GYVULIŲ SKERDYKLOS NUOTEKŲ VALYMO EFEKTYVUMO TYRIMAI

T U R I N Y S 1. Sigita Marija STRUSEVIČIENĖ, Zenonas STRUSEVIČIUS. Gyvulių skerdyklos nuotekų valymo efektyvumo tyrimai... 5-11 2. Stefanija MISEVIČIENĖ. Tręšimo skystuoju mėšlu gamtosauginis vertinimas... 12-18 3. Valerijus GASIŪNAS, Zenonas STRUSEVIČIUS. Nuotekų valymo vertikaliosios filtracijos smėlio ir augalų filtruose tyrimai...... 19-24 4. Simanas AŠKINIS. Buitinių nuotekų valymas gamtiniais metodais... 25-30 5. Saulius VAIKASAS, Vaclovas POŠKUS. Dotnuvėlės ir Smilgos upelių vagų Kėdainiuose nuosėdų užterštumo tyrimai... 31-39 6. Česlovas RAMONAS. Durpyno iškasimo įtakos geofiltracijai iš Rėkyvos ežero prognozė... 40-43 7. Vincas GURSKIS, Jonas JUODIS, Algimantas PATAŠIUS, Rytis SKOMINAS. Kauno rajono melioracijos sistemų gelžbetoninių statinių techninės būklės tyrimas ir vertinimas... 44-51 8. Benius BENDARAVIČIUS, Alma POCIENĖ, Skirmantas POCIUS. Drenažo nuotėkio ir nitratų kiekio drenažo vandenyje tyrimai... 52-56 9. Vida SODIENĖ. Filtracijos koeficiento nustatymas pagal savitąjį paviršių moreniniuose molinguose gruntuose... 57-60 10. Vida SODIENĖ. Molingo grunto savitojo paviršiaus nustatymas pagal disperguoto molio brinkimą... 61-65 11. Kazimieras GAIGALIS, Jūratė MARCULANIENĖ, Aušra ŠMITIENĖ. Pasklidoji tarša ir jos valdymo galimybės žemės ūkio veiklos baseinuose... 66-70 12. Eugenija BAKŠIENĖ. Ilgalaikis sapropelio poveikis priesmėlio paprastajam išplautžemiui (Haplic Luvisols)... 71-75 13. Kastytis DUNDULIS, Saulius GADEIKIS, Jonas DILIŪNAS, Edmundas JAGMINAS, Arūnas JUREVIČIUS. Nuotekų dumblo panaudojimo sąvartynų dangai galimybės... 76-80 14. Valdas IRBINSKAS, Jonas JABLONSKIS. Ar senka mūsų ežerai?... 81-86 15. Mykolas KAMINSKAS, Jonas DILIŪNAS, Gediminas ČYŽIUS, Danutė KARVELIENĖ, Algirdas ZUZEVIČIUS. Požeminio ir paviršinio vandens apsauga buitinių atliekų sąvartyno aplinkoje... 87-92 16. Leonas KATKEVIČIUS, Liudas KINČIUS, Antanas CIŪNYS, Vilimantas VAIČIUKYNAS. Pastrėvio tvenkinio būklės tyrimai... 93-96 17. Viktoras RAČYS, Irmantas VALŪNAS, Daina KLIAUGAITĖ. Biomasės kiekio tyrimai biosorbcijos procese... 97-100 18. Antanas CIŪNYS, Leonas KATKEVIČIUS, Jonas JUODIS, Liudas KINČIUS. Vainieko ežero būklės tyrimai... 101-105 19. Ginutis KUTRA, Kazimieras GAIGALIS, Aušra ŠMITIENĖ, Jūratė MARCULANIENĖ. Azoto ir fosforo išplovimo ir balansų kitimo tendencijos Graisupio baseine... 106-111 20. Povilas ŠUKYS. Tvenkinių poveikio upelių vandens kokybei tyrimai... 112-117 GYVULIŲ SKERDYKLOS NUOTEKŲ VALYMO EFEKTYVUMO TYRIMAI Sigita Marija STRUSEVIČIENĖ*, Zenonas STRUSEVIČIUS Prasminiai žodžiai: teršalai, nuotekos, apkrova teršalais, apvalymo efektyvumas. Straipsnyje pateikti modernios gyvulių skerdyklos, pastatyto 2003 m., nuotekų susidarymo užterštumo ir jų valymo efektyvumo taikant LŽŪU Vandens ūkio instituto technologijas tyrimai. Nuotekos pirmiausia apvalomos riebalų atskirtuve, o po to fizikinio-cheminio valymo įrenginyje ir nusodinimo tvenkiniuose. Apvalytos pirminio valymo įrenginiuose nuotekos nuleidžiamos į dviejų pakopų horizontalios filtracijos smėlio ir nendrių filtrus. Gyvulių skerdykloje susidaro labai užterštų nuotekų 4-5 kartus labiau negu buitinės, o riebalų koncentracija jose būna net 20 kartų didesnė. Atliekant pirminį nuotekų valymą įrenginių grandyje (riebalų atskirtuvas, fizikiniocheminio valymo įrenginys ir nusodinimo tvenkinys), išvaloma nuo 73,1 iki 98,9% teršalų. Nuotekų, apvalytų pirminio valymo įrenginiuose užterštumo rodikliai yra artimi buitinių nuotekų užterštumo rodikliams: ph 8,5; BDS 5 98 mg/l, bendrasis N ir bendrasis P atitinkamai 46 ir 8,9 mg/l. Nuotekos, biologiškai valytos dviejų pakopų horizontaliosios filtracijos smėlio ir augalų filtruose, pagal organinius (BDS 5 ) ir biogeninius (bendrasis N ir bendrasis P) teršalus atitinka aplinkosaugos reikalavimus ir gali būti išleidžiamos į aplinką. Nustatytos vidutinio ir stipraus ryšio (R 2 =0,503-0,893) koreliacinės teršalų BDS 5, SM, N bendr. ir P bendr. koncentracijų valytose nuotekose priklausomybės nuo smėlio ir augalų filtro apkrovos teršalais.

