANAUDOJIMO MINĖTIEMS TIKSLAMS

More information

KALCIS. Kalcis yra gyvybiškai svarbus cheminis elementas, kuris palaiko tinkamą žmogaus organizmo funkcionavimą

KALCIS. Kalcis yra gyvybiškai svarbus cheminis elementas, kuris palaiko tinkamą žmogaus organizmo funkcionavimą TIENS KALCIS KALCIS Kalcis yra gyvybiškai svarbus cheminis elementas, kuris palaiko tinkamą žmogaus organizmo funkcionavimą KALCIO VAIDMUO ŽMOGAUS ORGANIZME Kalcis reikalingas normaliai kaulų būklei palaikyti

More information

PĮ testavimas. Temos. Programos testavimas Į testavimą orientuotas programavimas (Test-driven development) Release testavimas Vartotojo testavimas

PĮ testavimas. Temos. Programos testavimas Į testavimą orientuotas programavimas (Test-driven development) Release testavimas Vartotojo testavimas PĮ testavimas Pagal I.Sommerville Software Engineering, 9 leidimo 8 dalį 1 Temos Programos testavimas Į testavimą orientuotas programavimas (Test-driven development) Release testavimas Vartotojo testavimas

More information

S. Spurga. POKOMUNIZMAS PO DVIDEŠIMT METŲ... Įvadas

S. Spurga. POKOMUNIZMAS PO DVIDEŠIMT METŲ... Įvadas 1392-1681 POKOMUNIZMAS PO DVIDEŠIMT METŲ: ŠIAURĖS EUROPOS VALSTYBIŲ, PIETŲ EUROPOS VALSTYBIŲ IR VIDURIO IR RYTŲ EUROPOS VALSTYBIŲ DEMOKRATIJOS RODIKLIŲ PALYGINIMAS SAULIUS SPURGA Praėjus dvidešimt metų

More information

Cenomanio-apatinės kreidos sluoksnio požeminio vandens išteklių ir hidrocheminių anomalijų modelinis įvertinimas

Cenomanio-apatinės kreidos sluoksnio požeminio vandens išteklių ir hidrocheminių anomalijų modelinis įvertinimas GEOLOGIJA. GEOGRAFIJA. 2017. T. 3. Nr. 2. P. 73 79 Lietuvos mokslų akademija, 2017 Cenomanio-apatinės kreidos sluoksnio požeminio vandens išteklių ir hidrocheminių anomalijų modelinis įvertinimas Marius

More information

Įvadas į kiekybinius metodus su R programa

Įvadas į kiekybinius metodus su R programa Įvadas į kiekybinius metodus su R programa Metodinė medžiaga socialinių mokslų atstovams, siekiantiems pradėti mokytis kiekybinės metodologijos Dr. Mažvydas Jastramskis VU TSPMI 1 Turinys Įvadas... 3 1.Duomenų

More information

POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ FORMAVIMOSI SĄLYGOS NEMUNO SLĖNIO LIŠKIAVOS ALYTAUS RUOŽE. Įvadas

POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ FORMAVIMOSI SĄLYGOS NEMUNO SLĖNIO LIŠKIAVOS ALYTAUS RUOŽE. Įvadas ISSN 0132 3156 Geografijos metraštis 37(1-2) t., 2004 54 POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ FORMAVIMOSI SĄLYGOS NEMUNO SLĖNIO LIŠKIAVOS ALYTAUS RUOŽE Algirdas Zuzevičius, Jonas Diliūnas, Gediminas Čyžius, Mykolas

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Rita Natkevičienė. Magistro baigiamasis darbas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Rita Natkevičienė. Magistro baigiamasis darbas VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS EKONOMIKOS KATEDRA Rita Natkevičienė NAMŲ ŪKIŲ EKONOMINIŲ LŪKESČIŲ IR MAKROEKONOMINIŲ PROCESŲ SĄSAJŲ VERTINIMAS BALTIJOS ŠALYSE Magistro

More information

3.1 NATURA 2000 TERITORIJOS NATURA 2000 AREAS Plotas Area 1000 ha. Skaičius Number. Iš viso Total

3.1 NATURA 2000 TERITORIJOS NATURA 2000 AREAS Plotas Area 1000 ha. Skaičius Number. Iš viso Total SAUGOMOS TERITORIJOS IR BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ 2012 m. sausio 1 d. nacionalinis saugomų teritorijų tinklas Lietuvoje užėmė 1021,4 tūkst. ha 1. Tai sudarė 15,6 % šalies teritorijos. Palyginus su 2011 m. sausio

More information

INFORMACIJA apie priimtą sprendimą dėl Trakų miesto aplinkkelio tiesimo leistinumo poveikio aplinkai požiūriu

INFORMACIJA apie priimtą sprendimą dėl Trakų miesto aplinkkelio tiesimo leistinumo poveikio aplinkai požiūriu INFORMACIJA apie priimtą sprendimą dėl Trakų miesto aplinkkelio tiesimo leistinumo poveikio aplinkai požiūriu 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija, Vytauto g.

