LIETUVOS POÞEMINËS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2002

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS LIETUVOS POÞEMINËS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2002 GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA 2002 2003 INFORMACINIS V I L N I U S BIULETENIS BULLETIN 1

ISSN 1392 1606 LIETUVOS POÞEMINËS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2002 INFORMACINIS BIULETENIS GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA 2002 BULLETIN Lietuvos poþeminës hidrosferos monitoringas 2002: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2002: Bulletin / J. Giedraitienë, K. Kadûnas, J. Arustienë... et al.; Lietuvos geologijos tarnyba. Vilnius: LGT, 2003. 92 p.: iliustr. Santr. angl. Informacinis biuletenis tai periodinis leidinys, kuriame pateikiami kasmetiniai poþeminio vandens valstybinio monitoringo duomenys apie poþeminio vandens bûklæ ir jos kaitos tendencijas. Áprasta, kad jame apþvelgiamos gruntinio vandens slûgsojimo tais metais sàlygos, gruntinio ir gilesniø, pagrindiniø eksploatuojamø vandeningøjø horizontø vandens cheminë sudëtis ir kokybë valstybinio monitoringo postuose. Biuletenyje teikiama informacija ir apie iðsiurbiamo vandens kieká bei græþtiniø ðuliniø bûklæ ðalyje. Be ðiø domenø, ðiame biuletenyje iðanalizuota meteorologiniø sàlygø kaita per pastaruosius keturiasdeðimt metø ir trumpai pateikti pastarojo dvideðimtmeèio gruntinio vandens lygio reþimo pokyèiai. Tikimës, skaitytojus sudomins ir vandens kokybës tyrimø, atliktø Vilniaus ðaltiniuose ir versmëse, rezultatai. Ankstesnius informacinius leidinius galima rasti Lietuvos geologijos tarnybos, Lietuvos nacionalinëje M. Maþvydo, ðalies apskrièiø vieðosiose bibliotekose ir Lietuvos geologijos tarnybos tinklapyje: http:/www.lgt.lt Pasiûlymus ir atsiliepimus poþeminio vandens monitoringo klausimais praðome siøsti adresu: Lietuvos geologijos tarnyba, 2600 Vilnius, S. Konarskio g. 35 arba el. paðtu: janina.giedraitiene@lgt.lt Autoriai: Lietuvos geologijos tarnyba J. Giedraitienë, J. Arustienë, K. Kadûnas, D. Radzevièienë, L. Papievis, Z. Zanevskis Aplinkos ministerija R. Zabulis Atsakingoji redaktorë: J. Giedraitienë LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA, 2003 2

TURINYS CONTENT LIETUVOS POÞEMINËS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2002 PRATARMË... 5 PREFACE 1. POÞEMINIO VANDENS VALSTYBINIS MONITORINGAS 2002 METAIS... 6 NATIONAL GROUNDWATER MONITORING IN 2002 J. Arustienë 2. ORO TEMPERATÛROS IR KRITULIØ KAITOS YPATUMAI BEI PASTEROJO DVIDEÐIMTMEÈIO GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMO POKYÈIAI... 11 PECULIARITIES OF WETHER TEMPERATURE AND PRECIPITATION VARIATIONS AS WELL AS CHANGES IN GROUNDWATER LEVEL REGIME DURING THE LAST TWO DECADES J. Giedraitienë 3. GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS... 21 REGULARITIES OF GROUNDWATER LEVELS FLUCTUATIONS J. Giedraitienë 4. POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA... 29 A REVIEW OF GROUNDWATER CHEMICAL STATUS J. Arustienë, L. Papievis 5. POÞEMINIO VANDENS EKSPLOATAVIMAS... 37 GROUNDWATER ABSTRACION D. Radzevièienë, Z. Zanevskis 6. POÞEMINIO VANDENS KAPTAÞO ÁRENGINIØ KONTROLËS REZULTATAI... 42 RESULTS OF DRILLED WELL EQUIPMENT CONTROL R. Zabulis 7. VILNIAUS ÐALTINIØ IR VERSMIØ GERIAMOJO VANDENS KOKYBËS TYRIMAI... 46 INVESTIGATIONS OF GROUNDWATER QUALITY IN SPRINGS AND SPRING HEADS IN VILNIUS CITY L. Papievis 8. GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA 2002... 53 PRIEDAI ADDENDA 1. VALSTYBINIO POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO POSTAI... 60 STATIONS OF THE NATIONAL GROUNDWATER MONITORING NETWORK 2. VALSTYBINIO MONITORINGO POSTAI BALANSINËSE HIDRODINAMINËSE SISTEMOSE... 64 NATIONAL MONITORING STATIONS IN HYDRODINAMICAL SYSTEMS 3. POÞEMINIO VANDENS LYGIO REÞIMO PARAMETRAI... 67 CHARACTERISTICS OF GROUNDWATER LEVEL FLUCTUATIONS 4. POÞEMINIO VANDENS CHEMINËS SUDËTIES TYRIMO REZULTATAI... 76 DATA ON GROUNDWATER CHEMICAL COMPOSITION 5. POÞEMINIO VANDENS GAVYBA... 91 GROUNDWATER EXTRACTION 3

4

PRATARMË XXI amþiaus pradþioje Þemë yra ðeðiø milijardø þmoniø namai. Daugelis ið jø gyvena gerovëje, taèiau vienam milijardui þmoniø trûksta geriamojo vandens, o dar trys milijardai (pusë pasaulio bendruomenës) neturi elementariø sanitariniø sàlygø. Tokia padëtis slegia, yra gëdinga ir þeminama. Kasmet dël antihigieniniø sàlygø ir prasto vandens tiekimo pasaulyje mirðta daugiau nei du milijonai vaikø. Daugiau nei ketvirtadalis besivystanèio pasaulio þmoniø skursta ir gyvena sveikatai kenksmingoje aplinkoje. Skurdas ir antihigieninës sàlygos egzistuoja tiek naujose nepriklausomose valstybëse, tiek iðsivysèiusiose ðalyse. Þmonija padarë didelæ ávairiø srièiø paþangà, taèiau nesugebëjo patenkinti svarbiausiø vargstanèiø þmoniø poreikiø. 2003 metø geguþæ daugelio ðaliø aplinkos apsaugos ministrai svarstë Europos aplinkos bûklæ. Daugiausia dëmesio èia buvo skiriama tobulinti vandens iðtekliø valdymà, siekiant uþtikrinti visuomenës teisæ turëti pakankamai geros kokybës, ðvaraus, nekenksmingo þmoniø sveikatai ir gamtai vandens. Lietuva yra bene vienintelë Europos ðalis, kur gerti naudojami tik poþeminio vandens iðtekliai. Todël jø naudojimas ir ypaè apsauga turi bûti svarbiausias aplinkosaugos uþdavinys. Pastaruoju metu daug diskutuojama apie pasaulyje vykstanèià klimato kaità. Tai pasijuto ir praëjusià vasarà, kai daug kur nuseko pavirðinis ir gruntinis vanduo, ðachtiniuose ðuliniuose pradëjo trûkti vandens. Nors, atrodytø, pastaruoju deðimtmeèiu susilpnëjo þemës ûkio ir pramonës intensyvumas, taèiau poþeminio vandens kokybës gerëjimo pokyèiai jauèiami menkai. Poþeminio vandens monitoringas yra neatskiriama aplinkos monitoringo dalis, atsakanti uþ poþeminio vandens bûklæ ir padedanti siekti darnaus vandens iðtekliø valdymo. Monitoringo reikalavimai padidëjo pradëjus takyti metodus, rekomenduotus 2000 metais priimtoje Bendrojoje vandens politikos direktyvoje. Joje daug dëmesio skiriama poþeminio vandens iðtekliø apsaugai. Todël reikëjo atsiþvelgti á padidëjusius reikalavimus poþeminio vandens monitoringui ir revizuoti jo apimtá ir struktûrà (tinklo dydá, stebimø rodikliø kieká, stebëjimø daþná ir pan.). Lietuvos geologijos tarnyba yra valstybës institucija, kuriai ðalies ástatymais pavesta tvarkyti Þemës gelmiø iðtekliø registrà, stebëti jø, ir poþeminio vandens, bûklæ. Ðiuo kontekstu pateikiamas biuletenis supaþindina su 2002 metais vykdytu poþeminio vandens monitoringu, jo rezultatais. Reikia apgailestauti, kad nors buvo dirbama vadovaujantis Aplinkos monitoringo programa ir 2000 2005 metø veiklos planu, dël nuolatos maþëjanèio finansavimo ne viskà, kas buvo numatyta, pavyko pasiekti. LIETUVOS POÞEMINËS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2002 Dr. Kæstutis Kadûnas Hidrogeologijos skyriaus vedëjas 5

POÞEMINIO VANDENS VALSTYBINIS MONITORINGAS 2002 METAIS 1. POÞEMINIO VANDENS VALSTYBINIS MONITORINGAS 2002 METAIS J. Arustienë, Lietuvos geologijos tarnyba Monitoringo tinklas. 2002 metais poþeminio vandens valstybinis monitoringas buvo vykdomas pagal patvirtintà 2001 2005 metø monitoringo programà. Programa parengta 2001 metais, reorganizavus ir iðplëtus monitoringo tinklà atsiþvelgiant á ES direktyvø (BVPD, ND ir EUROWATERNET) nuostatas bei Lietuvos aplinkosauginius reikalavimus. Monitoringo tinklas organizuotas taip, kad bûtø tolygiai reprezentuojami visi svarbiausi vandeningieji sluoksniai, kuriuose paplitæs gëlas poþeminis vanduo. Dauguma monitoringo postø yra nutolæ nuo lokalios tarðos ðaltiniø ir apibûdina fonines (gamtines) poþeminio vandens formavimosi sàlygas. Geologinës-hidrogeologinës sàlygos lëmë, kad reprezentuoti gruntiná ir spûdinius (giliuosius) vandeninguosius sluoksnius taikomi skirtingi monitoringo tinklo iðdëstymo principai ir stebëjimø programos. Gruntinio vandens stebëjimams Lietuvos teritorija yra tipizuota atsiþvelgiant á gamtines gruntinio vandens slûgsojimo sàlygas ir antropogeninës apkrovos intensyvumà. Atskirà monitoringo postà daþniausiai sudaro vienas arba keli (esant ávairiai þemënaudai) stebimieji græþiniai (1 priedas). Tuo tarpu spûdiniai, gerti naudojami vandeningieji sluoksniai priskirti keturioms pagrindinëms balansinëms hidrodinaminëms sistemoms BHS (vandeningøjø sluoksniø ir/ar kompleksø storymë, turinti savo mitybos, tranzito ir iðkrovos sritis, kartu ir savarankiðkà poþeminio vandens iðtekliø, ið kuriø gëlas poþeminis vanduo yra naudojamas gerti, formavimosi balansà), o monitoringo postø iðdëstymas tolygiai apima pagrindines ðiø sistemø mitybos, tranzito ir iðkrovos sritis. Atskirà monitoringo postà daþniausiai sudaro pavienis stebimasis-eksploatacinis græþinys (2 priedas). Pagrindiniai iðskirtø balansiniø hidrodinaminiø sistemø bruoþai: Virðutinio vidurinio devono BHS apima ðiaurës rytinæ Lietuvos dalá (1 pav.). Be to, ji iðplitusi pietinëje Latvijos teritorijos dalyje, o rytuose pereina á Baltarusijos teritorijà. Ðios sistemos svarbiausias yra terigeninis Ðventosios Upninkø vandeningasis kompleksas. Bendras komplekso uolienø storis siekia 120 240 metrø. Rytinëje dalyje Ðventosios Upninkø kompleksà dengia kvartero nuogulos, kuriose iðplitæ tarpmoreniniai vandeningieji horizontai, daþnai gerai hidrauliðkai susijæ su kompleksu. Centrinëje dalyje vandeningøjø tarpmoreniniø sluoksniø beveik nëra, èia Ðventosios Upninkø kompleksà dengia virðutinio devono Kupiðkio Suosos vandeningosios karbonatinës uolienos (dolomitas, mergelis, klintis). Ðiaurës vakarø kryptimi nuosëdinëje dangoje atsiranda jaunesni devono karbonatiniø uolienø sluoksniai. Ðiaurinëje sistemos dalyje, kur gipsingi Ástro Tatulos horizonto sluoksniai slûgso arti þemës pavirðiaus, iðplitusi aktyvaus karsto zona. Komplekso apaèioje slûgso 60 100 m storio Narvos regioninë 6