Dr. Sigita Marija Strusevičienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandenvalos laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys ekologija ir aplinkotyra, mėšlo, srutų bei nuotekų tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-58102 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 80 20. El. p. zenonas@water.omnitel.net. Dr. Zenonas Strusevičius, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandenvalos laboratorijos vedėjas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys ekologija ir aplinkotyra, nuotekų, atliekų bei mėšlo tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai, teršalų transformacijos procesų tyrimai. Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms valyti. (Žinios. 2001, 87-3054). Gasiunas V., Strusevičius Z., 2003. The experience of wastewater treatment using constructed wetlands with horizontal subsurface flow in Lithuania. Publicationes Instituti Geographici Universitatis Tartuensis. 242-249 p. Henze M., Harremoes P., Jansen J., Arvin E., 1995. Wastewater treatment. Biological and Chemical Processes. Springer-Verlag Berlin Heidelberg, Berlin. Kadlec, R. H., Knight, R. L., 1996. Treatment Wetlands. CRC Press/Lewis Publishers, Boca Raton. Kutera J., 1988. Wykorzystanie sciekow w rolnictwie. Panstwowe Wydawnictwo Rolnicze I Lesne, Warszawa. 2. Matuzevičius A. B., 1999. Rekomendacijos biologinio valymo įrenginiams projektuoti. VGTU. Vilnius. Menčinskas R., 2000. Nuotekų valymo technologijos ir įrengimai. GEA PT Baltic. Reed S. C., 1995. Natural Systems for Waste Management and Treatment. New York, McGraw-Hill, New York. Strusevičius Z., 1996. Nuotėkų, atliekų ir mėšlo tvarkymas žemės ūkyje. UAB Informacijos ir leidybos centras, Vilnius. Strusevičius Z., Strusevičienė S. M., 2001. Pirminio nuotekų valymo mėsos perdirbimo įmonėje tyrimai. Vandens ūkio inžinerija. Mokslo darbai. 16(38), 76-84. Šeškevičius V., 1977. Mėsos ir pieno pramonės nutekamojo vandens valymas. Vilnius, LIMTI. Unifikuoti nuotekų ir paviršinio vandens kokybės tyrimų metodai. I dalis. Cheminiai analizės metodai, 1994. Vilnius, AAM Leidybos biuras. TRĘŠIMO SKYSTUOJU MĖŠLU GAMTOSAUGINIS VERTINIMAS Stefanija MISEVIČIENĖ LŽŪU Vandens ūkio instituto Juodkiškio bandymų lauke 1999-2003 m. buvo tiriamas skystojo mėšlo paskleidimo skirtingu metų laiku poveikis maistingųjų medžiagų išplovimui. Siekiant sumažinti maistingųjų medžiagų išplovimą į aplinką, tyrimais nustatytas optimalus skystojo mėšlo paskleidimo laikas. Tręšiant skystuoju mėšlu pavasarį, į dirvą patekusio azoto, fosforo ir kalio viso kiekio išplauta atitinkamai 11,5, 42,8 ir 20% mažiau nei tręšiant rudenį. Gamtosaugos požiūriu skystuoju mėšlu tręšti raudonuosius dobilus nepavojinga, nes NPK koncentracijos drenažo vandenyje nebuvo didesnės už leidžiamas. Tręšiant vienmečius augalus, būtina atsižvelgti į azoto atsargas dirvožemyje. Prasminiai žodžiai: skystasis mėšlas, NPK koncentracijos, maistingųjų medžiagų išplovimas. Dr. Stefanija Misevičienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandenvalos lab. mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys ekologija ir aplinkotyra, mėšlo tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai, teršalų transformacijos procesų tyrimai. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-58102 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 80 21. El.p. s.miseviciene@takas.lt. Gauta 09 2004. Black C. A., 1973. Rastenie i počva. Moskva. Buivydaitė V.V.,Vaičys J., Juodis J., Motuzas A., 2001. Lietuvos dirvožemių klasifikacija.vilnius. Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka Patvirtinimo pakeitimo. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 328. Dumbrauskas A., Tumas R., 1994. Biogeninių medžiagų išplovimas. Lietuvos gamtinė aplinka. Būklė, procesai, tendencijos. Vilnius. Durkowski T., Wesolowski P., 1990. Wplyw intensywnego rplnictwa na sklad chemiczny wod drenarskich z czarnych ziem pyrzyckich w zlewni jeziora Miedwie. Roczniki nauk rolniczych. Seria F, tom 82, zeszyt3/4.p. 41-56.

Gyvulių ir paukščių skaičius 2004 m. sausio 1 d.: http://www.std.lt/web/main.php?parent=316. Guidelines for the third pollution load compilation (PLC 3), 1994. Baltic Sea environmental proceedings N o 57. Helsinki Commission. Baltic Marine Environment Protection Commission. Helsinki. Karlssonas T., Steinekas S., 1995. Maisto medžiagos jūsų ūkio resursai. Rudzianskaitė A., 2001. Cheminių elementų išplovimo dinamika drenuotuose karsto zonos dirvožemiuose. Daktaro disertacija. Kėdainiai, Vilainiai. Sharplus A.N., Rekolainen S., 1997. Phosphorus in Agriculture and its Environmental Implications. Phosphorus Loss from soil to water. SAB International. Skyggeson G., Gustafson A., Linden B., 1990. The Mellby field trials. Halmstad. Tausojanti žemdirbystė, 1996. Seminaro informacinė medžiaga. LŽŪKT. Torstensson G., Aronsson A., 1998. Nitrogen leaching and availability in cropping systems with recurrent use of liquid manure and cath crops. Swedish University of Agricultural Sciences, Department of Soil Sciences. Uppsala, Sweden, pp. 1-17. Tripolskaja L., Panamariovienė A., 1995. Medžiagų migracija dirvožemyje intensyviai tręšiamoje pašarų sėjomainoje. Žemdirbystė. Mokslo darbai. 50, 76-84. Tripolskaja L., Romanovskaja D., 2001. Trąšų poveikis cheminių elementų migracijai. Vandens ūkio inžinerija. Mokslo darbai. 17(39), 34-42. Unifikuoti nuotėkų ir paviršinių vandenų kokybės tyrimų metodai, 1994. D.1. Vilnius. Žekonienė V., 1995. Dirvožemio agrocheminių ir biologinių savybių kitimas priklausomai nuo varpinių javų kiekio agrofitocenozėje. Žemės ūkio mokslai. 1, 11-16. NUOTEKŲ VALYMO VERTIKALIOSIOS FILTRACIJOS SMĖLIO IR AUGALŲ FILTRUOSE TYRIMAI Valerijus GASIŪNAS*, Zenonas STRUSEVIČIUS Turizmo įstaigose susidaro labai netolygūs nuotekų kiekiai. Tirtoje užeigoje Pastogė vidutinis paros nuotekų kiekis priklausomai nuo metų sezono, skyrėsi iki 2 kartų, o savaitės dienomis iki 6 kartų. Nuotekoms valyti įrengta sistema su septikais ir vertikaliosios filtracijos grunto ir augalų filtru visiškai atitiko nuotekų valymui keliamus reikalavimus. Per tiriamąjį laikotarpį nuotekų valymo efektyvumas pagal BDS 5 siekė 98,0, skendinčiąsias medžiagas 96,2, bendrąjį N 43,1, bendrąjį P 64,3 %. Esant vidutinei filtrų apkrovai 1,4 g BDS 5 m -2 d -1 šaltuoju laikotarpiu (2003 11-2004 04) iš filtro ištekančių nuotekų vidutinis užterštumas pagal BDS 5 buvo 11,1, šiltuoju (2004 05--2004 08) 2,8 mgo 2 l -1. Vidutinė filtrų apkrova pagal bendrąjį N siekė 1,4 g N m -2 d -1. Azoto šalinimo filtre norma 0,35 ± 0,2 g N m -2 d -1. Šaltuoju laikotarpiu iš filtrų ištekančiame vandenyje vyrauja amoniako, šiltuoju nitratų azotas. Per stebėjimų laikotarpį filtrų apkrova pagal bendrąjį P buvo vidutiniškai 0,2 ±0,1 g P m -2 d -1, fosforo šalinimo filtre efektyvumas vidutiniškai 46,5%. Pastebima fosforo sulaikymo mažėjimo tendencija. Nuotekų valymo sistemos su vertikaliosios filtracijos augalų filtrais mažai jautrios staigiems nuotekų kiekių svyravimams, todėl gali būti sėkmingai naudojamos turizmo ir sezoninio veikimo įstaigose. Prasminiai žodžiai: nuotekų valymas, turizmo įstaigos, smėlio ir augalų filtrai, vertikalioji filtracija. Dr. Valerijus Gasiūnas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto vyr. mokslo darbuotojas. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis nuotekų valymas gamtiniais metodais. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-58102, Kėdainiai, Lietuva. Tel. (8-347) 6 80 21. El. p. v.gasiunas@water.omnitel.net. Dr. Zenonas Strusevičius, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandenvalos laboratorijos vedėjas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys ekologija ir aplinkotyra, nuotekų, atliekų bei mėšlo tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai, teršalų transformacijos procesų tyrimai. Gauta 09 2004. Ciupa R., 1996. The Experience in the Operation of Constructed Wetlands in North-Eastern Poland. Proc. 5th Int. Conf. On Wetland Systems for Water Pollution Control. Vienna, Austria 2, IX6.1-IX6.8. Faulkner S. P., Richardsson C. J., 1989. Physical and Chemical Characteristics of Freshwater Wetland Soils. In: Hammer D. A., Freeman R. J. (Eds). Constructed Wetlands for Wastewater Treatment. Lewis Publishers, Chelsea, Michigan, pp. 41-72. Felde K., Hansen K. und Kunst S., 1996. Pflanzenklaeranlagen in Niedersachsen Bestandsaufnahme und Leistungsfaeigkeit. Korrespondenz Abwasser. 8, 1382-1392.

