TRAKØ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO GEOLOGINIAI IR HIDROGEOLOGINIAI YPATUMAI

TRAKØ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO GEOLOGINIAI IR HIDROGEOLOGINIAI YPATUMAI VALENTINAS BALTRÛNAS, JURGIS VALIÛNAS, ALGIRDAS ZUZEVIÈIUS Geologijos ir geografijos institutas ÁVADAS Tarp vertinamø gamtos paveldo objektø paprastai bûna tie, kurie turi iðskirtinæ visuotinæ vertæ mokslo, iðsaugojimo ar gamtos groþio poþiûriu. Kultûros paveldo objektu gali bûti ne tik þmogaus, bet ir bendri gamtos bei þmogaus kûriniai (teritorijos), turintys taip pat iðskirtinæ visuotinæ vertæ istoriniu, estetiniu, etnologiniu ar antropologiniu poþiûriu. Trakø eþerynas, ypaè jo ðiaurinë dalis yra retas ir fenomenalus morfostruktûros ir geomorfologinio paveldimumo pavyzdys. Pokvarterinio pavirðiaus gilus palaidotas slënis bei artimos krypties þemës plutos tektoninis lûþis ið esmës buvo esminiai veiksniai, lëmæ ledyno tirpimo eigà ir eþeryno ryðkiø ðiauriniø ðlaitø atsiradimà, eþerø hidrauliná ryðá su netoliese prasidedanèiom Braþuolës upelio iðtakom. Trakø eþeryno esminiai kraðtovaizdþio bruoþai, tarp jø ir hidrologiniai hidrogeologiniai ryðiai, kuriuos daugiausia nulëmë geologiniai ir fiziniai geografiniai vietovës ypatumai, turi didelæ reikðmæ viso gamtinio kultûrinio komplekso stabilumui ir yra nesunkiai sutrikdomi. Ðio straipsnio tikslas kaip tik ir yra parodyti, kokie geologinës aplinkos ypatumai iðskiria Trakø istorinio nacionalinio parko gamtinæ aplinkà ið kitø Lietuvos kraðtovaizdþiø, suteikdami jam unikalumo ir savitumo, taip pat atkreipti dëmesá á viso gamtinio kultûrinio komplekso paþeidþiamumà. Todël straipsnyje trumpai pateikiama Trakø istorinio nacionalinio parko ir jo apylinkiø geologinë raida, iðryðkinant jos veiksnius, nulëmusius vietovës savitumà. Gerai þinoma ir daug kartø raðyta apie Trakø eþeryno pavirðinio poþeminio vandens sistemà. Straipsnyje pateikiami hidrogeologinio modeliavimo duomenys apie ðià sudëtingà hidraulinæ sistemà. Kalbant apie Trakø apylinkiø unikalumà, negalima pamirðti ypatingo ðios teritorijos gamtinës aplinkos paþeidþiamumo bei interesø konfliktø, susijusiø su skirtingu nacionalinio parko teritorijos panaudojimu. Todël straipsnyje nagrinëjami geologinës aplinkos ypatumai, lemiantys ðios teritorijos paþeidþiamumà bei interesø konfliktus tarp paveldo iðsaugojimo ir rekreacijos ið vienos pusës ir aktyvaus gamtiniø resursø pasisavinimo ið kitos. 11

PAVIRÐIUS Fiziniu geografiniu poþiûriu didþioji Trakø rajono dalis priklauso Pietø Lietuvos aukðtumai ir maþesnioji Pietryèiø lygumai (Basalykas, 1965; Lietuvos, 1981). Trakø istorinio nacionalinio parko ir jo apylinkiø pavirðius yra ávairiaamþis, poligenetinis ir kaièios neiðlaikytos sudëties (Baltrûnas ir kt., 1989). Seniausias yra Rûdiðkiø, Þëroniø, Senøjø Trakø, Lentvario, Paluknio apylinkiø lyguminis ir banguotas reljefas, sudarytas ið ávairaus rupumo smëlio, þvirgþdingo smëlio, þvyro ir suformuotas paskutinio apledëjimo antros (Þiogeliø, Frankfurto) stadijos tekanèiø ledyno tirpsmo vandenø. Tuo metu stovëjusio ledyno vietoje, Gruoþninkëliø Vilkokðnio Margio Trakø Karijotiðkiø ruoþe pasiliko lëkðtaðlaitis kalvotas reljefas, suskaidytas giliais