Iš tų šiaudų nebus grūdų tegu jie pūva, o mes geriau sudegsim

Iš tų šiaudų nebus grūdų...... tegu jie pūva, o mes geriau sudegsim!

AB Umega - tai dviejų 2004 m. susijungusių Lietuvos pramonės lyderių AB Umega ir AB Utenos elektrotechnika įmonė. Bendrovėje veikia du padaliniai: Ūkio technikos ir Elektrotechnikos skyriai. Ūkio technikos skyrius projektuoja ir gamina žemės ūkio techniką, šildymo įrangą, 20 l talpos kanistrus, miškų ir kelių ūkio techniką, įvairias metalo konstrukcijas. Nuo pat įmonės įkūrimo pradžios daug dėmesio skiriama technologijoms kartu tobulinant ir produktą. Bendrovė turi įrengimus metalo pjaustymui, lankstymui, tekinimui, frezavimui, valcavimui, suvirinimui, milteliniam dažymui ir kitoms metalo apdirbimo operacijoms. Gaminamuose produktuose atsispindi prisitaikymas prie rinkos pokyčių ir individualių vartotojų poreikių. Įmonės gaminiai yra konstruojami pasitelkus naujausią programinę įrangą aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų, o gaminami iš kokybiškų medžiagų naudojantis naujomis technologijomis. Visa tai sąlygoja įmonės gaminamos produkcijos aukštą kokybę, patikimumą, patvarumą. Įmonės gaminiai sertifikuojami, o veikla įvertinta Bureau Veritas Quality International ISO 9001:2000/ LST EN ISO 9001:2001 sertifikatu. Ši kokybės sistema padeda ištirti ir panaikinti neatitiktinių produktų atsiradimo priežastis, kurios yra šalinamos, kad neatitiktys nepasikartotų, o visos pretenzijos dėl kokybės registruojamos, analizuojamos, ieškoma sprendimų bei kontroliuojamas jų įgyvendinimas. Kokybės vadybos sistemos teikiamą naudą pajuto ne tik įmonės darbuotojai, bet ir jos klientai bei partneriai. Bendrovė turi stiprų intelektualinį potencialą sudėtingiems projektams vykdyti, yra dinamiška, diegia technologines ir verslo vadybos naujoves, nuolat kuria naujus produktus, gerina klientų aptarnavimą. Šiuo metu Umega dirba 300 aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Visi įmonės darbuotojai siekia bendro tikslo gaminti ir tiekti klientams aukštos kokybės produktus. Taigi rūpinimasis produkcijos kokybe tapo neatsiejama įmonės veiklos dalis. Kiekvienas darbuotojas yra atsakingas už kokybės politikos įgyvendinimą, o nuolatinis darbuotojų mokymas, auditai, įrangos bei įrankių priežiūra, patikra bei kitos procedūros užtikrina tai, kad gaminama produkcija atitiks kliento keliamus reikalavimus. Tuo tikslu įmonė atlieka anketines apklausas, kurių metu domimasi, ar klientas įsigijęs įmonės gaminį liko patenkintas, ko jis pageidautų, ką jo nuomone reikėtų keisti ir pan. Tokio pobūdžio apklausos rezultatai yra analizuojami ir tai padeda įmonės veiklą nukreipti reikiama linkme. Klientų poreikių žinojimas - būtina sąlyga juos maksimaliai patenkinti. AB Umega didžiąją savo produkcijos dalį eksportuoja į Vakarų Europos rinkas (apie 80 proc.). Pagrindiniai bendrovės pirkėjai yra iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos, Suomijos ir kt. Lietuvos rinkoje įmonė parduoda apie 20 proc. gaminamos produkcijos. Bendrovė turi nemažai verslo partnerių įvairiose pasaulio šalyse: Danijoje (Maskinhandler Indkøbsringen AMBA, Alcon), Olandijoje (Groenewold), Švedijoje (Malmarks) ir kt. 2

