KŪNIŠKUMAS LIETUVIŲ MĮSLĖSE - LIAUDIES JUOKO KULTŪROS ĮNAŠAS

Transcription

1 FOLKLORISTIKOS SIEKIAI ISSN Tautosakos darbai XIV (XXI) 2001 KŪNIŠKUMAS LIETUVIŲ MĮSLĖSE - LIAUDIES JUOKO KULTŪROS ĮNAŠAS AELITA KENSMINIENĖ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Straipsnio tikslas - remiantis aprašomuoju metodu aptarti, kokią mįslių masyvo dalį sudaro liaudies juoko kultūrai priklausančios mįslės, išeities tašku pasirenkant Michailo Bachtino iškeltus literatūros karnavalizacijos požymius. Straipsnyje naudojama medžiaga - iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto lietuvių mįslių kartotekos pirmosios pusės išskirti populiariausi mįslių tipai, t. y. tie, kurių yra užrašyta ne mažiau kaip 50 kartų. Dažniausiai tai yra tam tikras bendras vardiklis", būdingiausia vaizdo konstrukcija, o kartais - tiesiog dažniausiai pasitaikantis variantas. Pateikiamame Priede yra 127 populiaresnių mįslių tipai. Šių tipų išdėstymo sąraše eilės tvarką lėmė jų populiarumas, kadangi išskirstyti juos pagal aptariamas temas būtų labai sunku - kai kuriose mįslėse glūdi kelios temos, o kai kuriose temų išskyrimas yra ginčytinas ir reikalautų papildomų įrodinėjimų (pvz., mįslėje Laukas arklys pro vartus žiūri (Mėnuo) Pr 89, turint galvoje mįslę Per pilvą vieškelis, tarp vartų veselija (Ratelis) LTt ). Kai kada pasitelkiamos ir į Priedą nepatekusios mįslės, jei jos labai taikliai iliustruoja arba papildo aptariamą temą. Kai cituojamos mįslės yra populiariausių tipų sąraše, šalia pateikiamas jų eilės numeris Priede su nuoroda Pr. Įvadas. Požiūrio į lietuvių mįsles kaip į karnavalizuotą literatūrą pagrįstumas Be abejo, mįslėse vyrauja poetinėmis priemonėmis kuriami plastiniai vaizdai. Tačiau ne visada vaizdų kūrimas yra savitikslis. Neretai po mįslės metaforos žavesiu glūdi sąmojis, savotiškas humoras, noras ne tik nustebinti, bet ir prajuokinti, sugluminti. Galima rasti ne vieną pavyzdį, rodantį, kad mįslėms būdingas polinkis parodijuoti reiškinius, kitus žanrus ir net kitas mįsles. Lietuvių mįslių masyve nesunku rasti daug pavyzdžių, atspindinčių liaudies juoko kultūrą, artimą M. Bachtino aprašytai karnavalinei kultūrai" (plačiausiai karnavalinė liaudies kultūra ir pasaulėjauta atskleista šio autoriaus knygoje apie Francois Rabelais). Knygoje apie Dostojevskio poetiką M. Bachtinas pateikia pagrindinius teiginius, kas yra karnavalas, karnavalo gyvenimas bei karnavalinis juokas: 182

2 Karnavalas (suvokiant jį kaip įvairių karnavalinio tipo švenčių, apeigų ir formų visumą) - tai sinkretinė vaizdinė apeiginio pobūdžio forma. Ji labai sudėtinga, įvairi, be bendro karnavalinio pagrindo, turinti visokių variacijų ir atspalvių; tai priklauso nuo epochų, tautų ir atskirų švenčių skirtumo. Karnavalas suformavo savitą kalbą, kurios neįmanoma išversti į abstrakčių sąvokų kalbą, tačiau kurią galima perteikti meninių vaizdinių, t. y. literatūros, kalba. Tokį karnavalo transponavimą į literatūros kalbą M. Bachtinas vadina literatūros karnavalizacija ir tokiu požiūriu nagrinėja karnavalą. Autorius pabrėžia, kad karnavalas ne stebimas, bet juo gyvenama, o karnavalo gyvenimas - tai gyvenimas, išstumtas iš įprastų vėžių, tam tikra prasme gyvenimas atvirkščiai", pasaulis priešingai", ir pateikia keturias pagrindines karnavalinės pasaulėjautos kategorijas: 1. Familiarumas. Karnavalo gyvenimo metu atšaukiama distancija ir įsigalioja laisvas familiarus kontaktas tarp žmonių. 2. Ekscentriškumas. Elgesys, judesys ir žodis išsilaisvina iš bet kokios hierarchinės padėties valdžios ir tampa ekscentriški, nederantys įprasto nekarnavalinio gyvenimo požiūriu. Ekscentriškumo kategorija organiškai susijusi su familiarumo kategorija. Ekscentriškumas konkrečia jausmine forma leidžia atsiskleisti ir pasireikšti slaptoms žmogaus prigimties pusėms. 3. Karnavalo mezaljansai (t. p. susiję su familiarumu). Karnavalas suartina, sujungia, sužieduoja ir suderina tai, kas šventa ir profaniška, aukšta ir žema, didinga ir menka, išmintinga ir kvaila. 4. Profanacija. Šventybių pajuokimas, visa karnavalinių sumenkinimų" ir pažeminimų" sistema, karnavalinės nešvankybės, susijusios su vaisingąja žemės ir kūno galia, karnavalinės šventų tekstų ir posakių parodijos ir 1.1. Visos šios karnavalinės kategorijos - tai ne atsietos mintys, o konkrečios jausminės, paties gyvenimo formomis išgyvenamos ir žaidžiamos apeiginės-vaizdinės mintys", tūkstantmečius formavęsi ir gyvavusios plačiausiuose Europos žmonių liaudies sluoksniuose. Todėl jos ir galėjo padaryti tokią didžiulę įtaką literatūros formų ir žanrų susidarymui'. Karnavalo vaizdų prigimtis ambivalentinė, juose jungiasi abu kaitos ir krizės poliai: gimimas irmirtis, palaiminimas ir prakeikimas, gyrimas ir burnojimas,jaunystė ir senatvė, viršus ir apačia, veidas ir užpakalis, kvailybė ir išmintis. Karnavalo mąstymui labai būdingi poriniai paveikslai, parinkti kontrasto (aukštas - žemas, storas - plonas ir pan.) ir panašumo (dvynių) principais. Labai ambivalentiškas ir pats karnavalinis juokas, genetiškai susijęs su seniausiomis ritualinio juoko formomis. Ritualinis juokas buvo nukreiptas aukštyn, į aukščiausius dievus ir aukščiausią žemišką valdžią, jo tikslas - atsinaujinimas. Visos ritualinio juoko formos buvo susijusios su mirtimi ir atgimimu, su apvaisinimo aktu, su vaisingumo galios simboliais. Karnavalinis juokas taip pat nukreiptas aukštyn - į valdžių ir tiesų, pasaulio tvarkos pasikeitimą. Jis apima abu pasikeitimo polius, priklauso pačiam pasikeitimo procesui 2. Negalime kalbėti apie gryną karnavalinę kultūrą" Lietuvoje, tokią kaip antikoje ar viduramžių Europoje, apie kokią kalba M. Bachtinas. Tačiau čia, be abejo, esama vadinamosios liaudies juoko kultūros (jos dalis yra ir karnavalinė kultūra) papročių ir jos paveiktų žanrų. Bet ir kuklesnio masto Užgavėnių eitynės, daugelis vestuvių iškilmių epizodų, dažnai ir įprastos vakaronės tapdavo kaime garsingo juoko teatru" - rašo M. Bachtino mintimis rėmęsis Donatas Sauka, kalbėdamas apie juoką knygoje Tautosakos savitumas ir vertė", ir tęsia: Mažiausiai apdorotas, prigimties potencija trykštąs liaudies juoko kultūrinis sluoksnis remiasi pabrėžiamu, nuogu erotizmu" 3. Pastaruoju metu vis dažniau prabylama apie žanrus, liudijančius šios kitos, neoficialios kultūros egzistavimą: talalines 4, melų pasakas 5. Tokių teiginių kontekste darosi įmanoma nemažo mįslių (vadinamųjų erotiškųjų) klodo reabilitacija. Negalėtume teigti, kad tokių mįslių egzistavimas buvo nutylimas, tačiau buvo kalbama tik apie jų specifinį poveikį, neminimas jų populiarumas, nenagrinėjama jų poetika. Išimtis - D. Sauka: Atidengiama tiesiog slepiama gėda, arba ji prakišama pro perregimą dviprasmybę, arba štai dviprasmybė atsiranda, kalbant apie niekuo dėtus daiktus - tai ir yra obsceniško juoko priežastis. Jo iš tikrųjų daug žodinėje kūryboje, nors apie jį stengiamasi neužsiminti ir neparodyti jo 183