vandenspara. Plotas, kuriame ði BHS naudojama tiekti geriamàjá vandená, Lietuvos ribose siekia apie 17,6 tûkst. km 2, ið jos eksploatuojama apie 60 tûkst. m 3 /d. Þemës ûkio naudmenos uþima 68,1 proc., miðkai 29 proc., urbanizuoti plotai 2,3 proc. teritorijos. Permo virðutinio devono BHS apima ðiaurës vakarinæ Lietuvos dalá (1 pav.). Balansinæ sistemà sudaro permo, permo Þagarës, Þagarës ir Stipinø vandeningieji horizontai ir kompleksai. Ðiø horizontø vandens formavimosi sàlygos labai panaðios. POÞEMINIO VANDENS VALSTYBINIS MONITORINGAS 2002 METAIS 1 pav. Poþeminio vandens valstybinis monitoringo tinklas Fig. 1. National groundwater monitoring network Stebimieji postai / Monitoring stations: 1 stebëti lygiai / groundwater level observation 2 stebëta vandens cheminë sudëtis / groundwater sampling 3 stebëti vandens lygiai ir cheminë sudëtis / total complex of works Sutampa mitybos ir iðkrovos sritys, tëkmiø kryptys, panaði litologinë sudëtis. Rytinëje sistemos paplitimo dalyje karbonatines prekvartero uolienas dengia kvartero nuogulos, vakarø kryptimi jos panyra po atsiradusiais geologiniame pjûvyje triaso ir virðutinës juros molingais sluoksniais. Ðioje dalyje permo ir virðutinio devono sluoksniai atskirti nuo kvartero storymës ir izoliuoti nuo þemës pavirðiaus procesø. Ði sistema slûgso ant virðutinio devono Pamûðio molio ir mergelio regioninës vandensparos. Teritorijos, kurioje ði BHS naudojama geriamojo vandens gavybai, plotas apie 13,5 tûkst. km 2, ið jos eksploatuojama apie 56 tûkst. m 3 /d. Þemës ûkio naudmenos uþima 66 proc., miðkai 29,6 proc., urbanizuoti plotai 3,7 proc. teritorijos.apie 56 tûkst. m 3 /d. Þemës ûkio naudmenos uþima 66 proc., miðkai 29,6 proc., urbanizuoti plotai 3,7 proc. teritorijos. 7

POÞEMINIO VANDENS VALSTYBINIS MONITORINGAS 2002 METAIS Mezozojaus kainozojaus BHS apima pietvakarinæ Lietuvos dalá. Svarbiausi ðios sistemos yra apatinës kreidos (cenomanio albio) ir virðutinës kreidos vandeningieji horizontai. Jø paplitimo plotai, kaip ir mitybos bei iðkrovos sritys, beveik sutampa. Apatinës kreidos horizontas yra terigeninis. Ðis horizontas nepasiþymi geromis filtracinëmis savybëmis, tik vakarinëje dalyje jos pagerëja. Rytinëje dalyje ðis horizontas slûgso iðkart po kvartero danga. Vakarinëje dalyje já dengia virðutinës kreidos karbonatinës uolienos. Virðutinës kreidos horizonto sudëtis gana kaiti, rytinëje dalyje vyrauja kreida, vakarinëje atsiranda mergelis ir klintys. Vandeninga tik virðutinë ðios storymës dalis. Prekvartero uolienø pavirðius nelygus, jame paplitæ eroziniai árëþiai ir palaidoti slëniai, su jais susijusios hidrocheminës anomalijos, mineralizuoto vandens iðkrovos, kuriø yra net kvartero nuogulø vandenyje. Beveik visame plote vandeningàjá horizontà dengia kvartero nuogulos ir tik pietvakarinëje dalyje paleogeno smëlingos uolienos. Visa sistema slûgso ant virðutinës juros ir apatinio triaso molingos regioninës vandensparos. Plotas, kur ði sistema naudojama geriamojo vandens gavybai, Lietuvos teritorijoje siekia 15 tûkst. km 2, ið jos eksploatuojama apie 18 tûkst. m 3 /d. Ariamos þemës plotai èia uþima apie 56,7 proc., miðkai apie 30 proc., pelkës, pievos, urbanizuotos teritorijos 13,3 procento. Kvartero BHS, kaip atskiras vienetas, iðskiriama pietrytinëje ir centrinëje Lietuvos dalyse, jos paplitimo plotas apie 19,1 tûkst. km 2. Pietrytinëje dalyje ji slûgso virð daugiau ar maþiau vandeningø devono ir apatinës kreidos nuogulø, kuriø vanduo dël prastø filtraciniø uolienø savybiø ar vandens kokybës yra beveik nenaudojamas. Centrinëje Lietuvos dalyje kvartero dariniø kompleksas slûgso ant apatinio triaso ir virðutinës juros molingos storymës. Ðiai sistemai taip pat priskirtos pakraðtinës kitø BHS zonos, kuriose jis yra pagrindinis geriamojo vandens ðaltinis. Ðioje sistemoje centralizuotam vandeniui tiekti naudojamas ir gruntinis vandeningasis sluoksnis. Tai aliuvinës Neries ir Nemuno upiø nuogulos bei fliuvioglacialinis smëlis ir þvyras Pietryèiø Lietuvos smëlingoje lygumoje. Likusioje dalyje pagrindiniai yra ávairaus amþiaus tarpmoreniniai vandeningieji sluoksniai. Ðios sistemos horizontai yra atviriausi, todël ûkinë teritorijos apkrova yra vienas ið veiksniø, veikianèiø poþeminio vandens kokybæ. Ið jos iðgaunama daugiausiai poþeminio vandens apie 224 tûkst. m 3 /d. Didieji Lietuvos miestai Vilnius, Kaunas, Alytus gerti naudoja ðios sistemos aliuviniø nuogulø gruntiná vandená. Ariamos þemës plotai èia sudaro apie 45,1 proc., miðkai apie 43 proc., pelkës, pievos, urbanizuotos teritorijos 11,9 procento. Gruntinio vandeningojo sluoksnio sàveikai su spûdiniais (giliais) bei spûdiniø horizontø tarpusavio sàveikai stebëti yra skirti græþiniø krûmai viename poste nuosekliai visuose vandeninguose sluoksniuose árengti stebimieji græþiniai. Tokie krûmai yra labai svarbi monitoringo tinklo dalis jie árengti 1963 1980 metais, sudaro tinklo karkasà, juose praktiðkai visà laikà buvo atliekami reguliarûs stebëjimai. 8

2002 metais poþeminio vandens monitoringo tinklà sudarë (1 lentelë): 35 postai, turintys pavieniø græþiniø, 56 stebimieji græþiniai, ið jø 40 gruntiniame sluoksnyje; 30 stebëjimo græþiniø krûmø 111 stebimøjø græþiniø, ið jø 42 gruntiniame sluoksnyje; 101 postas, kur yra eksploataciniai-stebimieji græþiniai, 101 græþinys spûdiniuose sluoksniuose. Ið viso: 166 postai 268 græþiniai, ið jø 82 gruntiniame sluoksnyje. Monitoringo programa. Pagrindinës monitoringo procedûros yra vandens lygio matavimas ir vandens cheminës sudëties (vandens kokybës) tyrimai. Vandens lygis græþiniø krûmuose ir pavieniuose gruntinio sluoksnio græþiniuose buvo matuojamas 3 5 kartus per mënesá, tiksliai nustatytomis dienomis. Matavimus atliko vietos gyventojai, samdomi ðiam darbui. Tokie sistemingi vandens lygio matavimai buvo tæsiami 40 monitoringo postø 135 stebëjimo græþiniuose. Be to, 22 græþiniuose, árengtuose spûdiniuose vandeninguosiuose sluoksniuose, vandens lygis matuotas du kartus per metus, imti vandens mëginiai. Poþeminio vandens mëginiai imti bendrosios vandens cheminës sudëties (apraðomøjø rodikliø ir pagrindiniø jonø) tyrimui ið 183 græþiniø. Beveik pusë mëginiø paimta ið gruntinio vandeningojo sluoksnio. Mikroelementai (Fe, Mn, Al, Pb, Cu, Zn, Co, Cd, Ni, Se, Sr, V, As) nustatyti trijose balansinëse sistemose (iðskyrus kvartero) 79 mëginiuose. Mëginiai imti vienà kartà pavasará. Be to, lauko sàlygomis buvo matuojami kaitûs fizikiniai-cheminiai parametrai, bûtini tolesnei duomenø interpretacijai (ph, Eh, savitasis elektros laidis, O 2 ). Bendroji cheminë mëginiø analizë atlikta UAB Grota hidrocheminëje laboratorijoje, mikrokomponentø Fizikos instituto laboratorijoje. Lygiø matavimø ir hidrocheminës analizës duomenys saugomi LGT duomenø bazëje. Duomenø interpretavimas ir rezultatø panaudojimas: gaunami monitoringo duomenys yra pagrindas vertinti: sezoninius gruntinio vandens lygio svyravimus (minimalaus ir maksimalaus lygiø prognozæ) tipinëmis Lietuvos sàlygomis; ilgalaikæ gruntinio vandens lygio kaità tipinëmis Lietuvos sàlygomis; poþeminio vandens iðtekliø balansà (pasipildymà); foninæ gruntinio vandens sudëtá ir kaità; giliø eksploatuojamø vandeningøjø sluoksniø lygiø kaità gamtinëmis sàlygomis; ðiø vandeningøjø sluoksniø foninæ vandens sudëtá ir kaità ir kt. Informacija teikiama visuomenei, aplinkosaugos ir savivaldos institucijoms, ES institucijoms (patvirtinta tvarka). Ðiais metais LGT rengiamas ir leidþiamas jau devintas informacinis biuletenis. POÞEMINIO VANDENS VALSTYBINIS MONITORINGAS 2002 METAIS 9

POÞEMINIO VANDENS VALSTYBINIS MONITORINGAS 2002 METAIS 1 lentelë. Poþeminio vandens valstybinio monitoringo tinklas ir programa Table 1. National groundwater monitoring network and programme ~ 9/5* matuojami 3 5 kartus per mënesá / du kartus per metus observations 3 5 per month / 2 per year 10

2. ORO TEMPERATÛROS IR KRITULIØ KAITOS YPATUMAI BEI PASTAROJO DVIDEÐIMTMEÈIO GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMO POKYÈIAI J. Giedraitienë, Lietuvos geologijos tarnyba ORO TEMPERATÛROS IR KRITULIØ KAITOS YPATUMAI BEI PASTAROJO DVIDEÐIMTMEÈIO GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMO POKYÈIAI Nagrinëjant meteorologiniø sàlygø kaità, daþniausiai yra aptariami ðimtmeèio pokyèiai. Tuo tarpu gruntinio vandens lygio svyravimai, jø tendencijos geriausiu atveju gali bûti vertinami 60 metø laiko tarpsniu. Todël hidrogeologus labiausiai domina meteorologiniø sàlygø pokyèiai, vykstantys tuo laiku, kai prasidëjo regioniniai gruntinio vandens lygio reþimo tyrimai (1962 2002 m.). Ypaè domina pastarieji dvideðimt metø, kai stebimi vis daþniau pasikartojantys ekstremalûs oro sàlygø reiðkiniai ir su tuo susijæ gruntinio vandens lygio svyravimai. Tuo tikslu apþvelkime pastarojo dvideðimtmeèio (1981 2002 m.) oro temperatûros ir krituliø kaitos tendencijas ir palyginkime jas su viso laikotarpio (1962 2002 m.) kaitos ypatumais. Analizei panaudoti keturiø meteorologijos stoèiø: Varënos, Klaipëdos, Utenos ir Birþø oro temperatûros ir krituliø matavimø duomenys *. Vidutiniø mënesiniø oro temperatûrø analizë rodo, kad nagrinëjamu laikotarpiu (1962 2001 m.) intensyviausiai oras ðilo metø pradþioje sausá. Pastaràjá dvideðimtmetá ðis dësningumas iðlieka, taèiau ryðkiausias trendas bûdingas vasario mënesiui. Lyginant ðiuos du laikotarpius pastebima, kad pastaràjá dvideðimtmetá ryðkiai skiriasi ne tik gretimø mënesiø oro temperatûros kaitos tendencijos, bet ir jø intensyvumas. Pastaràjá dvideðimtmetá gretimø mënesiø trendo reikðmës labai varijuoja. Itin iðsiskiria vasario mënuo, kai oras ðilo labiausiai: nuo 0,165 C/metus (Klaipëdoje) iki 0,281 C/metus (Varënoje). Ne toks intensyvus oro temperatûros didëjimas nustatytas balandþio, birþelio ir liepos mënesiais, o pats silpniausias rugpjûtá (2 pav.). Tai rodo, kad nuo 1981 metø minëtais mënesiais gerokai padidëjo temperatûros svyravimø intervalas, ypaè ekstremaliø (maksimaliø ir minimaliø) reikðmiø. Ið nagrinëtø stoèiø iðsiskiria Varëna, kur pats intensyviausias temperatûros kilimo trendas nustatytas gruodþio mënesá (0,223 C/metus). Tuo tarpu kitose trijose stotyse nustatyta atvirkðèia tendencija temperatûros maþëjimo (orai vësta) (2 pav.). Palyginus dviejø laikotarpiø (1962 1980 metø ir 1981 2002 metø) oro temperatûros statistinius parametrus matyti, kad ryðkiausi skirtumai yra bûdingi þiemos ir pavasario sezonams (2 lentelë). Labiausiai pastaràjá dvideðimtmetá padidëjo þiemos temperatûros statistiniø parametrø skaitmeninës reikðmës. Atskirose stotyse 25 proc. kvartilis buvo didesnis net 3,67 C, 75 proc. 2,0 C, o mediana 2,98 C (2 lentelë). Maþiausiai oro temperatûra pasikeitë rudená, nors 1981 2002 metais statistiniø parametrø reikðmës ir èia yra ðiek tiek aukðtesnës (2 lentelë). * Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys 11

