VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Rita Natkevičienė. Magistro baigiamasis darbas

Transcription

1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS EKONOMIKOS KATEDRA Rita Natkevičienė NAMŲ ŪKIŲ EKONOMINIŲ LŪKESČIŲ IR MAKROEKONOMINIŲ PROCESŲ SĄSAJŲ VERTINIMAS BALTIJOS ŠALYSE Magistro baigiamasis darbas Makroekonominės analizės ir politikos studijų programa, valstybinis kodas 62404S112 Ekonomikos studijų kryptis Vadovė Dr. Jonė Kalendienė (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta Prof.habil.dr. Pranas Žukauskas (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010

2 Turinys Santrauka... 3 Abstract... 4 Įvadas Ekonominių lūkesčių teorinė analizė Ekonominių lūkesčių teorijų pradžia Ekonominių lūkesčių įtaka vartojimo ir taupymo sprendimų priėmimui Infliacijos lūkesčių vaidmuo ekonominiuose modeliuose Nedarbo lūkesčių vaidmuo ekonominiuose modeliuose Ekonominiai lūkesčiai ir palūkanų normos Ekonominiai lūkesčiai ir valiutos kursas Namų ūkių ekonominių lūkesčių Baltijos šalyse analizė ir tyrimo metodologija Namų ūkių ekonominių lūkesčių Baltijos šalyse analizė Namų ūkių ekonominių lūkesčių suderinamumo vertinimas Ekonominių lūkesčių dinamikos palyginamoji analizė Ekonominių lūkesčių ir realių makroekonominių rodiklių palyginamoji analizė Tyrimo metodologija Namų ūkių ekonominių lūkesčių ir makroekonominių rodiklių sąsajų tyrimas Baltijos šalyse Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai ir BVP augimo tempai Finansinės situacijos lūkesčiai ir vartojimo augimo tempai Infliacijos lūkesčiai ir infliacija Nedarbo lūkesčiai ir nedarbo lygis Išvados Naudotos literatūros sąrašas Priedai

3 Santrauka Baigiamojo darbo autorius: Pilnas baigiamojo darbo pavadinimas: Baigiamojo darbo vadovas: Rita Natkevičienė Namų ūkių ekonominių lūkesčių ir makroekonominių procesų sąsajų vertinimas Baltijos šalyse Dr. Jonė Kalendienė Baigiamojo darbo atlikimo vieta ir metai: Vytauto Didžiojo universitetas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Kaunas, 2010 Puslapių skaičius: 73 Lentelių skaičius: 18 Paveikslų skaičius: 15 Priedų skaičius: 4 Šio magistro baigiamojo darbo tikslas išanalizuoti namų ūkių ekonominių lūkesčių įtaką makroekonominiams procesams. Pirmojoje darbo dalyje aptariama ekonominių lūkesčių teorijų raida, pateikiami įvairių autorių tyrimai apie ekonominių lūkesčių ryšį su vartojimu ir taupymu, infliacijos bei nedarbo lygiu, palūkanų norma ir valiutų kursu. Antrojoje dalyje analizuojami trijų Baltijos šalių namų ūkių ekonominių lūkesčių duomenys, jų tarpusavio suderinamumas, ekonominių lūkesčių kaitos tendencijų ir realių makroekonominių kintamųjų kitimo panašumai ir skirtumai. Trečiojoje dalyje pateikiamas ryšių tarp trijų Baltijos valstybių namų ūkių ekonominių lūkesčių ir realių makroekonominių rodiklių vertinimas, šių ryšių stiprumo nustatymas, sudaromos tiesinės regresijos lygtys, skirtos atitinkamiems ekonomikos rodikliams prognozuoti. Atliktas tyrimas parodė, kad namų ūkių ekonominiai lūkesčiai yra labiau numatantys nei prisitaikantys prie praeities informacijos. Todėl į juos verta atsižvelgti prognozuojant realių makroekonominių kintamųjų pasikeitimus artimiausioje ateityje. Tyrime tikrinama pagrindinė hipotezė, kad gerėjant namų ūkių ekonominiams lūkesčiams, gerėja ir ekonominė šalies situacija, priimama, remiantis regresinės analizės rezultatais. 3

4 Abstract Author of diploma paper: Full title of diploma paper: Diploma paper advisor: Presented at: Rita Natkevičienė Evaluation of link between households economic expectations and macroeconomic processes in Baltic countries. Dr. Jonė Kalendienė Vytautas Magnus University, Faculty of Economics and Management, Kaunas, 2010 Number of pages: 73 Number of tables: 18 Number of pictures: 15 Number of appendixes: 4 The aim of this master s final paper is to analyze the influence of households economic expectations on macroeconomic processes. In the first part of the paper the development of economic expectations theories is overlooked, the researches of other authors about the link between expectations and consumption, saving, inflation, unemployment, interest rates and exchange rates are presented. In the second part of the paper the households expectations data, the compatibility between them, the similarities and differences of fluctuation of expectations and real macroeconomic variables are analyzed. In the third part of the paper the evaluation of the link between households expectations and real macroeconomic indicators in Baltic countries, the assessment of this link s strength are presented, linear regression equations aimed to predict economic indicators are designed. The research showed that expectations of households are more likely to be forward-looking rather than adaptable to the past information. Therefore it is worth to regard them when predicting changes of macroeconomic indicators in the nearest future. In this research the main examined hypothesis that when households expectations improve, economic situation in country also improves, are accepted with reference to the results of regression analysis. 4

5 Įvadas Makroekonomikos teorijoje teigiama, kad ekonomikos veikėjų lūkesčiai turi didelę reikšmę šalyje vykstantiems ekonominiams procesams. Kiekvieno veikėjo nuomonė apie tam tikrus reiškinius yra formuojama jo turimos informacijos. Suprantama, kad kuo daugiau informacijos žmogus turi apie šalies ekonominę ir politinę padėtį, tuo realesnį valstybės situacijos paveikslą gali susidaryti. Manoma, kad daugiausiai informacijos apie ekonominius rodiklius turi ekspertai. Tačiau namų ūkių vertinimai ir lūkesčiai yra jautresni tokių ekonominių rodiklių kaip nedarbas ar kainų lygis pokyčiams ir namų ūkiai reiškia nuomonę apie savo pačių būsimą elgseną (tuo tarpu ekspertai prognozuoja ne savo pačių elgseną). Namų ūkių lūkesčių analizė aktuali tuo, kad, jei jie gali įtakoti ekonominius procesus šalyje, tuomet jų įvertinimas bet kuriuo laiko momentu tampa svarbus valstybės valdymo sprendimams priimti, ekonominiams procesams kontroliuoti. Užsienio literatūroje ekonominiai lūkesčiai analizuojami gana plačiai. Tačiau Lietuvoje ekonominių lūkesčių empirinių tyrimų nėra daug. Kaip vieną iš nedaugelio ekonominių lūkesčių tyrimų galima paminėti M. Dapkaus ir K. Matuzevičiūtės (2008) darbą, kuriame autoriai laikėsi nuomonės, jog gyventojų lūkesčiai įtakoja emigraciją. Taigi, mano manymu, Lietuvoje susiduriama su nepakankamo ekonominių lūkesčių ištirtumo problema, todėl į šiuos lūkesčius mažai atsižvelgiama prognozuojant šalies makroekonominių dydžių pasikeitimus ir formuojant valstybės makroekonominę politiką. Šiame darbe, remiantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos duomenimis, bus siekiama išsiaiškinti, ar iš tiesų ryšys tarp ekonomikos dalyvių lūkesčių ir vėlesnių jų realių veiksmų yra stiprus. Šio magistro baigiamojo darbo objektas namų ūkių ekonominiai lūkesčiai. Darbo tikslas išanalizuoti namų ūkių ekonominių lūkesčių įtaką makroekonominiams procesams. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti ir pateikti skirtingų autorių požiūrius į namų ūkių ekonominių lūkesčių poveikį atskiroms ekonomikos sritims; Palyginti Lietuvos, Latvijos ir Estijos namų ūkių ekonominių lūkesčių tyrimų rezultatus; Įvertinti ekonominių lūkesčių poveikį šalies makroekonominiams procesams. Darbe remiamasi Europos statistinių duomenų bazės, Lietuvos statistikos departamento tyrimų duomenimis, ekspertų nuomonėmis, analitikų straipsniais. Baigiamajame darbe naudojami tokie tyrimo metodai: Statistinių duomenų analizė. Surinkti duomenys sisteminami, grupuojami pagal tam tikrus požymius, analizuojami, tuomet pateikiami vertinimai. Mokslinės literatūros analizė. Nagrinėjama problema aprašoma literatūroje, iškeliami galimi jos sprendimo būdai. 5

6 Grafinis modeliavimas. Pateikiami grafikai vizualiai išreiškia problemą sąlygojančių veiksnių priežastinius ryšius. Palyginamoji analizė. Lyginami kelerių metų statistiniai bei tyrimų duomenys padeda nustatyti panašumus ir skirtumus tarp panašių objektų bei rasti priežastinius ryšius. Koreliacijos metodas. Apskaičiuojami koreliacijos koeficientai, rodantys ryšio stiprumą tarp pasirinktų kintamųjų. Regresinė analizė. Remiantis turimais duomenimis randamos tiesinės regresijos funkcijos, kurios parodo priklausomybę tarp priklausomo ir nepriklausomų kintamųjų. Pirmojoje darbo dalyje aptariama ekonominių lūkesčių teorijų raida, pateikiami įvairių autorių tyrimai apie ekonominių lūkesčių ryšį su vartojimu ir taupymu, infliacijos bei nedarbo lygiu, palūkanų norma ir valiutų kursu. Antrojoje dalyje analizuojami trijų Baltijos šalių namų ūkių apklausomis paremti ekonominių lūkesčių duomenys, šių lūkesčių tarpusavio suderinamumas, jų kaitos tendencijų ir realių makroekonominių kintamųjų kitimo panašumai ir skirtumai. Taip pat aptariama atlikto tyrimo metodologija, vertinamas tyrime naudojamų duomenų ir metodų patikimumas. Trečiojoje dalyje pateikiamas ryšių tarp trijų Baltijos valstybių namų ūkių ekonominių lūkesčių ir realių makroekonominių rodiklių vertinimas, šių ryšių stiprumo nustatymas, remiantis atlikto tyrimo rezultatais sudaromos tiesinės regresijos lygtys, skirtos atitinkamiems ekonomikos rodikliams prognozuoti. 6

7 1. EKONOMINIŲ LŪKESČIŲ TEORINĖ ANALIZĖ Makroekonomikos teorijoje visuotinai sutariama, kad ekonomikos veikėjų lūkesčiai turi įtakos makroekonominiams procesams. Tačiau šiandien nėra bendro sutarimo dėl to, kaip tie lūkesčiai formuojami ir kokią jie turi prognozuojamą reikšmę. Todėl daugelis autorių įvairiais modeliais tikrina teorijas apie ekonominių lūkesčių formavimąsi ir jų kaip ateitį prognozuojančio veiksnio patikimumą. Šioje darbo dalyje atskiruose skyriuose aptariama ekonominių lūkesčių teorijų raida, pateikiami įvairių autorių tyrimai apie ekonominių lūkesčių ryšį su vartojimu ir taupymu, infliacijos bei nedarbo lygiu, palūkanų norma ir valiutų kursu Ekonominių lūkesčių teorijų pradžia Idėja, kad ekonominiai lūkesčiai turi reikšmės ekonomikai, nėra nauja. Kad būtų galima iš esmės suprasti lūkesčių vaidmenį ekonomikoje, pravartu žinoti, kokios lūkesčių teorijos buvo plėtojamos skirtingų autorių, kuo jos buvo grindžiamos ir kaip priimamos. Makroekonomikos teorijoje didesnis dėmesys į ekonominius lūkesčius atkreiptas XX amžiuje. Anot I. Brannon (2006), ekonomika kaip disciplina Didžiosios depresijos metu išgyveno krizę. Tuo metu iškilo keletas ekonomistų, mėginusių paaiškinti, kodėl tokia situacija susiklostė. J.M.Keynes 1936 metais savo darbe teigė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios depresija tęsėsi, buvo ta, kad žmonės nėra pakankamai protingi suprasti kainų pokyčius ir todėl jie priima visokių tipų neracionalius sprendimus. Pavyzdžiui, ketvirtajame dešimtmetyje kainos staigiai nukrito. J.Keynes teigė, jog dėl tos priežasties, kad žmonės nepamatė krentančių kainų, jie nenorėjo susimažinti atlyginimų, kas būtų išsaugoję jiems darbus ir palikę tokią pačią materialinę gerovę, kokia buvo iki tol. Taigi, šio nesupratimo pasekmė buvo ta, kad atlyginimai nekrito ir prasidėjo nedarbo augimas. Pasak I. Brannon (2006), J. Keynes idėjos buvo laikomos ne tik atsakymu į klausimą, kodėl kilo Didžioji depresija, bet ir valdžios veiksmų, siekiant pastatyti ekonomiką ant kojų, pagrindu. Tačiau autoriaus modelis susidūrė su tam tikrais neatitikimais. Pirma, atlyginimai nebuvo tokie jau nepaslankūs: ketvirtojo dešimtmečio pradžioje jie sumažėjo beveik trečdaliu. Antra, Keynes modelis nepaaiškino ekonomikos veikimo (aukštas infliacijos ir nedarbo laipsnis negalėtų drauge egzistuoti jo modelyje, tačiau kartais realybėje egzistuoja). Tokiam modeliui oponavo J. Muth sakydamas, kad žmonės rinkoje sistemiškai klaidų nedaro, ir kad jie naudoja visą prieinamą, ekonomikos situacijai suvokti reikalingą informaciją, kurią turi (I. Brannon, 2006). 7

8 Pasak W. Poole (1976), J. Keynes Bendrojoje teorijoje lūkesčiai buvo traktuojami kaip neracionalūs. Kadangi jie egzistavo mintyse, buvo analizuojami kaip psichologinis reiškinys. Ekonominių lūkesčių pasikeitimai buvo laikomi dažnais ar net savaime teikiančiais pasitenkinimo. Po Antrojo Pasaulinio karo dvi aplinkybės nukreipė ekonomistus nuo psichologiškai nulemtų ekonominių lūkesčių požiūrio. Pirma, pastangos sukurti ir įvertinti kiekybinius verslo ciklų modelius, įtraukiant ekonominių lūkesčių kintamuosius, privertė priimti idėją, kad lūkesčių funkcija suformuota remiantis išmatuojamais duomenimis, nes be jų tokie modeliai negalėtų būti įvertinti ir empiriškai patikrinti. Kita aplinkybė kilusi diskusija, ar spekuliacija atskirose rinkose stabilizavosi. W. Poole (1976) teigimu, kol vyko diskusijos, pasirodė J.Muth darbas, kuriame jis aiškino, kad lūkesčių teorija turėtų daryti prielaidą apie racionalų, maksimizuojantį elgesį. Septintajame dešimtmetyje J.Muth darbas padėjo pamatus besitęsiančioms studijoms apie kainų elgseną spekuliacinėse rinkose. Taigi, nors įsivyravo nuomonė, kad ekonominiai lūkesčiai turi didelės reikšmės ekonomikos funkcionavimui, nebuvo sutarimo, kaip tie lūkesčiai yra formuojami. Pasak W.Young ir W.Darity Jr. (2001), šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo išvystyti trys endogeninio lūkesčių formavimo modeliai: adaptyvus, racionalus ir implicitinis. Pirmieji du gerai žinomi, tuo tarpu trečiasis nebuvo plačiai nagrinėjamas. Adaptyvus modelis, išvystytas M. Nerlove 1954 metais, gali būti matematiškai išreikštas taip: P = A t-1 + λ (P t-1 A t-1 ) kur P yra prognozuojama vertė, A tikroji vertė, P-A prognozės paklaida, λ paklaidos koeficientas. Adaptyviajam požiūriui buvo pasiūlytos dvi alternatyvos E. Mills ir J. Muth. Pasak W.Young ir W.Darity Jr. (2001), E. Mills 1957 metais pristatė implicitinių (numanomų) lūkesčių koncepciją. Ji buvo paremta prielaida, kad nėra sąsajos tarp prognozės paklaidos ir realios vertės (paklaida nekoreliuoja su realia verte). Šį modelį apibūdina formulė: P = α 0 + α 1 A + ε kur α 0 = 0, α 1 = 1, ε = P A, o E (ε) = 0, t.y. tikėtina paklaidos reikšmė lygi 0. Remiantis šiuo argumentu, tikroji vertė naudojama kaip numatytoji vertė. J. Muth savo ruoštu 1961 metais išvystė koncepciją priešingą E.Mills numanomų lūkesčių požiūriui (W.Young, W.Darity Jr., 2001). Jo racionalių lūkesčių hipotezė teigė, kad prognozės paklaida turi būti atskirta nuo numatomos vertės (paklaida nekoreliuoja su numatoma verte). Šis modelis gali būti išreikštas taip: A = β 0 + β 1 P + ε 8

9 kur β 0 = 0, β 1 = 1, o E (ε) = 0. Šiuo atveju P neturi koreliuoti su ε, ε turi koreliuoti su A, taigi P sklaida yra mažesnė nei A. Tai yra atvirkščias variantas E.Mills teorijai, kur numanomi lūkesčiai turi didesnę sklaidą nei tikroji vertė. Adaptyvūs lūkesčiai reiškia, kad ateities lūkesčiai yra mechaniškai prisitaikantys prie ankstesnių lūkesčių klaidų: jei šiandienos kainų lygis viršija ankstesnius lūkesčius apie šiandienos kainas, tai šiandienos lūkesčiai dėl ateities kainų lygio prisitaiko proporcingai tai paklaidai. Taigi, tokie lūkesčiai reiškia, kad rinkos dalyviai mechaniškai kartoja ankstesnes klaidas net nesuprasdami, koks primityvus jų metodas. Šie lūkesčiai remiasi praeitimi. Racionalūs lūkesčiai priešingai adaptyviems remiasi žvilgsniu į priekį ir atspindi labiau išprususį ir realistiškesnį ekonominių lūkesčių formavimo būdą: ekonomikos dalyviai mokosi iš savo klaidų, naudojasi savo protinėmis galiomis, kad suprastų, kaip veikia ekonomika, ir išnaudoja prieinamą informaciją efektyviai. Racionalių lūkesčių hipoteze nenorima pasakyti, kad visi ekonomikos dalyviai turi tą pačią informaciją, ar kad visi dalyviai žino tikrąjį ekonomikos modelį ji tiesiog reiškia, kad dalyviai naudoja prieinamą informaciją geriausiu būdu ir renka papildomą informaciją tik tada, kai tikėtina nauda viršija kaštus. Kaip pabrėžia J. McDonald (1987), nors kai kurie autoriai dar prieš J.Muth teoriją teigė, kad racionalūs ekonomikos agentai gali formuoti savo lūkesčius naudodami didesnį duomenų rinkinį nei tik praeities faktai apie kintamųjų pasikeitimus, bendrai sutariama, kad J.Muth buvo pirmasis formalizavęs racionalių lūkesčių koncepciją metais J. Muth apibendrino racionalių lūkesčių hipotezę taip: Kad gana paprastai paaiškintumėm, kaip formuojami lūkesčiai, mes tariame, kad jie yra iš esmės tas pats kas susijusios ekonominės teorijos prognozės. Hipotezė įrodinėja, kad ekonomika nešvaisto informacijos, ir kad lūkesčiai priklauso nuo visos sistemos struktūros. Pasak J. McDonald (1987), hipotezės veikimą J. Muth įrodinėja formalizuodamas ekonominę teoriją. Šiam įrodymui jis pasitelkia paprastos rinkos pavyzdį, parodantį trumpo laikotarpio kainų svyravimus uždaroje rinkoje su daugeliu pirkėjų ir pardavėjų. Daroma prielaida, kad prekė negali būti laikoma sandėliuose, o gamyba atsilieka vienu laiko vienetu, taigi, paklausa priklauso nuo dabartinės kainos, o pasiūlos kiekis nuo sprendimų, priimtų praėjusiame laikotarpyje, remiantis informacija apie dabartines kainas, kuri buvo prieinama anuomet. Taigi, pasiūlos ir paklausos modelis: D t = - βp t S t = γ D t = S t, kur p e t + u t e p t yra lūkesčiai apie kainą t laikotarpiu, suformuoti t-1 laikotarpiu, remiantis informacija, kuri buvo prieinama t-1 laikotarpiu ir žiniomis apie rinką (įskaitant parametrų β ir γ 9

10 parametrus); u t yra paklaidos trukmė, kai t-1 laikotarpiu u t-1 yra žinoma, bet u t ne, o visi kintamieji matuojami kaip nuokrypis nuo pusiausvyros reikšmių. Anot J. McDonald (1987), supaprastinimo tikslais J.Muth laikė, kad pasiūla yra tiesiogiai susieta su p t vidurkiu, o dar tiksliau su tikėtina p t reikšme, remiantis t-1 laikotarpio informacija. Ši tikėtina reikšmė gali būti apibrėžta E t-1 (p t ), taigi J.Muth darė prielaidą, kad e p t = E t-1 (p t ) J.Muth racionalių lūkesčių hipotezė tvirtina, kad ekonomikos dalyviai formuoja savo lūkesčius tarsi optimizuodami to paties kriterijaus, kuris lemia kitą jų elgesį, funkciją. Lūkesčiai yra apibrėžiami darant prielaidą, kad dalyviai turi informaciją apie susijusią ekonominę sistemą (įskaitant sistemos parametrų reikšmes). J. Muth suprato ir tai, kad žmonės dažnai neturi informacijos apie kintamuosius, kuriuos nuspėja. Racionalių lūkesčių hipotezė daro prielaidą, kad visi individai ekonomikoje turi neribotą skaičiuojamąjį gebėjimą ir žino, kaip panaudoti informaciją, kuria disponuoja. Tačiau ši prielaida iš tiesų neatitinka realybės ir todėl, suvokdamas tai ir drauge kritikuodamas savo paties teoriją, J.Muth teigė, kad žmonės nėra labai geri statistikai. Kaip teigia E. M. Sent (2002), J. Muth parašė tris darbus, kuriais išplėtojo savo racionalių lūkesčių hipotezę. Pirmajame - Racionalūs lūkesčiai ir kainų svyravimų teorija (1961 m.) jis pabrėžė, kad dažnai yra būtina protingai prognozuoti tai, kaip pasikeis lūkesčiai, kai arba prieinamos informacijos kiekis arba sistemos struktūra pasikeis. Antrasis darbas buvo labiau susijęs su makroekonominių sąlygų, kurioms esant adaptyvių lūkesčių hipotezė sutampa su racionalių lūkesčių hipoteze (t.y. su situacijomis, kuriose adaptyvių lūkesčių mechanizmas gali būti racionalizuotas), tyrimu. Trečiajame darbe jis apibūdino ekonometrinius metodus, kuriais galima vertinti racionalių lūkesčių modelius. Kaip savo knygoje apie racionalius lūkesčius teigia S. M.Sheffrin (1996), nors J.Muth pateikti pavyzdžiai kilo iš mikroekonomikos, jų tyrimas visgi yra makroekonomikos sritis. Jo teorijos prielaidos pradėjo naują racionalių lūkesčių makroekonomiką. Racionalių lūkesčių teorija tapo revoliucine ekonomikos mokslų pasaulyje. Todėl nenuostabu, kad pradininko darbų keliu ėmė sekti ir kiti ekonomistai. Vienas iš jų R.E.Lucas. Kaip teigia R.E.Hall (1996), R.Lucas buvo pirmasis tyręs makroekonominius reiškinius kaip dinaminius bendrosios pusiausvyros modelius. Tipinio R.Lucas darbo pradžios taškas yra ekonomikos ir jos dalyvių sprendimų priėmimo problemų formulavimas. Toks formulavimas reikalauja ekonomikos dalyvių pirmenybių bei technologijų, institucinės tvarkos, kuri formuoja žmonių elgesį, informacijos struktūros, kuri lemia, ką kiekvienas dalyvis žino kiekvienoje būsenoje ir kiekvienu laiko momentu, bei pačios pusiausvyros koncepcijos apibūdinimo. Kiekvienas dalyvis pasirinks konkrečią strategiją, siekdamas maksimizuoti savo tikslų funkciją, atsižvelgdamas į savo nuomonę apie kitų dalyvių strategijas. 10

11 Ekonomikos dalyvių ateities lūkesčiai yra akivaizdžiai svarbūs daugeliui jų dabartinių sprendimų. Taigi, ekonomikos vystymasis tam tikru laipsniu įtakojamas dabartinių ekonominių lūkesčių. Vienas pavyzdžių atlyginimų struktūra, kur lūkesčiai apie ateities infliaciją ir darbo jėgos paklausą stipriai paveikia sutariamą atlyginimą kontrakto periodu, kas savo ruožtu stipriai įtakoja tikrąją infliaciją. Palūkanų normos keičiasi, atsižvelgiant į būsimų laikotarpių infliaciją, kadangi akcijų turėtojai nori gauti kompensaciją už nuvertėjimą, sąlygotą infliacijos. Investavimas į kapitalą ar finansinį turtą yra veikiamas šio turto kainų ir tikėtinų ateities grąžos normų, pajamų bei mokesčių. R.E.Hall (1996) teigimu, R.Lucas savo darbuose rėmėsi konkurenciniu Markovo makroekonomikos modeliu. Jame individo veiksmai tiesiogiai neatsispindi kito individo pajamų funkcijoje. Kintamieji, kuriems turi įtakos bendras visų ekonomikos veikėjų elgesys (tokie kaip kainos), individui yra egzogeniniai, tačiau endogeniniai visai ekonomikai. Prielaida, kad ekonomikos dalyviai žino visų kintamųjų svyravimo priežastis, įtakojančias jų sprendimų priėmimą, leidžia daryti išvadą, kad gali susidaryti racionalių lūkesčių pusiausvyra. L.E.O.Svensson (1995), apibūdindamas R.Lucas mokslinį indėlį į racionalių lūkesčių teoriją, teigia, jog jis praplėtė ir pritaikė hipotezę bendrosios pusiausvyros situacijoms. Jis pademonstravo, kad ji gali būti sėkmingai pritaikyta ekonominės politikos tyrimams. R. Lucas suprato ir paaiškino endogeninio racionalių lūkesčių formavimo pasekmes, ypač ekonominei politikai. B. Kantor (1979) pabrėžė, kad racionalių lūkesčių požiūris į pasaulį turi pribloškiančios reikšmės įprastinei stabilizacijos politikai. Tokios politikos intervencijos prielaida yra ta, kad ji ekonomiką veikia netikėtai. Racionalių lūkesčių hipotezė teigia, kad ekonomikos dalyviai numato politinių veiksmų pasekmes. Jei politiniai veiksmai ir pasekmės reguliuojamos, tai bus išsiaiškinta ir suformuos dalį informacijos, kuria remiasi ekonominiai planai. R. Lucas glaustai apibendrino šiuos argumentus. Jis aiškino, kad ekonominės politikos teorijoje ekonomikos veikimas gali būti apibūdintas tokia lygtimi: y t+1 = F (y t, x t, θ, ε t ) kur funkcija F ir parametrų vektorius θ yra gaunami iš ekonomikos dalyvių paklausos ir pasiūlos funkcijų, y t yra struktūrinis kintamasis, x t rodo sistemos kintamųjų (pvz., vyriausybės fiskalinės ar monetarinės politikos) elgseną, ε t atsitiktinės klaidos trukmę. Anot B. Kantor (1979), R.Lucas pažymėjo, jog nėra prielaidos, kad F ir θ bus lengva surasti, bet yra pagrindinė ekonominės politikos teorijos prielaida, kad, kai jie jau kartą apytikriai sužinomi, išliks stabilūs sutartinai keičiantis kintamųjų x t rezultatams. Taigi, vertinant R. Lucas indėlį į ekonominių lūkesčių teorijas, galima apbendrinti, kad jis racionalių lūkesčių hipotezę panaudojo bendrosios pusiausvyros modeliams sudaryti ir ekonominių lūkesčių įtakai šalies ekonominei politikai atskleisti. 11

