2010 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS SANTRAUKA

Transcription

1 VALSTYBĖS ĮMONĖ ORO NAVIGACIJA 2010 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS SANTRAUKA (parengta vadovaujantis LRV nutarimo Nr VI skyriumi)

2 2 TURINYS VĮ Oro navigacija veiklos strategija, tikslai (finansiniai ir nefinansiniai), 3 galimybės ir grėsmės... Įmonės pasiekti veiklos rezultatai, atitiktis veiklos tikslams... 3 Įmonės teikiamos paslaugos, rinka, klientai... 5 Įmonės investicijos per finansinius metus, didţiausi vykdomi ar planuojami investiciniai projektai... 7 Įmonės tyrimų ir plėtros veikla... 9 Bendras įmonės darbo uţmokesčio fondas, vidutinė mėnesinė alga pagal pareigas ir padalinius Įmonės vykdomos socialinės ir aplinkosaugos iniciatyvos ir politika Esminės reikšmės įmonės veiklai turintys įvykiai. Prognozės Skaidrumo gairių nuostatų laikymasis... 14

3 3 VĮ ORO NAVIGACIJA VEIKLOS STRATEGIJA, TIKSLAI (FINANSINIAI IR NEFINANSINIAI), GALIMYBĖS IR GRĖSMĖS Per 2010 m. valstybės įmonė Oro navigacija sėkmingai teikė oro navigacijos ir oro navigacijos informacijos paslaugas Lietuvos Respublikos ir jai deleguotoje oro erdvėje skrendantiems orlaiviams. Oro navigacijos paslaugos tai oro eismo paslaugos, ryšių, navigacijos ir stebėjimo, meteorologijos bei oro navigacijos informacijos paslaugos. Įmonė uţtikrino nuolatinį Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro budėjimą, paieškos ir gelbėjimo darbų, atliekamų orlaiviais, koordinavimą. Visas šias paslaugas įmonė teikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymu, bei Civilinės aviacijos administracijos 2006 m. gruodţio 21 d. išduotu paţymėjimu Nr.1 teikti šias paslaugas. Paţymėjimas galioja iki 2012 m. gruodţio 20 d. Įmonė sėkmingai vykdė savo misiją, teikdama kokybiškas oro eismo paslaugas bei uţtikrindama aukštą skrydţių saugos ir aviacijos saugumo lygį. Per 2010 m. įmonė nuosekliai siekė uţsibrėţtų strateginių Europos ir nacionalinių veiklos tikslų, uţtikrino reikiamą oro erdvės pralaidumą bei skrydţių reguliarumą, taikydama paţangias technologijas, diegė Europos oro eismo vadybos pagrindinio plano (angl. SESAR ATM Master Plan) uţdavinius, efektyviai naudojo finansinius, ekonominius ir ţmonių išteklius. Įmonės veiklos rezultatai visiškai atitiko įmonės veiklos tikslus m. orlaivių avarijų dėl VĮ Oro navigacija įmonės kaltės nebuvo, vidutinis metinis skrydţių skaičiaus augimas buvo didesnis nei planuotas. Įmonės specialistai nuolat dirba oro kelių planavimo ir jų tobulinimo darbo grupėse, tačiau iki šiol nepašalinta įmonės strateginiame veiklos plane paţymėta silpnoji įmonės pusė ir grėsmė nemokamas, nesaugus ir neatitinkantis ES reglamentų reikalavimų skrydţių valdymo delegavimas Latvijos Respublikai oro kelio atkarpoje NINTA ADAXA. Tik skrydţių valdymo delegavimas, paliekant Lietuvai atsakomybę uţ kitų oro navigacijos paslaugų teikimą, yra labai pavojingas ir kelia didţiulę grėsmę skrendančių šiuo oro keliu orlaivių saugai ir Lietuvos Respublikos, kaip saugios oro navigacijos paslaugų teikėjos tarptautinei aviacijai, prestiţui. ĮMONĖS PASIEKTI VEIKLOS REZULTATAI, ATITIKTIS VEIKLOS TIKSLAMS Vykdydama m. strateginį veiklos planą, įmonė įgyvendino planuotas uţduotis ir pasiekė numatytų efektyvumo rodiklių metais įmonės veiklos atitikimas plane patvirtintiems efekto vertinimo kriterijams, kurie orientuoti į įmonės teikiamų oro navigacijos paslaugų saugos, kokybės ir saugumo lygio didinimą, įmonės patrauklumo ir veiklos efektyvumo gerinimą bei įmonės veiklos tęstinumo uţtikrinimą, parodytas ţemiau pateiktoje lentelėje. Eil. Nr metų strateginiame veiklos plane patvirtinti veiklos efekto vertinimo kriterijai 2010 metais pasiekti rodikliai 1. * Teikiamų oro navigacijos paslaugų atitikimas skrydţių efektyvumo reikalavimams 100% (oro navigacijos paslaugų sąnaudas vienam skrydžio kilometrui sumažinti vidutiniškai 3 %) 2. Orlaivių uţlaikymai Vilniaus skrydţių informacijos regiono oro erdvėje 0 min. 3. Kontroliuojančių institucijų pretenzijų dėl įmonės teikiamų oro navigacijos paslaugų skaičius metų kainomis pasiektas 3,35% sumaţinimas Orlaivių uţlaikymų nebuvo Pretenzijų nebuvo