ORO TEMPERATÛROS IR KRITULIØ KAITOS YPATUMAI BEI PASTAROJO DVIDEÐIMTMEÈIO GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMO POKYÈIAI 2 pav. Oro temperatûros trendo reikðmës ( C/metus) 1962 2002 metais ir 1981 2002 metais Fig. 2. Trends values of weather temperature (1962 2002 and 1981 2002) 12

2 lentelë. Oro temperatûros pokytis per sezonus, C Table 2. Seasonal changes of air temperature, C ORO TEMPERATÛROS IR KRITULIØ KAITOS YPATUMAI BEI PASTAROJO DVIDEÐIMTMEÈIO GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMO POKYÈIAI Krituliø kaitos dësningumai yra ðiek tiek kitokie. Nagrinëjant viso laikotarpio (1962 2002 m.) mënesines krituliø kiekio reikðmes matyti, kad ryðkiausias teigiamas trendas (didëjimo tendencija) nustatytas sausio, vasario, kovo, birþelio, liepos ir spalio, ne toks intensyvus rugsëjo, gruodþio, o neigiamas balandþio, geguþës, rugpjûèio ir lapkrièio mënesiais (3 pav.). Tuo tarpu pastaràjá dvideðimtmetá (1981 2002 m.) bûdingas tik vasario ir spalio, kai kuriose stotyse birþelio (Birþai) ir liepos (Varënoje) teigiamas trendas. Visi kiti mënesiai yra apibûdinti neigiamomis trendo reikðmëmis. Ryðkiausios krituliø maþëjimo tendencijos bûdingos sausá, birþelá, rugsëjá ir gruodá (Varënoje), o Birþuose ir Utenoje tik rugsëjá (3 pav.). Iðsiskiria Klaipëdos meteorologijos stotis, kur nuo 1981 metø teigiamas trendas yra bûdingas tik vasará. Visais kitais mënesiais buvo krituliø maþëjimo tendencija, kuri ypaè suintensyvëja antroje metø pusëje. Galima spëti, kad krituliø tendencija, ypaè ðaltuoju metu laiku, pastaràjá dvideðimtmetá ágauna prieðingà þenklà. Ðie pokyèiai ávairiose meteorologijos stotyse, kartu ir ðalies rajonuose, yra labai skirtingi. Pavyzdþiui, vakarinëje Lietuvos dalyje (Klaipëda) nuo 1981 metø jau ryðkëja krituliø maþëjimo tendencija, analogiðki pokyèiai gaunami ir pagal Raseiniø meteorologijos stoties duomenis. Tuo tarpu kitose stotyse tam tikrais mënesiais trendas gali bûti tiek teigiamas (krituliø didëjimas), tiek neigiamas (krituliø maþëjimas) bei neutralus (kiekis nesikeièia) (3 pav.). Beveik visose nagrinëtose stotyse antruoju periodu (1981 2002 m.) visø statistiniø parametrø reikðmës padidëjo þiemà ir pavasará (3 lentelë). Tuo tarpu vasarà ir rudená jø pasiskirstymas kai kuriose meteorologijos stotyse nagrinëjamais dviem laikotarpiais buvo skirtingas. Iðsiskiria Klaipëdos stotis, kur pastaràjá dvideðimtmetá vasarà yra aukðtesnës tik medianinës ir minimalios krituliø kiekio reikðmës, o visos kitos yra þemesnës. Antruoju periodu maþëja krituliø kiekis rudená Birþuose, Raseiniuose ir Kaune. Beveik visø statistiniø parametrø reikðmës èia yra þemesnës (3 lentelë, 3 pav.). 13

ORO TEMPERATÛROS IR KRITULIØ KAITOS YPATUMAI BEI PASTAROJO DVIDEÐIMTMEÈIO GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMO POKYÈIAI 3 pav. Krituliø trendo reikðmës (mm / metus) 1962 2002 metais ir 1981 2002 metais Fig. 3. Trend values of precipitation (1962 2002 and 1981 2002) 14

Ðios 1962 2002 metø oro temperatûros ir krituliø kaitos tendencijos rodo, kad oras labiausiai ðilo, o krituliø kiekis didëjo ðaltuoju laiko tarpsniu, ypaè þiemà. Tuo tarpu kai kuriems vasaros ir rudens mënesiams yra bûdingos prieðingos tendencijos: temperatûra kyla, o krituliø kiekis maþëja. Be to, pastaràjá dvideðimtmetá suintensyvëjo ne tik temperatûros, bet ir krituliø kaita gretimais mënesiais, nors oro temperatûros svyravimai yra kur kas ryðkesni. Krituliø dinamikos galbût jau ryðkëja ir prieðingos krypties tendencijos. ORO TEMPERATÛROS IR KRITULIØ KAITOS YPATUMAI BEI PASTAROJO DVIDEÐIMTMEÈIO GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMO POKYÈIAI 3 lentelë. Krituliø pokytis 1962 1980 metais ir 1981 2002 metais mm Table 3. Changes of precipitation in 1962 1980 and 1981 2002 Ðie meteorologiniø sàlygø pokyèiai turi átakos pastarøjø dvideðimties metø gruntinio vandens lygio reþimo pokyèiams, ne tik sezoniniams, bet, matyt, ir ilgameèiams. Gruntinio vandens lygio reþimo pokyèiai. Pastarøjø dvideðimties metø gruntinio vandens lygio sezoniniø svyravimø analizë parodë, kad ryðkiausi yra molingø nuogulø vandens lygio pokyèiai. 15

ORO TEMPERATÛROS IR KRITULIØ KAITOS YPATUMAI BEI PASTAROJO DVIDEÐIMTMEÈIO GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMO POKYÈIAI Visø pirma tai iðryðkëja lyginant metiniø ekstremumø (y 2 ir y 3 ) vidutines datas. Pastaràjá dvideðimtmetá maksimalus gruntinio vandens lygis (y 2 ) molingose nuogulose buvo pusantro dviem mënesiais anksèiau, o minimalus (y 3 ) vienu dviem mënesiais vëliau. Rajonuose, kur vanduo slûgso negiliai, iki 4 metrø, labai uþtruko (1 2 mënesiais) lygio þemëjimo fazë, o minimalus metø lygis yra nuo keliolikos centimetrø iki 0,5 m giliau (4 pav.). Dël to metø pabaigoje vandens pavirðius pakyla þymiai maþiau, o rudens þiemos maksimalus lygis (y 4 ) yra ne toks ryðkus arba vietomis apskritai iðnyksta. 4 pav. Mënesiniø lygiø skirtumai nagrinëjamais laikotarpiais (iki ir po 1981 metø) Fig. 4. Difference in monthly levels of the periods studied (before and after 1981) 16

Remiantis metinias vandens lygio svyravimais beveik nepastebimas þiemos pavasario minimalus lygis, kuris daþniausiai buvo vasará kovà (y 1 ). Todël, pavyzdþiui, molingose nuogulose, kur vanduo yra net giliau kaip 4 metrai, pirmoje metø pusëje (sausio balandþio mënesiais) vandens pavirðius per pastaruosius dvideðimt metø buvo net iki 0,5 1 m arèiau þemës pavirðiaus. Gruntinio vandens lygio reþimas nepakito geguþës, ið dalies birþelio mënesiais, t. y. tuo metu abiejø laikotarpiø tipinës kreivës sutampa (4 pav.). Smëlingø nuogulø rajonuose, kur vanduo yra giliau, nagrinëjamais dviem laikotarpiais tokiø ryðkiø atskirø mënesiniø lygio reikðmiø pokyèiø nenustatyta, iðskyrus tai, kad gruntinis vanduo èia pastaràjá dvideðimtmetá slûgso aukðèiau (5 pav., gr. Nr. 303, 401). Ið bendro fono iðsiskiria dalis Vakarø Þemaièiø lygumos, t. y. Nemuno delta, kur pastaràjá dvideðimtmetá mënesinis gruntinio vandens lygis buvo giliau nei anksèiau (5 pav., gr. Nr. 103, 82, 246). Ðiuos lygio svyravimø pokyèius patvirtina ir vidutiniø mënesiniø lygiø statistiniø parametrø pasiskirstymas. Pavyzdþiui, sumaþëjæs kvartilinis plotis, padidëjusi vidutiniø minimaliø lygio reikðmiø sklaida þiemos metu ir kvartilinio ploèio padidëjimas kai kuriuose postuose vasarà. Daugumoje analizuotø græþiniø visi vandens lygio statistiniai parametrai (I, III ir IV kvartiliai bei mediana) pastaràjá dvideðimtmetá buvo aukðèiau, t. y. jø skaitinës reikðmës buvo maþesnës ir gruntinis vanduo slûgsojo aukðèiau. Molingose nuogulose tai labiau bûdinga þiemos ir rudens sezonams (6 pav.), tuo tarpu smëlingose nuogulose pasireiðkia vienodai visais keturiais metø laikais (7 pav.). Pasirinktas stebëjimø laikotarpis yra nepakankamas nuodugniau ávertinti meteorologiniø sàlygø pokyèiø átakà ilgalaikiams gruntinio vandens lygio svyravimams. Lygio stebëjimø trukmë apima tik dvi vandens lygiø reþimo fazes: lygio kilimo (iki 1981 1983 m.) ir po to buvusià lygio þemëjimo fazæ. Todël palyginti lygio svyravimø dësningumus keliose tos paèios krypties fazëse kol kas nëra galimybës. Taèiau kai kurias iðvadas apie meteorologiniø sàlygø pokyèiø átakà ilgalaikiams gruntinio vandens lygio svyravimams galima teikti. Dabartiniu metu, artëjant lygiø þemëjimo fazei prie pabaigos, vandens lygis yra nukritæs ðiek tiek þemiau vidutinio daugiameèio lygio tik kai kuriuose postuose. Kituose postuose jie vis dar yra aukðtesni uþ daugiametá vidurká. Yra didelë tikimybë, kad minimalûs ðios þemëjimo fazës lygiai nebepasieks þemiausiø savo reikðmiø ir ilgameèiai jø svyravimai gali turëti tam tikrà ðvelnëjimo tendencijà. Ilgalaikiø lygio svyravimø nustatytas maþdaug 30 metø ciklas, kuris apibûdinamas dviem lygio kaitos kilimo ir þemëjimo fazëmis. Vidutinë jø trukmë 15 metø. Pirmos fazës (kilimo) trukmë beveik ir yra 15 metø, ryðkus jos eigos lûþis ávyko 1976 metais, o antros fazës trukmë, ypaè molingose nuogulose, uþtruko net iki 22 metø, o jos lûþis buvo 1995 2000 metais. Ðios fazës vidurkis yra gerokai aukðtesnis uþ daugiametá. ORO TEMPERATÛROS IR KRITULIØ KAITOS YPATUMAI BEI PASTAROJO DVIDEÐIMTMEÈIO GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMO POKYÈIAI 17

ORO TEMPERATÛROS IR KRITULIØ KAITOS YPATUMAI BEI PASTAROJO DVIDEÐIMTMEÈIO GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMO POKYÈIAI 5 pav. Tipinës gruntinio vandens lygio smëlingose nuogulose svyravimø kreivës Fig. 5. Standard curves of shallow groundwater level fluctuations in sandy deposits Didesnëje Lietuvos teritorijoje gruntinio vandens mityba yra sezoninë ir daþniausiai vyksta pavasará ir rudená, tuo tarpu þiemà ir vasarà (dël garavimo) gruntinio vandens iðtekliai senka (D. Sakalauskienë, 1982). Pastaràjá dvideðimtmetá, ðylant orui ir didëjant krituliø kiekiui ðaltuoju metø tarpsniu, ypaè þiemà, garavimas maþëja ar jo net visai nëra. Gruntinio vandens nuostoliai ne tik kad gerokai sumaþëja, bet jo atsargos tuo metu gali net pasipildyti. Taigi galima teigti, kad gruntinio vandens mitybos reþimas kinta: buvæs sezoninis tampa pastovus. 18