Hunt P.G. and Poach M. E., 2001. State of the Art of Animal Wastewater Treatment in Constructed Wetlands. Water Sci. Technol. 44 (11-12), 19-25 Kadlec R. H., 1985. Aging Phenomena in Wastewater Wetlands. In: Godfrey P. J., Kaynor E. R., Pelczarski S., Benforado J. (Eds). Ecological Considerations in Wetland Treatment of Municipal Wastewaters. Van Nostrand Reinhold, New York, pp. 338-347. Platzer Chr., 1999. Design Recommendations for Subsurface Flow Constructed Wetlands for Nitrification and Denitrification. Water Sci. Technol. 40 (3), 257-263. Reddy K. R., Patrick W. H., 1984. Nitrogen Transformations and Loss in Flooded Soils and Sediments. CRC Crit. Rev. Environ. Control. 13, 273-309. Rustige H., Platzer Chr., 2001. Nutrient Removal in Subsurface Flow Constructed Wetlands for Application in Sensitive Regions. Water Sci. Technol. 44 (11-12), 149-155. Sutton P. M., Murphy K. L., Dawson R. N., 1975. Low-temperature Biological Denitrification of Wastewater. J. Water. Pollut. Control Fed. 47, 122-134. Verhoeven J. T. A., Meuleman A. F. M., 1999. Wetlands for Wastewater Treatment: Opportunities and Limitations. Ecol. Eng. 12, 5-12. BUITINIŲ NUOTEKŲ VALYMAS GAMTINIAIS METODAIS Simanas AŠKINIS Straipsnyje, remiantis autoriaus ir kitų mokslininkų atliktais tyrimais, lyginamas įvairių gamtiniais metodais veikiančių buitinių nuotekų valyklų efektyvumas. Tyrimai buvo atliekami gyvenvietėse, kurių kanalizacijos tinklai įrengti netinkamai, dėl to į juos patenkantis paviršinis ir drenažo vanduo nuotekų kiekį padidina iki kelių kartų. Iš tirtų trijų gamtinių valyklų efektyviausiai buitines nuotekas valo smėlio ir augalų filtrai: juose iš nuotekų pašalinama 85-95% organinių teršalų ir 67-95% biogeninių junginių. Smėlio ir augalų filtrai efektyviau veikia tada, kai į juos iš septiko atiteka labiau užterštos nuotekos. Pavyzdžiui, kai į filtrą atitekančių nuotekų užterštumas pagal BDS 5 50 mgo 2 /l, jos išvalomos 80, o kai 100, 90% efektyvumu. Norint išvalyti nuotekas pagal BDS 5 rodiklį iki 25 mgo 2 /l, filtro apkrova neturi būti didesnė kaip 6, o iki 15 mgo 2 /l, 3,5 g BDS 5 1 m 2 per dieną. Filtrų plotą reikia skaičiuoti pagal normatyvinį nuotekų kiekį, o pertekliniam nuotekų kiekiui valyti numatyti papildomus, pigesnius įrenginius (pavyzdžiui, pratekančius biologinius tvenkinėlius). Pratekantys biologiniai tvenkinėliai geriausiai tinka buitinėms nuotekoms, kurių debitai ir užterštumas labai kinta, valyti, bet jie ne visada užtikrina nuotekų apvalymą iki leidžiamų ribų. Valymo biologiniuose tvenkinėliuose efektyvumas pagal BDS 5 rodiklį 49,6%. Nuotekų valymosi procesas pablogėja šiltuoju metų laikotarpiu, kai palankiomis sąlygomis sparčiai dauginasi autotrofiniai mikroorganizmai, kurie sunaudoja tvenkinėliuose esantį ištirpusį deguonį, todėl jo trūksta teršalų oksidacijai ir nitrifikacijai. Iš valyklos su pratekančiais biologiniais tvenkinėliais ištekančiose nuotekose bendrojo azoto vidutiniškai buvo 22,2 mg/l. Didžiausia problema nedidelis fosforo valymo efektyvumas tiktai 29,5%. Todėl iš tvenkinėlių ištekančias nuotekas dar reikia valyti papildomai. Podirvinės filtracijos laukų panaudojimą riboja tai, kad jiems įrengti reikia lengvesnių gruntų, o tiesiant paskirstomąjį vamzdyną žemiau įšalo zonos daug kur negalima laikytis reikalavimo, kad filtracijos laukai būtų 1 m aukščiau didžiausio gruntinio vandens lygio. Tokius laukus reikėtų rengti tiktai ten, kur arti nėra imtuvo išvalytoms nuotekoms išleisti. Podirvinės filtracijos laukų apkrova neturi būti didesnė kaip 300 m 3 /ha per mėnesį. Vertinant ekonominiu požiūriu, pigiausiai kainuoja buitinių nuotekų valykla su pratekančiais buitiniais tvenkinėliais. Šiai valyklai įrengti pakanka 1-1,5 tūkst. Lt 1 m 3 per parą išvalomų nuotekų. Buitinių nuotekų valymo sistemai su podirvine filtracija įrengti reikia 2-3, su smėlio ir augalų filtru 2,5-3,0 tūkst. Lt 1 m 3 per parą išvalomų nuotekų. Eksploatavimo išlaidos visose gamtiniais metodais veikiančiose valyklose yra mažiausios. Prasminiai žodžiai: buitinės nuotekos, smėlio ir augalų filtras, pratekantys tvenkinėliai, podirvinės filtracijos laukai, poveikis aplinkai. Dr. Simanas Aškinis, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandenvalos laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys ekologija ir aplinkotyra, nuotekų bei mėšlo tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai, teršalų transformacijos procesų tyrimai. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-58102 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 80 21, el. p. s.askinis@takas.lt.

Gauta 09 2004. Ištirti sodybų ir kaimo gyvenviečių nuotekų valymo efektyvumą, panaudojant gruntinius filtrus ir augmeniją, 2000. Baigto mokslo tiriamojo darbo ataskaita. Vilainiai. Principy projektirovanija sistem počvennoj očistki stočnych vod v SŠA. Melioracija i vodnoje chozeistvo 1988. Moskva. Nikolajev V. I., 1972. Podpočvennoje orošenija stočnymi vodami po trubčatym uvlažniteliam poliėtilenovych perforirovannych trub. Selskochozeistvennoje ispolzovanie stočnych vod. Moskva. Projektirovanije sistem vnutripočvennovo orošenija s ispolzovanijem prirodnoj vody podgotovlennych stočnych vod životnovodčeskich kompleksov, gorodov, selskich naselionnych punktov i promyšlennych predprijatii, 1987. Moskva. HN 24, 1998. Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra. Oficialus leidinys. Vilnius. Pocius A., Rutkovienė V., 1991. Šachtinių šulinių vandens užterštumo azoto junginiais tyrimai. Nitratai augaliniuose maisto produktuose, vandenyje, pašaruose ir priemonės jų kiekiui sumažinti. Straipsnių rinkinys. Vilnius. Dėl aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti patvirtinimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas, 2001. Vilnius. Balevičius A., 2002. Makrofitų biofiltro įdiegimas ir funkcionavimo bei efektyvumo tyrimai. Vandens ūkio inžinerija. Mokslo darbai. 19 (41), 14-21. DOTNUVĖLĖS IR SMILGOS UPELIŲ VAGŲ KĖDAINIUOSE NUOSĖDŲ UŽTERŠTUMO TYRIMAI Saulius VAIKASAS*, Vaclovas POŠKUS Atlikti ekspediciniai-laboratoriniai Dotnuvėlės ir Smilgos upelių žemupių Kėdainių mieste nuosėdų migracijos ir užterštumo sunkiaisiais metalais bei naftos produktais tyrimai. Nustatyta, kad sunkiųjų metalų ir naftos produktų migracija tirtų upelių atkarpose vyksta pagal hidraulikoje žinomus vaginių procesų dėsningumus: daugiausia teršalų susikaupia smulkaus dumblo nuosėdose. Vertinant nuosėdų užterštumo koeficientą pagal naftos produktus, Dotnuvėlės tvenkinio dumblas patenka į ypač pavojingai užteršto dirvožemio kategoriją (K o =16,50>10). Todėl iš šio grunto rekomenduojama pašalinti teršalus iki mažesnio pavojingumo aplinkai lygio. Kitose tirtų upelių vagų dalyse susikaupusių nuosėdų užteršimas ne didesnis už DLK, todėl jos gali būti sėkmingai apvalomos vykstant natūraliems gamtiniams procesams. Rekomenduojama vykdyti šių valymosi procesų monitoringą. Prasminiai žodžiai: upeliai, nuosėdos, sunkieji metalai, užterštumo kontrolė. Habil.dr. Saulius Vaikasas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Eksploatacijos laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, hidraulinis modeliavimas ir vaginiai upių procesai. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-58102 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 81 09. El.p. s.vaikasas@delfi.lt. Vaclovas Poškus, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis gamtiniai procesai sausinimo sistemų grioviuose. Aplinkos biologinis valymas, 2003. Conference on River Restoration, 2000. Proceedings. Edited by H.I. Nijland and M.J.R. Cals. Wageneningen, The Netherlands. Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo 1357 Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje patvirtinimo. 2004 03 08. Nr.V-114, Vilnius. Denmark s largest Nature Restoration Project, 1999 (The Skjern River Restoration Project). Denmark. Dovidavičius A., 2002. Kėdainių miesto parko tvenkinio ant Dotnuvėlės upelio dumblo tyrimo rezultatai. LŽHIS firma Hidroveda. Kėdainiai, Vilainiai (rankraštis). Lietuvos higienos norma HN 92:1999. Paplūdimiai ir jų maudyklos. Valstybės žinios Nr.58, p. 36-41. Gipiškis V., 1999. Biogeninių elementų ir sunkiųjų metalų lokalizacija Nemuno žemupio salpoje. LŽŪU ir LVŪI mokslo darbai. 11(29), 77-84. Jankevičius K., Liužinas R., 2003. Aplinkos biologinis valymas. Vilnius. Kruger Consult, 1995. Geologiniai-hidrogeologiniai Kėdainių karinio aerodromo aplinkos užterštumo tyrimai. Firma Kruger Consult ir AM. Vilnius (rankraštis).

