VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS Ramunë Urmulevièiûtë LIETUVOS INDIVIDUALIØJØ ÐAKØ SPORTININKØ IR JØ TRENERIØ RENGIMOSI SIDNËJAUS IR ATËNØ OLIMPINËMS ÞAIDYNËMS PEDAGOGINIAI VEIKSNIAI IR PSICHOLOGINË CHARAKTERISTIKA Daktaro disertacijos santrauka Socialiniai mokslai, edukologija (07S) Vilnius, 2002 1
2
ÁVADAS Aktualumas. Ugdymas plati pedagoginë sàvoka, apimanti ugdytojo ir ugdytinio veiklà. Ugdymo prasmë skatinti þmogaus fiziná, psichiná, socialiná tobulëjimà (Rajeckas, 1999). B. Bitinas (1998) teigia, kad fizinio, protinio ir dorovinio ugdymo srièiø tarpusavio ryðys yra bene pagrindinë ugdymo teorijos problema. Þmogaus ugdymas vyksta bendromis ugdytiniø ir ugdytojø pastangomis ir yra jø veikla (Bitinas, 1997). Ugdytinis pedagoginio veikimo objektas ir subjektas, ugdomasis asmuo sportininkas. Sportinëje veikloje ugdymo objektas yra sportininko fizinës, psichinës ir funkcinës galios. Edukologinio paþinimo objektas gali bûti ir ugdymo proceso dalyviø sàveika. Neabejotina, kad ugdomoji sàveika yra individuali, gali pasikartoti tik jos esmë, tai, kas yra invariantiðka. Taigi, anot B. Bitino (2000), esminis poþymis, nulemiantis ugdomuosius veiksmus, yra visuomeniðkai svarbus tikslas, kuris yra asmenybës tobulëjimo kriterijus. Tikslas realizuojamas turiniu, o jis interpretuojamas kaip ugdomosios informacijos srautas. Ugdomoji informacija yra tai, kas ugdo, skatina asmenybës tobulëjimà. Ði edukologijos mokslo nuostata svarbi ugdant sportininkà. Sporto treniruotës vyksme ugdytojas veikia ugdytiná remdamasis sporto vertybëmis; ágyvendinant sportininko asmenybës ugdymo programà formuojami, skiepijami ir tobulinami judëjimo ágûdþiai, siekiama sportiniø rezultatø. Todël sportininko, kaip asmenybës, ugdymo problema tampa labai aktuali. Didysis sportas profesionali sportinë veikla, kurios tikslas kiek ámanoma iðugdyti sportininko gebëjimus, sudarant geriausias materialines technines sàlygas, taikant veiksmingiausias sportinio rengimo priemones bei metodus. Taip parengti sportininkai arba komandos gali sëkmingai varþytis svarbiausiose tarptautinëse varþybose (Stonkus, 1996) Rengiant ir ugdant didelio meistriðkumo sportininkus glaudþiai bendradarbiauja ávairios struktûros (Raslanas, 2001), taèiau ðios darbo schemos centre yra sportininkas ir jo treneris. Jø tarpusavio santykiai, poþiûris ir motyvai sudaro asmenybës formavimosi ir sportiniø rezultatø siekimo pagrindà (Miðkinis, 1998). Sportininko pavertimas ryðkia talentinga individualybe tai ilgas kûrybinis darbas, reikalaujantis savarankiðkumo, kasdieniø trenerio fiziniø, protiniø, intelektualiniø ir dvasiniø jëgø átempimo ir atsidavimo ugdytiniams. Ðiame vyksme didþiausià átakà turi trenerio profesinis meistriðkumas, kvalifikacija, specialios fiziologijos, sporto medicinos, psichologijos, pedagogikos, biochemijos ir kitø mokslø þinios (Wilmore, Costil, 1994; Platonov, 1997; Karoblis, 1999). Kokybiniø treniruotës technologijø sukûrimas ir ádiegimas á praktikà 3
rengiant didelio meistriðkumo sportininkus turi tapti svarbiu trenerio veiklos motyvaciniu stimulu. Treniruotës valdymas, planavimas, rezultatø prognozavimas tai numatytam treniruotës tikslui pasiekti skirtas treniruotës vyksmo struktûrizavimas, atsiþvelgiant á individualø sportininko sportinës formos lygá, trenerio praktinæ patirtá ir sporto mokslo iðvadas bei rekomendacijas (Starishka, 1999, Bompa, 1999, Stonkus, 2000). Treniruotës planavimas, duomenø grupavimas pagal poþymius, ávertinimas, rezultatø apdorojimas ir interpretavimas yra vieni svarbiausiø treniruotës valdymo veiksniø. Taèiau kai kurie specialistai (Poviliûnas, 2000; Skarbalius, 2000; Raslanas, 2000) teigia, kad dalis olimpinës rinktinës treneriø dar nepateikia sportininkø parengtumo modeliniø charakteristikø, nekokybiðkai tvarko treniruotës krûvio apskaità ir analizæ, ne visada nuosekliai tyrimuose dalyvauja medikai, mokslininkai, psichologai, prasta biomechaniniø technikos rodikliø analizë, netaikomos treniruotës krûvio efektyvumo ir kokybës kontrolës sistemos, neobjektyvus treniruotës planavimas, silpnai analizuojami atskirø sportininkø testai, nëra tikslaus atsigavimo priemoniø individualizuoto taikymo, medikai ir mokslininkai retokai bûna mokomosiose stovyklose. Treniruotës planavimas tai numatytam treniruotës tikslui pasiekti skirtos treniruotës vyksmo struktûrizavimas atsiþvelgiant á individualø sportininko sportinës formos lygá, trenerio praktinæ patirtá ir sporto mokslininkø iðvadas bei rekomendacijas (Starischka, 1999). Motyvacijos valdymas ðiandien yra bene pagrindinë pedagoginë problema. Mokymo srityje ji reiðkiama klausimu, kaip pasiekti, kad mokiniai norëtø mokytis, auklëjimo srityje kokiu bûdu pasiekti, kad socialinës vertybës taptø elgsenos vidiniais determinantais. Panaðiai klausimà galima formuluoti ir sporto edukologijoje: kaip paþadinti ir plëtoti varomàsias jëgas, sàlygojanèias sportininko veiklos maksimalø rezultatyvumà (Bitinas, 1994), kadangi nei sportinis meistriðkumas, nei kiekvienas atskirai paimtas jo komponentas be sportininko asmenybës nëra lemiamas. Todël treneriui, uþsiimanèiam atskirø sportininko sportinio efektyvumo komponentø ugdymu, pagrindinio rakto reikëtø ieðkoti jo asmenybëje (Kregþdë, 1994), turint galvoje, kad sudëtingoje þmogaus asmenybës struktûroje ypatingà, lemiantá vaidmená vaidina jo motyvacijos sistema (Jovaiða, 1998, Weinberg, Gould, 1999). Sportininko asmenybë keièiasi, jeigu kinta jà lemiantys veiksniai. Todël treneriams ir sportininkams sportas tampa labai atsakingu ir svarbiu kûrybiniu darbu, kuriam atlikti reikia didþiuliø fiziniø ir dvasiniø pastangø. Poþiûrio á ðiuos veiksnius tyrimai sudaro prielaidas sportininkø rengimo tobulinimui. Treneris turi gebëti sudominti auklëtinius pasirinkta sporto ðaka, uþdegti juos visa esybe atsiduoti tikslui, uþkrësti savo idëjomis, paþadinti jø gebëji- 4
mus, atskleisti perspektyvas ir skatinti daugelá metø siekti uþsibrëþto tikslo, nurodydamas bûdus jam pasiekti. Motyvai sportuoti turi bûti tokie stiprûs, kad sportininkas, vertindamas varþybø rezultatus, nesëkmës atveju nesigailëtø dël ádëtø pastangø (Karoblis, 1999). Veiklos motyvacijai valdyti, t.y. keisti norima kryptimi reikia nemaþo meistriðkumo. Valdymas ámanomas, kai pasiseka iðtirti pagrindinæ motyvacijos grandá, kurià kryptingai keièiant keistøsi visa motyvacija kaip sistema. (Bitinas, 1994). Nors didelio meistriðkumo sportininkø rengimo planavimui, techniniam, taktiniam rengimui, medicininei prieþiûrai Lietuvoje skiriamas nemaþas dëmesys, atliekama nemaþai moksliniø tyrimø, taèiau ði problema nuolat aktuali. Be to, kai kuriems pedagoginio bei psichologinio pobûdþio tyrimams skiriama tikrai per maþai dëmesio. Taigi, didelio meistriðkumo sportininkø rengimo problemas bei taikomas priemones aktualu tirti ir dël to, kad tai ypaè svarbu rengiantis kas ketverius metus vykstanèioms olimpinëms þaidynëms. Atsiþvelgdami á mokslininkø tyrimø duomenis, liudijanèius didelio meistriðkumo sportininkø rengimo pedagoginiø veiksniø, motyvacijos reikðmingumà bei treneriø ir sportininkø psichologinës