Serumo karotenoidø kiekio tyrimas ir sàsajos su gyvensenos bei demografiniais veiksniais lietuviø populiacijoje

Transcription

1 MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2015, t. 17, Nr. 3(67), p Serumo karotenoidø kiekio tyrimas ir sàsajos su gyvensenos bei demografiniais veiksniais lietuviø populiacijoje Asta Maþeikienë Þydrûnas Daunoravièius Zita Auðrelë Kuèinskienë Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinës medicinos katedra M. K. Èiurlionio g. 21, LT Vilnius Department of Physiology, Biochemistry, Microbiology and Laboratory Medicine, Faculty of Medicine, Vilnius University El. paðtas: Santrauka Ávadas. Ka ro te noi dai tai na tû ra lûs au ga li niai pig men tai, pa si þy min - tys stip rio mis an ti ok si da ci në mis sa vy bë mis. To dël jie svar bûs ti riant ligas, ku riø etio pa to ge ne zë je da ly vau ja ok si da ci nio stre so su kel ti pa þei - di mai. Ta èiau la bai ma þai þi no ma apie ðiø jun gi niø kon cen tra ci jas Lie - tu vos gy ven to jø po pu lia ci jo je. Ðio ty ri mo tiks las bu vo áver tin ti se ru mo ka ro te noi dø vi du ti næ kon cen tra ci jà ir gy ven se nos bei de mo gra finiø veiks niø po vei ká ka ro te noi dø kie kio ávai ro vei. Metodai. Ðeðiø serumo karotenoidø liuteino, zeaksantino, - ir -ka ro te no, -krip tok san ti no ir li ko pe no kie kiai bu vo nu sta ty ti 232 (47,2 % vyrø, 52,8 % moterø) tiriamosios grupës asmenø serume efektyviosios skysèiø chromatografijos (ESCh) metodu. Dalyviai buvo apklausti naudojant patvirtintà klausimynà. Asociacija tarp karotenoidø kiekio ir lyties, sezoniðkumo, KMI, alkoholio vartojimo bei rûkymo buvo ávertinta tie si nës re gre si jos me to du. Vi dur kiø skir tu mams nu sta ty ti tai ky ta. Statistinei analizei naudota IBM SPSS (V.21) programinë áranga. Re zul ta tai. Ap skai èiuo ta vi du ti në se ru mo ka ro te noi dø kon cen tra - ci ja ( mol/l): liu tei no + ze ak san ti no (0,277 ± 0,144), -ka ro te - no (0,165 ± 0,124), -ka ro te no (0,526 ± 0,414), -krip tok san ti - no (0,128 ± 0,128), li ko pe no (0,56 ± 0,305), ben dra (1,57 ± 0,76). Se zo nas ir ly tis tu rë jo sta tis tið kai reikð min gà (p<0,005) áta kà tiek pa vie niø ka ro - te noi dø, tiek ben drai jø kon cen tra ci jai. Mo te rø se ru me ben dras ka ro te - noi dø kie kis bu vo reikð min gai (p=0,0015) di des nis nei vy rø (ati tin ka mai 1,75 ± 0,8 ir 1,41 ± 0,69 mol/l). Ma þiau sia ka ro te noi dø kon cen tra ci ja bu vo pa va sa rá (1,31 ± 0,64 mol/l), di dþiau sia ru de ná (1,76 ± 0,85 mol/l). Ma þes ni - ir -karoteno kiekiai nustatyti antsvorio turinèiø ir nutukusiø bei itin didelio fizinio aktyvumo asmenø grupëse. Iðvados. Tiek bendra, tiek ir pavieniø karotenoidø lietu - viø populiacijoje yra viena maþiausiø, palyginti su kitose Europos ðalyse atliktø analogiðkø tyrimø rezultatais. Sezonas ir lytis svarbiausi demografiniai ir gyvensenos veiksniai, darantys átakà serumo karotenoidø kiekiui. Reikð mi niai þo dþiai: an ti ok si dan tai, ka ro te noi dai, ok si da ci ja, lais vie - ji ra di ka lai. ÁVADAS Oksidacija þmogaus organizme nuolat vyks tan tis pro ce sas, ku rio me tu susidaro laisvieji radikalai (LR) ne - stabilios molekulës ar jø dalys, turin - èios nesuporintà elektronà [1, 2]. Fizio lo gi në mis sà ly go mis or ga niz mas LABORATORINË MEDICINA 2015, t. 17, Nr. 3(67) 95

2 Asta Maþeikienë, Þydrûnas Daunoravièius, Zita Auðrelë Kuèinskienë geba apsisaugoti nuo þalingo minëtø da ri niø po vei kio. Ta èiau dël ávai riø tiek en do ge ni niø pro ce sø, tiek eg zo ge - ni niø prie þas èiø stre so, uþ de gi mo, rûky mo, al ko ho lio var to ji mo, ap lin kos uþterðtumo ar senëjimo laisvøjø ra - dikalø susidarymas suintensyvëja, jie sà vei kau ja su làs te liø bio mo le ku lë - mis: DNR, bal ty mais, li pi dais, ir juos paþeidþia [3 5]. Tai sukelia oksidaciná stresà. Nustatyta daugiau nei ðimtas ligø, pavyzdþiui, vëþys, ðirdies ir krau - jagysliø ligos, Alzheimerio liga ir kt., kuriø patogenezëje dalyvauja laisvieji radikalai ir kiti reaktyvûs deguonies dariniai. Jie greitina ir senëjimo pro - ce sà [1, 6 10]. Ypa tin gà vaid me ná ða li nant re ak - ty viø de guo nies da ri niø kenks min gu - mà, to kiu bû du slo pi nant ok si da ci ná stre sà, at lie ka an ti ok si dan tai ka ro te - noi dai na tû ra lûs au ga li niai pig men - tai [11, 12]. Dau giau nei 95 % þmo - gaus mais te ir or ga niz me ap tin ka mø ka ro te noi dø su da ro -ka ro te nas, -ka ro te nas, li ko pe nas, liu tei nas, ze - ak san ti nas, -krip tok san ti nas ir kan - tak san ti nas [13]. Ta èiau ka ro te noi dø bio lo gi nis po vei kis ne ap si ri bo ja vien an ti ok si da ci niu vei ki mu. Ðie jun gi - niai pui kiai þi no mi kaip vi ta mi no A pirm ta kai, jie ga li da ry ti áta kà tarp - làs te li nei sà vei kai, kse no bio ti kø me - ta bo liz mui ar imu ni niam at sa kui. Dël to ka ro te noi dai ge ba slo pin ti ÐKL, na - vi ki niø li gø, os te o po ro zës, akiø