3 šiandieniniam tautosakos skaitytojui. Juo grindžiama ar ne trečdalis visų mįslių [išskirta mano - A. K.], panašiai ir anekdotų, gausu jo lotinėse, netrūksta patarlėse, pasakose ir net A. Juškos užrašytose vestuvinėse dainose" 6. Neužsimenant, sušvelninant šios iš tiesų populiarios ir iki šiol prisimenamos mįslės buvo nurašytos kaip ir kiti obsceniški" žanrai. Kajau besakyti apie tokias mįsles, kurių užmenamasis objektas yra... organizmo fiziologinių procesų galutinis produktas (ekskrementai). Tiesa, pastarosios populiarumu nė iš tolo negali lygintis su erotiškosiomis, bet jų yra 7. Apie tokio pobūdžio liaudies juoką mįslėse yra užsiminęs ir Jonas Balys, kai rašė, kad erotiškosios <...> mįslės greičiausiai yra kilusios grubijoniškame XVI a., jų gausu senuose germanų mįslių rinkiniuose (pvz., Weimaro rankraštyje). V. Europos mįslių klestėjimo gadynė buvo XV-XVI a." 8 Galima spėti, kad vadovėlyje Lietuvių tautosaka" D. Sauka išskiria dvi pagrindines mįslių temas, suvokdamas mįsles kaip karnavalinės liaudies pasaulėjautos paveiktą žanrą. Priminsime, jog autorius nagrinėja mįslę Tu, tėve, būk ir supūk! Pats aš eisiu saulaitės pasižiūrėt Ir našlaičių papenėt (Rugio daigas ir grūdas) LTt : Paradoksas atsiranda iš drąsaus derinio - senio negalios prisipažinimo ir atžalos, jauno prado poetizacijos". Toliau teigiama, kad giedrą senatvės blaivumą ir jaunystės ūpą galima laikyti būdingiausiomis visos tautosakinės pasaulėjautos dvasinėmis išgalėmis ir negiliame, savotiškai technologinio" pobūdžio mįslių turinyje, tiek senuosius, tiek naujuosius rinkinius skaitydami, išskiriame dvi prasmingesnes, su žmogaus būtimi susijusias temas. Tai surukusios, kailiniuotos, lopiniuotos senatvės, keliančios graudų šypsnį, tema <...>. Dar būdingesnė ir ryškesnė tematinė tendencija - mįslės vaizdu piešti jaunos merginos aplinką, šeimą <...>" 9. Dėl tokio teiginio šio straipsnio autorė norėjo ginčytis mįslių skelbimo ir tyrimo apžvalgoje 10. Gali būti, kad šias dvi temas D. Sauka išskyrė remdamasis plačiu visų lietuvių tautosakos žanrų pažinimu, tuo tarpu autorė, pažindama vien mįslių (ir šiek tiek patarlių) medžiagą, tokiu išskyrimu suabejojo. Pažvelgus karnavalizuotos literatūros aspektu, toks temų išskyrimas įmanomas, tik tai būtų ne vienintelės prasmingesnės temos, o vienos iš kelių pagrindinių mįslių masyvo temų, būdingų groteskiniam vaizdui. Santykis su laiku, su tapsmu - būtinas konstitutyvinis (apibrėžiantis) groteskinio vaizdo bruožas. Kitas, su tuo susijęs būtinas jo bruožas - ambivalentiškumas: jame ta ar kita forma duoti (arba užsiminti) abu pasikeitimo poliai - ir sena, ir nauja, ir tai, kas miršta, ir tai, kas gimsta, ir metamorfozės pradžia, ir pabaiga" 11. Taigi dvi minėtosios temos gali būti suvokiamos kaip du groteskinio vaizdo aspektai, ypač ryškūs cituotoje mįslėje apie rugio daigą ir grūdą. M. Bachtino mintį apie metamorfozę iliustruoja tokios mįslės: Žiemą brolis. Vasarą molis (Krosnis) LTt ; Vasarą eglelė, Žiemą karvelė (Kanapė) LTt , Pr 112; Dieną lankas, naktį žaltys (Diržas) LTt Kokią lietuvių mįslių dalį apskritai galime laikyti artima karnavalinei pasaulėjautai? Iš Priede esančių 127 populiaresnių mįslių tipų 40 (t. y. beveik trečdalis) neabejotinai turi karnavalinės pasaulėjautos paveiktiems žanrams būdingų bruožų (pagal M. Bachtiną): šventų dalykų profanavimą, kūniškumą, išreikštą visomis jam būdingomis funkcijomis - maitinimusi ir šalinimu, vaisingumu, kūno dalijimu ir griovimu, - jauno / naujo - seno kaitą, dviejų nesuderinamų dalykų gretinimą, išvirkščią" pasaulį (kartais suprantamą tiesiogiai, kaip įšvirkščius drabužius) 184