Ðià iðvadà patvirtina ir 2002 metø gruntinio vandens lygio reþimas. Nors ðiltuoju laikotarpiu gruntinio vandens mitybos sàlygos buvo itin nepalankios ir gruntinis vanduo labai iðseko, taèiau metinis iðtekliø balansas buvo teigiamas. Tà nulëmë ðaltojo laikotarpio lygis. ORO TEMPERATÛROS IR KRITULIØ KAITOS YPATUMAI BEI PASTAROJO DVIDEÐIMTMEÈIO GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMO POKYÈIAI 6 pav. Sezoninio gruntinio vandens lygio molingose nuogulose statistika Fig. 6. Statistics of seasonal shallow groudwater levels in clayey deposits 19

ORO TEMPERATÛROS IR KRITULIØ KAITOS YPATUMAI BEI PASTAROJO DVIDEÐIMTMEÈIO GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMO POKYÈIAI 7 pav. Sezoninio gruntinio vandens lygio smëlingose nuogulose statistika Fig. 7. Statistics of seasonal shallow groudwater levels in sandy deposits 20

3. GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS J. Giedraitienë, Lietuvos geologijos tarnyba 2002 metø orai buvo ðilti. Metø vidutinë temperatûra svyravo nuo 6,9 C iki 9,0 C (vidutinë 7,8 C) ir buvo vos 0,2 0,6 C þemesnë nei ðimtmeèio aukðèiausia. Krituliø kiekis kai kuriose meteorologijos stotyse buvo nuo 426 mm iki 876 mm ir sudarë 72 116 proc. normos. 2002 metø þiema prasidëjo beveik kalendoriniais terminais ir jau gruodþio pirmà deðimtadiená susidarë sniego danga, kuri storëjo ir paskutinëmis gruodþio dienomis buvo nuo 12 18 cm (Suvalkijoje) iki 32 42 cm (Þemaitijoje). Vandens atsargos sniege sausio mënesá sudarë pusantros dvi to laikotarpio normas (Vidurio Lietuvoje), ðiaurës rytuose virðijo dvi normas, o vakariniuose rajonuose siekë net pustreèios keturias normas. Sausio pabaigoje, ásivyravus ðiltiems ir drëgniems orams, sniegas tirpo, upëse prasidëjo ledoneðis, todël vanduo pradëjo staigiai kilti. Vasario orai buvo dar ðiltesni nei sausio, o krituliø iðlijo daug, vietomis net 2,5 3,5 deðimtadienio normos. Pavasaris buvo ðiltas ir sausas, oro temperatûra aukðtesnë uþ daugiametæ, krituliø kiekis nesiekë normos, o geguþæ daugelyje rajonø jau prasidëjo sausra. Vasara vëlgi buvo ðilta ir sausa. Vidutinë sezono temperatûra 2,2 3,1 C aukðtesnë uþ daugiametæ, o krituliø iðlijo tik 47 78 proc. daugiametës normos. Rugpjûèio pabaigoje sausra jau alino beveik visà Lietuvà. Rudens orai taip pat buvo nepastovûs. Nors sezono vidutinë temperatûra buvo 0,5 1,3 C þemesnë uþ vidutinæ daugiametæ, taèiau krituliø iðkrito tik 40 80 proc. normos. Aukðtesnë uþ daugiametæ oro temperatûra ir krituliø stygius 2002 metais lëmë gerokai intensyvesná garavimà nuo þemës pavirðiaus. Dël to drëgnio balansas þemës pavirðiuje, iðskyrus keletà rajonø, kur 2002 metais krituliø iðkrito daugiau nei 2001 metais (Klaipëdos ir Varënos), buvo nuo 36 mm iki 205 mm maþesnis nei 2001 metais (4 lentelë). Gruntinio vandens lygio reþimà 2002 metais daugiausia lëmë ne bendri tø metø meteorologiniø sàlygø dësningumai, o jø ypatumai atskirais sezonais. Paprastai Lietuvoje krituliø ðiltuoju laikotarpiu per mënesá iðkrinta vidutiniðkai 38 proc. daugiau nei ðaltuoju tarpsniu. Taèiau 2002 metais krituliø kiekis buvo maþesnis uþ normà nuo pat balandþio iki rugsëjo, o liepà ir rugpjûtá vietomis apskritai nelijo. Toks 2002 metø meteorologiniø sàlygø reþimas nulëmë neigiamà pavirðinio ir poþeminio vandens balansà ðiltuoju metø tarpsniu. Tuo tarpu ðaltasis laikotarpis (þiema ir ið dalies pavasaris) buvo palankûs gruntinio vandens mitybai. Tuo tarpu ðiltuoju laikotarpiu, ypaè vasarà, ðios sàlygos buvo itin nepalankios. 21

GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS 4 lentelë. Drëgnio balansas þemës pavirðiuje mm Table 4. Surface moisture balance, mm * Meteorologiniø sàlygø apþvalga pateikta pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos leidiná 2002 m. hidrometeorologinës sàlygos. Vilnius, 2003 Skaitiklyje 2002 metais, vardiklyje 2001 metais Review of meteorological conditions according to Bulletin of Lithuanian Hydrometerological Service. Numerator 2002; denominator 2001. Gruntinio vandens lygio sezoniniai svyravimai. Analizuojant 2002 metø gruntinio vandens lygio reþimo pagrindines charakteristikas, visø pirma reikia pabrëþti, kad beveik visoje Lietuvoje 2001 metø pabaigoje gruntinio vandens pavirðius spalio gruodþio mënesiais buvo aukðèiau nei tø metø pavasará. Ðilta ir gausi krituliø 2002 metø þiema sudarë palankias sàlygas pasipildyti gruntinio vandens iðtekliø. Taèiau nepaisant to, 2002 metø pavasará gruntinio vandens pavirðius daugelyje rajonø buvo þemiau daugiametës maksimaliø lygiø normos * (5 lentelë). Pavyzdþiui, Vakarø Lietuvoje pajûryje ir Kurðiø nerijoje, pietrytinëje ðalies dalyje, kur gruntinis vanduo slûgso terasose iki 5 metrø gylio ir ðiaurës Lietuvoje, karstiniame regione, maksimalûs lygiai buvo nuo 10 proc. iki 40 proc. þemiau daugiametës normos. Patys þemiausi maksimalûs lygiai 2002 metais (daugiametës normos atþvilgiu) buvo Pietryèiø Lietuvoje, fliuvialiniame reljefe, kur vanduo daþniausiai slûgso intervale nuo 5 iki 10 metrø. Ðiuose rajonuose jø reikðmës buvo net 50 proc. þemiau normos (5 lentelë). Tuo tarpu Vakarø Lietuvoje (Þemaièiø Kurðo geomorfologinëje srityje), neatsiþvelgiant á aeracijos zonos ir vandeningøjø uolienø litologinæ sudëtá, ir Vidurio Lietuvoje molingose nuogulose (Pabaltijo þemumø sritis) 2002 metø pavasará gruntinio vandens maksimalûs lygiai buvo artimi daugiametei jø normai arba 10 30 proc. virðijo jà. Dar aukðtesni pavasariniai lygiai daugiametës normos atþvilgiu nustatyti Rytø Lietuvoje paskutinio apledëjimo moreniniø ir prieðpaskutiniojo apledëjimo aukðtumø srityse. Èia, esant vandens slûgsojimo gyliui iki 5 metrø nuo þemës pavirðiaus ir giliau kaip 10 metrø, aukðèiausiø lygiø reikðmës virðijo daugiametæ normà net iki 40 proc. (5 lentelë). Tie patys dësningumai bûdingi ir kalvotam moreniniam reljefui, kur vanduo yra giliau kaip 5 metrai. * Daugiamete norma laikomas daugiametis gruntinio vandens slûgsojimo gylis (vidurkis) 22

5 lentelë. Gruntinio vandens lygis 2003 metais palyginti su daugiamete norma Table 5. Groundwater level in 2002 compared with long-term norm GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS 23

GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS 5 lentelës tæsinys Continue of Table 5. * lygio santykinës padëties koeficientas (λ), nusako tø metø lygio padëtá daugiameèiø stebëjimø fone (λ = h max h i /h max h min ); èia h max ir h min atitinkamai þemiausias ir aukðèiausias vidutinis lygis (ilgameèiø stebëjimø eilëje); h 2002 metø vidutinis lygis i * coefficient of the relative position of a level (λ), shows the position of an annual level on the background of many-year observations (λ = h max h / i h max h ) min ; here hmax and h min are the lowest and the highest medium levels (in a series of many-year observations); h i is the medium level of 2002. Taigi 2002 metø pavasará daugelyje rajonø gruntinis vanduo slûgsojo iki 10 40 proc. aukðèiau daugiametës normos. Vasarà, ásivyravus Lietuvoje karðtiems ir sausiems orams, gruntinio vandens atsargos pradëjo maþëti. Gruntinis vanduo seko ne tik dël padidëjusio garavimo, bet ir dël to, kad, iðsekus pavirðinio vandens telkiniams, upes maitino gruntinis vanduo. Ypaè gruntinio vandens stygius buvo juntamas molingø nuogulø 24

rajonuose, kur vanduo yra negiliai (daþniausiai iki 5 m). Èia 2002 metø minimaliø lygiø reikðmës buvo artimos paèioms þemiausioms jø reikðmëms, o metinës lygio svyravimø amplitudës gerokai didesnës nei 2001 metais (3 priedas, 6 lentelë). Pavyzdþiui, Vakarø ir Vidurio Lietuvoje molingose nuogulose nuo pavasario (kovo balandþio mën.) gruntinio vandens pavirðius þemëjo iki rugsëjo spalio, o vietomis net iki gruodþio, t. y. lygio þemëjimo fazë truko 1 2 mënesius ilgiau nei áprasta. Esant vandens slûgsojimo gyliui intervalu 0,5 3,0 metrai nuo þemës pavirðiaus, vanduo nuslûgo nuo 0,56 iki 2,56 metro, o intervalu 3,0 6,0 metrai net 1,37 3,51 metro (6 lentelë ir 3 priedas). Labiausiai vanduo nuseko Rytø Lietuvoje, molingø nuogulø rajonuose, kur aeracijos zonos storis didesnis nei 5 metrai. Patys þemiausi lygiai èia uþfiksuoti gruodþio antrojoje pusëje, o lygio svyravimø amplitudë buvo net 4,1 metro. Smëlingø nuogulø plotuose lygio þemëjimas nebuvo toks ryðkus, taèiau ir èia patys þemiausi lygiai buvo þemesni uþ daugiametæ normà (nuo 10 proc. iki 30 proc.). Iðimtis rytø ir pietryèiø Lietuvos rajonai, kur gruntinis vanduo slûgso giliau nei 10 metrø, bei kai kurie limniniø nuogulø paplitimo arealai vakarinëje ir pietvakarinëje ðalies dalyse, kur vanduo yra negiliai (iki 5 m gylio). Èia minimaliø lygiø reikðmës iki 30 proc. buvo aukðtesnës uþ daugiametæ normà (3 priedas, 6 lentelë). Vakariniø ir centriniø ðalies rajonø smëlingose nuogulose patys aukðèiausi lygiai daþniausiai stebëti kovà, o þemiausi rugsëjá spalá. Metinës lygio svyravimø amplitudës ðiose nuogulose buvo nuo 0,17 m iki 2,11 m ir vidutiniðkai vanduo nuseko apie 1,5 metro (6 lentelë, 3 priedas). Rytiniuose ir pietrytiniuose ðalies rajonuose, kur vanduo yra giliau kaip 5 metrai (Aukðtaièiø, Ðiaurryèiø ir Aðmenos aukðtumos) vandens pavirðius þemëjo nuo balandþio geguþës (maksimalûs lygiai) iki pat gruodþio pabaigos. Taèiau daþniausiai patys þemiausi 2002 metø lygiai èia fiksuoti metø pradþioje (sausio mën.). Lygio svyravimø amplitudë (aukðèiausio ir þemiausio lygio skirtumas) ðiuose rajonuose svyravo nuo keliolikos iki keliasdeðimties centimetrø ir vidutiniðkai siekë 0,5 m (6 lentelë, 3 priedas). Pastarøjø dvejø metø gruntinio vandens lygio reþimo charakteristikø palyginimas rodo, kad ekstremalios 2002 metø oro sàlygos labiausiai paveikë molingø nuogulø rajonus (8 pav.). GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS Pavyzdþiui, vidutiniø 2002 metø lygiø reikðmës Nemuno þemupio, ið dalies Nevëþio lygumose buvo didesnës nei 2001 metais, t. y. vanduo slûgsojo nuo 0,1 m iki 0,7 m giliau. Rytø ir Pietryèiø Lietuvoje aliuvinëse ir eþerinëse terasose ir molingose nuogulose Aukðtaièiø bei Aðmenos aukðtumose, Dysnos lygumoje ðis lygiø skirtumas buvo menkesnis ir sudarë 0,01 0,21 metro (9 pav., 6 lentelë, 3 priedas). 25

GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS 6 lentelë. Gruntinio vandens lygio svyravimø amplitudës Table 6. Amplitudes of groundwater level fluctuation Tuo tarpu vakariniuose ðalies rajonuose vidutinis 2002 metø lygis daþniausiai buvo aukðtesnis nei prieð tai buvusiais metais. Priklausomai nuo gruntinio vandens slûgsojimo sàlygø ðis lygiø skirtumas sudarë nuo keliø centimetrø iki vieno metro. Likusioje ðalies dalyje smëlingø nuogulø paplitimo rajonuose, kur vanduo yra giliau, daþniausiai 2002 metø vidutinis lygis buvo aukðtesnis nei 2001 metø. Taèiau ðis skirtumas nebuvo didelis 0,01 0,21 metro (9 pav., 6 lentelë, 3 priedas). 26

GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS 8 pav. Gruntinio vandens slûgsojimo (valstybinio monitoringo postuose) gylio kaita 2002 metais Fig. 8. Shalow groundwater level in 2002 in different deposits (at national monitoring stations) Molingose nuogulose: 1 Vakarø Þemaièiø lygumoje; 2 Nemuno þemupio lygumoje; 3 Vakarø Aukðtaièiø plynaukðtëje Clayey deposits: 1 Western Þemaièiai Plain; 2 Nemunas Plain; 3 Western Aukðtaièiai Plateau Smëlingose nuogulose: 4 Aukðtaièiø aukðtumoje; 5 Vakarø Þemaièiø lygumoje; 6 Ðiaurryèiø lygumoje Sandy deposits: 4 Aukðtaièiai Upland; 5 Western Þemaièiai Plain; 6 Northeastern Plain Daugiametës normos atþvilgiu vidutinis 2002 metø lygis daþniausiai buvo 10 40 proc. þemesnis uþ jà (5 6 lentelës, 3 priedas). Ekstremalios 2002 metø oro sàlygos stipriausiai lëmë poþeminio vandens lygio sezoniná reþimà. Vasarà gruntinis vanduo labai nuseko, o lygio þemëjimo fazë truko 1 2 mënesius ilgiau nei áprasta. Minimaliø lygiø reikðmës buvo 30 50 proc. þemiau daugiametës jø normos. Labiausiai vandens stygius jautësi molingø nuogulø paplitimo plotuose (ðiauriniai, centriniai, pietvakariniai ðalies rajonai), kur vanduo slûgso negiliai. Ðiose teritorijose 2002 metais daþniausiai vidutinis lygis buvo giliau nei 2001 metais, o gruntinio vandens iðtekliai sumaþëjo apie 0,133 l/s ið km 2. Tuo tarpu smëlingose nuogulose (pietiniai, pietrytiniai, rytiniai ðalies rajonai) ekstremalios oro sàlygos gruntiná vandená neigiamai paveikë tik tuose plotuose, kur jis slûgso negiliai (iki 2 m). Èia gruntinio vandens iðtekliai sumaþëjo 0,101 l/s ið km 2. Likusiuose smëlingø nuogulø plotuose vidutinis 2002 metø lygis slûgsojo aukðèiau nei 2001 metais. Gruntinio vandens iðtekliai èia pasipildë nuo 0,036 l/s iki 1,36 l/s á km 2, vidutiniðkai 0,35 l/s á km 2. Bendras iðtekliø balansas 2002 metais ðalyje buvo teigiamas, t. y. vandens iðtekliai pasipildë. 27

GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS 9 pav. Gruntinio vandens slûgsojimo gylis 2002 metais Fig. 9. Depth to the groundwater level in 2002 1 2002 m. vidutinis lygis þemesnis uþ 2001 m. vidutiná lygá / average level in 2002 lower than in 2001 2 2002 m. vidutinis lygis aukðtesnis uþ 2001 m. vidutiná lygá / average level in 2002 higher than in 2001 3 vidutinis 2002 m. slûgsojimo gylis m / depth to the groundwater level in 2002 28

4. POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA J. Arustienë, L. Papievis, Lietuvos geologijos tarnyba POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA Europos Sàjungoje svarbiausias dokumentas, reglamentuojantis visø vandens iðtekliø valdymà, yra Bendroji vandens politikos direktyva. Kiekviena ðalis narë yra ápareigota imtis priemoniø, uþtikrinanèiø gerà poþeminio vandens iðtekliø, kurie yra naudojami arba gali bûti naudojami ateityje, kokybinæ bûklæ. Visi terðiamøjø komponentø koncentracijos didëjimo trendai, sukelti þmogaus ûkinës veiklos, turi bûti sustabdyti ir apsukti Siekiant iðsiaiðkinti, kokiø priemoniø reikës ðiems tikslams pasiekti, reikia þinoti dabartinæ atskirø vandeningøjø sluoksniø cheminæ bûklæ, iðskirti tokius vandeninguosius sluoksnius arba jø dalis, kur dël antropogeniniø veiksniø ji yra nepatenkinama. Ðiame dokumente apibrëþiama, kad geros bûklës yra tokia vandeningoji tema arba jos dalis, kurioje nëra mineralizuoto vandens ir pavirðinës tarðos prietakos poþymiø, o tiksliau atskirø komponentø koncentracija nevirðija geriamojo vandens standarto reikalavimø didþiausios leidþiamos koncentracijos (DLK). Komponentø, pagal kuriuos turi bûti vertinama bûklë, yra nedaug savitasis elektros laidis (SEL), nitratai, amonis, ph, iðtirpæs deguonis ir pesticidø suma, atsiþvelgiant ir á sulfatø bei chloridø koncentracijà. Taip pat rekomenduojama atkreipti dëmesá á tas vandeningàsias sistemas, kuriø ðiø komponentø reikðmës jau pasiekë 75 proc. DLK. Detalià Lietuvos poþeminio vandens kokybës analizæ numatyta atlikti pagal atskirà projektà, taèiau preliminariai dabartinæ bûklæ ir ðiek tiek jos kaità galima ávertinti remiantis valstybinio monitoringo duomenimis. Atskirø komponentø (SEL, NH 4 ) reikðmiø anomalijos, kai jø reikðmës virðija DLK, gali formuotis tiek dël gamtiniø, tiek dël antropogeniniø veiksniø, todël pirmiausiai reikia ávertinti gamtines sàlygas, o po to kokie veiksniai lemia vandens kokybës pokyèius. Pagal cheminës sudëties formavimosi sàlygas ir antropogeniná poveiká Lietuvos sàlygomis skiriasi gruntinis ir spûdiniai vandeningieji sluoksniai. Gruntinio vandens cheminë sudëtis, kartu ir jo kokybë labiausiai priklauso nuo nuogulø, kuriose jis yra susikaupæs, litologijos ir antropogeninës apkrovos (þemënaudos) (7 lentelë). Smëlingø, molingø, natûraliai organine medþiaga praturtintø ir gipsingø nuogulø gruntinis vanduo skiriasi savo hidrochemine sudëtimi. Smëlingose nuogulose (aiv, agiii, fgiii, lgiii) daþniausiai formuojasi nedidelës mineralizacijos 0,3 0,4 mg/l, Ca-Mg-HCO 3 turintis vanduo. Smëlingos nuogulos lengvai praleidþia terðiamàsias medþiagas, bet yra nepalankios jø kaupimuisi daug deguonies turinèioje aplinkoje jos yra oksiduojamos (skaidomos). Tai rodo organinës medþiagos suminiø rodikliø permanganato ir bichromato skaièiaus vidutinës reikðmës (1,75 ir 5,04 mg/l O 2 ), kurios yra maþesnes nei molingø nuogulø gruntiniame vandenyje. Molingø nuogulø gruntiniame vandenyje (giii, lgiii) dël maþo vandens filtracijos greièio, tuo paèiu ilgo sàlyèio su nuogulomis poþeminis vanduo yra sunkesnis. Tokiame vandenyje visø pagrindiniø jonø koncentracija yra 29

POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA didesnë bendroji mineralizacija yra apie 0,5 0,6 g/l. Patekusi á poþemá organinë medþiaga (OM) ir terðalai koncentruojasi, nes deguonies patekimas á sluoksná yra apribotas. Molingos dalelës linkusios sorbuoti organinæ medþiagà savo pavirðiuje, todël dalis jos aeracijos eliminuojama dar aeracijos zonoje. Kita vertus, vykstant krituliø infiltracijai, adsorbuota organinë medþiaga gali tapti antriniu organinës medþiagos gruntiniame vandenyje ðaltiniu. Atskirà grupæ sudaro natûraliai organine medþiaga praturtintø nuogulø jûriniø, pelkiniø vanduo. Bûtent organinë medþiaga lemia specifinæ gruntinio vandens sudëtá. Daþniausiai toks vanduo nedidelës mineralizacijos ~300 mg/l, ið bendro fono iðsiskiria tik kalio jonø koncentracija, taèiau OM suminiø rodikliø reikðmës daþnai siekia keliasdeðimt mg/l O 2. Natûraliø procesø metu susidaro amonis, kurio vidutinë koncentracija yra apie 1,5 mg/l. Ðiaurës Lietuvoje, Birþø Pasvalio rajonuose, kur gipsingi sluoksniai iðeina á þemës pavirðiø, formuojasi unikalios sudëties gruntinis vanduo. Dël gipso tirpinimo formuojasi sulfatinis vanduo jame daug ne tik sulfatø (600 1000 mg/l), bet ir kalcio (300 400 mg/l). Gipsingø nuogulø vanduo yra blogai apsaugotas nuo pavirðinës tarðos, taèiau organinës medþiagos rodikliø reikðmës yra santykiðkai nedidelës labai panaðios á smëlingø nuogulø. Taigi, vertinant gruntiná vandená pagal geros bûklës kokybës reikalavimus, tiek pagal vidutines 2002 metø, tiek pagal vidutines daugiametes reikðmes, galima teigti, kad smëlingø ir molingø nuogulø gruntinis vanduo yra geros bûklës. Natûraliai organinës medþiagos daug turinèiø nuogulø vandenyje, kai kuriuose græþiniuose amonio reikðmës virðija leidþiamà koncentracijà. Gipsingø nuogulø vandenyje SEL yra labai arti leidþiamos ribos, o pagal sulfatø koncentracijà vyrauja nepatenkinamos kokybës vanduo. Vidutinës nitratø koncentracijos smëlingø, molingø ir gipsingø nuogulø gruntiniame vandenyje yra panaðios 2002 metø vidutinës reikðmës atitinkamai buvo 12 mg/l, 15 mg/l ir 17 mg/l. Leidþiama 50 mg/l reikðmë buvo virðyta tik trijuose græþiniuose Alantoje, Mickûnuose ir Kudirkos Naumiestyje. Tai reiðkia, kad tarðos azoto junginiais dydis labai priklauso nuo iðsklaidytos ir koncentruotos tarðos intensyvumo (10 pav.). Fosforo junginiø gruntiniame vandenyje yra labai nedaug ðimtosios dalys miligramø litre. Didesnës organinio ir mineralinio fosforo reikðmës (> 0,1 mg/l, DLK pavirðinio vandens telkiniuose) nustatytos Rykantø, Ðeðupës, Margiø ir Kintø postø græþiniuose. Galima manyti, kad Rykantuose ir Ðeðupëje, kur græþiniai árengti smëlinguose gruntuose, o vanduo ásifiltruoja ið dirbamø laukø ir ganyklø, tai yra dël træðimo. Tuo tarpu Margiuose ir Kintuose pelkinëse nuogulose fosforo junginiai susidaro natûraliø procesø metu. Detalesnei azoto ir fosforo junginiø pasiskirstymo gruntiniame vandenyje analizei bûtina informacija apie þemënaudos intensyvumà, vidutiná naudojamø tràðø ir auginamø gyvuliø kieká atskiruose rajonuose. 30