ir neu ro de ge ne ra ci niø li gø vys ty mà si [12, 14, 15]. Epi de mio lo gi niø ty ri mø re zul ta - tai pa ro dë at virkð ti ná ry ðá tarp ka ro - te noi dø kon cen tra ci jos se ru me ir rie - ba li nia me au di ny je bei ðir dies ir krau ja gys liø, on ko lo gi niø bei ki tø lë - ti niø ne in fek ci niø li gø daþ nio [16 18]. Ta èiau la bai ma þai þi no ma apie ðiø jun gi niø kie kius lie tu viø po - pu lia ci jo je [19]. TY RI MO TIKS LAS Áver tin ti serumo karotenoidø vidutinæ koncentracijà bei sàsajas su serumo ka ro te noidø kiekio skirtumus lemianèiais gy ven se nos bei de mo gra finiais veiksniais lietuviø populiacijoje. TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAI Ty ri me da ly va vo 223 (47,2 % vy rø, 52,8 % moterø) asmenys, atsitiktinës atrankos bûdu atrinkti ið ðeðiø etnoling vis ti niø Lie tu vos re gio nø. Ti ria - mø jø am þius me tai. Pa grin di - nës tiriamosios grupës asmenø cha - rakteristika pateikiama 1 lentelëje. Dalyviai buvo apklausti naudojant patvirtintà klausimynà. Fizinis akty - vumas vertintas anketinës apklausos bûdu. Tiriamøjø buvo praðoma pagal pateiktus 4 grupiø pavydþius ávertinti savo fizinæ veiklà ir judëjimà darbe bei laisvalaikiu (per paskutinius kelerius me tus). De ta lus gru piø api bû di ni mas pateikiamas 2 lentelëje. Anketinës apklausos bûdu vertinti ir rûkymo (tiriamieji skirstyti á 4 grupes: rû kan èius kas dien, kar tais, ne rû - kanèius, anksèiau rûkiusius) bei alko - holio vartojimo (sudarytos 4 tiriamøjø grupës: daþnai vartojanèiø, kai kada, ne var to jan èiø, anks èiau var to ju siø) áproèiai. Sta tis ti niai duo me nø ap do ro ji - mo me to dai. Kie ky bi niams kin ta - miesiems apraðomoji statistika patei - kiama aritmetiniu vidurkiu ir stan - dar ti niu nuo kry piu (SD), ko ky bi - niams absoliuèiu skaièiumi (n) arba procentine dalimi (%). Kiekybiniø kin - tamøjø pasiskirstymui pagal normaløjá skirstiná nustatyti buvo naudotos histogramos, o atitinkamai statistinei hi po te zei tik rin ti Kol mo go ro vo 1 len te lë. Tiriamosios grupës struktûra ir charakteristika Table 1. The main characteristics of the subjects participating in the study Lytis vyras moteris n=122 n=111 Vidurkis SN Vidurkis SN Amþius (m.) Ûgis (cm) Svoris (kg) KMI Smir no vo kri te ri jus. Kie ky bi niø duo - me nø lo ga rit ma vi mas lei do nau do ti dispersinæ analizæ () pradþioje ne pagal normaløjá skirstiná pasiskirsèiusiems kintamiesiems ir tokiu bûdu buvo palyginti kiekybiniø kintamøjø vidurkiø skirtumai ávairiose grupëse. Vi dur kiø pa ly gi ni mui tarp at ski rø grupiø taikytas Bonferonio kriterijus. Asociacija tarp karotenoidø kiekio ir ly ties, se zo nið ku mo, KMI, fi zi nio ak ty - vumo, alkoholio vartojimo bei rûkymo buvo ávertinta tiesinës regresijos metodu. Nepriklausomas kintamasis bu - vo átraukiamas á regresijos lygtá, jei jo p reikðmë nevirðijo 0,05. Statistinei analizei naudota IBM SPSS (V.21) programinë áranga. Krau jo pa ë mi mas, më gi nio pa - ruo ði mas, lai ky mas ir ga be ni mas. Tiriamieji asmenys á savo gyvenamojo miesto ar rajono pirminës sveikatos prieþiûros centrà atvyko tarp 7:30 ir 10 valandos ryto dvylika valandø iki tyrimo nevalgæ, nerûkæ, nevartojæ alkoholio; èia jiems paimti veninio krau - jo mëginiai (naudotas 5 ml vakuumi - nis më gin tu vë lis BD Vacutainer SST II Ad vance (Becton Dickinson, JAV)). Pra ëjus 40 min., bet ne vë liau kaip po 1 val. nuo krau jo pa ë mi mo më - gin tu vë liai cen tri fu guo ti 10 min aps./min grei èiu (nau do ta 2 len te lë. Fizinio aktyvumo grupiø darbe ir laisvalaikiu apibûdinimas Ta b le 2. Characteristics of physical activity levels at work and during leisure time Fizinio akty - vumo grupë Dar be 1 gru pë Darbas yra ið esmës sëdimas, darbo metu daug nevaikðtoma. Pvz.: darbas prie raðomojo stalo, paprastø detaliø surinkimas ir panaðiai. 2 gru pë Dir bant rei kia ga na daug vaikð èio ti, bet ne rei kia ne ðio ti ar ba kil no ti sun kiø daik tø. Pvz.: klien tø ap tar na vi mas, leng vas pra mo ni nis dar bas, par da - vë jo dar bas, dës ty mas, kai daug vaikð to ma. 3 gru pë Daug vaikð to ma, be to, kil no ja mi daik tai ar ba ten ka daug lai pio ti aukð tyn ir þe myn. Pvz.: pa ðti - nin ko dar bas, sun kes nës pra mo nës dar bai, sta ty - bos, sun kes nis dar bas res to ra ne. 4 gru pë Sun kus fi zi nis dar bas, kai kil no ja mi sun kûs daik - tai ir dir ba ma fi zið kai in ten sy viai. Pvz.: slau gos dar bai, dar bai, rei ka lau jan tys kil no ti sun kius ob - jek tus ir at lik ti sun kius tvar ky mo dar bus. Fizinis aktyvumas Laisvalaikiu Laisvalaikis daugiausia skiriamas skaitymui, televizoriaus þiûrëjimui, kino teatro lankymui ir kitai fiziðkai neaktyviai veiklai. Ma þiau siai 4 kar tus per sa vai tæ ei na ma pa si vaikð èio ti, va þi në ja - ma dvi ra èiu ar ki taip ju da ma. Èia áei na ir ëji mas ar ba va þia vi - mas dvi ra èiu á dar bà bei at gal, sek ma die ni niai pa si vaikð èio ji mai, ne sun kus dar bas so de, þve jy ba, sta lo te ni sas, þai di mas këg liais. Lais va lai kis ski ria mas bë gio ji mui, plau ki mui, lau ko te ni sui, bad min to nui, ae ro bi kai ir ki toms pa na ðioms jud rioms spor to ða - koms. Ðiai gru pei pri klau so sun kes ni so do dar bai. To kia veik la tu ri bû ti uþ si i ma ma bent 3 kar tus per sa vai tæ. Lais va lai kis ski ria mas sun kioms tre ni ruo tëms bei da ly va vi mui re gu lia riai vyks tan èioms bë gi mo, orien ta vi mo si, sli di në ji mo, plau ki mo, fut bo lo, ran ki nio var þy bo se po rà kar tø per sa vai tæ. 96 LABORATORINË MEDICINA 2015, t. 17, Nr. 3(67)