4 bei gyvenimą atvirkščiai. Jeigu prie jų pridėtume 24 tipus, kuriuose, mūsų manymu, ne taip ryškiai, bet jaučiamas karnavalinės pasaulėjautos poveikis, gautume 64 tipus, t. y. lygiai pusę Priede turimos medžiagos. Tokios medžiagos proporcijos leidžia tyrinėti mįsles kalbamu aspektu. Tiesa, reikia prisiminti, kad šie skaičiavimai atlikti tik su populiaresnėmis mįslėmis, t. y. tomis, kurių yra užrašyta ne mažiau kaip 50 kartų, ir tik iš pusės lietuvių mįslių kartotekos, taigi skaičiavimai neparodo šimto procentų tikslumu tikrųjų viso mįslių masyvo proporcijų. Kita vertus, į populiariausiųjų gretas nepatenka ne tik klasikinės, estetikos supratimu, literatūrai artimiausios mįslės {Šarka šiene krykščia (Avį kerpa) LTR 1119(55), 11 variantų, minėta Lydė nėrė, upė šalo, vanags šakoje tupėjo (Audėja ir audimas) LMD I 482/67/), bet ir patys ekscentriškiausi (Ant Bubino kalno žmogus žmogų, valgo (Vaikas žinda) LTR 37(38); Laiba panelė, Mažutė skylelė; Penki turi, Penki duria (Adata) LTt ; Pa smerciai garuoja (Šūdas) LTR 2750 I (285); Aukštielninka gulėjau, į dangų žiūrėjau - atdengė, įkišo, kaip saldu buvo (Vaiką žindžia) LTR 374/ /), taip pat ir neišgrynintos formos pavyzdžiai. Taigi galime tikėtis, kad turimas Priedas atspindi visos mįslių kartotekos pobūdį. Kūniškumas - mįslių kuriamų vaizdų daiktiškumo aspektas Daiktiškumas, realijos ar technologinis" pobūdis - visų tyrinėtojų skirtingai vadinamas, bet iš esmės tas pat, vieningai pripažįstamas pagrindinis mįslių kuriamų vaizdų ypatumas. Ir nors apskritai visai liaudies kūrybai būdinga mintis ir jausmus reikšti vaizdais, mįslėse ypatingas dėmesys skiriamas fizinių objektų buvimui erdvėje, jų kontaktui, jų medžiagiškumui ar apimčiai, fiziniam veiksmui ir jo rezultatui. Mįslių užminimuose beveik visiškai nėra abstrakčių sąvokų, jų sunku rasti net ir įminimuose, išskyrus laiką reiškiančias sąvokas ir tas, kurios labai glaudžiai susijusios su kasdieniu žmogaus gyvenimu ir faktiškai žymi tik joms būdingus fizinius veiksmus ar charakteristikas: mirtį, vestuves, miegą. Taigi materija, kūniškumas čia užima pirmą vietą. Mįslėse apie kūniškumą kartais kalbama tiesiogiai - įvardijant tam tikras kūno dalis. Kūno dalys dažniausiai vaizduojamos šiais aspektais: 1) lytį arba lyčių santykius ženklinančios kūno dalys, suvokiamos kaip priklausančios normaliam sveikam kūnui (paprastai - žmogaus); 2) nukrypimo nuo normos, kūno destrukcijos arba kenkimo kūnui, dažnai - kūno dalių nebuvimo, vaizdavimas; 3) su organizmo tuštinimosi funkcija susijusių kūno dalių vaizdavimas (2 ir 3 - vaizduojamos tiek žmogaus, tiek gyvūnų kūno dalys). Taigi pirmuoju aspektu kūno dalys vaizduojamos erotiškosiose mįslėse: Kur nekliūt, kur nebūt, - čiupt bobai už bambos (Durų rankena) LTt , Pr 2; Kojom mina, pilvu trina, kur žiojas [variantuose - skylė, LTR 704(59-29)], ten kiša (Audžia) LTR 468(198-16), Pr 29; Atamet vienų kiškų [blauzdą, kinką, šlaunį], atamet antrų kiškų, įkiš vidury plaukuotų (Arklį kinko) LTR 3835(1051), Pr 30; Pilvs su pilvu, plauks su plauku, o per vidur kyšti kyšu [variantuose - stačias, ilgas] (Du pakinkyti arkliai, dišlius) LTR 3644(1419), Pr 74; Gaurai kratosi, gyslos 185

5 tąsosi, nuogas [variantuose - kūnas] skylės ieško (Audžia) LTR 732(224-6), Pr 75; Boba [merga] kėpso, skyla vapso, apeskylįkermošius (Avilys) LMD I 868(68), Pr 102; Baltas bybukas, raudona piziukė (Avietė) LTR 408(125-51), Pr 122; Vėjas pučia, kūšys kruta, kiaušai tabaluoja (Obelis su obuoliais) LTR 5055(32), Pr 123. Reikia pasakyti, kad ir tokio pobūdžio mįslėse kūno dalis mėginama įvardyti netiesiogiai, epitetu {plaukuotą, stačias, ilgas, du gauruoti, plikas, sausą į šlapią), dviprasmiškais veiksmažodžiais (kiša, kyšu pakyšu, kruta, stačia daviau - pasitursinau. Du duria, du moja, duriama boba putoja (Duoną minko) LTR 4618(175), Pr 77) ir tik dėl konteksto įgyjančiais kūno dalies reikšmę daiktavardžiais (skylė, vidurys). Labai ekscentriški ir tiesmukiškai vaizduojantys su vaisingumu susijusias kūno dalis ir veiksmus variantai nėra patys populiariausi, o kartais jų būna vos keli. Apskritai daugumos erotiškųjų mįslių vaizdai paliesti komizmo, kartais šiurkštoko ar net ciniško. Palyginimui - kitos, į Priedą nepatekusios mįslės: Stangriai stovi, Linksmai kadaruoja (Riešutas) LTt ; Judink mane, Krutink mane, Kad pilvelis augtų (Špūlė) LTt ; Ponas kyšt, ponia myžt (Alų leidžia) LTR 337(1038); Per pilvą vieškelis, tarp vartų veselija (Ratelis) LTt Manytume, kad tokių mįslių siekis yra sukelti spėjančiųjų juoką, kuris gali būti susijęs tiek su nuostaba, tiek su sumišimu, tiek ir su pasitenkinimu. Panašiai teigia ir Kazys Grigas, tik nepateikia pavyzdžių: Kai kuriais atvejais mįslių paveikslai iš pirmo žvilgsnio primena obsceniškus dalykus, tačiau iš tikrųjų įminimas esti visai kitoks - jame nebūna nieko nepadoraus. Ir vis dėlto šių mįslių sukeltos asociacijos nėra atsitiktinės. Jos neretai panaudojamos sąmoningai, kaip savita jumoro priemonė" [išskirta mano - A. K.]. 1 2 Antras aspektas, kuriuo vaizduojamos kūno dalys - nukrypimas nuo normos, kenkimas kūnui ir pan. Čia dažniausiai aptinkamas gebėjimas atlikti tam tikrus veiksmus neturint reikiamų kūno dalių: Šuva be žarnų loja (Mintuvai) LTt , Pr 37; Be rankų, be kojų į medį įkopė (Apynys) LTt , Pr 46; Be kojų, be akių, be rankų - neregiui kelią rodo (Lazda) LTt , Pr 53; Eina be kojų, Muša be rankų (Laikrodis) LTt , Pr 118; Atlėkė paukštis be sparnų, Įkando žmogui be dantų (Kulka) LTt , Pr 96. Analogišką pradžią turi labai populiari ir tarptautinė mįslė (jos paplitimą tyrė A. Aarne) apie sniegą - Atlėkė paukštis be sparnų, Tūpė į medį be šakų, Atėjo boba be dantų, Suėdė paukštį be sparnų (Sniegas, žemė, saulė) LTt , kuri čia nepateko dėl techninių priežasčių 13. Kokios nors kūno dalies ar būtino atributo nebuvimas - apskritai mįslėms būdinga loginė struktūra, minima kitų šalių tyrinėtojų mįslių klasifikacijose 14. Yra ir atvirkštinis variantas - turimi tam tikram veiksmui atlikti reikalingi atributai, bet jais nesinaudojama: Turi kojas, bet nevaikščioja, turi plunksnas, bet neskraido, turi šiaudų, bet neėda, turi dūšią, bet ne visuomet (Lova) LTt , Pr 1; Turi sparnus, bet nelaksto (Malūnas) LTt , Pr 103. Šiose mįslėse minimos kūno dalys komiškumo atžvilgiu beveik neutralios, jos artimesnės mįslėms-uždaviniams, nes jose beveik nekuriami vaizdai. Dažnai antruoju aspektu vaizduojant kūno dalis kalbama apie įvairius nukrypimus nuo normos - išsigimimus, nerealius sugebėjimus ir pan.: Trinugaris žirgas, dvinugaris raitelis (Mintuvai) LTR 3439(331), Pr 78; Šnypšlys padubelis, 186