Paškauskas S., Baubinienė A., Dilys K., Vekeriotienė I., 2000. Reguliuotų upių vagų deformacijos besikeičiančios žemėnaudos sąlygomis. Geografijos metraštis, 33, 256-264. Rimkus A., Vaikasas S., 2000. Re-naturalization of Canalized Brooks and Ditches in Lithuania. In Proceedings conf. River restoration in Eu. The Nitherlands, p.p. 131-136. Šukys P., 2003. Kuo užterštas Kėdainių parko tvenkinio dumblas. Žemėtvarka ir hidrotechnika, 4. 74-76. Twice a River, 1999. RIZA Report 99.003 (Rhine and Meuse in the Netherlands). The Netherlands, Asnhem-Lelylstad. DURPYNO IŠKASIMO ĮTAKOS GEOFILTRACIJAI IŠ RĖKYVOS EŽERO PROGNOZĖ Česlovas RAMONAS Straipsnyje nagrinėjama geofiltracija iš Rėkyvos ežero į greta esantį eksploatuojamą durpyną, jei jo dugnas bus 3,4 m žemiau už ežero vandens lygį. Tyrimams panaudota esama topografinė, hidrogeologinė, klimatinė ir įvairi kita medžiaga, be to, autoriaus parengta geofiltracijos matematinio modeliavimo programa PLAFI. Matematinio modeliavimo būdu apskaičiuoti esami ir prognozuojami gruntinio vandens lygiai apsauginėje zonoje, geofiltracinės tėkmės debitai bei slėgio aukščio gradientai. Rezultatai apibendrinti, pateikti pasiūlymai ekologinei pusiausvyrai užtikrinti. Prasminiai žodžiai: geofiltracija, požeminio vandens lygiai, geofiltracijos debitai. Habil. dr. prof. Česlovas Ramonas, Lietuvos žemės ūkio universitetas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys hidroinžinerija, planinė ir profilinė geofiltracija. Adresas: Universiteto 10, LT-53361 Kaunas-Akademija. Tel. (8-37) 75 23 22. El.p. sk@nora.lzua.lt. Bumblauskis T., 1983. Rytų žemaičių plynaukštės takoskyrinio kraštovaizdžio optimizavimas. Vilnius, 230. Ramonas Č., 1995. Aplinkos poveikis hidrotechnikos statiniams ir priemonės jo neigiamai įtakai sumažinti: habilitacinis darbas: 7. Technikos mokslai, Žemės ūkio ir aplinkos inžinerija. Kaunas, 98. Ramonas Č., Ruplys B., 2001. (2) Research in geohydrodynamics at Lithuanian University of Agriculture. Vandens ūkio inžinerija. Mokslo darbai. 14(36), 105-110. G.Juozapavičiaus personalinė įmonė Magma, 1998. Rėkyvos durpių karjero įtakos aplinkai monitoringo rezultatai. Vilnius. Rėkyvos ežero batimetrinių tyrinėjimo darbų aiškinamasis raštas, 1970. Šiaulių rajonas. G. Juozapavičiaus personalinė įmonė Magma, 2004. Rėkyvos vandens monitoringo Rėkyvos durpių telkinyje rezultatai ir monitoringo programa 2004-2008 metams. Vilnius. Silkin A.M., 1986. Sooruženija meliorativnych sistem v torfianych gruntach. Moskva: Agropromizdat, 137. KAUNO RAJONO MELIORACIJOS SISTEMŲ GELŽBETONINIŲ STATINIŲ TECHNINĖS BŪKLĖS TYRIMAS IR VERTINIMAS Vincas GURSKIS*, Jonas JUODIS, Algimantas PATAŠIUS, Rytis SKOMINAS Straipsnyje analizuojama Kauno r. melioracijos sistemų gelžbetoninių statinių ir elementų pralaidų, tiltų, paviršinių vandens nuleistuvų techninė būklė. Atkreipiamas dėmesys, kad šie statiniai svarbūs tam, kad melioracijos sistemos funkcionuotų, todėl jų priežiūrai, techninės būklės tyrimui turi būti skiriama daugiau dėmesio. Ištyrus 32 tiltų, 25 pralaidų, 18 paviršinio vandens nuleistuvų techninę būklę, nustatyti pagrindiniai defektai ir pažaidos, išanalizuotos jų priežastys, apibendrinti gauti

tyrimų rezultatai. Tiltų saugumui didžiausią grėsmę kelia armatūros korozija, atramų betono irimas dėl nepakankamo atsparumo šalčiui, bloga hidroizoliacijos būklė. Pralaidų funkcionavimą labiausiai blogina, vamzdžių, ypač žiedų, sandūros, per kurias ne tik filtruojasi vanduo, bet ir byra gruntas, prasta antgalių betono kokybė. Įvertinus paviršinio vandens nuleistuvų techninę būklę, nustatyta, kad jų funkcionavimas trinka ne dėl gelžbetonio kokybės, bet dėl blogos priežiūros apaugimas ne tik žole, bet ir krūmais, užnešimas gruntu, grunto deformacijos. Pateikiami neardomuoju būdu nustatyti konstrukcijų betono stiprio gniuždant bei iš statinių atrinktų betono bandinių tankio, poringumo, vandens įgeriamumo tyrimų rezultatai ir jų palyginimas su projektinėmis vertėmis. Prasminiai žodžiai: melioracijos sistemos, gelžbetoninės konstrukcijos, pažaidos, techninė būklė. Dr. Vincas Gurskis, Lietuvos žemės ūkio universiteto Statybinių konstrukcijų katedros docentas. Adresas: Universiteto g. 10, LT-53361 Akademija, Kauno r. Tel. (8-37) 75 22 98. El. p. vgurskis@hidro.lzuu.lt. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys hidroinžinerija, statybinės medžiagos ir konstrukcijos. Jonas Juodis, Lietuvos žemės ūkio universiteto Statybinių konstrukcijų katedros docentas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys hidroinžinerija, statybinės konstrukcijos. Dr. Algimantas Patašius, Lietuvos žemės ūkio universiteto Statybinių konstrukcijų katedros docentas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys hidroinžinerija, statybinės medžiagos ir konstrukcijos. Rytis Skominas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Statybinių konstrukcijų katedros doktorantas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys hidroinžinerija, statybinės medžiagos ir konstrukcijos. Bastienė N., Buožis V., 2000. Drenažo sistemų būklės ir gedimų tyrimai. Tarptautinės konferencijos Melioracija ir kraštotvarka pranešimai. Kaunas-Akademija, 7-10. LR ŽŪM Melioracijos skyrius, 2003. Melioruota žemė ir melioracijos įrenginiai. Vilnius, 31. Ivanov M., Modry S., Šisl P., 1990. Dolgoviečnost žieliezobetona v agresivnych sredach. Moskva: Strojizdat, 320. (rusų kalba). Kamaitis Z., 2002. Gelžbetoninių tiltų irimas dėl armatūros korozijos. I dalis. Lauko tyrimai. TRANSPORT. XVII, 4, 137-142. Kamaitis Z., 2002. Gelžbetoninių tiltų irimas dėl armatūros korozijos. II dalis. TRANSPORT. XVII, 5, 163-170. Katkevičius L., Kinčius L., Žaltauskas J., 1999. Melioracijos įrenginių būklė, jos kitimas ir vertinimo sistema. Melioracijos įrenginių privatizavimo ir efektyvaus naudojimo sistema /ŽŪM, LŽŪU, LVŪI, LŽHIS. Kaunas, 17-54. LST EN 12504-2:2003 Betono bandymas konstrukcijose. D.2. Neardomieji bandymai. Atšokimo dydžio nustatymas. LST EN 12390-7:2003 Betono bandymas. 