More information

APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA

APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA Sutarties Nr. V-04-93 APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA MOKSLINIO TIRIAMOJO DARBO KLAIPĖDOS IR TAURAGĖS APSKRIČIŲ UŽLIEJAMŲ TERITORIJŲ SKIRSTYMO PAGAL UŽLIEJIMO TIKIMYBĘ SCHEMOS PARENGIMO, SPECIALIŲJŲ ŪKINĖS

More information

PROJEKTO ŠVARUS VANDUO IR APLINKA SVEIKA VISUOMENĖ (LT-BY) CLEAN WATER AND ENVIRONMENT HEALTHY SOCIETY (LT-BY)

PROJEKTO ŠVARUS VANDUO IR APLINKA SVEIKA VISUOMENĖ (LT-BY) CLEAN WATER AND ENVIRONMENT HEALTHY SOCIETY (LT-BY) Šį projektą remia Europos Sąjunga This project is funded by the European Union Dokumentas parengtas įgyvendinant projektą Švarus vanduo ir aplinka sveika visuomenė (Projekto Nr. LLB-2-140). Projektą remia

More information

Didžioji gatvė 7. Linas Girlevičius, Valdas Vainilaitis

Didžioji gatvė 7. Linas Girlevičius, Valdas Vainilaitis of 20 cm. In the 17 th 18 th -century horizon, the remains of an earlier masonry structure were unearthed at a depth of roughly 1 m (Figs. 1 3). A fragment of possibly 17 th -century stone paving was recorded

More information

Kavos aparato JURA Z6 aptarnavimo instrukcija

Kavos aparato JURA Z6 aptarnavimo instrukcija Kavos aparato JURA Z6 aptarnavimo instrukcija PRIETAISO APRAÐYMAS 1. Angos maltai kavai dangtelis 2. Anga maltai kavai 3. Vandens talpa 4. Maitinimo laidas 5. Karšto vandens piltuvėlis 6. Kavos tirščių

More information

Atvykstančiųjų turistų vidutinės viešnagės trukmės ilginimas. Ramūnas Dzemyda ir Živilė Nečejauskaitė Kurk Lietuvai

Atvykstančiųjų turistų vidutinės viešnagės trukmės ilginimas. Ramūnas Dzemyda ir Živilė Nečejauskaitė Kurk Lietuvai 2016 Atvykstančiųjų turistų vidutinės viešnagės trukmės ilginimas Ramūnas Dzemyda ir Živilė Nečejauskaitė Kurk Lietuvai 2016 11-15 Turinys Įvadas... 2 Tyrimas... 2 Metodologija... 2 Užsienio šalių analizė...

More information

Kavos aparato J6/J600 naudojimo instrukcija

Kavos aparato J6/J600 naudojimo instrukcija Kavos aparato J6/J600 naudojimo instrukcija Turinys Jūsų J6/J600 Valdymo elementai 4 Svarbi informacija 6 Naudojimas pagal paskirtį...6 Saugumo nurodymai...6 1. Kavos aparato paruošimas ir naudojimas pirmą

More information

Paleidimo ir techninės priežkiūros instukcija

Paleidimo ir techninės priežkiūros instukcija 6304 0787 02/2005 LT Kvalifikuotiems specialistams Paleidimo ir techninės priežkiūros instukcija Dujų specialusis šildymo katilas "Logano GE434" Prieš montuojant ir aptarnaujant atidžiai perskaityti! Ižanga

More information

MAKROZOOBENTOSO ĮVAIROVĖ IR VANDENS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS PAGAL JĮ MŪŠOS UPĖJE, PASVALIO RAJONE

MAKROZOOBENTOSO ĮVAIROVĖ IR VANDENS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS PAGAL JĮ MŪŠOS UPĖJE, PASVALIO RAJONE ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS TECHNOLOGIJOS IR GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS APLINKOTYROS KATEDRA Dovydas Jasiūnas MAKROZOOBENTOSO ĮVAIROVĖ IR VANDENS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS PAGAL JĮ MŪŠOS UPĖJE, PASVALIO RAJONE Bakalauro

More information

D E F G. b Atminties kortelė (SD) kortelė)* c Gaminio kodo kortelė. d Priekinio stiklo laikiklis. e Dokumentacijos paketas

D E F G. b Atminties kortelė (SD) kortelė)* c Gaminio kodo kortelė. d Priekinio stiklo laikiklis. e Dokumentacijos paketas TomTom ONE XL 1. Ko yra dėžutėje Ko yra dėžutėje a Jūsų TomTom ONE XL A B C D E F G H A LED įkrovimas B Jutiklinis ekranas C Ijungimo/Išjungimo mygtukas D Garsiakalbis E Išorinės antenos jungtis F USB