6 šešios akys, trys subinės (Artojas) LTR 60(96), Pr 114; Moteratė vienkojatė šimtą rūbų dėvi (Kopūstas) LTt , Pr 41; Jauna pana viena koja Šimtą vyrųpakiloja (Aguona) LTt , Pr 92; Augavau, martavau; kai pasenau, akis įgijau, Pro tas akis pati išlindau (Aguona) LTt , Pr 28; Paukštė šmaukštė per marias lėkė, uodega gvaltu rėkė (Kulka) LTR 4342(77), Pr 110; Geležinė kumelaitė, Kanapinė uodegaitė (Adata) LTt , Pr 17; Kiaulė švino, Uodega lino (Adata) LTt , Pr 119; Akmens kojos, Medžio liemuo, Stiklo akys, Šiaudų kepurė (Namas) LTt , Pr 39; Kaulo burna, Mėsos barzda, Du kartu gimsta, Vieną kartą miršta Ir velnio nebijo (Gaidys) LTt , Pr 107, 117. Ši mįslė atspindi net kelis karnavalinei pasaulėjautai būdingus aspektus: joje pabrėžiamas kūniškumas, vienoje vietoje kalbama apie gimimą ir mirtį bei apie blogio jėgos arba požemio dievybės nebijojimą. (Kitose mįslėse taip pat pateikiama ne viena karnavalizuotai literatūrai būdinga tema: keistas apsirengimas, raida nuo jaunystės iki senatvės.) Kuriami ir drastiški vaizdai, kuriuose vaizduojamas kūno pažeidimas - Gaidys ant laktos, Gaidžio žarnos žemėj (Sieninis laikrodis) LTt , Pr 83; Gražus gražus ponaičiukas, Šikinytėj šakaliukas (Obuolys) LTt , Pr 84; Du kiškiukaipiaunas - Baltas kraujas teka (Girnos) LTt , Pr 3; Ne tiek dvare dvaronų, Kiek avino galvoj ronų (Kulbė) LTt , Pr 49; Višta nupešta, Tvoron įkišta (Kultuvė) LTt , Pr 30 - ar šiaip kūnui nepalankios sąlygos, diskomfortas: Šonas šyla, Šonas šąla, Galva džiūsta, Kojos pūsta (Durys) LTt , Pr 33. Trečią aspektą, kuriuo vaizduojamos kūno dalys, atspindi tik viena Priede esanti mįslė: Širmis šika, uodega rizga (Grąžtas) LTR 66(959), Pr 120. Kaip minėjome, itin tiesmukos mįslės nėra labai populiarios. Be kitų priežasčių, taip gali būti jau vien dėl to, kad tiesiog nesmagu sakyti mįsle, su tokiu įminimu nelabai pažįstamam užrašinėtojui (dažnai - užrašinėtojai): Tup tuputis už tvoros, be kauliukų, be skūros (Šūdas) LTR 945(215), 25 panašūs var.; Tarpe dviejų kalnų be liežiuvio bliauna (Šikna) LTR 874( ), 7 var.; Kuolą inkaliau, skylą namo parsinešiau (Šika) LTR 1309(240), 30 pan. variantų. Komizmas čia, be abejo, užima pirmą vietą. Labai dažnai apie kūniškumą kalbama ne tiesiogiai įvardijant kūno dalis, o paprasčiausiai vaizduojami tam tikri veiksmai, organizmo funkcijos ar su jomis susiję daiktai. Veiksmai vaizduojami visiškai tais pačiais aspektais, paremti tomis pačiomis svarbiausiomis kūniškumo raiškomis, galima sakyti, nukreipti į pagrindinius (gyvenimo ir mirties) instinktus: dauginimosi, griovimo, maitinimosi ir šalinimo. Apskritai tai nėra atskiras mįslių pluoštas, o tiesiog platesnė aibė, apimanti ir jau aptartas mįsles. Pirmuoju aspektu kūniškumą vaizduojančias mįsles papildo tokie pavyzdžiai: Kai jauna buvau, stačia daviau, kai pasenau, pasitursinau (Alaus bačka) Pr 99; Du gauruoti susiklojo, vieną pliką pakavojo (Akys) Pr 100; Du duria, du moja, duriama boba putoja (Minko duoną) Pr 77; Miške gimęs, miške augęs, namo parėjęs moteriškos užsigeidė (Kalvaratas) Pr 79. Trečiąjį aspektą ne tik papildo mįslės Keturi broliukai į vieną duobelę mėia (Speniai) LTt , Pr 11, Žemyn lipo, aukštyn šiko (Grąžtas) LTR 914(472-21), Pr 113, bet jis ir pakoreguojamas, nes svarbesnę vietą jame užima teigiamą krūvį" turinti mitybos proceso pusė - maistas, maitinimasis, maisto gaminimas: Mėsos stirta Geležim paspirta (Arklys pakaustytas) LTt , Pr 60; Mėsų puode geležis verda (Arklys 187

7 pažabotas) LTt , Pr 36; Nueisiu į mišką, nusikirstu medį be pjūklo, be peilio, padirbsiu katilui dugną, ylai kotą, dvi geldikes, dvi lašinių palukes (Nuskins gilę) LTt , Pr 47; Žiba kaip žaltys, Ėda kaip arklys (Dalgis) LTt , Pr 32; Atsirita bertainis be šulų, be lankų, o dvejopas alus viduj (Kiaušis) LTt , Pr 27; Ilgakaklis midų geria (Kaminas) LTt , Pr 126; Kunigo rankovė midų geria (Ant lubų dūmų langas) LTt , Pr 57; Vidur dvaro blynas karo (Mėnuo) LTt , Pr 51; Šuliny sūris (Mėnuo) LTt , Pr 23. "Kitos karnavalo pasaulėjautai būdingos temos Paskutinėse aukščiau cituotose trijose mįslėse ne tik kalbama apie maistą, bet dar ir šaipomasi iš oficialiai gerbtinų dalykų: kaime labai gerbiamo kunigo, sakralumo ir prestižinės profesijos atstovo, ir dangaus šviesulio, apie kurį kituose tautosakos žanruose kalbama pagarbiai bei jam priskiriamos įvairios galios. Paskutinėje mįslėje Mėnuo ne tik menamas kaip sūris, bet dar ir lokalizuojamas šulinyje- karnavalo pasaulėjautai būdinga sukeisti vietomis viršų ir apačią. Mįslė Septynios mylios tilto, o už to tilto - lelija (Gavėnia ir Velykos) Pr 61, turinti apie šimtą užrašymų, sąlygiškai priskirtina rimtajai" liaudies poezijai. Tačiau ji turi keturiolika grynai komiško, su šventų dalykų nužeminimu susijusio varianto užrašymų: Septynių mastų tiltas, viename gale dešra, kitame kiaušinis. Tiesa čia neiškraipoma, jai tik suteikiamas tam tikras šifras ir, nekreipiant dėmesio į sakraliąsias prasmes, į Velykas pažvelgiama iš valgytojo pozicijų - tai sukelia juoką ir priešinasi oficialiajam krikščioniškam kūniškumo slopinimui. Į šventus dalykus nebijoma linksmai pažiūrėti dar keliose, tik jau su maistu nesusijusiose populiariose mįslėse: Juodas varnas kranktelėjo, visa giria linktelėjo (Kunigas) Pr 35; Maža bobelė mūrinėj trobelėj lotyniškai gieda (Kregždė) Pr 109; Lėkė paukštis pro Dievo namus ir sako: Dievuliau, Dievuliau, visas darbas dega!" (Bitė mato bažnyčioje žvakę) Pr 108, taip pat į Priedą nepatekusi Keturi kunigai mišias laiko, penktas oran lakioja (Virbalai) LTt Iš šių pavyzdžių matyti, kad humoras čia labai švelnus ir juo siekiama sukelti net ne juoką, o šypseną; veikianti religija ir šalia žmogaus esantys jos atstovai nenusipelno tokios pašaipos, kaip papasakoti ar perskaityti bibliniai įvykiai į Priedą nepatekusioje mįslėje Brolis brolį užmušė, tėvas kaktą suraukė (Kai šika) LTR 190(930). Pastaroji mįslė - puikus karnavalizuotos literatūros pavyzdys, turintis daug jai būdingų bruožų: kūniškumo ir mirties vaizdavimas, nužeminimas, profanacija, Šventojo Rašto parodija. Atrodytų, kad apskritai daug labiau atsipalaiduojama užminimų pasaulyje (metavaizde), ir kaip tik tada, kai įminimas pateikiamas visai nekaltas, kai kaltinimus nešvankumu, nepagarbumu ar erezija galima sugrąžinti paties kaltintojo vaizduotei. Liaudies juoko kultūros sričiai arba karnavalinės pasaulėjautos paveiktiems žanrams, pasak M. Bachtino, yra būdinga derinti du nesuderinamus dalykus. Toks derinimas pastebimas šiose Priede esančiose mįslėse: 1,4, 12, 17, 18, 24, 33, 35, 37,39,40,43,44,46,52,53,58,62,68, 69,85,86,87,92,93,97,103,107,116,117, 118, 119. Dažniausiai logiškai nesuderinami yra mįslės veikėjas ir jo atliekamas 188