7 dalis. Betono tankis. LST 1428.18:1997. Betonas. Bandymo metodai. Vandens įgeriamumo nustatymas. VŪSĮ, 1985. Sausinimo sistemų įrenginiai. Kaunas, 64. Šaulys V., Poškus V., 2000. Griovių priežiūros būdų ekonominis vertinimas. Tarptautinės konferencijos Melioracija ir kraštotvarka pranešimai. Kaunas-Akademija, 154-157. Šaulys V., 2001. The conceptual models of usage and possession of land reclamation property. Vandens ūkio inžinerija. Mokslo darbai. 14 (36), 27-36. Vaišvila K.A., Vilkas R., 1998 Apytikslis eksploatuojamų HTS gelžbetoninių konstrukcijų susidėvėjimo vertinimas. Vandens ūkio inžinerija. Mokslo darbai. 4 (26), 158-164. DRENAŽO NUOTĖKIO IR NITRATŲ KIEKIO DRENAŽO VANDENYJE TYRIMAI Benius BENDARAVIČIUS*, Alma POCIENĖ, Skirmantas POCIUS 1967-2003 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokomajame ūkyje esančiose eksperimentinėse drenažo sistemose tirtas drenažo nuotėkis. 1997 metais pradėtas matuoti drenažo vandenyje esantis nitratų kiekis. Ilgamečiai drenažo nuotėkio tyrimai leidžia nustatyti faktorius, sąlygojančius drenažu nutekančio vandens kiekį, jo pasiskirstymą metų laikotarpiais. Nustatyta, kad, esant dirvožemio atmosferiniam maitinimui, drenažo nuotėkio formavimasis bei jo dydis priklauso nuo kritulių kiekio, jų pasiskirstymo bei oro temperatūros režimo. Per tyrimų laikotarpį vidutinis daugiametis drenažo nuotėkio aukštis svyravo nuo 25 iki 444 mm, drenažo veikimo vidutinė trukmė 166 dienos. Drenažu daugiausia vandens nuteka pavasarį 38%, žiemą 34%, vasarą 8%, rudenį 20%.

Prasminiai žodžiai: drenažo nuotėkis, krituliai, tarša, nitratų koncentracija. Pastebėta, kad nuo 1988 metų drenažo nuotėkio aukštis pradėjo mažėti, tačiau aiškėja drenažo veikimo didėjimo tendencija žiemos laikotarpiu. Žemės ūkio veiklos įvertinimo aplinkosaugos požiūriu klausimai susiję su Baltijos jūros tarša ir eutrofikacija. Nitratų koncentracija drenažo vandenyje per metus kito priklausomai nuo metų sezono, nuotėkio pradžios, nuo dirvožemio užimtumo augalais, tręšimo laiko, priklausomo nuo dirvožemio drėgmės. Nitratų koncentracijos ir išplovimas iš dirvonuojančių laukų didesnis nei iš laukų su tarpinėmis kultūromis. Dobilų įsėlis rudenį nitratų koncentraciją drenažo vandenyje sumažino 2,5 karto. Vidutiniai metiniai nitratų nuostoliai 45 kg NO 3 ha -1 (10 kg N ha -1 ) rodo pakankamai didelį įnašą į paviršinių vandenų eutrofikaciją. Tinkamas ūkininkavimas gali būti būdas išvengti neigiamo taršos efekto. Dr. Benius Bendaravičius, docentas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Melioracijos katedra. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys aplinkos inžinerija ir kraštotvarka. Adresas: Universiteto g. 10, LT-53351 Kaunas-Akademija. Tel. (8-37) 75 23 80. El.p. benasbendar@yahoo.de. Dr. Alma Pocienė, docentė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Melioracijos katedra. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys aplinkos inžinerija ir kraštotvarka. Skirmantas Pocius, Alytaus RAAD Prienų aplinkos apsaugos agentūros vedėjas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys aplinkos inžinerija ir kraštotvarka. Aplinkos apsaugos ministerija, 2002. Aplinkos būklė 2001. Vilnius. Aplinkos apsaugos ministerija, 2003. Aplinkos būklė 2002. Vilnius. Balčiūnas A., 1994. Drenažo tyrimai Lietuvos vakarų zonos sunkiuose dirvožemiuose. Žemės ūkio mokslai. Nr.1. Bendaravičius B., Dirsė A., 1998. Drenažo nuotekio formavimasis Lietuvos vidurio žemumos priemolio dirvožemiuose. Vandens ūkio inžinerija. Mokslo darbai. 4(26), 3-10. Kučinskas J., Pekarskas J., 1999. Agrochemija: vadovėlis. Kaunas: Lututė. Mineev V.T., 1988. Ekologičeskije problemy agrochimii. (rusų k.). Moskva. Pauliukevičius G., 1986. Cheminių elementų keliai landšafte. Vilnius: Mokslas. Regiono vystymosi ekologinis tvarumas istoriniame kontekste:lietuvos pavyzdžiu (ECOSLIT)., 1997. Baigiamoji ataskaita. I dalis. Vilnius. Lietuvos Valstybinė mokslo programa (Programos vadovas L. Kairiūkštis). Sakalauskas A., Striaupienė B.,1988. Drenažo nuotekio charakteristiokos drenuotuose mineraliniuose Lietuvos dirvožemiuose. Hidrotechnika ir melioracija: Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos MTI ir LŽŪA mokslo darbai. 19, 22-40. FILTRACIJOS KOEFICIENTO NUSTATYMAS PAGAL SAVITĄJĮ PAVIRŠIŲ MORENINIUOSE MOLINGUOSE GRUNTUOSE Vida SODIENĖ Prasminiai žodžiai: molingi gruntai, savitasis paviršius, filtracija. Skaičiuojant uosto hidrotechninių statinių nuosėdžių stabilizacijos trukmę remiantis filtracinės konsolidacijos dėsniais, būtina nustatyti deformacijos zonoje slūgsančių gruntų filtracijos koeficientus. Straipsnyje aprašomas eksperimentinis tyrimas, kaip nustatyti molingų moreninių gruntų filtracijos koeficientą pagal dalelių savitąjį paviršių. Tyrimų objektas moreniniai (glacigeniniai) molingi gruntai. Tirta: granuliometrinė sudėtis (standartiniu metodu), absoliutinis brinkimo tūris (Janerto metodu), savitojo paviršiaus plotai ir filtracijos koeficientai (pjezometriniu metodu). Eksperimentais nustatyta sąsaja tarp moreninių molingų gruntų filtracijos koeficiento ir savitojo paviršiaus ploto. Moreninių molingų gruntų filtracijos koeficientui nustatyti pasiūlytas laboratorinis metodas ir pateikta formulė jį apskaičiuoti. Inž. Vida Sodienė, Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto Statybos katedros lektorė. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys fizinės ir mechaninės gruntų savybės, geotechninis projektavimas. Adresas: Laukininkų g. 3-18, LT-95189 Klaipėda. Tel. (8-46) 32 64 83. El. p. Vida_sod@yahoo.com.