kompetencijos átakà ugdymo ir tobulëjimo vyksmui, iðkeliame mokslinæ problemà paþinti sportininkø ir juos rengianèiø treneriø poþiûrá á atskirus rengimo veiksnius, jø motyvacijà sàmoningam dalyvavimui rengimo vyksme bei savæs tobulinimui. Tai ypaè svarbu rengiant didelio meistriðkumo sportininkus, kurie reprezentuoja mûsø ðalá visame pasaulyje savo sportiniais laimëjimais ir kaip asmenybës. Hipotezë. Didelio meistriðkumo individualiøjø ðakø sportininkø bei jø treneriø poþiûrio á atskirø sportinës veiklos veiksniø taikymà analizë, sportininkø motyvacijos kitimo jø sportinës karjeros metu tyrimas, o taip pat sportininkø bei jø treneriø motyvacijos gauti psichologinæ paramà bei gilinti savo psichologinæ kompetencijà tyrimas sudarys prielaidas gerinti didelio meistriðkumo sportininkø rengimo individualizacijà, tinkamiau parinkti pedagoginio ir psichologinio poveikio priemones, tobulinti olimpieèiø rengimà bei visapusiðkà asmenybës ugdymà. Tyrimo objektas didelio meistriðkumo individualiøjø ðakø sportininkø, Lietuvos olimpinës rinktinës nariø ir kandidatø, bei jø treneriø poþiûris á atskirus rengimo veiksnius ir jø taikymas ugdymo vyksme, taip pat ðiø sportininkø motyvacijos kaita jø sportinës karjeros metu. Tyrimo tikslas iðtirti Lietuvos olimpieèiø ir juos rengianèiø treneriø poþiûrá á sportinës veiklos veiksnius, jø taikymà, motyvus, ðiø rodikliø kaità ávairiais metinio rengimo ciklais, laikotarpiais, nustatyti jø siekius gauti psichologinæ paramà ir þinias, ágyti psichologinæ kompetencijà. 5
Tyrimo uþdaviniai: 1. Iðnagrinëti olimpieèius rengianèiø treneriø taikomø treniruotës priemoniø arsenalà ir poþiûrá á pagrindinius sportinius rezultatus sàlygojanèius veiksnius. 2. Iðanalizuoti individualiøjø ðakø didelio meistriðkumo sportininkø sportinës veiklos motyvacijos kitimà per sportinæ karjerà. 3. Nustatyti didelio meistriðkumo sportininkø bei jø treneriø motyvacijà gauti psichologinæ paramà ir ágyti dalykinæ psichologinæ kompetencijà. Tyrimø metodologija Disertaciniame tyrime rëmëmës ðiomis metodologinëmis nuostatomis: humanistinës filosofijos ir psichologijos (Maslow, 1970, Rogers, 1965 ir kt.) nuostatomis paþyminèiomis individo laisvæ bei nepriklausomybæ, jo ágimtø galiø ugdymà ir realizavimà ávairiose asmens veiklos srityse; nuostata, kad kûno kultûra yra plaèiai suprantama ugdymo dalis, kurios tikslas yra fizinis þmogaus galingumas, skirtas aukðtesniems gyvenimo tikslams, ir atitinkamai kûno kultûros teorija yra viso pedagogikos mokslo ðaka (Ðalkauskis, 1928); nuostata, kad kokybiniais ir kiekybiniais metodais gaunami duomenys reikðmingai papildo vieni kitus ir suteikia moksliniams tyrimams integralumo. Mokslinis naujumas ir teorinis reikðmingumas. Mûsø tyrimas papildys turimas þinias ir suteiks naujø þiniø apie Lietuvos didelio meistriðkumo individualiøjø ðakø sportininkø rengimo veiksniø taikymà, motyvacijos kaità, apie ðiø sportininkø bei jø treneriø motyvuotumà gerinti savo psichologinæ kompetencijà. Tyrime greta kitø taikëme Lietuvoje dar tik pradedamà diegti, bet uþsienio ðalyse gana plaèiai naudojamà fenomenologinës analizës metodikà. Gauti tyrimo duomenys papildys edukologijos krypties sporto mokslo ðakos teorijà naujais duomenimis apie olimpieèiø ugdymà, apie jø treneriø profesinës veiklos nuostatas bei sportininkø rengimo vyksme taikomø veiksniø kryptingumà. Praktinis reikðmingumas. Tyrimo duomenys padës geriau programuoti olimpieèiø rengimà ir ðio vyksmo pedagoginá valdymà, leis pateikti rekomendacijas treneriams, dirbantiems su didelio meistriðkumo sportininkais, padës jiems tobulinti savo veiklà, tinkamiau parinkti pedagoginio ir psichologinio poveikio priemones. Tyrimø medþiagos aprobavimas Praneðimai mokslinëse konferencijose: 1. Tarptautinë mokslinë konferencija Sporto psichologija: teorija ir taikymas. Kaunas, LKKA, 2001 m. geguþës 18 d. Praneðimas: Individualiøjø 6
ðakø sportininkø Sidnëjaus olimpiniø þaidyniø dalyviø bei jø treneriø poþiûris á psichologiná rengimà. 2. Tarptautinë mokslinë konferencija Didelio meistriðkumo sportininkø rengimo valdymas. Vilnius, VPU, 2002 m. kovo 1 d. Praneðimas: Individualiøjø sporto ðakø olimpiniø þaidyniø dalyviø bei jø treneriø motyvacija gauti psichologinæ paramà bei didinti savo psichologinæ kompetencijà. 3. Tarptautinis Europos sporto mokslo kolegijos mokslinis kongresas. Atënai (Graikija), 2002 m. liepos 24-28 d. Praneðimas: Motivation of high performance athletes to receive psychological support before and after changes of sport system in Lithuania (gautas kongreso mokslinio komiteto patvirtinimas). Darbo struktûra ir apimtis Darbà sudaro ávadas, trys skyriai ir iðvados. Darbo apimtis 135 puslapiai (16 lenteliø, 34 paveikslai), priedai. Literatûros sàraðà sudaro 166 pozicijos. 1. LITERATÛROS APÞVALGA Literatûros apþvalgoje aptariamas didelio meistriðkumo sportininkø treniruotës turinys, rengimo ypatumai, jo teorinës bei metodologinës prielaidos. Pateikta bendra motyvacijos apþvalga, ávairios sporto motyvacijos teorijos ir ypatumai, apþvelgiami ávairiø autoriø, nagrinëjusiø psichologinës sportininkø bei jø treneriø kompetencijos didinimà bei paramà per visà sportinæ karjerà duomenys. Taip pat trumpai apþvelgiamos metodologinës pedagoginiø ir psichologiniø tyrimø problemos (kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai). 2. TYRIMØ ORGANIZAVIMAS IR METODIKA Tyrimø organizavimas Mûsø tyrimà skirstome á keletà etapø. 1. Siekdami ávertinti antrøjø olimpinio keturmeèio ciklo metø (1998) individualiøjø ðakø Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø profesinës veiklos efektyvumà, sudarëme varþybø laikotarpio trenerio veiklos tyrimo anketà. Atsakymus á apklausos klausimus pateikë 30 treneriø, kuriø sportininkai átraukti kandidatais á olimpinæ rinktinæ. 2. 1999 metais tos paèios rinktinës treneriai pagal parengtas atitinkamas anketas buvo apklausti 2 kartus pasibaigus parengiamajam ir varþybø laikotarpiams. Atsakymus á apklausos klausimus po parengiamojo laikotarpio pateikë 26 treneriai, po varþybø 34 kandidatø á olimpinæ rinktinæ treneriai. 3. 2000 metais, prieð Sidnëjaus olimpines þaidynes, buvo parengtos anketos treneriams, kuriomis buvo siekiama iðtirti paskutiniø keturmeèio olimpinio ciklo metø treneriø poþiûrá á atskirus sportininkø rengimo veiksnius ir jø 7