3 Serumo karotenoidø kiekio tyrimas ir sàsajos su gyvensenos bei demografiniais veiksniais lietuviø populiacijoje LMC-3000 centrifuga (Biosan, Lat vi - ja). Iki ga be ni mo më gi niai lai ky ti esant +2 8 C temperatûrai (ðaldytuve). Ven giant tem pe ra tû ros svy ra vi - mø at ðal dy ti më gi niai ga ben ti le de tem pe ra tû ros po ky èiams at spa rio je tal pyk lo je (pu tø po lis ti ro lo dë þë je). Se - rumo mëginiai per 3 6 val. pristatyti á VUL SK La bo ra to ri nës me di ci nos cen - trà, kur iki tyrimo laikyti ðaldiklyje 80 C tem pe ra tû ro je. Ka ro te noi dø koncentracijos tyrimas ESCh metodu at lik tas per 6 12 mën. nuo më gi niø paëmimo. Kraujo paëmimas, mëginio paruoðimas, gabenimas bei visi tolesni tyrimo etapai atlikti vengiant tiesiogi - nës saulës ðviesos ar intensyvaus dirb - tinio ap ðvie ti mo, kad ka ro te noi dai bû - tø apsaugoti nuo skilimo ar izomeriza - cijos. Ka ro te noi dø kon cen tra ci jos se ru me nu sta ty mas. Ðeðiø serumo ka ro te noi dø liu tei no, ze ak san ti no, - ir -ka ro te no, -kriptoksantino ir likopeno kiekiai buvo nustatyti tiria - mosios grupës asmenø serume ESCh metodu. 1. Ka ro te noi dø eks trak ci ja. Ka - rotenoidø ekstrakcija ir ESCh tyrimas atliktas remiantis Bohm ir kt. metodi - ka [20]. Kaip vi di nis stan dar tas nau - do tas eta no li nis echi ne no no (, -ka ro - ten- 4-onas, ga min to jas Chromadex (JAV)) tirpalas (50 l echi ne no no stan - dar to tir pa lo 10 ml eta no lio). Á mik ro - më gin tu vë lá su 1 ml se ru mo ádë jus 500 l vi di nio stan dar to ti ria ma sis mëginys 30 sekundþiø maiðytas sûkuri niu mai ðy tu vu. Tuo met á më gi ná ádë - ta 400 l hek sa no su 0,1 % bu til hid - rok si to lu e no, mai ðy ta 1 mi nu tæ ir cen - tri fu guo ta 2 mi n u tes. Cen tri fu ga vi mo grei tis aps./min. Eks trak ci jos etapai pakartoti dar du kartus kiek - vienam mëginiui. Pavirðinis (heksa - no) sluoksnis kaskart po centrifugavi - mo perpiltas á naujà mikromëgintuvëlá ir galiausiai visiðkai iðdþiovintas ðvel - niu azo to (N 2 ) du jø (gry nu mas > 99,996 %) srau tu 30±1 C tempera - tûroje. Nuosëdos iðtirpintos naudojant 250 l Me OH (me ta no lis, skir - tas ESCh, 99,9 % gry nu mo (Sigma-Aldrich, (Vokietija)) ir MTBE (tert-bu til me ti le te ris, skir tas ESCh, 99,8 % gry nu mo (Carl Roth (Vokieti - ja)) (1:1, v/v) mi ði nio ir 4 min. cen tri fu - guo tos aps./min grei èiu. Pa vir - ðinis sluoksnis perkeltas á rudo stiklo chro ma tog ra fi ná bu te liu kà, skir tà ESCh (Agilent Tech nol o gies, JAV). Chromatografijos tyrimas atliktas efektyviosios skysèiø chromatografijos sis te ma (Shi ma dzu Pro m i nen ce, Japoni ja), nau do jant C30 (250 mm 4,6 mm; da le liø dy dis 5 m) ESCh kolonëlæ (Stabilty 100) ir ap sau - gi nes prieð ko lo në les (C30, 20 mm 4,6 mm (Dr. Maisch GmbH, Vo kie ti ja)). Ko lo në lës tem pe ra tû ra 23±1 C. ESCh tyrimo metu injekuo - tas mëginio tûris 30 l. Naudota dvi - kom po nen të jud rio ji fa zë ið me tiltert- bu ti leterio ir metanolio, jos tëkmës grei tis 1,3 ± 1 ml/min.; gra dien ti - niø sàlygø kitimas tyrimo metu paro - dytas 3 lentelëje. 3 len te lë. Mobilios fazës sudëties kiti - mas ESCh ty ri mo me tu Ta b le 3. Mobile phase composition dur - ing gradient HPLC analysis Laikas (min) Me OH (%) MTBE (%) 0, Detekcijai naudotas UV regimojo spektro spinduliø spektrofotometrinis de tek to rius (SPD-M20A, Shi ma dzu, Ja po ni ja), ban gos il gis 450 nm (470 nm likopeno i nu - statyti). Vi di nio stan dar to at ku ria mu mas 92±12 %. Tiriamojo mëginio karote - noidai identifikuoti naudojant karote - noidø standartus (kristalø pavidalo, gry nu mas %), skir tus ESCh (gamintojas Chromadex, JAV). Kris ta - linës bûsenos karotenø standartai bu - 4 len te lë. standartø tirpalø koncentracijos apskaièiavimui naudoti tirpikliai, bangos ilgis ir E 1%, 1cm ver tës (Craft ir kt., 1988; Ol me dil la ir kt., 1990; Hart & Scott, 1995; Schier le ir kt., 1995; Brit ton ir kt., 2004) [20] Ta b le 4. Solvents, wavelength and E 1%, 1cm values used for the spectrophotometri - cal detection of carotenoid standard solution concentrations (Craft et al., 1988; Olmedilla et al., 1990; Hart & Scott, 1995; Schier le et al., 1995; Brit ton et al., 2004) [20] Karotenoidas Tirpiklis max (nm) E 1%, 1 cm Praskiedimas (E)-liuteinas Eta no lis :10 (E)-ze ak san ti - nas (E)- -krip tok - santinas Eta no lis :10 Pet ro lio ete ris :20 (E)- -ka ro te nas n-heksanas :20 (E)- -ka ro te nas n-heksanas :20 (E)-li ko pe nas Pet ro lio ete ris :50 1 pav. Serumo karotenoidø chromatogramos pavyzdys Fig 1. Example of HPLC separation of serum carotenoids LABORATORINË MEDICINA 2015, t. 17, Nr. 3(67) 97