4 4. Oro erdvės, kurioje įmonė teikia oro navigacijos paslaugas, išlaikymas 100% 5. Vidutinis kasmetinis įmonės aptarnaujamų skrydţių skaičiaus augimas 5,45% 6. Oro eismo vadybos ir ryšių, navigacijos ir stebėjimo (OEV/RNS) sistemų atitikimas keliamiems ES, ICAO ir CAA reikalavimams 100% 7. Reikiamos infrastruktūros oro navigacijos paslaugoms teikti uţtikrinimas 100% 8. Optimalaus personalo skaičiaus įmonėje uţtikrinimas 100% 9. Reikiamos sąveikos tarp įmonės naudojamos įrangos bei tarp įmonės ir kaimyninių šalių oro navigacijos paslaugų teikėjų bei Eurokontrolės oro navigacijos paslaugų teikimui naudojamos įrangos uţtikrinimas 100% 10. Atitikimas tarptautiniams reikalavimams dėl rinkliavų dydţių uţ oro navigacijos paslaugas nustatymo 100% 11. Įmonės teikiamų oro navigacijos paslaugų atitikimas saugos, kokybės ir saugumo reikalavimams 100% 12. Įmonės teikiamų oro navigacijos paslaugų Lietuvos CAA nustatyto skrydţių saugos rodiklio dydţio išlaikymas 1,00x10-8 avarijos per 1 skrydţio valandą 13. Įmonės teikiamų oro navigacijos paslaugų, objektų ir juose dirbančių ţmonių saugumo uţtikrinimas 100 % 14. ** Atitikimas oro navigacijos paslaugų teikimui keliamiems aplinkosauginiams reikalavimams 4 Įmonės teikiamų navigacijos paslaugų apimtis nesumaţėjo Skrydţių skaičius padidėjo 8,6% Lietuvai taikytini vietinio Bendro Europos dangaus programos diegimo (angl. LSSIP) uţdaviniai 2010 metams iš esmės įvykdyti. Prognozuojami vėlavimai neviršys 3 mėn. Lietuvai taikytini vietinio Bendro Europos dangaus programos diegimo uţdaviniai dėl infrastruktūros uţtikrinimo vykdomi laiku Darbuotojų skaičius maţėja, tačiau kvalifikuoto personalo nestokojama, personalo poreikiai tenkinami pagal planą Sąveikos patikimumo ir funkcionalumo charakteristikos atitiko standartų reikalavimus bei įsipareigojimų pagal pasirašytus susitarimus su Eurokontrolės centrine oro eismo srautų tarnyba (CFMU) ir kaimyninių šalių oro navigacijos paslaugų teikėjais Oro erdvės naudotojų pretenzijų dėl diskriminacinio arba neskaidraus rinkliavų uţ įmonės teikiamas oro navigacijos paslaugas negavo Reikalavimai vykdomi 100% Orlaivių avarijų dėl VĮ Oro navigacija įmonės kaltės nebuvo Incidentų nebuvo 2010 metais dar netaikytas 100% Pastabos: * pagal naują (EB) Reglamentą Nr. 691/2010 šis kriterijus jau netaikytinas, vietoje jo bus taikomi 2 kriterijai dėl įkainio dydžio ir maršruto ilgio ** bus taikomas nuo 2011 metų pagal naują (EB) Reglamentą Nr. 691/2010 Įmonė parengė m. strateginį veiklos planą ir 2010 m. lapkričio 23 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr planas buvo patvirtintas. Įmonės strateginis planas, jo struktūra buvo

5 5 parengti pagal Europos Komisijos 2010 m. liepos 29 d. (EB) reglamentą Nr. 691/2010, kuriuo nustatomas oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų veiklos rezultatų planas ir iš dalies keičiamas (EB) reglamentas Nr. 2096/2005, nustatantis bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus. Siekdama įgyvendinti savo strateginius tikslus oro navigacijos paslaugų bei oro erdvės pralaidumo, rinkos plėtros bei paţangių technologijų taikymo, personalo valdymo bei sąnaudų optimizavimo, prevencinių ir saugumo priemonių diegimo bei veiklos tęstinumo uţtikrinimo srityse, įmonė ataskaitiniu laikotarpiu atliko įvairių paţymėtinų darbų, kurie atspindėti kituose šios ataskaitos skyriuose. ĮMONĖS TEIKIAMOS PASLAUGOS, RINKA, KLIENTAI Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymu ir CAA išduotu paţymėjimu VĮ Oro navigacija yra vienintelė įmonė, kuriai suteikta teisė teikti oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdve skrendantiems orlaiviams. Mūsų teikiamomis oro navigacijos paslaugomis naudojasi juridiniai (aviakompanijos) ir fiziniai asmenys. Per 2010 m. įmonė oro navigacijos paslaugas suteikė orlaiviams. Iš jų tranzitu skrido Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bendras skrydţių skaičius padidėjo 8,6 proc., tranzitinių 6 proc. Daugiausiai skrydţių Lietuvos Respublikos oro erdvėje atliko šios aviakompanijos: AIIR BALTIC CORPORATION , FINNAIR O/Y , DEUTSCHE LUFTHANSA , AEROFLOT-RUSSIAN 9 512, RYANAIR 5 822, AIR FRANCE 5 406, STATE TRANSPORT COMPANY RUSSIA 5 092, SCANDINAVIAN AIRLINES SYSTEM 4 283, LOT POLSKIE LINIE LOTNICZE 4 076, CZECH AIRLINES 3 660, AIR BERLIN 3 529, AUSTRIAN AIRLINES Šioms aviakompanijoms tenka 56 proc. visų skrydţių. Per ataskaitinius metus pradėjo skraidyti 33 naujos oro bendrovės. Ţymiai intensyviau Lietuvos oro erdvėje pradėjo skraidyti Skandinavijos aviakompanija SAS, Airijos RYANAIR, Estijos ESTONIAN AIR, Ukrainos AEROSVIT AIRLINES Latvijos AIR BALTIC CORPORATION ir kitos. Pagal aviakompanijas skrydţiai pateikti šioje diagramoje metų skrydţių diagrama AIR BALTIC CORPORATION FINNAIR O/Y 44% 13% 9% 8% DEUTSCHE LUFTHANSA,A.G. AEROFLOT-RUSSIAN RYANAIR AIR FRANCE 6% STATE TRANSPORT CO ''RUSSIA'' SCANDINAVIAN AIRLINES SYSTEM 2% 2% LOT-POLSKIE LINIE LOTNICZE 2% 2% 3% 3% 3% 3% CZECH AIRLINES AIR BERLIN AUSTRIAN AIRLINES KITOS

