NIJOLË SLIÞIENË Lietuviø kalbos institutas 40 KADA KÀ, KADA KUO SEKAME Veiksmaþodis sekti yra daugiareikðmis. Kai kuriomis reikðmëmis jis vartojamas su daiktavardþiø galininku, kai kuriomis kitomis su ánagininku. Su galininku veiksmaþodis sekti eina, kai reiðkia: 1) eiti, vykti ið paskos, pvz.: Vienas po kito, iðsitiesæ ilgoka virtine, j á sekë keturi vyrai rð; Veþimà su karstu sekë vos keli þmonës; Judëjimas èia toks didelis, kad automobilis automobilá seka. Galininkà ðiais atvejais gali pakeisti prielinksniø paskui, paskum (kà), ákandin (ko) konstrukcijos arba prieveiksmiai paskui, paskum, ið paskos, ákandin, pridurmu(i), pridurmais, pvz.: Ðuo seka paskui / paskum ðeimininkà; Ákandin mûsø sekë keli lengvieji automobiliai; Eikite pirma, að seksiu paskui / ið paskos; Ákandin sekë [...] grafo Èapskio dvarø vyriausiasis ágaliotinis Cv; Mikas sekë vis pridurmais Blè; 2) stebëti kà judant, keièiantis, pvz.: Jie po kiekvieno duonos kepimo su baime sekë maþëjanèià rugiø k r û velæ Pt; Sûnûs ir tëvas ðnairuodami seka kiekvienà ponaièio judesá Cv. Kartu su galininku daþnai eina ir ánagininkai akimi(s), þvilgsniu (-iais), pvz.: Vaikai aptilo, tik akimis sekë voveraitæ rð; Ne vienas ðokëjas [...] godþiais þvilgsniais sekë ðitas kaimo graþuoles rð. Galininkà gali pakeisti sudëtinio sakinio ðalutinis dëmuo, pvz.: Aurimas sekë akimis, kaip visa ðeima rinkosi pusryèiauti rð; 3) stebëti (ppr. slapta) kieno nors veikimà norint iðaiðkinti, pvz.: Policija ir þandarai dabar ëmë sekti kiekvienà svetimà þmogø rð; Seku ir seku viðtà, kur ji deda kiauðinius; Jis stropiai sekdavo visà seminarijos gyvenimà Pt. Galininkà ir èia gali pakeisti sudëtinio sakinio ðalutinis dëmuo, pvz.: Caro þandarai sekë, kas platina valdþios draudþiamus raðtus; 4) domëtis dalyko eiga, gilintis á já, pvz.: Anskis stovëjo prie stubelës durø ir atidþiai sekë sveèiø pasikalbëjimus Smn; Mes turime sekti paskutines mokslo naujienas. Ir ðiuo atveju galininkà gali pakeisti sudëtinio sakinio ðalutinis dëmuo, pvz.: Mokiniai atidþiai s e k ë, kaip mokytojas aiðkino matematikos uþduotis.
Penktàja reikðme daryti, kaip kitas daro, imti pavyzdá, juo vadovautis veiksmaþodis sekti eina su ánagininku, pvz.: Jis seka savo mokytoju; Tavim að neseksiu Jb; Vilkiukai vilku seka; Tikras tikintysis klauso Jëzaus balso ir seka Jëzumi Tkst; Be reikalo jis aklai seka ðitais kalbos pavyzdþiais Jb; Taigi pradëk, mielas Liucijau, sekti tø þmoniø áproèiais rð; Raðydamas lietuviðkai, Baranauskas lenkø poezija visai nesekë rð; Tuo tavo mokslu jie, þinoma, neseks Jb; Yra nuomoniø, kad Lietuva pernelyg aklai seka Pasaulio banko rekomendacijomis Tkst; Sudarydamas elementoriø, Maþvydas sekë 1529 m. iðleistu G. Sauromano lotyniðku katekizmu Tkst; plg. su pasekti: Norit, kad Bagdonø Ievute pasekèiau? Pt; Tu èia visai savo tëvuku pasekei (padarei ar nugalvojai visai taip, kaip tavo tëvuko daroma ar galvojama) Jb. Èia pateiktos veiksmaþodþio sekti reikðmës bendrinei kalbai yra bûdingiausios. Tiesa, yra dar viena gana bûdinga reikðmë, bûtent pasakoti, pvz.: Moèiutë seka (vaikams) pasakas, taèiau ji yra gerokai nutolusi nuo anksèiau pateiktø reikðmiø. Veiksmaþodis sekti ðiuo atveju, be galininko, reikalingas dar vieno, nors ir nebûtino, objektinio linksnio naudininko, kuris reiðkia adresatà. Veiksmaþodþio sekti vartojimas pirmosiomis