12 Apibendrinant galima pasakyti, kad didesnio dėmesio ekonominiai lūkesčiai kaip ekonominis veiksnys sulaukė XX amžiuje. Vystant teorijas, apimančias ekonomikos veikėjų lūkesčius, buvo visuotinai priimta, kad ekonominiai lūkesčiai turi įtakos ekonomikos funkcionavimui. Šeštajame dešimtmetyje buvo išvystyti trys lūkesčių formavimo modeliai: adaptyvus, racionalus ir implicitinis. Racionalių lūkesčių teorijos pradininku laikomas J.Muth, kurio hipotezę vėliau plėtojo kiti ekonomistai, tarp jų R.Lucas. Kaip teigia I. Brannon (2006), vienas iš argumentų, kodėl Nobelio premija už racionalių lūkesčių teorijos plėtojimą atiteko R.Lucas, o ne J.Muth yra tai, kad kol J. Muth svarstė šią idėją, R. Lucas ją išpopuliarino ir padarė centrine ekonomikos tyrimuose. Kitas argumentas būtent R.Lucas racionalių lūkesčių teoriją pritaikė makroekonomikoje Ekonominių lūkesčių įtaka vartojimo ir taupymo sprendimų priėmimui Vartojimas didelė šalies bendrojo produkto dalis. Todėl svarbu išsiaiškinti veiksnius, įtakojančius vartojimo lygį, tarp jų ir ekonomikos dalyvių lūkesčių vaidmenį. Šiuo tikslu atliekami tyrimai bei plėtojamos įvairios teorijos. Viena iš vartojimo veiksnių teorijų J. Keynes absoliučiųjų pajamų teorija. Pasak T. Ramanausko ir A. Jakaitienės (2007), esminis 1936 metais J. M. Keynes sukurtos teorijos postulatas vartojimas priklauso nuo esamo pajamų lygio, o palūkanų normos, pinigų kiekis, paskolų gavimo galimybės ar ekonominiai lūkesčiai visuminio vartojimo kitimui neturi didelės įtakos. Tuo tarpu kitas garsus ekonomistas M. Friedman oponuoja šiam požiūriui ir pabrėžia, kad vartojimą lemia ne tik esamos, bet ir numatomos pajamos, taigi vartojimo išlaidų kitimas priklauso nuo to, koks yra pajamų pokytis nuolatinio ar laikino pobūdžio. T. Ramanausko ir A. Jakaitienės (2007) teigimu, M.Friedman 1957 metais pasiūlė nuolatinių pajamų hipotezę, pagal kurią dabarties vartojimui didelės svarbos turi numatomos ateities pajamos. Šia hipoteze pabrėžiama, kad namų ūkių vartojimą iš esmės lemia nuolatinės pajamos (esamos ir laukiamos), o vartojimo išlaidų elastingumas nuolatinių pajamų atžvilgiu priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, palūkanų normų, turimo turto, vartotojo teikiamų prioritetų, ateities vartojimo naudingumo neapibrėžtumo, kuris mažina polinkį vartoti iš einamųjų pajamų. Namų ūkio pajamas sudaro nuolatinės (laukiamos ilgo laikotarpio pajamos iš pagrindinio šaltinio) ir laikinosios pajamos (skirtumas tarp einamųjų ir nuolatinių pajamų, susidarantis dėl nenumatytų veiksnių). Pasak T. Ramanausko ir A. Jakaitienės (2007), vartojimo išlaidų ir pajamų priklausomybė šioje hipotezėje gali būti apibrėžta: 12

13 kur p ct ir T ct - nuolatinės ir laikinosios vartojimo išlaidos, vartotojo jautrumo pajamų pokyčiams funkcija. p yt - nuolatinės pajamos, k t Kaip matyti iš šios vartojimo lygties, M.Friedman teorijoje pabrėžiama, kad namų ūkių vartojimas priklauso ne tik nuo einamųjų to laikotarpio pajamų, bet ir nuo ateityje laukiamų. Iš to seka, kad su vartojimu susijusių sprendimų priėmimui didelės įtakos turi vartotojų ateities lūkesčiai apie būsimas pajamas. T.Ramanausko ir A.Jakaitienės (2007) teigimu, nuolatinių pajamų hipotezei artima F.Modigliani ir R. Brumberg 1954 metais iškelta gyvenimo ciklo hipotezė, pagal kurią vartojimas yra ateities perspektyvas vertinančių ir viso gyvenimo vartojimo naudingumą maksimizuojančių vartotojų sprendimų išdava, t. y. vartotojas, rinkdamasis vartojimo lygį, įvertina tikėtiną pajamų ir poreikių kaitą baigtiniu (viso gyvenimo) laikotarpiu ir atsižvelgia į esamą gyvenimo ciklo etapą. Šiuo požiūriu abi minėtos hipotezės (nuolatinių pajamų ir gyvenimo ciklo) panašios namų ūkiai vartojimo sprendimus priima, atsižvelgdami į savo ateities lūkesčius. T.Ramanauskas ir A.Jakaitienė (2007) teigia, kad gyvenimo ciklo hipotezės principai panašūs į nuolatinių pajamų hipotezės, tik vertinama tai, kad vartotojų gyvenimas yra baigtinis ir atsižvelgiama į vartojimo poreikių bei galimybių kaitą per gyvenimo ciklą. Gyvenimo ciklo teorija teigia, kad dalį savo gyvenimo individas kaupia turtą (sakykim, iki pensinio amžiaus), o likusį laikotarpį tą sukauptą turtą suvartoja. Todėl čia itin svarbų vaidmenį vaidina individualūs lūkesčiai apie ateities veiksnius, nes reikia nuspręsti, kokią dalį pajamų suvartoti, o kokią palikti ateities vartojimui. Akivaizdu, jog, jei tikimasi, kad gyvenimo laikotarpis, kuriame nebus gaunama pajamų (arba jos bus gaunamos žymiai mažesnės nei einamuoju laikotarpiu), bus ilgesnis, einamuoju laikotarpiu individui reikės sukaupti daugiau lėšų, todėl jo polinkis vartoti bus mažesnis. Ir atvirkščiai, jei tikimasi visą baigtinį laikotarpį dirbti ir gauti pastovias pajamas, dabartinio laikotarpio vartojimas greičiausiai bus didesnis. Žinoma, taupymo sprendimus įtakoja ne tik gyvenimo trukmės lūkesčiai, bet ir kitų kintamųjų kainų, palūkanų normų, vyriausybės socialinės politikos pasikeitimų lūkesčiai, tačiau pastaroji hipotezė atkreipia dėmesį į individų sprendimus, susijusius su jų viso gyvenimo ciklo trukmės ir atitinkamų etapų trukmės lūkesčiais. Nuolatinių pajamų ir gyvenimo ciklo hipotezių trūkumas tas, kad, skaičiuojant nuolatines namų ūkio pajamas, remiamasi praeities duomenimis, tačiau tokio skaičiavimo rezultatai trumpalaikiai, nes greitai besikeičiant ekonominėms sąlygoms, keičiasi ir individų lūkesčiai apie nuolatines pajamas. Taigi, kadangi šios teorijos turėjo trūkumų, buvo vystomos kitos hipotezės. Viena jų 1978 metais R.Hall pasiūlyta racionaliųjų lūkesčių nuolatinių pajamų hipotezė. Pasak T.Ramanausko ir 13

14 A.Jakaitienės (2007), ši hipotezė numato, kad geriausia vartojimo prognozė yra dabartinis vartojimo lygis ir kad vartojimo pokyčiai yra grynai atsitiktinio pobūdžio ir neprognozuojami. Vartojimą apibūdinanti lygtis: c t = c t-1 + ε t kur ε t atspindi būtent neprognozuojamus veiksnius, kurie ir lemia vartojimo pasikeitimą, palyginus su ankstesniu laikotarpiu. Tiesa, nors ši teorija ir aiškino vartojimo pokyčių atsiradimą kitaip (kaip atsitiktinį reiškinį) nei prieš tai minėtos teorijos, jos visos buvo panašios tuo, kad laikė vartojimą esant proporcingą individų įvertinamoms viso gyvenimo pajamoms. Kad ekonominiai lūkesčiai paaiškina vartojimo pasikeitimus rodo ir daug paskutiniaisiais dešimtmečiais atliktų tyrimų. Vienas tokių R. Batchelor ir P. Dua (1992) atliktas tyrimas. Autorių teigimu, kiekvienas individas konkrečiu laiko momentu formuoja realaus vartojimo planą ateinančiam periodui (likusiam gyvenimui), kad maksimizuotų laukiamą naudą iš vartojimo. R. Batchelor ir P. Dua (1992) tyrimo rezultatai parodė, kad ekonominių lūkesčių tyrimas teikia reikšmingos informacijos, paaiškinančios vartojimo pokyčius. Tačiau gyvenimo ciklo nuolatinių pajamų teorija atmetama kaip netinkama trumpo laikotarpio vartojimo pokyčiams apibūdinti. Ilgo laikotarpio modelis rodo, kad planuotas vartojimas priklauso nuo dabartinių ir tikėtinų realių pajamų bei dabartinių ir tikėtinų palūkanų normų, kaip ir teigiama naudotoje teorijoje. Be to, kas taip pat atitinka teoriją, tyrimo rezultatai rodo, kad nėra įrodymo, jog infliacija (ar netikėta infliacija) nepriklausomai veikia vartojimą. Infliacija reikšminga tradiciniuose vertinimuose todėl, kad koreliuoja su laukiama infliacija, kuri savo ruožtu ženkliai įtakoja tikėtinas realias pajamas. Taigi, tikėtinos pajamos yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių vartojimo pokyčius. Šiai išvadai pritarė T.Ramanauskas ir A.Jakaitienė (2007), kurie atliko Lietuvos namų ūkių vartojimo tyrimą, remdamiesi metų duomenimis. T.Ramanausko ir A.Jakaitienės (2007) tyrimo rezultatai patvirtino, kad lūkesčiai gali būti tinkamas pagrindas nagrinėti vartotojų atliekamus pajamų tvarumo vertinimus ir prognozes apie tolesnio pajamų lygio kitimą. Pasak jų, gauti rezultatai iš esmės atitinka M. Friedman pateiktą nuolatinių pajamų hipotezę, kad vartotojai, priimdami vartojimo sprendimus, vertina, ar pajamų pokyčiai yra tvarūs jeigu pajamos padidėja dėl trumpalaikio šoko, tik šiek tiek daugiau negu pusė papildomai gautų pajamų skiriama einamojo laikotarpio vartojimui, o jeigu padidėja nuolatinės pajamos (t. y. pajamų padidėjimas gana tvarus, kad jis būtų laikomas nuolatinio pobūdžio pajamų padidėjimu), vartojimui skiriamos beveik visos papildomos pajamos. T.Ramanausko ir A.Jakaitienės (2007) tyrimą papildo S. Brown ir K. Taylor (2006) namų ūkių tyrimas (analizuoti Didžiosios Britanijos namų ūkių duomenys), kuriuo autoriai siekė nustatyti, kaip individualūs finansiniai lūkesčiai įtakoja vartojimą ir taupymą. Jų teigimu, namų ūkių 14

15 vartojimo ir taupymo analizė yra svarbiausia politikams, kadangi individams taupymas palengvina vartojimo paskirstymą laiko juostoje, o visai ekonomikai taupymas finansinio investavimo ištekliai. Jų gauti rezultatai rodo, kad aukštesnė pajamų rizika teigiamai susijusi su taupymu, ir kad kuo finansiškai optimistiškesni yra individai, tuo jų taupymas mažesnis, o vartojimas didesnis. Taigi, pagrindinė S. Brown ir K. Taylor (2006) tyrimo išvada ta, kad einamojo laikotarpio finansiniai lūkesčiai padeda prognozuoti ateities vartojimą. Šiai nuomonei antrina ir K. J. Kleinjans bei J. Lee (2006), kurie tyrė pensinio amžiaus žmonių lūkesčius, norėdami nustatyti ryšį tarp individualių lūkesčių ir taupymo. Aiškintasi, kaip žmonių apsisprendimą taupyti įtakoja galimybė ateityje persikelti į slaugos namus (už ką reikėtų mokėti). Šis tyrimas atskleidžia sprendimų priėmimo proceso eigą: kaip individas įvertina įvykio (kėlimosi gyventi į slaugos namus) tikimybę, ką mano apie taupymo reikalingumą, kaip vykdo savo priimtus sprendimus. Šiuos žingsnius individas turi apsvarstyti, jei formuojami tam tikri ateities lūkesčiai. Ekonominių lūkesčių tyrimas (šalia kitų kintamųjų, tokių kaip amžius ar pajamos, tyrimo), anot autorių, duoda papildomos informacijos apie individų sprendimų priėmimo procesą. Gauti rezultatai parodė aiškų ryšį tarp lūkesčių keltis į slaugos namus ir realios šio įvykio tikimybės ateityje. Tarp šių lūkesčių ir taupymo normos nustatytas teigiamas ryšys, kuriam įtakos neturi individo sveikatos būklė. Vadinasi, žmonių lūkesčiai sąlygoja atitinkamus jų veiksmus. Todėl namų ūkių ekonominiai lūkesčiai gali būti tinkami makroekonominei situacijai prognozuoti. Šiam požiūriui oponavo N. S. Souleles (2004) teigdamas, kad lūkesčiai yra neefektyvūs. N. S. Souleles (2004) atliko tyrimą, norėdamas įvertinti vartotojų ekonominių lūkesčių racionalumą. Tuo tikslu modeliuodamas autorius naudojo namų ūkių apklausų rezultatus bei duomenis apie ekonominius šokus. Tyrimo rezultatai rodo, kad ekonominiai šokai skirtingai veikia namų ūkius. Be to, nustatyta, kad lūkesčiai yra šališki, o šis šališkumas bėgant laikui nėra pastovus jis susijęs su infliacine situacija ir verslo ciklu. Duomenys rodo, kad žmonės nepakankamai įvertino devintojo ir dešimtojo dešimtmečio defliaciją bei verslo ciklų smarkumą. N. S. Souleles (2004) teigia, kad ekonominiai lūkesčiai yra neefektyvūs, nes žmonių prognozių klaidos koreliuoja su jų demografinėmis ypatybėmis, t.y. klaidos yra nevienalytės. Tačiau jis pabrėžia tai, kad apklausų duomenys visgi gali būti naudojami namų ūkių vartojimo išlaidoms prognozuoti. Pasak jo, tie klausimai, kuriais klausiama namų ūkio, kaip jis vertina savo paties situaciją suteikia kur kas vertingesnės informacijos (kuri gali būti panaudota prognozėms) nei klausimai apie bendrą ekonominę šalies situaciją. Racionalių lūkesčių hipotezę atmetė ir M. Das ir A. Soest (2000), kurie aiškinosi, ar Olandijos namų ūkių lūkesčiai apie ateities pajamas sutampa su realiomis ateinančio laikotarpio pajamomis. Namų ūkių buvo klausiama, kaip per metus pasikeitė jų pajamos ir kokio pasikeitimo jie tikisi per artimiausius metus. Praėjus metams, individų ekonominiai lūkesčiai buvo sulyginti su realiais pajamų pokyčiais. Autorių sudarytas modelis parodė, kad racionalių lūkesčių 15

16 hipotezė atmetama. Išsiaiškinta, jog namų ūkių prognozuoti pokyčiai ateinantiems metams koreliuoja su paskutinių metų realiu pokyčiu. Šis rezultatas nesuderinamas su racionalių lūkesčių hipoteze, tačiau atitinka adaptyvių lūkesčių hipotezės prielaidas. Panašias išvadas padarė ir S. M. Sheffrin (1996), kuris teigia, kad apklausų duomenys nepatvirtina racionalių lūkesčių hipotezės. Tačiau mišrūs įrodymai iš visų tokių apklausų nebūtinai nurodo, kad racionalių lūkesčių hipotezė ekonomikoje gali būti naudojama ribotai. Yra trys pagrindinės priežastys, kodėl nereikėtų už gryną pinigą priimti kai kurių apklausų išvadų. Pirma ir paprasčiausia žmonės gali nedaryti to, ką sako darysiantys. Nėra jokios priežasties, kodėl ši žmogaus prigimtis negalėtų pasireikšti čia. Antra, apklausos naudojamos nustatyti vidutinius lūkesčius, bet daugelyje rinkos situacijų didžiausią įtaką daro kraštutiniai atvejai. Galiausiai, prielaidų tikrinimo reikšmė ribota. Racionalių lūkesčių prielaida papildo naudingumo maksimizavimo prielaidą teigdama, kad ekonomikos veikėjai, siekdami maksimizuoti naudą, turimą informaciją naudoja efektyviai. S. M. Sheffrin (1996) mano, jog kaip ir nauda, ekonominiai lūkesčiai nėra išmatuojami, todėl apklausos negali būti naudojamos racionalių lūkesčių hipotezei tikrinti. Galima tikrinti tik tai, ar teorija (kuri apima racionalius ar neracionalius lūkesčius) atitinka stebėjimus, ar ne. Jei kiekviena apklausa (įskaitant namų ūkių apklausas) atskleistų, kad ekonominiai lūkesčiai visai neatitinka realybės, tuomet tyrėjai daug nesitikėtų iš tyrimų, paremtų racionaliais lūkesčiais. Remiantis įvairiais tyrimais galima sakyti, kad žmonių lūkesčiai apie jų ateities pajamas ir vartojimą turi didelės įtakos jų realiam vartojimui. Ką tai duoda makroekonominių problemų tyrimui? J. C. Fuhrer (1988) teigia, kad individualių lūkesčių tyrimų informacija nėra vien statistiškai reikšminga, bet turi naudos taisant realių kintamųjų prognozių klaidas. Pavyzdžiui, ateinančių metų nedarbo situacijos vertinimas gali paaiškinti realaus vartojimo prognozių klaidas makroekonominiuose modeliuose. Apibendrinant galima teigti, jog vartojimo veiksnių įtaką vartojimui aiškina ne viena teorija: J.Keynes absoliučių pajamų, M.Friedman nuolatinių pajamų, F.Modigliani ir R. Brumberg gyvenimo ciklo, R.Hall racionaliųjų lūkesčių nuolatinių pajamų hipotezė. Visos šios hipotezės panašios tuo, kad laiko vartojimą esant proporcingą individų įvertinamoms pajamoms. Atlikta daug tyrimų, besiaiškinant, ar vartotojų ekonominiai lūkesčiai yra reikšmingi, prognozuojant būsimų laikotarpių vartojimo lygį šalyje. Vėliausių tyrimų suvestinė pateikiama 1 lentelėje. 16

17 1 lentelė Ekonominių lūkesčių įtakos vartojimo ir taupymo sprendimams tyrimų suvestinė Autoriai Metai Tyrimo objektas Pagrindinė tyrimo išvada Individualių lūkesčių tyrimų informacija turi Namų ūkių J.C.Fuhrer 1988 naudos taisant realių kintamųjų prognozių vartojimas klaidas R.Batchelor, P.Dua 1992 S.M.Sheffrin 1996 M.Das, A.Soest 2000 N.S.Souleles 2004 S.Brown, K.Taylor K.J.Kleinjans, J.Lee Namų ūkių vartojimas Namų ūkių vartojimas Olandijos namų ūkių pajamos Namų ūkių vartojimas D.Britanijos namų ūkių vartojimas ir taupymas Pensinio amžiaus žmonių taupymas Ekonominių lūkesčių tyrimas teikia reikšmingos informacijos, paaiškinančios vartojimo pokyčius. Ekonominiai lūkesčiai nėra išmatuojami, todėl apklausų rezultatų pritaikymas ribotas. Namų ūkių prognozuoti pokyčiai ateinantiems metams koreliuoja su paskutinių metų realiu pokyčiu. Ekonominiai lūkesčiai yra neefektyvūs, tačiau apklausų duomenys gali būti naudojami vartojimui prognozuoti. Kuo finansiškai optimistiškesni yra individai, tuo jų taupymas mažesnis, o vartojimas didesnis. Tarp lūkesčių ateityje persikelti į slaugos namus ir taupymo normos nustatytas teigiamas ryšys. T.Ramanauskas, Lietuvos namų ūkių Vartojimo sprendimams būsimų pajamų 2007 A.Jakaitienė vartojimas vertinimas turi esminės reikšmės. Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis tyrimo rezultatais Nors daugelis tyrimų atmeta racionalių lūkesčių teorijos prielaidas, visgi sutariama, kad į vartotojų lūkesčių apklausų duomenis turėtų būti atkreipiamas dėmesys sudarant šalies vartojimo lygio prognozes Infliacijos lūkesčių vaidmuo ekonominiuose modeliuose Infliacijos lūkesčiai daugelyje tyrimų analizuojami ekonominiai lūkesčiai. Kainų lygis iš tiesų svarbus visiems ekonomikos veikėjams (tiek verslininkams, tiek namų ūkiams). Kainų pokyčiai lemia paklausos ir pasiūlos pokyčius, todėl infliaciniai lūkesčiai užima pirmąją vietą tarp visų ekonominių lūkesčių, aiškinantis jų poveikį makroekonominiams procesams. Remiantis namų ūkių apklausomis galima spręsti, kokios infliacijos jie tikisi artimiausiais laikotarpiais. Kyla tik klausimas, ar šie namų ūkių lūkesčiai yra patikimi ir tinkami ateities prognozėms sudaryti. Pasak A. Inoue ir kt. (2009) namų ūkių apklausų duomenys apie jų infliacinius lūkesčius dažnai naudojami ekonominėje analizėje, tačiau apklausų duomenis reikėtų vertinti skeptiškai. Individai dažnai turi sunkumų aiškiai reikšti savo požiūrį apie ateities infliaciją, atsakinėdami į apklausos klausimus. Todėl autoriai savo tyrime įvertindami lūkesčius rėmėsi namų 17

18 ūkių vartojimo išlaidų duomenimis. A. Inoue ir kt. (2009) požiūrio esmė ta, kad vertindami ateities vartojimą palyginus su dabartiniu vartojimu, individai efektyviai perteikia savo infliacinius lūkesčius, net jei to patys nesupranta. Kaip teigia A. Inoue ir kt. (2009), visiems žinoma, kad namų ūkių apklausos apie infliacijos lūkesčius gali skirtis nuo realių infliacijos rodiklių. Tai galima paaiškinti tuo, kad individai paprasčiausiai nesielgia racionaliai. Arba, anot jų, gali būti, kad kai kurie individai tiesiog nemoka tiksliai perteikti savo lūkesčių atsakinėdami į apklausose pateiktus klausimus. A. Inoue ir kt. (2009) tyrimo rezultatai parodė, kad žemesnio išsilavinimo žmonės ne taip tiksliai atsako į klausimus apie savo ateities lūkesčius nei aukštesnio išsilavinimo žmonės. Autorių nuomone, tai gali sąlygoti dvi priežastys. Pirma, tai gali būti sąlygota prastesnio mažiau išprususių individų sugebėjimo gauti ir suprasti informaciją. Antra, žemesnio išsilavinimo individų sugebėjimas perteikti savo nuomonę taip pat prastesnis. Todėl tikėtina, kad aukštesnio išsilavinimo žmonės turės daugiau informacijos, ją geriau supras ir tiksliau perteiks savo nuomonę apie tikėtinus kintamųjų ateities svyravimus. Pagrindinė A. Inoue ir kt. (2009) tyrimo išvada ta, kad veiksmai gali pasakyti daugiau nei žodžiai, t.y. namų ūkių apklausose gauti rezultatai patikimi tik iš dalies (pasak autorių, patikimesni individų su aukštesniu išsilavinimo lygiu), nes viena gali būti sakoma, o kitaip daroma (arba, kaip išdėstyta anksčiau, gali būti nesugebama tinkamai perteikti to, kas galvojama). Visgi, išlieka teisingas teiginys, kad vartotojų sprendimų priėmimui lūkesčiai turi lemiamos reikšmės. Šiam teiginiui pritaria R. Jacobson ir C. Obermiller (1990) teigdami, kad priimdami pirkimo sprendimą vartotojai renkasi iš kelių alternatyvų, tarp kurių svarsto ir pirkimo atidėjimą ateičiai. Šioje situacijoje svarbūs tampa ateities kainos lūkesčiai. Kiekvienas kainos pasikeitimas įtakoja ne tik dabartinio pirkimo tikimybę, bet ir ateities kainų lūkesčius. Laikinas kainų sumažinimas (kad išaugtų prekės paklausa) gali turėti neigiamas pasekmes dabartiniams ir ateities kintamiesiems. Kadangi vartotojas gali ir ateityje tikėtis tokios pačios kainos, ar dar didesnio kainų kritimo, gali nukentėti dabartinė prekės paklausa (vartotojas atidės pirkimą dėl savo lūkesčių apie geresnes pirkimo ateityje sąlygas). Kita vertus, ateities paklausa prekei gali nukentėti dėl dažnų nuolaidų, kuomet istoriškai susiformuoja žemos prekės kainos informacija, kuria naudodamasis vartotojas gali nenorėti prekės tuo metu įsigyti už reguliarią kainą (nes manys, kad ji per didelė). R.Jacobson ir C.Obermiller (1990) teigimu, vartotojo kainos lūkesčiai gali būti žiūrintys atgal ir žiūrintys į priekį. Vieni individai formuoja lūkesčius remdamiesi praeities ir dabartinėmis rinkos kainomis ( žiūrintys atgal individai). Neoklasikinėje ekonomikos teorijoje dominuoja individai žiūrintys į priekį. Toks vartotojas įvertina dabartinio pirkimo kaštus ir naudą ir lygina juos su pirkimo ateityje vertėmis. Remiantis šiuo požiūriu, vartotojas pirks tuomet, kai manys, kad maksimizuoja naudą, gaunamą iš pirkimo. Taigi, jei individas tikisi, kad ateityje kainos augs, dabartinis pirkimas atrodo patraukliau. Ir atvirkščiai, jei tikisi, kad kainos kris, greičiausiai 18

19 atidės pirkimą. R.Jacobson ir C.Obermiller (1990) manymu, daugybė teorijų, kurios aiškina vartotojų kainos lūkesčių formavimą, skiriasi tarpusavyje informacijos, kurią turi vartotojas, lygiu. Kraštutinė pilnos informacijos prielaida naudojama racionalių lūkesčių teorijoje. Joje vartotojai taip formuoja kainos lūkesčius, tarsi naudotų tas pačias kainos nustatymo taisykles, kokias naudoja ir vadybininkai, kurie tą kainą nustato. Nors daugelis tyrėjų neigia racionalių lūkesčių teorijos prielaidas, kai kurie tyrimai rodo, kad individai gali nesugebėti atlikti tinkamų skaičiavimų ir tinkamai įvertinti įvykių tikimybes, bet jie gali elgtis taip, tarsi sugebėtų tai padaryti. Visgi, kur kas realesnes prielaidas pateikia riboto racionalumo teorija, kur vartotojo prieiga prie informacijos ir sugebėjimai apskaičiuoti laukiamas kintamųjų reikšmes, remiantis ta informacija, yra riboti (R.Jacobson, C.Obermiller, 1990). Pavyzdžiui, vartotojas kaip geriausią būsimų kainų prognozę gali pasirinkti esamą kainą. Tačiau vartotojas taip pat mato rinkoje signalų, kad dabartinė kaina gali nebūti geriausia prognoze. Sakykim, prekės reklamoje pateikiama informacija gali nurodyti, kad esama kaina išimtis. Tokiu atveju, individas remsis ne tik dabartine kaina, bet atsižvelgs ir į praėjusio laikotarpio prekės kainas. Taigi, kaip jau minėta anksčiau, vartotojai ne visada gali racionaliai įvertinti situaciją ir atitinkamai joje elgtis (arba bent jau jų racionalumas nėra stiprios formos). Todėl jų ateities situacijos prognozavimas irgi gali būti ne visiškai racionalus. Šį požiūrį iš dalies papildo A. P. Grant ir L. B. Thomas (2001), kurie tyrė infliacijos prognozių racionalumą. Kadangi daugelis tyrimų, paremtų racionalių lūkesčių hipoteze, atmetė šios teorijos prielaidas, pagrindinis autorių tyrimo tikslas išsiaiškinti, kaip didesni pastarųjų dešimtmečių pasiūlos šokai galėjo prisidėti prie netikslių, neobjektyvių ir neefektyvių infliacijos prognozių, atliktų profesionalių ekonomistų ir privačių namų ūkių. Pasak A. P. Grant ir L. B. Thomas (2001), kai kurie tyrėjai tiki, kad ankstesni teorijos neatitinkantys apklausų rezultatai galėjo didele dalimi būti sąlygoti didesnių pasiūlos šokų. Manoma, kad galėjo būti neįvertinta tai, jog ekonomikos veikėjai galėjo nenumatyti šių šokų pasekmių ir, žinoma, negalėjo šokų numatyti patys. Galima numanyti, kad, jei šių didelių pasiūlos šokų nebūtų buvę, tyrimų rezultatai būtų palankesni racionalių lūkesčių hipotezei (rezultatai patvirtintų didesnį racionalumą prognozuojant būsimų laikotarpių kainų lygio svyravimus). Tačiau A. P. Grant ir L. B. Thomas (2001) manymu, toks argumentas nepaiso potencialios pasipriešinimo jėgos, veikiančios prognozuotojo nuomonę. Gerai žinoma, kad aukštesni infliacijos rodikliai yra susiję su didesniu infliacijos kintamumu. Kadangi infliacija labiau kinta, kai yra aukšta, tokiu metu didelių prognozės klaidų padarymo tikimybė išauga. Jei veikėjai nemėgsta rizikuoti, jiems prireiks daugiau laiko ir dėmesio infliacijos prognozėms sudaryti laukiamos aukštos infliacijos laikotarpiui (stengiantis sumažinti didelių klaidų tikimybę). Taigi, informacijos apie galimus nepalankius pasiūlos šokus atsiradimas signalizuoja veikėjams padidinti laiko, dėmesio ir pastangų kiekį prognozėms atlikti. A. P. Grant ir L. B. Thomas (2001) tyrimo rezultatai rodo, kad infliacijos 19