4 Asta Maþeikienë, Þydrûnas Daunoravièius, Zita Auðrelë Kuèinskienë vo iðtirpinti tolueno ir cikloheksano mi ði ny je (1:4, v/v); liu tei no ir ze ak san - ti no stan dar tai ið tir pin ti eta no ly je (1:10) ir laikomi ðaldiklyje 20 C tem - peratûroje. Kaskart prieð tyrimà buvo pa ruo ðia mi ka ro te noi dø stan dar tø darbiniai tirpalai. Tuo tikslu minëti standartiniai tirpalai praskiesti jud - rià ja fa ze (MeOH: MTBE (1:1, v/v)) san ty kiu 1:50, 1:100, 1:250 ir 1:500. Chromatografiniam tyrimui naudota po 20 l ðiø darbiniø tirpalø. Periodiðkai buvo atliekamas spek - trofo to met ri nis ka ro te noi dø stan dar - tø tir pa lø kon cen tra ci jos ty ri mas ir kalibravimas. standartø tirpalai skiedþiami santykiu 1:10, 1:20 ar 1:50 etanoliu, heksanu arba petrolio ete riu ir spek tro fo to met ri niu me to - du nustatytas ekstinkcijos koeficien - tas esant ati tin ka mam spe ci fi niam ban gos il giui. Ban gos il gis ir E 1%, 1cm ver tës pa tei kia mos 4 len te lë je. Skaièiavimas: Specifinis ekstinkcijos koeficientas E 1%, 1cm apibrëþiamas kaip teorinis 1 % (t. y. 1 g 100 ml) kon cen tra ci jos tir pa lo absorbcijos dydis 1 cm optinio sluoksnio sto rio kvar ci nio stik lo kiu ve të je. Ka ro te noi do stan dar to tir pa lo kon - cen tra ci ja (c) ap skai èiuo ja ma pa gal for mu læ: c [g/100 ml] = ((E 1 g / 100 ml) / E 1%,1 cm ) pra skie di mo fak to rius, mûsø atveju: E = E karotenoido standarto tirpalo - E tirpiklio c [ g/ml] = E 1000 / E 1%,1 cm 10 praskie di mo fak to rius (10, 20 ar 50) Ið ori në ty ri mø ko ky bës kon tro lë atlikta Vokietijos Jenos Fridricho Ðilerio universiteto Mitybos mokslø insti - tu to Au ga lø bio ak ty viø jun gi niø ty ri - mo laboratorijoje. Variacijos koeficien - tas nevirðijo 10 %. TYRIMO REZULTATAI Ap skai èiuo ta vi du ti në pa vie niø ir bendra se ru mo ka ro te noi dø kon - centra ci ja ( mol/l): liu tei no + ze ak - santi no (0,277 ± 0,144), -krip tok san - ti no (0,128 ± 0,128), -ka ro te - no (0,164 ± 0,124), -ka ro te - no (0,526 ± 0,414), li ko pe - no (0,56 ± 0,305), ben dra (1,57 ± 0,76). Vyraujantys (66 %) kraujo karotenoidai likopenas ir -karotenas (atitin - ka mai 34 % ir 32 %) (2 pav.). Ty ri mo me tu ver tin ti ben dro ir pa - vie niø ka ro te noi dø kie kio se ru me skirtumai atsiþvelgiant á lytá. Moterø seru me ben dros ka ro te noi dø kon cen - tra ci jos vi dur kis bu vo reikð min gai (p=0,0015) didesnis nei vyrø (atitinkamai 1,75 ± 0,8 ir 1,41 ± 0,69 mol/l). Mo te rø gru pë je se ru mo -ka ro te no 2 pav. Tiriamosios grupës asmenø kraujo serumo karotenoidai Fig 2. Blood serum carotenoids profile of the study group 5 len te lë. Lyties lemiami bendros ir pavieniø karotenoidø koncentracijos ( mol/l) vidurkiø serume skirtumai Ta b le 5. Mean serum concentrations ( mol/l) of individual and total carotenoids depending on gender Lytis Vyras Moteris n=122 n=111 (p reikð më) ze ak san ti nas Vidurkis 0,29 0,27 0,16 SN 0,15 0,14 -krip tok san ti nas Vidurkis 0,10 0,16 0,0001* SN 0,09 0,16 -ka ro te nas Vidurkis 0,13 0,21 0,0000* SN 0,09 0,14 -ka ro te nas Vidurkis 0,40 0,66 0,0000* SN 0,32 0,46 Li ko pe nas Vidurkis 0,55 0,51 0,54 SN 0,33 0,27 Vidurkis 1,41 1,75 0,0015* SN 0,71 0,82 6 len te lë. Bendros ir pavieniø karotenoidø koncentracijos ( mol/l) serume vidurkiø skirtumai, lemiami KMI Ta b le 6. Mean serum concentrations ( mol/l) of individual and total carotenoids de pen d ing on BMI kon - cen tra ci ja ( mol/l) Normalus svoris (KMI=18,5 24,9) KMI kategorija Antsvoris (KMI=25 29,9) Nutukimas (KMI 30) n=46 n=89 n=97 (p reikð më) Liuteinas + Vidurkis 0,25 0,29 0,28 0,208 zeaksantinas SN 0,13 0,15 0,14 -krip tok - santinas Vidurkis 0,15 0,14 0,11 0,031* SN 0,14 0,12 0,12 -ka ro te nas Vidurkis 0,19 0,18 0,14 0,034* SN 0,12 0,14 0,11 -ka ro te nas Vidurkis 0,60 0,59 0,44 0,043* SN 0,44 0,47 0,35 Li ko pe nas Vidurkis 0,50 0,54 0,53 0,906 kon - centracija SN 0,25 0,33 0,31 Vidurkis 1,68 1,75 1,50 0,079 SN 0,75 0,85 0,70 98 LABORATORINË MEDICINA 2015, t. 17, Nr. 3(67)