6 Skrydžių sk. 6 Bankrutavusios Lietuvos aviakompanijos AB flylal Lithuanian Airlines keleivių veţimo rinkos dalį palaipsniui uţima kitos aviakompanijos m. skrydţių skaičius, palyginti su planuotu (planas ), padidėjo 8,1 proc. Skrydţių pasiskirstymas mėnesiais parodytas šioje diagramoje metų skrydžių diagrama mėnesiais Sau. Vas. Kov. Balan. Geg. Birž. Liep. Rugp. Rugs. Spal. Lapkr. Gruod Tranz. skr Visi skr Tranz. skr Visi skr. Kaip ir kasmet, daugiausia skrydţių atliekama vasaros mėnesiais. Neigiama pasaulio ir Lietuvos finansų bei ekonomikos krizės įtaka oro navigacijos paslaugų paklausai maţėja. Didelį skrydţių skaičiaus sumaţėjimą pavasarį nulėmė Islandijoje prasiverţęs ugnikalnis, sukėlęs neregėto masto trikdţius visoje Europos padangėje. Balandţio viduryje pratrūkęs ugnikalnis skrydţius visiškai paralyţiavo savaitei, tačiau stichijos atgarsiai buvo jaučiami iki mėnesio pabaigos. Dėl išsiverţusio ugnikalnio vulkaninio debesies buvo atšaukta daugiau kaip skrydţių virš Europos. Lietuvos nuostolis 1634 skrydţiai. Gruodţio mėnesį dalies skrydţių netekome dėl blogų meteorologinių sąlygų Europoje, nors Lietuvos oro uostai dirbo sklandţiai. Skrydţių skaičius 2010 m. 9,2 proc. didesnis negu 2007 m., o nuo rekordinio ekonomikos kilimo metų 2008-ųjų atsilieka tik 6,6 tūkst. skydţių arba 3,7 proc. Eurokontrolės duomenimis, skrydţių intensyvumo dinamika Europos mastu rodo, kad mūsų Skrydţių informacijos regione (SIR) prognozuota skrydţių augimo deviacija (nuo maţėjimo iki augimo) yra viena iš didţiausių ir sudarytų apie 10 punktų (ţr. ţemiau paveikslėliuose). Faktiniais duomenimis, Lietuvoje skrydţių kitimo rodiklis yra ţymiai didesnis ir sudaro 19,9 punktus (2009 m. -11,3 %, 2010 m. +8,6 %).

7 metai 2010 metų prognozė Iš pagrindinės veiklos 2010 m. įmonė gavo tūkst. Lt pajamų 11,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Teikiamos oro navigacijos paslaugos yra paslaugų eksportas, nes jomis daugiausiai naudojasi uţsienio ūkio subjektai (98 proc.). Pajamos, gautos uţ šias paslaugas, yra pajamos iš eksporto. Eurokontrolės centrinės oro eismo srautų vadybos tarnybos (angl. CFMU) duomenimis, per 2010 m. mūsų oro erdvėje (kaip ir daugelį metų) skrydţių uţlaikymų nebuvo. Tai byloja apie įmonės veiklos efektyvumą, nes vienas iš Europos oro navigacijos paslaugų teikėjams taikomų efektyvumo kriterijų yra uţlaikymų trukmė (reikalavimas maţiau kaip 1 min.). ĮMONĖS INVESTICIJOS PER FINANSINIUS METUS, DIDŢIAUSI VYKDOMI AR PLANUOJAMI INVESTICINIAI PROJEKTAI Kad būtų uţtikrinti reikalaujami skrydţių saugos ir paslaugų kokybės lygiai, įmonėje Europos, regiono ir įmonės mastu vykdomos Europos programos ir tęstiniai projektai. Jie susiję su oro erdvės restruktūrizavimu ir atsakomybės ribų nustatymu, centralizuotai paskirstytų orlaivių atsakiklių kodų apdorojimu skrydţių valdymo sistemose, Vilniaus regiono ir Vilniaus aerodromo skrydţių valdymo centrų sistemų modernizavimu, Mokymo centro įrangos (treniruoklių) modernizavimu ir atnaujinimu, ryšių, navigacijos ir stebėjimo įrangos atnaujinimu, automatinio skrydţių duomenų apsikeitimo su kaimyninių skrydţių valdymo centrais plėtra bei optimizuotos informacijos mainų infrastruktūros diegimu (projektų vykdymo eiga ir rezultatai aprašyti kitose ataskaitos dalyse). Oro navigacijos pranešimų tvarkymo paslaugos (angl. AMHS) diegimo projektas sėkmingai uţbaigtas. Toliau atliekami skrydţių valdymo sistemų modernizavimo darbai funkcionalumui pagal Europos Komisijos atitinkamų reglamentų reikalavimus uţtikrinti bei Lietuvos įsipareigojimams pagal Vietinę Bendro Europos dangaus įgyvendinimo programą (angl. LSSIP) vykdyti. Vykdant ICAO reikalavimus dėl naujo skrydţio plano formato (modelio) diegimo ir naudojimo nuo 2012 m. lapkričio 15 d. (ICAO PANS ATM Doc pataisa), atlikta įmonės sistemų, dorojančių skrydţių planus, analizė, parengti techniniai reikalavimai skrydţių valdymo sistemoms modifikuoti. Gavus CAA pritarimą, reikalavimai perduoti įrangos gamintojams. Parengtas ir vykdomas konsoliduotas darbų grafikas. Investicijos. Investicijų (turto pirkimo) vykdymo analizė yra pateikta formoje FP-8. Investicijoms vykdyti 2010 metais buvo planuota panaudoti tūkst. Lt. Faktiškai įsisavinta tūkst. Lt. Nepanaudota tūkst. Lt. Nurodome prieţastis, kurios lėmė faktinį investicijų vykdymą ir jų neatitikimą planui.