Alikonis A.A., 2000. Gruntų struktūrinio stiprumo bei ryšių kaitos statinių pagrinduose teorija ir praktika. Habilitacinis darbas. Vilnius: Technika. 104. Anilionis S., Piličiauskas V., Šlauteris A., 2001. Inžinerinių-geologinių tyrimų ataskaita. KVJU krantinių Nr. 27-44 rekonstrukcijos techninio projekto korektūra. Klaipėda: Geoprojektas mokslinė įmonė. Borkovoi N., Čiubarov S., Tarasenkov E., Gušanskij N., 1969. Tehničieskij otčiot po inženerno-geologičeskim iziskanijam vypolnienym na učiastkach pirsov 3 i 5 SZZ v gorodie Klaipėda. Min-tvo rybnovo hoziaistva SSSR, Leningradskojė otdėlėnijė. Leningrad. Borkovoi N., Čiubarov S., Jegorov V., 1974. Tehničieskij otčiot po inženerno-geologičeskim iziskanijam na učiastke pirsa Nr.6 i bieriegoukrieplienija Zapadnovo SRZ v gorodie Klaipėda. Leningrad. Česnulevičius A., 1999. Lietuvos reljefas: morfografiniai ir morfologiniai aspektai.vilnius. Geografijos institutas. Dmitrijev V., Akatova A., 1985. Točnost opriedėlienija pokazatielej svoistv pesčiannych i glinistych gruntov v inženierno geologičieskich laboratorij. Moskva, Inž. Geologija. 5, 105-112. Eurocode 7 Part 1, Geotechnical Design, General Rules. CEN- Europen Committee for Standartization. 5 February, 1993. Goldberg V. M., 1983. Issliedovanija filtraciji v glinach s učiotom vlijanija na etot process fiziko-chimičieskich i termodinamičieskich uslovij. Sbornik naučnych trudov. Vyp. 152, 6-13. (rusų k.). Goldštein M. N., Kučner S. G., Šestakov M. I., 1981. Osadok i pročnost osnovanij zdanij i sooruženij. Kijev. Janert H., 1957. Die Bodenkundliches praktikum. Der Arbeitsrahmen für die Bodenunfersuchungen. Berlin: Technik, 58. Kostet J., Sanglerat G., 1981. Mechanika gruntov. Perevod s francuzkovo, kand. techn. nauk Kulačkina B. I. Moskva: Strojizdat, 1981. 454. Pelakauskas A., Maslauskienė E., Sucila T., 2001. Inžinerinė geologija. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos Bega birių trąšų terminalas, krantinė Nr. 70. Kaunas: UAB Rapasta Šimkus J., 2002. Pagrindų ir pamatų šakinė mokslo laboratorija. Vilnius: Technika, 58. Šimkus J., Alikonis A., Sidauga B., 1973. Lietuvos TSR gruntų statybinės savybės. Vilnius: Mintis, 89. MOLINGO GRUNTO SAVITOJO PAVIRŠIAUS NUSTATYMAS PAGAL DISPERGUOTO MOLIO BRINKIMĄ Vida SODIENĖ Prasminiai žodžiai: molingi gruntai, brinkimas, savitasis paviršius. Straipsnyje pateikiamas molingų gruntų savitojo paviršiaus nustatymo eksperimentinis tyrimas. Eksperimentais nustatyta Na elektrolite disperguotos molio dispersijos brinkimo tūrio priklausomybės nuo molio frakcijos kiekio lygtis. Koreliacijos koeficientas 0,96. Gauta formulė molingų gruntų savitajam paviršiui apskaičiuoti pagal absoliučiojo brinkimo tūrį. Nustatyta, kad kai absoliutaus brinkimo tūris Q > 3 cm 3 /cm 3, o molio dalelių masės daugiau nei 20,5%, tai dulkio savitojo paviršiaus ploto įtaka bendrajam molingo grunto savitojo paviršiaus plotui nežymi ( 3%) ir praktinės reikšmės neturi. Inž. Vida Sodienė, Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto Statybos katedros lektorė. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys fizinės ir mechaninės gruntų savybės, geotechninis projektavimas. Adresas: Laukininkų g. 3-18, LT-95189 Klaipėda. Tel. (8-46) 32 64 83. El. p. Vida_sod@yahoo.com. Česnulevičius A., 1999. Lietuvos reljefas: morfografiniai ir morfologiniai aspektai.vilnius: Geografijos inst., 191. Gumenskij B. M., 1985. Osnovy fiziko-chimiji glinistych gruntov i ich ispolzovanijie v stroitelstvie. Moskva: Strojizdat, 255. Janert H., 1957. Die Bodenkundliches praktikum. Der Arbeitsrahmen für die Bodenunfersuchungen. Berlin: Technik. Kačinskij N. A., 1965. Fizika počvy. Moskva, Vysšaja škola. 1965. 322s. LST 1360.1. Automobilių kelių gruntai. Bandymo metodai. Granuliometrinės sudėties nustatymas. Vilnius: Lietuvos standartizacijos tarnyba,16. Ščiukin E. D., Piercov V. I., Osipov P. I., Zločevskaja R. I., 1985. Fiziko-chimičieskaja mechanika prirodnyh dispersnyh sistiem. Moskva: MGU, 266. Šimkus J., 2002. Pagrindų ir pamatų šakinė mokslo laboratorija Kauno politechnikos institute ir Vilniaus inžineriniame statybos institute. Geotechnikos mokslo inžinerijos darbai 1950-1970m. Kauno politechnikos institute. Vilnius. Technika, 58.