5 Serumo karotenoidø kiekio tyrimas ir sàsajos su gyvensenos bei demografiniais veiksniais lietuviø populiacijoje buvo 1,7 karto, o -ka ro - te no ir -kriptoksantino 1,6 karto di - des në nei vy rø. Nu sta ty ti - ir -ka ro te no bei -krip tok san ti no sta tis tið kai reikð - mingi (p<0,05) kiekiø skirtumai atski - ro se KMI ka te go ri jo se (6 len te lë). Ma - þes në vi du ti në - ir -ka ro te no kon - cen tra ci ja ras ta nu tu ku siø as me nø grupëse, palyginti su normalaus svo - rio tiriamaisiais (Bonferonio kriterijus ati tin ka mai p=0,049 ir p=0,039), nu tu - ku siø jø gru pë je -krip tok san ti no kie - kis nustatytas maþesnis nei antsvorio turinèiø ar normalios kûno masës asme nø gru pë se (Bon fe ro nio kri te ri jus atitinkamai p=0,027 ir p=0,029). Bene didþiausi karotenoidø kiekio skirtumai nustatyti ávairiais metø laikais: vi sø ka ro te noi dø vi du ti nës kon - cen tra ci jos sta tis tið kai reikð min gai skyrësi (p<0,0055) (7 lentelë). Ma þiau sias ben dros ka ro te noi dø koncentracijos vidurkis buvo pavasará (1,31 ± 0,64 mol/l), di dþiau sias ru - de ná (1,76 ± 0,85 mol/l) (3 pav.). Að - tun to je len te lë je nu ro dy tos p reikð mës statistiðkai reikðmingiems karotenoidø kon cen tra ci jø vi dur kiø skir tu - mams atskirais metø laikais. Ty ri mo re zul ta tai pa ro dë, kad ávai - raus fizinio aktyvumo grupëse statis - tið kai reikð min gai (p<0,02) sky rë si -ka ro te no, -ka ro te no bei ben dros ka ro te noi dø kon cen tra ci jø vi dur kiai maþiausi jie buvo laisvalaiká skirianèiø sunkioms treniruotëms bei dalyvavi mui spor to var þy bo se (9 len te lë). Nu - sta ty tas ir reikð min gas (Bon fe ro nio kriterijus, p=0,029) -ka ro te no kie kio 3 pav. koncentracijø vidurkiai ( mol/l) ávai riais me tø lai kais Fig 3. Seasonal differences in the serum serum carotenoid levels ( mol/l) 7 len te lë. Sezoniðkumo lemiami bendros ir pavieniø karotenoidø koncentracijos ( mol/l) serume vidurkiø skirtumai Ta b le 7. Mean serum concentrations ( mol/l) of individual and total carotenoids depending on season zeaksan ti nas Sezonas þiema pavasaris vasara ruduo n=27 n=77 n=53 n=75 (p reikð më) Vidurkis 0,22 0,24 0,35 0,28 0,00004* SN 0,10 0,13 0,18 0,13 -krip tok san ti nas Vidurkis 0,22 0,14 0,11 0,09 0,00011* SN 0,22 0,13 0,10 0,07 -ka ro te nas Vidurkis 0,19 0,14 0,14 0,20 0,00052* SN 0,12 0,13 0,10 0,13 -ka ro te nas Vidurkis 0,52 0,40 0,55 0,65 0,00002* SN 0,32 0,33 0,41 0,48 Li ko pe nas Vidurkis 0,49 0,44 0,58 0,60 0,00549* SN 0,33 0,23 0,35 0,31 Vidurkis 1,59 1,31 1,68 1,76 0,00004* SN 0,68 0,64 0,75 0,85 8 len te lë. p reikðmës statistiðkai reikðmingiems karotenoidø koncentracijø vidurkiø skirtumams atskirais metø laikais (Bonferonio kriterijus) Ta b le 8. p values for statisticaly significant mean differencies of individual and total serum carotenoid concentrations (Bon fer ro ni test) liutenas+zeaksantinas -karotenas pa va sa ris va sa ra ruduo þiema pavasaris vasara ruduo þiema pa va sa ris 0,000 0,120 1,000 pa va sa ris 0,003 0,000 0,063 va sa ra 0,000 0,247 0,006 vasara 0,003 1,000 1,000 ruduo 0,120 0,247 0,357 ruduo 0,000 1,000 1,000 þie ma 1,000 0,006 0,357 þiema 0,063 1,000 1,000 -kriptoksantinas likopenas pa va sa ris va sa ra ruduo þiema pavasaris vasara ruduo þiema pa va sa ris 0,757 0,189 0,027 pa va sa ris 0,180 0,005 1,000 va sa ra 0,757 1,000 0,001 vasara 0,180 1,000 1,000 ruduo 0,189 1,000 0,000 ruduo 0,005 1,000 0,386 þie ma 0,027 0,001 0,000 þiema 1,000 1,000 0,386 -karotenas bendra karotenoidø pa va sa ris va sa ra ruduo þiema pavasaris vasara ruduo þiema pa va sa ris 1,000 0,001 0,022 pa va sa ris 0,007 0,000 0,187 va sa ra 1,000 0,069 0,188 vasara 0,007 1,000 1,000 ruduo 0,001 0,069 1,000 ruduo 0,000 1,000 1,000 þie ma 0,022 0,188 1,000 þiema 0,187 1,000 1,000 sta tis tið kai reikð min gas skir tu mas (p reikð më <0,05) LABORATORINË MEDICINA 2015, t. 17, Nr. 3(67) 99

6 Asta Maþeikienë, Þydrûnas Daunoravièius, Zita Auðrelë Kuèinskienë skirtumas tarp maþiausio (1 grupës) ir saikingo (2 grupës) fizinio aktyvumo gru piø vi dur kiø. Nors -ka ro te no kon cen tra ci jos vi - durkiai statistiðkai reikðmingai sky - rësi tarp atskirø fizinio aktyvumo grupiø dar be (p=0,015) fi zið kai ak ty - viau siø as me nø -ka ro te no kon cen - tra ci jos vi dur kis bu vo ma þiau sias (10 len te lë) ti kë ti na, jog dël per ma þo tiriamøjø skaièiaus minëtoje grupëje (n=28), tarpusavyje lyginant atskiras fizinio aktyvumo grupes, statistiðkai reikðmingo skirtumo nustatyti nepa - vyko (Bon fe ro nio kri te ri jus, p>0,05). Tyrimo metu nebuvo nustatyta statistiðkai reikðmingø bendros ir pavieniø karotenoidø koncentracijø ( mol/l) serume vidurkiø skirtumø ávairius alkoholio ir rûkymo áproèius turinèiø tiriamøjø grupëse (11 ir 12 lentelës). Asociacija tarp karotenoidø kiekio ir ly ties, se zo nið ku mo, KMI, al ko ho lio varto ji mo bei rû ky mo ver tin ta tie si nës re gre si jos me to du. Su da ry to mo de lio (de ter mi na ci jos ko e fi cien tas R 2 =0,226, p=0,001) rezultatai parodë, kad lytis ir sezoniðkumas yra statistiðkai reikðmingai (atitinkamai B=0,284; p=0,005 ir B=0,139; p=0,004) su si jæ su ben dra karotenoidø kraujo se - ru me. RE ZUL TA TØ AP TA RI MAS IR DISKUSIJA Tyrimo metu gautus rezultatus paly - ginæ su kitø Europos ðaliø analogiðkø tyrimø duomenimis, matome, kad lie - tu viø krau jo ka ro te noi dø kon cen tra ci - jos vie nos ma þiau siø, ypaè vy rø (4 pav.) [21]. Lie tu vo je ðios sri ties ty ri - mø at lik ta ne daug. Ne abe jo