8 8 1. Centralizuotos radijo atsakiklių (angl. SSR) kodų priskyrimo ir vadybos sistemos (angl. CCAMS) diegimas. Planas 150 tūkst. litų. Lėšos neįsisavintos dėl šių prieţasčių: Eurokontrolės unifikuotų orlaivių atsakiklių kodų priskyrimo projektas, kuris Europoje buvo laikinai sustabdytas 2008 metais, Eurokontrolės Laikinosios Tarybos 2009 metų geguţės 7d. sprendimu buvo atnaujintas, kaip viena iš pagrindinių Oro navigacijos tarybos (angl. ANSB) strategijos dalių. Buvo nustatyta nauja CCAMS diegimo data 2012 metų vasario 9 diena. Pagrindinis CCAMS reikalavimų dokumentas buvo patvirtintas tik 2010 metų II ketv., toliau vyko CCAMS diegimo galimybių, saugos ir ekonominio naudingumo vertinimai Europos mastu. CCAMS diegimas Vilniaus RSVC sistemoje bus vykdomas, kaip vienas SV sistemos modernizavimo paketas kartu su naujo ICAO skrydţių plano modelio ir tiesioginių duomenų mainų (angl. OLDI) funkcionalumo išplėtimu. 2. Automatinė oro eismo vadybos saugos monitoringo ir įvykių atkūrimo sistema (angl. ASMT). Planas 308 tūkst. Lt. Lėšos sutaupytos dėl šių prieţasčių: Sistema techniškai instaliuota. Lėšos sistemai įsigyti sutaupytos, nes šią sistemą, susitarus su Eurokontrole, pavyko gauti panaudos būdu (nemokamai) 3 metams su galimybe sutartį pratęsti. Dalis šio projekto lėšų bus panaudota Eurokontrolės centralizuotai planuojamiems ASMT sistemos mokymams ir jos įteisinimui, po kurių bus galima uţbaigti projekto diegimą. 3. Oro eismo paslaugų duomenų mainų pateikimo standarto (angl. ADEXP) diegimas Planas 500 tūkst. Lt. Projekto įgyvendinimas atidėtas dėl šių prieţasčių: ADEXP formato atitikties vertinimas ir modifikavimas pagal dabar galiojančią Eurokontrolės ADEXP specifikaciją buvo nukeltas, kadangi tai turi būti atlikta kartu su naujo ICAO skrydţių plano modelio diegimu. Eurokontrolės ADEXP specifikacijos pakeitimų, susijusių su naujo ICAO skrydţių plano modelio pagal ICAO Doc pirmąją pataisą diegimu, projektas buvo parengtas 2010 metų birţelio 1 d., šiuo metu jis derinamas Europos mastu. Nauji reikalavimai IV ketv. jau iš esmės buvo įkelti į skrydţių valdymo sistemų specifikacijas ICAO modeliui įdiegti. Taip pat ADEXP projekto įgyvendinimas priklauso ir nuo OLDI funkcionalumų išplėtimo pagal (EB) reglamento Nr.1032/2006, o vėliau nuo FASTI/SYSCO funkcionalumo diegimo pagal SESAR EOEV pagrindinį planą iki 2015 metų. 4. SVC įrangos modernizavimas. Projektas bus vykdomas iki 2015 m m. planas tūkst. Lt. Lėšos neįsisavintos, nes projekto įgyvendinimas atidėtas dėl šių prieţasčių: Eurokontrolė nuolat keitė techninius reikalavimus, todėl vėlavo sutarčių pasirašymas ankstesniais metais, atitinkamai vėlavo lėšų įsisavinimas. Be to, šis projektas susijęs su skrydţių valdymo sistemos kitos programinės įrangos modernizavimu, naujų funkcionalumų diegimu, tarp jų ADEXP, CCAMS, kurie dabar yra atidėti. Be to, kai kurie reikalavimai dar nėra iki galo detalizuoti ir uţbaigti. Todėl viso projekto įgyvendinimas nusikelia. 5. Aerodromo teritorijos oro eismo kontrolės sistema. Planas 795 tūkst. Lt. Lėšos neįsisavintos dėl šių prieţasčių: Šis Lietuvai priskirtas Bendro Europos dangaus diegimo uţdavinys kaip daugianacionalinis buvo patvirtintas tik 2010 metais. Dėl papildomų derinimų su Vilniaus oro uostu, projektas pradėtas įgyvendinti tik IV ketv., todėl jis bus baigtas 2011 m. 6. Automatinio duomenų apsikeitimo su kaimyniniais skrydţių valdymo centrais sąsajos diegimas. Buvo planuota 117 tūkst. Lt. Investicija neatlikta dėl šių prieţasčių: Šis projektas vykdomas Latvijos Lietuvos Baltarusijos Lenkijos regiono mastu. Jo vykdymas susijęs su EB reglamentų Nr. 1032/2006 ir Nr. 633/2007 bei ICAO Doc pirmosios pataisos reikalavimais. VĮ Oro navigacija įsipareigojimams vykdyti minėtų dokumentų reikalavimus įmonėje