keturiomis reikðmëmis abejoniø paprastai nekelia. Galininkas èia turi tvirtas pozicijas. Kiek kitaip yra su penktàja reikðme. Nors ánagininkas, kaip teigia Jonas Ðukys, èia vartojamas ir bendrinëje kalboje, ir daugelyje tarmiø (ið dalies iðskyrus þemaièius) (Ðukys 1998: 193), vis dëlto kartais já mëgina iðstumti galininkas. Jau Jonas Jablonskis pereito ðimtmeèio treèiajame deðimtmetyje ne kartà yra taisæs galininkà, pavartotà ánagininko vietoje (Jablonskis 1959: 308, 352, 365, 396), o 1928 m. aiðkiai iðdëstë savo nuomonæ, kada su veiksmaþodþiu sekti vartotinas galininkas, o kada ánagininkas. Ðtai kà jis tada raðë: Pats að ið mûsø þmoniø kalbos (ið keliø mûsø tarmiø) su ðituo sekti vartoju (paprastajam ðito veiksmaþodþio reikalui) d u linksniu: 1) ji viðtà s e k a; ðuo kiðká seka (ðuo steigias savo uosle patirti, kur kiðkio nubëgta...); Jonai, jau þandarai tave seka; pasek man pasakà; 2) vaikeli, tu èia savo tëveliu (tëvuku, senoliu) bûsi pasekæs; manim tu èia nesek; ar èia dabar juo seksit (jo pëdomis eisit...)? (Jablonskis 1936: 202) 1. 1 Panaðø galininko ir ánagininko vartojimà su veiksmaþodþiu sekti Jablonskis yra nurodæs ir savo veikale Linksniai ir prielinksniai (þr. Jablonskis 1957: 625, 672). 41
Ánagininkas su penktàja reikðme pavartotu veiksmaþodþiu sekti laikomas norminiu pagrindiniuose lietuviø kalbos norminamuosiuose leidiniuose. Jis teikiamas Dabartinës lietuviø kalbos þodyno visuose leidimuose (1954, 1972, 1993, 2000, 2003). (Tik treèiajame ir vëlesniuose leidimuose, neþinia kuo remiantis, greta ánagininko pateiktas ir galininkas, be to, ánagininkas pateiktas skliausteliuose kaip antraeilis.) Kanceliarinës kalbos patarimuose (1998: 255) teigiama, kad tada, kai veiksmaþodis sekti vartojamas pavyzdþio ëmimo reikðme, dalykas, ið kurio imamas pavyzdys, kuriuo vadovaujamasi, nusakomas ánagininku (seka vadovu; reikia sekti gerais pavyzdþiais), o já vartojant stebëjimo, gilinimosi á kà nors reikðmëmis sekamasis dalykas reiðkiamas galininku (seka ávykius, spaudà). J. Ðukys taip pat nurodo, kad veiksmaþodis sekti reikðme daryti panaðiai, imti pavyzdá ar vadovautis vartojamas su ánagininku (jau ir sûnus s e k a t ë v u) ir kad bendrinëje kalboje, ypaè jos oficialiuosiuose stiliuose, galininkas èia nepageidaujamas (Ðukys 1998: 193). Visiðkai tokia pati veiksmaþodþio sekti vartosena minëtomis reikðmëmis su galininku ar ánagininku pateikta ir Kalbos praktikos patarimuose (1985: 257), nors ne vietoje pavartotas galininkas ten nurodomas tik kaip nerekomenduojama forma (á ánagininkà jis taisomas po brûkðnio, o ne po lygybës þenklo): Sekite tik gerus pavyzdþius ( gerais pavyzdþiais). Taèiau Kalbos patarimø linksniø vartojimo knygelëje (2003: 59) jau aiðkiai pasakyta, kad sekti vartojamas su galininku, kai reiðkia ëjimà ið paskos arba stebëjimà (vaikas tëvà seka), ir su ánagininku, kai reiðkia pavyzdþio ëmimà, vadovavimàsi kuo (vaikas tëvu seka; seka kalbos pavyzdþiais). Taigi galininko ir ánagininko vartojimas su veiksmaþodþiu sekti bendrinëje kalboje yra gana aiðkiai apibrëþtas ir atribotas. Taèiau tarmëse dar yra nemaþa ávairavimo, o tai atitinkamai veikia ir bendrinæ kalbà. Akademiniame Lietuviø kalbos þodyne (XII 339 340) veiksmaþodþio sekti, pavartoto anksèiau nurodyta penktàja reikðme, pavyzdþiø pateikta ir ið bendrinës kalbos, ir ið tarmiø bei aiðkiai joms atstovaujanèiø 19 amþiaus autoriø raðtø (Simono Stanevièiaus, Motiejaus Valanèiaus), taip pat ir ið senøjø 16 17 a. raðtø (Mikalojaus Daukðos, Konstantino Sirvydo), todël ðalia ánagininko èia neretai randame pavartotà ir galininkà. Daþniausiai jis pasitaiko þemaièiø tarmës ir senøjø raðtø pavyzdþiuose. Labai tikëtina, kad galininkas vietoj ánagininko èia vartojamas dël pirmøjø keturiø anksèiau nurodytø reikðmiø átakos. Ypaè atkreip- 42