More information

FARMACIJOS SPECIALISTŲ POŽIŪRIO Į FARMACINĖS PASLAUGOS KOKYBĘ, ETINĮ KLIMATĄ IR PASITENKINIMĄ DARBU TYRIMAS

FARMACIJOS SPECIALISTŲ POŽIŪRIO Į FARMACINĖS PASLAUGOS KOKYBĘ, ETINĮ KLIMATĄ IR PASITENKINIMĄ DARBU TYRIMAS KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Gvidas Urbonas FARMACIJOS SPECIALISTŲ POŽIŪRIO Į FARMACINĖS PASLAUGOS KOKYBĘ, ETINĮ KLIMATĄ IR PASITENKINIMĄ DARBU TYRIMAS Daktaro disertacija Biomedicinos mokslai, visuomenės

More information

Montažo, techninio aptarnavimo ir naudojimo instrukcija

Montažo, techninio aptarnavimo ir naudojimo instrukcija 72113700 09/2003 LT Montažo, techninio aptarnavimo ir naudojimo instrukcija Dujinis katilas su integruotu karšto vandens rezervuaru Logamax U012-28 T60 Logamax U014-28 T60 Prieš montuodami, atlikdami techninį

More information

Kavos aparato WE8 naudojimo instrukcija. JURA Type 737

Kavos aparato WE8 naudojimo instrukcija. JURA Type 737 Kavos aparato W8 naudojimo instrukcija K Originali naudojimo instrukcija Prieš pradėdami naudotis kavos aparatu, iš pradžių perskaitykite naudojimo instrukciją. JURA Type 737 Turinys Jūsų W8 Valdymo elementai

More information

VONIOS KAMBARIO ĮRANGA

VONIOS KAMBARIO ĮRANGA VONIOS KAMBARIO ĮRANGA VONIOS BALDAI GARINĖS PIRTYS PRAUSTUVAI NAMŲ SPA DUŠAI PRIEDAI TURINYS AKMENS MASĖS VONIOS, GARINĖS PIRTYS 4 Azur 140, 155 5 Fiore 6 Halo 7 Gamma 150 8 Gamma 160 9 Flo 10 Dune 11

More information

Bajorų kapinynas. Vykintas Vaitkevičius

Bajorų kapinynas. Vykintas Vaitkevičius Vykintas Vaitkevičius Bajorų kapinynas 2015 m. KU ir KšM tęsė Bajorų kapinyno (Elektrėnų sav., Kietaviškių sen.) tyrinėjimus (žr. ATL 2006 metais, V., 2007, p. 146 153; ATL 2007 metais, V., 2008, p. 192

More information

Structures of Solids. Prof Andrew Goodwin Michaelmas 2014

Structures of Solids. Prof Andrew Goodwin Michaelmas 2014 Structures of Solids Prof Andrew Goodwin Michaelmas 2014 Li + Be 2+ N 3 O 2 F r/n ~ Polarisability Li + B C 76 22 48 70 133 Na + Mg 2+ Al 3+ Si 4+ P 3 S 2 Cl 102 36 18 10 70 92 181 K + Ca 2+ Sc 3+ Ti 3+

More information

Dvynių projekto biudžetas Vilnius Gintaras Makštutis

Dvynių projekto biudžetas Vilnius Gintaras Makštutis Dvynių projekto biudžetas 2011 Vilnius Gintaras Makštutis Biudžeto sudėtis Biudžetas atitinka darbo planą Visos veiklos numatytos Dvynių projekte turi atsispindėti biudžete VPG veiklos taip pat turi būti

More information

Turinys. Jūsų saugumui... 3 Sveiki! Čia skaitmeninė palydovinė televizija! Viasat EPG Viasat Ticket ( Viasat bilietas)...

Turinys. Jūsų saugumui... 3 Sveiki! Čia skaitmeninė palydovinė televizija! Viasat EPG Viasat Ticket ( Viasat bilietas)... Turinys Jūsų saugumui...................... 3 Sveiki! Čia skaitmeninė palydovinė televizija!........................... 4 Svarbu................................... 4 Imtuvo naujinimai.......................

More information

BALTIJOS JŪRA, PAKRANČIŲ APSAUGA

BALTIJOS JŪRA, PAKRANČIŲ APSAUGA LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Melioracijos katedra Vilda Grybauskienė BALTIJOS JŪRA, PAKRANČIŲ APSAUGA mokomoji knyga Kaunas, ardiva, 2008 UDK 551 (261.24) (075.8)

More information

(N) Luminor Bank AB Kainynas privatiems klientams Galioja nuo

(N) Luminor Bank AB Kainynas privatiems klientams Galioja nuo Šis yra taikomas, nustatant Kliento mokėtinus mokesčius už Banko paslaugas pagal Sutartis: 1. kurios sudarytos tarp Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus ir Kliento iki 2017-09-30 (imtinai); 2. kurios sudarytos

More information

Optiniai reiškiniai ir akustika prie žemės paviršiaus

Optiniai reiškiniai ir akustika prie žemės paviršiaus Vilniaus universitetas Hidrologijos ir klimatologijos katedra Optiniai reiškiniai ir akustika prie žemės paviršiaus Hidrometeorologijos magistro studijų programos I kurso studento Virmanto Šmato VILNIUS,

More information