8 veiksmas, apie tai būtų tikslinga kalbėti atskirai. Dviejų nesuderinamų derinimo tema iš dalies buvo paliesta, kai kalbėjome apie kūniškumą bei nukrypimą nuo nor-^ mos, dar galima paminėti du tolimesnius šios temos aspektus: keistą aprangą ir jauno / naujo - seno kaitą. Keistų, išvirkščių drabužių motyvas aptinkamas ne tik mįslėse, bet ir kituose tautosakos žanruose (pvz., pasakoje AT 875 mergina turi atvykti nei nuoga, nei apsirengusi, ji įsisupa į tinklą) ir kalendoriniuose papročiuose (Užgavėnių ir vestuvių persirengėliai, išversti kailiniai). M. Bachtino nuomone, išvirkščias drabužis ženklina išvirkščią pasaulį" bei gyvenimą atvirkščiai, priešingai nusistovėjusioms oficialioms gyvenimo ir elgesio normoms, - tai yra būdinga karnavalinei pasaulėjautai ir liaudies juoko kultūrai. Turimame Priede mįslių, kurios tiesiogiai iliustruotų gyvenimo atvirkščiai" aspektą, beveik nėra, išskyrus mįslę Vasarą su kailiniais, Žiemą ir be marškinių (Medis) LTt , Pr 127. Kitose mįslėse kalbama ne apie įšvirkščius, bet šiaip apie keistus drabužius, ir reikia pripažinti, kad tai yra ryškiausios jų užmenamų objektų vaizdinės ypatybės tikrovėje: Moteratė vienkojatė šimtą rūbų dėvi (Kopūstas) LTt , Pr 41; Marti šių metų- Šimtas nuometų (Kopūstas) LTt , Pr 95; Lops ant lopo - adatos nė dūrio (Kopūstas) LTt , Pr 56; Dyvinas bernas, {vijos kelnės (Grąžtas) LTt , Pr 115. Jei ne kai kurios į Priedą nepatekusios mįslės, pavyzdžiui, Panelė plika, marškiniai anty (Žvakė) LTt , reikėtų pripažinti, kad mėginimas čia įžvelgti išvirkščią pasaulį" yra nepagrįstas. Tačiau šie pavyzdžiai tikrai priklauso juoko kultūrai: Šimtarūbė, minkštamarškinė, Papučia vėjas - nuoga šikinė (Višta) LTt ; Atein ubagas su dviem kriukiais, O jo ploščius šimtastukis. Kaulo burna, Mėsos kepurė (Gaidys) LTt Jauno / naujo - seno kaitos tema geriausiai matyti ne atskirame vienete, o vienos mįslės variantų įvairovėje, tarp paradigmų. Pavyzdžiui, mįslės apie adatą (Pr 4) skirtinguose užrašymuose randame: maža + moterėlė /žmonelė /mergelė arba aukso /šviesi /laiba /graži + panelė /ponaitytė, arba sena + bobutė. Mįslės apie kaminą (Pr 19) užrašymuose-senis arba aukšta pana, mįslės apie obuolį (Pr 84) -senas seneliukas arba gražus / raudonas ponaičiukas. Mįslių, kurių patys tekstai atspindi šią temą, turimame populiariausių mįslių sąraše nėra gausu: Kad jauna buvau, rože žydėjau, Kai pasenau, akis įgijau, Pro tas akis pati išlindau (Aguona) LTt , Pr 26; Kai jauna buvau, stačia daviau, kai pasenau, pasitursinau (Alaus bačka) Pr 99; Dar tėvas negimė, o jau sūnus į karą išėjo (Ugnis ir dūmai) LTt , Pr 24. Šios mįslės pasižymi ir skirtingų laiko momentų priešprieša. Viena mįslė ir jos variacijos (populiariausių sąraše) turi kraštutinę jauno - seno temos išraišką gimimas - mirtis: Dusyk gema, o tik vieną sykį miršta (Gaidys) Pr 116; Dusyk gema, o tik vieną sykį miršta, nė karto nekrikštytas, o velnias bijo (Gaidys) Pr 117. Beje, apie gaidžio paveikslą mįslėse tartinas atskiras žodis. Čia cituota mįslė, atrodo, prieštarauja teiginiui apie gaidį-laikrodį, tvarkos saugotoją: Kasryt pragystantys gaidžiai tarsi saugo nusistovėjusį, ritmišką gyvenimo pulsą, teigia aplinkinio, gerai pažįstamo pasaulio nesuardomą ir dėl to idealizuojamą tvarką..." 15 Bronė Stundžienė cituojamame straipsnyje, remdamasi lietuvių dainų medžiaga, ir Gražina Kadžytė - patarlių 16, be laikrodžio", gaidžiui kaip pagrindines dar priskiria aušros (ir šviesos) skelbėjo bei vaisingumo (kartais gaidys - net palaidūnas) funkcijas. Jau buvo 189