tinas dëmesys á pirmàjà reikðmæ eiti, vykti ið paskos. Ji galbût galëtø bûti laikoma pirmine veiksmaþodþio sekti reikðme, ið kurios iðriedëjo visos kitos reikðmës, vienos maþiau, kitos daugiau ar net labai daug nuo jos nutoldamos. Ðia reikðme veiksmaþodis sekti paprastai vartojamas su galininku, taèiau tam tikrais atvejais, kai jis reiðkia einant paskui, stengtis nustatyti kieno judëjimo kryptá ar tikslà, vartojamas su galininku ir kelio ánagininku pëdomis, pvz.: Ðuo sekë kiðká pëdomis, arba tik su kelio ánagininku pëdomis, pvz.: Sukilëliø pëdomis seka kelios rusø kuopos rð. O posaká sekti kieno pëdomis áprasta vartoti ir perkeltine reikðme, tada jis ið esmës atitinka ánagininkà penktosios reikðmës iliustraciniuose sakiniuose. Tai liudija ir kai kurie J. Jablonskio pateikti ánagininko reikðmës aiðkinimai, pvz.:...sakydami Jis buvo savo tëvu pasekæs, norim pasakyti, jog jis buvo savo tëvo pëdomis (keliais), pavyzdþiu pasekæs ; dar plg.: Jis tëvu, Kristum (jo mokslu) seka, eina (seka jø pëdomis, keliais ar gyvenimo p a vyzdþiais) (Jablonskis 1957: 625). Galimas daiktas, kad kaip tik ðalia pasakymo sekti kieno pëdomis radosi panaðios reikðmës pasakymai ir su kai kuriais abstrakèiaisiais daiktavardþiais, pvz.: sekti kieno pavyzdþiu (-iais), kieno keliais, kieno mokslu, kieno áproèiais ir kt. Ðalia pastarøjø jau galëjo rastis tos paèios reikðmës pasakymai ir su asmená reiðkianèiø daiktavardþiø ánagininku: sekti tëvo pëdomis, pavyzdþiu, áproèiais sekti tëvu; sekti Kristaus mokslu sekti Kristum (panaðiai kaip tikëti tëvo þodþiais, draugø paþadais tikëti tëvu, draugais). Jeigu veiksmaþodþio sekti penktoji reikðmë tikrai savo kilme siejasi su pirmàja reikðme, kuriai bûdinga vartojimas su galininku, nieko nuostabaus, kad ir su penktosios reikðmës veiksmaþodþiu galininkas pavartojamas vietoje ánagininko. Juo labiau, kad kai kuriais atvejais sunkoka tiksliai nustatyti, ar veiksmaþodis pavartotas pirmàja, ar penktàja reikðme. Pavyzdþiui, Antano Vienuolio sakiná Sukliko moterys, jas sekdami, pravirko vaikai galima suprasti dvejopai: 1) Sukliko moterys, paskui jas eidami pravirko vaikai; 2) Sukliko moterys, jomis sekdami pravirko vaikai, ir tik antruoju atveju vartotinas ánagininkas. Ypaè sumiðæs ánagininko ir galininko vartojimas tada, kai veiksmaþodis sekti (daþniausiai jo prieðdëlinis vedinys pasekti) turi tokià neproduktyvià reikðmæ, kaip atsigimti, bûti panaðiam, pvz.: Kartais ir krikðto tëvais vaikas seka LKÞ; Þiema vasara pasekë bk. Akademiniame Lietuviø kalbos þodyne, kur ðios reikðmºs iliust- 43