ti nai reikðmingiausias bendras Lietuvos ir Ðvedijos mokslinis projektas LiVicordia, kurio metu nustatytos statistiðkai reikðmingai maþesnës riebaluo - se tirpiø antioksidantø likopeno ir -ka ro te no kon cen tra ci jos Vil niaus vy rø ne gu Lin èo pin go ti ria mø jø krau - jyje [19]. Buvo rasti itin ryð kûs se zo ni niai ka ro te noi dø kon cen tra ci jø vi dur kiø skirtumai. Labiausiai tikëtina, jog ðie svyravimai veikiami skirtingo maistiniø karotenoidø ðaltiniø vaisiø ir darþoviø prieinamumo ir suvartoji - mo skirtingais metø laikais. Taèiau ka ro te noi dø kon cen tra ci ja krau jy je pri klau so ne vien nuo su mais tu gau - namo ðiø junginiø kiekio. Derëtø pami në ti sà vo kà bio lo gi nis ási sa vi ni - mas, kuris apibûdina suvartoto pro - dukto dalá, patenkanèià á organizmà ir nau do ja mà fi zio lo gi nëms reik mëms arba kaupiamà kaip organizmo atsar - gos [22]. Bio lo gi ná ási sa vi ni mà þmo - 9 len te lë. Fizinio aktyvumo laisvalaikiu lemiami bendros ir pavieniø karotenoidø koncentracijos ( mol/l) serume vidurkiø skirtumai Ta b le 9. Mean serum concentrations ( mol/l) of individual and total carotenoids depending on physical activity during leisure time zeaksantinas Fizinis akytumas (laisvalaikiu) 1 gru pë 2 gru pë 3 gru pë 4 gru pë n=109 n=100 n=20 n=3 (p reikðmë) Vidurkis 0,26 0,29 0,28 0,17 0,12 SN 0,13 0,13 0,21 0,03 -krip tok san ti nas Vidurkis 0,12 0,14 0,09 0,07 0,27 SN 0,13 0,13 0,05 0,04 -ka ro te nas Vidurkis 0,15 0,18 0,18 0,06 0,02* SN 0,13 0,12 0,09 0,03 -ka ro te nas Vidurkis 0,47 0,59 0,64 0,25 0,01* SN 0,41 0,37 0,48 0,08 Li ko pe nas Vidurkis 0,50 0,54 0,53 0,32 0,12 SN 0,31 0,28 0,36 0,20 Vidurkis 1,50 1,73 1,72 0,87 0,02* SN 0,76 0,70 0,84 0,31 10 len te lë. Fizinio aktyvumo darbe lemiami bendros ir individualiø karotenoidø koncentracijos ( mol/l) serume vidurkiø skirtumai Ta b le 10. Mean serum concentrations ( mol/l) of individual and total carotenoids depending on physical activity at work zeaksantinas Fizinis aktyvumas (darbe) 1 gru pë 2 gru pë 3 gru pë 4 gru pë n=79 n=79 n=47 n=28 (p reikð më) Vidurkis 0,26 0,28 0,31 0,24 0,10 SN 0,13 0,14 0,17 0,13 -krip tok san ti nas Vidurkis 0,12 0,14 0,13 0,10 0,32 SN 0,11 0,15 0,12 0,12 -ka ro te nas Vidurkis 0,18 0,18 0,15 0,13 0,06 SN 0,15 0,12 0,11 0,08 -ka ro te nas Vidurkis 0,60 0,61 0,43 0,38 0,02* SN 0,48 0,48 0,25 0,25 Li ko pe nas Vidurkis 0,51 0,58 0,50 0,50 0,52 SN 0,28 0,32 0,30 0,32 Vidurkis 1,67 1,78 1,52 1,35 0,09 SN 0,84 0,85 0,57 0,63 11 len te lë. Rûkymo lemiami bendros ir pavieniø karotenoidø koncentracijos ( mol/l) serume vidurkiø skirtumai Ta b le 11. Mean serum concentrations ( mol/l) of individual and total carotenoids depending on smoking status zeaksan ti nas Rûkymas kas dien kartais ne anksèiau n=40 n=22 n=137 n=34 (p reikðmë) Vidurkis 0,27 0,27 0,28 0,27 0,827 SN 0,14 0,21 0,14 0,12 -krip tok san ti nas Vidurkis 0,09 0,12 0,14 0,14 0,432 SN 0,07 0,09 0,14 0,16 -ka ro te nas Vidurkis 0,12 0,16 0,18 0,16 0,043 SN 0,09 0,08 0,14 0,12 -ka ro te nas Vidurkis 0,36 0,58 0,58 0,45 0,026 SN 0,21 0,51 0,44 0,36 Li ko pe nas Vidurkis 0,51 0,62 0,52 0,52 0,343 SN 0,28 0,33 0,29 0,36 Vidurkis 1,36 1,75 1,70 1,54 0,129 SN 0,55 0,82 0,82 0, LABORATORINË MEDICINA 2015, t. 17, Nr. 3(67)

7 Serumo karotenoidø kiekio tyrimas ir sàsajos su gyvensenos bei demografiniais veiksniais lietuviø populiacijoje 12 len te lë. Alkoholio vartojimo lemiami bendros ir pavieniø karotenoidø koncen - tracijos ( mol/l) serume vidurkiø skirtumai Ta b le 12. Mean serum concentrations ( mol/l) of individual and total carotenoids depending on alcohol intake ze ak san ti nas -krip tok san - ti nas taip, daþnai gaus organizme nemaþai lemia rezorb - cija, kuriai gali turëti átakos tiek sàvei - ka tarp paèiø karotenoidø didelis vieno ið jø vartojimas gali slopinti kitø ásisavinimà [23], tiek tokie fiziologiniai veiks niai kaip ly tis [24]. Reikð min gai didesnis bendras karotenoidø kiekis moterø serume gali bûti siejamas tiek su skirtingais mitybos áproèiais, tiek Alkoholio vartojimas taip, kai kada ne anksèiau var - tojau, dabar nebevartoju n=20 n=175 n=23 n=14 (p reikðmë) Vidurkis 0,27 0,28 0,25 0,30 0,69 SN 0,12 0,15 0,16 0,12 Vidurkis 0,09 0,14 0,09 0,13 0,21 SN 0,06 0,14 0,07 0,10 -ka ro te nas Vidurkis 0,11 0,17 0,17 0,17 0,43 SN 0,05 0,12 0,15 0,15 -ka ro te nas Vidurkis 0,37 0,54 0,58 0,55 0,81 SN 0,18 0,42 0,51 0,54 Li ko pe nas Vidurkis 0,61 0,53 0,50 0,47 0,60 SN 0,41 0,30 0,24 0,31 Vidurkis 1,45 1,65 1,59 1,61 0,85 SN 0,69 0,77 0,78 0,90 su genetiniais ypatumais, nuo kuriø priklauso metaboliniai keliai ir ypaè pernaðos mechanizmai [25]. Gau ti duo me nys apie ma þes nius ir -ka roteno ir bendros karotenoidø koncentracijos vidurkius fiziðkai itin aktyviai laisvalaiká leidþianèiø asmenø grupëje bei nustatytas maþesnis -ka ro te no kie kis sun kø fi zi ná dar bà dir ban èiø jø gru pë je lei dþia da ry ti prie lai dà, jog di de lis fi zi nis