eþeringais dubakloniais ir sudarytas ið neiðrûðiuoto riedulingo smëlio, kartais þvyro, priesmëlio ir priemolio. Á ðiauræ teritorija amþiumi yra jaunesnë ir savo kilme susijusi su paskutinio apledëjimo paskutiniàja (Baltijos, Pomeranijos) stadija. Ðios stadijos metu tarp dviejø ledyno lieþuviø buvo sukrautas aukðtas, maþai eþeringas, taèiau vaizdingas kalvynas tarp Semeliðkiø, Vievio ir Trakø eþeryno. Ði aukðtuma sudaryta daugiausiai ið ledyno pakraðtyje tirpsmo vandenø suplautø smëlingø ir þvyringø nuogulø su rieduliais ar suþliugusio moreninio priemolio bei priesmëlio. Paèiø ledynø iðgulëtoje vietoje 1 pav. Trakø istorinio nacionalinio parko pavirðiaus geologinë schema (rudais atspalviais parodytos ledyninës (moreninës) nuogulos, þaliais ledyno tekanèiø tirpsmo vandenø nuogulos, pilka spalva pelkiø nuogulos) 12

liko taip pat kalvotas reljefas, tik þemesnio absoliutinio aukðèio, eþeringesnis ir sudëties atþvilgiu ðiek tiek margesnis. Semeliðkiø, Elektrënø, Vievio, Kazokiðkiø apylinkëse, pasitraukus ledynams, likdavo telkðoti prieledyninës marios, kuriø dugne susiklojo smulkus smëlis, aleuritas ir molis, kartais tarpusavyje susisluoksniuojantys. Ðiø mariø fragmentas yra aptinkamas ir Braþuolës slënyje. Didþioji Trakø istorinio nacionalinio parko teritorijos dalis priklauso Trakø Bagdanoniø geologiniam geomorfologiniam (litomorfogenetiniam) mikrorajonui (1 pav.), pasiþyminèiam vidutiniðkai ir smulkiai kalvotu, gûbriuotu, apskalautu, smëlingu, þvirgþdingu ir priemolingu pavirðiumi. Tai eþeringas, su uþpelkëjusiais kloniais, stipriai eroduotas, miðkingas ir agrarinis, rytinëje dalyje urbanizuotas Dzûkø aukðtumos ðiaurrytinis pakraðtys (Pukelytë, 2001). Ðio mikrorajono ypatybes daugiausia lëmë jo geologinis pamatas, kuris ðiose apylinkëse yra gerai iðtirtas (Ðliaupa, Bitinas, 1986; Baltrûnas, 2001). GEOLOGINË RAIDA Geologinio kartografavimo græþiniais nustatyta, kad dar prieð apledëjimø laikotarpá (prieð 0,7 mln. metø) ties Akmenos eþeru ir Braþuolës aukðtupiu devono periodo uolienø pavirðiuje (dolomite ir mergelyje) senøjø upiø buvo iðgrauþtas 50 60 m gylio slënis (2 pav.). Ðio, dabar 2 pav. Geologinis pjûvis per Trakø istoriná nacionaliná parkà (pagal Ðliaupà, Bitinà, 1996). Sutartiniai þenklai: ledyno tirpsmo vandenø suklostytos nuogulos: 1 þvyras, smëlis; 2 aleuritas, molis; 3 ledynø suklostytos moreninës nuogulos (priemolis, priesmëlis); 4 prekvartero uolienos ir jø indeksas; 5 tektoninis lûþis 13

jau palaidoto slënio dugnas tyso 30 50 m þemiau dabartinio jûros lygio. Minëtina, kad visa kvartero nuogulø storymë, uþpildanti ir dengianti ðá paleoárëþá, pasiþymi smëlingø ir þvirgþdingø nuosëdø dominavimu. Tai liudija, kad apledëjimø pabaigoje bei tarpledynmeèiais ties ðia vieta vyravo tekanèio ir stovinèio vandens aplinka. Tirpstant paskutinio apledëjimo maksimalios (Grûdos, Brandenburgo) stadijos ledynui Dzûkø aukðtuma buvo iðvagota giliø dubakloniø (rinø), tarp jø ir Akmenos Braþuolës sistema. Po to, Baltijos (Pomeranijos) stadijos atðalimo metu, ledynas pasislinko iki Akmenos ir Totoriðkiø eþerø apylinkëse esanèiø senesnës stadijos gûbriø ir savo nuogulomis palaidojo dubaklonio Braþuolës dalá. Ledynui galutinai pasitraukus ið