9 9 sudarytos visos techninės, operacinės ir organizacinės prielaidos, tačiau bendra projekto sėkmė priklauso nuo išorinių veiksnių (kaimynių valstybių SVC pasiruošimo) m. įvyko du Regioniniai pasitarimai veiksmams ir darbams koordinuoti bei konsoliduoti minėtų funkcionalumų diegimo planus. 7. Navigacinis radijo švyturys (DVOR/DME)(Kaunas). Projekto trukmė m. Planuota viso projekto vertė tūkst. Lt, 2009 m. turėjo būti įsisavinta 510 tūkst. Lt. Faktiškai projekto įgyvendinimas kainavo tūkst. Lt, tai yra 225 tūkst. Lt daugiau. Lėšos viršytos dėl uţsitęsusių pirkimo procedūrų. Pirkimai buvo atlikti ne 2009 m. IV ketv., o 2010 m. I ketv. Planuota 908 tūkst. Lt. 8. Navigacinis radijo švyturys (VOR/DME) Palangoje. Planuota 240 tūkst. Lt. Lėšos neįsavintos dėl to, kad neišspręstas ţemės sklypo įsigijimo klausimas navigacinio radijo švyturio statybai Šilutės aerodromo teritorijoje. ĮMONĖS TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA Pagal Europos Parlamento ir Europos Komisijos priimtą antrąjį SES teisės aktų paketą ES šalys iki 2012 m. gruodţio 4 d. privalo įdiegti funkcinius oro erdvės blokus (toliau FAB) savo oro erdvėse. Tuo tikslu susijusios Lietuvos institucijos ir įmonė dalyvauja atliekant tyrimus optimaliam Lietuvai FAB nustatyti. Įmonė aktyviai dalyvauja atliekant analizę ir vertinimus dviem kryptimis: rengiant Baltijos FAB (Lietuvos ir Lenkijos oro erdvė) galimybių studiją, kurią atlieka Didţiosios Britanijos bendrove HELIOS kartu su kompanija Ernst &Young, bei galimybių studiją Optimaliam Lietuvai funkciniam oro erdvės blokui (FAB) nustatyti, naudingiausiam ekonominiam jo modeliui parinkti bei detaliems FAB diegimo planams ir reikiamiems teisės aktų projektams parengti, kurią vykdo Advanced Logistics Group (ALG) kartu su DFS ir advokatų kontora Balčiūnas ir Grajauskas. FAB kūrimo veiklai derinti iš atsakingų įmonės specialistų sukurta darbo grupė. Jos nariai pagal atitinkamas veiklos sritis renka, analizuoja, rengia, teikia informaciją, palaiko tiesioginius ryšius su tyrimus vykdančiomis kompanijomis ir suinteresuotomis institucijomis m. spalio mėn. buvo paskelbta HELIOS parengta Baltijos FAB galimybių studijos I fazės ataskaita, kurioje išnagrinėta tokio FAB galimybės, nauda ir perspektyvos. Šiuo metu yra vykdoma II fazė, kurios tikslas pateikti tikslius veiksmų planus su atitinkamais tvarkaraščiais ir detaliu reikalingų veiksmų aprašymu visiems Baltijos FAB diegimo dalyviams: oro navigacijos paslaugų teikėjams, šalių karinėms struktūroms, nacionalinėms prieţiūros institucijoms (CAA) bei valstybių valdţios struktūroms. Taip pat bus pateikti bendro Baltijos FAB vadybos/valdymo mechanizmo aprašymas, rizikos analizė ir rizikos vadybos planas. Nuo 2011 m. kovo prasideda šios galimybių studijos trečiasis etapas pirminis Baltijos FAB plėtros etapas, kuris tęsis iki 2011 m. birţelio 1 d. Šio etapo metu turi būti atlikta preliminari visų kitų scenarijų studija, atsiţvelgiant į politines, ekonomines, technologines, socialines perspektyvas ir tikimybes, rizikos vertinimo rezultatus ir t. t. Studijos vykdytojui pateikus šio etapo išvadas, reikės atrinkti tris labiausiai tikėtinus scenarijus. Vėliau ketvirtojoje (paskutinėje) studijos stadijoje iki 2011 m. spalio 1 d. vykdytojas privalės parengti šių trijų scenarijų išsamią kaštų efektyvumo analizę, įskaitant socialinius-ekonominius faktorius, poveikio gamtai analizę, politinio ir ekonominio poveikio analizę, trumpalaikių ir ilgalaikių rekomendacijų sąrašą, ypač tokių, kurios prisidėtų prie oro eismo vadybos sistemos pagerinimo (Quick wins), pasirinktų FAB scenarijų įgyvendinimo planus pagal atskiras FAB dalyvių kategorijas (paslaugų teikėjai, karinės struktūros, prieţiūros ir valdţios institucijos), bendro Baltijos FAB vadybos/valdymo mechanizmo, vykdant kiekvieną scenarijų, aprašymą, rizikos analizę ir rizikos vadybos planą, kiekvienam iš trijų scenarijų.