7 lentelë. Hidrocheminiø rodikliø pasiskirstymas skirtingø nuogulø (2002 metø vidurkis / 1995 2002 vidurkio ± 95 proc. patikimumo intervalas) gruntiniame vandenyje Table 7. Groundwater quality in shallow groundwater of different deposits (2002 /±95% confidence limits of mean 1995 2002 POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA DLK didþiausia leidþiama vertë pagal HN 24:1998 / highest permissible value according to HN 24:1998; SEL savitasis elektros laidis / conductivity; BM bendroji mineralizacija / total dissolved solids; BK bendrasis kietumas / total hardness; PS permanganato skaièius / permangante oxidation; BS bichromato skaièius / bichromate oxidation 2,16 reikðmë, virðijanti DLK; 1,91 reikðmë, virðijanti 75 proc. DLK 31

POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA Lyginant 2002 metø reikðmes su vidutinëmis daugiametëmis reikðmëmis (7 lentelë) matyti, kad dauguma jø patenka á daugiameèio vidurkio 95 proc. patikimumo intervalà. Neþymus koncentracijos padidëjimas nustatytas smëlingose nuogulose natrio ir kalio jonø, molingose kalcio, organinës medþiagos daug turinèiose nuogulose chlorido ir kalcio, o gipsingose nitratø, natrio ir kalio. Nitratø koncentracijos kaità nuo 1995 metø iliustruoja dalies mëginiø, kuriuose buvo virðyta 10 mg/l ir 50 mg/l reikðmës kaita (11 pav.). Maþiausia tarða nitratais nustatyta 1995 metais, o didþiausia 1996 1997 metais. Kas nulëmë ðá ðuolá, sunku ávertinti, taèiau vëlesniais metais reikðmiø pasiskirstymas iðliko panaðus. 2002 metais jis atitiko 1996 2001 metø vidurká. Amonio jonø koncentracijos kaita panaði. Blogø reikðmiø (> 2 mg/l) daugiausiai buvo 1996 metais, maþiausiø 1998 ir 2002 metais. Aiðkiø nei nitratø, nei amonio pasiskirstymo didëjimo ar maþëjimo tendencijø nenustatyta. 11 pav. Nitrato (a) ir amonio (b) jonø gruntiniame vandenyje koncentracijos (mg/l) pasiskirstymas 1995 2002 metais Fig. 11. Distribution of nitrates (a) and ammonium (b) concentrations in shallow groundwater during the period 1995 2002 32

POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA 10 pav. Gruntinio vandens kokybë stebimuosiuose græþiniuose Fig. 10. Shallow groundwater quality in observation wells 33

POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA 8 lentelë. Balansiniø hidrodinaminiø sistemø spûdinio vandens hidrocheminiai rodikliai (2001 2002 metø, vidurkio ± 95 proc. patikimumo intervalas) Table 8. Main chemical parameters of confined groundwater in balance dynamical systems (±95% confidence interval of mean values, 2001 2002) mg/l Spûdiniai vandeningieji sluoksniai Lietuvos teritorijoje iðskirti á keturias balansines hidrodinamines sistemas virðutinio vidurinio devono, permo virðutinio devono, kainozojaus mezozojaus ir kvartero, kurios pasiþymi savitomis geologinëmis-hidrogeologinëmis sàlygomis ir savita hidrochemine sudëtimi. 34

Bendrosios mineralizacijos reikðmës visose iðskirtose sistemose yra labai panaðios vidutinë reikðmë 0,5 0,7 g/l (8 lentelë), taèiau jas formuoja kiek skirtingi veiksniai. Virðutinio vidurinio devono ir permo virðutinio devono sistemose laipsniðkas cheminës sudëties pasikeitimas vandeningiems sluoksniams panyrant gilyn vakarø kryptimi. Sluoksniams gelmëjant, poþeminiame vandenyje padidëja sulfatø ir chloridø koncentracija. Kreidos vandeningieji horizontai turtingesni organinës medþiagos, tai rodo gana didelës bichromato skaièiaus reikðmës vidurkis iki 8,4 mg/l O 2. Èia daþnos lokalios mineralizuoto vandens iðkrovos per lûþiø zonas ir paleoárëþius, pasiekianèios net tarpmoreninius vandeningus sluoksnius. Chlorido koncentracija Kazlø Rûdoje siekia 500 mg/l. Kvartero sistemos vandeningi sluoksniai dël jø sàlyginio atvirumo visame plote yra maitinami infiltraciniu vandeniu, todël jø vandenyje vyrauja hidrokarbonatai ir kalcis bei magnis. Vertindami visø sistemø kokybæ pagal vidutines reglamentuojamø komponentø reikðmes, gauname, kad visø sistemø vanduo, iðskyrus nedideles lokalias teritorijas, yra geros bûklës (12 pav.). Dideles sulfatø reikðmes (iki 400 mg/l) Kupiðkio Suosos vandeningajame horizonte, kuris priklauso virðutinio vidurinio devono BHS, suformuoja ið aukðèiau slûgsanèio gipsingo Ástro Tatulos vandeningojo horizonto pritekantis vanduo. Chloridinio vandens anomalijos permo ir kreidos vandeninguose sluoksniuose, nors ir suformuotos gamtiniø sàlygø, dël intensyvios poþeminio vandens eksploatacijos gali pabloginti pavieniø vandenvieèiø (Kazlø Rûda, Klaipëda, Babtai, Dotnuva) iðgaunamo vandens kokybæ. Spûdiniø vandeningøjø horizontø vandens kokybæ labiausiai prastina amonio jonø koncentracija. Giliuose uþdaruose sluoksniuose yra susiformavusios specifinës geocheminës sàlygos, vyrauja bedeguonë aplinka, neigiamos oksidacijos redukcijos reikðmës. Tokioje aplinkoje, ypaè jei vandeningojo horizonto nuogulose yra organinës medþiagos, azoto junginiai kaupiasi amonio forma. Akivaizdu, kad didþiausia amonio koncentracija bûdinga kainozojaus mezozojaus sistemos vandeningiesiems horizontams (13 pav.). Tuo tarpu santykiðkai atviroje virðutinio vidurinio devono dalyje ir kvartero vandeninguose sluoksniuose ji gerokai maþesnë. Didesnë nei 10 mg/l nitratø koncentracija nustatyta tik atviroje kvartero sistemos dalyje Lentvaryje, Vertimuose, taèiau ji nevirðijo 50 mg/l. Trijø BHS (D 3 D 2, P 2 D 3 ir Kz Mz) vandenyje buvo tirti ir mikrokomponentai. Toksiniø metalø arseno, chromo, kadmio, nikelio, ðvino, vario, seleno nustatytos reikðmës buvo arba maþesnës nei prietaiso jautrumo riba, arba gerokai maþesnës nei didþiausios leidþiamos vertës geriamajam vandeniui. Geleþies ir mangano vidutinës reikðmës taip pat maþesnës nei nustatytos pagal higienos normà. Kadangi iðplësti kokybës stebëjimai spûdiniuose vandeninguosiuose sluoksniuose vykdomi tik antrus metus, vertinti kaitos tendencijas dar nepakanka duomenø. POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA 35

POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA 12 pav. Balansiniø hidrodinaminiø sistemø spûdinio vandens kokybë Fig. 12. Confined groundwater quality in boundary dynamical systems 13 pav. Amonio jonø koncentracijø pasiskirstymas balansiniø hidrodinaminiø sistemø spûdiniame vandenyje Fig. 13. Distribution of ammonium concentrations in confined groundwater of boundary dynamical systems 36

5. POÞEMINIO VANDENS EKSPLOATAVIMAS D. Radzevièienë, Z. Zanevskis, Lietuvos geologijos tarnyba POÞEMINIO VANDENS EKSPLOATAVIMAS Poþeminio vandens eksploatavimas yra vienas ið veiksniø, lemianèiø poþeminio vandens reþimà beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Dël to poþeminio vandens gavybos apskaita yra svarbi sudedamoji monitoringo dalis. Pagal dabar ðalyje galiojanèià tvarkà ûkio subjektai (vandenvietës), kuriø poþeminio vandens poreikis yra didesnis nei 100 m 3 /parà, privalo vykdyti specialias poþeminës hidrosferos stebëjimo programas, o jø duomenys pateikiami Lietuvos geologijos tarnybai ir atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentui. Vienas ið monitoringo programø vandenvietëse uþdaviniø yra naudojamo vandens apskaita, kuri nuo 2002 metø tvarkoma pagal LGT direktoriaus ásakymà Dël poþeminio vandens gavybos ataskaitos formos patvirtinimo (Valstybës þinios. 2002, Nr. 98-3510). Poþeminio vandens gavybos ataskaitas privalo teikti ir miestø, miesteliø bei kaimø poþeminio vandens telkiniø vandenvietës, kurios tiekia gëlo vandens daugiau kaip 10 m 3 per parà arba daugiau nei 50 þmoniø ne maþiau kaip 60 dienø per metus. Tokios apskaitos duomenys leidþia spræsti apie poþeminio vandens iðtekliø naudojimo racionalumà ir valdyti jø apsaugà. Ði informacija kaupiama, sisteminama ir saugoma Þemës gelmiø registre, kuris tvarkomas pagal patvirtintus Þemës gelmiø registro nuostatus (Valstybës þinios. 2002, Nr. 44-1676). Informacijà apie gëlo poþeminio vandens eksploatavimà Lietuvos geologijos tarnybai teikia specialios paskirties uþdarosios akcinës bendrovës (SPUAB), aptarnaujanèios tam tikros teritorijos vandenvietes. Paprastai kiekviena bendrovë aptarnauja kelias ar keliolika skirtingo dydþio ir pajëgumo vandenvieèiø. Reikia paþymëti, kad, pleèiantis poþeminio vandens tyrimams, á aplinkos monitoringo sistemà ásitraukia vis daugiau vandenvieèiø, kartu daugëja ir gaunamø poþeminio vandens gavybos duomenø. 2001 metais informacija apie iðsiurbiamo vandens kieká gauta ið 55 organizacijø, eksploatuojanèiø 240 vandenvieèiø. 2002 metais ðios informacijos kiekis gerokai padidëjo pateikta 62 organizacijø, eksploatuojanèiø 368 dideles ir maþas ðalies vandenvietes, poþeminio vandens gavybos apskaita (14 pav.). Maþëjant geriamojo vandens poreikiams, per pastaruosius dvylika metø vandenvietëse iðgaunamo vandens kiekis nuolat maþëjo, nors pastaruosius trejus metus akivaizdi poþeminio vandens gavybos stabilizacija (9 lentelë). Taèiau 2002 metais dar sumaþëjo kai kuriø didesniø ir maþesniø vandenvieèiø pajëgumas, atsisakyta kai kuriø vandenvieèiø eksploatacijos. Pavyzdþiui, Vilniuje visai nedirbo Pavilnio, Smëlynës, Alytuje Vidzgirio vandenvietës. Nuo 1990 metø poþeminio vandens gavyba apskrièiø centruose sumaþëjo 2,8 karto, rajonø centruose tris kartus. Tuo tarpu miesteliø, gyvenvieèiø ir kaimø vandenvietëse gavyba iðlieka stabili. Gana stabiliu pajëgumu nuo 2000 metø dirba didþiøjø ðalies miestø Kauno, Klaipëdos, Ðiauliø, Alytaus, Marijampolës vandenvietës. Vilniuje ir Panevëþyje poþeminio vandens gavyba vis dar maþëja. 37

POÞEMINIO VANDENS EKSPLOATAVIMAS 14 pav. Geriamojo poþeminio vandens gavyba vandenvietëse Fig. 14. Waterworks for drinking water supply 38

9 lentelë. Vidutinio paros debito kritimas Lietuvos vandenvietëse (mln. m 3 ) Table 9. Decrease of daily yield at waterworks (mln. m 3 ) POÞEMINIO VANDENS EKSPLOATAVIMAS Palyginus ðiø metø debitus su maksimaliais 1990 metø, vandens iðgavimas sumaþëjo nuo 24,62 proc. Ðiauliuose iki 41 proc. Klaipëdoje (10 lentelë, 5 priedas). 10 lentelë. Poþeminio vandens gavyba ðalies miestuose Table 10. Groundwater extraction for public water supply in Lithuanian cities Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, bendras iðsiurbiamo poþeminio vandens kiekis 2002 metais yra gerokai didesnis ir sudaro 434,5 tûkst. m 3 /d. 39