20 prognozės buvo tikslesnės tuo metu, kai nebuvo pasiūlos šokų. Todėl autoriai daro išvadą, kad bet koks iracionalumas ekonomikos veikėjų apklausose greičiausiai nebuvo sąlygotas prognozių šališkumo ar neefektyvaus informacijos panaudojimo. Papildydami savo pačių tyrimo rezultatus, A. P. Grant ir L. B. Thomas 2008 metais atliko tyrimą, kuriuo aiškinosi JAV ir Australijos namų ūkių lūkesčių apie ateities infliaciją tikslumą, objektyvumą ir efektyvumą ir nustatė, kad namų ūkiai gana tiksliai, efektyviai ir objektyviai prognozuoja būsimų laikotarpių infliaciją. Taigi, remiantis šiuo tyrimu, galima daryti išvadą, kad namų ūkių apklausos apie ateities kintamųjų lūkesčius yra patikimos ir gali būti naudojamos šalies makroekonominiams kintamiesiems prognozuoti. Tuo tarpu C. D. Carroll (2003) atsargiau vertina apklausų duomenis ir jų prognozuojamąją reikšmę, kadangi, anot jo, namų ūkių ekonominiai lūkesčiai yra gana panašūs į ekspertų prognozes. Jo teigimu, užuot pilnai supratę makroekonominį modelį ir nuolatos sekę paskutinius statistinius duomenis, kad galėtų sukurti makroekonominę prognozę, žmonės paprastai kuria požiūrį į ekonomikos kintamuosius pasitelkdami žiniasklaidą. Be to, ne kiekvienas žmogus įdėmiai analizuoja visas makroekonomines žinias. Modelyje daroma prielaida, jog individai sugeria ekonomines žinias atsitiktine tvarka, todėl gali užtrukti gana ilgai, kol pasikeitusių makroekonominių aplinkybių žinios pasieks visus ekonomikos dalyvius. Galiausiai, žiniasklaida dažniausiai atskleidžia profesionalių ekonomistų požiūrį. C. D. Carroll (2003) itin paprastu pavyzdžiu sumodeliuoja, kaip teoriškai gali būti formuojami asmens lūkesčiai. Sakykim, dauguma individų formuoja savo lūkesčius apie ateities kainų lygį skaitydami laikraščių straipsnius. Tarkim, kiekviename straipsnyje apie infliaciją pateikiama pilna būsimų laikotarpių infliacijos rodiklio prognozė ir bet kuris žmogus, kuris skaito tokį straipsnį gali atsiminti visą prognozę. Tuomet skaitytojai būtų informuoti apie tikėtinas būsimų laikotarpių infliacijos reikšmes. Tačiau, jei ne visi skaito kiekvieną laikraščio straipsnį apie infliaciją, individai, kurie neperskaitė paskutinio straipsnio, vis dar pasikliauja vėliausiai skaityta prognoze. Be to, laikraščių straipsniuose nepateikiami kiekvieno ketvirčio prognozuojami infliacijos rodikliai, o jeigu ir būtų pateikiami, mažai tikėtina, kad kiekvienas individas atsimintų detalias prognozes. Taip šiame modelyje atsiranda skirtumai tarp individų ateities lūkesčių. Žinoma, realybė yra daug sudėtingesnė, todėl toks modelis yra per paprastas atskleisti individų lūkesčių formavimo procesui, tačiau jis labai akivaizdžiai parodo, kad vienodi lūkesčiai realybėje negali egzistuoti. Pasak C. D. Carroll (2003), namų ūkių prognozės ganėtinai panašios į profesionalių ekonomistų prognozes, tačiau specialistų kreivėje pakilimai ir nuolydžiai yra ne tokie staigūs kaip namų ūkių kreivėje. Be to, pastarieji linkę prognozuoti didesnes infliacijos rodiklio reikšmes nei specialistai. Anksčiau C. D. Carroll (2001) atliktame tyrime, kur analizuoti profesionalų ir namų ūkių infliacijos lūkesčiai, nustatyta, kad prognozės, daromos remiantis namų ūkių apklausomis, turi 20

21 didelę pranašaujamą reikšmę, bet ekspertų prognozės kur kas reikšmingesnės. Dar viena išvada, išplaukianti iš gautų rezultatų, yra ta, kad namų ūkių infliacijos prognozės tuo tikslesnės, kuo daugiau informacijos jie gauna. Argumentui, kad namų ūkių ekonominiai lūkesčiai panašūs į ekspertų nuomonę, nepritaria M. W. M. Roos (2005), kurio tyrimo rezultatai rodo, kad vartotojai neformuoja savo lūkesčių racionaliai, jie dažnai ignoruoja ekspertų nuomonę apie trumpo laikotarpio pokyčius, o dažnai net ir ilgo laikotarpio. Vartotojų bendri ekonominiai lūkesčiai dažnai ekstrapoliuoti, nes stipriai koreliuoja su esamų ekonominių sąlygų vertinimu. Kai prognozės kokybė vartotojams nelabai rūpi, jie remiasi adaptyviais lūkesčiais, kadangi jie paprasti ir nebrangūs. Tačiau kartais, kai makroekonominės sąlygos yra svarbios vartotojų elgesiui (pvz., prieš rinkimus), jie įdeda daugiau pastangų ir į savo lūkesčių formavimo procesą įtraukia ekspertų prognozes. Išvadai, kad namų ūkių lūkesčių reikšmė mažesnė nei ekspertų, pritaria R. L.Driver (2006), kuri tyrė infliacijos lūkesčių įtaką JAV ir Didžiosios Britanijos infliacijos ir nedarbo rodikliams. JAV rinkai tirti naudoti profesionalių prognozuotojų apklausų duomenys, o Didžiosios Britanijos ekonomikai vartotojų apklausų duomenys. Greičiausiai todėl ir rezultatai, gauti modeliuojant šiuos duomenis, yra skirtingi. R. L. Driver ir kt. (2006) gauti rezultatai rodo, kad infliacijos lūkesčiai yra reikšmingai susiję su realiais infliacijos ir nedarbo rodikliais. Tačiau JAV atveju, infliacijos lūkesčiai turi didesnę reikšmę nei Didžiosios Britanijos atveju (ko gero, dėl skirtingo duomenų rinkinio). Vadinasi, galima padaryti išvadą, kad panašiai kaip C.D.Carroll (2001) tyrime, kur namų ūkių infliacijos lūkesčių reikšmė mažesnė nei ekspertų prognozių, šiame tyrime matoma profesionalių prognozuotojų nuomonė tiksliau apibūdina faktinius situaciją. Kaip parodė anksčiau minėtų tyrimų rezultatai, namų ūkių apklausų duomenys gali būti pasitelkiami į pagalbą sudarant būsimų laikotarpių infliacijos prognozes. Analizuojant infliacijos lūkesčius reikia paminėti, jog dažnai infliacijos veiksniai tiriami atsižvelgiant į infliacijos ryšį su kitais makroekonominiais kintamaisiais. Pavyzdžiui, ekonominiuose modeliuose dažnai analizuojamas infliacijos ir nedarbo ryšys. Ekonominių lūkesčių įtaką infliacijai tyrinėjo žymus ekonomikos profesorius E. S. Phelps. Jis lūkesčių veiksniu papildė žymiąją Phillips kreivę, kuri nurodo ryšį tarp infliacijos ir nedarbo. Tokia papildyta teorija daro prielaidą, kad realiam infliacijos lygio rodikliui įtakos turi ne tik nedarbo lygis, bet ir laukiamas infliacijos lygis. Lietuvos banko (2007) straipsnyje apie 2006 metų ekonomikos mokslų Nobelio premijos laureatus teigiama, kad E. S. Phelps pirmasis atliko nedarbo ir infliacijos priklausomybės analizę ir įvertino infliacijos lūkesčių reikšmę. E. S. Phelps didžiausią dėmesį sutelkė į rinkos dalyvių lūkesčių analizę, darė esminį skirtumą tarp tikėtinos ir netikėtos infliacijos ir nagrinėjo šio skyrimo reikšmę makroekonomikai. Jis pabrėžė, kad būtent skirtumas tarp faktinės ir tikėtinos infliacijos, o ne infliacija pati viena yra susijusi su nedarbu. 21

22 E. S. Phelps aprašė lūkesčiais papildytą Phillips kreivę: π = f(u) + π e kur π faktinis infliacijos lygis, π e tikėtinas infliacijos lygis, f(u) mažėjanti nedarbo funkcija. Kaip matyti iš lygties, faktinė infliacija priklauso ne tik nuo nedarbo lygio pasikeitimų, bet ir nuo infliacijos lūkesčių. Jeigu sakysime, kad nedarbo lygis yra fiksuotas, tuomet vieno procentinio punkto tikėtino infliacijos lygio padidėjimas sąlygos faktinės infliacijos padidėjimą vienu procentiniu punktu. Taigi, ši E.Phelps lygtis parodo, kad infliacijos lūkesčiai sąlygoja realius infliacijos pasikeitimus. Šiam teiginiui pritaria W. Poole (1976), kurio teigimu S. Phelps drauge su M.Friedman argumentavo, kad kainų ir atlyginimų pokyčių lūkesčiai galiausiai realizuoja kainų ir atlyginimų pokyčius. Kadangi elgesio funkcijos priklauso labiau nuo realių nei nominalių dydžių, pastoviai aukštesnis infliacijos lygis negali atpirkti pastoviai žemesnio nedarbo lygio. Taigi, trumpo laikotarpio Phillips kreivė turi kilti iš neatitikimo tarp laukiamos ir tikrosios infliacijos. Anot W.Poole (1976), praktiškai visuose to meto darbuose, kurie pritaikė racionalių lūkesčių modelius makroekonomikos teorijai, buvo aptariami Phillips kreivės klausimai, iškelti M.Friedman, S.Phelps, R.Lucas ir kitų. Apie lūkesčių, susijusių su nedarbu, svarbą plačiau bus kalbama kitame skyriuje. Apibendrinant galima teigti, kad infliacijos lūkesčiai dar septintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje buvo susieti su realiu infliacijos rodikliu kaip jį įtakojantis veiksnys. Šiuolaikinių namų ūkių infliacijos lūkesčių tyrimų suvestinė pateikiama 2 lentelėje. 2 lentelė Infliacijos lūkesčių tyrimų suvestinė Autoriai R.Jacobson, C.Obermiller C.D.Carroll A.P.Grant, L.B.Thomas Metai , , 2008 Tyrimo objektas Namų ūkių vartojimas Infliacija Infliacijos prognozių efektyvumas M.W.M.Roos 2005 Infliacija R.L.Driver, J.V.Greenslade, R.G.Pierse A.Inoue, L.Kilian, F.B.Kiraz JAV ir D.Britanijos infliacija Namų ūkių vartojimas Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis tyrimo rezultatais Pagrindinė tyrimo išvada Infliaciniai lūkesčiai įtakoja realų vartojimą. Namų ūkių apklausų rezultatai turi didelę pranašaujamą reikšmę, bet ekspertų prognozės reikšmingesnės. Infliaciniai lūkesčiai efektyvūs, namų ūkiai gana tiksliai, prognozuoja būsimų laikotarpių infliaciją. Vartotojai neformuoja savo lūkesčių racionaliai, jie dažnai ignoruoja ekspertų nuomonę. Infliacijos lūkesčiai reikšmingai susiję su realiais infliacijos ir nedarbo rodikliais, bet namų ūkių lūkesčių reikšmė mažesnė nei ekspertų prognozių. Individai efektyviai perteikia savo infliacinius lūkesčius, tačiau apklausose gauti rezultatai patikimi tik iš dalies, nes viena gali būti sakoma, o kitaip daroma. 22

23 Tyrimų rezultatai parodė, kad infliacijos lūkesčiai turėtų būti pasitelkiami į pagalbą sudarant būsimų laikotarpių infliacijos prognozes Nedarbo lūkesčių vaidmuo ekonominiuose modeliuose Nedarbas išlieka viena iš didesnių šiandieninės makroekonomikos problemų. Nedarbo lygiui įtakos turinčių veiksnių analizė gali padėti efektyviau spręsti šią problemą. Nedarbo lūkesčiai vienas iš veiksnių, sąlygojančių makroekonominių procesų pokyčius. Darbo netekimas namų ūkiams dažniausiai asocijuojasi su pastovaus pajamų šaltinio netekimu. Prarastos pajamos reiškia sumažėjusį vartojimą, didesnių pirkinių atsisakymą, taupymo ateičiai sumažėjimą. C. D. Carroll ir W. E. Dunn (1997) tyrė namų ūkių biudžetų ir pirkimo sprendimų ryšį. Šiam ryšiui tirti autoriai naudojo nedarbo lūkesčių duomenis iš namų ūkių apklausų. Jie nustatė, kad nedarbo lūkesčiai turi įtakos vartojimo sprendimų priėmimui, kadangi šie lūkesčiai duoda informacijos apie ateities pajamų lygį. Todėl autoriai sukūrė teorinį modelį, naudojantį duomenis apie skola finansuojamus ilgalaikio naudojimo prekių pirkimus, kurie turi didelės reikšmės darbo pajamų neapibrėžtumui. Pagal šį modelį, jei išauga ateities pajamų neapibrėžtumas, vartotojai gali atidėti ilgalaikio naudojimo prekių pirkimą. Palyginus šį modelį su empiriniais duomenimis (JAV namų ūkių apklausos rezultatais), daroma išvada, kad modelis gali paaiškinti dalį, bet ne visus duomenis. Modelyje nedarbo lūkesčių pokyčių vaidmuo žymiai didesnis negu realiuose duomenyse. Visgi, C. D. Carroll ir W. E. Dunn (1997) tyrimo rezultatai rodo, kad atsiliekančio nedarbo lūkesčių rodiklio reikšmė tvirtai koreliuoja su namų ūkių vartojimo išlaidomis. Todėl galima daryti išvadą, kad nedarbo lūkesčiai, kaip būsimų laikotarpių su darbo santykiais susijusių pajamų neapibrėžtumo matas, gali pasitarnauti kaip papildomas veiksnys prognozuojant ateinančių laikotarpių namų ūkių vartojimą. Šiam požiūriui pritaria ir R. T. Curtin (2003), kuris taip pat tyrė nedarbo lūkesčius. Jis teigia, kad tradiciniai ekonominiai modeliai, kurie neįtraukia prevencinių vartotojų motyvų, gali pasiūlyti klaidingas prognozes apie namų ūkių išlaidas ir taupymą, net jei pajamų neapibrėžtumas yra mažas. Didesnis ateities pajamų neapibrėžtumas susijęs su mažesniu vartojimu ir didesniu taupymu. Didelis turto kiekis gali akivaizdžiai susilpninti pajamų neapibrėžtumo įtaką vyresnio amžiaus žmonių vartojimui. Tuo tarpu jaunesniems žmonėms, turintiems mažai turto, pajamų neapibrėžtumas gali turėti didelės reikšmės jų vartojimo sprendimams. R. T. Curtin (2003) tyrimas koncentruojasi į neapibrėžtumą, kuris susijęs su ateities darbo pajamomis. Šis neapibrėžtumas matuotas kaip namų ūkių lūkesčiai apie ateinančių metų nacionalinį nedarbo lygį. Autoriaus teigimu, nors vartotojų lūkesčių apie nedarbą duomenys paprastai nėra įtraukiami į 23

24 makroekonominius modelius, jie suteikia naudingos prognozuojančios informacijos. Nedarbo lūkesčiai negali atspindėti visų potencialių pajamų neapibrėžtumo šaltinių, tačiau jie atspindi prevencinių motyvų reikšmę dirbančiųjų gyventojų vartojimo ir taupymo sprendimų priėmimui. R. T. Curtin (2003) tyrimo dalis sutelkia dėmesį į ryšį tarp nedarbo lūkesčių ir realaus nedarbo lygio rodiklio, nekreipiant dėmesio į jokio kito veiksnio įtaką nedarbo lūkesčiams ar nedarbo lygiui. Tokio tipo tyrimų tikslas nustatyti, ar namų ūkių ekonominių lūkesčių pasikeitimai suteikia reikšmingos nepriklausomos informacijos ateities nedarbo lygio prognozei. Rezultatai parodė, kad lūkesčiai buvo stipriai koreliuoti su ateities nedarbo lygio pokyčiais, taigi, akivaizdu, jog ryšys tarp šių dviejų dydžių yra reikšmingas. Be to, tyrimo duomenys rodo ir tai, kad, jei neseniai nedarbo lygio rodiklis padidėjo, namų ūkiai tikėsis, kad ateityje šis rodiklis sumažės. Nepaisant to, nedarbo lūkesčių duomenys pasirodė esą labiau suderinami su racionalių lūkesčių hipoteze nei su modeliais, kurie individualių lūkesčių formavimą apibrėžia adaptyviu ar mokymosi iš klaidų procesu. R. T. Curtin (2003) išvadas apie nedarbo lūkesčių ir realaus nedarbo lygio rodiklio papildo C. D. Carroll (2001), kuris tyrė ekspertų ir namų ūkių nedarbo lūkesčių ryšį su realiu nedarbo rodikliu. Nustatyta, kad ekspertų prognozės kur kas labiau atitinka realius būsimus rodiklius nei namų ūkių prognozės. Autorius šią išvadą komentuoja taip, kad vidutiniškai žmonės turi daug informacijos apie tai, kaip nedarbo lygis turėtų pasikeisti būsimais laikotarpiais, tačiau profesionalai žino kur kas daugiau nei namų ūkiai. Svarbiausias papildomas veiksnys, įtakojantis nedarbo lūkesčius, yra laukiama visos šalies ekonomikos situacija. Nenuostabu, kad dabartinės ekonomikos stabilumas turi svarbių pasekmių ateities nedarbo lygiui (nedarbo lygis vėluojantis ekonominės situacijos rodiklis). Todėl informacija apie nedarbo lūkesčius gali būti gaunama iš namų ūkių nuomonės apie būsimą šalies ekonomikos būklę. Palyginus su taisyklingais ekonomistų modeliais, namų ūkių ekonominiai lūkesčiai yra daugiau fragmentiški nei rišlūs, parodo vidinį nepastovumą dažniau nei nuoseklumą ir nėra labai tikslūs. Apskritai, analizė, paremta racionalių ir adaptyvių lūkesčių modeliais, parodė, kad namų ūkių lūkesčiai susideda iš į ateitį orientuotos informacijos apie nedarbo lygio pokyčius. Kaip ateities pajamų neapibrėžtumo matas, aukštesnio nedarbo lygio lūkesčiai atspindi potencialaus darbo praradimo bei lėtesnio pajamų augimo (dėl mažiau dirbtų valandų, premijų netekimo) tikimybės, kuri lydi aukštesnį nedarbo lygį, poveikį namų ūkių vartojimui ir taupymui. Apibendrinant galima teigti, kad atliktų nedarbo lūkesčių tyrimų rezultatai parodė, jog nedarbo lūkesčiai gali būti naudojami kaip nedarbo lygį prognozuojantys duomenys. Be to, nedarbo lūkesčiai (kaip ateities pajamų neapibrėžtumo matas) gali parodyti namų ūkių vartojimo tendencijas. Tyrimai taip pat patvirtina, kad profesionalios prognozės tiksliau įvertina faktinius 24

25 rodiklius nei namų ūkių ekonominių lūkesčių duomenys. Šiuolaikinių nedarbo lūkesčių tyrimų suvestinė pateikiama 3 lentelėje. 3 lentelė Nedarbo lūkesčių tyrimų suvestinė Autoriai C.D.Carroll, W.E.Dunn Metai 1997 Tyrimo objektas Namų ūkių vartojimas C.D.Carroll 2001 Nedarbo lygis R.T.Curtin 2003 Namų ūkių vartojimas, nedarbo lygis Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis tyrimo rezultatais Pagrindinė tyrimo išvada Nedarbo lūkesčiai, kaip pajamų neapibrėžtumo matas, gali pasitarnauti prognozuojant ateinančių laikotarpių vartojimą. Ekspertų prognozės labiau atitinka būsimus nedarbo rodiklius nei namų ūkių prognozės. Nedarbo lūkesčiai turi įtakos vartojimui. Jie stipriai koreliuoja su ateities nedarbo lygio pokyčiais Ekonominiai lūkesčiai ir palūkanų normos Namų ūkių apsisprendimui taupyti ar vartoti turi jų lūkesčiai apie ateityje gausiamas pajamas (ar galės sau leisti ir ateityje vartoti tiek pat), apie būsimą kainų lygį (ar pigiau pirkti šiandien, ar rytoj), o taip pat apie palūkanų normas (ypač aktualu tiems ekonomikos veikėjams, kurie ketina įsigytas prekes finansuoti skolintomis lėšomis). Lūkesčių apie palūkanų normas tyrimų atlikta taip pat nemažai ir iš šių tyrimų galima matyti tam tikras tendencijas. Kaip teigia K. Mitusch ir D. Nautz (1990), atlikę paskolų rinkos palūkanų normų tyrimą, lūkesčiai dėl ateities palūkanų normų yra esminis faktorius paskolos gavėjo sprendime apie ateinantį laikotarpį. Paprastai, jei tikimasi, kad palūkanų norma nukris, skolininkai renkasi paskolas su dažniau kintančia palūkanų norma, tuo tarpu, jei tikimasi normos kilimo, skolininkai linkę rinktis fiksuotą palūkanų normą ilgesniam laikotarpiui. Šis elgesys paskolų rinkoje kartais vadinamas auksine taisykle. K. Mitusch ir D. Nautz (1990) atliktas tyrimas patvirtino minėtos taisyklės galiojimą. Rezultatai rodo, kad toks skolininkų elgesys patvirtina lūkesčių teorijos prielaidas. Šiam požiūriui pritaria ir kita autorių grupė P. Della Corte ir kt. (2006), kurie tyrė, ar lūkesčių hipotezė gali būti pritaikyta nustatytos trukmės JAV grąžos normoms. Tyrimas nukreiptas konkrečiai į trumpo laikotarpio (nuo vienos dienos iki trijų mėnesių) grąžos normas. Pasak autorių, toks tyrimas svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma, jei hipotezė nepasiteisina trumpame laikotarpyje, mažai tikėtina, kad pasiteisins ilgesniame. Antra, lūkesčių hipotezės tyrimui grąžos normos priimtinos todėl, kad jos parodo tikruosius nerizikingų vertybinių popierių laikymo kaštus. 25

26 Nors P. Della Corte ir kt. (2006) tyrimo rezultatai ir parodė, kad lūkesčių hipotezė atmetama, tačiau autorių manymu, ekonominės analizės rezultatai palankūs šiai hipotezei, nes statistinis atmetimas yra ekonomiškai nereikšmingas. Taigi, lūkesčių hipotezė suteikia ganėtinai pagrįstą vertybinių popierių rinkos funkcionavimo paaiškinimą. Šią nuomonę papildo R. G. King ir A. Kurmann (2002), kurie tyrė veiksnius, įtakojančius ryšį tarp skirtingos trukmės palūkanų normų tyrimas. Pasak R. G. King ir A. Kurmann (2002), ryšio tarp trumpo ir ilgo laikotarpio palūkanų normų dominuojantis paaiškinimas yra ekonominių lūkesčių teorija, pagal kurią ilgo laikotarpio normos yra išimtinai valdomos laukiamo trumpo laikotarpio normų. Ir, nors daugelis tyrimų atmeta ekonominių lūkesčių teorijos prielaidas, ji vis dėlto turi ir tiesos elementų. Todėl daugelis centrinių bankų ir kitų monetarinės politikos specialistų taiko ją kaip netobulą, tačiau naudingą etaloną. R. G. King ir A. Kurmann (2002) savo tyrime siekė atskleisti sąlyčio taškus, kuriuose lūkesčių teorija pagrindžia ryšio tarp ekonominių lūkesčių ir palūkanų normos egzistavimą ir kuriuose nepagrindžia. Pagal gautus rezultatus, lūkesčiai apie palūkanų normų rodiklius yra labai svarbūs ilgo laikotarpio palūkanų normų svyravimams dėl dviejų priežasčių. Pirma, ilgo laikotarpio palūkanų normų pokyčiai iš esmės atspindi trumpo laikotarpio palūkanų normų pokyčių tendencijas. Antra, skirtumai tarp trumpo ir ilgo laikotarpio palūkanų normų smarkiai priklauso nuo nukrypimų nuo minėtų trumpo laikotarpio normų tendencijų. Nors stipri lūkesčių teorijos forma atmetama dėl statistinių testų, daugeliui tikslų ji išlieka tinkama. Ilgo laikotarpio palūkanų normų pokyčiai yra signalas, kad bendra palūkanų normų tendencija pasikeitė; didelis skirtumas tarp skirtingo laikotarpio normų yra signalas, kad ateityje trumpo laikotarpio normos kils. Iš šių išvadų galima spręsti, kad ekonominių lūkesčių poveikis palūkanų normoms neturėtų būti ignoruojamas. Panašias išvadas padarė ir M. Jasienė ir G. Čapskas (2008), tyrę palūkanų normų kaitos veiksnius Lietuvoje metų laikotarpiu. Anot autorių, išskiriamos trys pagrindinės teorijos, aiškinančios palūkanų normų kaitą, tarp kurių ir racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad, jei yra numatomas palūkanų normų didėjimas ateityje, ilgo termino palūkanų normos bus didesnės nei trumpo. Ekonominių lūkesčių įtaką palūkanų normos svyravimams autoriai įrodo pavyzdžiu: nuo 2004 m. vidurio sustiprėjo lūkesčiai, kad ECB padidins palūkanų normas; tai nulėmė nežymų palūkanų normų kilimą. Taigi, galima sakyti, kad lūkesčiai apie palūkanų normų kilimą turėjo įtakos realiam palūkanų normų padidėjimui. M. Jasienės ir G. Čapsko (2008) tyrimo išvadas, kad lūkesčiai apie palūkanų normas yra svarbūs realiems palūkanų normų pasikeitimams, patvirtina ir G. Evans ir S. Honkapohja (2008) tyrimo rezultatai. G. Evans ir S. Honkapohja (2008) tyrė ryšius tarp ekonominių lūkesčių, mokymosi ir monetarinės politikos. Jų teigimu, ateities lūkesčiai yra esminiai, lemiant einamojo laikotarpio makroekonominius reiškinius ir monetarinės politikos formavimą. Racionalių lūkesčių 26

27 hipotezė naudojama daugelyje monetarinės politikos ir palūkanų normų tyrimų. Hipotezės prielaida, kad ekonominiai veikėjai turi pilną informaciją, nėra realistinė, todėl realybėje ekonomistai modelius (skirtus makroekonominėms prognozėms) performuoja, kai tik gaunama nauja informacija. Kitaip tariant, vyksta mokymosi apie ekonomiką procesas. G. Evans ir S. Honkapohja (2008) tyrimas remiasi pažintinio nuoseklumo principu, teigiančiu, kad individai ir politikos kūrėjai ekonomikoje elgiasi taip, tarsi jie būtų ekonomistai ar ekonometrijos žinovai. Todėl keliama sąlyga, kad makroekonominių kintamųjų lūkesčiai formuojami naudojant statistinius ar kitus formalius prognozės modelius bei procedūras. Pasak G. Evans ir S. Honkapohja (2008), kadangi lūkesčių teorijos prielaida apie individų racionalumą yra sunkiai realizuojama, reali prielaida būtų ta, kad žmonės yra sumanūs, bet ribotai racionalūs, todėl realesnė pažintinio nuoseklumo nuostata. G.Evans ir S.Honkapohja (2008) daro išvadą, kad įgyvendinant optimalią monetarinę politiką, reikalinga tinkamai atsižvelgti į privataus sektoriaus ateities ekonominius lūkesčius. Dar daugiau politikos kūrėjai turi naudoti politiką ekonominiams lūkesčiams valdyti. Jei vykstant mokymosi procesui išlieka nukrypimai nuo racionalių lūkesčių, tuomet monetarinei politikai gali tekti agresyviau reaguoti į infliaciją, kad stabilizuotų lūkesčius. Vykdant tinkamą politiką, galima minimizuoti makroekonominių grėsmių (tokių kaip hiperinfliacija ar defliacinė spiralė) riziką. Apibendrinant lūkesčių apie palūkanų normas tyrimus, jų suvestinė pateikiama 4 lentelėje. 4 lentelė Lūkesčių apie palūkanų normas tyrimų suvestinė Autoriai Metai Tyrimo objektas Pagrindinė tyrimo išvada K.Mitusch, D.Nautz R.G.King, A.Kurmann P.Della Corte, L.Sarno, D.L.Thornton M.Jasienė, G.Čapskas G.Evans, S.Honkapohja 1990 Palūkanų normos 2002 Ilgo ir trumpo laikotarpio palūkanų normos 2006 Palūkanų normos 2008 Lietuvos palūkanų normų kaitos veiksniai 2008 Monetarinė politika Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis tyrimo rezultatais Lūkesčiai dėl ateities palūkanų normų yra esminis faktorius paskolos gavėjo sprendime apie ateinantį laikotarpį. Lūkesčiai labai svarbūs ilgo laikotarpio palūkanų normų svyravimams. Lūkesčių hipotezė suteikia ganėtinai pagrįstą vertybinių popierių rinkos funkcionavimo paaiškinimą. Lūkesčiai apie palūkanų normas turi įtakos realiems palūkanų normų pasikeitimams. Politikai turi naudoti politiką ekonominiams lūkesčiams valdyti, nes jie turi reikšmės makroekonominiams procesams. 27