3

4 Alternatyvos pasirenkant šildymą. Pastoviai kylančios išlaidos būsto šildymui verčia rimtai susimąstyti ne vieną iš mūsų, ar galime šildytis pigiau. Turbūt nereikia niekam įrodinėti, kad centralizuotas šilumos tiekimas yra daug pranašesnis už individualų šildymą. Tik kai naudojamas brangus atvežtinis kuras, eksploatuojamos pasenusios katilinės ir senos šiluminės trasos, centralizuotas šilumos tiekimas tapo prakeiksmu daugelio lūpose. Noras gyventi sveikai, išsaugojant nors jau esamas ekologines sąlygas mūsų ateinančioms kartoms, neteršti labiau gamtos nei jau yra užteršta, skatina mus rinktis naujos rūšies kuro šaltinius. Tradicinis sovietmečio kuras mazutas, krosninis kuras, akmens anglis užleidžia vietą naujoms kuro rūšims. Tai gamtinės dujos, medienos atliekos, šiaudai ir pan. Šiltėjančios žiemos ir šaltėjančios vasaros tai beatodairiškos civilizacijos padarinys. Kūrendami iškastinį kurą (naftos produktai, akmens anglis, gamtinės dujos, durpės) mes tik didiname pagrindinių šiltnamio efektą skatinančių dujų (CO 2 - anglies dioksido) emisiją. Pasirinkdami alternatyvias kuro rūšis, priklausančias atsinaujinantiems kuro šaltiniams (mediena, šiaudai ir kiti energetiniai augalai) šių dujų emisija lieka nepakitusi, nes kiek augdamas augalas absorbuoja iš aplinkos fotosintezės metu anglies dvideginio, tiek suirdamas (degdamas, pūdamas) ir atiduoda į aplinką. Tai tik vienas iš aspektų, skatinančių rinktis naujas, netradicines kuro rūšis. Gamtiniai naftos, akmens anglies ir dujų resursai nėra begaliniai, jų lieka vis mažiau ir mažiau, o jų gavybos ir transportavimo kaštai nuolatos auga. Ateities prognozės naftos ir dujų kainų augimas, esant tam tikroms nepalankioms sąlygoms gali sukelti energetikos krizes, juolab kad didžiausi šių energetinių resursų ištekliai randasi labiausia nestabiliausiose pasaulio vietose. Akmens anglies gavyba ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse darosi nuostolinga, vis daugiau dotacijų reikalaujanti, todėl Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė pritarė įstatymo dėl visų anglies šachtų uždarymo šalyje ir dotuojamos akmens anglies gavybos nutraukimo iki 2018 m. projektui. Be to akmens anglis daugiausia gamtą teršianti kuro rūšis. Politiniai žaidimai naftos ir dujų tiekime Lietuvai nenuspėjami ir sunkiai prognozuojami. Tai labai rimti argumentai renkantis atsinaujinančius kuro šaltinius. Atsinaujinantys kuro šaltiniai mediena, šiaudai, biodegalai, biodujos, energetiniai augalai. Viena iš populiariausių šių kuro šaltinių tai mediena (malkos, pjuvenos, drožlės). Tačiau pastaruoju metu ypač jaučiamas nestabilumas medienos rinkoje. Pasklaidę spaudą tuo įsitikiname ne vienas. Ypač privertė susimąstyti Lietuvos žiniose (2007.07.28 Nr. 170) pasirodęs straipsnis Malkos pabrango dvigubai, kuriame žurnalistė D.Baronienė, atlikusi žurnalistinį tyrimą gana įtikinamai aprašo padėtį šiuometinėje medienos rinkoje. Prognozės straipsnyje nedžiuginančios, ypač smulkiems vartotojams, kur teigiama... Malkų pardavėjai prognozuoja, kad po metų kitų lietuviai namus kūrens šiaudais. Manoma, kad mediena taps nebeįperkama, o ilgainiui jos ir visai nebeliks. Lietuvoje kasmet didėja grūdinių kultūrų pasėlių plotai ir šių plotų augimas nuteikia optimistiškai: Grūdinių kultūrų pasėlių plotas, tūkst. ha 2004 m. 909 2005 m. 992 2006 m. 1027 2007 m. 1120 Žemės ūkio rūmų informacijoje (Ūkininko patarėjas, 2007.08.30 Nr.101) nurodoma, kad... Lietuva išsiskyrė iš kitų ES šalių, deklaravusi labai daug energetinių augalų. Šiai sričiai skirta net 70 proc. auginamų rapsų: 67 tūkst. ha vasarinių ir 53 tūkst. ha žieminių rapsų. Dar deklaruota 30 tūkst. ha kitų grūdinių kultūrų. Taigi iš viso net 150 tūkst. ha.... Lietuva daugiau nei 10 proc. viso savo derliaus skiria energetikos sričiai... Lietuvoje grūdų užauginama gerokai daugiau nei suvartojama vidaus rinkoje. Suvartojame tik apie 2 mln. t. grūdų, o šiemet prikulsime per 3 mln. t. Šiaudai kaip kuras Lietuvoje buvo pradėta naudoti prieš gerą dešimtmetį. 1996 m. Pasvalio raj. Narteikių žemės ūkio mokykloje finansuojant PHARE programai buvo sumontuotas ir pradėtas eksploatuoti pirmasis 1 MW galios šiaudais kūrenamas katilas. Sekančiais metais Pasvalio rajono Grūžių, Vaškų ir