taikymà. Po þaidyniø anketas su atsakymais gràþino 22 treneriai. Be to, siekiant surinkti ið didelio meistriðkumo sportininkø olimpiniø þaidyniø dalyviø bei jø treneriø informacijà apie poreiká gauti sporto psichologo pagalbà, paramà, ágyti psichologijos þiniø, didinti savo psichologinæ kompetencijà, buvo parengtos anketos ir iðdalytos visiems Lietuvos olimpinës rinktinës sportininkams ir jø treneriams. Po þaidyniø anketas su atsakymais gràþino 22 treneriai ir 30 sportininkø. Interviu metodu 2000 m. lapkrièio gruodþio mënesiais buvo atliktas fokusuotas interviu su 8 didelio meistriðkumo sportininkais. Siekëme iðsiaiðkinti sportininkø motyvacijà ávairiais jø sportinës karjeros etapais. Interviu metu buvo stenografuojamas sportininko pasakojimas arba áraðinëjama diktofonu (priklausomai nuo sportininko nuostatos). Po apklausos sportininkø atsakymai apdoroti fenomenologinës analizës bûdu. 4. 2001 m., siekdami iðanalizuoti Lietuvos olimpinës rinktinës sportininkø pirmøjø naujo olimpinio ciklo metø (2001 m.) sporto treniruotës vyksmà ir gauti informacijà apie sportininkø olimpinës rinktinës kandidatø bei jø treneriø veiklos sistemà, turiná, priemones, sporto treniruotës komponentø sàveikà, trûkumus, sporto treniruotës ir sporto varþybø kalendoriaus komponentø sàveikà, sportiniø rezultatø prognozæ ir jos iðsipildymà, dalyvavimà moksliniuose tyrimuose, atsigavimo priemoniø panaudojimà ir kitus rengimo(-si) veiksnius, sudarëme dvi veiklos tyrimo anketas sportininkams ir treneriams. Atsakymus á anketos klausimus pateikë 36 Lietuvos olimpinës rinktinës, besirengianèios Atënø olimpinëms þaidynëms, kandidatai individualiøjø sporto ðakø sportininkai (n=36) bei jø treneriai (n=26) 5. Atsakymai á visø anketø klausimus kasmet buvo analizuojami (pateikiama jø procentinë iðraiðka bei pedagoginë analizë), ði informacija buvo skelbiama prestiþiniame þurnale Sporto mokslas, taip pat tarptautinëse sporto mokslo konferencijose Didelio meistriðkumo sportininkø rengimas (1999 2002 m.). Darbe taikyti tyrimo metodai ir r duomenø analizës bûdai: 1. Literatûros ðaltiniø analizë. 2. Anketinës apklausos metodas. Anketinës apklausos buvo atliktos 6 kartus: 1998 m. (varþybø laikotarpis) tirtas treneriø (n=30) poþiûris á pagrindinius rengimo veiksnius ir jø taikymas; 1999 m. (2 kartus parengiamasis, n=26 ir 1 kartà varþybø laikotarpis, n=34) tirtas treneriø poþiûris á pagrindinius pedagoginius sportininkø rengimo veiksnius ir jø taikymas, 2000 m. po Sidnëjaus olimpiniø þaidyniø, tirtas treneriø (n=22) poþiûris á pagrindinius rengimo veiksnius ir jø taikymas, o taip pat sportininkø (n=30) ir treneriø 8
(n=22) poreikiai gauti sporto psichologo pagalbà, paramà, ágyti psichologijos þiniø, didinti savo psichologinæ kompetencijà; 2001 m. tirtas sportininkø (n=36) bei jø treneriø (n=26) poþiûris á pagrindinius rengimo veiksnius ir jø taikymas. Tyrimuose dalyvavusiø sportininkø ir treneriø atsakymai buvo apibendrinti ir statistiðkai apdoroti. 3. Matematinë statistinë analizë. Panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai matematinës statistikos metodai. Kokybiðkai matuojamø poþymiø duomenys apraðomosios statistikos dëka buvo apdorojami kiekybiðkai iðreiðkiant juos absoliuèiaisiais ir procentiniais daþniais. Neparametriniai anketiniai duomenys buvo apdorojami taikant neparametrinës statistikos metodà χ 2 kriterijø (Bitinas, 1998). Naudojami patikimumo lygmenys: p<0,05, p<0,01, p<0,001. Skaièiavimai atlikti statistinëmis kompiuterinëmis programomis STATISTICA (Sakalauskas, 1998) ir SPSS. 4. Interviu metodas. Interviu metodu 2001 m. lapkrièio gruodþio mënesiais buvo atliktas fokusuotas interviu su 8 didelio meistriðkumo individualiøjø ðakø sportininkais. Siekëme iðsiaiðkinti sportininkø motyvacijà ávairiais jø sportinës karjeros etapais. Interviu metu buvo stenografuojamas sportininko pasakojimas arba áraðinëjama diktofonu (priklausomai nuo sportininko nuostatos). 5. Fenomenologinë analizë. Interviu bûdu gauti duomenys buvo apdorojami taikant fenomenologinës analizës metodà. Analizuojami aðtuoniø didelio meistriðkumo sportininkø, Sidnëjaus olimpiniø þaidyniø dalyviø, sutikusiø dalyvauti fenomenologiniame tyrime, duomenys. Dauguma tiriamøjø ðio darbo autorei buvo paþástami (kartu su autore dalyvavæ sporto rinktiniø sporto stovyklose ir pan.), ir tai palengvino kontaktà su tiriamaisiais interviu metu, leido gauti iðsamesnius pasakojimus. Ið aðtuoniø tiriamøjø penkios moterys, trys vyrai, amþius nuo 23 iki 35 metø. Disertacijoje pateikëme pavyzdá, kaip buvo analizuojamas vieno dalyvio tekstas, o èia trumpai apraðome kokybiniø duomenø apdorojimo eigà. Sportininko pasakojimas, kuriame jis pateikia savo mintis, potyrius, susijusius su jo motyvacija uþsiimti sportine veikla visos sportinës karjeros metu, visø pirma perraðomas treèiuoju asmeniu. Paskui tekstas suskirstomas á prasminius vienetus. Prasminiai vienetai suraðomi stulpeliu vienas po kito. Kiekvienas prasminis vienetas transformuojamas á pedagoginæ/psichologinæ kalbà. Transformacija aptariama su dalyviu. Jeigu ji atitinka dalyvio patyrimà, ji paliekama, o jeigu prieðtarauja dalyvio patyrimui, kartu su dalyviu ieðkoma adekvaèios formuluotës. Transformuotas tekstas perraðomas kaip nuoseklus vientisas tekstas. Toliau mëginama iðskirti sportinio kryptingumo raidos, arba sportinës motyvaci- 9
jos vystymosi stadijas (Kregþdë, 1994), pagal kurias perstruktûruojamas nuoseklus tekstas. Patyrimo kategorijos pasirenkamos taip: imamas kiekvieno dalyvio nuoseklus tekstas ir já skaitant bandoma suvokti, kaip sportinio kryptingumo, motyvacijos kaita atsispindi tekste. Kai kurie autoriai, formuluodami patyrimo kategorijas, kartais ið anksto pasirenka teorijà, kuria remdamiesi struktûruoja patyrimà (Eckartberg, 1986; Kline, 1993). Toks patyrimo struktûravimo bûdas pasirenkamas tuomet, kai ypaè domimasi kuriuo nors patyrimo aspektu. Taèiau galimas ir neutralus poþiûris, kai tekstà bandoma suvokti be iðankstiniø kategorijø. Tai atviresnis poþiûris, leidþiantis atskleisti platesná patyrimo spektrà. Mûsø tyrime ið dalies taikomi abu poþiûriai. Viena vertus, tikslingai, remiantis sportinio kryptingumo raidos schema (Kregþdë, 1994), iðskiriami ðios raidos etapai, kita vertus, buvo atsiþvelgiama ir á kitus patyrimo elementus. Tokiu bûdu buvo iðskirtos trys motyvacijos iðsivystymo fazës, kuriose papildomai iðskyrëme trenerio vaidmens reikðmingumo ávertinimà kiekvienoje ið ðiø faziø. I. Pradinë stadija - vartotojo interesas II. Antroji stadija veikëjo sportinis interesas III. Treèioji stadija brandus sportinis interesas Kaip matysime toliau, ne visos kategorijos randamos kiekviename tekste. Taip yra todël, kad formuluojant motyvacijos fazes ir atskirus veiksnius buvo stengiamasi, kad jie apimtø visus dalyviø patyrimo elementus, o ne tik tuos, kurie bûdingi visiems dalyviams. Toliau ðiais principais remiantis perstruktûruojamas prieð tai pateiktas nuoseklus tekstas, greta iðskiriant ir trenerio vaidmená kiekviename ið trijø motyvacijos formavimosi stadijø. Tokiu pat bûdu buvo analizuojami bei struktûruojami ir kitø dalyviø tekstai bei pateikiamos iðvados. 10 3. TYRIMO REZULTATAI IR JØ APTARIMAS 3.1. Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø poþiûris á pagrindinius sporti- ninkø rengimo veiksnius ir jø taikymas metinës treniruotës cikle (1998 m. varþybø laikotarpis) Siekdami ávertinti antrøjø olimpinio keturmeèio ciklo metø Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø profesinës veiklos efektyvumà, sudarëme varþybø laikotarpio trenerio veiklos vertinimo anketà. Analizë parodë, kad ið 30 olimpinës rinktinës kandidatø treneriø, atsakiusiø á anketas, BFP krûvio apskaità ir analizæ savo sporto ðakoje vykdë 97 proc. treneriø (3.1.1 pav.). Tiek pat (97 proc.) treneriø vykdë SFP krûvio apskaità ir analizæ (3.1.2 pav.); 87 proc. treneriø varþybø laikotarpiu koregavo sportiná rengimà (3.1.3 pav.).