28 Apibendrinant galima teigti, kad, remiantis atliktų tyrimų rezultatais, lūkesčiai apie būsimų laikotarpių palūkanų normas gali suteikti reikšmingos informacijos apie ateityje tikėtinus individų veiksmus. Lūkesčių teorijos prielaidos nėra realistinės, todėl dažnai tyrimų modeliuose jos yra atmetamos, tačiau teorinis modelis iš esmės nėra atmetamas ir gali būti naudojamas tam tikroms prognozėms atlikti Ekonominiai lūkesčiai ir valiutos kursas Ekonomikos veikėjų lūkesčių poveikis daugelio autorių analizuotas ir valiutų rinkai. Kadangi atsiskaitymai už prekes ar paslaugas šalyje ir tarp šalių paprastai vyksta ne viena valiuta, valiutos kurso pokyčiai tampa labai reikšmingais sandorio metu. Todėl svarbu nustatyti, kokios įtakos valiutos kursams gali turėti ekonominiai lūkesčiai. J. T. Harvey (1999) atliko tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti, ar ekonomikos veikėjai tiesiog pasyviai prognozuoja ateities įvykius, ar iš tiesų juos sąlygoja. Autoriaus teigimu, postkeinsistinė teorija teigia, kad ekonominiai lūkesčiai formuoja veiksmus. Šis dinaminis procesas keičia kriterijus, paveikdamas ateities sprendimus. Todėl lūkesčiai yra priežastiniai. Tuo tarpu racionalių lūkesčių teorija apibrėžia pasaulį, kuriame ekonomikos veikėjai paprasčiausiai reaguoja, todėl šiuo atveju ekonominiai lūkesčiai neįtakoja realių kintamųjų pokyčių. Taigi, autoriaus darbas skirtas empiriškai patikrinti šiuos du požiūrius, naudojant valiutų kursų rinkos duomenis. Racionalių lūkesčių hipotezė remiasi prielaida, kad rinkoje vyrauja racionalūs, maksimizuojantys naudą ekonomikos veikėjai. Ši prielaida sąlygoja dvi rinkos savybes: prognozės objektyvumą ir informacinį efektyvumą. Pirmoji kyla iš to, kad, jei veikėjai yra racionalūs, pastovios klaidos (po mokymosi periodo) bus atpažįstamos ir ištaisomos, todėl vidutiniškai prognozės bus teisingos (objektyvios). Informacinis efektyvumas atsiranda todėl, kad veikėjai prognozuodami naudoja visą susijusią prieinamą informaciją. Pagrindinis postkeinsistinio požiūrio į ekonominius lūkesčius principas tas, kad ekonomikos veikėjai priima sprendimus nežinomybės kontekste. Taigi, rinkos dalyvių veiksmai turi būti paremti kažkuo kitu, o ne tiksliais galimų pasirinkimų tikėtinos vertės skaičiavimais. Todėl veiksmai kyla iš ateities vertinimų ir kitų veikėjų veiksmų. J. Keynes suformuotame modelyje ekonominiai lūkesčiai varomoji jėga, kuria remiasi ekonominė veikla. Kaip teigia J.Harvey (1999), daugelis tyrimais paremtų racionalių lūkesčių teorijos patikrinimų prieina prie išvados, kad prognozės objektyvumo ir informacinio efektyvumo prielaidos `turi būti atmestos. Postkeinsistinėje ekonominės minties mokykloje ekonomistai be didelių sunkumų įrodo priežastinį ekonominių lūkesčių vaidmenį. Šio autoriaus tyrimo rezultatai patvirtina 28

29 šiuos teiginius, nes jo sudarytuose modeliuose racionalių lūkesčių hipotezė nepasitvirtino, tačiau pasitvirtino postkeinsistinio modelio prielaidos. J.Harvey (1999) nuostatoms prieštarauja R. Dornbusch (1976) valiutų kursų dinaminio modelio prielaidos. Šiame modelyje trumpo laikotarpio makroekonomika veikia taip: kai gaunama žinių (informacijos apie dabartinius ir ilgo laikotarpio valiutų kursus), rinkos dalyviai formuoja lūkesčius apie ateities valiutų kursus, kurie, drauge su užsienio palūkanų norma, nulemia šalies palūkanų normą. Kadangi modelyje daroma prielaida, kad kainos neelastingos, visuminė paklausa apibrėžiama, kai fiksuojamos palūkanų normos. Jei ši visuminė paklausa skiriasi nuo natūralaus gamybos lygio, pradeda veikti kainų reguliavimo mechanizmas. Tuo pat metu, kadangi visuminė paklausa apibrėžta, prekių rinka nulemia valiutų kursą, kuris gali būti (arba nebūti) toks, kaip pradžioje. Taigi, priežastinių ryšių ratas prasideda vis iš naujo, todėl, anot R. Dornbusch (1976), tiesa ta, kad rinkos dalyviai tiesiog reaguoja į įvykius formuodami ekonominius lūkesčius, kurie nulemti nepriklausomų ir santykinai stabilių atsitiktinių procesų. Kitaip tariant, įvykiai nulemia lūkesčius. Visai kitaip priežastinių ryšių grandinė veikia postkeinsistinėje lūkesčių formavimo hipotezėje, teigiančioje, kad ekonominiai lūkesčiai valdo veiksmus, o tie veiksmai kuria pasaulį. Taigi, priešingai nei dinaminiame modelyje, lūkesčiai nulemia veiksmus. Postkeinsistinio modelio prielaidoms pritaria kitas autorius, finansų profesorius I. A. Moosa (2002), kuris tyrė keturių valiutų (Japonijos jenos, Vokietijos markės, Didžiosios Britanijos svarų ir Šveicarijos frankų) santykių su JAV doleriu rinką laikotarpiu. Tyrimo tikslas atskleisti ekonominių lūkesčių įtaką užsienio valiutų kursams. Kaip teigia I. A. Moosa (2002), lūkesčiai valiutų rinką veikia labai paprastai: sakykime, dauguma prekiautojų valiuta tiki, kad laukiama tam tikros valiutos vertė pakils. Taigi, šie prekiautojai pirks tą valiutą, nes tokiu būdu jie gaus pajamų. Valiutos paklausos padidėjimas sąlygos jos pabrangimą. Tokiu būdu lūkesčiai (dėl valiutos brangimo) sąlygoja veiksmus (valiutos pirkimą), kurie sąlygoja įvykį, kurio tikimasi (tikrąjį valiutos brangimą). I. A. Moosa (2002), atlikęs tyrimą, kuris rėmėsi istoriniais valiutų kursų duomenimis, nustatė, kad valiutos yra stipresnės tada, kai tikimasi, kad jos bus stipresnės, ir atvirkščiai. Tiek trumpo laikotarpio, tiek vidutinės trukmės laikotarpio ekonominiai lūkesčiai veikia valiutų kursus ta pačia kryptimi, bet trumpo laikotarpio lūkesčių įtaka žymiai stipresnė. J.T. Harvey (1999) ir I.A. Moosa (2002) atlikti tyrimai patvirtina postkeinsistinę hipotezę. I.Moosa tyrimo rezultatai rodo, kad ekonominiai lūkesčiai yra ekstrapoliuoti (t.y. remiantis dabartiniais stebėjimais, numatomi būsimų laikotarpių kintamieji) trumpu laikotarpiu ir regresyvūs (nuomonė apie būsimų laikotarpių kintamuosius formuojama remiantis ankstesnių laikotarpių informacija) ilgesniais laikotarpiais. Kitas autorius, H. Akiba (2004), savo tyrime tikrina šias išvadas. Autorius nustatė, kad trumpu laikotarpiu, esant ekstrapoliuotiems lūkesčiams, valiutos kursas nepasiekia pusiausvyros vertės (rinkos dalyviai nepakankamai įvertina valiutos kursų 29

30 pokyčius), o vidutinės trukmės laikotarpiu, esant regresyviems lūkesčiams, valiutų kursas visada viršija pusiausvyros vertę (rinkos dalyviai pervertina valiutos kursų pokyčius). Anksčiau išdėstytus rezultatus, pagal kuriuos valiutų kursų prognozės atmeta racionalių lūkesčių hipotezę taip pat patvirtina R. Jongen ir kt. (2008) modeliavimo rezultatai. R. Jongen ir kt. (2008) atlikto tyrimo duomenimis, ekonominiai lūkesčiai yra iracionalūs tuo, kad ekonomikos veikėjai nenaudoja visos prieinamos informacijos efektyviai. Be to, kuo tolimesnę ateitį veikėjai prognozuoja, tuo mažiau įvairių elementų iš duoto informacijos rinkinio jie naudoja. Individualių ekonominių lūkesčių analizė taip pat parodė, kad užsienio valiutos kiekis, parduodamas kas savaitę, yra susijęs su lūkesčių sklaida ir nežinomybe užsienio valiutų rinkoje. Pasak R. Jongen ir kt. (2008), nors racionalių lūkesčių hipotezė turi patrauklumo kaip teorinis modelis, ji nepateikia atitinkamo lūkesčių dėl valiutų kursų pokyčių daugelyje apklausomis paremtų tyrimų aiškinimo. Apibendrinant lūkesčių apie valiutų kursus tyrimus, jų suvestinė pateikiama 5 lentelėje. 5 lentelė Lūkesčių apie valiutų kursus tyrimų suvestinė Autoriai Metai Tyrimo objektas Pagrindinė tyrimo išvada Rinkos dalyviai reaguoja į įvykius formuodami R.Dornbusch 1976 Valiutų kursai ekonominius lūkesčius, t.y. įvykiai nulemia lūkesčius. J.T.Harvey 1999 Valiutų kursai Rinkos dalyvių ateities vertinimai sąlygoja realius pokyčius. I.A.Moosa 2002 Trumpo ir Ekonominiai lūkesčiai veikia valiutų kursus, bet vidutinės trukmės trumpo laikotarpio lūkesčių įtaka žymiai laikotarpio stipresnė. valiutų kursai H.Akiba 2004 R. Jongen, W.F.C.Verschoor, C.C.P.Wolff Trumpo ir vidutinės trukmės laikotarpio valiutų kursai 2008 Valiutų kursai Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis tyrimo rezultatais Trumpu laikotarpiu rinkos dalyviai nepakankamai įvertina valiutos kursų pokyčius, o vidutinės trukmės laikotarpiu - pervertina. Ekonominiai lūkesčiai įtakoja veiksmus, tačiau lūkesčiai yra iracionalūs, nes rinkos dalyviai nenaudoja visos prieinamos informacijos efektyviai. Apibendrinant galima teigti, kad atlikti tyrimai parodė, jog ekonominių lūkesčių svarba valiutų kursų pasikeitimams akivaizdi. Tikrinant lūkesčių apie valiutų kursus duomenis racionalių lūkesčių hipotezės ir postkeinsistiniame modeliuose nutarta, kad rezultatai palankesni postkeinsistinio požiūrio prielaidoms, kurios teigia, kad ekonomikos veikėjų lūkesčiai įtakoja realius įvykius ekonomikoje (o ne atvirkščiai). 30

31 Atlikta literatūros analizė rodo, kad ekonominių lūkesčių vaidmuo ekonomikoje gana plačiai tiriamas. Analizuojama ekonominių lūkesčių svarba atskiroms ekonomikos sritims. Ekonomikos dalyvių ateities lūkesčiai yra akivaizdžiai svarbūs daugeliui jų dabartinių sprendimų, nuo kurių priklauso jų realūs veiksmai, o drauge ir pokyčiai visoje ekonominėje sistemoje. Remiantis kitų autorių atliktų tyrimų rezultatais galima padaryti išvadą, kad į ekonominius lūkesčius verta atsižvelgti prognozuojant realių makroekonominių kintamųjų pasikeitimus. Kitose magistro baigiamojo darbo dalyse bus mėginama empiriškai patikrinti šią idėją trijų Baltijos valstybių atveju. 31

32 2. NAMŲ ŪKIŲ EKONOMINIŲ LŪKESČIŲ BALTIJOS ŠALYSE ANALIZĖ IR TYRIMO METODOLOGIJA Mokslinės literatūros analizė parodė, kad teoriškai ekonomikos dalyvių lūkesčiai apie asmeninę finansinę ir visos valstybės makroekonominę situaciją gali turėti įtakos realiems ekonomikos kintamiesiems. Naudojant namų ūkių apklausų duomenis ir realių kintamųjų istorinius duomenis buvo tiriami ryšiai tarp jų JAV, Australijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių ekonomikose. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas patikrinti, kaip lūkesčiai atspindi realių kintamųjų ateities pokyčius Lietuvos, Latvijos ir Estijos atvejais. Tokio tyrimo rezultatai leistų daryti išvadas apie ekonominių lūkesčių svarbą atliekant ekonomines prognozes. Šioje darbo dalyje analizuojami trijų Baltijos šalių namų ūkių apklausomis paremti ekonominių lūkesčių duomenys, šių lūkesčių tarpusavio suderinamumas, jų kaitos tendencijų ir realių makroekonominių kintamųjų kitimo panašumai ir skirtumai. Taip pat aptariama atlikto tyrimo metodologija, vertinamas tyrime naudojamų duomenų ir metodų patikimumas Namų ūkių ekonominių lūkesčių Baltijos šalyse analizė Atlikus kitų autorių tyrimų analizę paaiškėjo, kad ekonominiai lūkesčiai gali turėti prognozuojamos reikšmės makroekonominei situacijai, todėl tikslinga išsiaiškinti, kokie buvo namų ūkių lūkesčiai Baltijos šalyse analizuojamu laikotarpiu Namų ūkių ekonominių lūkesčių suderinamumo vertinimas Norint sužinoti, kaip ekonominių lūkesčių pokyčiai yra susiję su makroekonominių rodiklių kaita, reikia išsiaiškinti, ar turimi duomenys apskritai yra patikimi, ar vienos srities lūkesčiai neprieštarauja kitiems, kaip lūkesčiai ir realūs rodikliai kinta laikui bėgant. Atliekant tyrimą, paremtą namų ūkių lūkesčiais, reikalinga aptarti duomenų rinkinio patikimumą. Vidinis duomenų patikimumas priklauso nuo respondentų atsakymų į pateiktus klausimus (kaip teisingai respondentai sugeba įvertinti situaciją ir perteikti savo subjektyvią nuomonę). Sunku įvertinti, kuo respondentai remiasi pateikdami savo prognozes, ar jų turima informacija yra patikima, ar jie nuoširdžiai atsakinėja į klausimus, ar sugeba perteikti tikrąją savo nuomonę. Visi šie neapibrėžtumai riboja duomenų patikimumą, jų dažnai nėra įmanoma išmatuoti. Tačiau analizuojant apklausų duomenis, galima įvertinti respondentų atsakymų į tam tikrus klausimus tarpusavio suderinamumą. 32

33 20,0 10,0 0,0 Balansas -10,0-20, ,0-40,0-50,0 Finansinės padėties lūkesčiai Didelių pirkinių lūkesčiai Mėnuo 1 pav. Finansinės padėties ir didelių pirkinių lūkesčiai Lietuvoje ( laikotarpiu) 1 paveiksle pateikiama Lietuvos gyventojų finansinės padėties lūkesčių ir ketinimų įsigyti didelius pirkinius dinamika. Vartotojas, kuris mano, jog jo finansinė situacija ateinančiais laikotarpiais taps prastesnė, tikėtina, planus įsigyti didelius pirkinius atidės geresniems laikams. Todėl tokio žmogaus atsakymai į klausimus apie jo ateinančių laikotarpių finansinę padėtį ir didelius pirkinius turėtų turėti tą patį kryptingumą. Kaip matyti iš 1 paveikslo, namų ūkių nuomonių tyrimų rezultatų tendencijos atitinka šį dėsningumą (išskyrus keletą atvejų). Matyti, kad tuo metu, kai manoma, jog namų ūkio finansinė padėtis pablogės (kreivė smunka žemyn), drauge sumažėja ir ketinimai įsigyti didelius pirkinius, ir atvirkščiai. Tai ypatingai gerai atsispindi paskutiniaisiais mėnesiais, kai ne tik kreivių kryptys, bet ir jų nuolydžio laipsniai beveik sutampa. Išsiskiria tik 2007 metų pabaigos 2008 metų pradžios lūkesčiai, kuomet respondentai mano, kad jų finansinė padėtis prastės, bet ketina įsigyti didelių pirkinių. Tai galbūt galima paaiškinti tuo, kad iki šio laikotarpio apklausiamųjų finansinė padėtis buvo geresnė ir jie galėjo turėti santaupų, kurias ketino išleisti ateinančiu laikotarpiu. Latvijos ir Estijos vartotojų nuomonių tyrimų duomenys taip pat patvirtina atitinkamas tendencijas. Šis pavyzdys rodo, kad visų trijų valstybių apklausų dalyviai, planuodami didelius pirkinius įvertina savo ateinančių laikotarpių finansines galimybes (ar galės sau leisti įsigyti vertingesnių pirkinių). Taigi, galima sakyti, jog namų ūkių lūkesčiai, atspindintys respondentų nuomonę apie jų asmeninę situaciją ateityje, yra tarpusavyje suderinami ir kad respondentai logiškai susieja materialines galimybes su pirkiniais. 2 paveiksle pateikiama Lietuvos gyventojų lūkesčių apie bendrą šalies ekonominę situaciją, nedarbą ir infliaciją dinamika. Iš šio paveikslo matyti, jog, jei respondentai tikisi, kad kainos augs smarkiau ir nedarbas didės, tai, jų nuomone, bendra ekonominė situacija šalyje suprastės. Ir 33

34 atvirkščiai, tais laikotarpiais, kai manoma, jog nedarbas mažės, o kainų augimas sulėtės, tikimasi, kad bendra situacija pagerės. Balansas 100,0 80,0 60,0 40,0 20,0 0,0-20,0-40,0-60,0-80, Bendros situacijos lūkesčiai Nedarbo lūkesčiai Infliacijos lūkesčiai Mėnuo 2 pav. Bendros šalies ekonominės situacijos, nedarbo ir infliacijos lūkesčiai Lietuvoje ( laikotarpiu) Tokią nuomonę paprasta pagrįsti. Jei nedarbo lygis šalyje didėja, vadinasi, daugiau žmonių neturi darbo, todėl negauna pajamų, kas sąlygoja jų vartojimo mažėjimą. Jei šalyje auga kainos, o atlyginimai išlieka tokie patys, vadinasi, žmonių perkamoji galia krenta ir jų vartojimas taip pat krenta. Taigi, iš grafike pateikiamų kreivių dinamikos galima spręsti, kad apklausų dalyviai, perteikdami savo nuomonę apie šalies makroekonominę situaciją, atsižvelgia į kintamųjų tarpusavio ryšius. Aptartas namų ūkių ekonominių lūkesčių suderinamumas rodo, kad respondentai ne tik apgalvotai vertina savo asmeninę situaciją, bet ir logiškai susieja makroekonominių kintamųjų pasikeitimų pasekmes. Dėl šios priežasties galima teigti, jog vartotojų nuomonių tyrimų duomenys yra patikimi ir tinkami naudoti atliekant tiriamąjį darbą Ekonominių lūkesčių dinamikos palyginamoji analizė Tiriamajame darbe palyginimo tikslais analizuojami trijų Baltijos šalių Lietuvos, Latvijos ir Estijos duomenys. Namų ūkių ekonominiai lūkesčiai dėl to paties kintamojo skirtingose šalyse skiriasi. Tai galima paaiškinti ne tik skirtingais valstybių ekonomikų aspektais, tačiau ir nuo senų laikų susiklosčiusiomis tradicijomis, kultūra, tautoje vyraujančiais požiūriais, skirtingu mentalitetu, gyvenimo būdu. Daugelio žmonių ateities viltis, susijusias su visos šalies situacija, įtakoja ir pasitikėjimo valstybės valdančiaisiais lygmuo. 34

35 Konkrečių šalių pasirinkimą galima pagrįsti tuo, kad šios valstybės yra kaimyninės viena kitai ir sudaro bendrą Rytų Pabaltijo regioną. Taip pat jos panašios savo istorine situacija. Visos trys valstybės nepriklausomybę paskelbė 1918 metais, ją prarado 1940 metais, Antrojo pasaulinio karo metu, kuomet buvo okupuotos ir ištisus dešimtmečius priverstinai priklausė Tarybų Sąjungai. Nepriklausomybę šalys atgavo taip pat panašiu laiku metais. Taigi, šie faktai nurodo tai, kad Lietuva, Latvija ir Estija ilgą laiką vadinosi Tarybų Respublikomis, buvo priklausomos nuo Rusijos valdžios ir jų ekonomikos buvo planinės. Prieš du dešimtmečius pradėjusios laisvą savo kelią, šios valstybės turėjo pereiti prie rinkos ekonomikos. Vadinasi, nuo Vakarų Europos valstybių (ES šalių senbuvių) jos skiriasi ganėtinai trumpa rinkos, kuri, galima sakyti, vis dar formuojasi, istorija. Taip pat, minėtos šalys panašios savo geografiniu dydžiu ir gyventojų skaičiumi, kas atskiria jas nuo tokių Europos gigančių kaip Vokietija ar Prancūzija. Be to, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos augimo dinamika gana panaši (žr. 3 pav.), todėl ir namų ūkių lūkesčiai turėtų kisti panašiai. % 15,0 10,0 5,0 0,0-5,0-10,0-15,0-20,0-25,0 2001Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q04 Estija Latvija Lietuva 3 pav. BVP augimo tempai metais Ketvirtis Vis dėlto, nepaisant panašių BVP augimo tempų, šalys skiriasi kai kuriais savo ūkių aspektais: Lietuvoje pramonės indėlis į šalies bendrąjį produktą žymiai didesnis nei Latvijos ir Estijos, tuo tarpu Estijos finansinių paslaugų sektorius akivaizdžiai didesnis nei Lietuvos ir Latvijos, Estija mažiau priklausoma nuo Rusijos dėl gausesnių iškastinio kuro atsargų. Taigi, lūkesčius lemia daugiau faktorių nei tik ekonominės realijos. 4 paveiksle pateikiama trijų Baltijos valstybių lūkesčių apie ateinančių laikotarpių bendrą ekonominę situaciją šalyje dinamika. Kaip matyti iš 4 paveikslo, laikotarpio pradžioje prasčiausios šalies ekonominės situacijos tikėjosi lietuviai. Jų lūkesčiai pralenkia kitų šalių gyventojų lūkesčius 2004 metais 2005 metų pirmoje pusėje, taip pat 2007 metų antroje pusėje. Visais likusiais laikotarpiais Lietuvos namų ūkiai pesimistiškiau nusiteikę nei estai, dažnai ir prasčiau nei latviai. 35

36 Tai ypač išryškėja 2009 metų pradžioje. Šį faktą, žinoma, galima paaiškinti šalies ekonominio nuosmukio įsisiūbavimu. Balansas 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0-10,0-20,0-30,0-40,0-50,0-60,0-70, Estija Latvija Lietuva Mėnuo 4 pav. Bendros ekonominės šalies situacijos lūkesčiai laikotarpiu Tai, kad laukiama ūkio recesijos, atspindi staigus lūkesčių kreivės nuolydis jau 2007 metų pabaigoje. Tuomet per ketvirtį metų lūkesčių balanso reikšmė nukrito nuo 15 iki -11, nors šalies BVP augimo tempas tuo laikotarpiu nukrito kur kas švelniau tik nuo 11,1% iki 9,2% ir vis dar buvo didesnis nei kelerių paskutinių metų vidurkis. Lietuvos namų ūkių lūkesčių dugnas pasiektas 2008 metų gruodį, kuomet respondentai valstybės bendrą ekonominę situaciją ateinančiais artimiausiais 12 mėnesių įsivaizdavo pačią sunkiausią (ką, beje, rodo ir 2009 metų BVP augimo rodikliai, nusiritę į neįprastas -19,5% žemumas). Estijos namų ūkių lūkesčiai nagrinėjamu laikotarpiu daugeliu atvejų geresni. Net pasiekę žemiausią tašką jie kur kas optimistiškesni nei lietuvių ir latvių lūkesčiai. Vertėtų paminėti, kad Lietuvos BVP augimo tempo rodiklis 2009 metų pirmą ketvirtį buvo pats geriausias tarp trijų Baltijos valstybių ir siekė -13,3%, o tas pats rodiklis Estijoje siekė -15%. Tačiau Estijos gyventojai vis tiek buvo mažiau nusivylę nei lietuviai. Tokiam nusiteikimui įtakos galėjo turėti tai, kad tuo laikotarpiu Estijos namų ūkiai tikėjosi mažiausių kainų ir mažiausio nedarbo lygio tarp trijų Baltijos valstybių metų pabaigoje estų lūkesčių balansas vėl įgyja teigiamą reikšmę, kai tuo pat metu Lietuvos ir Latvijos namų ūkiai vis dar prastai nusiteikę spręsdami apie ekonominę padėtį. Latvijos gyventojų lūkesčiai kinta gana panašiai (išskyrus keletą atvejų) kaip Lietuvos gyventojų. Tai iš dalies galėtų paaiškinti faktas, kad šių šalių namų ūkių lūkesčių dėl nedarbo balansai bene dvigubai prastesni nei Estijoje. O, kaip žinoma, didelis nedarbas neigiamai paveikia visus sektorius. Taigi, vartotojų lūkesčiai apie bendros šalies ekonominės situacijos pasikeitimus trijose Baltijos valstybėse kito gana panašiai. Matyti, kad dažniausiai Lietuvos gyventojai pesimistiškiau 36

37 nusiteikę nei Estijos namų ūkiai, bet iš ekonomikos tikisi panašių pasikeitimų kaip kad laukia Latvijos gyventojai. Finansinės situacijos lūkesčiai. Atkreipkime dėmesį, kaip trijų šalių namų ūkiai vertina savo finansines galimybes nagrinėjamu laikotarpiu. 5 paveiksle pateikiama namų ūkių finansinės situacijos lūkesčių dinamika. 20,0 10,0 0,0 Balansas -10,0-20, ,0-40,0-50,0 Estija Latvija Lietuva Mėnuo 5 pav. Finansinės situacijos lūkesčiai laikotarpiu Kaip matyti iš 5 paveikslo, finansinės situacijos lūkesčiai ekonominio nuosmukio laikotarpiu buvo optimistiškiausi Estijoje. Tai rodo, kad estai net ekonominės krizės metu išlieka gana optimistiškai nusiteikę. Visą analizuojamą laikotarpį iki tol lūkesčiai gana panašūs, pakaitomis geresni tai vienoje, tai kitoje šalyje. Žinoma, geriausios finansinės situacijos tikėtasi prieš nuosmukį, kuomet šalys gyvavo pakilimo stadijoje. Lietuvos namų ūkių finansinės situacijos lūkesčiai lenkė kitas šalis 2004 metais 2005 metų pirmoj pusėj ir 2007 metų antroj pusėj. Tai galbūt gali būti siejama su tuo, kad šiuo laikotarpiu pastebimas vidutinio darbo užmokesčio šalyje padidėjimas. Kitu laikotarpiu lietuvių finansiniai lūkesčiai prastesni nei latvių ir estų. Tai ypač gerai matyti 2010 metų pradžioje, kuomet lietuvių finansinės situacijos lūkesčiai kur kas prastesni nei estų. Šis faktas gali būti paaiškinamas tuo, kad šiuo laikotarpiu Estijos gyventojų lūkesčiai ir dėl visos šalies ekonominės situacijos buvo kur kas optimistiškesni nei lietuvių (galbūt jie labiau pasitikėjo vyriausybės sugebėjimu apsaugoti piliečius nuo neigiamų krizės padarinių). Infliacijos lūkesčiai. Lūkesčių apie kainų pasikeitimus dinamika pateikta 6 paveiksle. Matyti, kad 2003 metais 2004 metų pirmoje pusėje Lietuvos gyventojai tikėjosi, kad kainos kils mažiau negu kad to tikėjosi kitų Baltijos šalių gyventojai, taigi, galima sakyti, kad tuo laikotarpiu lietuviai buvo šiek tiek optimistiškesni. Tačiau nuo 2006 metų iki pat analizuojamo laikotarpio pabaigos lietuvių infliacijos lūkesčių kreivė pasislinkusi aukščiau nei latvių ir estų. Tai rodo, kad Lietuvos namų ūkiai yra pesimistiškiau nusiteikę net nepaisydami to fakto, kad nuo laikotarpio 37

38 pradžios iki 2008 metų kovo mėnesio Lietuvos infliacijos rodiklis buvo mažiausias tarp šių trijų valstybių, o didesnis už likusių dviejų šalių tapo tik 2009 metų gegužę. Balansas 100,0 80,0 60,0 40,0 20,0 0,0-20,0-40,0-60, Estija Latvija Lietuva Mėnuo 6 pav. Infliacijos lūkesčiai laikotarpiu Visų trijų valstybių namų ūkių infliacijos lūkesčiai aukščiausius taškus pasiekė 2004 metų kovo gegužės mėnesiais, po ko iš tiesų sekė realių infliacijos rodiklių padidėjimas. Tačiau didžiausi infliacijos rodikliai buvo 2008 metų balandžio birželio mėnesiais, kuomet Latvijoje ir Estijoje lūkesčių balanso reikšmės sumažėjo, o Lietuvoje nežymiai padidėjo. Taigi, galima padaryti išvadą, kad latviai ir estai, net esant panašiai prastai situacijai, linkę optimistiškiau vertinti būsimą kainų lygį šalyje. Nedarbo lūkesčiai. Nedarbo lūkesčių balansas Lietuvoje beveik visą analizuojamą laikotarpį buvo mažiausias tarp trijų šalių, o Latvijoje ir Estijoje gana panašūs (žr. 7 pav.). Balansas 100,0 80,0 60,0 40,0 20,0 0,0-20,0-40, Estija Latvija Lietuva Mėnuo 7 pav. Nedarbo lūkesčiai laikotarpiu 38