POÞEMINIO VANDENS EKSPLOATAVIMAS Ministerijos duomenimis, 2002 metais poþeminio vandens buvo iðsiurbta 4,4 tûkst. m 3 /parà (arba 1 proc.) daugiau nei 2001 metais. Nuo 1991 metø tai yra pirmas atvejis, kai poþeminio vandens iðsiurbimo kreivë, nors neþymiai, pradëjo kilti (per praëjusius 11 metø vandens paëmimas sumaþëjo 3,7 karto; kasmet jis krito laipsniðkai nuo 1589,9 tûkst. m 3 /d 1991 metais iki 430,1 tûkst. m 3 /d 2001 metais). Toliau maþëja poþeminio vandens suvartojimas ûkio ir buities reikmëms. Per pastaruosius metus jis nukrito apie 10 procentø. Kaip matome, Aplinkos ministerijos pateikti ir LGT Þemës gelmiø registro poþeminio vandens gavybos duomenys skiriasi: iðgaunamo poþeminio vandens kiekis pagal LGT yra gerokai maþesnis (9 lentelë, 5 priedas). Tai aiðkinama tuo, kad dar ne visi ûkio subjektai siunèia vandens gavybos duomenis Lietuvos geologijos tarnybai pagal statistinæ formà 1 PV *. Vertinant poþeminio vandens gavybà Lietuvos teritorijoje iðskirtose balansinëse hidrodinaminëse sistemose (BHS), reikia paþymëti, kad, kaip ir kasmet, intensyviausiai eksploatuojami kvartero vandeningieji horizontai. Ið jø 2002 metais buvo iðgauta 224,41 tûkst. m 3 /d, t. y. apie 60 proc. ðalyje iðgaunamo gëlo vandens kiekio. Virðutinio vidurinio devono ir permo virðutinio devono BHS eksploatuojamos lygiavertiðkai, atitinkamai 59,26 tûkst. m 3 /d ir 56,15 tûkst. m 3 /d. Kiti vandeningieji sluoksniai poþeminio vandens eksploatacijai yra maþiau reikðmingi (11 lentelë). 11 lentelë. Balansiniø hidrodinaminiø sistemø (BHS) eksploatavimas Table 11. Water extraction from the boundary dynamical systems Natûralaus mineralinio poþeminio vandens gavybos apskaita 2002 metais vykdyta devyniuose telkiniuose (12 lentelë). Mineralinio vandens eksploatavimas priklausomai nuo telkinio dydþio, pajëgumo ir paskirties yra labai ávairus ir kinta nuo 0,023 m 3 /d telkinyje iki 66,37 m 3 /d. Intensyviausiai eksploatuojami virðutinio vidurinio devono (70,65 m 3 /d) ir apatinës virðutinës kreidos (81,3 m 3 /d) vandeningieji sluoksniai. Vanduo, iðgaunamas ið ðiø vandeningøjø horizontø, sudaro apie 72 proc. viso iðgaunamo mineralinio vandens kiekio. * Pagal ðià formà yra vykdoma poþeminio vandens apskaita Þemës gelmiø registre 40

12 lentelë. Natûralaus mineralinio poþeminio vandens gavyba Table 12. Natural mineral water extraction POÞEMINIO VANDENS EKSPLOATAVIMAS 41

POÞEMINIO VANDENS KAPTAÞO ÁRENGINIØ KONTROLËS REZULTATAI 6. POÞEMINIO VANDENS KAPTAÞO ÁRENGINIØ KONTROLËS REZULTATAI R. Zabulis, Aplinkos ministerija Pagal preliminarius græþtiniø ðuliniø inventorizacijos, kurià kasmet atlieka regionø aplinkos apsaugos agentûros, rezultatus, 2003 metø sausio 1 dienà Lietuvoje buvo eksploatuojama 8 565 græþtiniai ðuliniai, t. y. 619 daugiau nei 2001 metais (13 lentelë). Toká þenklø eksploatuojamø græþiniø pagausëjimà ið esmës lëmë dvi aplinkybës: papildomai iðaiðkinti græþiniai Kauno rajone (297 vnt.); naujø græþiniø árengimas. Turimomis þiniomis, 2002 metais iðgræþta 214 græþtiniø ðuliniø (132 vnt. daugiau nei 2001 metais). Daugiausia græþiniø iðgræþta Vilniaus mieste (42), Kauno (18), Kaiðiadoriø (10), Trakø (9), Panevëþio (7) ir Vilniaus (72) rajonuose. Per praëjusius metus ðalyje likviduoti 105 græþiniai. Daugiausia græþtiniø ðuliniø likviduota Kauno mieste, Akmenës, Birþø, Marijampolës, Pakruojo, Prienø, Ðilutës rajonuose. Palyginti silpnai vykdomi græþtiniø ðuliniø konservavimo darbai, nors jiems dideliø lëðø nereikia. 2002 metais konservuoti 147 græþtiniai ðuliniai (2001 metais 149 græþiniai). Vis dëlto reikëtø iðskirti kai kurias savivaldybes (Palangos, Panevëþio m., Klaipëdos, Lazdijø, Pakruojo, Rokiðkio, Ðalèininkø, Ðvenèioniø raj.), kuriose græþiniø konservavimo darbai nëra paskutinëje vietoje. Græþtiniø ðuliniø likvidavimas ir konservavimas glaudþiai susijæs su savivaldybiø Gamtos apsaugos fondu. Dauguma savivaldybiø per maþai dëmesio ir lëðø skiria sutvarkyti nenaudojamus græþinius. Metø metus tebëra aktuali nenaudojamø (daþnai neturinèiø ðeimininkø, netinkamai priþiûrimø) græþtiniø ðuliniø potencialiø vandeningøjø sluoksniø tarðos ðaltiniø problema. Dabar vidutiniðkai kas ketvirtas vandens tiekiamasis græþinys neeksploatuojamas. Daugiausiai (per 80) tokiø græþtiniø ðuliniø yra Ðiauliø mieste ir Ignalinos, Joniðkio, Ukmergës, Utenos, Pakruojo, Plungës, Radviliðkio rajonuose. Daugiau kaip 30 proc. bendro græþiniø skaièiaus nenaudojamø græþtiniø ðuliniø yra Alytaus, Utenos, Ðiauliø ir Panevëþio apskrityse. Palyginti maþai (apie 10 13 proc. bendro græþiniø skaièiaus) nebenaudojamø græþiniø liko Marijampolës ir Vilniaus apskrityse. Paþvelgus á nenaudojamø eksploataciniø græþiniø kiekio dinamikà nuo 1998 metø (14 lentelë), galima pastebëti teigiamà tendencijà. Iki 2001 metø nenaudojamø græþtiniø ðuliniø kiekio pokytis buvo neigiamas, o 2002 metais tapo teigiamas. Per pastaruosius metus mûsø ðalyje nenaudojamø græþiniø skaièius sumaþëjo 3,2 proc. bendro græþtiniø ðuliniø kiekio (nuo 27 proc. 2001 metais iki 23,8 proc. 2002 metais). 42

13 lentelë. Statistikos duomenys apie græþtinius ðulinius Table 13. Data on drilled productive wells POÞEMINIO VANDENS KAPTAÞO ÁRENGINIØ KONTROLËS REZULTATAI Pastaba. Palyginti su prëjusiø metø (2001 m.) statistikos duomenimis, græþtiniø ðuliniø padaugëjo per 300 vnt., daugiausia todël, kad buvo patikslintas Kauno raj. esanèiø græþiniø skaièius 14 lentelë. Nenaudojamø eksploataciniø græþtiniø ðuliniø kiekio dinamika Table 14. Dynamics of the number of passive operation wells Praëjusiais metais aplinkos apsaugos agentûrø inspektoriai patikrino 4 235 eksploatacinius græþinius, t. y. 441 maþiau negu 2001 metais (15 lentelë). Palyginti su 2001 metais, techninë ir sanitarinë græþtiniø ðuliniø bûklë maþai pakito (2001 metais apie 44 proc. arteziniø græþiniø buvo eksploatuojami paþeidþiant techninius ir sanitarijos reikalavimus, 2002 metais 42 proc.; 2001 metais ðiurkðèiø paþeidimø buvo aptikta 8,9 proc. patikrintø græþiniø, 2002 metais 8,4 proc.). Daugiausia tokiø paþeidimø nustatyta Alytaus, Klaipëdos, Ðiauliø, Tauragës ir Utenos apskrityse. 43

POÞEMINIO VANDENS KAPTAÞO ÁRENGINIØ KONTROLËS REZULTATAI Vertinant græþtiniø ðuliniø bûklæ pagal jø priklausomybæ ir lyginant jà su 2001 metais, galima teigti, kad: labai pagerëjo centralizuoto vandens tiekimo ámonëms priklausanèiø græþiniø bûklë; nedaug pagerëjo seniûnijoms, komunaliniam ûkiui, ámonëms, organizacijoms ir þemës ûkio bendrovëms (ÞÛB) priklausanèiø græþtiniø ðuliniø bûklë (vis dëlto ÞÛB græþiniø bûklë lieka prasta 57 proc. græþtiniø ðuliniø nustatyta paþeidimø); maþai pakito (neþymiai pablogëjo) fiziniams asmenims priklausanèiø græþiniø bûklë (3/4 græþtiniø ðuliniø nustatyta paþeidimø). Taigi blogiausiai priþiûrimi ÞÛB græþtiniai ðuliniai ir fiziniams asmenims priklausantys græþiniai. Viena ið netinkamos græþiniø prieþiûros prieþasèiø yra ta, kad besilikviduojanèios ÞÛB, atiduodamos græþtinius ðulinius uþ pajus grupëms asmenø, palieka juos be konkretaus ðeimininko. Kadangi dauguma tokiø græþiniø yra bendra pajininkø nuosavybë, aplinkos apsaugos agentûros teisiðkai pareikalauti atsakomybës negali. Savivaldybës taip pat atsisako tvarkyti svetimà turtà. Ðià problemà reikëtø spræsti valstybës lygmeniu. Geriausiai græþtinius ðulinius priþiûrimi didelæ eksploatacijos patirtá ir tinkamà árangà turinèios specializuotos ámonës. Dþiugina, kad ðalyje vyksta pozityvus procesas daugumoje vietø græþtiniø ðuliniø eksploatavimà ir prieþiûrà perima specializuotos ámonës. Reikia tikëtis, kad artimiausioje ateityje græþiniø bûklë gerës. Apibendrinant kaptaþo árenginiø kontrolës 2002 metø rezultatus, galima teigti, kad græþtiniø ðuliniø techninë ir sanitarinë bûklë vis dar yra nepatenkinama. Jà bûtina gerinti ir tam yra pakankamai priemoniø. Pavyzdþiui, græþtiniø ðuliniø eksploatavimà ir prieþiûrà reikëtø perduoti specializuotoms ámonëms. Antra vertus, lieka dar daug spræstinø klausimø. Visu pirma artimiausiu metu bûtina tobulinti esamà teisinæ ir normatyvinæ bazæ, siekiant sutvarkyti vandentiekos ûká. 44

15 lentelë. Informacija apie patikrintø græþtiniø ðuliniø bûklæ Table 15. Information on the state of checked wells 1 gera bûklë / good state (gerai priþiûrima ir tvarkinga siurblinë ir teritorija aplink græþiná; aptverta grieþto reþimo sanitarinës apsaugos juosta; vykdoma poþeminio vandens, kai paimama > 10 m 3 /d, apskaita (gali bûti vykdoma tiek pavieniame græþinyje, tiek matuojamas bendras (suminis) vandenvietës debitas); 2 patenkinama bûklë / satisfactory state (tarpinë tarp geros ir blogos bûklës); 3 bloga bûklë / unsatisfactory state (græþinio þiotys apsemtos vandeniu arba uþdengtos medþiagomis, galinèiomis uþterðti poþeminá vandená; paliktas atviras græþinys (græþskylë); grieþto reþimo sanitarinës apsaugos juostoje arba iki 30 50 m nuo jos apribojimo juostoje (kai iðsiurbiama > 10 m 3 /d vandens) laikomi naftos produktai, organinës ar mineralinës tràðos, pesticidai, kitos terðiamosios medþiagos arba vykdoma draudþiama ûkinë veikla; yra apleistø neveikianèiø græþtiniø ðuliniø; nevykdoma poþeminio vandens, kai iðsiurbiama > 10 m 3 /d, apskaita). POÞEMINIO VANDENS KAPTAÞO ÁRENGINIØ KONTROLËS REZULTATAI 45