Nevykdė 3% BFP analizę vykdė 97% 3.1.1 pav. Treneriø atsakymai á klausimà apie BFP apskaità ir analizæ Nevykdė 3% SFP analizę vykdė 97% 3.1.2 pav. Treneriø atsakymai á klausimà apie SFP apskaità ir analizæ Koregavo sportinį rengimą 13% Nekoregavo 87% 3.1.3 pav. Treneriø atsakymai á klausimà apie sportinio rengimo koregavimà 11
84 proc. treneriø nuomone, varþybø kalendorius buvo sudarytas tikslin- gai ir gerai, 16 proc. treneriø varþybø kalendorius netenkino. Teigiamai á klausimà, ar buvo uþtikrintas varþybø kalendoriaus vykdymas, atsakë 77 proc. Á klausimà, ar buvo ávykdyti ðiø metø planuoti varþybø rezultatai, teigiamai atsakë 60 proc. treneriø. 37 proc. treneriø atsakë, kad jø sportininkams niekas netrukdë siekti planuotø varþybø rezultatø. 60 proc. treneriø prognozë pasitvirtino, 47 proc. treneriø, prognozuodami rezultatus, rëmësi ágimtomis sportininko ypatybëmis, sportininko gebëjimais rëmësi 57 proc. treneriø, treniravimosi duomenimis 64 proc., amþiaus (treniravimosi ir dalyvavimo varþybose staþas) ypatybëmis 44 proc., individualiomis fizinëmis ir psichinëmis savybëmis 57 proc., moksliniø tyrimø duomenimis 47 proc., kitais rodikliais 40 proc. Pedagoginis fiziniø ypatybiø testavimas, tyrimai mokslinëje laboratorijoje, medicinos centre turi bûti nuolatos taikomi sportininkø parengtumui nustatyti ir ávertinti. Lietuvoje sudarytos visos sàlygos atlikti juos Vilniaus pedagoginiame universitete, Lietuvos kûno kultûros akademijoje ir Kauno sportininkø testavimo ir reabilitacijos centre. Taèiau dar ne visi treneriai tuo pasinaudojo. Á anketos klausimà, ar buvo testais vertinamos sportininko inko fizinës ypaty- bës, kokie rodikliai pagerëjo labiausiai, kokie maþiausiai, treneriø atsakymai pateikiami 3.1.1 lentelëje. Gauti anketiniai duomenys leidþia teigti, kad kai kuriø treneriø programos sudarytos neprofesionaliai, trûksta sportininko testø rezultatø gretinimo su atlikto krûvio rodikliais, varþybø rezultatais. Tik sportininkà testuojant ir ávertinant, galima parinkti efektyviausias treniruotës priemones ir nustatyti jø poveikio dydá. 3.1.1 lentelė Olimpinės rinktinės kandidatų parengtumo vertinimas testais Vertinimas testų pagalba Vertino Nevertino n proc. n proc. Ištvermę 25 83 5 17 12 BFP 27 90 3 10 SFP 28 93 2 7 Koordinacinius gebėjimus 26 87 4 13 Techninį parengtumą 19 63 11 37 Testų rodiklių pokyčius 13 43 17 57 Nustatė ir vertino silpniausių ypatybių rodiklius 10 33 20 67
BFP modelines charakteristikas nustatë 77 proc. treneriø, SFP 80 proc. Modelinës charakteristikos nesiskiria nuo etaloniniø 27 proc., blogesnës uþ etalonines net 73 proc. Todël varþybø laikotarpiu treneriams bûtina, remiantis modelinëmis charakteristikomis, iðryðkinti prioritetines sportininko savybes, gauti naujø þiniø, laiduojanèiø tam tikrà sportininko parengtumà bei prognozuojamø rezultatø pasiekimà. Lietuvos treneriai privalo formuoti ðià koncepcijà ir ágyvendinti ðá konstruktyvios veiklos principà. Anketoje praðëme atsakyti, ar Olimpinis sporto centras, federacija varþybø laikotarpiu pasirûpino treniruoèiø sàlygomis, stovyklomis, inventoriu- mi, ar uþtikrino dalyvavimà varþybose. Rezultatai tokie: 63 proc. treneriø teigë, kad Olimpinis sporto centras pasirûpino treniruoèiø sàlygomis, 60 proc. treneriø atsakë, kad Olimpinis sporto centras ir sporto ðakos federacija uþtikrino dalyvavimà varþybose, 63 proc. treneriø buvo patenkinti Olimpinio sporto centro pastangomis uþtikrinant sàlygas treniruoèiø stovykloms, o 37 proc. nepatenkinti. Galima padaryti prielaidà, kad minëtø organizacijø pastangos sprendþiant sportininkø rengimo varþybø laikotarpiu problemas nëra pakankamos, ypaè prasti reikalai aprûpinant sportininkus inventoriumi, uþtikrinant reikiamà varþybø skaièiø (jø trûko net 40 proc. sportininkø). Treniruoèiø krûvius ir jø intensyvumà analizavo 90 proc. treneriø, iðvadas padarë 87 proc. treneriø, su praëjusiais metais lygino 86 proc. treneriø; su mokslinin- kais bendravo 90 proc. treneriø. Anketoje buvo klausiama, ar buvo vykdomas techninis sportininko ren- gimas varþybø laikotarpiu, analizuojami biocheminiai rodikliai? Rezultatai tokie: techniná sportininko rengimà vykdë 80 proc. treneriø. Ið atsakymø á anketos klausimà matyti, kad biocheminæ kontrolæ vykdë 33 proc. treneriø, nors sportininkø biocheminë kontrolë varþybø laikotarpiu yra viena ið pratybø valdymo funkcijø, susidedanti ið tikrinimo, vertinimo ir koregavimo. Treneriams bûtina vykdyti biocheminæ sportininko kontrolæ, nes biocheminiai procesai reguliuoja medþiagø apykaità organizme, jo energiná aprûpinimà, o ðiø procesø tyrimai teikia vertingos informacijos rengimo valdymui. Taktika. 83 proc. treneriø teigë, kad, formuodami varþybinës veiklos taktikà, atsiþvelgë á varþybø taisykles; 83 proc. treneriø derino su sportininko parengtumu varþyboms; 87 proc. treneriø atsiþvelgë á varþybø ir kt. sàlygas; 67 proc. treneriø numatë tolesnæ taktinio rengimo kryptá, 33 proc. nenumatë. Taigi dalis treneriø nëra numatæ varþybinës veiklos taktikos bûdø, neþino, kaip tikslingai taikyti taktikos veiksmus ir jø derinius varþybø uþdaviniams ágyvendinti atsiþvelgiant á varþybø taisykles, sàlygas, sportininkø parengtumà, nëra numatæ tolesnio taktinio rengimo krypties. Netradicinës treniruoèiø priemonës: tik 20 proc. treneriø organizavo tre- 13