39 Atsižvelgiant į tai, kad Estijoje visą analizuojamą laikotarpį realūs nedarbo rodikliai buvo mažiausi, galima teigti, kad estai į pokyčius darbo rinkoje reaguoja šiek tiek jautriau nei lietuviai ir latviai. Nedarbo lūkesčiai staigiai išauga 2008 metų antroje pusėje. Tai galima susieti su tuo, kad prasidėjo ekonominis sunkmetis ir respondentai suvokė, jog nedarbo lygis šalyje turėtų augti. Apibendrinant galima teigti, kad tarp trijų valstybių optimistiškiausi lūkesčiai dažniausiai būna Estijos namų ūkių. Estijos realaus BVP, tenkančio vienam gyventojui, rodiklis visą analizuojamą laikotarpį yra didžiausias tarp Baltijos šalių. Jei šį rodiklį vertinsime kaip ekonominės gerovės matą, galėsime teigti, kad estai paprasčiausiai geriau gyvena, todėl ir jų lūkesčiai geresni nei lietuvių ir latvių. Tuo tarpu lietuviai, kurių minėtas rodiklis gana panašus į latvių (daugeliu atvejų mažesnis), dažnai pesimistiškiau nusiteikę. Tačiau nereikia pamiršti, kad namų ūkių lūkesčius dažnai veikia ne tik ekonominiai rodikliai, bet ir šalies politikos stabilumas ar per ilgą laikotarpį nusistovėję požiūriai Ekonominių lūkesčių ir realių makroekonominių rodiklių palyginamoji analizė Tiriant ekonominių lūkesčių svarbą realiems ekonomikos pokyčiams, pravartu palyginti lūkesčių kaitos tendencijas su to paties laikotarpio makroekonominių kintamųjų kaitos tendencijomis. Namų ūkių lūkesčiai yra matuojami kaip balansas tarp teigiamų ir neigiamų atsakymų, t.y. nėra prašoma įvardinti, kokios konkrečios kintamojo reikšmės tikimasi. Jei tokios reikšmės būtų įvardijamos, tuomet būtų galima palyginti, kaip lūkesčiai atitiko realią kintamojo reikšmę, kokia paklaida tarp šių lyginamų dydžių. Tačiau dabar galima lyginti tik kaitos tendencijas, t.y. kaip, keičiantis lūkesčiams, keičiasi realūs ekonomikos dydžiai. BVP augimo tempai. Bendros šalies ekonominės situacijos gerėjimą ar prastėjimą rodo daug rodiklių. Tačiau palyginimo tikslais pasirinktas BVP. Nors BVP rodiklis pilnai ir neatspindi ekonominės šalies padėties, tačiau jis glaudžiai susijęs su kitais makroekonominiais kintamaisiais ir daugelis autorių savo tyrimuose naudoja jį kaip šalies ekonominės gerovės matą. Kaip matyti iš 8 paveikslo, iki ekonominio sunkmečio pradžios bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai ir BVP augimo tempai kito permainingai. Iš šio laikotarpio nagrinėjamų pokyčių galima spręsti, kad ekonominės situacijos lūkesčiai vienu ketvirčiu pralenkia BVP augimo tempų pasikeitimus. Atitinkamai galima vertinti kintamųjų pokyčius ir ekonominio nuosmukio laikotarpiu. Namų ūkių lūkesčių kreivė žemiausią tašką pasiekia 2009 metų pirmą ketvirtį. Tuo tarpu BVP augimo tempų kreivės dugnas pasiektas tų pačių metų antrą ketvirtį. Panašiai kreivės kinta ir likusiu laikotarpiu, tačiau galima pastebėti ir ilgesnį nei vieno ketvirčio atotrūkį. 39

40 % Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Balansas -25 BVP augimo tempai Bendros situacijos lūkesčiai Ketvirtis pav. Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai ir BVP augimo tempai Lietuvoje metais Latvijos ir Estijos atvejais (žr. 2 priedo 1, 2 pav.) taip pat yra laikotarpių, kuomet BVP augimo tempai kinta su trijų mėnesių atotrūkiu nuo ekonominės situacijos lūkesčių. Tačiau visų šalių kreivėse yra laikotarpių, kuomet BVP augimo tempai neseka namų ūkių lūkesčių tendencijomis. Taigi, kad būtų galima patvirtinti arba paneigti ekonominės šalies situacijos lūkesčių ir BVP augimo tempų ryšius, reikalinga nuodugniau ištirti turimus duomenis. Vartojimo augimo tempai. Atkreipkime dėmesį į finansinės situacijos lūkesčių ir vartojimo augimo tempų kaitos tendencijas Latvijoje (žr. 9 pav.). Finansinės situacijos lūkesčiai nėra vartojimo lūkesčių atitikmuo, tačiau, jei respondentai mano finansinę situaciją išliksiant stabilią, vadinasi, jie neturėtų mažinti vartojimo. % Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q04 Vartojimo augimo tempai Finansinės padėties lūkesčiai Ketvirtis Balansas 9 pav. Finansinės situacijos lūkesčiai ir vartojimo augimo tempai Latvijoje metais 40

41 Kaip matyti iš 9 paveikslo, namų ūkių finansinės padėties lūkesčiai gerai atspindi vartojimo augimo tempų pokyčius šalyje. Taigi, galima sakyti, kad tarp finansinės situacijos lūkesčių ir bendro namų ūkių vartojimo Latvijoje egzistuoja glaudus ryšys. Panašias tendencijas galima matyti ir Lietuvos atveju visą analizuojamą laikotarpį bei Estijos atveju metų laikotarpiu (žr. 2 priedo 3, 4 pav.). Taigi, galima teigti, kad visose trijose valstybėse ryšys tarp finansinės situacijos lūkesčių ir vartojimo augimo tempų vienaip ar kitaip egzistuoja. Tačiau ryšio stiprumui įvertinti reikia atlikti išsamesnį tyrimą. Tuomet bus galima pasakyti, kokios prognozuojamos reikšmės finansinės situacijos lūkesčiai turi bendram šalies namų ūkių vartojimui. Infliacija. 10 paveiksle pateikiama infliacijos rodiklio ir infliacijos lūkesčių kaitos tendencijos Lietuvoje. % Balansas Infliacija Infliacijos lūkesčiai Mėnuo 10 pav. Infliacijos lūkesčiai ir infliacija Lietuvoje laikotarpiu Kaip matyti iš 10 paveikslo, nuo 2001 metų pabaigos Lietuvoje infliacijos lūkesčiai palaipsniui mažėja (iki 2003 metų birželio mėnesio, kuomet vėl pradeda augti). Realūs infliacijos rodikliai kristi pradeda nuo 2002 metų vasario. Galima sakyti, kad šiuo laikotarpiu lūkesčiai įspėjo apie kainų kritimą prieš tris mėnesius. Kuomet namų ūkių lūkesčiai pasiekia viršūnę (2004 metų gegužę), realus kainų lygis taip pat pradeda kilti. Realaus infliacijos rodiklio kreivė pasiekia viršūnę 2008 metų birželio mėnesį. Tuo metu kyla ir lūkesčių kreivė. Infliacijai mažėjant 2009 metų sausio, staigiai krenta ir lūkesčiai. Tačiau lūkesčių kreivė į žemiausią tašką nukrenta 2009 metų birželį, po to vėl pradeda kilti, o realūs infliacijos rodikliai toliau krenta ir kreivės dugno nematyti. Latvijos ir Estijos atvejais (žr. 2 priedo 5, 6 pav.) taip pat galima įžvelgti panašumų tarp infliacijos lūkesčių kaitos ir realios infliacijos pokyčių, tačiau reikia paminėti, kad lūkesčių kreivės nuolydžiai ir pakilimai dažnai atsilieka nuo realios infliacijos kreivių. Taigi, galima teigti, kad galbūt namų ūkių infliacijos lūkesčių ir realaus infliacijos rodiklio kaitos tendencijos nėra 41

42 vienalaikės. Ko gero, vienas nagrinėjamas dydis atsilieka nuo kito su tam tikru atotrūkiu. Tačiau, ar egzistuoja šis dėsningumas, sunku pasakyti atliekant vien tik grafinį modeliavimą, tam išsiaiškinti reikia gilesnio tyrimo. Nedarbas. Atkreipkime dėmesį į nedarbo lūkesčių ir realaus nedarbo lygio kaitos tendencijas Estijoje (žr. 11 pav.) % Balansas Nedarbo lygis Nedarbo lūkesčiai Mėnuo 11 pav. Nedarbo lūkesčiai ir realus nedarbo lygis Estijoje laikotarpiu Nedarbo atveju lūkesčių ir realių rodiklių pokyčių tendencijos Estijoje panašesnės nei infliacijos atveju. Tačiau pastebima, kad namų ūkių nedarbo lūkesčiams pasiekus tašką, nuo kurio kreivė pradeda kilti (2006 metų gruodžio mėnuo), realus nedarbo lygio rodiklis vis dar krenta ir tokį tašką pasiekia tik 2008 metų sausį. Taigi, galima sakyti, kad šiuo atveju nedarbo lygio rodiklio kreivė pavėlavo vienerius metus. Pažvelgus į Estijos nedarbo lūkesčių kreivės viršūnę (2009 metų vasario mėnesį) taip pat matoma, kad po ja esanti realaus nedarbo kreivė vis dar kyla ir 2009 metų gruodį yra aukščiausiame taške (kaip kis toliau, kol kas nežinoma). Taigi, vėl matyti stiprus vienerių metų atsilikimo laikotarpis. Laikotarpis nuo to taško, kuriame namų ūkių lūkesčių kreivė pradėjo kilti, iki kreivės viršūnės sudaro daugiau nei dvejus metus (2006 metų gruodis 2009 metų vasaris). Laikotarpis nuo to taško, kuriame pradeda kilti realaus nedarbo lygio kreivė, iki laikotarpio pabaigos užtrunka dvejus metus (2008 metų sausis 2009 metų gruodis). Iš to galima spręsti, jog nedarbo lūkesčių kaitos tendencijos atitinka realaus nedarbo lygio kaitos tendencijas, tačiau pakilimai ir nuosmukiai neprasideda ir nesibaigia vienu metu. Lietuvos ir Latvijos atveju (žr. 2 priedo 7, 8 pav.) galima pastebėti labai panašius dėsningumus. Tačiau, kaip ir infliacijos atveju, šiems dėsningumams patvirtinti, visgi, reikia gilesnio tyrimo. 42

43 Latvijoje. 12 paveiksle pavaizduota nedarbo lūkesčių dinamika ir BVP augimo tempų pokyčiai % Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q04 BVP augimo tempai Nedarbo lūkesčiai Ketvirtis Balansas 12 pav. Nedarbo lūkesčiai ir BVP augimo tempai Latvijoje metais Iš 12 paveikslo matyti, kad šalies BVP augimo tempai kinta atvirkščiai proporcingai namų ūkių nedarbo lūkesčiams. Kai BVP augimo tempai lėtėja, nedarbo lūkesčių balansas auga, ir atvirkščiai. Jeigu šalyje susidaro palanki situacija ir išauga gamyba, vartojimas, o kartu ir BVP, tikėtina, kad darbdaviams prireiks daugiau darbo jėgos. Taigi, mažai kas tikisi, kad, augant BVP, bedarbių skaičius augs. Ir atvirkščiai kai ekonomikos augimas lėtėja, vartojimas mažėja ir dėlto greičiausiai prireiks mažiau darbuotojų prekių gamybai ir tiekimui. Lietuvos ir Estijos atvejais šių ryšių tendencijos taip pat ryškios. Šių šalių nedarbo lūkesčių ir BVP augimo tempų dinamika pateikiama 2 priedo 9 ir 10 paveiksluose. Apibendrinant galima teigti, jog ekonominių namų ūkių lūkesčių kaita turi panašumų su atitinkamų realių ekonominių kintamųjų dinamika visose analizuojamose šalyse. Tačiau ryšiui tarp šių dydžių įvertinti reikalingas išsamesnis tyrimas Tyrimo metodologija Namų ūkių ekonominiai lūkesčiai kaip buvo aptarta pirmojoje darbo dalyje gana plačiai nagrinėjami užsienio autorių. Tokio pobūdžio tyrimų Lietuvoje nėra daug. Reikėtų paminėti M. Dapkaus ir K. Matuzevičiūtės (2008) atliktą emigracijos veiksnių tyrimą, kuriame buvo analizuojama būtent ekonominių lūkesčių įtaka emigracijai, remiantis Lietuvos vartotojų nuomonės tyrimo rezultatais. Autoriai laikosi nuostatos, kad lūkesčiai turi įtakos emigracijai. Kadangi tokio 43

44 pobūdžio studijų nėra daug, šiame magistro baigiamajame darbe atliktas tyrimas, kurio tikslas įvertinti sąsajų tarp namų ūkių ekonominių lūkesčių ir realių makroekonominių procesų stiprumą. Tyrime tikrinama pagrindinė hipotezė, kad namų ūkių ekonominių lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realią makroekonominę situaciją. Ši pagrindinė hipotezė bus tikrinama suskaidant ją į keletą konkretesnių hipotezių. H1 => Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realius BVP augimo tempus. H2 => Finansinės situacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realius vartojimo augimo tempus. H3 => Infliacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realią infliaciją. H4 => Nedarbo lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realų nedarbo lygį. Hipotezėms tikrinti naudojami duomenys vartotojų nuomonės tyrimų rezultatai ir pasirinkti makroekonominiai rodikliai. Namų ūkių ekonominių lūkesčių duomenys surenkami vykdant apklausas. Kaip teigia Statistikos departamentas prie LRV (2010), vartotojų nuomonių tyrimo pagrindą sudaro gyventojų nuomonė apie esamą ir numatomą savo šeimos (namų ūkio) materialinę padėtį, ekonominę šalies padėtį, jos pokyčius ir šių pokyčių įtaką ketinimams pirkti ar taupyti. Lietuvoje namų ūkių apklausos duomenims surinkti naudojamas metodas interviu akis į akį arba telefonu (kaip pasirenka respondentas). Apklausiama 1200 gyventojų, ne jaunesnių kaip 16 metų. Latvijoje interviu vykdomas akis į akį respondentų namuose, apklausiama 1000 gyventojų, kurių amžius ne mažiau kaip 15 metų. Estijoje apklausos duomenims surinkti naudojamas metodas telefoninis interviu, kiekvieną mėnesį apklausiama 800 gyventojų, kurių amžius ne mažiau kaip 16 metų. Apklausų duomenys yra kokybiniai (neįvardina konkrečių skaitinių reikšmių), tačiau, kad būtų galima palyginti lūkesčių dinamiką tam tikru laikotarpiu, apskaičiuojamos skaitinės reikšmės. Sumuojant rezultatus skaičiuojamas atsakymų į kiekvieną klausimą procentinis pasiskirstymas, o iš jo teigiamų ir neigiamų atsakymų skirtumas, vadinamas balansu. Pasak Statistikos departamento prie LRV (2010), balansas skaičiuojamas pagal formulę: 1 1 Balansas = (LG + G) ( B + LB) 2 2 kur: LG atsakymas daug geriau ; G atsakymas geriau ; LB atsakymas daug blogiau ; B atsakymas blogiau. Mėnesiniai balanso pokyčiai parodo reiškinio tendenciją. Jeigu teigiamų ir neigiamų atsakymų skaičius yra vienodas, balanso reikšmė bus 0. Jeigu balanso reikšmė yra minus 10, tai reikš, kad neigiamų reikšmių buvo 10 procentų daugiau negu teigiamų. Namų ūkių ekonominių lūkesčių rodikliai tiriamajame darbe susiejami su pasirinktais makroekonominiais rodikliais: BVP augimo tempu, vartojimo augimo tempu, infliacija, nedarbo 44

45 lygiu, darbo našumu, vidutiniu darbo užmokesčiu, darbo jėga, eksportu, importu, valstybės išlaidomis, valstybės biudžeto deficitu, investicijomis, nacionaliniu taupymu. Tyrimo metodai. Atliekant tyrimą naudoti koreliacinės analizės ir regresinės analizės metodai. Koreliacijos metodas pasirinktas todėl, kad yra, ko gero, populiariausias metodas ryšio stiprumui tarp dviejų kintamųjų įvertinti. Šį metodą ekonominių lūkesčių tyrimuose naudojo C. D. Carroll ir W. E. Dunn (1997), M. W. M. Roos (2005), M. Dapkus ir K. Matuzevičiūtė (2008) ir kiti. Pritaikius šį metodą ir nustačius, kad kintamieji yra reikšmingai susiję, galima prognozuoti, kaip, pasikeitus vienam faktorius, keisis kitas. Tai pagrindinis šio metodo privalumas. Tačiau yra ir trūkumas. Tai, kad du kintamieji yra tarpusavyje susiję, nenurodo priežasties, kodėl jie susiję ir kuris daro poveikį kuriam šis sprendimas paliekamas tyrėjo interpretacijai. Tyrime apskaičiuojami koreliacijos koeficientai naudojami nustatyti, kokio stiprumo ryšys sieja ekonomikos dalyvių lūkesčius su realiais ateinančių laikotarpių makroekonominiais kintamaisiais. Dažnai, norint prognozuoti tam tikrų dydžių reikšmes, remiantis statistiniais duomenimis, naudojama regresinė analizė, o jos pasekmė sudaromas regresijos modelis. Šiame baigiamajame darbe taip pat sudaromos tiesinės regresijos funkcijos, siekiant nustatyti funkcinę priklausomybę tarp namų ūkių ekonominių lūkesčių rodiklių ir atitinkamų makroekonominių kintamųjų. Atliekant tyrimą naudojami būtent tokie metodai, kadangi šio tiriamojo darbo tikslas išanalizuoti namų ūkių ekonominių lūkesčių įtaką realiems makroekonominiams procesams gali būti pilnai pasiektas ištyrus ryšį tarp anksčiau minėtų kintamųjų, nustačius jo stiprumą ir priežastingumą. Pastariesiems uždaviniams pasiekti naudojami koreliacinės ir regresinės analizės metodai. Tyrimo logika. Siekiant išsiaiškinti ekonominių lūkesčių įtaką realiems ekonominiams kintamiesiems, nepasikliaujama vienos valstybės Lietuvos situacijos rodikliais (kadangi tyrimo rezultatus gali nulemti tam tikri tik šiai šaliai būdingi išskirtinumai), todėl atliekant tyrimą lyginami trijų valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) duomenys. Iškeltos hipotezės tikrinamos kiekvienai iš pasirinktų šalių. Lietuvos statistikos departamentas apklausas vykdo nuo 2001 metų gegužės mėnesio, o Latvijos ir Estijos tarnybos jas pradėjo anksčiau, todėl visi tyrime panaudoti duomenys pradedami lyginti nuo minėto laikotarpio. Atliekant tyrimą siekiama nustatyti, ar namų ūkių ekonominiai lūkesčiai įtakoja realius makroekonominės situacijos pasikeitimus, ar atvirkščiai. Tuo tikslu apskaičiuojami koreliacijos koeficientai tarp skirtingų laikotarpių duomenų. Koreliacijos koeficientai kiekvienoje iš pasirinktų šalių buvo apskaičiuoti tarp namų ūkių lūkesčių rodiklių ir atitinkamų makroekonominių kintamųjų, t.y. tarp bendros ekonominės šalies situacijos lūkesčių ir BVP augimo tempų, tarp namų ūkių finansinės situacijos lūkesčių ir šalies vartojimo augimo tempų, tarp infliacijos lūkesčių ir infliacijos rodiklio, tarp nedarbo lūkesčių ir nedarbo rodiklio 45

46 Pirmiausia randamas laikotarpis, kuriame ryšys tarp ekonominių lūkesčių rodiklių ir atitinkamų realių makroekonominių rodiklių yra stipriausias (t.y., kuriame koreliacijos koeficientas yra didžiausias). Tai nustatoma apskaičiuojant koreliacijos koeficientus tarp fiksuoto laikotarpio namų ūkių lūkesčių duomenų ir skirtingų laikotarpių atitinkamo makroekonominio rodiklio duomenų. Namų ūkių lūkesčių duomenų laikotarpis nustatomas nuo 2002 metų gegužės iki 2008 metų gruodžio mėnesio (imties dydis n = 80). Tuomet atitinkamo makroekonominio rodiklio duomenų laikotarpis slenkamas kas mėnesį atgal, o vėliau kas mėnesį į priekį (2001 metų gegužės 2009 metų gruodžio mėnesio laikotarpio diapazone), išlaikant imties dydį n = 80. Kitaip tariant, makroekonominio rodiklio duomenys imami su 1-12 mėnesių atotrūkiu į vieną ar kitą pusę. Jei stipriausia koreliacija apskaičiuojama, kuomet makroekonominio rodiklio duomenys atsilieka nuo ekonominių lūkesčių duomenų, daroma prielaida, kad realūs pokyčiai įtakoja lūkesčius. Jei stipriausia koreliacija apskaičiuojama, kuomet ekonominių lūkesčių duomenys atsilieka nuo makroekonominio rodiklio duomenų, daroma prielaida, kad lūkesčiai įtakoja realius pokyčius. Radus laikotarpį, kuriame ryšys tarp namų ūkių ekonominių lūkesčių rodiklių ir realių makroekonominių rodiklių yra stipriausias, ir nustačius, kad namų ūkių lūkesčiai įtakoja realius makroekonominius procesus, sudaromi tiesinės regresijos modeliai kintamųjų funkcinei priklausomybei išreikšti. Regresijos funkcijos išraiška bendruoju atveju: Y = a + b 1 X 1 + b 2 X b n X n + e kur a ir b yra regresijos parametrai, e atsitiktinė paklaida. Atliekant tyrimą, regresijos modeliai sudaromi pasitelkiant SPSS statistinės analizės ir duomenų apdorojimo programinę įrangą. Minėta programa apskaičiuojami regresijos parametrai bei kiti rodikliai, apibūdinantys duomenų tinkamumą tiesinės regresijos modeliui. Norint, kad regresijos funkcijos kaip įmanoma geriau atspindėtų ryšius tarp tiriamų kintamųjų, įtraukiami papildomi nepriklausomi kintamieji, kurie gali turėti įtakos priklausomam kintamajam. Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X 1 ) tampa namų ūkių bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju (Y) BVP augimo tempai, pasirenkami papildomi nepriklausomi kintamieji, kurie gali turėti įtakos BVP augimo tempų pokyčiams: vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos, eksportas ir importas, darbo našumas. Vartojimo, investicijų, valstybės išlaidų ir eksporto bei importo rodikliai pasirinkti todėl, kad jie įeina į vadinamąją BVP lygtį, pagal kurią šalies BVP apskaičiuojamas išlaidų metodu. Investicijų rodiklis parodo įmonių išlaidas naujiems įrengimams pirkti, technologijoms diegti, todėl jų augimas skatina valstybės ekonominį vystymąsi, o taip pat ir BVP augimą. Valstybės išlaidos atspindi vyriausybės vartojimą prekių ir paslaugų pirkimą, į šias išlaidas įeina įvairių valstybės prisiimtų funkcijų vykdymo išlaidos, todėl jų augimas gerina bendrą šalies situaciją. Eksporto 46

47 augimas didina, o importo augimas mažina šalies BVP, todėl šie rodikliai taip pat pasirinkti kaip papildomi kintamieji BVP augimo tempų modeliui sudaryti. Darbo našumo indeksas pasirinktas todėl, kad augant darbuotojo darbo našumui, jis pagamina daugiau produkcijos, tai gali sumažinti pagaminamos produkcijos kainas ir skatinti vartojimą. Vartojimui augant, t.y. išaugus paklausai, auga ir gamybos apimtys, auga ir BVP. Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X 1 ) tampa namų ūkių finansinės situacijos lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju (Y) vartojimo augimo tempai, kaip papildomi nepriklausomi kintamieji, galintys turėti įtakos priklausomam kintamajam, pasirinkti BVP augimo tempai, infliacija, vidutinis darbo užmokestis, nedarbas, darbo jėga, nacionalinis taupymas. BVP augimo tempų rodiklis pasirinktas todėl, kad iš dalies parodo, ar ekonominė situacija šalyje gerėja, ar blogėja. Jei ekonominė šalies situacija gerėja, tampa labiau tikėtina, kad išaugs ir vartojimas, ir atvirkščiai. Infliacija su vartojimu gali sietis dvejopai. Kylant kainoms, t.y. prekėms brangstant, o pirkėjų pajamoms išliekant pastovioms, gali mažėti vartojimas, kadangi sumažėja žmonių perkamoji galia. Kita vertus, jei mažėja vartojimas, pardavėjai parduoda mažiau produkcijos, todėl didėja konkurencija ir jie būna priversti mažinti savo parduodamos produkcijos kainas. Vidutinio darbo užmokesčio faktorius pasirinktas, nes esant didesnėms pajamoms, žmogus gali sau leisti (o dažniausiai ir leidžia sau) daugiau vartoti arba vartoti brangesnes prekes, įsigyti prekių, kurių nebūtų galėjęs įsigyti, esant mažesnėms pajamoms. Nedarbo rodiklis su vartojimu sietinas taip pat dėl namų ūkių pajamų. Jei šalyje auga nedarbas, vadinasi, vis daugiau žmonių netenka nuolatinių pajamų, todėl jie pradeda mažiau vartoti ar vartoti pigesnes prekes. Dėl tų pačių priežasčių pasirinktas ir darbo jėgos rodiklis. Jo didėjimas reiškia, kad šalyje daugiau dirbančiųjų (gaunančių nuolatines pajamas), todėl tikėtina, kad ir vartojimas bus didesnis. Nacionalinio taupymo duomenys rodo, kokia dalis disponuojamųjų pajamų liko atėmus išlaidas, t.y. kokia dalis nebuvo suvartota. Taigi, šie duomenys siejasi su vartojimu tiesiogiai. Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X 1 ) tampa namų ūkių infliacijos lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju (Y) infliacijos rodiklis, pasirenkami papildomi makroekonominiai dydžiai, kurie gali turėti įtakos infliacijos pokyčiams: vartojimas, darbo našumas, nedarbas, vidutinis darbo užmokestis, valstybės biudžeto deficitas. Darbo našumo indeksas gali būti susietas su infliacija dvejopai. Pirma, augant darbo našumui, o gamybos apimtims nekintant, reikalinga mažiau darbuotojų tam pačiam produkcijos kiekiui pagaminti, todėl atsiranda sąlygos nedarbui didėti. Nedarbo augimas savo ruožtu sąlygoja kainų lygio mažėjimą (nes nedirbantys žmonės gali mažiau vartoti, todėl, esant išaugusiai konkurencijai, kainos krenta). Antra, darbo našumo augimas reiškia, kad vienam darbuotojui tenka daugiau pagaminamos produkcijos, todėl produkcijos kaina mažėja. Darbo užmokesčio kintamasis 47

48 pasirinktas, kadangi jo augimas lemia didesnes namų ūkių pajamas, o tai sąlygoja didesnį vartojimą ir kainų augimą. Valstybės biudžeto deficitas reiškia, kad valstybė yra priversta skolintis lėšų savo išlaidoms padengti (nes jų nepadengia surenkamos pajamos), o tai savo ruožtu didina infliaciją. Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X 1 ) tampa namų ūkių nedarbo lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju (Y) nedarbo lygio rodiklis, pasirenkami papildomi nepriklausomi kintamieji, kurie gali turėti įtakos nedarbo lygio pokyčiams: vartojimas, darbo našumas, vidutinis darbo užmokestis, BVP augimo tempai. Vartojimas ir nedarbo lygis gali būti susieti tokiu aspektu: esant vartojimo augimui, produkcijos gamintojai pateikia rinkai daugiau prekių ir paslaugų, o didesnėms apimtims pasiekti reikalinga pasamdyti daugiau darbuotojų, todėl nedarbas mažėja. Esant dideliam darbo našumui, nedarbo lygis gali augti, nes tam pačiam produkcijos kiekiui pagaminti užtenka mažiau darbuotojų. BVP augimo tempų rodiklis pasirinktas todėl, kad, augant šalies ekonomikai, išauga vartojimas ir reikalinga daugiau darbuotojų išaugusiai produkcijos paklausai patenkinti, todėl mažėja nedarbas. Čia taip pat svarbus darbo užmokesčio rodiklis, nes vykstant ekonomikos augimui ir mažėjant bedarbių skaičiui, darbdaviai turi siūlyti didesnį atlyginimą, norėdami pasisamdyti specialistą, nes jis turi daugiau galimybių įsidarbinti kitur (kitaip tariant tarp darbdavių atsiranda šiokia tokia konkurencija dėl gero darbuotojo). Ir atvirkščiai, esant dideliam nedarbui, darbuotojas sutinka dirbti ir už mažesnį atlyginimą, nes išauga konkurencija tarp darbuotojų dėl geros darbo vietos. Sprendžiant, ar įtraukti papildomus kintamuosius į funkciją, apskaičiuoti koreliacijos koeficientai tarp jau nustatyto laikotarpio priklausomų kintamųjų duomenų ir skirtingų laikotarpių papildomų nepriklausomų kintamųjų duomenų. Kitaip tariant, tarp Y ir papildomų X nustatomas labiausiai koreliuojančių duomenų laikotarpis (analogišku būdu, kaip ir ieškant labiausiai koreliuojančio laikotarpio tarp namų ūkių lūkesčių ir makroekonominių rodiklių, t.y. paslenkant papildomų nepriklausomų kintamųjų duomenų imties laikotarpį). Nepriklausomi kintamieji turi nekoreliuoti tarpusavyje. Jei nepriklausomi kintamieji koreliuoja tarpusavyje, atsiranda multikolinearumo problema (kuomet sunku nustatyti, kiek kuris faktorius paveikia priklausomą kintamąjį, todėl regresijos funkcija tampa nestabili). Multikolinearumui nustatyti naudojamas dispersijos mažėjimo rodiklis VIF ir tolerancijos įvertis (randami SPSS programa). Kuo VIF didesnis, o tolerancijos įvertis mažesnis, tuo nepriklausomi kintamieji labiau susiję tarpusavyje. Kintamasis yra per daug multikolinearus, jei VIF kriterijaus reikšmė didesnė nei 4, o tolerancijos įvertis mažesnis nei 0,2. Jei modelyje nustatoma multikolinearumo problema, toks modelis atmetamas kaip statistiškai nepatikimas. Suradus stipriausią ryšį atspindinčių duomenų laikotarpius, sudaromos tiesinės regresijos funkcijos. Regresijos parametrų statistinis reikšmingumas įvertinamas pagal vadinamąją p-reikšmę. P-reikšmė tai tikimybė, kad hipotezė apie koeficiento lygybę nuliui yra teisinga. Jei p-reikšmė 48