PASKLIDOJI TARŠA IR JOS VALDYMO GALIMYBĖS ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS BASEINUOSE Kazimieras GAIGALIS*, Jūratė MARCULANIENĖ, Aušra ŠMITIENĖ Prasminiai žodžiai: pasklidoji tarša, azotas, fosforas, DLK. 1996-2003 m. Graisupio (Vidurio Lietuvos lyguma), Vardo (Baltijos aukštumos) ir L-1 (Žemaičių aukštuma) upelių baseinuose vidutinis azoto išplovimas buvo atitinkamai 13,2, 12,7 ir 4,9 kg ha -1, o fosforo 0,276, 0,232 ir 0,249 kg ha -1 per metus. Palyginus azoto bei fosforo koncentracijas upelių vandenyje su didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) (atitinkamai 2,5 ir 0,1 mg l -1 ) nustatyta, kad azoto koncentracija žemės ūkio veiklos baseinuose dažnai kelis kartus didesnė už DLK (Graisupio ir Vardo upelių vandenyje vidutinė svertinė daugiametė N koncentracija buvo atitinkamai 3,2 ir 2,3 kartus didesnė už DLK), o fosforo koncentracija didesnė už DLK rečiau ir mažiau (vidutinė svertinė daugiametė P koncentracija buvo 67, 4 ir 23 % didesnė už DLK Graisupio, Vardo bei L-1 upelių vandenyje). Laikant, kad tada, kai koncentracija didesnė už DLK, upelių vanduo yra užterštas, daroma išvada, kad sąlygiškai daug azoto ir šiek tiek mažiau fosforo patenka į upelius. Pakeitus pagrindinių azoto taršą lemiančių veiksnių mastus kasmet ariamos žemės plotus sumažinus iki 50% visos žemės ūkio žemės ir pasiekus, kad azoto koncentracija drenažo vandenyje iš ariamosios žemės laukų būtų perpus mažesnė, vidutinė N koncentracija Graisupio upelio baseine sumažėtų nuo 7,5 iki 4,2 mg l -1. Tai rodo, kad mažinant žmogaus ūkinės veiklos poveikį neįmanoma sumažinti azoto koncentracijos tiek, kad būtų mažesnė už DLK, nes azotas patenka į upelius ir natūraliomis gamtinėmis sąlygomis. Dr. Kazimieras Gaigalis, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandens išteklių laboratorijos vedėjas. Pagrindinės darbo kryptys hidrologija ir vandens nuotėkio bei kokybės monitoringas. Adresas: Mituvos g. 9, LT-50134 Kaunas. Tel./faks. (8-37) 33 12 70. El. p. gaigalis@water.omnitel.net. Jūratė Marculanienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto jaun. mokslo darbuotoja. Pagrindinės darbo kryptys vandens cheminiai tyrimai, vandens kokybės įvertinimas. Aušra Šmitienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto doktorantė. Pagrindinė darbo kryptis vandens kokybės modeliavimas mažuose žemės ūkio baseinuose. Anderson R., 1986. Forluster av kvave och fosfor fran akermark: Sverige omfattning, orsaker och forslag till atgarder. Avhandling. Sveriges Lantbruksuniversitet, Uppsala. Barraclough D., Hyden M. J., Davies G. P., 1983. Fate of fertiliser nitrogen applied to grassland. I. Field leaching results. J. Soil Sci. 34, 483-497. Bergstrom L., Brink N., 1986. Effects of differentiated applications of fertilizer N on leaching losses and distribution of inorganic N in soil. Plant Soil 93, 333-345. Chaney K., 1990. Effect of nitrogen fertiliser rate on soil nitrate nitrogen after harvesting winter wheat. J. Agric. Sci. 114, 171-176. Ekholm P., Kallio K., Salo S., Pietilainen O.-P., Rekolainen S., Laine Y., Joukola M., 2000. Relationship between catchment characteristics and nutrient concentrations in an agricultural river system. Wat. Res. 34, 15, 3709-3716. Gaigalis K., Račkauskaitė A., 2001. Azoto ir fosforo išplovimo agroekosistemose ypatumai. Vandens ūkio inžinerija. 16 (38), 39-46. Gaigalis K., Marculaniene J., Smitiene A., 2003. Water quality in different Lithuanian geographic zones: comparison of two watersheds. Water management engineering. 23(45), 69-78. Hoyas T. R., Vagstad N., Bechmann M., Eggestad H. O., 1997. Nitrogen budget in the river Auli catchment: a catchment dominated by agriculture, in Southeastern Norway. Ambio 26, 5, 289-295. Johnes P. J., 1993. Nitrate in surface waters. In: Meathwaite (Ed.), Nitrate, processes, patterns and management. England, pp. 269-317. Kolenbrander G. J., 1981. Leaching of nitrogen in agriculture. In: Brogan J.C. (Ed.), Nitrogen Losses and Surface Runoff from Land Spreading of Manures, Martinus Nijhoff/Junk, Dordrecht, The Netherlands. McDowell R., Trudgill S., 2000. Variation of phosphorus loss from a small catchment in south Devon, UK. Agric. Ecosyst. Environ. 79, 143-157. Meals D. W., 1992. Relating land use and water quality in the St. Albans bay watershed, Vermont. In: Proceedings of National RSWP Symposium. US, pp. 131-142. Meathwaite et al., 1993. Overview the nitrate issue. In: Meathwaite (Ed.), Nitrate, processes, patterns and management. England, pp. 13-15.

Parkinson R. J., 1993. Change in agricultural practice. In: Meathwaite (Ed.), Nitrate, processes, patterns and management. England, pp. 321-336. Pauliukevičius H., 1998. Žemės naudmenų sudėties ir struktūros poveikis biogeninių medžiagų išplovimui. Daktaro disertacija. Vilainiai. Sileika A. S., Gaigalis K., Kutra G., Smitiene A., 2004. Factors affecting N and P losses from small catchments (Lithuania). Environmental Monitoring and Assessment. Šileika A. S., Kutra G., Bučienė A., Gaigalis K., Strusevičius Z., Carlson G., Steineck S., Gustafson A., Jakobsson Ch., 1999. Agricultural Run-off Management Land Report of Lithuania. Interim Report 1997-1998. Kėdainiai-Uppsala. Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklės, 2002. Valstybės žinios 14-523. Pakeitimas: Valstybės žinios 62-2533. Webster C. P., Belford R. K., Cannel R. P., 1986. Crop uptake and leaching losses of N-labelled fertilizer nitrogen in relation to waterlogging of clay and sandy loam soils. Plant Soil 92, 89-101. ILGALAIKIS SAPROPELIO POVEIKIS PRIESMĖLIO PAPRASTAJAM IŠPLAUTŽEMIUI (HAPLIC LUVISOLS) Eugenija BAKŠIENĖ Prasminiai žodžiai: sapropelis, mėšlas, dirvožemis, savybės, derlius. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale karbonatinio sapropelio tyrimai atliekami nuo 1984 metų. 2-uose pamečiui įrengtuose bandymuose tiriamas 50, 100, 150 ir 200 t ha - 1 sapropelio normų ilagalaikis efektyvumas priesmėlio paprastojo išplautžemio agrocheminėms savybėms ir sėjomainos augalų produktyvumui. Norint palyginti įrengtas variantas, tręšiamas mėšlu. Augalai kasmet tręšti optimaliomis mineralinių trąšų normomis. Tyrimų duomenų analizė parodė, kad ir po 18 metų (pasibaigus 3 sėjomainos rotacijoms) sapropelio poveikis dirvožemio cheminėms savybėms išliko teigiamas. Dirvožemio rūgštumas nepasikeitė. Bendrojo azoto ir humuso kiekis šiek tiek sumažėjo, bet nepasiekė rodiklių, nustatytų prieš įrengiant bandymus. Judriųjų fosforo ir kalio kiekis padidėjo. Dirvožemį patręšus įvairiomis sapropelio normomis, sėjomainos produktyvumas padidėjo taip pat, kaip ir patręšus mėšlu (17-19%). Eugenija Bakšienė, Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo direktoriaus pavaduotoja mokslui. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys agronomija, agrochemija. Adresas: Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas, Žalioji aikštė 2, Trakų Vokė, LT-02232 Vilnius. El.p. eugenija.baksiene@voke.lzi.lt. Tel. (8-5) 2 64 54 30. Chochlov V.I., Fomin A.I., Šilova N.A., 1987. Primenenije sapropelej na udobrenija. Moskva, 25-32. Kilkus K., 1999. Status of physical limnology in Lithuania Naturalne i antropogeniczne przemiany jezior. Warszawa: Instytut Mereorologii i Gospodarki Wodnej, 129-135. Kirdun E.A., Efektivnost sapropelevych udobrenij na dernovo podzolistych počvach. Problemy ispol zovanija sapropelei v narodnom choziajctve. Minsk, 112-114. Kurmyševa N.A., Vlijanije sapropelevych udobrenij na humusnoje sostojanije dernovo podzolistych i dernovo glejevych počv. Avtoreferat dis.kand.s.ch.nauk. Moskva, 22. Linčius A., 1977. Sapropelis Lietuvoje ir jo perspektyvos. Geografinis metraštis. XV, 103-112. Mejerovskij A.S., Vinovec G.V., 1981. Rol sapropelej v povyšeniji plodorodija dernovo podzolistych počv. Problemy ispol zovanija sapropelei v narodnom choziajstve. Minsk, 123-124. Popov M.V., Lola M.V., 1981. Ispol zovanije donnych otloženij ozior i vodochranilič v kačectve mestnych organo-mineral nych udobrenij. Problemy ispol zovanija sapropelei v narodnom choziajstve. Minsk, 125-126. Širokov A.A., 1981. Ispol zovanije sapropelia dlia okul turovanija maloproduktivnych zemel. Problemy ispol zovanija sapropelei v narodnom choziajstve. Minsk, 132-134. Tarakanovas P., Raudonius S., 2003. Agronomimnių tyrimų duomenų statistinė analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, 57. Zaiko S.M., Vaškevič L.F., Gorbliuk A.V., Naumenko N.V., 1981. Počvenyje ispol zovanija pri okul turivaniji pesčianych počv kol matacij sapropelem. Problemy ispol zovanija sapropelei v narodnom choziajstve. Minsk, 109-111. 11. Zaiko S.M., Gorbliuk A.V., Vaškevič L.F., Svirnovskij L.J., 1986. Nekotoryje rezul taty polevogo opyta s vysokimi dozami sapropelevych udobrenij na počvach liogkogo mechaničeskogo sostava. Agropočvovedenije i plodorodije počv. Leningrad, 16-18.