niruotes aukðtikalnëse ir gavo teigiamà efektà, 80 proc. treneriø aukðtikalniø efekto nenaudojo; 47 proc. treneriø naudojo treniruoklius sportininkø raumenø grupiø lavinimui, modeliavo ávairiø raumenø darbo reþimà, registravo judesiø, veiksmø technines charakteristikas; 53 proc. treneriø taikë kitas netradicines treniruoèiø priemones. Treneriai neþino psichofiziniø treniruoèiø efekto, nors psichofizinës treniruotës pradininkas Lietuvoje yra K. Dineika (2001). Trenerio mokslumas rodo, kaip sparèiai treneris mokydamasis ágyja þiniø, mokëjimø bei ágûdþiø ir kokia to, kà ágyja, kokybë. Anketoje treneriø klausëme, ar jie dalyvavo mokslinëse konferencijose, seminaruose, ar iðdëstë savo poþiûrá á sportininko atlikto darbo, planavimo, treniruotumo kitimo áverti- nimo koncepcijà. Rezultatai pateikiami 3.1.2 lentelëje. Ið jø matome, kad treneriai dar per maþai bendrauja su mokslininkais, kitais specialistais, maþai dalijasi patirtimi valdymo ir pedagogikos srityje, nesikeièia darbo technologijomis, vengia dalyvauti konferencijose, mokymo kursuose, diskusijose, disputuose, iðsakyti savo nuomonæ aptariant ir vertinant sportininko ir savo darbo rezultatus. 3.1.2 lentelė Trenerių profesinių žinių siekimo rodikliai Veikla, kurioje dalyvavo treneriai Vertino Nevertino n proc. n proc. Mokslinėse konferencijose 18 60 12 40 Seminaruose 16 53 14 47 Sportininko atlikto darbo aptarimuose 17 57 13 43 Treniruočių planavimo aptarimuose 17 57 13 43 Sportininkų treniruotumo kitimo aptarimuose 15 50 15 50 Pažintinėje veikloje, kurioje sportininkai įgyja žinių, mokėjimų ir įgūdžių 13 43 17 57 Sporto treniruotës technologijos paþinimo rezultatai, teikiantys informacijà apie treniruotës komponentø sàveikà, jø tarpusavio ryðius, parodantys tikruosius treniruotës faktus, dësnius, yra pagrindas treneriui tobulëti. Atsakymø á anketos klausimà, ar jums trûksta þiniø ir kokiø, rezultatai pateikiami 3.1.3 lentelëje. Kaip matome, treneriai gana savikritiðkai vertina savo þinias ir nusiteikæ jas gilinti. 14
3.1.3 lentelė Trenerių nuomonė apie turimas profesines žinias Trenerių nuomonė apie žinių trūkumą Trūksta Netrūksta n proc. n proc. Treniruotės planavimas 14 47 16 53 Fiziologijos žinios 10 33 20 67 Sportininkų atsigavimas (reabilitacija) 5 17 25 83 Sporto psichologija 12 40 18 60 Sporto medicina 8 27 22 73 Testavimas 16 43 14 57 Kitos veiklos sritys 14 47 16 53 Taigi 1998 m. varþybø laikotarpio tyrimø rezultatai leido interpretuoti treneriø treniravimo ir sportininkø treniravimosi ir dalyvavimo varþybose kokybiðkumà. Tyrimo rezultatai parodë, kad kai kurie treneriai nepanaudoja visø galimø rezervø sporto treniruotei tobulinti varþybø laikotarpiu. Ypaè svarbi ðiuo laikotarpiu individualizuota (teikiant pirmenybæ ágimtoms ypatybëms ir parengtumo rodikliams) varþybø sistema tai svarbiausias veiksnys sportiniams rezultatams pasiekti. Dar ne visi treneriai iðmoko tinkamai parengti savo auklëtinius svarbiausioms varþyboms. Ypaè svarbios yra medicininës bei biologinës darbingumo atgavimo priemonës (83 proc. treneriø trûksta sportininkø reabilitacijos þiniø). 3.2. Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø poþiûris á pagrindinius sporti- ninkø rengimo veiksnius ir jø taikymas metinës treniruotës cikle (1999 m. parengiamasis laikotarpis) Keturmeèio olimpinio ciklo treèiøjø metø parengiamojo laikotarpio trenerio profesinei veiklai ávertinti sudarëme anketà. Atsakymø á anketos klausimus analizë parodë, kad ið 26 olimpinës rinktinës kandidatø treneriø, pateikusiø anketas, pasirengimo planà-modelá buvo sudaræ 96 proc., 92 proc. treneriø sudarytø planø-modeliø buvo aptarti treneriø tarybose dalyvaujant moksli- ninkams, medikams, organizatoriams. Svarbiausia parengiamojo laikotarpio treniruotës plane pagrindiniø treniruotës komponentø tarpusavio sàveika ir koregavimas. Á klausimà, ar buvo siûlytos korekcijos ir kokios (sportininkø rengimo programos planø tikslinimas pagal sportininko parengtumo dinamikà), tik 35 proc. treneriø atsakë, kad siûlë tokias korekcijas, 65 proc. nesiûlë. Tai rodo, kad dalis treneriø neatsiþvelgë á sportininko adaptaciniø 15
vyksmø organizme intensyvumà, dydá ir kryptingumà, nesistengë ádiegti naujø pedagoginiø, metodiniø bei biologiniø priemoniø ir metodø, uþtikrinanèiø sportininko organizmo funkciniø rezervø iðplëtimà. 65 proc. treneriø buvo nustatæ stipriàsias sportininko fizines ypatybes, 35 proc. treneriø ne; silpnàsias fizines ypatybes buvo nustatæ 89 proc. treneriø. Treneriai turi þinoti, kad patikimiausias ryðkiomis individualiomis ypatybëmis pasiþyminèio didelio meistriðkumo sportininko tobulëjimo kelias ne vidutiniø arba silpnø fiziniø ypatybiø ugdymas, o maksimalus individualiø stipriøjø ypatybiø iðlavinimas. Anketoje praðëme pateikti bendrojo ir specialiojo parengtumo modelines charakteristikas ir nurodyti, kokie dydþiai buvo pasiekti parengiamuo- ju laikotarpiu. Rezultatai tokie: bendrojo fizinio parengtumo modelines charakteristikas buvo sudaræ 77 proc. treneriø, specialiojo fizinio parengtumo 73 treneriø, modeliniø charakteristikø dydþius pateikë 65 proc. treneriø. Gauti rezultatai patvirtina, kad dalis treneriø neturi arba planuodami treniruotës vyksmà nemoka nustatyti orientyrø, netaiko treniruotës krûvio efektyvumo ir kokybës kontrolës sistemø. Juk treneriui ir sportininkui modelinë charakteristika tai konkretûs normatyviniai rodikliai, rodantys parengtumo lygá. Atsakymø á klausimà, ar Olimpinis sportininkø rengimo centras, federacija pasirûpino treniruotës sàlygomis, inventoriumi, stovyklomis, medika- mentais, atsigavimo priemonëmis, skirtumas buvo toks: 73 proc. treneriø teigë, kad Olimpinis sportininkø rengimo centras pasirûpino treniruotës sàlygomis, apie sporto federacijà teigiamai ðiuo poþiûriu atsiliepë 70 proc. treneriø; 70 proc. atsakiusiø treneriø neturëjo priekaiðtø Olimpiniam sportininkø rengimo centrui dël sporto stovyklø, 30 proc. treneriø ðá darbo barà vertino neigiamai; 58 proc. treneriø teigiamai vertino Olimpinio sportininku rengimo centro pastangas aprûpinti medikamentais. Ið atsakymø matyti, kad, palyginus su 1998 metais, Olimpinis sportininkø rengimo centras gerokai pagerino sportininkø aprûpinimà (pvz., 1998 m. tik 63 proc. treneriø teigë, kad Olimpinis sportininkø rengimo centras pasirûpino treniruotës sàlygomis). Vis dëlto dar daliai olimpinës rinktinës nariø Centro ir federacijø veikla negarantuoja tokio aprûpinimo, kuris leistø pasiekti optimalius sportinius rezultatus. Á anketos klausimà, ar buvo iðanalizuoti parengiamojo laikotarpio krû- viai, ar buvo lyginami su praëjusiais metais, ar padarytos iðvados, atsakymai tokie: 92 proc. treneriø atsakë, kad parengiamojo laikotarpio sportininkø krûviai buvo iðanalizuoti, 81 proc. - palyginti su praëjusiais metais, 77 proc. - padarytos atitinkamos iðvados. Palyginus su 1998 metais, treniruotës krûviø analizë ir vertinimas beveik nepakito (buvo atitinkamai 90 proc., 86 proc. ir 87 16