49 didesnė už α (reikšmingumo lygmenį, kurio tradiciškai pasirenkamos reikšmės lygios 0,01, 0,05 arba 0,1), tuomet parametras laikomas statistiškai nereikšmingu ir toks modelis atmetamas. Kiti modeliai, kuriuos sudarant gaunami statistiškai reikšmingi parametrai ir nenustatoma multikolinearumo problema, priimami kaip tinkami ryšiams tarp ekonominių lūkesčių rodiklių ir realių makroekonominių rodiklių atspindėti. Apibendrinant tyrimo logiką galima teigti, jog tyrimas atliekamas etapais. Įvertinamas ryšių tarp lūkesčių ir makroekonominių dydžių stiprumas, nustatomi laikotarpiai, kuriuose šie ryšiai buvo stipriausi. Vėliau pasirenkami papildomi ekonominiai kintamieji, galintys turėti įtakos pasirinktiems makroekonominiams dydžiams, ir įvertinamas jų tinkamumas regresiniams modeliams. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, sudaromos tiesinės regresijos funkcijos, siekiant įvertinti priklausomybę tarp namų ūkių lūkesčių ir pasirinktų makroekonominių kintamųjų. Tyrimo apribojimai ir rezultatų patikimumas. Kad tyrimo rezultatai būtų patikimi ir tinkami naudoti, turi būti analizuojami patikimi duomenys, pasirenkami patikimi ir tinkami tyrimo metodai. Išorinis tyrime naudojamų duomenų patikimumas pagrindžiamas tuo, kad apklausas vykdo valstybinės institucijos nacionaliniu lygiu. Pagal LR statistikos įstatymą (1999), oficialiosios statistikos organizavimas grindžiamas tokiais principais kaip objektyvumo ir profesinio nepriklausomumo nuo politinių bei kitų interesų grupių, statistiniuose stebėjimuose taikomų metodų ir metodikų skaidrumo, tarptautinių klasifikacijų ir standartų, pagal kuriuos tvarkomi statistiniai duomenys, laikymosi. Todėl galima teigti, jog Statistikos departamento prie LRV surenkami duomenys yra išoriškai patikimi. Kitų lyginamų valstybių duomenis surenkančios organizacijos, taip pat kaip ir Lietuvos statistikos departamentas, susistemintą informaciją talpina ES šalims bendroje Eurostat duomenų bazėje, todėl institucijų veiklos patikimumas turi būti patikrintas ES lygiu. Dėl šios priežasties galima teigti, kad ir kitų valstybių Latvijos ir Estijos apklausų duomenys yra išoriškai patikimi. Apklausų metodas taikytas statistinius duomenis renkančių institucijų, ne šio darbo autorės, tačiau, vertinant tyrimo patikimumą, svarbu išsiaiškinti, kokiu būdu duomenys, kurie analizuojami tiriamajame darbe, buvo surinkti. Vartotojų nuomonių tyrimas yra kokybinis ekonominis tyrimas. Apklausiamųjų neprašoma įvardinti konkrečių skaičių, kaip, jų nuomone, turėtų pasikeisti kintamųjų rodikliai ir kokias reikšmes jie turėtų įgauti. Todėl, atliekant tyrimą, susiduriama su tam tikrais apribojimais, nes negalima palyginti konkrečių rodiklių reikšmių. Pasirinkti tiriamojo darbo metodai yra tuo patikimesni, kuo mažiau darbo autorės subjektyvi nuomonė turi įtakos galutiniams tyrimo rezultatams. Koreliacinės ir regresinės analizės metodai yra patikimi, nes apskaičiuojant koreliacijos koeficientų ir regresijos parametrų reikšmes asmeninė nuomonė poveikio neturi. Daugiausiai klaidų atliekant tyrimą galima padaryti interpretuojant gautus rezultatus, kadangi ši interpretacija remiasi subjektyviu autorės požiūriu, bei nustatant analizuojamų 49

50 reiškinių priežastis, jei priežastingumas nėra išmatuojamas, o remiamasi asmenine nuomone apie ekonomikos mechanizmo veikimą. Apibendrinant galima teigti, kad baigiamojo darbo tyrimas atliktas remiantis namų ūkių apklausų duomenimis, kuriais įvertinami namų ūkių lūkesčiai apie ateinančių laikotarpių šeimos finansinę padėtį bei šalies makroekonominę situaciją. Tyrimo metodai ir analizei naudojami pirminiai duomenys yra pakankamai patikimi. Rezultatų patikimumui poveikio turi asmeninės nuomonės objektyvumo lygmuo, mokėjimas teisingai perteikti nuomonę ir galimos informacijos interpretavimo klaidos. Atlikta analizė rodo, kad namų ūkių lūkesčiai yra logiškai paaiškinami ir suderinami tarpusavyje, o jų dinamika turi panašumų su realių ekonomikos kintamųjų kaitos tendencijomis. Tačiau ryšio tarp šių dviejų dydžių stiprumui ir dėsningumams išsiaiškinti reikia gilesnio tyrimo, kurio rezultatai pateikiami kitoje tiriamojo darbo dalyje. 50

51 3. NAMŲ ŪKIŲ EKONOMINIŲ LŪKESČIŲ IR MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ SĄSAJŲ TYRIMAS BALTIJOS ŠALYSE Atlikta namų ūkių ekonominių lūkesčių ir makroekonominių procesų analizė parodė, kad ekonominių lūkesčių kaita turi panašumų su atitinkamų realių ekonominių kintamųjų dinamika. Tačiau ryšio tarp lūkesčių ir makroekonominių dydžių stiprumui įvertinti reikalingas išsamesnis tyrimas. Tokio tyrimo rezultatai pristatomi trečiojoje magistro baigiamojo darbo dalyje. Tyrime naudojami duomenys gauti iš Europos Sąjungos statistikos biuro (Eurostat) duomenų bazės. Šioje duomenų bazėje talpinami duomenys surenkami visų ES šalių narių, todėl iš jų gaunamos informacijos patikimumas užtikrinamas nacionaliniu lygmeniu. Tyrimu siekiama įvertinti ryšius tarp namų ūkių lūkesčių ir makroekonominių rodiklių, todėl naudojami vartotojų apklausų rezultatų duomenys ir BVP augimo tempų, vartojimo augimo tempų, infliacijos, nedarbo lygio bei kitų makroekonominių kintamųjų duomenys. Šioje darbo dalyje pateikiamas ryšių tarp trijų Baltijos valstybių namų ūkių lūkesčių ir realių makroekonominių rodiklių vertinimas, šių ryšių stiprumo nustatymas, remiantis atlikto tyrimo rezultatais sudaromos tiesinės regresijos lygtys, skirtos atitinkamiems ekonomikos rodikliams prognozuoti. Įvertinus sąsajas tarp lūkesčių ir ekonominių rodiklių, galima spręsti, ar lūkesčiai yra tinkamas ir patikimas rodiklis makroekonominiams kintamiesiems prognozuoti. Vertinimas suskirstytas į keturias dalis (remiantis antroje darbo dalyje iškeltomis hipotezėmis), kuriose atskirai tiriamos bendros šalies ekonominės situacijos, namų ūkių finansinės situacijos, infliacijos ir nedarbo lūkesčių ir atitinkamai BVP augimo tempų, vartojimo augimo tempų, infliacijos, ir nedarbo lygio sąsajos Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai ir BVP augimo tempai Kaip parodė atliktos analizės rezultatai, pirma kinta namų ūkių ekonominiai lūkesčiai, o, priklausomai nuo jų pasikeitimo, keičiasi ir reali makroekonominė situacija. Todėl tikrinant pirmąją tyrimo hipotezę, kad bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realius BVP augimo rodiklius, visų pirma nustatytas ryšio tarp Baltijos šalių namų ūkių bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių rodiklių ir BVP augimo tempų stiprumas bei laiko atotrūkio tarp jų ilgis. Laiko atotrūkis tikrinamas nuo vieno iki dvylikos mėnesių. Apskaičiuoti koreliacijos koeficientai pateikiami 6 lentelėje. Koeficientai apskaičiuoti paslenkant BVP augimo tempų 51

52 duomenų laikotarpio pradžią kas mėnesį, bet lentelėje pateikiami ne visi apskaičiuoti koeficientai, nes šio rodiklio kitimo tendencijoms stebėti užtenka ir pateikiamų reikšmių. 6 lentelė Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių ir BVP augimo tempų Baltijos šalyse koreliacija BVP augimo tempų duomenų atotrūkis (mėnesiais) r (Lietuvos) r (Latvijos) r (Estijos) -12-0,2282-0,2200 0, ,0253 0,3429 0, ,4013 0,5966 0, ,7607 0,7540 0, ,8787 0,8245 0, ,8831 0,8160 0, ,8898 0,7945 0, ,8510 0,7957 0, ,7547 0,7540 0,6847 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis Kaip matyti iš 6 lentelės, Lietuvos atveju stipriausias ryšys nustatytas, kuomet BVP augimo tempų duomenų laikotarpis atsilieka nuo bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių šešis mėnesius (didžiausias koreliacijos koeficientas r = 0,8898). Tai rodo, kad ir šiuo atveju lūkesčiai greičiausiai nėra paremti praeities informacija (nes ryšys tarp lūkesčių ir BVP augimo tempų duomenų stipriausias, kuomet pastarųjų duomenų laikotarpis atsilieka), todėl galima daryti išvadą, kad namų ūkių lūkesčiai nėra adaptyvūs, greičiau numatantys ir, prognozuojant BVP augimo tempų pasikeitimus, galima atsižvelgti į namų ūkių bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčius. Remiantis Latvijos duomenimis stipriausias ryšys (r = 0,8245) nustatytas, kuomet BVP augimo tempų duomenų laikotarpis atsilieka nuo lūkesčių tris mėnesius. Estijos atveju stipriausias ryšys (r = 0,8283) rastas, kuomet bendros šalies situacijos lūkesčių laikotarpis sutampa su BVP augimo tempų laikotarpiu. Tačiau vėlesnių laikotarpių duomenų koreliacijų vidurkis didesnis nei ankstesnių laikotarpių koreliacijų vidurkis, todėl galima daryti išvadą, jog namų ūkių lūkesčiai šiuo atveju labiau nuspėjantys nei prisitaikantys prie praeities informacijos. Apibendrinant galima sakyti, jog, esant stipriausiam ryšiui tarp bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių ir BVP augimo tempų, Lietuvos BVP augimo tempai nuo bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių atsilieka šešis mėnesius, Latvijos tris mėnesius, o Estijoje šių dviejų dydžių laikotarpiai sutampa. 52

53 Suradus didžiausius koreliacijos koeficientus tarp makroekonominių kintamųjų duomenų ir namų ūkių nuomonės tyrimo duomenų ir, remiantis jais, nustačius laikotarpius, kuomet šių dydžių ryšys yra stipriausias, galima sudaryti tiesinės regresijos modelius. Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X 1 ) tampa namų ūkių bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju BVP augimo tempai, pasirenkami papildomi nepriklausomi kintamieji, kurie gali turėti įtakos BVP augimo tempų pokyčiams: vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos, eksportas ir importas, darbo našumas. Pasirinkus galimus papildomus kintamuosius, randami laikotarpiai, kuomet ryšiai tarp priklausomo ir nepriklausomų kintamųjų yra stipriausi. 7 lentelėje pateikiami didžiausi apskaičiuoti koreliacijos koeficientai tarp Lietuvos BVP augimo tempų ir pasirinktų nepriklausomų kintamųjų bei tarp namų ūkių bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių ir kitų nepriklausomų kintamųjų. Lentelėje taip pat pateikiamos koreliacijos koeficientų p-reikšmės, kurios parodo, ar koreliacija tarp kintamųjų yra statistiškai reikšminga. 7 lentelė Lietuvos BVP augimo tempų, bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių ir kitų Kintamasis Papildomų X duomenų atotrūkis nuo Y (mėnesiais) kintamųjų koreliacija BVP augimo tempai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Bendros situacijos p- lūkesčiai reikšmė (laikotarpio pradžia ) Darbo našumas -9-0,560 0,000-0,459 0,000 Grynasis eksportas -15 0,748 0,000 0,628 0,000 Grynasis eksportas' 6-0,509 0,000-0,535 0,000 Importas -9-0,694 0,000-0,597 0,000 Eksportas -9-0,722 0,000-0,634 0,000 Valstybės išlaidos -6-0,689 0,000-0,658 0,000 Investicijos -9-0,694 0,000-0,589 0,000 Investicijos' 12 0,264 0,023 0,228 0,051 Vartojimo augimo tempai 0 0,910 0,000 0,857 0,000 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis Kai kuriems kintamiesiems apskaičiuoti du koreliacijos koeficientai didžiausias teigiamas ir didžiausias neigiamas, kas rodo, kad, esant vienam laikotarpiui, nepriklausomo ir priklausomo kintamųjų ryšys proporcingas, o esant kitam laikotarpiui atvirkščiai proporcingas. Kaip matyti iš 7 lentelės, visi nepriklausomi kintamieji statistiškai reikšmingai koreliuoja su BVP augimo tempais, reikšmingumo lygmeniui esant α=0,05. Jei α=0,01, tuomet investicijų (su 12 mėnesių atotrūkiu) koreliacija su BVP augimo tempais statistiškai nereikšminga, tačiau verta 53

54 patikrinti šį faktą išsamiau, įtraukiant šį kintamąjį į modelį. Tai galima padaryti, nes investicijų duomenų koreliacija su bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių duomenimis statistiškai nereikšminga, esant reikšmingumo lygmeniui α=0,05. Latvijos atveju (žr. 3 priedo 1 lentelę) visi nepriklausomi kintamieji statistiškai reikšmingai koreliuoja su BVP augimo tempais, reikšmingumo lygmeniui esant α=0,01. Tačiau regresijos funkcijai gali būti tinkami tik du eksportas (su 24 mėnesių atotrūkiu) ir valstybės išlaidos (su 27 mėnesių atotrūkiu), nes jų duomenų koreliacija su namų ūkių lūkesčių duomenimis statistiškai nereikšminga (α=0,01). Remiantis skaičiavimais, atliktais pagal Estijos duomenis (žr. 3 priedo 2 lentelę), visų papildomų kintamųjų koreliacijos koeficientai reikšmingi, kai α=0,01, išskyrus eksportą (su 24 mėnesių atotrūkiu), kurio koreliacija reikšminga, kai α=0,1 (nes p=0,095). Šio kintamojo duomenys beveik nekoreliuoja su bendros situacijos lūkesčių duomenimis ir koreliacija nereikšminga (p=0,923). Ji nereikšminga ir valstybės išlaidų (su 33 mėnesių atotrūkiu) duomenims (p=0,204), todėl šiuos kintamuosius galima įtraukti į regresijos funkciją. Nereikia pamiršti, kad visi nepriklausomi kintamieji turi nekoreliuoti tarpusavyje (kol kas buvo pateiktas tik X 1 ryšių su likusiais X vertinimas), todėl sudarant regresijos modelį, bus pateikiamas vertinimas, ar neegzistuoja multikolinearumo reiškinys. Atrinkus papildomus nepriklausomus kintamuosius, kurių duomenys gali būti tinkami tiesinės regresijos modeliui, sudaromos regresijos funkcijos. Visų pirma sudaromas BVP augimo tempų priklausomybės nuo namų ūkių bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių modelis, remiantis Lietuvos duomenimis. Apskaičiuojami rodikliai, kuriais remiantis įvertinama modelio struktūra, patikimumas ir duomenų tinkamumas. 13 paveiksle pateikiami bendrieji modelio parametrai. 13 pav. Bendrieji Lietuvos BVP augimo tempų modelio parametrai Paveiksle matyti, kad priklausomas kintamasis BVP augimo tempai, o nepriklausomas bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai. Čia pateikiamas determinacijos ir koreliacijos koeficientai. Determinacijos koeficientas r 2 =0,792 rodo, kad 79,2 % BVP augimo tempų variacijos paaiškina regresijos lygtis. 14 paveiksle pateikiama dispersinės analizės lentelė, kurioje apskaičiuotos reikšmės parodo, ar modelio rezultatai yra tinkami tiesinei regresinei analizei. 54

55 14 pav. Lietuvos BVP augimo tempų modelio dispersinės analizės rodikliai Apskaičiuota F kriterijaus reikšmė rodo, kad kintamųjų dispersijos nehomogeniškos, t.y. kad jos reikšmingai skiriasi, vadinasi, bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai (nepriklausomas kintamasis) turi įtakos BVP augimo tempams (priklausomam kintamajam). O p-reikšmė (0,000) patvirtina, kad modelis yra statistiškai reikšmingas. 15 paveiksle pateikiami apskaičiuoti regresijos parametrai ir jų reikšmingumą įvertinantys rodikliai. 15 pav. Lietuvos BVP augimo tempų modelio regresijos parametrai Iš paveikslo matyti, kad regresijos parametrai yra: a=5,290, b=0,443. Šie parametrai yra statistiškai reikšmingi (nes p=0,000), esant reikšmingumo lygmeniui α=0,05 arba α=0,01. Įvertinus modelio ir atskirų koeficientų tinkamumą ir reikšmingumą, galima sudaryti tiesinės regresijos funkciją. Atlikus analogiškus skaičiavimus su Latvijos ir Estijos duomenimis sudaromos tiesinės regresijos funkcijos visų trijų šalių BVP augimo tempų priklausomybei nuo namų ūkių bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių atspindėti (žr. 8 lentelę). 8 lentelė BVP augimo tempų regresijos modeliai a b r 2 BVP augimo tempai (LT) = a + b * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai 5,290 0,443 0,792 BVP augimo tempai (LV) = a + b * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai 6,690 0,532 0,680 BVP augimo tempai (EE) = a + b * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai 4,633 0,281 0,686 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis 55

56 Iš 8 lentelės matyti, kad tarp trijų šalių didžiausią poveikį BVP augimo tempams turi Latvijos namų ūkių lūkesčiai (b = 0,532), o mažiausią Estijos (b = 0,281). Parametrai a rodo, kad bendros situacijos lūkesčių rodikliui įgijus 0 reikšmę (teigiamų ir neigiamų atsakymų skaičiui esant vienodam), BVP augimo tempai būtų aukščiausi Latvijoje. Determinacijos koeficientai rodo, kad didžiausią dalį BVP augimo tempų variacijos paaiškina modelis, sudarytas, remiantis Lietuvos duomenimis (regresijos lygtis paaiškina 79,2% priklausomo kintamojo variacijos). Sudaryti regresijos modeliai ir jų parametrai pateikiami 4 priede (žr. 1, 2, 3 lygtis). Į Lietuvos BVP augimo tempų modelį įtraukus investicijas kaip papildomą nepriklausomą kintamąjį gaunama lygtis, paaiškinanti mažiau priklausomo kintamojo variacijos nei modelis be investicijų, o koeficiento b 2 p-reikšmė=0,202, todėl šis modelis nepriimamas (žr. 4 priedo 4 lygtį). Į Latvijos modelį įtraukus papildomus kintamuosius eksportą ir valstybės išlaidas sudaromos regresijos lygtys (žr. 4 priedo 5, 6 lygtis), kurių parametrai statistiškai nereikšmingi, todėl šie modeliai atmetami kaip nepatikimi. Į Estijos modelį įtraukus papildomus kintamuosius eksportą ir valstybės išlaidas paaiškėjo, kad, nors modeliai ir yra statistiškai reikšmingi, jų determinacijos koeficientai (atitinkamai r 2 =0,350, r 2 =0,372) mažesni nei modelyje be papildomų kintamųjų, todėl šios regresijos funkcijos taip pat atmetamos (žr. 4 priedo 7, 8 lygtis). Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas regresijos lygtis, galima teigti, kad augant bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių reikšmei, didėja ir BVP augimo tempų reikšmė. Kitaip tariant, bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia BVP augimo tempus. Todėl galima sakyti, kad hipotezė H1, iškelta antroje darbo dalyje, yra patvirtinta Finansinės situacijos lūkesčiai ir vartojimo augimo tempai Tikrinant antrąją tyrimo hipotezę, kad finansinės situacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realius vartojimo augimo rodiklius, nustatytas ryšio tarp Baltijos šalių namų ūkių finansinės situacijos lūkesčių rodiklių ir vartojimo augimo tempų stiprumas bei laiko atotrūkio tarp jų ilgis. Apskaičiuoti koreliacijos koeficientai, keičiantis vartojimo augimo tempų duomenų imties laikotarpiui (9 lentelė). Kaip matyti, Lietuvos atveju stipriausias ryšys nustatytas (didžiausias koreliacijos koeficientas r = 0,7975), kuomet vartojimo augimo tempų duomenų laikotarpis atsilieka nuo finansinės situacijos lūkesčių penkis mėnesius. Todėl galima sakyti, jog namų ūkių nuomonė apie finansinės situacijos pasikeitimus iš dalies atspindi realius vartojimo augimo tempų pasikeitimus artimiausioje ateityje. 56

57 9 lentelė Finansinės situacijos lūkesčių ir vartojimo augimo tempų Baltijos šalyse koreliacija Vartojimo augimo tempų duomenų atotrūkis (mėnesiais) r (Lietuvos) r (Latvijos) r (Estijos) -12 0,1823-0,0450 0, ,2100 0,3704 0, ,4742 0,6134 0, ,7353 0,7620 0, ,7529 0,7896 0, ,7939 0,7449 0, ,7975 0,7245 0, ,7577 0,6628 0, ,6437 0,5029 0,3768 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis Remiantis Latvijos duomenimis, matyti, kad stipriausias ryšys pastebimas (r = 0,7896) vartojimo augimo tempams nuo namų ūkių finansinės situacijos lūkesčių atsiliekant tik vienu mėnesiu. Taigi, ir Latvijos duomenys rodo, kad lūkesčių duomenys labiau pralenkianti nei atsiliekanti informacija. Estijos atveju stipriausias ryšys nustatytas (r = 0,6599), kuomet finansinės situacijos lūkesčių laikotarpis sutampa su vartojimo augimo tempų laikotarpiu. Tačiau vartojimo augimo tempų laikotarpio su vieno mėnesio pralenkimu duomenų ryšys su namų ūkių lūkesčiais (r = 0,6386) silpnesnis nei laikotarpio su vieno mėnesio atsilikimu duomenų (r = 0,6548), todėl galima sakyti, kad ir šiuo atveju vartojimo augimo tempai labiau atsilieka nei pralenkia lūkesčius. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad didžiausias Estijos koreliacijos koeficientas yra daugiau nei viena dešimtąja mažesnis nei Latvijos ir Lietuvos. Tai rodo, kad tarp Latvijos ir Lietuvos vartotojų nuomonės apie jų finansinę padėtį duomenų ir vartojimo augimo tempų tose šalyse egzistuoja stipresnis ryšys nei Estijos atveju. Apibendrinant galima sakyti, jog, esant stipriausiam ryšiui tarp finansinės situacijos lūkesčių ir vartojimo augimo tempų, Lietuvos vartojimo augimo tempai nuo namų ūkių finansinės situacijos lūkesčių atsilieka penkis mėnesius, Latvijos mėnesį, o Estijoje šių dviejų dydžių laikotarpiai sutampa. Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X 1 ) tampa namų ūkių finansinės situacijos lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju vartojimo augimo tempai, kaip papildomi nepriklausomi kintamieji, galintys turėti įtakos priklausomam kintamajam, pasirinkti BVP augimo tempai, infliacija, vidutinis darbo užmokestis, nedarbas, darbo jėga, nacionalinis taupymas. 57

58 Pasirinkus galimus papildomus kintamuosius, randami laikotarpiai, kuomet ryšiai tarp priklausomo ir nepriklausomų kintamųjų yra stipriausi. 10 lentelėje pateikiami didžiausi apskaičiuoti koreliacijos koeficientai tarp Lietuvos vartojimo augimo tempų ir nepriklausomų kintamųjų bei tarp finansinės situacijos lūkesčių ir kitų nepriklausomų kintamųjų. 10 lentelė Lietuvos vartojimo augimo tempų, finansinės situacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija Kintamasis Papildomų X duomenų atotrūkis nuo Y (mėnesiais) Vartojimo augimo tempai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Finansinės situacijos lūkesčiai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė BVP augimo tempai 0 0,896 0,001 0,826 0,000 Infliacija -10-0,760 0,000-0,537 0,000 Infliacija' 15 0,427 0,000 0,742 0,000 Vidutinis DU -15-0,744 0,000-0,515 0,000 Nedarbo lygis 7-0,636 0,000-0,768 0,000 Darbo jėga 9-0,624 0,000-0,551 0,000 Darbo jėga' -12 0,237 0,034 0,006 0,961 Nacionalinis taupymas -5-0,484 0,000-0,275 0,013 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis Kaip matyti iš 10 lentelės, visi nepriklausomi kintamieji statistiškai reikšmingai koreliuoja su vartojimo augimo tempais, reikšmingumo lygmeniui esant α=0,05. Tačiau regresijos funkcijai gali būti tinkami tik du paskutinieji darbo jėga (su -12 mėnesių atotrūkiu) ir nacionalinis taupymas, nes jų duomenų koreliacija su finansinės situacijos lūkesčių duomenimis statistiškai nereikšminga, esant reikšmingumo lygmeniui α=0,01. Vėliau, sudarant regresijos modelį, duomenų tinkamumas dar kartą tikrinamas ir kintamasis įtraukiamas į modelį arba jo atsisakoma. Latvijos atveju (žr. 3 priedo 3 lentelę) matyti, kad visi pasirinkti nepriklausomi kintamieji statistiškai reikšmingai koreliuoja su vartojimo augimo tempais, esant reikšmingumo lygmeniui α=0,01. Šiuo požiūriu, būtų galima juos visus įtraukti į tiesinės regresijos modelį. Tačiau jie taip pat statistiškai reikšmingais ryšiais susiję ir su namų ūkių finansinės situacijos lūkesčiais (α=0,01). Vadinasi, siekiant išvengti multikolinearumo ir regresijos funkcijos iškraipymo, nė vienas iš pateiktų papildomų kintamųjų negali būti įtraukiamas į regresijos modelį. Todėl šiuo atveju modelis bus vienmatis, t.y. atspindės vartojimo augimo tempų priklausomybę tik nuo finansinės situacijos lūkesčių. Estijos atveju (žr. 3 priedo 4 lentelę) visų papildomų kintamųjų koreliacijos su vartojimo augimo tempais koeficientai statistiškai reikšmingi, kai reikšmingumo lygmuo α=0,01. Esant tam 58

59 pačiam kriterijui, infliacijos (su -3 mėnesių atotrūkiu), vidutinio darbo užmokesčio (su -9 ir 30 mėnesių atotrūkiu), darbo jėgos (su 30 mėnesių atotrūkiu) ir nacionalinio taupymo duomenų koreliacija su finansinės situacijos lūkesčiais yra silpna ir statistiškai nereikšminga. Atrinkus papildomus nepriklausomus kintamuosius, kurių duomenys gali būti tinkami tiesinės regresijos modeliui, sudaromos regresijos funkcijos su pasirinktais nepriklausomais kintamaisiais (žr. 11 lentelę). 11 lentelė Vartojimo augimo tempų regresijos modeliai a b 1 b 2 r 2 Vartojimo augimo tempai (LT) = a + b 1 * Finansinės situacijos lūkesčiai 7,037 0,851-0,636 Vartojimo augimo tempai (LT) = a + b 1 * Finansinės situacijos lūkesčiai + b 2 * Nacionalinis taupymas 14,173 0,766-0,024 0,712 Vartojimo augimo tempai (LV) = a + b 1 * Finansinės situacijos lūkesčiai 5,956 1,227-0,623 Vartojimo augimo tempai (EE) = a + b 1 * Finansinės situacijos lūkesčiai 6,262 0,521-0,435 Vartojimo augimo tempai (EE) = a + b 1 * Finansinės situacijos lūkesčiai + b 2 * Infliacija 12,626 0,391-1,262 0,776 Vartojimo augimo tempai (EE) = a + b 1 * Finansinės situacijos lūkesčiai + b 2 * Vidutinis DU (su -9 mėn. atotrūkiu) 18,781 0,431-0,023 0,709 Vartojimo augimo tempai (EE) = a + b 1 * Finansinės situacijos lūkesčiai + b 2 * Nacionalinis taupymas 15,313 0,448-0,046 0,614 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis Iš 11 lentelės matyti, kad vienmatės regresijos atveju tarp trijų šalių didžiausią poveikį vartojimo augimo tempams turi Latvijos namų ūkių lūkesčiai (b = 1,227), o mažiausią Estijos (b = 0,521). Parametrai a rodo, kad finansinės situacijos lūkesčių rodikliui įgijus 0 reikšmę, vartojimo augimo tempai būtų aukščiausi Lietuvoje. Determinacijos koeficientai rodo, kad didžiausią dalį vartojimo augimo tempų variacijos paaiškina modelis, sudarytas, remiantis Lietuvos duomenimis (regresijos lygtis paaiškina 63,6% priklausomo kintamojo variacijos). Sudaryti regresijos modeliai ir jų parametrai pateikiami 4 priede (žr. 9, 10, 11 lygtis). Į sudarytus modelius įtraukus papildomus kintamuosius gaunamos kitos lygtys. Į Lietuvos vartojimo augimo tempų modelį įtraukus darbo jėgos kintamąjį gaunamas modelis (žr. 4 priedo 12 lygtį), kuriame egzistuoja multikolinearumo problema, todėl šio modelio rezultatai tampa nepatikimi. 11 lentelėje matyti parametrai modelio, gaunamo įtraukus nacionalinį taupymą į vienmatį modelį. Šis modelis paaiškinantis didesnę dalį (71,2%) priklausomo kintamojo variacijos nei modelis be nacionalinio taupymo (žr. 4 priedo 13 lygtį). Į Estijos vartojimo augimo tempų modelį galima įtraukti papildomus infliacijos, vidutinio darbo užmokesčio, darbo jėgos ir 59