Lietuvos ir iðtirpus perðalusiø eþerø bei po nuogulomis palaidotiems ledams, atsinaujino senojo dubaklonio Akmenos Galvës ir Braþuolës dalys, nors þemës pavirðiuje ir perskirtos moreninio gûbrio. Ðis gûbrys, fiksuojantis Akmenos ir Galvës eþerø ðiaurinius ðlaitus, kartu nuþymi su juo lygiagretaus pokvarterinio pavirðiaus paleoárëþá bei artimos krypties Þemës plutos tektoniná lûþá (3 pav.). Pastarasis, kurio amplitudë siekia 40 50 m ir abipus kurio yra labai skirtingø geologiniø laikotarpiø nuogulos (kreidos, devono, silûro, triaso ir permo periodø), ið esmës buvo esminis veiksnys, lëmæs tiek ledyno deglaciacijos eigà (gûbrio tásà ir susidarymà), tiek ir minimø eþerø ðiaurinius ðlaitus. Apibendrintai galima teigti, kad Trakø eþerynas, ypaè jo ðiaurinë dalis yra retas ir detaliais tyrimais pagrástas morfostruktûros (t. y. kai pavirðiaus reljefo kompleksas turi gilumines 3 pav. Trakø istorinio nacionalinio parko geologiniai struktûriniai elementai 14

ðaknis) ir geomorfologinio paveldimumo pavyzdys, daugiau nei pusës milijono metø geologinës istorijos rezultatas. Tokie pavyzdþiai aptinkami retai. Lietuvoje bûtø galima paminëti Raigardo slëná prie Druskininkø, Didþiàsias Nemuno kilpas prie Birðtono ir kitas vietoves. EÞERØ KILMË Teritorijos geologinë raida nulëmë sudëtingà Trakø eþeryno eþerø kilmæ (Basalykas, 1965). Patys eþerai telkðo daubose, iðslëgtose ledyno lieþuviø arba atitvertose jo sukrautø galiniø morenø. Tai vadinamieji patvenktiniai eþerai, apsupti kalvotø moreniniø plotø. Ðio tipo eþerø krantai labai netaisyklingi, su daugybe álankø ir pusiasaliø. Ðiuose eþeruose bûna daug salø. Be to, kai kuriø eþerø dubenys iðplauti vandenø, tekëjusiø po ledynu ir nuo ledyno, vëliau atsinaujinæ glaciokarstiniu keliu. Ðiø dubakloniø (rinø) dubenys yra ilgos, siauros, neretai vingiuotos formos. Jie gana gilûs net ligi keliø deðimèiø metrø, jø dugno reljefas nelygus, duobëtas, o krantai statûs. Taigi Trakø eþerynui bûdingi sudëtingos ledyninës kilmës eþerai. Centriniams Trakø eþeryno eþerams (Akmens, Galvës) bûdingos dvi dalys: pietinë ir ðiaurinë. Pavyzdþiui, pietinëje Galvës eþero dalyje iðsidëstæ 19 salø ið 21, o tuo tarpu ðiaurinëje dalyje aptinkamos duobës iki 45 metrø gylio. Be sudëtingos kilmës eþerø, aptinkami eþerai, telkðantys áprastos kilmës duburiuose (Totoriðkiø eþeras), giliose glaciokarstinëse smegduobëse (Vëþio Akies, Ðulninkø eþerai) ir kt. (Kilkus, 1986). POÞEMINIO VANDENS VAIDMUO TRAKØ EÞERYNE Vienas svarbiausiø unikalaus Trakø miesto ir jo apylinkiø kraðtovaizdþio ir viso nacionalinio parko elementas yra eþerai. Sunkiausiai ávertinamas, taèiau itin svarbus eþerams yra poþeminio vandens vaidmuo. Todël èia bet kokie su gamtonauda susijæ projektai (þemiø sausinimas, þvyro ir poþeminio vandens eksploatavimas, atliekø deponavimas ar panaudoto vandens kanalizavimas) turi bûti visapusiðkai vertinami, atsiþvelgiant á galimà jø poveiká eþerø vandens balansui, lygiui, bei potencialø poþeminio vandens terðimà. Kompleksiðkai poþeminio ir pavirðinio vandens apykaitos ypatybëms ávertinti buvo sudarytas matematinis modelis (Zuzevièius, 1998a, Zuzevièius, 1998b). Jis apëmë beveik visà gëlo poþeminio vandens zonà maþdaug 250 km 2 plote. Be