Lavėnų gyvenvietėse buvo sumontuoti dar keturi mažesnės, 470 kw galios katilai. Tai buvo daniški katilai, nes Danija yra daugiausia patirties sukaupusi šiaudų panaudojime šilumai gaminti. Statistinių duomenų apie kasmetinius Lietuvoje išauginamus šiaudų kiekius nėra. Tačiau juos galima apskaičiuoti pagal grūdinių kultūrų pasėlių plotus, derlingumą bei atskirų rūšių augalų ir šiaudų santykį. Įvairūs informacijos šaltiniai šiuos skaičius nurodo skirtingus, todėl pasiremsime Lietuvos energetikos instituto v.m.d. dr. S.Vrubliausko paskaičiavimais, kad šalyje kasmet užauginama apie 3,5-4,0 mln. t šiaudų, tačiau tik dalis šiaudų surenkama ir panaudojama gyvulių pašarui ir pakratams. Kitų šalių patirtis rodo, kad apie 10-12 proc. bendro šiaudų kiekio būtų galima Kuro rūšis Šiaudų rulonai bei didieji ryšuliai Šiaudų mažieji ryšuliai Šiaudų briketai, granulės panaudoti energijai gaminti, t.y. apie 0,5 mln. tonų. Nepanaudoti šiaudai susmulkinami ir įterpiami į dirvą, kur jie pūna kelerius metus, o naudojant kombainus be smulkintuvų, sudeginami ar paliekami pūti stirtose ar ryšuliuose. Sukaupta patirtis rodo, kad kūrenant šiaudais galima šildyti atskiras sodybas, kaimo vietovių mokyklas, pensionatus ar net ištisas gyvenvietes. Ūkininkai šiaudus galėtų panaudoti gyvulininkystės patalpoms šildyti ir grūdams džiovinti. Pasiremkime spausdintiniais šaltiniais (dr.algirdas Žaltauskas, Jonas Zukas Šiaudai pigus vietinis kuras ), nagrinėdami ekonominį šiaudų panaudojimo kurui tikslingumą... Šiaudų kaip kuro šiluminę vertę charakterizuoja grynasis šiluminingumas, parodantis šilumos kiekį, išsiskiriantį visiškai sudegus šiaudų masės vienetui. Šiaudų grynasis šiluminingumas žymia dalimi priklauso nuo šiaudų drėgnio. Šiaudų sausos masės grynasis šiluminingumas yra 17,6 MJ/kg. Didėjant drėgniui šiluminingumas mažėja, todėl 15 proc. drėgnio šiaudų grynasis šiluminingumas būna 14,71 MJ/ kg, o 20 proc. drėgnio 13,62 MJ/kg. Kad palygintume šiaudų kurą su kitomis kuro rūšimis, pateikiame jų kainas ir šiluminingumą: Kuro kaina, Lt/t (Lt/m 3 ) Kuro šiluminingumas, MJ/kg (MJ/m 3 ) Žinant, kad 3,6 MJ šiluminės energijos yra lygus 1 kwh, apskaičiavome ir palyginimui pateikiame kai kurių kuro rūšių šilumos vieneto kainą. Matome, kad šiaudų rulonų šilumos vieneto kaina apie 2 kartus mažesnė negu malkų ir apie 3 kartus mažesnė nei įvežtinio kuro. Aukščiau pateiktoje straipsnio ištraukoje duotos tuo metu galiojusios kainos, šiandien jos yra pasikeitusios, tačiau padidėjusios proporcingai, todėl perskaičiavimo ir neatlikome. AB UMEGA gaminami šiaudais kūrenami katilai ir Šilumos vieneto kaina, ct/kwh 50 14,71 0,94 90 14,71 1,76 240 15,26 5,57 Malkos beržinės (80) (7200) 4,0 Gamtinės dujos (0,66) (35,68) 6,66 Mazutas 600 39 5,5 šildymo blokai daugiausia yra eksportuojami į Daniją, tačiau ir Lietuvoje jau yra sumontuota keliolikoje vietų (Juknaičiai, Kuigaliai, Gaukštonys, Kurkliai, Juškonys ir kitur). Stambesni ūkininkai, ž.ū. bendrovės ir net kai kurios pramonės įmonės, įsitikino kad galima nemažai sutaupyti, naudojant šiaudus kurui. Nors katilai nėra pigūs, bet investicijos rekonstruojant senąsias katilines atsiperka greičiau nei per 3 metus. Centralizuotas šilumos tiekimas nedidelėse gyvenvietėse Lietuvoje nebuvo labai paplitęs, nors Švedijoje, Suomijoje tai laikoma kaip pats pigiausias šildymosi būdas. Manome, kad ir Lietuva paseks kaimynių pavyzdžiu, nes tam ženklų lyg ir yra. Antai, 2007 m rudenį Gelgaudiškio miestelio gyventojams vėl pradėta tiekti šiluma centralizuotai, kur buvo sumontuota keturi AB UMEGA pagaminti šiaudais kūrenami katilai AKU-460. Tad drąsiai galima teigti, kad šiaudų panaudojimas kurui Lietuvoje vis labiau populiarėja ir duoda ekonominę naudą. Paskutiniojo 10-mečio gamybinė patirtis parodė, kad Lietuvos rinkoje labiausia paklausūs apvaliais bei nedideliais stačiakampiais ryšuliais kūrenami šildymo blokai ir katilai. Tad toliau ir norime pristatyti AKU tipo šildymo blokus ir R tipo katilus. 5