60 nacionalinio taupymo kintamuosius. Įtraukus darbo jėgos kintamąjį, gaunamas modelis, kuriame egzistuoja multikolinearumo problema, todėl šio modelio naudoti negalima (žr. 4 priedo 14 lygtį). Nepatikimas ir kitas modelis, įtraukiant vidutinio darbo užmokesčio duomenis su 30 mėnesių atotrūkiu (žr. 4 priedo 15 lygtį). Tačiau gauti ir trys patikimi modeliai (žr. 4 priedo 16, 17, 18 lygtis), pateikiami 11 lentelėje. Sudėti šių kintamųjų į vieną modelį negalima, nes papildomi nepriklausomi kintamieji koreliuoja tarpusavyje ir regresijos lygtis taptų nepatikima. Matyti (iš 11 lentelės), kad modelis su infliacijos kintamuoju paaiškina didesnę dalį priklausomo kintamojo variacijos (77,6%) nei kitos dvi funkcijos. Modelyje su nacionalinio taupymo kintamuoju Lietuvos atveju finansinės situacijos lūkesčiai turi didesnę reikšmę nei Estijos atveju (0,766 > 0,448), o nacionalinio taupymo kintamasis didesnės svarbos turi Estijos modelyje ( -0,046 > -0,024 ). Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas regresijos lygtis, galima teigti, kad, augant finansinės situacijos lūkesčių reikšmei, didėja ir vartojimo augimo tempų reikšmė. Kitaip tariant, finansinės situacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia vartojimo augimo tempus. Todėl galima sakyti, kad hipotezė H2, iškelta antroje darbo dalyje, yra patvirtinta Infliacijos lūkesčiai ir infliacija Tikrinant trečiąją tyrimo hipotezę, kad infliacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realius infliacijos rodiklius, nustatytas ryšio tarp Baltijos šalių namų ūkių infliacijos lūkesčių rodiklių ir infliacijos stiprumas bei laiko atotrūkio tarp jų ilgis. Apskaičiuoti koreliacijos koeficientai, keičiantis infliacijos duomenų imties laikotarpiui (12 lentelė). 12 lentelė Infliacijos lūkesčių ir infliacijos rodiklių Baltijos šalyse koreliacija Infliacijos duomenų atotrūkis (mėnesiais) r (Lietuvos) r (Latvijos) r (Estijos) -12 0,2108-0,0618-0, ,3503-0,0776-0, ,4192-0,0068-0, ,5127 0,2163-0, ,6190 0,4782 0, ,6765 0,6745 0, ,6778 0,7009 0, ,6683 0,7101 0, ,6295 0,6814 0,3789 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis 60

61 Kaip matyti iš 12 lentelės, Lietuvos atveju stipriausias ryšys nustatytas (didžiausias koreliacijos koeficientas r = 0,6778), kuomet infliacijos duomenų laikotarpis atsilieka nuo infliacijos lūkesčių laikotarpio devynis mėnesius. Remiantis didžiausio koreliacijos koeficiento kriterijumi galima teigti, kad namų ūkių infliacijos lūkesčiai gali būti naudingi prognozuojant ateityje vyksiančius infliacijos pasikeitimus. Latvijoje stipriausias ryšys nustatytas (r = 0,7101) infliacijos duomenų laikotarpiui nuo infliacijos lūkesčių atsiliekant dešimt mėnesių. Estijos atveju didžiausia koreliacijos reikšmė (r = - 0,6689) apskaičiuota, kuomet infliacijos duomenys dvylika mėnesių pralenkia lūkesčių duomenis. Tačiau šis koeficientas yra neigiamas, o tai reikštų ne tik tai, kad apklausų respondentai vadovaujasi praeities informacija, bet ir kad tikisi atvirkštinių tai informacijai procesų, kas būtų nelogiška. Todėl šiuo atveju bus remiamasi didžiausiu teigiamu koeficientu (r = 0,4295), kuriam esant, infliacijos duomenų laikotarpis, kaip ir Latvijoje, nuo lūkesčių atsilieka dešimt mėnesių. Apibendrinant galima sakyti, jog, esant stipriausiam ryšiui tarp infliacijos lūkesčių ir infliacijos, Lietuvos infliacija nuo namų ūkių infliacijos lūkesčių atsilieka devynis mėnesius, o Latvijos ir Estijos dešimt mėnesių. Tarp trijų valstybių stipriausias ryšys pastebimas Latvijoje. Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X 1 ) tampa namų ūkių infliacijos lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju infliacijos rodiklis, pasirenkami papildomi makroekonominiai dydžiai, kurie gali turėti įtakos infliacijos pokyčiams: vartojimas, darbo našumas, nedarbas, vidutinis darbo užmokestis, valstybės biudžeto deficitas. Pasirinkus galimus papildomus kintamuosius, randami laikotarpiai, kuomet ryšiai tarp priklausomo ir nepriklausomų kintamųjų yra stipriausi. 13 lentelė Lietuvos infliacijos rodiklių, infliacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija Kintamasis Papildomų X duomenų atotrūkis nuo Y (mėnesiais) Infliacija (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Infliacijos lūkesčiai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Vartojimas -3 0,885 0,000 0,658 0,000 Vartojimo augimo tempai 14-0,869 0,000-0,389 0,001 Vartojimo augimo tempai' -16 0,552 0,000 0,645 0,000 Darbo našumas -4 0,838 0,000 0,630 0,000 Valstybės biudžeto deficitas 10-0,720 0,000-0,268 0,022 Valstybės biudžeto deficitas' -32 0,373 0,001 0,228 0,042 Nedarbo lygis 1-0,876 0,000-0,706 0,000 Vidutinis DU 0 0,873 0,000 0,602 0,000 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis 61

62 13 lentelėje pateikiami didžiausi apskaičiuoti koreliacijos koeficientai tarp Lietuvos infliacijos rodiklių ir pasirinktų nepriklausomų kintamųjų bei tarp namų ūkių infliacijos lūkesčių ir kitų nepriklausomų kintamųjų. Kaip matyti iš 13 lentelės, visų pasirinktų papildomų nepriklausomų kintamųjų koreliacijos su priklausomu kintamuoju koeficientai yra statistiškai reikšmingi (α=0,01). O į modelį tinkamas gali būti tik valstybės biudžeto deficito (su 10 ir -32 mėnesių atotrūkiu) kintamasis, nes jo ir infliacijos lūkesčių duomenų koreliacijos koeficientas mažas ir statistiškai nereikšmingas (α=0,01). Todėl šį rodiklį galima mėginti įtraukti į regresijos funkciją. Latvijos atveju (žr. 3 priedo 5 lentelę), visų kintamųjų pasirinktų laikotarpių duomenys statistiškai reikšmingai koreliuoja su infliacijos duomenimis, kuomet reikšmingumo lygmuo α=0,05. Jei α=0,01, tuomet valstybės biudžeto deficito (su -9 mėnesių atotrūkiu) koreliacija su infliacija statistiškai nereikšminga (nes p=0,016), tačiau verta patikrinti šį faktą išsamiau, įtraukiant šį kintamąjį į modelį. Tai padaryti galima, nes šio kintamojo ir X 1 koreliacija silpna (0,252) ir statistiškai nereikšminga, kai α=0,01 (nes p=0,024). Kiti papildomi kintamieji netinka regresijos modeliui, nes jie statistiškai reikšmingai koreliuoja su infliacijos lūkesčiais. Remiantis skaičiavimais, atliktais pagal Estijos duomenis (žr. 3 priedo 6 lentelę), visų pasirinktų kintamųjų koreliacijos su infliacijos rodikliais koeficientai yra statistiškai reikšmingi. Regresijos funkcijai gali būti tinkami: vartojimas, vartojimo augimo tempai (su 13 ir -21 mėnesių atotrūkiu), darbo našumas, valstybės biudžeto deficitas (su 8 mėnesių atotrūkiu) ir vidutinis darbo užmokestis, nes jų visų ir infliacijos lūkesčių koreliacinis ryšys statistiškai nereikšmingas, net esant α=0,1. Atrinkus papildomus nepriklausomus kintamuosius, kurių duomenys gali būti tinkami tiesinės regresijos modeliui, sudaromos regresijos funkcijos (žr. 14 lentelę). 14 lentelė Infliacijos regresijos modeliai a b1 b2 b3 b4 r 2 Infliacija (LT) = a + b 1 * Infliacijos lūkesčiai -4,179 0, ,459 Infliacija (LT) = a + b 1 * Infliacijos lūkesčiai + b 2 * (Valstybės biudžeto pajamos - išlaidos) (su 10 mėn. atotrūkiu) -3,794 0,128-0, ,782 Infliacija (LV) = a + b 1 * Infliacijos lūkesčiai -3,488 0, ,504 Infliacija (EE) = a + b 1 * Infliacijos lūkesčiai 0,079 0, ,184 Infliacija (EE) = a + b 1 * Infliacijos lūkesčiai + b 2 * (Valstybės biudžeto pajamos išlaidos) + b 3 * Vartojimo augimo tempai (su -21 mėn.atotrūkiu) + b 4 * Vidutinis DU -8,944 0,056-0,018 0,278 0,013 0,788 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis 62

63 Iš 14 lentelės matyti, kad vienmatės regresijos atveju tarp trijų šalių didžiausią poveikį infliacijai turi Latvijos namų ūkių lūkesčiai (b = 0,240). Determinacijos koeficientai rodo, kad didžiausią dalį infliacijos variacijos paaiškina modelis, sudarytas, remiantis Latvijos duomenimis (regresijos lygtis paaiškina 50,4% priklausomo kintamojo variacijos). Sudaryti regresijos modeliai ir jų parametrai pateikiami 4 priede (žr. 19, 20, 21 lygtis). Estijos vienmatės regresijos lygtyje parametro a įvertis statistiškai nereikšmingas, esant reikšmingumo lygmeniui α = 0,1 (p-reikšmė = 0,945), todėl šis modelis nėra patikimas. Tačiau įtraukus papildomus kintamuosius gaunama statistiškai reikšminga funkcija. Į sudarytus modelius įtraukus papildomus kintamuosius gaunamos kitos lygtys. Į Lietuvos infliacijos modelį įtraukus valstybės biudžeto deficito su 10 mėnesių atotrūkiu kintamąjį gaunamas modelis, kurio parametrai matyti 14 lentelėje. Šis modelis paaiškina didesnę dalį (78,2%) priklausomo kintamojo variacijos nei modelis be papildomo kintamojo (žr. 4 priedo 22 lygtį). Jei būtų imami biudžeto deficito duomenys su -32 mėnesių atotrūkiu, toks modelis paaiškintų 51% infliacijos variacijos (žr. 4 priedo 23 lygtį), todėl priimtinesnė pirmoji lygtis. Į Latvijos modelį įtraukus biudžeto deficito kintamąjį gaunami statistiškai nereikšmingi regresijos parametrai, todėl šis modelis atmetamas (žr. 4 priedo 24 lygtį). Estijos infliacijos modeliai, į kuriuos papildomais nepriklausomais kintamaisiais įtraukti vartojimas ir darbo našumas, atmesti dėl multikolinearumo (žr. 4 priedo 25, 26 lygtis). Į modelį įtraukus likusius atrinktus kintamuosius gaunama regresijos funkcija, paaiškinanti 78,8% infliacijos variacijos (žr. 4 priedo 27 lygtį). Jei į šią funkciją nebūtų įtrauktas infliacijos lūkesčių kintamasis, modelis paaiškintų 73,4% infliacijos variacijos. Tai rodo, kad lūkesčių duomenų įtraukimas į modelį jį patikslina ir nekenkia jo parametrų patikimumui. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas regresijos lygtis, galima teigti, kad mažėjant infliacijos lūkesčių reikšmei, mažėja ir infliacijos rodiklio reikšmė. Kitaip tariant, infliacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realią infliaciją. Todėl galima sakyti, kad hipotezė H3, iškelta antroje darbo dalyje, yra patvirtinta Nedarbo lūkesčiai ir nedarbo lygis Tikrinant ketvirtąją tyrimo hipotezę, kad nedarbo lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realius nedarbo lygio rodiklius, nustatytas ryšio tarp Baltijos šalių namų ūkių nedarbo lūkesčių rodiklių ir nedarbo lygio stiprumas bei laiko atotrūkio tarp jų ilgis. Apskaičiuoti koreliacijos koeficientai, keičiantis nedarbo lygio duomenų imties laikotarpiui (15 lentelė). Iš 15 lentelės matyti, kad, remiantis Lietuvos duomenimis, stipriausias ryšys rastas (didžiausias koreliacijos koeficientas r = 0,9091), kuomet nedarbo duomenų laikotarpis atsilieka 63

64 nuo nedarbo lūkesčių laikotarpio septyniais mėnesiais. Tai rodo, kad namų ūkių nuomonė apie nedarbo lygio pasikeitimus gana stipriai atspindi realius nedarbo lygio rodiklių pasikeitimus artimiausioje ateityje. 15 lentelė Nedarbo lūkesčių ir nedarbo rodiklių Baltijos šalyse koreliacija Nedarbo duomenų atotrūkis (mėnesiais) r (Lietuvos) r (Latvijos) r (Estijos) -12 0,2983 0,0034-0, ,3791 0,1213 0, ,4433 0,2133 0, ,5831 0,5318 0, ,8409 0,8737 0, ,9091 0,9450 0, ,9084 0,9384 0, ,8692 0,8862 0, ,8372 0,8541 0,9179 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis Latvijos atveju stipriausias ryšys (r = 0,9450) nustatytas, kai nedarbo duomenų laikotarpis atsilieka nuo nedarbo lūkesčių laikotarpio tiek pat, kaip ir Lietuvos atveju, t.y. septyniais mėnesiais. Matyti, kad Estijos duomenimis stipriausias ryšys (r = 0,9319) nustatytas, kuomet nedarbo rodiklių laikotarpis atsilieka vienuolika mėnesių. Tai reiškia, kad geriausiai namų ūkių nuomonė apie nedarbo lygio pasikeitimus atspindi realius pokyčius, kurie įvyks praėjus beveik metams nuo prognozės. Apibendrinant galima sakyti, jog, esant stipriausiam ryšiui tarp namų ūkių nedaro lūkesčių ir realių nedarbo lygio rodiklių, Lietuvos ir Latvijos nedarbo rodikliai nuo namų ūkių nedarbo lūkesčių atsilieka septynis mėnesius, o Estijos vienuolika mėnesių. Tarp trijų valstybių stipriausias ryšys pastebimas Latvijoje. Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X 1 ) tampa namų ūkių nedarbo lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju nedarbo lygio rodiklis, pasirenkami papildomi nepriklausomi kintamieji, kurie gali turėti įtakos nedarbo lygio pokyčiams: vartojimas, darbo našumas, vidutinis darbo užmokestis, BVP augimo tempai. Pasirinkus galimus papildomus kintamuosius, randami laikotarpiai, kuomet ryšiai tarp priklausomo ir nepriklausomų kintamųjų yra stipriausi. 16 lentelėje pateikiami didžiausi apskaičiuoti koreliacijos koeficientai tarp Lietuvos nedarbo lygio rodiklių ir pasirinktų nepriklausomų kintamųjų bei tarp namų ūkių nedarbo lūkesčių ir kitų nepriklausomų kintamųjų. 64

65 16 lentelė Lietuvos nedarbo lygio rodiklių, nedarbo lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija Kintamasis Papildomų X duomenų atotrūkis nuo Y (mėnesiais) Nedarbo lygis (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Nedarbo lūkesčiai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Vartojimas 12-0,972 0,000-0,916 0,000 Vartojimo augimo tempai -21-0,621 0,000-0,499 0,000 Darbo našumas 0-0,760 0,000-0,585 0,000 Vidutinis DU 15-0,972 0,000-0,937 0,000 BVP augimo tempai -3-0,365 0,001-0,586 0,000 Infliacija 9-0,866 0,000-0,857 0,000 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis Iš 16 lentelės matyti, kad visi kintamieji pasirinktu laikotarpiu statistiškai reikšmingai koreliuoja su nedarbo lygiu (α=0,01). Tačiau taip pat statistiškai reikšmingai jie koreliuoja ir su namų ūkių nedarbo lūkesčiais. Remiantis šiais kriterijais, modelis bus vienmatis, t.y. atspindės nedarbo lygio priklausomybę tik nuo nedarbo lūkesčių. Latvijos ir Estijos atvejais (žr. 3 priedo 7, 8 lenteles), skaičiavimo rezultatai analogiški. Visi papildomi kintamieji reikšmingai koreliuoja su nedarbo lygio duomenimis, tačiau netinka regresijos modeliui, nes jie statistiškai reikšmingai koreliuoja ir su pagrindiniu nepriklausomu kintamuoju nedarbo lūkesčiais. Todėl bus sudaromos vienmatės regresijos funkcijos, vaizduojančios Y priklausomybę nuo X 1. Kadangi atrenkant papildomus nepriklausomus kintamuosius, kurių duomenys gali būti tinkami tiesinės regresijos modeliui, paaiškėjo, kad papildomi kintamieji koreliuoja su namų ūkių nedarbo lūkesčiais, sudaromos vienmatės regresijos funkcijos (žr. 17 lentelę). Nedarbo lygio regresijos modeliai a b r 2 Nedarbas (LT) = a + b * Nedarbo lūkesčiai 9,658 0,175 0,896 Nedarbas (LV) = a + b * Nedarbo lūkesčiai 7,089 0,175 0,893 Nedarbas (EE) = a + b * Nedarbo lūkesčiai 6,693 0,161 0,868 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis 17 lentelė Iš 17 lentelės matyti, kad tarp trijų šalių mažiausią poveikį nedarbo lygiui turi Estijos namų ūkių lūkesčiai (b = 0,161), o Lietuvos ir Latvijos nedarbo lūkesčių poveikis vienodas (b = 0,175). Parametrai a rodo, kad nedarbo lūkesčių rodikliui įgijus 0 reikšmę, nedarbo lygis būtų aukščiausias Lietuvoje. Determinacijos koeficientai rodo, kad didžiausią dalį nedarbo lygio variacijos paaiškina 65

66 modelis, sudarytas, remiantis Lietuvos duomenimis (regresijos lygtis paaiškina 89,6% priklausomo kintamojo variacijos). Sudaryti regresijos modeliai ir jų parametrai pateikiami 4 priede (žr. 28, 29, 30 lygtis). Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas regresijos lygtis, galima teigti, kad mažėjant nedarbo lūkesčių reikšmei, mažėja ir nedarbo lygio rodiklio reikšmė. Kitaip tariant, nedarbo lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realų nedarbo lygį. Todėl galima sakyti, kad hipotezė H4, iškelta antroje darbo dalyje, yra patvirtinta. Apibendrinant galima teigti, kad, remiantis atlikto tyrimo rezultatais, namų ūkių lūkesčiai yra labiau numatantys nei prisitaikantys prie praeities informacijos. Todėl į juos verta atsižvelgti prognozuojant realių makroekonominių kintamųjų pasikeitimus artimiausioje ateityje. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad gerėjant namų ūkių lūkesčiams, gerėja ir ekonominė šalies situacija. Sudarius vienmatės tiesinės regresijos modelius nustatyta, kur namų ūkių ekonominių lūkesčių rodiklių poveikis šalies makroekonominiams rodikliams didžiausias (18 lentelė). Baltijos šalių namų ūkių ekonominių lūkesčių poveikio makroekonominiams Priklausomas kintamasis rodikliams palyginamosios analizės rezultatų suvestinė Namų ūkių ekonominių lūkesčių įtaka priklausomam kintamajam Didžiausia Mažiausia 18 lentelė Regresijos modelis paaiškina didžiausią dalį priklausomo kintamojo variacijos BVP augimo tempai Latvijoje Estijoje Lietuvos Vartojimo augimo tempai Latvijoje Estijoje Lietuvos Inlfiacija Latvijoje Estijoje Latvijos Nedarbo lygis Latvijoje - Lietuvoje Estijoje Lietuvos Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis tyrimo rezultatais Namų ūkių lūkesčių tyrimai Lietuvoje nėra dažni. Tačiau vartotojų nuomonės pokyčių analizė gali padėti suprasti ekonominių dydžių pasikeitimų priežastis ir prognozuoti šių pokyčių kryptingumą. Todėl siūloma į realius ekonominių rodiklių prognozavimo modelius įtraukti namų ūkių lūkesčių kintamąjį. Priklausomam kintamajam prognozuoti, žinant nepriklausomų kintamųjų reikšmes, naudojami regresijos modeliai. Taigi, jei žinomi namų ūkių nuomonės tyrimo rezultatai, atlikus papildomą tyrimą galima prognozuoti, kaip pasikeis atitinkami makroekonominiai rodikliai artimiausioje ateityje. Tyrimui naudoti trijų Baltijos valstybių duomenys, todėl remiantis jais gauti rezultatai gali būti nepritaikomi kitų šalių atvejais. Skirtingose šalyse įvykus tokiam pačiam įvykiui susiklosto skirtinga situacija, kadangi šalyse veikia skirtingi ekonominiai ir socialiniai modeliai. Tiriant situaciją vienoje šalyje, gautas rezultatas gali būti priešingas nei būtų ištyrus situaciją kitoje šalyje. Todėl tyrimų rezultatų taikymas tampa ribotu. 66

67 Ekonominė situacija šalyje laikui bėgant keičiasi, kinta ir statistiniai duomenys, ekonomikos veikėjų lūkesčiai, galiausiai gyvenimo būdas, požiūriai, tradicijos (kas taip pat turi reikšmės šalies socioekonominei situacijai). Siekiant sudaryti tikslesnes makroekonominių rodiklių prognozes, verta plėsti, gilinti ar net kartoti tyrimus, kadangi, pasikeitus duomenims, kis ir tyrimų rezultatai. Taip pat reikėtų tobulinti ekonominių lūkesčių įtakos makroekonominiams rodikliams tyrimo metodiką. Atlikto tyrimo eigoje sudaryti regresijos modeliai daugeliu atveju numato realių ekonominių rodiklių priklausomybę tik nuo namų ūkių lūkesčių, nes kitų kintamųjų įtraukimas nepadidina modelio patikimumo ir neatskleidžia tikslesnio priklausomo kintamojo variacijos paaiškinimo. Todėl, atliekant ekonominių dydžių prognozes, tokio pobūdžio modelius galima naudoti kaip papildomą priemonę. Kitų papildomų kintamųjų, kurie gali lemti tirtų priklausomų kintamųjų pokyčius ir šiame darbe nebuvo paminėti, įtraukimas į tokio tipo modelius galėtų būti kitų tyrimų objektas. 67

68 Išvados Atlikus namų ūkių ekonominių lūkesčių ir makroekonominių procesų sąsajų vertinimą Baltijos šalyse, galima padaryti tokias išvadas: 1. Makroekonomikos teorijoje didesnio dėmesio lūkesčiai kaip ekonominis veiksnys sulaukė XX amžiuje. Vystant teorijas, apimančias ekonomikos veikėjų lūkesčius, buvo visuotinai priimta, kad lūkesčiai turi įtakos ekonomikos funkcionavimui. Šeštajame dešimtmetyje buvo išvystyti trys lūkesčių formavimo modeliai: adaptyvus, racionalus ir implicitinis. Implicitinių lūkesčių koncepcija buvo paremta prielaida, kad nėra sąsajos tarp prognozės paklaidos ir realios vertės. Adaptyvūs lūkesčiai reiškia, kad ateities lūkesčiai yra mechaniškai prisitaikantys prie ankstesnių lūkesčių klaidų. Šie lūkesčiai remiasi praeitimi. Racionalūs lūkesčiai remiasi žvilgsniu į priekį ir atspindi labiau išprususį ir realistiškesnį lūkesčių formavimo būdą: ekonomikos dalyviai mokosi iš savo klaidų, naudojasi savo protinėmis galiomis, kad suprastų, kaip veikia ekonomika, ir išnaudoja prieinamą informaciją efektyviai. Racionalių lūkesčių teorijos pradininku laikomas J.Muth, kurio hipotezę vėliau plėtojo kiti ekonomistai, tarp jų R.Lucas. Vartojimo veiksnių įtaką vartojimui aiškina ne viena teorija: J.Keynes absoliučių pajamų, M.Friedman nuolatinių pajamų, F.Modigliani ir R. Brumberg gyvenimo ciklo, R.Hall racionaliųjų lūkesčių nuolatinių pajamų hipotezė. Visos šios hipotezės panašios tuo, kad laiko vartojimą esant proporcingą individų įvertinamoms pajamoms. Sutariama, kad į vartotojų lūkesčių duomenis turėtų būti atkreipiamas dėmesys sudarant šalies vartojimo lygio prognozes. Infliacijos lūkesčiai dar septintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje buvo susieti su realiu infliacijos rodikliu kaip jį įtakojantis veiksnys. Šiuolaikinių namų ūkių lūkesčių tyrimų rezultatai parodė, kad infliacijos lūkesčiai turėtų būti pasitelkiami į pagalbą sudarant būsimų laikotarpių infliacijos prognozes. Atliktų nedarbo lūkesčių tyrimų rezultatai parodė, jog nedarbo lūkesčiai gali būti naudojami kaip nedarbo lygį prognozuojantys duomenys. Be to, nedarbo lūkesčiai (kaip ateities pajamų neapibrėžtumo matas) gali parodyti namų ūkių vartojimo tendencijas. Lūkesčiai apie būsimų laikotarpių palūkanų normas gali suteikti reikšmingos informacijos apie ateityje tikėtinus individų veiksmus. Lūkesčių teorijos prielaidos nėra realistinės, todėl dažnai tyrimų modeliuose jos yra atmetamos, tačiau teorinis modelis iš esmės nėra atmetamas ir gali būti naudojamas tam tikroms prognozėms atlikti. Atlikti tyrimai parodė, jog lūkesčių svarba valiutų kursų pasikeitimams akivaizdi. Tikrinant lūkesčių apie valiutų kursus duomenis racionalių lūkesčių hipotezės ir postkeinsistiniame modeliuose nutarta, kad rezultatai palankesni postkeinsistinio požiūrio prielaidoms, kurios teigia, kad ekonomikos veikėjų lūkesčiai įtakoja realius įvykius ekonomikoje (o ne atvirkščiai). 68

69 2. Namų ūkių lūkesčių analizė rodo, kad tarp trijų Baltijos valstybių optimistiškiausi lūkesčiai dažniausiai būna Estijos namų ūkių. Estijos realaus BVP, tenkančio vienam gyventojui, rodiklis visą laikotarpį yra didžiausias tarp Baltijos šalių. Jei šį rodiklį vertinsime kaip ekonominės gerovės matą, galėsime teigti, kad estai paprasčiausiai geriau gyvena, todėl ir jų lūkesčiai geresni nei lietuvių ir latvių. Tuo tarpu lietuviai, kurių minėtas rodiklis gana panašus į latvių (daugeliu atvejų mažesnis), dažnai pesimistiškiau nusiteikę. Tačiau nereikia pamiršti, kad namų ūkių lūkesčius dažnai veikia ne tik ekonominiai rodikliai, bet ir šalies politikos stabilumas ar tiesiog per ilgą laikotarpį nusistovėję požiūriai. Grafinis modeliavimas parodė, kad ekonominių namų ūkių lūkesčių kaita turi panašumų su atitinkamų realių ekonominių kintamųjų dinamika visose analizuojamose šalyse. Atliekant Baltijos šalių namų ūkių lūkesčių sąsajų su realiais ekonominiais kintamaisiais tyrimą naudoti koreliacijos ir regresinės analizės metodai. Šių metodų pritaikymas tyrimui padėjo išsiaiškinti, kaip lūkesčiai įtakoja makroekonominius rodiklius. 3. Atlikta namų ūkių ekonominių lūkesčių ir makroekonominių rodiklių koreliacinė analizė parodė, jog Lietuvos BVP augimo tempai nuo bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių atsilieka šešis mėnesius, Latvijos tris mėnesius, o Estijoje šių dviejų dydžių laikotarpiai sutampa. Tarp trijų valstybių stipriausias ryšys tarp bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių ir BVP augimo tempų nustatytas Lietuvos duomenims. Lietuvos vartojimo augimo tempai nuo namų ūkių finansinės situacijos lūkesčių atsilieka penkis mėnesius, Latvijos mėnesį, o Estijoje šių dviejų dydžių laikotarpiai sutampa. Tarp trijų valstybių stipriausias ryšys tarp namų ūkių finansinės situacijos lūkesčių ir vartojimo augimo tempų pastebimas Lietuvoje. Lietuvos infliacijos rodikliai nuo namų ūkių infliacijos lūkesčių atsilieka devynis mėnesius, o Latvijos ir Estijos dešimt mėnesių. Tarp trijų valstybių stipriausias ryšys tarp namų ūkių infliacijos lūkesčių ir realios infliacijos nustatytas Latvijos duomenims. Lietuvos ir Latvijos nedarbo rodikliai nuo namų ūkių nedarbo lūkesčių atsilieka septynis mėnesius, o Estijos vienuolika mėnesių. Tarp trijų valstybių stipriausias ryšys tarp nedarbo lūkesčių ir realių nedarbo lygio pasikeitimų pastebimas Latvijoje. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, namų ūkių lūkesčiai yra labiau numatantys nei prisitaikantys prie praeities informacijos. Todėl į juos verta atsižvelgti prognozuojant realių makroekonominių kintamųjų pasikeitimus artimiausioje ateityje. Regresinės analizės rezultatai parodė, kad tyrime tikrinta pagrindinė hipotezė, jog namų ūkių ekonominių lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realią šalies makroekonominę situaciją, pasitvirtino. Remiantis regresinės analizės rezultatais galima teigti, kad namų ūkių ekonominių lūkesčių poveikis atitinkamiems makroekonominiams kintamiesiems tarp trijų Baltijos valstybių mažiausias Estijoje, o didžiausias Latvijoje (nedarbo atveju Latvijoje ir Lietuvoje vienodas). Tarp trijų Baltijos šalių Lietuvos regresijos modeliai geriausiai paaiškina BVP augimo tempų, vartojimo augimo 69