Trakø eþerø baseino, á já pateko dalis Vokës (Lentvario vandenvietë ir jo apylinkës), Braþuolës upiø ir smulkiø Neries intakø baseinø. Matematiniam modeliui sudaryti panaudota informacija apie geologinæ sandarà, hidrogeologines sàlygas, kritulius, iðgaravimà, eþerø lygiø reþimà bei nuotëká, taip pat apie vandens gavybà, panaudoto vandens kanalizavimo sistemà bei potencialius poþeminio vandens tarðos ðaltinius. Gëlo poþeminio vandens zonà Trakø eþerø apylinkëse sudaro gruntinis, tarpmoreniniai, permo devono ir silûro (virðutinë sistemos uolienø dalis) horizontai bei juos skiriantys menkai laidûs sluoksniai. Dël intensyvaus drenuojanèio Neries slënio poveikio giliau slûgsanèiø vandeningø horizontø lygis didesnëje teritorijos dalyje yra þemesnis uþ eþerø lygá. Vadinasi, 15

eþerai maitina giliau slûgsanèius vandeninguosius horizontus. Pagrindinis poþeminio vandens formavimosi ðaltinis yra atmosferinis vanduo, ásisunkiantis per aeracijos zonà á gruntiná, o vëliau ir á giliau slûgsanèius vandeninguosius horizontus (1 lentelë). 1 lentelë. Gruntinio ir pavirðinio vandens apykaita (Zuzevièius, 1998b) 16 Apytakos kryptis, vandens šaltinis 1. Virðus, ið jø: a) infiltracija b) visi eþerai ir upës, ið jø: - Akmena - Galvë, Luka, Totoriðkiø ir Skaistis (kartu) - Babrukas - kiti ežerai - Braþuolë - Saidë (su eþerais, þemiau Skaisèio ežero) - Vokë 2. Apaèia 3. Ðoninis nuotëkis Gruntinio vandens horizonto vandens balansas natûraliomis sàlygomis, tûkst. m 3 /p Prietaka á vandeningàjá horizont¹ 58,6 53,1 5,5 3,8 0,4 0,02 1,3 0 0,04 0 6,9 1,1 Iškrova iš vandeningojo horizonto 26,6 0 26,6 0 4,4 0,04 0 8,6 9,9 3,7 33,4 6,6 Iš viso horizonte: 66,6 66,6 Ávertintas infiltracijos intensyvumas teritorijoje priklausomai nuo aeracijos zonos storio bei jà sudaranèiø uolienø savybiø kinta nuo 35 iki 150 mm per metus (vidutiniðkai apie 85 mm per metus arba ketvirtadalis bendro nuotëkio). Intensyviausia infiltracine poþeminio vandens mityba pasiþymi teritorija, esanti pietuose nuo Trakø eþerø, kur aeracijos zonà sudaro laidus smëlio þvyro sluoksnis, o maþiausia (apie 30 mm per metus) teritorija á vakarus nuo Braþuolës upës slënio su pjûvyje vyraujanèiais molingais kvartero dariniais. Gruntiná ir tarpmoreninius vandeningus horizontus skiriantys vandenspariniai sluoksniai nëra stori. Todël nemaþa dalis gruntiná horizontà pasiekusio vandens filtruojasi á giliau slûgsanèius bei drenuojamus Neries, Vokës, Braþuolës, Saidës upiø slëniuose vandeninguosius horizontus (apie 50 60 mm per metus). Eþerai, esantys tarp Braþuolës ir Neries slëniø, taip pat Akmenos, Bitiðkiø, Plomënø, Galvës, Skaisèio bei kiti eþerai ir patys maitina poþeminá vandená. Daugumos ðiø eþerø pietinë dalis yra maitinama poþeminio vandens (já drenuoja), o ðiaurinë maitina gruntinio vandens horizontà. Gruntinio horizonto vanduo nuo Varnikø taip pat teka á ðiauræ ir ið dalies á vakarus (Lukos eþerà). Susisiekianèiø eþerø (Galvë, Totoriðkiø, Luka, Skaistis) grupëje suteka kur kas daugiau poþeminio vandens negu ðie eþerai praranda maitindami poþeminá vandená (atitinkamai 4,4 ir 0,4 tûkst. m 3 /p). Natûraliomis sàlygomis poþeminio vandens iðkrova sudaro apie 40 proc. minimalaus Trakø eþerø nuotëkio.