9 kalbėta, kad mįslėse labai mėgstama eksploatuoti vaisingumo, erotiškumo temą, tačiau nei mūsų Priede, nei Lietuvių tautosakos" penktajame tome apie gaidį nėra nė vienos erotiškai nuspalvintos mįslės, o su vaisingumu sieti galime nebent cituotąją apie du kartus gimstantį ir tik kartą mirštantį - gyvenimą teigiantį ir mirtį nugalintį gaidį. Šiuo atveju mįslių vaizdai turi kitas reikšmes nei rimtajai kultūrai priklausančios dainos ir liaudies filosofijos reiškėjomis laikomos patarlės. Išvados Remiantis apytiksliais skaičiavimais, galima teigti, kad trečdalio lietuvių mįslių temos yra artimos karnavalo pasaulėjautai. Kūniškumas mįslių vaizduose - tai visų mįslių vaizdams būdingo daiktiškumo aspektas. Kūniškumas išreiškiamas gana atvirai vaizduojant lyčių skirtumus ir santykius, kūno nukrypimus nuo normos ir destrukciją, mitybos procesą (maitinimąsi ir šalinimą). Tokių mįslių siekis dažniausiai yra noras sukelti spėjančiųjųjuoką, kuris gali būti susijęs tiek su nuostaba, tiek su sumišimu, tiek su pasitenkinimu. Kita vertus, pačių ekscentriškiausių ir drastiškiausių vaizdų mįslės nėra labai populiarios. Apskritai daug labiau atsipalaiduojama užminimų (metaforų) pasaulyje, kai įminimas pateikiamas nekaltas. Kartu su kūniškumu aptinkamos ir kitos karnavalo pasaulėjautai būdingos temos: profanacija ir parodijavimas, jauno / naujo - seno kaita, dviejų nesuderinamų dalykų gretinimas, išvirkščias" pasaulis bei gyvenimas atvirkščiai. Taigi iš čia pateiktos aprašomosios kai kurių mįslių temų analizės matyti, kad mįslės gana ryškiai atstovauja alternatyviai, liaudies juoko kultūros sričiai. Mįslėse dažnai mėgstama diskutuoti, kvestionuoti ir parodijuoti oficialiosios, rimtosios kultūros teiginius. 1 M. M. Бахтин. Проблемы поэтики Достоевского. M., 1979, p ; Michail Bachtin. Dostojevskio poetikos problemos. V., 1996, p Ten pat, ras. leid., p ; liet. leid. p Donatas Sauka. Tautosakos savitumas ir vertė. V., 1970, p. 321, Dėl lengvo ritmo, nesudėtingos melodijos, paprastos kupleto formos šias daineles galima kurti, improvizuoti čia pat, vietoje, prireikus keičiant turinį, duodant valią fantazijai. <...> Talalinės neįsivaizduojamos be obsceniškumo, kuris būdingas daugiau kaip pusei visų Lietuvių tautosakos rankraštyne esančių šio žanro dainų. Dabar erotiniai elementai dažniausiai suvokiami tik kaip pasišaipymo, išjuokimo priemonė, nors seniau jie buvo apeigos dalis. Tokia, mūsų nuomone, nešvanki daina nieko nešokiruodavo. Kaip teigia Vincas Krėvė-Mickevičius, per vestuves dainuojamos šios, kitu atveju visai neįmanomos dainos, o tuo metu pačių doriausių mergų dainuojamos viešai." - Edmunda Vengrytė. Lietuvių talalinės. - Tautosakos darbai, [t.] VIII(XV). V., 1998, p Jūratė Šlekonytė. Lietuvių melų pasaka Šarkų bažnyčia" (ЛТ 1932) ir jos rusiškos paralelės. - Tautosakos darbai, [t.] XIII(XX). V., 2000, p D. Sauka. Min. veik., p Beje, mano manymu, tiek šios, tiek erotiškosios mįslės dažniau sukelia ne sumišimą ar erotišką atmosferą, o juoką, bent jau šiuolaikiniams dvidcšimtmcčiams-trisdcšimtmcčiams. 190

10 Tarpusavyje bendraujantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams (3-6 merų) vien žodžiai, reiškiantys ekskrementus, kelia nevaldomus, ilgus juoko protrūkius. 8 Jonas Balys. Tautosaka. - Lietuvių enciklopedija, t. 15. V., 1990, p D. Sauka. Lietuvių tautosaka. V., 1982, p ,0 Aelita Kensminienė. Lietuvių mįslių skelbimo ir tyrimo apžvalga. - Tautosakos darbai, [t.] X(XVII). V., 1999, p M M. Бахтин. Творчество Франсуа Рабле и народная культура Средневековья и Ренесанса. М., 1990, р Kazys Grigas. Smulkioji lietuvių tautosaka. - Lietuvių tautosaka, t. 5: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai. V., 1968, p LLTI lietuvių mįslių kartotekoje mįslės skirstomos pagal įminimus ir išdėstomos pagal abėcėlę, tad Priede yra tos mįslės, kurių įminimai prasideda raidėmis, esančiomis pirmojoje abėcėlės pusėje. 14 Pavyzdžiui, J. Levino straipsnyje (Ю. Левин. Семантическая структура загадки. - Паремиологический сборник. М., 1978, р ) pagal jo pateikto pirminio aprašymo tipą išskiriamos segmentinės" mįslės ir negatoriai. 15 Bronė Stundžienė. Laikas liaudies dainose. - Tautosakos darbai, [t.] IX(XVI). V., 1998, p Gražina Kadžytė. Gaidys lietuvių patarlėse. - Tautosakos darbai, [t.] VI-VII(XII-XIV). V, 1997, p PRIEDAS POPULIARIAUSI MĮSLIŲ TIPAI, išskirti iš pusės lietuvių mįslių kartotekos 1. Turi kojas - nevaikšto, turi plunksnas - neskrenda, [turi šiaudų - neėda,] turi dūšią, bet ne visada. Lova. ~ 580 vnt. 2. Kur buvęs, kur nebuvęs, capt už bobos bambos. Durys / klemka / klengė / rankena. ~ 500 vnt. 3. Du kiškeliai / zuikučiai pjaunas, balti kraujai teka. Girnos. ~ 320 vnt. Kiti variantai: du šuneliai ~ 50 vnt., du gaidžiukai 20, du vilku pilku 15, du broliukai 10, du meitėliai / kiaulės / paršeliai 10, du katinai 9, du oželiai 7, du baroniukai 4, dvi meškytės 4, du karveliai 3, du jaučiai Maža moterėlė / žmonelė / mergelė / aukso / šviesi / laiba / graži panelė / ponaitytė / sena bobutė visą svietą dengia. Adata. ~ 420 vnt. 5. Sesė / merga / pana / marti pirty, o jos kasos lauke. Morka. ~ 400 vnt. 6. Girion / laukan eina, namo žiūri, namo eina, girion / laukan žiūri. Kirvis / dalgis. ~ 400 vnt. (girion, ats.: kirvis / dalgis) + 70 vnt. (laukan, ats.: dalgis). 7. Miške gimęs, miške augęs, pareina namo kepurių kilnoti. Kryžius. ~ 380 vnt. 8. Dvi seselės per kalnelį / ežią nesueina. Akys. ~ 360 vnt. (per kalnelį) + 50 vnt. (per ežią). 9. Pilnos laktelės / pilnas pečelis / pilna trobelė / kamarėlė baltų vištelių. Dantys. ~ 260 vnt. (laktelės) + 50 vnt. (pečelis) + 50 vnt. (trobelė / kamaraitė). 10. Pramuši ledą-rasi sidabrą, pramuši sidabrą-rasi auksą. Kiaušinis. ~ 350 vnt. 191