proc.). Treneriui parengiamuoju laikotarpiu organizme intensyvumà. Anketoje buvo klausiama, ar vyko techninis sportininko rengimas, ar buvo analizuojami biomechaniniai ir biocheminiai rodikliai, ar bendrauta su moksli- ninkais, ar atlikti tyrimai mokslinëje laboratorijoje, medicinos centre. Rezultatai tokie: techniná sportininko rengimà vykdë 96 proc. treneriø, analizavo biocheminius rodiklius 58 proc. treneriø, 96 proc. treneriø bendravo su mokslininkais, 82 proc. treneriø atliko sportininkø tyrimus mokslinëje laboratorijoje, 81 proc, treneriø naudojosi medicinos centro paslaugomis, 19 proc. nesinaudojo. Ypaè svarbûs biomechaniniai rodikliai, taèiau 42 proc. treneriø biomechaniniø tyrimø nevykdo, neturi aparatûros ir specialistø. Anketos rezultatai rodo, kad daugelis treneriø (84 proc.) bendrauja su mokslininkais, atlieka tyrimus mokslinëse laboratorijose, medicinos centruose, stengiasi susipaþinti su svarbiausiomis, aktualiausiomis problemomis. Á klausimà,, kokie veiksniai trukdë sëkmingai rengti sportininkà parengiamuoju laikotarpiu, atsakymai tokie: 12 proc. treneriø niekas netrukdë, 88 proc. treneriø teigë, kad buvo veiksniø, jiems trukdþiusiø tinkamai parengti sportininkà. Treneriai daugiausiai minëjo tokius veiksnius: nepakankamas finansavimas, bloga treniruotës bazë ir inventorius, videoaparatûros techniniam parengtumui ávertinti stoka ir lygiaverèiø treniruotës partneriø nebuvimas, stovyklø uþsienyje ir aukðtikalnëse trûkumas, masaþuotojø, atsigavimo priemoniø, varþybø su kitø ðaliø sportininkais stoka, traumos, sveikatos sutrikimai, egzaminai aukðtosiose mokyklose, psichologø pagalbos nebuvimas, per didelis trenerio organizacinis darbas ir t.t. Tai rodo, kad treneriai didþiajame sporte turi daug problemø ir jas bûtina spræsti. Vadinasi, galime teigti, kad 1999 m. parengiamuoju laikotarpiu dauguma treneriø buvo sudaræ sportininko rengimo planus-modelius bei juos aptarë treneriø tarybose, siûlë rengimo korekcijas. Daugiau treneriø buvo nustatæ silpnàsias nei stipriàsias sportininkø fizines savybes. Praeito laikotarpio krûvius analizavo daugelis treneriø (92 proc.), tuo tarpu iðvadas padarë ir su praeitais metais lygino ðiek tiek maþiau treneriø (atitinkamai 77 ir 82 proc.). Dauguma (96 proc.) treneriø darë vaizdo áraðus ir jø biomechaninæ analizæ bei bendravo su mokslininkais ir medikais. Santykinai nedidelë dalis treneriø (54 proc.) dalyvavo mokslinëse konferencijose. Su tyrimo duomenimis buvo supaþindinti treneriai ir sporto vadovai. Tikëtina, kad pateiktas treneriø parengiamojo laikotarpio profesinës veiklos vertinimas aktyvins trenerio darbà, didins jo atsakomybæ ir mokslumà, duos impulsà teorijos ir praktikos vienovës plëtotei. Trenerio savæs vertinimas daro jo veiklà nuoseklià, tikslingà, padeda iðlaikyti jos kryptingumà, jà patobulinti analizuojant, mokantis, didëjant patirèiai. 17
3.3. Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø poþiûris á pagrindinius sporti- ninkø rengimo veiksnius ir jø taikymas metinës treniruotës cikle (1999 m. varþybø laikotarpis) Norëdami ávertinti treneriø profesinæ veiklà keturmeèio olimpinio ciklo treèiøjø metø varþybø laikotarpiu, parengëme anketà. Atsakymus á anketos klausimus pateikë atsakymus 34 treneriai, kuriø sportininkai átraukti kandidatais á olimpinæ rinktinæ. Atsakymø analizë parodë, kad ið apklaustøjø treneriø bendrojo fizinio ren- gimo krûvio apskaità vedë ir analizavo 53 proc. treneriø; specialiojo fizinio krûvio apskaità vedë ir analizavo 59 proc.; 35 proc. treneriø varþybø laikotarpiu koregavo sportiná rengimà, 65 proc. ne. Taigi, kai kurie treneriai dar nevykdo analitinës diagnostikos, ne visi diferencijuoja pagal svarbiausius veiklos poþymius, pagrástus objektyviais pedagoginës, medicininës, biologinës kontrolës duomenimis. Kai kurie treneriai ðiø duomenø net nefiksuoja ir neanalizuoja. Anketoje treneriø praðëme atsakyti,, ar tikslingai ir gerai buvo sudarytas varþybø kalendorius. 79 proc. treneriø nuomone, varþybø kalendorius buvo sudarytas tikslingai ir gerai, likusieji treneriai juo buvo nepatenkinti. Teigiamai á klausimà, ar buvo uþtikrintas varþybø kalendoriaus vykdymas, atsakë 38 proc. treneriø. Á klausimà, ar buvo ávykdyti planuoti varþybø rezultatai, teigiamai atsakë 44 proc. treneriø. 9 proc. treneriø teigë, kad jø sportininkams niekas netrukdë siekti planuotø varþybø rezultatø, 91 proc. atsakë prieðingai. Anketoje buvo klausiama, ar sportininkø varþybø rezultatø prognozë pasitvirtino. Rezultatai tokie: 44 proc. treneriø prognozë pasitvirtino, 56 proc. ne. Manytume, kad jei Lietuvos treneriai daugiau dëmesio skirtø testams, kurie yra ypaè svarbûs varþybinei veiklai nustatyti ir ávertinti, tai padëtø uþtikrinti trenerio objektyvesnæ ir reikðmingesnæ prognozæ. Á anketos klausimà, ar varþybø laikotarpiu buvo nustatytos bendrojo ir specialiojo parengtumo modelinës charakteristikos, ar jos blogesnës uþ eta- lonines, atsakymai tokie: 77 proc. treneriø sudarë BFP ir SFP modelines charakteristikas, modelinës charakteristikos nesiskyrë nuo etaloniniø 71 proc., buvo blogesnës uþ etalonines 29 proc. Varþybø laikotarpiu treneriams, remiantis modelinëmis charakteristikomis, gali bûti lengviau iðryðkinti prioritetines sportininko savybes, gauti naujø þiniø, laiduojanèiø tam tikrà sportininko parengtumà bei prognozuojamø rezultatø pasiekimà. Anketoje praðëme atsakyti, ar Olimpinis sporto centras, federacija varþybø laikotarpiu pasirûpino treniruoèiø sàlygomis, inventoriumi, ar uþtik- rino dalyvavimà varþybose. Rezultatai tokie: 50 proc. treneriø buvo paten- 18