AKU tipo šildymo blokas skirtas gamybinių, administracinių arba gyvenamųjų patalpų šildymui bei karšto vandens paruošimui. Šildymo blokas sudarytas iš: kaitravamzdžio vandens šildymo katilo akumuliacinio bako atviro išsiplėtimo bako Katilai ir šildymo blokai sukonstruoti ir pagaminti darbiniam vandens slėgiui iki 0,05 MPa, todėl jiems netaikomi Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 97/23/EEB Slėginiai įrenginiai reikalavimai. Šildymo bloko sudedamųjų dalių tarpusavio sujungimo vandens magistralėse nėra uždaromosios armatūros, visos vandens ertmės per išsiplėtimo baką susisiekia su atmosfera, todėl papildoma slėgio apsauginė įranga nemontuojama. Išsiplėtimo bakas Akumuliacinė talpa Katilas Iki 500 kw galios šildymo blokai montuojami kaip parodyta pav. (dešinėje), sudedamąsias dalis uždedant vieną ant kitos (3-mis aukštais). Šildymo blokas gali būti jungiamas į šildymo sistemą, kurios aukščiausias taškas neviršija aukščio iki bloko išsiplėtimo bako. Jei bet kuris šildymo sistemos taškas yra aukščiau, sistemą reikia jungti per šilumokaitį. Šildymo blokas montuojamas lauke ant lygaus betoninio pagrindo, paruošto pagal gamintojo duotą brėžinį. Jeigu blokas bus eksploatuojamas su plieniniu kaminu, tai kaminas montuojamas sutinkamai su kamino gamintojo technine dokumentacija. 6