11 11. Keturi broliai / keturios sesytės vienon duobėn myža. Karvę melžia. ~ 180 vnt. (broliai) vnt. (sesytės). 12. Už šunį mažesnis, už arklį didesnis. Balnas. ~ 250 vnt. Už arklį didesnis, už kiaulę mažesnis. ~ 60 vnt. 13. Raudonas[-i] gaidys[-džiai] po žeme gieda [miega, tupi, kapojas]. Burokas vnt. 14. Kad atsikeltų - dangų paremtų, kad prašnekėtų - daug pasakytų, kad rankas turėtų - vagį sugautų. Kelias. ~ 310 vnt. 15. Du ratai pagiryje stovi. Ausys. ~ 200 vnt vnt. panašių. 16. [Bėga] meška maurodama, baltas pusnis / sniegą / baltus ūsus pustydama. Girnos, miltai. ~ 270 vnt. (pusnis / sniegą) + 30 vnt. (ūsus). 17. Geležinė / plieninė kumelaitė, kanapinė uodegaitė. Adata. ~ 290 vnt. 18. Dviem pupom / dvi pupelės / visą lauką apsėja. Akys. ~ 270 vnt. 19. [Sėdi] senis / aukšta pana ant stogo ir pypkę rūko. Kaminas. ~ 220 vnt. (senis) + ~ 35 vnt. (aukšta pana). 20. Suraizgyta sumazgyta, gale lauko pastatyta. Akėčios. ~ 250 vnt. 21. Trijų palų tvartas / gurbas / dvaras [, viduryje baltas]. Grikis vnt. (tvartas) + 50 vnt. (kt.) 22. Šimtu vytas, šimtu pintas, šimtu pavijotas. Kopūstas vnt. 23. Šuliny torielka/ sūris / raguolis. Mėnuo vnt. (torielka) + 70 vnt. (sūris) + 40 vnt. (raguolis). 24. Tėvas negimęs, sūnus į karą išjojo / jau pražilęs / padangėmis skraido. Dūmai vnt. 25. Ruda radinaitė, žalia kepuraitė. Morka vnt. 26. [Kai buvau] jauna, rože žydėjau, kai pasenau, akis įgavau, pro tas akis pati išlindau. Aguona vnt. 27. [Atsirito] daili / maža bačkelė [be šulų, be lankų], viduje dvejopas alus. Kiaušinis vnt vnt. (atsirito, be šulų...). 28. [Kai buvau] merga - mergavau, [kai buvau] marti - martavau, kai pasenau, akis įgavau, per tas akis pati išlindau. Aguona vnt. 29. Kojom mina, pilvu trina, kur žiojas [skylė], ten kiša / kišk dešrą. Audžia vnt. 30. Atmeta vieną blauzdą [kišką, kinką, šlaunį] į vieną pusę, kitą- į kitą, į vidurį kiša plaukuotą. Kinko arklį vnt. 31. Kabo kabikas, tupi tupikas. Kad kabikas nekabėtų, tai tupikas netupėtų. Katinas / katė ir lašiniai vnt. 32. Žiba kaip žaltys, ėda kaip arklys. Dalgis vnt. 33. Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta. Durys vnt. 34. Dieną kaulus nešioja, vakare / naktį žiopso. Batai / klumpės vnt. 35. Juodas varnas kranktelėjo, visa giria linktelėjo. Kunigas vnt. 36. Mėsos puode geležis verda. Arklys pažabotas vnt vnt. panašių. 37. Šuo be žarnų loja. Mintuvai vnt. 38. Dešimt vyrų talulokų / lelijokų / ledokų / kazokų / ribokų / šabaldokų traukia tinklą ant pirdokų/ aplink pirdžiaus klojimą. Kelnes mauna vnt. 192

12 39. Akmens kojos, medžio liemuo, šiaudų kepurė. Namas vnt. 40. [Maži] lašai didelę pirtį pargriauna. Kiaulė ir paršiukai vnt. (maži lašai) + 90 vnt. (lašai). 41. Moterėlė vienkojėlė šimtą rūbų dėvi. Kopūstas vnt. 42. Daili daili / maža maža kamarėlė / kamaraitė / trobelė pilna kultuvėlių. Burna ir dantys vnt. 43. Ateina ubagas / diedukas / žmogus / ponas ant kriukių, kaulo buma, mėsos barzda. Gaidys vnt. 44. Kaulo burna, mėsos barzda, ir velnio nebijo. Gaidys vnt. 45. Baltos lankos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano. Knyga vnt. 46. Be rankų, be kojų į medį įlipa. Apynys vnt. 47. Nuėjau į mišką be kirvio, be kalto, parsinešiau dvi geldas, dvi lašinių paltis, ylai kotą, katilui dugną. Gilė vnt vnt. panašių. 48. Riesčiau dieną, riesčiau naktį, Dievo diržo nesuriesčiau. Kelias vnt. 49. Ne tiek dvare dvaronų, kiek avino galvoj ronų. Kulbė / kaladė vnt. 50. Višta nupešta, patvorin įkišta. Kultuvė vnt. 51. Viršum dvaro blynas karo. Mėnuo vnt. 52. [Juoda] lydeka panėrė, visą girią pakėlė. Dalgis vnt. + 2 vnt. žibąs žaltys + 1 vnt. plieninis ungurys. 53. Be akių, [be kojų] aklus / neregius vedžioja. Lazda vnt. 54. Miške gimęs, miške augęs, pareina į namus loti. Mintuvai vnt. 55. Juodas jautis / arklys / veršis / žirgelis / karvė / kumelaitė [per tvorą] šoka / ant dirvono šokinėja - pėdų nė žymelės. Blusa vnt. 56. Lopas ant lopo, adatos nė dūrio. Kopūstas. ~ 130 vnt. 57. Kunigo rankovė midų geria. Aukštinis / kaminas vnt. 58. Nevalgo ir negeria, o vis gyvas. Laikrodis vnt. 59. Juoda višta ant raudonų kiaušinių. Katilas ir ugnis vnt. 60. Mėsos stirta, geležimi paspirta. Arklys pažabotas vnt. 61. Septynios mylios tilto, o už to tilto - lelija / kvietkas / žolynas / vainikas. Gavėnia ir Velykos (lelija) + 50 (kiti) vnt. Septynių mastų / varstų tiltas, viename gale dešra, kitame kiaušinis. 14 vnt. 62. Šepetys repetys aukštą pilį pastatys. Grėblys vnt. 63. Du bėga, du veja, šeši šimtai / šimtų šimtai švilpia. Arklys bėga / arkliu važiuoja vnt. 64. Tartila / tėvas - sieksnis, Tartilienė / motina - mastas, Tartiliukai / vaikai - po sprindžiuką. Grėblys vnt. (Tartila) vnt. (tėvas). 65. Be durų, be langų, pilna gryčia / troba / bažnyčia žmonių. Agurkas vnt. 66. Vasarą molis, žiemą brolis. Krosnis vnt. 67. Saldus gardus, ant torielkos / lėkštės / stalo nepadedamas. Miegas vnt. 68. Be dūšios, be kvapo teisybę pasako. Laikrodis vnt. 69. Stovi kuolelis / pagalys / paika / lazdutė, ant to / to kuolelio / pagalio / paikos / lazdutės dvarelis, o ten yra tūkstantis / šimtai. Aguona vnt. 70. Kalnais nuginiau, kalnais / kloniais parginiau, šimtų šimtais skaičiavau, vieną praganiau ir to paties pasigedau. Audžiant siūlas nutrūko vnt. 71. Šarangė varangė po suolu pasirangė. Kulbė, kaladė vnt. 193