kinti Olimpinio sporto centro sudarytomis sàlygomis, 35 proc. treneriø buvo pakankamai aprûpinti inventoriumi, 50 proc. treneriø atsakë, kad Olimpinis sporto centras ir sporto ðakos federacija uþtikrino dalyvavimà varþybose. Galima padaryti prielaidà, kad, palyginus su praëjusiø metø (1998) varþybø laikotarpiu, ðiø organizacijø veikla pablogëjo, ypaè prasti reikalai aprûpinant sportininkus inventoriumi. Apskritai ðiø organizacijø veiklos koordinacija dar nëra reikiamo lygio, daþnai stringa dël finansavimo ir kitø dalykø. Anketoje treneriams buvo ir toks klausimas: ar varþybø laikotarpiu su sportininkais analizavote treniruotës krûviø apimtis, intensyvumà, ar lyginote su praëjusiais metais, kokias padarëte iðvadas, ar bendravote su moks- lininkais ir kitais specialistais? Atsakymai á ðiuos klausinius tokie: treniruotës krûviø apimtá ir intensyvumà analizavo 91 proc. treneriø, iðvadas padarë 82 proc. treneriø, su praëjusiais metais lygino 91 proc. treneriø. Palyginus 1998 ir 1999 metø varþybø laikotarpiø treneriø apklausos duomenis, galima teigti, kad padëtis ðiek tiek gerëjo daugiau treneriø analizavo krûvius (90 ir 91 proc.), juos lygino su praëjusiø metø krûviais (86 ir 91 proc.), padarë iðvadas (87 ir 82 proc.). Su mokslininkais bendravo tik 74 proc. treneriø, tai maþiau nei 1998 m. (buvo 90 proc.). Á klausimà, ar buvo kontroliuojamas techninis sportininko rengimas, ana- lizuojami biomechaniniai rodikliai, atsakyta taip: biomechaninius rodiklius analizavo tik 41 proc. treneriø, 62 proc. treneriø darë technikos vaizdo áraðus. Atsakymø á klausimà,, ar buvo taikoma biocheminë kontrolë varþybø laikotarpiu, rezultatai tokie: biocheminæ kontrolæ taikë tik 35 proc. treneriø. Sportininkø, ypaè iðtvermës sporto ðakø, biocheminë kontrolë varþybø laikotarpiu yra viena ið pratybø valdymo funkcijø, susidedanti ið tikrinimo, vertinimo ir koregavimo. Svarbiø varþybø laikotarpiu uþsibrëþtam tikslui siekti yra bûtinas taktinis sportininko rengimas. Anketoje praðëme atsakyti,, ar taktinio rengimo programa buvo vykdoma atsiþvelgiant á varþybø taisykles, uþdavinius, sportininko parengtumà, á kokius taktikos variantus buvo orientuojamas sportinin- kas, ar numatyta tolesnio taktinio rengimo kryptis. Rezultatai tokie: 91 proc. treneriø teigë, kad formuodami varþybinës veiklos taktikà atsiþvelgë á varþybø taisykles, 53 proc. treneriø derino su sportininko parengtumu varþyboms, 68 proc. treneriø numatë tolesnæ taktinio rengimo kryptá. Vadinasi, dar didelë dalis treneriø nëra numatæ varþybinës veiklos taktikos bûdø, neþino, kaip tikslingai taikyti taktikos veiksmus ir jø derinius varþybø uþdaviniams ágyvendinti atsiþvelgiant á varþybø taisykles, sàlygas, sportininkø parengtumà, nëra numatæ tolesnio taktinio rengimo krypties. 19
Netradiciniø treniruoèiø priemoniø sportininkai ir treneriai beveik nenaudojo, o jei naudojo, tai efektyvumas buvo maþai vertinamas ir analizuojamas. Labai svarbi priemonë - aukðtikalniø efekto panaudojimas ávairiais metinio ciklo etapais. Ið atsakymø á klausimà apie aukðtikalniø panaudojimà matyti, kad tik 27 proc. treneriø organizavo treniruoèiø stovyklas aukðtikalnëse. Anketoje buvo klausiama, ar treneriai yra numatæ, kokias sportininko individualias ypatybes tobulinant sportininko treniruotumà ir rezultatus ga- lima ateityje pagerinti, kokie sportiniai rezultatai bus pasiekti ateinanèiø metø varþybose. Atsakymø á ðá klausimà rezultatai tokie: ateityje sportininko individualias ypatybës konkreèiai numato pagerinti 97 proc. treneriø, konkreèià kitø metø rezultatø prognozæ pateikë 76 proc. treneriø, nepateikë 24 proc. Trenerio mokslumas rodo, kaip sparèiai treneris mokydamasis ágyja þiniø, mokëjimø bei ágûdþiø ir kokia to, kà ágyja, kokybë. Á anketos klausimà, ar, jø nuomone, jiems trûksta profesiniø þiniø, teigiamai atsakë 82 proc. treneriø. Jie paminëjo, kad trûksta þiniø planuojant treniruotës vyksmà, fiziologijos þiniø funkciniø sistemø pokyèiams, kurie atsiranda sportuojant, nustatyti, trûksta þiniø sportininkø reabilitacijos klausimais, sporto psichologijos þiniø tiriant psichologinius sportinës veiklos ypatumus ir poveikio sportininkø asmenybei dësningumus. Anketoje praðëme pateikti siûlymø ir rekomendacijø (organizavimo, metodikos, atrankos, varþybø sistemos, treniruotës planavimo, kvalifikacijos tobu- linimo klausimais) kitø metø treniruotës makrociklui sudaryti. Daugelis treneriø (77 proc.) siûlë ávairias sporto treniruotës vyksmo, varþybø, sportininkø atsigavimo, trenerio veiklos planavimo ir tvarkymo organizacines priemones, pateikë siûlymø dël optimalaus varþybø skaièiaus per metus, vienodø sàlygø siekti sportiniø rezultatø visiems varþybø dalyviams ir t.t. Varþybø laikotarpiu reikia numatyti organizacinius, metodinius, mokslinius darbus, pasirengimo olimpinëms þaidynëms, atrankinëms ir olimpinëms varþyboms priemones ir metodus. Apibendrindami 1999 m. varþybø laikotarpá galime teigti, kad beveik pusë treneriø (atitinkamai 47 ir 41 proc.) nevedë ir neanalizavo BFP ir SFP apskaitos, nors dauguma jø (91 proc.) ir teigia, kad analizavo krûviø apimtis ir intensyvumà, palygino su praëjusiais metais (91 proc.), padarë atitinkamas iðvadas (82 proc.) tai leidþia manyti, kad á krûviø apskaità ir kontrolæ dalis treneriø þiûri gana aplaidþiai. Biomechaninius rodiklius analizavo tik 41 proc. treneriø, biocheminæ kontrolæ taikë tik 35 proc., treniruotes aukðtikalnëse organizavo 26 proc. treneriø. Tai rodo, kad neretai neiðnaudojamos svarbiø rengimo veiksniø galimybës, o tai sudaro rezervà treneriø darbo tobulinimui. Tik 44 proc. treneriø teigë, kad jø sportininkai pasiekë planuotus rezultatus tai gali reikðti ir parengtumo rezervø neiðnaudojimà, ir trûkumus prognozuojant rezultatus. 20