ak ty vu - mas gali padidinti reaktyviø deguo - nies dariniø koncentracijà ir sumaþinti antioksidaciná pajëgumà [26]. Cigareèiø dûmai, didelis suvartojamo alkoholio kiekis yra reikðmingi ok - si da ci nio stre so ðal ti niai. Al ko ho lio skilimo metu kepenyse susidaranèios molekulës, citochromo P450 sistemos fermentø veiklos skatinimas, kintamo valentingumo metalø jonø koncentraci jos po ky èiai tai tik ke le tas veiks niø, lemianèiø suintensyvëjusá RDD susidarymà [27]. Antioksidacinëmis savy - bë mis pa si þy min tys mik ro ele men tai yra gynybos prieð laisvaradikalæ oksi - dacijà sistemos dalis, todël svarbu su - prasti sàsajas tarp rûkymo, alkoholio vartojimo ir kraujo antioksidantø kie - kio. Ir nors mûsø tyrimas neparodë statistiðkai patikimo ryðio tarp karote - noidø koncentracijos ir rûkymo ar alkoholiniø gërimø vartojimo daþnio, ty - rimø [28] metaanalizës duomenys ro - do, jog ak ty viai rû kan èiø as me nø krau jy je cir ku liuo jan èio -ka ro te no, -ka ro te no kie kis yra dau giau nei 25 % maþesnis nei nerûkanèiøjø. Taip pat nustatyta, jog minëtø junginiø koncentracijos buvo % maþesnës buvusiø rûkaliø grupëje, palyginti su niekada nerûkiusiais tiriamaisiais. Taèiau tiek mûsø, tiek kitø tyrimø duomenys rodo, jog rûkymas yra silpnai susijæs su provitamino A savybiø neturinèiø karotenoidø liuteino, zeaksantino ir likopeno kiekiu kraujyje. IÐVADOS 4 pav. Vidutinë serumo karotenoidø ávairiose Europos valstybëse [pa gal 21] Fig 4. Mean serum concentration of total carotenoids in different European countries [according to 21] 1. Tiek ben dra, tiek pa vie niø ka ro te - noi dø kon cen tra ci ja lie tu viø po pu lia - cijoje yra viena maþiausiø, palyginti su kitose Europos ðalyse atliktø analo - giðkø tyrimø rezultatais. 2. Sezonas ir lytis turëjo statistið - kai reikð min gà (p<0,005) áta kà tiek pa vie niø, tiek ben drai ka ro te noi - dø kon cen tra ci jai. Mo te rø se ru me bendras ka ro te noi dø kie kis bu vo reikðmin gai (p=0,0015) di des nis nei vyrø (ati tin ka mai 1,75 ± 0,8 ir 1,41 ± 0,69 mol/l). Maþiausia karote - noi dø kon cen tra ci ja bu vo pa va sa - rá (1,31 ± 0,64 mol/l), di dþiau sia ru - de ná (1,76 ± 0,85 mol/l). 3. Maþesni - ir -ka ro te no kie kiai nu sta ty ti ant svo rio tu rin èiø ir nu tu - kusiø bei itin didelio fizinio aktyvumo as me nø gru pë se. 4. Se zo nas ir ly tis svar biau si de - mografiniai ir gyvensenos veiksniai, da ran tys áta kà se ru mo ka ro te noi dø kiekiui. Gauta: Priimta spaudai: LABORATORINË MEDICINA 2015, t. 17, Nr. 3(67) 101

8 Asta Maþeikienë, Þydrûnas Daunoravièius, Zita Auðrelë Kuèinskienë Summary DETECTION OF CAROTENOID CONCENTRATIONS AND THEIR ASSOCIATION WITH LIFESTYLE AND DEMOGRAPHIC FACTORS IN ETHNIC LITHUANIANS Asta Maþeikienë, Þydrûnas Daunoravièius, Zita Auðrelë Kuèinskienë Background. Ca rot en oids are nat u ral pig ments known for their po tent an ti ox i - dant prop er ties. Thus they are ob jects of in ter est in a va ri ety of hu man dis eases whose etiopathology in volves ox i da tive dam age. How ever, lit tle is known about the lev els of these com pounds in the Lith - uanian population. Objectives. The aim of the study was to as sess the mean con cen tra tion of se - rum carotenoids and evaluate the effect of life style and de mo graphic fac tors on vari abil ity of carotenoid sta tus in eth nic Lithuanians. Ma te rial and meth ods. Se rum con - cen tra tions of six ca rot en oids lutein, zeaxanthin, - and -car o tene, -crypto - xanthin and lycopene were mea sured in 232 (47.2% male, 52.8% fe male) study in di - vid u als (45 65y) us ing HPLC method. Par - tic i pants were in ter viewed us ing val i dated ques tion naire. As so ci a tions be tween se - rum carotenoid lev els and gen der, sea son, BMI, al co hol in take and smok ing sta tus were as sessed by lin ear re gres sion method. was used to de ter mine the mean dif fer ences. The sta tis ti cal soft ware IBM SPSS (v.21) was used for the sta tis ti cal anal y sis. Results. Mean con cen tra tions ( mol/l) were cal cu lated for the fol low ing se rum ca - rot en oids: lutein+zeaxanthin (0.277±0.144), -car o tene (0.165±0.124), -car o tene (0.526±0.414), -cryptoxanthin (0.128±0.128), lycopene (0.56±0.305), to - tal (1.57±0.76). Sea son and gen der were sta tis ti cally sig nif i cant in the re gres sion model for all ca rot en oids (p<0.005). Fe - males had sig nif i cantly higher to tal carotenoid lev els than males (1.75±0.8 vs. 1.41±0.69). The low est to tal carotenoid lev els were in spring (1.31±0.64), the high est in au tumn (1.76±0.85). - and -car o tene lev els were lower in study group with very high phys - i cal ac tiv ity, over weight and obese in di - vid u als. Conclusions. In the study pop u la - tion to tal and in di vid ual carotenoid lev - els were one of the low est com pared to the con cen tra tions re ported in other Eu - ro pean coun tries. Sea son and gen der