raciniø pavyzdþiø yra nedaug, su vienu ir kitu linksniu pateikta net J. Jablonskio sakiniø (pvz.: Tëvà (tëvu) sekæs, bet: Jis buvo savo tëvu pasekæs). Su ánagininku, be galininko, ðiuo atveju konkuruoja dar ir prielinksnio á ir galininko konstrukcija (veikiausiai dël analogijos su sinonimiðku veiksmaþodþiu atsigimti), pvz.: Visai ne á tëvà pasekæs (plg. atsigimæs) DÞ 3 507. J. Jablonskis savo Linksniuose ir prielinksniuose ðios prielinksninës konstrukcijos su veiksmaþodþiu sekti nepateikë, nors taisyti, regis, niekur netaisë. Galbût dël to ji dabar laikoma neteiktina. J. Ðukys jà taiso á ánagininkà: Buvo manoma, kad vaikas seka á krikðtatëvius (= krikðtatëviais) (Ðukys 1998: 395). Su ánagininku veiksmaþodis sekti reikðme atsigimti pateiktas Dabartinës lietuviø kalbos þodyno visuose leidimuose, vadinasi, toks jo vartojimas laikomas norminiu, panaðiai kaip ir vartojimas penktàja reikðme, su kuria reikðmë atsigimti turi nemaþa panaðumo. Ið to, kas èia kalbëta, galima padaryti iðvadà, kad tiek bendrinëje kalboje, tiek tarmëse veiksmaþodis sekti vartojamas su galininku, kai reiðkia judëjimà kam ið paskos, kokiø pokyèiø stebëjimà, ko nors sekimà bei persekiojimà arba domëjimàsi kuo bei gilinimàsi á kà nors. Kai reiðkia pavyzdþio ëmimà ið ko nors, vadovavimàsi, rëmimàsi kuo nors, veiksmaþodis sekti bendrinëje kalboje vartojamas su ánagininku, o tarmëse neretai eina ir su galininku. Dël tarminës vartosenos poveikio galininkas vietoj ánagininko kartais pavartojamas ir bendrinëje kalboje, bet tokia vartosena bendrinei kalbai neteiktina. SUTRUMPINIMAI Gauta 2004 05 12 bk bendrinë kalba. Blè Juozas Balèikonis, jo vertimai. Cv Petras Cvirka, jo raðtai. DÞ 3 Dabartinës lietuviø kalbos þodynas, 3 leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1993. Jb Jonas Jablonskis, jo raðtai. Pt Vincas Mykolaitis-Putinas, jo raðtai. rð raðtai, neturintys atskirø sutrumpinimø. Smn Ieva Simonaitytë, jos raðtai. Tkst Vytauto Didþiojo universiteto Dabartinës lietuviø kalbos tekstynas. LKÞ Lietuviø kalbos þodynas 12, Vilnius: Mokslas, 1981. 44
LITERATÛRA Jablonskis J. 1936: Jablonskio raðtai 5, Kaunas. Jablonskis J. 1957, 1959: Rinktiniai raðtai 1, 2, Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla. Kalbos patarimai 2: Sintaksë: linksniø vartojimas (S 1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2003. Kalbos praktikos patarimai, Vilnius: Mokslas, 1985. Kanceliarinës kalbos patarimai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1998. Ðukys J. 1998: Lietuviø kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Ðviesa. WHICH SHOULD BE GIVEN PREFERENCE AFTER THE VERB SEKTI: ACCUSATIVE OR INSTRUMENTAL? Summary In standard Lithuanian as well as in dialects, the verb sekti (Eng. follow ) is used with the accusative in the meaning of moving after a person or object (e.g. Veþimà sekë ðuo, Eng. The cart was followed by a dog ), observing changes (e. g. Vaikai sekë medyje ðokinëjanèià voveraitæ, Eng. The children were following (observing) the squirrel jumping in the tree ), following in the steps, persecution (e. g. Já seka policija, Eng. Him follows the police ) or taking an interest in something (e. g. Mes sekame mokslo naujienas, Eng. We follow the news of science ). When the verb sekti is used in the meaning of taking good examples, in standard Lithuanian it takes the instrumental case (e.g. Jis seka savo mokytoju, Eng. He follows his teacher ; Sekite tik gerais pavyzdþiais, Eng. Follow only good examples ), whereas in dialects it often occurs with the accusative. Due to the influence of dialects, the accusative often substitutes the instrumental in standard Lithuanian as well. 45