Šildymo blokai pritaikyti pastatymui ir darbui lauke. Katilai yra išbandyti Danijos Technologijos Institute (DTI Energy, Biofuels) ir gauti tokie rezultatai: Naudingumas = 87% CO emisija = 0,16 % Dulkių emisija = 263 mg/nm³ Katilai turi reikiamą įrangą, kuri užtikrina optimalų degimo procesą, paprastą aptarnavimą ir ilgą tarnavimo laiką: PLC kompiuteris ir deguonies daviklis degimo proceso kontrolei. Didelis vandens kiekis katile ir akumuliaciniame bake. Išsiplėtimo bakas. Keraminis degimo kameros reflektorius. Vidiniai šuntavimo ir durų cirkuliaciniai siurbliai. Mineralinės vatos izoliacija. Išorė padengta profiliuotais dažyto plieno lakštais (spalva pagal pageidavimą). Papildomi reikmenys plieninis kaminas užsakomas papildomai (pagal tai koks parenkamas projektuojant, priklausomai nuo pastatymo vietos). Techniniai duomenys: AKU 130 AKU 250 AKU 340 AKU 460 Šiluminė galia, kw * 130 250 340 460 Naudingumo koeficientas, % 87 Šiaudų sąnaudos kg/h (vidutinės) 34 65 86 137 Vienkartinė šiaudų įkrova, kg (vidut.) 160 240 450 600 Katilo masė, kg (apytikriai) 6190 10350 14850 19350 Įrenginio ilgis, mm 2990 3760 4650 4650 Įrenginio plotis, mm 2770 2990 2990 3600 Įrenginio aukštis, m 6250 6815 8100 9010 Degimo kameros skersmuo, mm 1270 2000 2000 2300 Degimo kameros gylis, mm 2000 2000 3000 3000 Vandens talpa, l: Katile 3400 5000 6000 16000 Akumuliaciniame bake 8300 14000 32000 29000 Bendras 11700 19000 38000 45000 * esant šiaudų drėgnumui 14±3 % 7

Pakuros viršutinė dalis futeruota Skamolex tipo plokštėmis tai keraminis degimo kameros reflektorius, garantuojantis tolygų šilumos perdavimą ir apsaugantis nuo perkaitimo vidinius katilo vandens marškinius. Pakuros kaitravamzdžiuose ikišti suktukai, priverčiantys išeinančius dūmus suktis, tokiu būdu geriau perduodama jų šiluma katravamzdžius apiplaunančiam vandeniui. Antrinio oro padavimo tūta Pirminio oro padavimo tūta Atvamzdžiai šildymo bloko prijungimui prie šildymo sistemos Užpakalinėje katilo dalyje esančiose spintose sumontuoti vidiniai šuntavimo ir durų cirkuliaciniai siurbliai, ventiliatorius su oro paskirstymo sklendėmis ir viską valdantis PLC kompiuteris. 8

Pagrindinė kuro rūšis šiems katilams yra šiaudai, supresuoti į apvalius ar stačiakampius ryšulius, kurie į katilų pakurą pakraunami mechanizuotai, frontaliniu auto ar elektrokrautuvu arba traktoriniu krautuvu. Kiekviena nauja užkrova daroma tik pilnai sudegus buvusiai užkrovai. Alternatyvinis kuras AKU tipo šildymo blokams: Nesmulkintos malkos. Presuotos durpės. AB Umega šią žiemą savo gamybines patalpas šildė tik malkomis. 9