70 tempų ir nedarbo lygio variacijas, o infliacijos variacijas geriausiai paaiškina Latvijos regresijos modelis. Namų ūkių ekonominių lūkesčių sąsajų su realiais ekonominiais kintamaisiais tyrimo rezultatai gauti, remiantis Baltijos šalių duomenimis, todėl kitų šalių atveju gali būti nepritaikomi. Vartotojų nuomonės pokyčių analizė gali padėti suprasti ekonominių dydžių pasikeitimų priežastis ir prognozuoti šių pokyčių kryptingumą. Todėl siūloma į realius ekonominių rodiklių prognozavimo modelius įtraukti namų ūkių lūkesčių kintamąjį. Kitų papildomų kintamųjų, kurie gali lemti tirtų priklausomų kintamųjų pokyčius, įtraukimas į ekonominius modelius, tobulinant tyrimo metodiką, galėtų būti kitų tyrimų objektas. 70

71 Naudotos literatūros sąrašas 1. Akiba, H. (2004). Expectations, stability, and exchange rate dynamics under the Post Keynesian hypothesis // Journal of Post Keynesian Economics, Vol. 27, No Batchelor, R., Dua, P. (1992). Survey expectations in the time series consumption function // The review of economics and statistics. 3. Brannon, I. (2006). Remembering the Man Behind Rational Expectations // Regulation, Spring. 4. Brown, S., Taylor, K. (2006). Financial Expectations, Consumption and Saving: A Microeconomic Analysis. Sheffield: University of Sheffield. 5. Carrol, C.D. (2001). The Epidemiology of Macroeconomic Expectations. Baltimore: The Johns Hopkins University. 6. Carrol, C.D. (2003). Macroeconomic Expectations of Households and Professional Forecasters // The Quarterly Journal of Economics, February. 7. Carroll, C.D., Dunn, W.E. (1997). Unemployment Expectations, Jumping (S,s) Triggers, and Household Balance Sheets. Baltimore: The Johns Hopkins University. 8. Curtin, R.T. (2003). Unemployment Expectations: The Impact of Private Information on Income Uncertainty // Review of Income and Wealth, Series 49, Number Dapkus, M., Matuzevičiūtė, K. (2008). Lūkesčių įtaka emigracijai: Lietuvos atvejis // Ekonomika ir vadyba, Das, M., Soest, A. (2000). Expected versus Realized Income Expectations: A Test of the Rational Expectations Hypothesis. Tilburg: Tilburg University. 11. Della Corte, P., Sarno, L., Thornton, D.L. (2006). The Expectation Hypothesis of the Term Structure of Very Short-Term Rates: Statistical Tests and Economic Value. St. Louis: Federal Reserve Bank of St. Louis. 12. Dornbusch, R. (1976). Expectations and Exchange Rate Dynamics // Journal of Political Economy, 84 (6). 13. Driver, R.L., Greenslade, J.V., Pierse, R.G. (2006). Whatever Happened to Goldilocks? The Role of Expectations in Estimates of the NAIRU in the US and the UK // Oxford Bulletin of Economics and Statistics, 68, Eurostat. Statistiniai duomenys. Prieiga per internetą: < (prisijungta ). 15. Evans, G., Honkapohja, S. (2008). Expectations, Learning and Monetary Policy: An Overview of Recent Research. St. Andrews: University of St. Andrews. 16. Fuhrer, J.C. (1988). On the Information content of consumer survey expectations // The review of economics and statistics. 71

72 17. Grant, A.P., Thomas, L.B. (2001). Supply Shocks and The Rationality of Inflation Forecasts // Quarterly Review of Economics and Finance. 18. Hall, R.E. (1996). Robert Lucas, Recipient of the 1995 Nobel Memorial Prize in Economics // Scandinavian Journal of Economics, 98 (1). 19. Harvey, J.T. (1999). The nature of expectations in the foreign exchange market: a test of competing theories // Journal of Post Keynesian Economics, Vol. 21, No Inoue, A., Kilian, L., Kiraz, F.B. (2009). Do Actions Speak Louder Than Words? Household Expectations of Inflation Based on Micro Consumption Data // Journal of Money, Credit and Banking, Vol. 41, No Jacobson, R., Obermiller, C. (1990). The Formation of Expected Future Price: A Reference Price for Forward-Looking Consumers // Journal of Consumer Research, Vol. l6, March. 22. Jasienė, M., Čapskas, G. (2008). Palūkanų normų kaitos ir jos veiksnių tyrimas Lietuvoje m. // Verslas: Teorija ir praktika, 9 (1). 23. Jongen, R., Verschoor, W.F.C., Wolff, C.C.P. (2008). Foreign exchange rate expectations: survey and synthesis // Journal of Economic Surveys, Vol. 22, No Kantor, B. (1979). Rational Expectations and Economic Thought // Journal of Economic Literature, Vol. XVII. 25. King, R.G., Kurmann, A. Expectations and the Term Structure of Interest Rates: Evidence ant Implications // Economic Quarterly, Vol. 88/ Kleinjans, K.J., Lee, J. (2006). The link between individual expectations and savings: Do nursing home expectations matter? Aarhus: University of Aarhus. 27. LR Statistikos įstatymas (1999). LR Seimas // Valstybės žinios, Nr McDonald, J. (1987). Muth s concept of rational expectations // Australian Economic Papers, December. 29. Mitusch, K., Nautz, D. (1995). Expectations and Interest Rates on Mortgage Loans // Empirical economics, Moosa, I.A. (2002). A test of the Post Keynesian hypothesis on expectation formation in the foreign exchange market // Journal of Post Keynesian Economics, Vol. 24, No Nobelio 2006 m. ekonomikos mokslų premijos laureatai. (2007). Lietuvos bankas // Pinigų studijos, Nr Poole, W. (1976). Rational Expectations in the Macro Model // Brookings Papers on Economic Activity, 2: Ramanauskas, T., Jakaitienė, A. (2007). Namų ūkių vartojimo modeliavimas // Pinigų studijos, Nr.1. 72

73 34. Roos, M.W.M. (2005). TV Weather Forecast or Look through the Window? Expert and Consumer Expectations about Macroeconomic Conditions // Kyklos, Vol. 58, No Sent, E.M. (2002) How (Not) to Influence People: The Contrary Tale of John F. Muth // History of Political Economy, 34: Souleles, N.S. (2004). Expectations, Heterogeneous Forecast Errors, and Consumption: Micro Evidence from the Michigan Consumer Sentiment Surveys // Journal of Money, Credit, and Banking, Vol. 36, No Svensson, L.E.O. (1996) The Scientific Contributions of Robert E. Lucas, Jr. // Scandinavian Journal of Economics, 98 (1). 38. Thomas, L.B., Grant, A.P. (2008). The Accuracy and Rationality of US and Australian Household Inflation Forecasts: A Comparative Study of The Michigan and Melbourne Institute Surveys // The Economic Record, Vol. 84, No Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai 2009 (2010). Lietuvos Statistikos Departamentas prie LR Vyriausybės. Prieiga per internetą: < 3&id=1854&PHPSESSID=2f912b786292b77142b9573e >, (prisijungta ). 40. Young, W., Darity Jr., W. (2001). The Early History of Rational and Implicit Expectations // History of Political Economy, 33:4. 73

74 PRIEDAI 74

75 Pagrindinės darbo sąvokos ir terminai 1 priedas Absoliučių pajamų teorija teorija, kurios esminis postulatas vartojimas priklauso nuo esamo pajamų lygio, o palūkanų normos, pinigų kiekis, paskolų gavimo galimybės ar ekonominiai lūkesčiai visuminio vartojimo kitimui neturi didelės įtakos. (Jakaitienė, A., Ramanauskas, T. (2007)) Adaptyvių lūkesčių teorija teorija, teigianti, kad ekonomikos veikėjai lūkesčius apie būsimų laikotarpių kintamųjų reikšmes formuoja remdamiesi praeitų laikotarpių duomenimis. Ekstrapoliuoti lūkesčiai lūkesčiai, kurie formuojami, remiantis stebėjimais tam tikroje srityje ir išvadas apie stebėjimų rezultatus išplečiant kitų sričių kintamiesiems prognozuoti. Gyvenimo ciklo teorija teorija, pagal kurią vartojimas yra ateities perspektyvas vertinančių ir viso gyvenimo vartojimo naudingumą maksimizuojančių vartotojų sprendimų išdava. (Jakaitienė, A., Ramanauskas, T. (2007)) Informacinio efektyvumo prielaida prielaida, pagal kurią ekonomikos veikėjai, prognozuodami ateities kintamųjų reikšmes, naudoja visą susijusią prieinamą informaciją pačiu geriausiu būdu. Lūkesčiais papildyta Phillips o kreivė Phillips o kreivė (nurodanti ryšį tarp infliacijos ir nedarbo), papildyta lūkesčių veiksniu, teigiant, kad realiam infliacijos lygio rodikliui įtakos turi ne tik nedarbo lygis, bet ir laukiamas infliacijos lygis. Namų ūkis tai vienas asmuo ar grupė asmenų, gyvenančių drauge viename būste ir turinčių bendrą biudžetą. Namų ūkių bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai namų ūkių nuomonė apie šalies ekonominės padėties pasikeitimus per artimiausius 12 mėnesių. Namų ūkių ekonominių lūkesčių balansas sumuojant namų ūkių apklausų rezultatus skaičiuojamas teigiamų ir neigiamų atsakymų į kiekvieną klausimą procentinio pasiskirstymo skirtumas. Namų ūkių finansinės situacijos lūkesčiai namų ūkių nuomonė apie jų finansinės padėties pasikeitimus per artimiausius 12 mėnesių. Namų ūkių infliacijos lūkesčiai namų ūkių nuomonė apie kainų pasikeitimus per artimiausius 12 mėnesių, palyginti su kainų pokyčiais per praėjusius 12 mėnesių. Namų ūkių nedarbo lūkesčiai namų ūkių nuomonė apie bedarbių skaičiaus pasikeitimus šalyje per artimiausius 12 mėnesių. 75

76 Nuolatinių pajamų teorija teorija, pagal kurią dabarties vartojimui didelės svarbos turi ne tik dabartinės namų ūkio pajamos, bet ir numatomos ateities pajamos bei kiti veiksniai (palūkanų normos, turimas turtas, vartotojo prioritetai). Pažintinio nuoseklumo principas principas, sakantis, kad individai ir politikos kūrėjai lūkesčius formuoja taip, tarsi jie būtų ekonomistai ar ekonometrijos žinovai (naudodami statistinius ar kitus formalius prognozės modelius bei procedūras). Postkeinsistinė lūkesčių teorija teorija, teigianti, kad lūkesčiai, formuojami nežinomybės kontekste, sąlygoja realius įvykius. Prognozės objektyvumo prielaida prielaida, teigianti, kad, jei ekonomikos veikėjai yra racionalūs, pastovios klaidos (po mokymosi periodo) bus atpažįstamos ir ištaisomos, todėl vidutiniškai jų prognozės bus teisingos (objektyvios). Racionalių lūkesčių nuolatinių pajamų teorija teorija, teigianti, kad geriausia vartojimo prognozė yra dabartinis vartojimo lygis ir kad vartojimo pokyčiai yra grynai atsitiktinio pobūdžio ir neprognozuojami. Racionalių lūkesčių teorija teorija, teigianti, kad ekonomikos veikėjai racionaliai ir objektyviai formuoja savo lūkesčius apie būsimų laikotarpių kintamųjų reikšmes, efektyviai naudodamiesi visa prieinama informacija. Regresyvūs lūkesčiai - lūkesčiai apie būsimų laikotarpių kintamuosius, kurie formuojami remiantis ankstesnių laikotarpių informacija. Valiutų kursų dinaminis modelis modelis valiutų kursų dinamikai aiškinti, nurodantis, kad lūkesčiai apie ateities valiutų kursus formuojami įvertinus dabartinius ir ilgo laikotarpio valiutų kursus, t.y. įvykiai formuoja lūkesčius. Vartotojų nuomonių tyrimas tai kokybinis ekonominis tyrimas, kurio pagrindą sudaro gyventojų nuomonė apie esamą ir numatomą savo šeimos (namų ūkio) materialinę padėtį, ekonominę šalies padėtį, jos pokyčius ir šių pokyčių įtaką ketinimams pirkti ar taupyti. (Statistikos departamentas prie LRV (2010)) 76

77 2 priedas Baltijos šalių ekonominių namų ūkių lūkesčių ir makroekonominių rodiklių dinamika metais % Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q04 BVP augimo tempai Bendros situacijos lūkesčiai Ketvirtis 1 pav. Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai ir BVP augimo tempai Latvijoje metais Balansas % Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Balansas -20 BVP augimo tempai Bendros situacijos lūkesčiai Ketvirtis 2 pav. Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai ir BVP augimo tempai Estijoje metais

78 % Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q04 Vartojimo augimo tempai Finansinės padėties lūkesčiai Ketvirtis Balansas 3 pav. Finansinės situacijos lūkesčiai ir vartojimo augimo tempai Lietuvoje metais % Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q04 Vartojimo augimo tempai Finansinės padėties lūkesčiai Ketvirtis Balansas 4 pav. Finansinės situacijos lūkesčiai ir vartojimo augimo tempai Estijoje metais 78

79 % Infliacija Infliacijos lūkesčiai Mėnuo Balansas 5 pav. Infliacijos lūkesčiai ir infliacija Latvijoje laikotarpiu % Balansas Infliacija Infliacijos lūkesčiai Mėnuo 6 pav. Infliacijos lūkesčiai ir infliacija Estijoje laikotarpiu 79

80 % Balansas Nedarbo lygis Nedarbo lūkesčiai Mėnuo 7 pav. Nedarbo lūkesčiai ir realus nedarbo lygis Lietuvoje laikotarpiu % Balansas Nedarbo lygis Nedarbo lūkesčiai Mėnuo 8 pav. Nedarbo lūkesčiai ir realus nedarbo lygis Latvijoje laikotarpiu 80

81 % Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Balansas -25 BVP augimo tempai Nedarbo lūkesčiai Ketvirtis pav. Nedarbo lūkesčiai ir BVP augimo tempai Lietuvoje metais % Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q Q04 BVP augimo tempai Nedarbo lūkesčiai Ketvirtis Balansas 10 pav. Nedarbo lūkesčiai ir BVP augimo tempai Estijoje metais 81

82 Latvijos ir Estijos ekonominių namų ūkių lūkesčių, atitinkamų makroekonominių rodiklių bei papildomų kintamųjų koreliacija 3 priedas 1 lentelė Latvijos BVP augimo tempų, bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija Kintamasis Papildomų X duomenų atotrūkis nuo Y (mėnesiais) BVP augimo tempai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Bendros situacijos lūkesčiai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Darbo našumas -15-0,568 0,000-0,596 0,000 Grynasis eksportas 12-0,825 0,000-0,503 0,000 Importas -18-0,742 0,000-0,736 0,000 Eksportas -21-0,708 0,000-0,683 0,000 Eksportas' 24 0,817 0,000-0,316 0,010 Valstybės išlaidos -3-0,648 0,000-0,637 0,000 Valstybės išlaidos' 27 0,767 0,000-0,208 0,104 Investicijos 3 0,599 0,000 0,364 0,001 Vartojimo augimo tempai 3 0,897 0,000 0,783 0,000 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis 2 lentelė Estijos BVP augimo tempų, bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų Kintamasis Papildomų X duomenų atotrūkis nuo Y (mėnesiais) koreliacija BVP augimo tempai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Bendros situacijos lūkesčiai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Darbo našumas -18-0,581 0,000-0,483 0,000 Grynasis eksportas 12-0,822 0,000-0,746 0,000 Importas -28-0,797 0,000-0,639 0,000 Eksportas -28-0,794 0,000-0,637 0,000 Eksportas' 24 0,204 0,095-0,012 0,923 Valstybės išlaidos -12-0,727 0,000-0,637 0,000 Valstybės išlaidos' 33 0,452 0,000 0,168 0,204 Investicijos 15 0,735 0,000 0,621 0,000 Vartojimo augimo tempai 3 0,942 0,000 0,841 0,000 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis 82

83 3 lentelė Latvijos vartojimo augimo tempų, finansinės situacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija Kintamasis Papildomų X duomenų atotrūkis nuo Y (mėnesiais) Vartojimo augimo tempai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Finansinės situacijos lūkesčiai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė BVP augimo tempai 0 0,842 0,000 0,722 0,000 Infliacija 18 0,938 0,000 0,660 0,000 Vidutinis DU -9-0,536 0,000-0,486 0,000 Vidutinis DU' 27 0,781 0,000 0,329 0,008 Nedarbas 11-0,899 0,000-0,698 0,000 Darbo jėga -15-0,540 0,000-0,531 0,000 Darbo jėga' 21 0,753 0,000 0,392 0,001 Nacionalinis taupymas -1-0,459 0,000-0,436 0,000 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis 4 lentelė Estijos vartojimo augimo tempų, finansinės situacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija Kintamasis Papildomų X duomenų atotrūkis nuo Y (mėnesiais) Vartojimo augimo tempai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Finansinės situacijos lūkesčiai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė BVP augimo tempai 0 0,928 0,000 0,636 0,000 Infliacija -3-0,741 0,000-0,271 0,015 Infliacija' 21 0,700 0,000 0,565 0,000 Vidutinis DU -9-0,651 0,000-0,213 0,058 Vidutinis DU' 30 0,339 0,007 0,325 0,010 Nedarbas 15-0,823 0,000-0,558 0,000 Darbo jėga -21-0,743 0,000-0,314 0,005 Darbo jėga' 30 0,349 0,005 0,158 0,219 Nacionalinis taupymas -15-0,554 0,000-0,213 0,057 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis 83

84 Latvijos infliacijos rodiklių, infliacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija 5 lentelė Kintamasis Papildomų X duomenų atotrūkis nuo Y (mėnesiais) Infliacija (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Infliacijos lūkesčiai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Vartojimas -1 0,642 0,000 0,420 0,000 Vartojimo augimo tempai -18 0,911 0,000 0,549 0,000 Darbo našumas -7 0,608 0,000 0,469 0,000 Valstybės biudžeto deficitas 13-0,647 0,000-0,369 0,002 Valstybės biudžeto deficitas' -9 0,268 0,016 0,252 0,024 Nedarbo lygis -6-0,815 0,000-0,694 0,000 Vidutinis DU 10 0,790 0,000 0,587 0,000 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis Estijos infliacijos rodiklių, infliacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija 6 lentelė Kintamasis Papildomų X duomenų atotrūkis nuo Y (mėnesiais) Infliacija (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Infliacijos lūkesčiai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Vartojimas 4 0,678 0,000-0,022 0,849 Vartojimo augimo tempai 13-0,863 0,000 0,105 0,391 Vartojimo augimo tempai' -21 0,644 0,000 0,180 0,109 Darbo našumas -6 0,670 0,000 0,059 0,603 Valstybės biudžeto deficitas -9 0,375 0,001 0,293 0,008 Valstybės biudžeto deficitas' 8-0,590 0,000-0,053 0,651 Nedarbo lygis -4-0,864 0,000-0,289 0,009 Vidutinis DU 11 0,778 0,000 0,056 0,645 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis 84

85 Latvijos nedarbo lygio rodiklių, nedarbo lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija 7 lentelė Kintamasis Papildomų X duomenų atotrūkis nuo Y (mėnesiais) Nedarbo lygis (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Nedarbo lūkesčiai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Vartojimas 13-0,916 0,000-0,808 0,000 Vartojimo augimo tempai -11-0,838 0,000-0,836 0,000 Darbo našumas 0-0,561 0,000-0,394 0,000 Vidutinis DU 19-0,968 0,000-0,907 0,000 BVP augimo tempai -11-0,907 0,000-0,884 0,000 Infliacija 7-0,850 0,000-0,842 0,000 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis Estijos nedarbo lygio rodiklių, nedarbo lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija 8 lentelė Kintamasis Papildomų X duomenų atotrūkis nuo Y (mėnesiais) Nedarbo lygis (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Nedarbo lūkesčiai (laikotarpio pradžia ) p- reikšmė Vartojimas 12-0,884 0,000-0,785 0,000 Vartojimo augimo tempai -15-0,799 0,000-0,765 0,000 Darbo našumas -2-0,551 0,000-0,586 0,000 Vidutinis DU 15-0,940 0,000-0,839 0,000 BVP augimo tempai -15-0,789 0,000-0,778 0,000 Infliacija 3-0,869 0,000-0,839 0,000 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis 85

86 4 priedas Baltijos šalių ekonominių namų ūkių lūkesčių ir makroekonominių rodiklių funkcinės priklausomybės modeliai 1. BVP augimo tempai (LT) = 5,29 + 0,443 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai 1 pav. Bendrieji 1 modelio parametrai 2 pav. 1 modelio dispersinės analizės rodikliai 3 pav. 1 modelio regresijos parametrai 4 pav. 1 modelio multikolinearumo rodikliai 2. BVP augimo tempai (LV) = 6,69 + 0,532 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai 5 pav. Bendrieji 2 modelio parametrai 86

87 6 pav. 2 modelio dispersinės analizės rodikliai 7 pav. 2 modelio regresijos parametrai 8 pav. 2 modelio multikolinearumo rodikliai 3. BVP augimo tempai (EE) = 4, ,281 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai 9 pav. Bendrieji 3 modelio parametrai 10 pav. 3 modelio dispersinės analizės rodikliai 11 pav. 3 modelio regresijos parametrai 87

88 12 pav. 3 modelio multikolinearumo rodikliai 4. BVP augimo tempai (LT) = 5, ,221 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai + 0,002 * Investicijos 13 pav. Bendrieji 4 modelio parametrai 14 pav. 4 modelio regresijos parametrai 5. BVP augimo tempai (LV) = 0, ,057 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai + 0,014 * Eksportas 15 pav. 5 modelio regresijos parametrai 6. BVP augimo tempai (LV) = 4, ,02 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai + 0,009 * Valstybės išlaidos 16 pav. 6 modelio regresijos parametrai 88

89 7. BVP augimo tempai (EE) = 5, ,09 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai + 0,002 * Eksportas 17 pav. Bendrieji 7 modelio parametrai 8. BVP augimo tempai (EE) = 5, ,068 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai + 0,006 * Valstybės išlaidos 18 pav. Bendrieji 8 modelio parametrai 9. Vartojimo augimo tempai (LT) = 7, ,851 * Finansinės situacijos lūkesčiai 19 pav. Bendrieji 9 modelio parametrai 20 pav. 9 modelio dispersinės analizės rodikliai 21 pav. 9 modelio regresijos parametrai 89

90 22 pav. 9 modelio multikolinearumo rodikliai 10. Vartojimo augimo tempai (LV) = 5, ,227 * Finansinės situacijos lūkesčiai 23 pav. Bendrieji 10 modelio parametrai 24 pav. 10 modelio dispersinės analizės rodikliai 25 pav. 10 modelio regresijos parametrai 26 pav. 10 modelio multikolinearumo rodikliai 90

91 11. Vartojimo augimo tempai (EE) = 6, ,521 * Finansinės situacijos lūkesčiai 27 pav. Bendrieji 11 modelio parametrai 28 pav. 11 modelio dispersinės analizės rodikliai 29 pav. 11 modelio regresijos parametrai 30 pav. 11 modelio multikolinearumo rodikliai 12. Vartojimo augimo tempai (LT) = 0,849 * Finansinės situacijos lūkesčiai + 0,083 * Darbo jėga 126, pav. 12 modelio regresijos parametrai 91

92 32 pav. 12 modelio multikolinearumo rodikliai 13. Vartojimo augimo tempai (LT) = 14, ,766 * Finansinės situacijos lūkesčiai 0,024 * Nacionalinis taupymas 33 pav. Bendrieji 13 modelio parametrai 34 pav. 13 modelio dispersinės analizės rodikliai 35 pav. 13 modelio regresijos parametrai 36 pav. 13 modelio multikolinearumo rodikliai 92

93 14. Vartojimo augimo tempai (EE) = 0,152 * Finansinės situacijos lūkesčiai + 0,05 * Darbo jėga 24, pav. Bendrieji 14 modelio parametrai 38 pav. 14 modelio multikolinearumo rodikliai 15. Vartojimo augimo tempai (EE) = 6, ,142 * Finansinės situacijos lūkesčiai + 0,005 * Vidutinis DU 39 pav. Bendrieji 15 modelio parametrai 40 pav. 15 modelio regresijos parametrai 16. Vartojimo augimo tempai (EE) = 12, ,391 * Finansinės situacijos lūkesčiai 1,262 * infliacija 41 pav. Bendrieji 16 modelio parametrai 93

94 42 pav. 16 modelio dispersinės analizės rodikliai 43 pav. 16 modelio regresijos parametrai 44 pav. 16 modelio multikolinearumo rodikliai 17. Vartojimo augimo tempai (EE) = 18, ,431 * Finansinės situacijos lūkesčiai 0,023 * Vidutinis DU 45 pav. Bendrieji 17 modelio parametrai 46 pav. 17 modelio dispersinės analizės rodikliai 94

95 47 pav. 17 modelio regresijos parametrai 48 pav. 17 modelio multikolinearumo rodikliai 18. Vartojimo augimo tempai (EE) = 15, ,448 * Finansinės situacijos lūkesčiai 0,046 * Nacionalinis taupymas 49 pav. Bendrieji 18 modelio parametrai 50 pav. 18 modelio dispersinės analizės rodikliai 51 pav. 18 modelio regresijos parametrai 95

96 52 pav. 18 modelio multikolinearumo rodikliai 19. Infliacija (LT) = 0,163 * Infliacijos lūkesčiai 4, pav. Bendrieji 19 modelio parametrai 54 pav. 19 modelio dispersinės analizės rodikliai 55 pav. 19 modelio regresijos parametrai 56 pav. 19 modelio multikolinearumo rodikliai 20. Infliacija (LV) = 0,24 * Infliacijos lūkesčiai 3, pav. Bendrieji 20 modelio parametrai 96

97 58 pav. 20 modelio dispersinės analizės rodikliai 59 pav. 20 modelio regresijos parametrai 60 pav. 20 modelio multikolinearumo rodikliai 21. Infliacija (EE) = 0, ,096 * Infliacijos lūkesčiai 61 pav. Bendrieji 21 modelio parametrai 62 pav. 21 modelio regresijos parametrai 22. Infliacija (LT) = 0,128 * Infliacijos lūkesčiai 0,025 * (Valstybės biudžeto pajamos išlaidos) 3, pav. Bendrieji 22 modelio parametrai 97

98 64 pav. 22 modelio dispersinės analizės rodikliai 65 pav. 22 modelio regresijos parametrai 66 pav. 22 modelio multikolinearumo rodikliai 23. Infliacija (LT) = 0,151 * Infliacijos lūkesčiai + 0,021 * (Valstybės biudžeto pajamos išlaidos) 3, pav. Bendrieji 23 modelio parametrai 68 pav. 23 modelio regresijos parametrai 98

99 24. Infliacija (LV) = 0,231 * Infliacijos lūkesčiai + 0,005 * (Valstybės biudžeto pajamos išlaidos) 2, pav. Bendrieji 24 modelio parametrai 70 pav. 24 modelio regresijos parametrai 25. Infliacija (EE) = 0,086 * Infliacijos lūkesčiai + 0,024 * Vartojimas 12, pav. 25 modelio regresijos parametrai 72 pav. 25 modelio multikolinearumo rodikliai 26. Infliacija (EE) = 0,087 * Infliacijos lūkesčiai + 0,17 * Darbo našumas 22, pav. 26 modelio regresijos parametrai 99

100 74 pav. 26 modelio multikolinearumo rodikliai 27. Infliacija (EE) = 0,056 * Infliacijos lūkesčiai 0,018 * (Valstybės biudžeto pajamos išlaidos) + 0,278 * Vartojimo augimo tempai + 0,013 * Vidutinis DU 8, pav. Bendrieji 27 modelio parametrai 76 pav. 27 modelio dispersinės analizės rodikliai 77 pav. 27 modelio regresijos parametrai 78 pav. 27 modelio multikolinearumo rodikliai 100

101 28. Nedarbas (LT) = 9, ,175 * Nedarbo lūkesčiai 79 pav. Bendrieji 28 modelio parametrai 80 pav. 28 modelio dispersinės analizės rodikliai 81 pav. 28 modelio regresijos parametrai 82 pav. 28 modelio multikolinearumo rodikliai 29. Nedarbas (LV) = 7, ,175 * Nedarbo lūkesčiai 83 pav. Bendrieji 29 modelio parametrai 84 pav. 29 modelio dispersinės analizės rodikliai 101