NUOTEKŲ DUMBLO PANAUDOJIMO SĄVARTYNŲ DANGAI GALIMYBĖS Kastytis DUNDULIS*, Saulius GADEIKIS, Jonas DILIŪNAS, Edmundas JAGMINAS, Arūnas JUREVIČIUS Prasminiai žodžiai: nuotekų dumblas, šlaito pastovumas, sąvartynas, filtratas. Ištirtos Kauno miesto nuotekų dumblo geotechninės ir geocheminės savybės bei jų pokyčiai laikui bėgant. Ištirta, kad dėl savaiminės konsolidacijos ir organinės medžiagos destrukcijos dumblo stipruminės savybės gerėja. Dviem skirtingais šlaitų pastovumo skaičiavimo metodais įvertintos dumblo panaudojimo sąvartynų dangai galimybės. Eksperimentinės dangos iš nuotekų dumblo sąvartyno šlaite tyrimai patvirtino prognostinius skaičiavimus. Laboratoriniais eksperimentais įvertintas iš nuotekų dumblo išplautų metalų aktyvumas ir koncentracija, kuri ekstrakte buvo daug mažesnė nei sąvartyno filtrate. Prof. dr. Kastytis Dundulis, Vilniaus Universiteto, Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros vedėjas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys gruntų savybių tyrimai, regioninė inžinerinė geologija, inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų metodika. Adresas: M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius. Tel./fax: (8-5) 2 39 82 83, el.p. kastytis.dundulis@gf.vu.lt. Doc. dr. Saulius Gadeikis, Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys gruntų savybių tyrimai, lauko tyrimo metodai, urbanizuotų teritorijų geologija. Dr. Jonas Diliūnas, Geologijos ir geografijos instituto Požeminio vandens skyriaus vyr. mokslinis darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys požeminio vandens išteklių ir vandens kokybės tyrimai, požeminio vandens tiekimas, naudingųjų iškasenų telkinių ir statybų sausinimas. Dr. Edmundas Jagminas, Geologijos ir geografijos instituto Požeminio vandens skyriaus vyresnysis mokslinis darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys požeminio vandens ištekliai, hidrocheminiai tyrimai. Dr. Arūnas Jurevičius, Geologijos ir geografijos instituto Požeminio vandens skyriaus vadovas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys požeminio vandens išteklių panaudojimas, požeminio vandens kokybė ir jos gerinimas. 1. Bichop A.W., Morgenstern N.R., 1960. Stability coefficients for earth slopes. Geotechnique. Vol.10, No.4, 129-150. 2. Huang V.H., 1983. Stability analysis of earth slopes. New York. Reinhold Comp. 69-70. 3. Taylor D.W.,1948. Fundamentals of Soil Mechanics. New York. John Wiley & sons. 4. Schwermetalle in der Umwelt,1984. Verein Deutscher Inginieure. Dusseldorf. 483 S. 5. LAND 20-2001. Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2001. 06. 29 d. įsakymu Nr. 349. AR SENKA MŪSŲ EŽERAI? Valdas IRBINSKAS*, Jonas JABLONSKIS Lietuvoje tyvuliuoja 2850 ežerų, didesnių nei 0,5 ha ir dar 3150 natūralios kilmės ežeriukų, mažesnių nei 0,5 ha, kurie plyti 914 km 2 plote ir apima 1,40% jos teritorijos. Norint įvertinti ežeruose vykstančius procesus, buvo analizuoti ežerų

Prasminiai žodžiai: ežeras, vandens lygis, vandens matavimo stotis. vandens lygių duomenys, nustatyti būdingų vandens lygių statistiniai parametrai. Tam buvo tirti 6 ežerai, turintys 34 55 metų duomenų eiles. Ežerų vandens lygio kaitos stabilumą rodo maži skirtumai, lyginant juos su ankstesnių tyrimų. Ežerų vandens lygio, kaip ir upių nuotėkio, kaitai būdingas netaisyklingai pasikartojantis cikliškumas. Galima teigti, kad tirtu laikotarpiu ežerai neseko, bet dėl klimatinių veiksnių įtakos jų vandens lygis įvairios trukmės laikotarpiais svyravo apie vidurkį. Kai kurių ežerų natūrali vandens lygių kaita buvo pakeista dėl praktikos tikslų. Valdas Irbinskas, Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos inžinierius. Adresas: Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas. Tel. (8-37) 40 19 70, el. p. valhl@mail.lei.lt. Hab.dr. Jonas Jablonskis, Lietuvos energetikos instituto habilituotas daktaras. V. Chomskis, 1969. Dinamika i termika malych ozior. Vilnius, 204. K. Gaigalis., J. Jablonskis, 1976. Pietryčių Lietuvos hidrografija (Ežerai). Vilnius, 168. K. Kilkus, 1989. Lietuvos ežerų hidrologija. Vilnius, 153 p. Jablonskis J., Marčiulynas V., Tilickis B. 1990. Trakų ežerų sistemos vandens lygio svyravimo priežastys. Ekologija. 3, 45-56. Jablonskis J., 1992. Lietuvos upių cikliniai svyravimai. Energetika. 4, 16-37. POŽEMINIO IR PAVIRŠINIO VANDENS APSAUGA BUITINIŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNO APLINKOJE Mykolas KAMINSKAS*, Jonas DILIŪNAS, Gediminas ČYŽIUS, Danutė KARVELIENĖ, Algirdas ZUZEVIČIUS Požeminio ir paviršinio vandens stebėsenos (monitoringo) ir specializuotų tyrimų, atliktų Kauno buitinių atliekų sąvartyno aplinkoje, rezultatų pagrindu nustatytas taršos pobūdis, teršalų pasiskirstymas, migracijos ypatybės ir nurodyta taršos arealo diferencijuotos būklės duomenų svarba parenkant tikslingiausius požeminio vandens sluoksnių valymo būdus. Sąvartyno aplinkoje išskirtos trys požeminio vandens skirtingo užterštumo zonos, kuriose vandeningųjų sluoksnių išvalymui rekomenduojama taikyti skirtingus fizikinius ir cheminius sanavimo būdus. Prasminiai žodžiai: požeminis vanduo, paviršinis vanduo, sąvartynas, tarša. Mykolas Kaminskas, Geologijos ir geografijos instituto Požeminio vandens skyriaus jaun. mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys požeminio vandens hidrocheminis ir hidrodinaminis monitoringas, fizikinis modeliavimas, lauko eksperimentai. Adresas: T. Ševčenkos g. 13, Vilnius. Tel. (8-5) 2 10 47 05. El.p. kaminskas@geo.lt. Dr. Jonas Diliūnas, Geologijos ir geografijos instituto Požeminio vandens skyriaus vyr. mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys požeminio vandens išteklių ir vandens kokybės tyrimai, požeminio vandens tiekimas, naudingųjų iškasenų telkinių ir statybų sausinimas. Gediminas Čyžius, Geologijos ir geografijos instituto Požeminio vandens skyriaus jaun. mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys urbanizuotų teritorijų požeminio vandens hidrocheminiai tyrimai ir monitoringas, ekogeologinis kartografavimas. Danutė Karvelienė, Geologijos ir geografijos instituto Požeminio vandens skyriaus jaun. mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys požeminio vandens išteklių tyrimai, hidrocheminis ir hidrodinaminis kartografavimas. Dr. Algirdas Zuzevičius, Geologijos ir geografijos instituto Požeminio vandens skyriaus vyr. mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys požeminio vandens išteklių, dinaminių ir hidrocheminių procesų matematinis modeliavimas, geoekologiniai tyrimai.