10 10 Intensyviai rengiama įmonės uţsakyta galimybių studija Optimaliam Lietuvai funkciniam oro erdvės blokui nustatyti, naudingiausiam ekonominiam jo modeliui parinkti bei detaliems FAB diegimo planams ir reikiamiems teisės aktų projektams parengti. Šios studijos rengėjai susitiko su įmonės ir suinteresuotų Lietuvos institucijų bei ţinybų atstovais. Tarpinis galimybių studijos etapas yra 2011 m. sausio pabaigoje, o studija turi būti baigta 2011 m. kovo pabaigoje. Remiantis šių studijų galutiniais rezultatais, vėliau bus parengti ir pateikti steigėjui Lietuvos dalyvavimo FAB formavime strategija ir veiksmų planas. Įmonė visomis išgalėmis prisidės, kad pasirinktas FAB variantas būtų sėkmingai ir laiku įgyvendintas. Įmonės darbuotojai taip pat dalyvavo įvairių Baltijos FAB darbo grupių susitikimuose. Eurokontrolės 37-ajame saugos grupės susitikime Briuselyje buvo diskutuojama apie problemas, susijusias su oro erdvės blokų steigimo sauga. Tai padės tinkamai parengti įmonės veiksmų strategiją saugos vadybos srityje, pradėjus praktinius Baltijos FAB įgyvendinimo darbus. Lieka neišspręsta oro navigacijos paslaugų teikimo problema skrydţių saugos uţtikrinimas Latvijai deleguotoje oro kelio NINTA ADAXA atkarpoje. Būtina kuo greičiau parengti ir pasirašyti naują tarpvyriausybinę sutartį, kuri pašalintų visus dabartinės sutarties trūkumus. Kol kas šis procesas nejuda. Galima numatyti, kad tokia padėtis sukels kliūčių kuriant FAB, nes Latvija ir Lietuva, kaip atrodo, bus skirtinguose oro erdvės blokuose. Išsami šios problemos istorija ir galimi jos sprendimai buvo pateikti įmonės šių metų I pusmečio ataskaitoje ( raštas Nr ). Įmonė pasiruošusi perimti skrydţių valdymą Latvijai deleguotoje oro kelio NINTA ADAXA atkarpoje. Įmonė pagal savo kompetenciją dėl šios problemos sprendimo padarė viską, kas įmanoma. Latvijos LGS vadovybė iš principo atsisako diskutuoti šiuo klausimu, motyvuodama tuo, kad tai viršija paslaugų teikėjų kompetenciją. Lieka vienintelis būdas išsamią informaciją pateikti Vyriausybei ir siūlyti spręsti šią problemą tarpvalstybiniu lygmeniu. Įmonė dalyvauja Eurokontrolės skrydţių valdymo pagalbinių priemonių pirminio diegimo (angl. FASTI) programoje dėl specialios paskirties priemonių, padedančių skrydţių vadovams uţtikrinti skrydţių saugą. FASTI OFG grupės 16-ajame susitikime įmonės atstovai informavo, kas nuveikta šioje srityje. Pagal LSSIP reikalavimus visos šios priemonės turi būti įgyvendintos visų skrydţių valdymo centrų sistemose iki 2015 m. Grupės veiklos rezultatai ir įmonės specialistų indėlis aprašyti Eurokontrolės leidinyje FASTI newsletter. Leidinyje taip pat buvo paminėta regiono Lietuva, Lenkija, Latvija, Baltarusija, Ukraina ir Rusija (Kaliningrado sritis) iniciatyva koordinuoti ir harmonizuoti įrankių diegimo planus bei naudoti bendrus veikimo monitoringo metodus ir priemones m. liepos 2 d. įmonėje lankėsi IATA atstovai Laurie O Toole ir Wolfgang Scheel. Vizito tikslas darbinis susitikimas dėl sąnaudų bazių ir vienetinių tarifų. Spalio 21 d. įmonėje, kaip ir kiekvieną rudenį, vyko Lietuvos Respublikos oro erdvės naudotojų ir oro navigacijos paslaugų teikėjų susitikimas. Pirmiesiems atstovavo aviakompanijų Air Baltic, LOT Polish Airlines, Ryanair, Avion Express, Lietuvos aeroklubo bei atskirų aviacijos sporto federacijų, viešosios įstaigos Pilotų mokykla, Lietuvos orlaivių savininkų ir pilotų asociacijos vadovai. Kviečiančioji pusė arba oro navigacijos paslaugų teikėja Oro navigacija deramai pasiruošė šiam renginiui, kuriame taip pat dalyvavo Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktoriaus pavaduotoja Agnė Katkutė bei vadovaujantys Civilinės aviacijos administracijos ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos darbuotojai. Gruodţio 6 10 d. vyko Eurokontrolės atstovo vizitas, kurio tikslas padėti techniškai pasirengti automatinės oro eismo vadybos sistemos monitoringo ir civilinės aviacijos įvykių atkūrimo sistemai diegti. Gruodţio d. įmonėje viešėjo Eurokontrolės oro eismo vadybos programos koordinatorius. Gruodţio 7 d. įmonės specialistai dalyvavo Eurokontrolės veiklos konsultacinės (angl. OCG) ir Dalyvių konsultacinės (angl. SCG) grupių seminare naujo, jas nuo 2011 metų pakeičiančio, forumo uţdaviniams suformuoti bei veiklai planuoti.

11 Įmonės darbuotojai dalyvavo įvairių Baltijos FAB darbo grupių susitikimuose. 11 BENDRAS ĮMONĖS DARBO UŢMOKESČIO FONDAS, VIDUTINĖ MĖNESINĖ ALGA PAGAL PAREIGAS IR PADALINIUS Bendras įmonės metinis darbo uţmokesčio fondas parodytas 2 priede (forma FP-2), vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis 7 priede (forma FP-7), apibendrintas vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis pagal pareigas ir padalinius pateiktas lentelėje ţemiau. VĮ Oro navigacija darbuotojų vidutinis darbo uţmokestis 2010 m. Eil. Nr. Pareigos/padaliniai Litais 1. Generalinis direktorius Direktoriai Padalinių (skyrių) vadovai Skrydţių vadovai: 4.1. Vilnius Kaunas Palanga Šiauliai Oro eismo vadybos specialistai Techninės įrangos aptarnavimo specialistai Kiti darbuotojai Generalinio direktoriaus mėnesinės algos pastovioji dalis 5120 Lt per mėnesį. Oro eismo vadybos direktoriaus, strateginės plėtros direktoriaus, technikos direktoriaus, finansų ir ekonomikos direktorės mėnesinės algos pastovioji dalis 4608 Lt per mėnesį. Įmonės vadovų mėnesinės algos kintamoji dalis priklauso nuo susisiekimo ministro patvirtintų likvidumo, sąnaudų dydţio bei suteiktų oro navigacijos paslaugų skaičiaus (skrydţių skaičius) vienam įmonės darbuotojui (vidutiniam sąlyginiam) rodiklių. Visa ši informacija skelbiama įmonės interneto svetainėje. Įmonės teikiamos oro navigacijos paslaugos yra paslaugų eksportas, nes jomis daugiausia naudojasi uţsienio ūkio subjektai (98 %). Įmonė sąnaudas padengia iš šios pagrindinės veiklos pajamų ir nėra išlaikoma valstybės. ĮMONĖS VYKDOMOS SOCIALINĖS IR APLINKOSAUGOS INICIATYVOS IR POLITIKA Taip pat nemaţai dėmesio skiriama personalo strategijai rengti, vykdoma personalo ugdymo programa bei rengiamas personalo kvalifikacijos tobulinimo ir motyvavimo projektas. Parengtas personalo poreikio planavimo dokumentas, kuriame aprašyta planavimo tvarka, personalo planavimo scenarijai suderinti su įmonės strateginiu veiklos planu. Šiuo metu įmonėje dirba 316 darbuotojų, tarp jų 93 skrydţių vadovai.