Poþeminio vandens srautas nuo Akmenos, Bitiðkiø ir ið dalies Galvës eþerø nukreiptas á Braþuolës slëná ir yra svarbiausias jos aukðtupyje esanèio tvenkinio maitinimo ðaltinis. Tvenkinyje drenuojama apie 4 tûkst. m 3 /p poþeminio vandens (beveik 1,5 mln. m 3 vandens per metus). Ádomu tai, kad Braþuolës upelis prasideda tik uþ 400 500 m nuo Galvës ir Akmenos eþerø, tyvuliuojanèiø tuoj uþ neaukðto moreninio gûbrio ir 8 9 m aukðèiau upelio iðtakø. Iðgræþtas græþinys ant vienos ið gûbrio kalvø, skirianèios eþerus nuo iðtakø, parodë, kad po moreniniu priemoliu 9 m gylyje prasideda vandeningas smëlis, jungiantis eþerø gelmes su Braþuolës slëniu. Taigi nors Akmenos eþeras hidrologiniu poþiûriu priklauso Saidës baseinui, taèiau pavirðinis nuotëkis ið jo á Galvës eþerà vyksta tiktai keletà mënesiø ir yra maþesnis uþ poþeminá nuotëká á Braþuolës baseinà (3,8 tûkst. m 3 /p, arba 0,04 m 3 /s). Pavirðinis vandens nuotëkis protaka, jungianèia Akmenos eþerà su kita Trakø eþeryno dalimi, bûna labai retai tik itin vandeningais pavasariais. Tad ðis eþeras priskirtinas Braþuolës upelio baseinui (Kilkus, 1998; Zuzevièius, 1998a). Pagrindinis poþeminio vandens srautas nukreiptas ið pietø á ðiauræ nuo antros eilës Merkio ir Neries upiø baseinø vandenskyros á Neries slëná ir jos baseinui priklausanèiø Trakø eþerø (Saidës baseinas) bei Braþuolës ir Vokës upiø slënius. Tekëjimo greitis labai ávairus ir priklauso nuo vandeningøjø nuogulø granuliometrinës sudëties. Filtracijos koeficientas kinta nuo 0,2 iki 60 m/d. Didesnës jo reikðmës nustatytos pietinëje dalyje (vid. 0,29 14,54 m/ç) ir daug maþesnës ðiaurinëje (0,1 3,54 m/ç). VANDENS TARÐA Kaip minëta, gruntinis vanduo glaudþiai hidrauliðkai susijæs su pavirðiniu Trakø eþerø vandeniu. Geras nuogulø laidumas sàlygoja tai, kad gruntinis vanduo parko teritorijoje yra labai uþterðtas ir, iðsikraudamas á eþerus, terðia juos. Ypaè dideli yra azoto junginiø kiekiai. Iðsamesni poþeminio vandens kokybës tyrimai Trakø eþerø apylinkëse buvo atlikti daugiau nei prieð deðimt metø (Eitmanavièius, 1992). Intensyviai gruntinis vanduo buvo terðiamas gyvulininkystës fermø, lyg tyèia pastatytø eþerø pakrantëse, teritorijose. Daugumas ðiø fermø jau nebenaudojamos. Èia amonio (NH 4 ) koncentracija siekë iki 100 mg/l. Nustatytas didesnis negu normaliai hidrokarbonatø (iki 1135 mg/l), chloro (iki 155 mg/l) ir natrio (iki 92 mg/l) kiekis. Gruntiná vandená terðë ir individualûs ûkiai. Pavyzdþiui, Lukos ir Totoriðkiø eþerø pakrantëse nustatytas nitratø kiekis iki 80 mg/l, amonio iki 15 mg/l, o permanganatinë oksidacija iki 14 mgo 2 /l. Nuolat vandenyje aptinkami nitritai rodo, kad tarða buvo pastovi. Èia taip pat fiksuoti padidëjæ sulfatø, chloro ir natrio jonø kiekiai. Ypaè intensyviai gruntinis vanduo buvo terðiamas buvusios Dinamo irklavimo bazës teritorijoje. Èia amonio koncentracija buvo 40 60 mg/l, daþnai fiksuota didesnë (iki 90 mg/l), permanganatinë oksidacija siekë iki 20 mgo 2 /l. Ið eþerø daugiausia uþterðtas buvo Babrukas, á kurá iðleidþiami Trakø mieste kanalizuojami vandenys. Akivaizdu, kad Trakø istorinio nacionalinio parko teritorijoje poþeminis vanduo prieð deðimtmetá buvo labai uþterðtas. Ypaè dideli buvo azoto junginiø kiekiai: nitratai kelis, o 17