13 72. Surazgytas, sumazgytas eina keliu / per laukus baubdamas / maurodamas / birbdamas. Būgnas. ~ 100 vnt. 73. Marga karvytė / marga kalytė / margas [aklas] karvelis [paukštelis, balandis ir 1.1.] po pasaulį laksto. Laiškas vnt. 74. Pilvas prie pilvo, plaukas prie plauko, vidury kyšu pakyšu / stačias / ilgas. Pora arklių pakinkytų. ~ 100 vnt. 75. Gyslos tamposi, kudlos kratosi, o nuogas kūnas skylės ieško. Audžia. ~ nep. 100 vnt. 76. Stovi ąžuolas, ant to ąžuolo dvylika šakų, ant tų šakų po keturis lizdus, kiekviename lizde - po septynis kiaušinius, vienas galas juodas, kitas baltas. Metai, mėnesiai, savaitės, dienos ir naktys. ~ 100 vnt. 77. Du duria / joja, du moja, duriama boba putoja. Minko duoną. ~ 65 (duria) + 25 (joja) vnt. 78. Trinugaris žirgas, dvinugaris raitelis [, balto vario kamanos]. Linų mintuvai. ~ 90 vnt. 79. Miške gimęs, miške augęs, namo parėjęs moteriškos užsigeidė. Kalvaratas. ~ 90 vnt. 80. Tėvo diržas nesulenkiamas, motkos skrynia nepakeliama, sūnaus žirgas nesugaunamas [, sesers kasa nesupinama]. Kelias, žemė, vėjas / ugnis / ežeras / jūra / upė / saulė. ~ 90 vnt. 81. Du Štarai [štarina] / du narai [narina], du vanagai [kabina], šnypšlys nabagas / pats piršlys paskui sėlina. Artojas / aria. ~ 80 vnt. 82. Juoda karvė užbliovė, visą svietą išgriovė. Naktis. ~ 80 vnt. 83. Gaidys paluby, gaidžio grobai pažemy. Laikrodis. ~ 80 vnt. 84. Senas seneliukas / gražus / raudonas ponaičiukas, šiknoj šakaliukas. Obuolys. ~ 80 vnt. 85. Juodas [šėmas, palšas] jautis / juoda [marga, balta] karvė dangų laižo. Debesis. ~ 80 vnt. 86. Vandeny gimęs, vandeny augęs, o vandens bijo. Druska. ~ 70 vnt. 87. Tupi kampe trupinys, nepaves jo nei arklys. Krosnis. ~ 70 vnt. 88. Grigas Grigulis miške [ežioj] atsigulęs, lapą pasiklojęs, lapu užsiklojęs. Agurkas. ~ 70 vnt. 89. Laukas arklys pro vartus žiūri. Mėnuo. ~ 70 vnt. 90. Ant Bubino / bolino / barino / mėsų / pilių kalno geležiniais jaučiais / geležine žagre aria. Avį kerpa. ~ 70 vnt. 91. Ąžuols ąžuolinis, šimtą šakų šakotinis, ant kožnos šakelės po lizdelį, kožnam lizdely po kiaušelį. Kanapė. ~ 70 vnt. 92. Aukšta boba viena koja šimtą vyrų pakuoja. Aguona. ~ 70 vnt. 93. Vienu pagaliu dvi krosnis pakuria. Karvė nosį laižo. ~ 70 vnt. 94. Krito / pargriuvo / išgriuvus / ištiesta / stovi ąžuolas / eglė / medis / juosta per visą svietą, genys kapojo per visą vieką. Kelias, arklys [, žmogus]. ~ 70 vnt. 95. Marti šių metų su šimtu nuometų. Kopūstas. ~ 70 vnt. 96. Atskrido paukštis be sparnų, įkando žmogui be dantų. Kulka. ~ 70 vnt. 97. Ne medis, bet su lapais, ne drabužis, bet susiūtas, ne žmogus, o visą teisybę pasakoja. Knyga. ~ 70 vnt. 194

14 98. Tu turza keverza / kiuza-keverza / tururzakė veržė / keverza keverzoj a visą lauką apkeverzoja. Akėčios. ~ 70 vnt. 99. Kai jauna buvau, stačia daviau, kai pasenau, pasitursinau. Alaus bačka. ~ 65 vnt Du gauruoti susiklojo, vieną pliką pakavojo. Akys. ~ 65 vnt Pilnas tvartas raudonų gyvulių/jaučių / arklių / vištyčių / paršelių. Įbėgo vienas juodas [jautis / arklys /...], visus išvaikė. Kačerga. ~ 60 vnt Boba / merga kėpso, skylė vėpso, apie skylę kermošius. Avilys su bitėmis. ~ 60 vnt Turi sparnus, bet nelekia. Vėjo malūnas. ~ 60 vnt Nei sopa, nei serga, o vis dejuoja. Kiaulė. ~ 60 vnt Meška su kišenėm. Krosnis. ~ 60 vnt erelių, 50 karvelių, 365 drabni paukšteliai / zylės / žvirbliai / špokai vieną kiaušinį sudėjo. Metai. ~ 60 vnt Kaulo burna, mėsos barzda. Gaidys. ~ 60 vnt [Lėkė] paukštis / vanagas / žvėriukas pro Dievo namus / per bažnyčią ir sako: Dievuliau, Dievuliau, visas turtas / darbas / procia dega!" Bitė mato bažnyčioje žvakę. ~ 60 vnt Maža bobelė mūrinėj trobelėj lotyniškai gieda. Kregždė. ~ 60 vnt Šmaukštė paukštė per marias lėkė, jos uodega gvoltu rėkė. Kulka. ~ 60 vnt Dieną naktį eina, niekad nenueina. Laikrodis. ~ 60 vnt Vasarą eglaitė, žiemą karvaitė. Kanapė. ~ 60 vnt Žemyn lipo, aukštyn šiko. Grąžtas. ~ 60 vnt Šnypšlys purdupelis / padubelis / padubakis / šmaikštynė padarynė, šešios akys, trys šikinės. Aria / artojas. ~ 50 vnt Dyvinas bernas, invijos kelnės. Grąžtas. ~ 50 vnt Dusyk gema, o tik vieną sykį miršta. Gaidys. ~ 50 vnt Dusyk gema, o tik vieną sykį miršta, nė karto nekrikštytas, o velnias bijo. Gaidys. ~ 50 vnt Eina be kojų, muša be lazdos. Laikrodis. ~ 50 vnt Kiaulė švino, uodega lino. Adata. ~ 50 vnt Širmis / Širvis šika, uodega rizga. Grąžtas. ~ 50 vnt Ponas ant ponios lipdamas, sausą į šlapią kišdamas, sako: Padėk Dieve!" Laivo nuleidimas į vandenį. ~ 50 vnt Baltas bybukas, raudona pizukė. Avietė. ~ 50 vnt Vėjas pučia, kūšys kruta, kiaušiai tabaluoja. Obels lapai ir obuoliai. ~ 50 vnt Keturšakis, keturlapis / ąžuolaitis, kunkuolaitis, viršuj mėnuo / ant viršūnės saulė / teka. Jurginas. ~ 50 vnt Dvi žvakės žiba abipus kalnelio. Akys. ~ 50 vnt Ilgakaklis midų geria. Kaminas. ~ 50 vnt Žiemą nuogas, vasarą kailiniuotas. Medis. ~ 40 vnt. 195

15 CORPOREALITY IN LITHUANIAN RIDDLES - THE CONTRIBUTION OF FOLK JEST CULTURE AELITA KENSMINIENĖ Summary With reference to the descriptive method, the article discusses Lithuanian riddles possessing the features of jest (carnival) literature (according to Michail Bachtin). Both the list of the most popular riddle types, i.e. with from 50 to 500 variants contained in the first part of the card index of Lithuanian riddles and separate individual examples serve to draw certain conclusions. The analysis of approximate estimates suggests an assumption that a third part of the topic matter of Lithuanian riddles is close to the jest world outlook. The essential feature of the images created by such riddles is corporeality, the latter being an element of materiality peculiar to images of all-type riddles. In most cases the aim of these riddles is to provoke a guesser to laugh either due to amazement or bewilderment or satisfaction. Corporeality in riddles receives an open expression of both sexes and their relationship, abnormalities or destruction in a human body, nutrition (sustenance and excretion). On the other hand, the images of the most unconventional or drastic riddles are not very popular, and relaxation reaches its ultimate in the cases of an innocent presentation of a guessing answer. Alongside corporeality, profanation and parody, the change of young/new to old, the combination of two incompatibles, the world "upside down" or inverse life are the other features common to the jest world outlook and also met in the cases of the type. Summing up, riddles rather obviously represent the alternative sphere of folk jest culture and frequently present the soil for discussion, questioning and parody of the statements of official, serious culture. Gauta