were the most im por tant pre dic tors of in - di vid ual and to tal plasma carotenoid level among oth ers de mo graphic and life - style fac tors. Keywords: ca rot en oids, an ti ox i dants, ox i da tion, free rad i cals, life style fac tors. LITERATÛRA 1. Lobo V, Patil A, Phatak A, Chandra N. Free rad i cals, an ti ox i dants and func - tional foods: Im pact on hu man health. Can J Cardiol 2015; 31(5): Kuèinskienë Z. Laisvaradikalinë ok si - da ci ja, antioksidacinë gynyba ir ligos. La boratorinë medicina 2001; 1(9): Zadak Z, Hyðpler R, Ticha A, Hronek M, Fikrová P, Rathouská J, et al. An ti ox i dants and vi ta mins in clin i - cal con di tions. Physiol Res 2009; 58(1): Azquetaa A, Col lins AR. Ca rot en oids and DNA dam age. Mutat Res 2012; 733: Slimen IB, Najar T, Ghram A, Dabbebi H, Ben Mrad M, Abdrabbah M. Re ac tive ox y gen spe cies, heat stress and oxidative-induced mito - chon drial dam age. Int J Hyperthermia 2014; 30(7): Rao AV, Rao LG. Ca rot en oids and hu - man health. Pharmacol Res 2007; 55(3): Cruickshank TM, Reyes AR, Ziman MR. A sys tem atic re view and meta-analysis of strength training in in di vid u als with mul ti ple scle ro sis or Par kin son dis ease. Med i cine (Bal ti - more) 2015; 94(4): e Domej W, Oettl K, Renner W. Ox i da - tive stress and free rad i cals in COPD im pli ca tions and rel e vance for treat ment. Int J Chron Ob struct Pulmon Dis 2014; 17(9): Montezano AC, Dulak-Lis M, Tsiropoulou S, Harvey A, Briones AM, Touyz RM. Ox i da tive stress and hu - man hy per ten sion: vas cu lar mech a - nisms, biomarkers, and novel ther a - pies. Pharmacogn Rev 2010; 4(8): Ashor AW, Siervo M, Lara J, Oggioni C, Mathers JC. An ti ox i dant vi ta min supplementation reduces arterial stiff - ness in adults: a sys tem atic re view and meta-analysis of randomized controlled tri als. J Nutr 2014; 144(10): Fiedor J, Burda K. Po ten tial role of ca - rot en oids as an ti ox i dants in hu man health and dis ease. Nu tri ents 2014; 6(2): Ginter E, Simko V, Panakova V. An ti - ox i dants in health and dis ease. Bratisl Lek Listy 2014; 115(10): Namitha KK, Negi PS. Chem is try and bio tech nol ogy of ca rot en oids. Crit Rev Food Sci Nutr 2010; 50: Giordano P, Scicchitano P, Locorotondo M, Mandurino C, Ricci G, Carbonara S, et al. Ca rot en oids and cardiovascular risk. Current Pharma - ceu ti cal De sign 2012; 18: Hughes DA. Di etary ca rot en oids and hu man im mune func tion. Nu tri tion 2001; 17(10): Arab L, Steck S. Lycopene and car dio - vas cu lar dis ease. Am J Clin Nutr 2000; 71(6): 1691s 5s. 17. Wolak T, Paran E. Can ca rot en oids at - ten u ate vas cu lar ag ing? Vascul Pharmacol 2013; 59(3 4): Sesso HD, Wang L, Ridker PM, Burr - ing JE. To mato-based food prod ucts are re lated to clin i cally mod est im prove - ments in se lected cor o nary biomarkers in women. J Nutr 2012; 142: Kristenson M, Ziedén B, Ku èins kie - në Z, Elinder LS, Bergdahl B, Elwing B, et al. An ti ox i dant state and mor tal ity from cor o nary heart dis ease in Lith u a - nian and Swed ish men: con com i tant cross sec tional study of men aged 50. BMJ 1997; 314(7081): Frohlich K, Kaufmann K, Bitsch R, Bohm V. Ef fects of in ges tion of to ma - toes, to mato juice and to mato pureé on con tents of lycopene iso mers, to coph - erols and ascor bic acid in hu man plasma as well as on lycopene iso mer pattern. British Journal of Nutrition 2006; 95: Al-Delaimy WK, et al. Plasma lev els of six carotenoids in nine European coun - tries: re port from the Eu ro pean Pro - spec tive In ves ti ga tion into Can cer and Nu tri tion (EPIC). Pub lic Health Nutr 2004; 7: Maiani G, Caston MJP, Catasta G, Toti E, Cambrodón IG, Bysted A, et al. Ca rot en oids: ac tual knowl edge on food sources, in takes, sta bil ity and bio - availability and their pro tec tive role in hu mans. Mol Nutr Food Res 2009; 53(2): Khachik F, Carvalho L, Bernstein PS, Muir GJ, Zhao DY, Katz NB. Chem is - try, dis tri bu tion, and me tab o lism of to - mato ca rot en oids and their im pact on hu man health. Exp Biol Med (Maywood) 2002; 227(10): Jansen MC, Van Kappel AL, Ocke MC, Van t Veer P, Boshuizen HC, Riboli E, et al. Plasma carotenoid lev els in Dutch men and women, and the re la tion with vegetable and fruit consumption. Eur J Clin Nutr 2004; 58: Reboul E. Ab sorp tion of vi ta min A and ca rot en oids by the enterocyte: fo cus on trans port pro teins. Nu tri ents 2013; 5(9): Vaugoyeau M, Decencière B, Perret S, Karadas F, Meylan S, Biard C. Is ox i da - tive sta tus in flu enced by di etary carotenoid and phys i cal ac tiv ity af ter moult in the great tit (Parus ma jor)? J Exp Biol 2015; 218(Pt 13): Cederbaum AI. Al co hol me tab o lism. Clin Liver Dis 2012; 16(4): Alberg A. The in flu ence of cig a rette smoking on circulating concentrations of antioxidant micronutrients. Toxicol - ogy 2002; 180(2): LABORATORINË MEDICINA 2015, t. 17, Nr. 3(67)