12 12 Įmonėje dirba 188 darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, du nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, 97 darbuotojai aukštesnįjį vidurinį ir 29 vidurinį išsilavinimą. 8 įmonės darbuotojai mokosi universitetuose. Pavadinimas Pagrindinė įmonė, įskaitant RSVC, ASVC, Šiaulių SVC Pokytis Viso tarp jų Viso tarp jų Viso tarp jų skrydţių skrydţių skrydţių vadovai vadovai vadovai Kauno SVC Palangos SVC Iš viso Įmonės darbuotojų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis įmonės Kokybės vadybos sistemos procedūra Personalo mokymas, darbuotojų ugdymo reglamentu ir CAA patvirtintu Mokymo centro veiklos vadovu. Visi šie dokumentai kasmet perţiūrimi bei tobulinami pagal vis didėjančius ICAO ir Eurokontrolės kvalifikacinius reikalavimus. Skrydţių saugai uţtikrinti mokymo programos atnaujinamos ir papildomos, naudojamos naujausios mokymo formos. Vadovaujantis minėtais dokumentais skrydţių vadovams, skrydţių valdymo elektronikos specialistams ir kitiems įmonės darbuotojams taikomi aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, todėl būtina nuolat atnaujinti ţinias ir tobulinti įgūdţius. Nemaţai personalo daliai mokymai nuolat organizuojami, vadovaujantis generalinio direktoriaus įsakymais patvirtintais dokumentais: darbuotojų ugdymo sąmata metams, mokymo programomis ir grafikais. 229 įmonės darbuotojai 2010 m. kėlė kvalifikaciją įvairiuose kursuose. Kai kurie specialistai dalyvavo keliuose kursuose. Bendras kursų dalyvių skaičius 516. Profesinių kursų rengtų Lietuvoje dalyvių skaičius 457, uţsienyje 59. Įmonės Mokymo centre specialybės ir anglų kalbos kursų dalyvių skaičius 375. Mokymo centro treniruokliuose savo kvalifikaciją kėlė 98 skrydţių vadovai. Vyko skrydţių valdymo treniruoklio kursai skrydţių vadovams pagal skrydţių vadovų mokinių programas naujai kvalifikacijai gauti (8 ţmonės), pagal skrydţių vadovų, pradedančių eksploatuoti EUROCAT-X įrangą, mokymo programą (2 ţmonės), taip pat vyko pilotų operatorių parengimo kursai (4 ţmonės). Įmonės mokymo centre įgūdţius tobulino 50 skrydţių valdymo elektronikos specialistų. Eurokontrolės institute Liuksemburge, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje kvalifikaciją kėlė 27 specialistai, nuotoliniu būdu ten pat mokėsi 17 skrydţių vadovų. Didţiojoje Britanijoje anglų kalbą tobulino 26 darbuotojai. Mokymo centre pradėtas darbas su nauju Aerodromo skrydţių valdymo treniruokliu Expert 3D. Iš viso 2010 m. darbuotojų ugdymui panaudota 737 tūkst. Lt įmonės lėšų. Įmonės veikla yra draugiška aplinkai, neteršia gamtos. ESMINĖS REIKŠMĖS ĮMONĖS VEIKLAI TURINTYS ĮVYKIAI. PROGNOZĖS Reikia paţymėti, kad per 2010 m. skrydţių buvo daugiau nei praėjusiais metais ir daugiau nei planuota. Neigiama pasaulinės ir Lietuvos finansų ir ekonomikos krizės įtaka oro navigacijos paslaugų paklausai mažėjo. Tačiau didţiulę neigiamą įtaką skrydţiams šiais metais turėjo Islandijoje

13 13 prasiverţęs ugnikalnis, kuris sukėlė neregėto masto trikdţius visoje Europos padangėje. Balandį skrydţių skaičius, palyginti su 2009 m., sumaţėjo 4,8 proc. Metų pabaigoje dalies skrydţių netekome dėl blogų meteorologinių sąlygų Europoje, nors Lietuvos oro uostai dirbo sklandţiai. Nepaisant to, įmonė dirba sėkmingai. Greičiau atsigaunanti kitų šalių makroekonomika leidţia tikėtis skrydţių, kartu ir įmonės pajamų iš eksporto augimo. Įmonės pajamos Ataskaitiniais metais VĮ Oro navigacija gavo tūkst. Lt pajamų, 10 proc. arba tūkst. Lt daugiau negu planuota (planas tūkst. Lt), ir 8 proc. daugiau nei 2009 metais. Iš pagrindinės veiklos, teikiant oro navigacijos ir oro uosto navigacijos paslaugas, įmonė gavo tūkst. Lt arba tūkst. Lt daugiau nei planuota (planas tūkst. Lt), tai sudaro 97,7 proc. visų pajamų. Didţiausią pajamų dalį surenkame iš uţsienio aviakompanijų. Iš jų gauta tūkst. Lt arba 97,58 proc. visų pagrindinės veiklos pajamų. Iš Lietuvos oro bendrovių gauta tūkst. Lt arba 2,42 proc. visų pagrindinės veiklos pajamų. Per ataskaitinius metus pradėjo skraidyti 33 naujos oro bendrovės. Pajamos iš jų per metus sudarė 2275 tūkst. Lt. 37 aviakompanijos nutraukė skrydţius Lietuvos oro erdve, pajamos iš jų 2010 m. sudarė tūkst. Lt metais įmonės teikiamoms paslaugoms maršruto rinkliava buvo 171,72 Lt, 2009 metais 168,52 Lt, terminalo rinkliava 549,72 Lt, 2009 metais 561,20 Lt. Kitos veiklos pajamos sudaro 1,4 proc. visų įmonės veiklos pajamų. Metinis planas įvykdytas 95 proc. Finansinės veiklos pajamos sudaro 0,8 proc. visų įmonės veiklos pajamų. Metinis planas įvykdytas 172 proc. Gautos banko palūkanos uţ šių lėšų laikymą banke. Įmonės pajamų struktūra pateikta formoje FP-1. Įmonės sąnaudos Įmonės sąnaudos 2010 m. sudarė tūkst. Lt, planas įvykdytas 98 proc. (planas tūkst. Lt). Palyginti su 2009 m. ( tūkst. Lt), sąnaudos išaugo 7 proc. Sąnaudų augimui įtakos turėjo m. aviacijos sektorių apėmusi krizė. Buvo imtasi drastiškų priemonių sąnaudoms maţinti. Oro transportui atsigaunant, buvo padidintos sąnaudos, kurios reikalingos kokybiškoms ir saugioms paslaugoms atlikti. Įmonės pelnas (nuostolis) Įmonė 2010 m. uţdirbo 616 tūkst. Lt pelno. Tuo metu 2009 m. įmonė patyrė 28 tūkst. nuostolio. Pagal 2006 m. gruodţio 6 d. (EB) reglamento Nr. 1794/ str. 2 punktą per ataskaitinius metus iš pagrindinės veiklos gauta pajamų dalis viršijanti sąnaudas, bus grąţinta paslaugų naudotojams per 2012 metus. Ši veiklos pelno suma, yra tūkst. Lt. Tokia suma bus sumaţintos rinkliavos 2012 metais. Kapitalo kaina tūkst. Lt. Pelno (nuostolio) ataskaita pateikta formoje FP-3. Siūlomą rezervų perskirstymo projektą pridedame. Vienu iš svarbiausių ateities uţdavinių išlieka FAB diegimas ES šalių oro erdvėje. Atkreiptinas dėmesys, kad Baltijos FAB yra ES periferijoje ir iškyla nemaţai problemų, susijusių su kaimyninėmis šalimis, kurios nepriklauso Europos Sąjungai. Tokių tarpvalstybinių reikalų sprendimas reikalauja aukštesnio rango institucijų dalyvavimo šiuose procesuose. Ieškant optimalių sprendimų dėl galimo FAB formavimo įmonė atlieka analizę ir vertinimus dviem kryptimis. Dalyvaujame Baltijos FAB (kurį bent pradţioje sudarytų Lietuvos ir Lenkijos oro erdvė) galimybių studijoje bei kitų, Lietuvai galimų FAB variantų, galimybių studijoje.