VILNIAUS ÐALTINIØ IR VERSMIØ GERIAMOJO VANDENS KOKYBËS TYRIMAI 7. VILNIAUS ÐALTINIØ IR VERSMIØ GERIAMOJO VANDENS KOKYBËS TYRIMAI L. Papievis, Lietuvos geologijos tarnyba Svarbiausias gyvybës ðaltinis þmogui ir gyvajai gamtai yra vanduo. Ðvarus vanduo sveikatos ðaltinis, uþterðtas ligø prieþastis. Dabar daugelio pasaulio ðaliø gyventojai jauèia vandens stygiø, o ir jo kokybë kelia nemaþai rûpesèiø ne tik vartotojams, bet ir specialistams, atsakingiems uþ geriamojo vandens higieninæ bûklæ. Þmonës gerdami blogos kokybës vandená suserga ávairiomis infekcinëmis ir lëtinëmis ligomis. Vandens kokybës problema pasaulinio masto, kasmet tampa vis aktualesnë. Nors dauguma ðalies gyventojø naudoja geriamàjá vandená, tiekiamà vieðojo vandens tiekimo sistemomis, nemaþai jø naudoja gruntiná vandená, iðgaunamà kastiniais ðuliniais, kuriø vanduo nëra sveikas vartotojui. Atrodytø, kad vieðai tiekiamas vanduo turëtø bûti labai geros kokybës (o tai daugiausia yra tiesa), taèiau dalis gyventojø labiau pasitiki gruntinio vandens versmëmis ar ðaltiniais, esanèiais netoli jø gyvenamosios vietos, tiki, kad versmiø vanduo yra sveikas, o ið èiaupo tekantis kaþin koks, bet netoks, be to, uþ já reikia mokëti. Tà patá galima pasakyti ir apie kaimo gyventojus, naudojanèius vandená ið kastiniø ðuliniø. Nors gyvenvietëje ar kaime yra árengta vieðo vandens tiekimo sistema, daugelis gyventojø mano esant sveikesná ðulinio vandená. Dabar Vilniuje, ir kituose Lietuvos miestuose, gerti ir buities reikmëms tiekiamas tik poþeminis vanduo. Kiekvienà parà Vilniaus gyventojai sunaudoja apie 100 tûkst. m 3 vandens. Vanduo miestui tiekiamas ið 18 paèiame mieste ir jo apylinkëse árengtø centralizuotø vandenvieèiø, eksploatuojanèiø poþeminius kvartero, permo ir devono nuogulø vandeningus sluoksnius. Dabar pagrindiniai tiekiamo vandens ðaltiniai yra Neries, Vilnios ir Vokës upiø slëniuose besitraukianèio ledyno 30 60 m gylyje sukloti smëlio ir þvyro sluoksniai. Juose iðþvalgyti geriamojo poþeminio vandens telkiniai, kuriuose árengtos vandenvietës, tiekianèios miestui geros kokybës geriamàjá vandená. Todël antrojoje XX a. pusëje versmëmis ir jø vandens kokybe maþai domëtasi. Taèiau pastaruoju metu susirûpinta versmiø likimu ir atlikti kai kurie tyrimai. Vilniaus mieste yra labai palankios poþeminio vandens drenaþo ir versmiø susidarymo sàlygos. Neries ir Vilnios slëniai Vilniuje yra giliai ásirëþæ á kvartero nuogulas. Dauguma Vilniaus miesto ðaltiniø iðteka Neries ar jos intakø ðlaituose. Svarbiausieji Neries intakai yra: Vilnia, Cedronas, Turniðkë, Rieðë, Kairënai. Dabar Vilniuje priskaièiuojama per 30 didesniø versmiø (15 pav.). Kai kuriø versmiø vandená gyventojai vartoja nuolat neðasi já induose gerti, teigia, kad jis skanesnis negu vandentiekio. Nors Vilniaus miestas aprûpinamas geru vandeniu centralizuotai ið giliai esanèiø vandeningøjø sluoksniø, kurie gerai apsaugoti nuo galimos pavirðinës tarðos, ðaltiniø vanduo tampa vis populiaresnis miestelënø tarpe. Viena ið prieþasèiø susidariusi nuomonë, kad ðaltiniø vanduo yra kaþkuo ypatingas ir turi gydomøjø galiø. Antroji, gal net ir svarbiausia vis daþniau ið 46

butø èiaupø bëgantis rudas vanduo. Taèiau tai nereiðkia, kad esantis giliuose sluoksniuose vanduo yra blogos kokybës. Daugelis mano, kad natûraliø ðaltiniø vanduo yra tyras ir sveikas. Todël vilnieèiai neðasi ið didesniø versmiø vandená á namus ir já vartoja, kartais net nevirintà. Taèiau ekologiniu poþiûriu Vilniaus miesto teritorija nëra itin tvarkinga ir ðvari. Miðkuose, parkuose, upiø slëniuose suverstos ðiukðlës ir ávairios kitos terðiamosios medþiagos, kurios per ilgesná laikà ásisunkia á gruntà, patenka á gruntiná vandená. Niekas nesusimàsto, kad visa tai su vandeniu sugráð ir nuo to labiausiai nukentës pats þmogus. 2000 metais Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inþinerinës geologijos katedros studentai atliko labai ádomø darbà tirdami Vilniaus ðaltinius. Iðtirti 26 ðaltiniai, kuriø didþioji dalis telkiasi Neries slënyje. Tyrimø nustatyta, kad ðaltiniø vanduo, nors yra terðiamas cheminëmis medþiagomis, taèiau jø koncentracija nevirðija geriamajam vandeniui taikomø normø. Vandenyje rasta nedidelis kiekis nitrato, nitrito, amonio. Jame nedaug geleþies. Taèiau prieðingai nei mano ðaltinio vandená vartojantys gyventojai, vanduo daugeliu atvejø yra kietas. Vëliau ðaltinius tyrë ir Lietuvos geologijos tarnybos bei Lietuvos respublikinio mitybos centro specialistai. Tai buvo kompleksinis ðaltiniø tyrimas, stengiantis ávertinti vandens kokybës kaità skirtingu metø laiku, iðtirti cheminës sudëties kaità ir mikrobiologinæ ðaltiniø bûklæ. Buvo tiriami labai populiarûs tarp vilnieèiø ðaltiniai, esantys Valakupiø antrajame paplûdimyje, Antakalnio troleibusø þiede, Verkiø miðke ties Santariðkëmis, Latviø gatvëje Þvëryne, Verkiø gatvëje Jeruzalëje, Sereikiðkiø parke ir Dvarèionyse. Nustatyta, kad cheminë vandens sudëtis yra pakankami stabili ávairiais metø sezonais, o jo kokybë gana gera. Taèiau visuose tirtuose ðaltiniuose nustatyta mikrobiologinë vandens tarða. Net 50 proc. atvejø vandenyje rasta koliforminiø bakterijø, o jø vandenyje neturi bûti. Padaryta iðvada, kad gerti toká vandená nëra saugu. Jeigu labai þavimasi ðaltinio vandeniu, bûtø galima rekomenduoti vartoti já tik virintà. Praëjusiais metais gana detaliai buvo tiriama keturiolika populiariausiø Vilniaus ðaltiniø: imti pavyzdþiai ir vertinama cheminës sudëties kaita metø sezonais. Penkiø ðaltiniø vandens kokybë buvo tiriama kiekvienà mënesá. Tyrimai parodë, kad ið tirtø keturiolikos ðaltiniø tik vieno higieninë bûklë buvo labai gera. Tai ðaltinis Gulbinø gatvëje. Penkiø ðaltiniø: Þaliøjø eþerø, Antakalnio (prie troleibusø þiedo), dviejø Þvëryne bei Dvarèioniø higieninë bûklë yra gera. Tuo tarpu Valakupiø ðaltiniø: versmës, esanèios Popieriaus gatvëje, Puðyno kelio, Vileiðio gatvës vandens higieninë bûklë yra patenkinama, o Santariðkiø, Sereikiðkiø parko, Þvëryno ir Vingio parko ðaltiniø vandens higieninë bûklë yra nepatenkinama. Pagal vidurkines cheminës sudëties diagramas Vilniaus miesto ðaltiniø vandenyje ið anijonø pagal koncentracijà vyrauja hidrokarbonatinis jonas, o ið katijonø dideliais kiekiais iðsiskiria kalcio, kiek maþesniais magnio jonai. Pagal hidrocheminá vandens tipà tirtose natûraliose versmëse vyrauja kalcio magnio hidrokarbonatinis vanduo. VILNIAUS ÐALTINIØ IR VERSMIØ GERIAMOJO VANDENS KOKYBËS TYRIMAI 47

VILNIAUS ÐALTINIØ IR VERSMIØ GERIAMOJO VANDENS KOKYBËS TYRIMAI Ðaltiniai vertinti ir pagal Lietuvos higienos normos (HN 24:1998) reikalavimus bei suskirstyti pagal vandens kokybës klases. Toksinio rodiklio nitrato (NO 3 ) koncentracijos didþiausia leidþiama vertë (DLK) virðyta tik vieno ðaltinio vandenyje. Santariðkiø ðaltinyje didþiausia nitrato jonø koncentracija buvo birþelá 69,5 mg/l, o vidutinë metinë nitrato jonø koncentracija sudaro 62,8 mg/l. Tik viename, Valakupiø ðaltinyje, nebuvo rasta nitratø, o kitø dvylikos ðaltiniø vandenyje nitrato jonø koncentracija nevirðijo DLK, kuri yra 50 mg/l. Kito toksinio rodiklio nitrito jonø (NO 2 ) koncentracija DLK virðyta keturiuose ðaltiniuose Vingio parko, Sereikiðkiø parko, Þvëryno ir Vileiðio gatvës. Taèiau reikëtø iðskirti Vileiðio gatvës ðaltiná, kurio vandenyje nitritø buvo aptikta tik balandþio mënesá ir jo koncentracija siekë 0,24 mg/l, o tai daugiau nei du kartus virðija didþiausià leidþiamà vertæ. Taèiau kitus mënesius nitritø koncentracija nevirðijo 0,08 mg/l ir vidutinë mënesio koncentracija buvo 0,016 mg/l. Reikëtø paminëti, kad didelë nitrito jonø koncentracija yra Vingio parko ir Sereikiðkiø parko ðaltiniuose. Vingio parko ðaltinio vandens nitrito jonø koncentracija virðyta du su puse karto, o Sereikiðkiø parko ðaltinio vandens net 20 kartø ir siekia 2,37 mg/l. (16 pav., 17 pav.). Pagal chlorido kieká penkiø ðaltiniø vandens cheminë sudëtis atitinka labai geros kokybës klasës rodiklius, o devyniø ðaltiniø geros kokybës leidþiamà kieká. Pusës visø tirtø ðaltiniø vandens cheminë sudëtis geleþies atþvilgiu atitinka labai geros ir geros kokybës klasæ, o kitø ðaltiniø tik patenkinamos kokybës klasæ. Daugiausia geleþies esant nustatyta Popieriaus gatvëje esanèio ðaltinio vandenyje. Geleþies kiekis jame buvo iki 1 mg/l. Permanganato skaièius (ChDS Mn ) apibûdina tik lengvai oksiduojamos organinës medþiagos kieká vandenyje. Pagal permanganato skaièiø tik vienas ðaltinis (Vingio parko) yra nepatenkinamos kokybës, kiti geros ir labai geros kokybës. Didesnis permanganato kiekis vandenyje rodo, kad jame pradeda stigti deguonies. Tokiu atveju vandenyje lieka daug neoksiduotos organinës medþiagos. Rugpjûèio mënesá Vingio parko ðaltinyje buvo ne tik didelë permanganato skaièiaus, bet ir bichromato skaièiaus vertë ChDS Cr (20,6 mg O 2 /l), ji apibûdina sunkiai oksiduojamos organinës medþiagos kieká, ir daug organinës anglies 14,9 mg/l. Pagal sulfato jonø koncentracijà visi tirti ðaltiniai atitinka labai geros kokybës vandená. Apskritai, aptariant Vilniaus miesto ðaltiniø vandens cheminæ sudëtá pagal Lietuvos higienos normos reikalavimus, galima teigti, kad 43 procentai visø tirtø ðaltiniø atitinka geros ir labai geros kokybës klasës keliamus reikalavimus. Kitø ðaltiniø vandens indikatorinës ir toksinës analitës virðija DLK. Paþymëtina, kad Dvarèioniø ðaltinis buvo priskirtas prie geros vandens kokybës klasës, o Popieriaus gatvëje esantis ir Valakupiø ðaltinis prie patenkinamos vandens kokybës klasës, nors visø tirtø komponentø koncentracijos, iðskyrus geleþá, atitinka labai geros vandens kokybës klasæ. Ðiuose ðaltiniuose geleþies kiekis svyruoja nuo 0,3 mg/l iki 1,0 mg/l. Vileiðio gatvës ðaltinis taip pat buvo priskirtas 48

VILNIAUS ÐALTINIØ IR VERSMIØ GERIAMOJO VANDENS KOKYBËS TYRIMAI 15 pav. Vilniaus miesto ðaltiniø iðsidëstymo schema Fig. 15. Situational scheme of Vilnius city springs 49