amonis ir permanganatinë oksidacija kelias deðimtis kartø virðijo standartø leistinas normas. Toks vanduo, maitindamas Trakø eþerynà, atneðë á já nemaþus terðalø kiekius. Dabartiniu metu, sumaþëjus ûkinës veiklos, ypaè þemës ûkio, intensyvumui, sumaþëjo ir tarðos intensyvumas. Taèiau nereikia uþmirðti, kad vis didesná pavojø kelia intensyvios rekreacijos objektai statomi eþerø pakrantëse. Jø tinkamam árengimui turi bûti skiriama daugiau dëmesio. INTERESØ KONFLIKTAI Trakø istoriná nacionaliná parkà, kaip ir visà Trakø rajonà, vienaip ar kitaip veikia daug veiksniø, sukelianèiø skirtingø, neretai visiðkai prieðingø, interesø konfliktus (Valiûnas, 1998). Pirma Vilniaus kaimynystë su visais ðio didmiesèio rekreacijos, poþeminio vandens, buitiniø ir pramoniniø atliekø deponavimo, pramonës ámoniø iðkëlimo poreikiais, taip pat ir paties Trakø rajono, nors ir ribota, pramonë Lentvaryje, intensyvus þemës ûkis, dideli statybiniø þaliavø resursai, judrios magistralës. Antra vertingas rekreaciniu ir estetiniu poþiûriu kraðtovaizdis, jo eþeringumas ir miðkingumas, unikalûs draustiniai, pats Trakø istorinis nacionalinis parkas ir kt. Tad Trakø rajone ypaè tapo aktualus racionalaus teritorijos ásisavinimo bei optimalaus iðplanavimo klausimas, kurá sëkmingai galima spræsti pradëjus nuo geologinës aplinkos analizës. Tokia analizë buvo atlikta 1989 metais sudarius rajono ekogeologiniø þemëlapiø komplektà (Baltrûnas ir kt., 1989). 4 pav. Galimo poveikio Trakø eþerynui geologiniai veiksniai 18

Ekogeologinis kartografinis modelis taip pat buvo naudojamas rekomenduojant tuo metu kuriamo Trakø istorinio nacionalinio parko apsauginæ zonà. Pietinëje parko dalyje buvo siûloma apsauginës zonos ribà susieti su gruntinio vandens horizonto, maitinanèio Trakø eþerynà, vandenskyra. Trakø rajonas iðsiskiria dideliais statybiniø medþiagø smëlio ir þvyro iðtekliais. Didþiausi þvyro ir smëlio telkiniai Serafiniðkiø (Senøjø Trakø), Margio, Ropëjos, Ðklëriø, Ðventininkø ir Samninkø. Uþtenka pasakyti, kad pietrytinëje rajono dalyje slûgso beveik treèdalis ðalies þvyro ir smëlio prognoziniø resursø: þvyro 781 mln. m 3, smëlio 419 mln. m 3. Taèiau tai ne tik turtas, bet ir pavojus vertingam kraðtovaizdþiui. Parko teritorijoje yra trys dideli þvyro telkiniai (4 pav.). Ásisavinus Serafiniðkiø I telkinio iðteklius, Senuosiuose Trakuose ásikûrusiai statybiniø medþiagø gamyklai iðkilo naujo þaliavø ðaltinio problema. Daug ginèø sukëlë Miðkiniø þvyro telkinio, esanèio ðioje zonoje, galima eksploatacija. Po detalaus galimo poveikio ávertinimo bei pakoregavus Trakø istorinio nacionalinio parko ribas buvo leista ásisavinti Miðkiniø telkiná. Taèiau tokioje gamtiniu ir istoriniu poþiûriu unikalioje teritorijoje kaip Trakø istorinis nacionalinis parkas naudingøjø iðkasenø gavyba negali bûti atliekama remiantis vien tik ðiandienos poreikiais. Teritorija turëtø bûti ávertinta kompleksiðkai, ieðkoma pusiausvyros tarp ávairiø jos iðtekliø (geologiniø, rekreaciniø ir kt.) naudojimo. Jeigu naudingøjø iðkasenø iðtekliai dideli, reikia optimizuoti jø gavybà, kad eksploatuojamø telkiniø skaièius bûtø