Šildymo blokas AKU 600T yra pritaikytas pastatyti ir naudoti lauke. Montuojamas ant lygaus betoninio pagrindo, paruošto pagal gamintojo duotą brėžinį. Konstrukcija analogiška kitiems AKU tipo šildymo blokams, t.y. susideda iš: kaitravamzdžio vandens šildymo katilo akumuliacinio bako atviro išsiplėtimo bako Esminis skirtumas tame, kad katilas ir akumuliacinis bakas montuojami pirmajame aukšte, o išsiplėtimo bakai virš jų, antrajame aukšte. AKU 600T turi reikiamą įrangą, kuri užtikrina optimalų degimo procesą, aukštą našumą, paprastą aptarnavimą ir ilgą tarnavimo laiką: PLC kompiuteris ir deguonies daviklis degimo proceso kontrolei. Didelis vandens kiekis katile ir akumuliaciniame bake. Išsiplėtimo bakas. Keraminis degimo kameros reflektorius. Vidiniai šuntavimo ir durų cirkuliaciniai siurbliai. Mineralinės vatos izoliacija. Išorė padengta profiliuotais dažyto plieno lakštais (spalva pagal pageidavimą). Išsiplėtimo bakai Jeigu blokas bus eksploatuojamas su plieniniu kaminu, tai kaminas montuojamas sutinkamai su kamino gamintojo technine dokumentacija. Kuras Apvalūs šiaudų ryšuliai. Dideli stačiakampiai šiaudų ryšuliai. Nesmulkintos malkos. Presuotos durpės. Papildomi reikmenys plieninis kaminas užsakomas papildomai (pagal tai koks parenkamas projektuojant, priklausomai nuo pastatymo vietos). Katilas Akumuliacinis bakas Analogiškas šildymo blokas AKT-450 buvo išbandytas Danijos Technologijos institute, (DTI Energy, Bio fuels) ir gauti tokie rezultatai: Naudingumas = 88 % CO emisija = 0,064 % 10

Techniniai duomenys: AKU 600T Šiluminė galia, kw * 600 Naudingumo koeficientas, % 88 Šiaudų sąnaudos kg/h (vidutinės) 167 Vienkartinė šiaudų įkrova, kg (vidut.) 1 000 Šildymo bloko masė, kg (apytikriai) 26 050 Įrenginio ilgis, mm 6 690 Įrenginio plotis, mm 7 020 Įrenginio aukštis, mm 4 850 Degimo kameros skersmuo, mm 2 800 Degimo kameros gylis, mm 3 000 Vandens talpa, l: Katile 11 600 Akumuliaciniame bake 60 000 Bendras 71 600 * esant šiaudų drėgnumui 14±3 % Šildymo blokas jungiamas į šildymo sistemą, kurios aukščiausias taškas neviršija aukščio iki bloko išsiplėtimo bako. Jei bet kuris šildymo sistemos taškas yra aukščiau, sistemą reikia jungti per šilumokaitį. 11

R tipo katilai gaminami 30-120 kw galios. Jie skirti darbui patalpose. Katilai yra išbandyti Danijos Technologijos Institute (DTI Energy, Biofuels ). Katilą sudaro pakura su apvalkalu ir viršutineje dalyje įmontuotu šilumokaičiu. Duryse cirkuliuoja vanduo. Pakuros ir durų viršutines dalys yra futeruotos Skamolex tipo plytomis. Termoizoliacijai panaudota akmens vata. Nustatyta vandens temperatūra palaikoma automatiškai. R tipo katilai skirti naudoti atviro išsiplėtimo tipo šildymo sistemose, kurių darbinis vandens slėgis neviršija 0,05 MPa, todėl jiems netaikomi Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 97/23/EEB Slėginiai įrenginiai reikalavimai. Būtina kartu su katilu į šildymo sistemą prijungti ir akumuliacinį baką. Rekomenduojama naudoti specialius izoliuotus kaminus, pritaikytus žemos temperatūros dūmų išmetimui. Techniniai duomenys: R 30 R 40 R 75 R 95 R 120 Šiluminė galia, kw * 30 40 75 95 120 Naudingumo koeficientas, % 87 Šiaudų sąnaudos kg/h (vidutinės) 7,5 10 18 22 30 Katilo masė, kg (apytikriai) 912 1100 1370 2140 2450 Įrenginio ilgis, mm 1740 2000 2010 2510 3000 Įrenginio plotis, mm 1000 1210 1540 1540 1500 Įrenginio aukštis, m 1310 1420 1810 1810 1760 Degimo kameros skersmuo, mm 800 950 1270 1270 1270 Degimo kameros gylis, mm 1250 1500 1500 2000 2500 Vandens talpa katile, l: 400 600 800 900 1050 Rekomenduojama akumuliacinio bako talpa, l * esant šiaudų drėgnumui 14±3 % 2000 2800 4200 6200 8200 12