3.4. Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø poþiûris á pagrindinius spor- tininkø rengimo veiksnius ir jø taikymas metinës treniruotës cikle (2000 m. olimpiniø þaidyniø metai) Ðis tyrimas buvo atliktas pasibaigus 1997 2000 m. olimpiniam ciklui ir olimpinei komandai gráþus ið Sidnëjaus. Juo buvo siekiama iðanalizuoti Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø ir sportininkø veiklà keturmeèiu olimpiná ciklu ir, remiantis veiklos ataskaita, gauti informacijà apie veiklos sistemà, turiná, treniruotës komponentø sàveikà, rezultatø prognozæ ir realizacijà, suþinoti treneriø poþiûrá á atskirus treniruotës veiksnius ir jø taikymà olimpinio ciklo ketvirtaisiais metais, kai siekiama geriausio sportininkø parengtumo. Be to, buvo tirtas sportininkø ir treneriø psichologinës pagalbos ir parengtumo, taip pat psichologinës kompetencijos didinimo poreikis tam tikslui buvo parengtas atskiras klausimynas (atsakymø analizë pateikiama 3.5 skyriuje). Apklausoje dalyvavo 22 treneriai, kuriø sportininkai buvo átraukti á olimpinæ rinktinæ. Analizuojant atsakymai á anketos klausimus buvo iðreikðti procentais. Á klausimà, ar buvo ádiegtos naujos pedagoginës, metodinës bei biologinës priemonës ir metodai (konkreèiai), uþtikrinantys sportininko organiz- mo funkciniø rezervø iðplëtimà, teigiamai atsakë tik 55 proc. treneriø. Tai rodo, kad dalis treneriø neatsiþvelgë á sporto treniruotës raidos tendencijas, neádiegë naujø pedagoginiø, metodiniø bei biologiniø veiksniø, garantuojanèiø sportininkø organizmo funkciniø rezervø iðplëtimà. Anketoje praðëme iðvardyti,, kokiais testais buvo vertinamos fizinës ypatybës, bendrasis ir spe- cialusis bei techninis parengtumas. Pateikti duomenys rodo, kad dalis treneriø (36 proc.) netaiko pedagoginiø vertinimo testø, nenumato veiksmingesniø krûviø (32 proc.), kurie duotø reikðmingus fiziniø ypatybiø pokyèius. Anketoje praðëme pateikti bendrojo ir specialiojo parengtumo modeli- nes charakteristikas ir nurodyti, kokie maksimalûs dydþiai buvo pasiekti, kokias modelines charakteristikas, remdamiesi savo darbo patirtimi ir spor- tininko pasiektais rezultatais, treneriai rekomenduotø Atënø olimpiniø þaidyniø kandidatams (bendrojo, specialiojo, funkcinio parengtumo, varþybi- nës veiklos ir t.t.). Rezultatai tokie: bendrojo fizinio parengtumo modelines charakteristikas pateikë 68 proc. treneriø, specialiojo fizinio parengtumo 73 proc. treneriø, modelines charakteristikas, kurias rekomenduotø Atënø olimpinëms þaidynëms besirengiantiems sportininkams, pateikë tik 18 proc. treneriø, nepateikë 82 proc. (3.4.1 pav.). 21
Pateikė mod. charakteristikas, kurias rekomeduotų Atėnų OŽ besirengiantiems sportininkams Pateikė SFP mod. charakteristikas Taip Ne Pateikė BFP mod. charakteristikas 0% 20% 40% 60% 80% 100% 3.4.1 Treneriø atsakymai á klausimus apie modelines charakteristikas Manytume, kad Lietuvos olimpinës rinktinës treneriams bûtina atkreipti dëmesá á parengtumo modelines charakteristikas. Ypaè svarbus kriterinis vertinimas, kuriuo nustatomas tikrasis parengtumo lygis ir ágûdþiai, lyginant su ankstesniais. Viena ið svarbiausiø rengimo krypèiø techninis sportininko rengimas. Anketoje buvo klausiama, ar buvo analizuojamas techninis sportininko ren- gimas, biomechaniniai technikos rodikliai. Rezultatai tokie: techninio sportininko rengimo analizæ atliko 86 proc. treneriø, biomechaninius technikos rodiklius analizavo 68 proc. treneriø. Varþybø rezultatø prognozë yra svarbus veiksnys trenerio darbe. Anketoje klausëme, ar sportininkø varþybø rezultatø prognozë pasitvirtino. Atsakymø analizë parodë, kad tik 29 proc. olimpinës rinktinës treneriø prognozë pasitvirtino. Galime tik spëlioti, kokios galëtø bûti tokios netikslios prognozës prieþastys. Ateityje ádomu bûtø iðtirti paèiø treneriø nuomonæ ðiuo klausimu. Manytume, kad Lietuvos treneriams bûtina atkreipti dëmesá á testus, ypaè svarbius varþybinei veiklai nustatyti ir ávertinti, kuriø jie dar kaip reikiant neperpratæ. Ðios veiklos rodikliai ir vertinimas turëtø uþtikrinti objektyvesnæ ir reikðmingesnæ prognozæ. Anketoje papraðëme trenerius iðvardyti, kokiø þiniø jiems trûksta. Treneriai daþniausiai minëjo tokias sritis: planavimà, treniruotës vyksmo modelia- 22
vimà, fiziologijà. Jie teigë, kad trûksta medicinos þiniø sportininko organizmo funkciniø sistemø pokyèiams, kurie atsiranda sportuojant, nustatyti. Trûksta þiniø apie sportininko atsigavimo priemoniø individualizavimà, traumø profilaktikà, maþa sporto psichologijos þiniø, reikalingø tiriant psichologinius sportinës veiklos ypatumus ir poveiká sportininkø asmenybei ir t.t. Anketoje praðëme pateikti siûlymø ir rekomendacijø (organizavimo, metodikos, atrankos, varþybø sistemos, treniruotës planavimo, kvalifikacijos tobulinimo) kitam olimpiniam ciklui. 70 proc. treneriø siûlë ávairiø sporto treniruotës vyksmo, varþybø, sportininkø atsigavimo, trenerio veiklos planavimo ir tvarkymo organizaciniø priemoniø ir kt. Taigi anketinë analizë parodë, kad tik 45 proc. treneriø teigiamai atsakë á klausimà, ar buvo ádiegtos naujos pedagoginës, metodinës bei biologinës priemonës, uþtikrinanèios organizmo funkciniø rezervø iðplëtimà; 36 proc. treneriø netaiko pedagoginiø vertinimo testø tai rodo, kad treneriai nepakankamai taiko naujoves, galinèias padëti siekti aukðtesniø rezultatø. Tik 29 proc. olimpinës rinktinës treneriø prognozë pasitvirtino per olimpines þaidynes, o 71 proc. nepasitvirtino. Netikslià prognozæ gali lemti ir atsitiktinumai, ir trenerio nesugebëjimas pagrástai prognozuoti sportininko rezultatø svarbiausiose varþybose, ir vertinimas, nenaudojant objektyviø testø. 3.5. Individualiøjø sporto ðakø Sidnëjaus olimpiniø þaidyniø dalyviø bei jø treneriø motyvacija gauti psichologinæ paramà bei didinti savo psi- chologinæ kompetencijà Anketinës apklausos tikslas buvo surinkti ið didelio meistriðkumo sportininkø olimpiniø þaidyniø dalyviø bei jø treneriø informacijà apie poreiká gauti sporto psichologo pagalbà, paramà, ágyti psichologijos þiniø, didinti savo psichologinæ kompetencijà. Prieð Sidnëjaus olimpines þaidynes mûsø parengtos anketos buvo iðdalytos visiems Lietuvos olimpinës rinktinës sportininkams ir jø treneriams. Po þaidyniø anketas su atsakymais gràþino 22 treneriai ir 30 sportininkø. Atlikta gautø atsakymø analizë. Analizuodami treneriø pateiktus atsakymus á anketos klausimus, nustatëme, kad rengdamiesi Sidnëjaus olimpinëms þaidynëms tik 2 treneriai (9 proc.) kartu su sportininkais naudojosi sporto psichologø pagalba. Vis dëlto pasirengimo metu atvejø, kada tikrai pasigedo sporto psichologø pagalbos, pasitaikë daugeliui (15, arba 68 proc.) treneriø (3.5.1 pav.). Á klausimà, ar komanndoje turëtø nuolat dirbti sporto psichologas konsultantas, teigiamai atsakë 19 (86 proc.) treneriø (3.5.2 pav.). Absoliuèiai visi treneriai teigiamai atsakë á klausimà, ar sportininkams reikalingas teorinis ir praktinis psichologinis rengimas. 23