pagrástas gamtosauginiu ir ekonominiu poþiûriais. Siekiant iðvengti nepageidautinø pasekmiø, ypaè susijusiø su pavojumi vertingam saugomam kraðtovaizdþiui, sudëtingomis sàlygomis esanèiø telkiniø kasybos galimà poveiká turëtø ávertinti detalûs tyrimai. Negalima uþmirðti, kad telkinio kasybos átaka nesibaigia jo ribomis, bet ima reikðtis ir didesniame plote. Optimalus rezultatas gali bûti pasiektas nustaèius aiðkius teritorijos naudojimo prioritetus ir kartu ieðkant kompromisiniø sprendimø tenkinant kuo ávairesnius regiono poreikius. IÐVADOS Remiantis,,Pasaulinio kultûros ir gamtos paveldo globos konvencijos, Lietuvoje ásigaliojusios 1992 m. birþelio 30 d. (Valstybës þinios, Nr.19, 1997), 1 ir 2 straipsniais, tarp kultûros paveldo objektø gali bûti vietovës,,þmogaus arba bendri gamtos ir þmogaus kûriniai bei plotai, áskaitant archeologines vietoves, turintys iðskirtinæ visuotinæ vertæ istoriniu, estetiniu, etnologiniu ar antropologiniu poþiûriu, o gamtos paveldo objektais tie, kurie apima,,geologinius ar fizinius geografinius darinius ir nykstanèiø gyvûnø ir augalø rûðiø buveines, turinèias iðskirtinæ visuotinæ vertæ mokslo ar iðsaugojimo poþiûriu; gamtinës vietovës arba tiksliai apibrëþti gamtiniai plotai, turintys iðskirtinæ visuotinæ vertæ mokslo, iðsaugojimo ar gamtos groþio poþiûriu. Remiantis ðia Konvencija, galima teigti, kad Trakø istorinis nacionalinis parkas gali bûti átrauktas á Pasaulinio paveldo sàraðà, nes: Trakø eþerynas, ypaè jo ðiaurinë dalis yra retas ir detaliais tyrimais pagrástas morfostruktûros (t. y. kai pavirðiaus reljefo kompleksas turi gilumines ðaknis) ir geomorfologinio 19

paveldimumo pavyzdys. Þemiau jûros lygio tysantis gilus palaidotas slënis bei artimos krypties 40 50 m amplitudës þemës plutos tektoninis lûþis ið esmës buvo esminiai veiksniai, lëmæ tiek ledyno deglaciacijos eigà (gûbrio susidarymà, ledo iðgulëtus guolius), tiek ir eþeryno ðiauriniø ðlaitø ryðkumà bei orientacijà, jo vandenø hidrauliná ryðá su netoliese prasidedanèiom Braþuolës upelio iðtakom. Daugumos Trakø istorinio nacionalinio parko eþerø pietinë dalis yra maitinama poþeminio vandens (já drenuoja), o ðiaurinë maitina gruntinio vandens horizontà. Susisiekianèiø eþerø (Galvë, Totoriðkiø, Luka, Skaistis) grupëje suteka kur kas daugiau poþeminio vandens, negu ðie eþerai praranda maitindami poþeminá vandená (atitinkamai 4,4 ir 0,4 tûkst. m 3 / p). Natûraliomis sàlygomis poþeminio vandens iðkrova sudaro apie 40 proc. minimalaus Trakø eþerø nuotëkio, todël poþeminio vandens tarða, ypaè pietinëje dalyje, neleistina. Trakø eþeryno esminiai kraðtovaizdþio bruoþai, tarp jø ir hidrologiniai hidrogeologiniai ryðiai, kuriuos daugiausia nulëmë geologiniai ir fiziniai geografiniai vietovës ypatumai, taip pat geologiniø iðtekliø (poþeminio vandens, þvyro ir pan.) eksploatavimas turi didelæ reikðmæ viso gamtinio kultûrinio komplekso stabilumui ir yra nesunkiai sutrikdomi. LITERATÛRA: 1. Baltrûnas V., 2001. Pavirðiaus geologinës sàlygos. Akmens amþius Pietø Lietuvoje. Vilnius: Geologijos institutas. 82 89. 