Akumuliaciniai bakai skirti atviroms išsiplėtimo sistemoms, kurių darbinis vandens slėgis neviršija 0,05 MPa, todėl jiems netaikomi Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 97/23/EEB Slėginiai įrenginiai reikalavimai. Standartinis variantas be apšiltinimo. Standartiniai akumuliaciniai bakai: Talpa, l Skersmuo, mm Aukštis, mm 350 l 650 1300 650 l 650 2000 1000 l 800 2221 1500 l 950 2221 2000 l 1130 2100 3200 l 1500 1900 4200 l 1610 2130 Akumuliacinius ir išsiplėtimo bakus galime pagaminti pagal suderintus su užsakovu išmatavimus. Gaminame specialius izoliuotus kaminus, pritaikytus žemos temperatūros dūmų išmetimui. Konstrukcijos dėka ant vidinių sienelių nesusidaro kondensatas, nereikia papildomos dūmsiurbės. Kaminai gaminami iš: - Corten plieno (atsparus korozijai, nereikia dažyti); - Paprasto plieno; - Nerūdijančio plieno. Kaminai izoliuoti mineraline vata 2 sluoksniais po 30 mm storio. Kaminai gaminami dviejų tipų: - Montuojami ant pamato; - Montuojami ant katilo. Vidinis diametras, mm Ø 250 Ø 320 Ø 400 Išorinis diametras, mm Ø 400 Ø 480 Ø 640 Pamato diametras, mm Ø 750 Ø 750 Ø 1000 1 m ilgio masė apie, kg 80 95 145 13

1,36 MW galios katilinė ir kaminas po 8-rių metų eksploatacijos Saulainėje (Bauskės raj., Latvija) AB Umega pagamintos ir sumontuotos šiaudais kūrenamos katilinės Lietuvoje ir Latvijoje: Įmonės pavadinimas Adresas Metai 1 Saulainės ž.ū.m-la Saulaine, Bauskas r., Latvija 1999 3 Šilutės raj. šilumos tinklai Juknaičiai, Šilutės raj. 2000 2 Jonavos raj. šilumos tinklai Kuigalių k., Jonavos raj. 2001 4 Jakutiškių kaimo bendruomenė Jakutiškiai, Ukmergės raj. 2002 5 UAB Agrostatyba Mūšos k., Pakruojo raj. 2005 6 UAB Dainavos kiaulių veislynas Skrebinų k., Jonavos raj. 2006 7 ŽŪB Pauliukai Juškonių k., Jonavos raj. 2006 8 UAB Jara Kurklių k., Anykščių raj. 2007 9 UAB Vėjinė Vėjinės k., Švenčionių raj. 2007 10 UAB Ciestos maistas Gaukštonių k., Vilniaus raj. 2007 11 UAB Anykščių Vosinta Sausalaukio k., Anykščių raj. 2007 12 Ūkininkas Petras Pošiūnas Modžiūnų k., Švenčionių raj. 2007 13 AB Grąžtai Raseiniai 2007 14 AB Umega Metalo 5, Utena 2007 15 Šakių šilumos tinklai Gelgaudiškio mst., Šakių raj. 2007 16 SIA Vega 1 Dūnu iela 8, Liepoja, Latvija 2007 Danijoje ir kt. Skandinavijos šalyse eksploatuojama daugiau nei 160 šiaudais kūrenamų šildymo blokų ir katilų, pagamintų AB Umega. Visi katilai gaminami pagal ALCON ApS licenciją. Tai vienas sėkmingiausių mūsų bendradarbiavimo projektų. 14

15

Daugiau informacijos apie mus galite rasti www.umega.lt For more information please visit our website at www.umega.lt AB UMEGA info@umega.lt, www.umega.lt Metalo str. 5, LT-28216 Utena, Lithuania Tel. + 370 389 53542 + 370 389 69075 Fax + 370 389 69646 LSN 803 / 1