14 m. spalio mėn. buvo paskelbta Baltijos FAB galimybių studijos I fazės ataskaita. Šiuo metu yra vykdoma II fazė, o nuo 2011 m. kovo mėn. prasideda šios galimybių studijos trečiasis etapas pirminis Baltijos FAB plėtros etapas, kuris tęsis iki 2011 m. birţelio 1 d. Studijos vykdytojui pateikus šio etapo išvadas, reikės atrinkti tris labiausiai tikėtinus scenarijus. Ketvirtojoje (paskutinėje) studijos stadijoje iki 2011 m. spalio 1 d. vykdytojas privalės parengti išsamias šių trijų scenarijų analizes, taip pat trumpalaikių ir ilgalaikių rekomendacijų sąrašą, vykdant kiekvieną scenarijų visoms FAB dalyvių kategorijoms. Intensyviai rengiama ir įmonės uţsakyta galimybių studija optimaliam Lietuvai funkciniam oro erdvės blokui nustatyti. Ji turi būti baigta 2011 m. kovo pabaigoje. Remiantis studijos rezultatais steigėjui bus pateikti Lietuvos dalyvavimo FAB formavime strategija ir veiksmų planas. Visuose šiuose darbuose aktyviai dalyvauja įmonės darbuotojai ir, negailėdami pastangų, prisideda, kad pasirinktas FAB variantas būtų sėkmingai ir laiku įgyvendintas. Įmonės specialistai nuolat dirba oro kelių planavimo ir jų tobulinimo darbo grupėse, tačiau iki šiol nepašalinta įmonės strateginiame veiklos plane paţymėta silpnoji įmonės pusė ir grėsmė nemokamas, nesaugus ir neatitinkantis ES reglamentų reikalavimų skrydţių valdymo delegavimas Latvijos Respublikai oro kelio atkarpoje NINTA ADAXA. Tik skrydţių valdymo delegavimas, paliekant Lietuvai atsakomybę uţ kitų oro navigacijos paslaugų teikimą, yra labai pavojingas ir kelia didţiulę grėsmę skrendančių šiuo oro keliu orlaivių saugai ir Lietuvos Respublikos, kaip saugios oro navigacijos paslaugų teikėjos tarptautinei aviacijai, prestiţui. Išsami šios problemos istorija ir galimi jos sprendimai buvo pateikti įmonės šių metų I pusmečio ataskaitoje ( raštas Nr ). Šią grėsmę, kaip pagrindinį oro navigacijos paslaugų teikimo Lietuvoje trūkumą, savo išvadose nurodė vykę Eurokontrolės ir ICAO aukščiausio lygio auditai. Todėl būtina valstybės lygmeniu imtis greitų ir ryţtingų priemonių situacijai ištaisyti. Bendro Europos dangaus diegimo ESSIP/LSSIP mechanizmas (o ypač jo atsiskaitomosios Europos Komisijai II ir IV dalys) tapo vienu iš veiksmingiausių Europos OEV pagrindinio plano uţdavinių vykdymo kontrolės įrankių. Artėjant SESAR pirmojo diegimo paketo (IP1) terminui, Lietuvai ir įmonei itin svarbu optimaliai planuoti savo veiklą, racionaliai skirstyti visus išteklius bei laiku įvykdyti strateginio plano uţdavinius bei reikalavimus, kurie kiekvienais metais tampa vis grieţtesni. SKAIDRUMO GAIRIŲ NUOSTATŲ LAIKYMASIS VĮ Oro navigacija laikosi visų veiklos skaidrumą uţtikrinančių gairių nuostatų. Įmonės interneto svetainėje skelbiama visa visuomenei, aviacijos bendruomenei reikalinga informacija. Tai planai, ataskaitos, kokybės politika, dokumentai, informacija apie viešuosius pirkimus, teisės aktai, skrydţių statistika, informacija apie teikiamas paslaugas ir kita svarbi oro navigacijos informacija oro erdvės naudotojams. Per vidinę interneto svetainę su įmonės darbuotojais vykdomas dialogas ne tik apie darbinę įmonės veiklą bei plėtros procesus ir strateginės perspektyvas, talpinami ICAO, ES, Eurokontrolės dokumentai, bet vyksta ir socialinis dialogas. Skelbiama informacija apie socialinius, kultūrinius renginius, talpinama įmonės darbuotojų profesinių sąjungų informacija, skelbiasi kolektyvai pagal pomėgius ir kita. Generalinis direktorius Algimantas Raščius

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26

27

28

29

30

31

32

33

34

35

36

37