2. Baltrûnas V., Ðliaupa A., Valiûnas J., Vaitkevièienë J., Dundulis K., Pavalkytë A., 1989. Lietuvos TSR Trakø rajono racionalaus ásisavinimo ir iðplanavimo schema (ekogeologinis modelis) M 1:50 000, sudaryta geologiniø duomenø pagrindu. Vilnius, Geologijos institutas (rankraðtis). 3. Basalykas A., 1965. Lietuvos TSR fizinë geografija, I t. Vilnius: Mintis. 496 p. 4. Eitmanavièius S., 1992. Trakø nacionalinis parkas: hidrogeologija ir ekologija. Geologijos akiraèiai, 4. 46 49. 5. Kilkus K., 1986. Lietuvos draustiniø eþerai. Vilnius: Mokslas. 143 p. 6. Kilkus K., 1998. Lietuvos vandenø geografija. Vilnius: Apyauðris. 249 p. 7. Lietuvos TSR atlasas. Maskva. 1981. 216 p. 8. Pukelytë V., 2001. Reljefo ávairovë ir geomorfologinis rajonavimas. Akmens amþius Pietø Lietuvoje. Vilnius: Geologijos institutas. 89 100. 9. Ðliaupa A., Bitinas A., 1986. Vilniaus Trakø Elektrënø rajono tektoninë struktûra ir kvartero storymës sandara. Pabaltijo ledyniniø dariniø tyrimai. Vilnius. 104 113. (rusø k.). 10. Valiûnas J., 1998. Geologinë aplinka ir planavimas. Vilnius: Geologijos institutas. 118 p. 11. Zuzevièius A., 1998a. Hidrogeologija: nuo geriamojo vandens iki energijos. Mokslas ir gyvenimas, 9. 27 29. 12. Zuzevièius A., 1998b. Influence of groundwater on the Lakes in Trakai Area. Geologija, 24. 37 44. 20

THE GEOLOGICAL AND HYDROGEOLOGICAL FEATURES OF TRAKAI HISTORICAL NATIONAL PARK Summary The main task of an article is to represent peculiar features of geological environment of Trakai Historical National Park, which separate this area from other Lithuanian landscapes. Beside this, the complicated natural hydrological hydrogeological system of Trakai Lakes is described. Also, main sources of anthropogenic risk related to geological factors are depicted with the recommendations, how to solve problem of interest conflict. The surface of Trakai Historical National Park, formed by last glaciation, is of different age, genesis and lithology. The deep valley (50 60 m) has been formed in Devonian deposits before glacial period. The same direction is of tectonic fault of amplitude 40 50 m. These two factors influenced process of deglaciation and genesis of Trakai Lakes, which are result of geological history of more than half million years period. Central lakes of Trakai Lakes are of two different parts: southern parts are shallow, with many islands, as northern part is deep (up to 45 m). The groundwater discharge into lakes takes place in the southern part, while in the northern part surface water discharge into groundwater. Akmena Lake, which from hydrological point of view belongs to Saide River catchment, practically discharging into Braþuolë River via groundwater aquifer. The area of Trakai Historical National Park is located near the Vilnius, so there are intensive influence of largest Lithuanian city: active recreation, need for natural resources etc. Especially problematic is harmonize high demands for protection of unique and vulnerable system of National Park and pursuit of extraction of gravel, which deposits are located in the territory of National Park. Keeping in mind how unique and vulnerable area of Trakai historical National Park is, it is recommended to include Trakai Historical National Park into UNESCO World Heritage List. 21