INFORMACINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMO PAKETŲ GALIMYBĖS IR PRITAIKYMAS PRAKTIKOJE

INFORMACINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMO PAKETŲ GALIMYBĖS IR PRITAIKYMAS PRAKTIKOJE Edita Griškėnienė, Kristina Paičienė, Danielius Rutkauskas Alytaus kolegija Anotacija Šiais laikais atsiranda vis daugiau informacijos, kurią būtina kaupti, rūšiuoti, perkelti, tvarkyti. Kiekvieną dieną savo veikloje mes privalome priimti sprendimus. Šių sprendimų teisingumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek ir kokios informacijos mes turime. Straipsnyje pateikiama informacinių sistemų projektavimo paketų analizė bei praktinis šių sistemų naudojimas. Atliktas kapinių informacinės sistemos projektavimas Alytaus rajono savivaldybėje, kurį galima pritaikyti ir kitose savivaldybėse. Esminiai žodžiai: informacinės sistemos projektavimas, organizacijos resursai, ProVision Enterprise Pro. Įvadas Kiekvieną dieną savo veikloje mes privalome priimti sprendimus. Šių sprendimų teisingumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek ir kokios informacijos mes turime. Informacijai rinkti, laikyti, tvarkyti yra kuriamos informacinės sistemos, kurios šiuos veiksmus atlieka vartotojui net nesuprantant, kaip jos veikia. Informacinė sistema yra informacijai apdoroti, kurti ir skleisti skirta visuma, sudaryta iš informacijos apdorojimo sistemų ir organizacijos resursų (žmonių, techninių priemonių, lėšų ir panašiai), reikalingų, kad ta visuma galėtų veikti. Taip pat tai yra sistema, paverčianti išorinius ir vidinius duomenis informacija, užtikrinanti informacijos kaupimą, saugojimą, apdorojimą ir perdavimą vartotojui reikiamu pavidalu, sudaranti galimybę priimti optimalius sprendimus. Informacinėje sistemoje esančią informaciją, kuri pateikiama internete, gali pasiekti milijonai lankytojų. Taigi internetinės informacinės sistemos yra svarbios dėl galimybės greičiau ir paprasčiau pasiekti norimą informaciją. Viena iš sričių, kur galima pritaikyti informacinę sistemą, yra kapaviečių administravimas ir valdymas. Informacija apie kapavietes kaupiama ne vienerius metus, todėl pritaikius informacinę sistemą yra paprasčiau ją archyvuoti ir surasti. Ši informacija gali būti pasiekiama ir visuomenei. Straipsnio tikslas atlikti informacinių sistemų projektavimo paketų analizę ir pritaikyti realiame projekte. Uždaviniai: 1. Apžvelgti informacinių sistemų tipus. 2. Įvardinti ir išanalizuoti informacinių sistemų projektavimo paketus. 3. Atlikti Alytaus rajono savivaldybės kapinių informacinės sistemos projektavimą. 1. Informacinių sistemų tipai Informacinių sistemų tikslas užtikrinti efektyvų funkcijų panaudojimą organizacijoje, aprūpinti ją tikslia ir išsamia informacija, užtikrinančia įmonės reikmes priimant valdymo sprendimus. Galima išskirti kelis informacinių sistemų tipus, priklausomai nuo jų įtakos (teikiamos pagalbos), įmonės funkcionavimo: 1. Duomenų apdorojimo sistema (DAS). DAS tai informacijos sistema, apdorojanti didelius informacijos kiekius, atspindinčius elementarius organizacijoje vykstančius procesus. 2. Informacinė valdymo sistema (IVS). IVS tai išplėsta DAS. Jos tikslas ne tik registruoti ir kaupti informaciją, bet ir aprūpinti reikiama informacija vadybininkus bei kitus tam tikrų procesų valdymą užtikrinančius asmenis. Ši informacija dažniausiai būna labiau struktūrizuota, apibendrinta, pateikiama abstraktesne forma, pvz., elementari pagamintos produkcijos apskaita (DAS). Jei DAS atlieka elementarią atlyginimų apskaitą, tai IVS pateikia statistinę informaciją apie vidutinį atlyginimą per laikotarpį, kvalifikacijos kėlimo rezultatus ir pan. IVS turi pateikti informaciją apie organizacijos veiklos vystymosi tendencijos nukrypimus nuo siekiamų tikslų. 3. Sprendimų priėmimo sistema (SPS). SPS tai išplėsta IVS. Ji turi išvystytas analizės ir sprendimų priėmimo priemones. Pvz., SPS gali turėti optimizavimo priemones priimant tam tikrus sprendimus, tačiau visais atvejais galutinį sprendimą priima žmogus [1]. Pagal automatizacijos lygį visas informacines sistemas galima būtų sąlyginai suskirstyti į: neautomatines ( rankines ) IS tokios IS, kuriose nėra naudojamos šiuolaikinės techninės priemonės ir visus darbus atlieka žmogus; pusiau automatines (automatizuotas) tokios informacinės sistemos, kuriose yra naudojamos 84

šiuolaikinės techninės priemonės, bet taip pat dalyvauja ir žmogus. Šios IS šiuo metu yra populiariausios, todėl dažniausiai jos ir vadinamos informacinėmis sistemomis; automatines šios IS atlieka visas informacijos apdorojimo operacijas be žmogaus įsikišimo: tai įvairūs robotai. Tokios informacinės sistemos pavyzdžiu galima būtų laikyti įvairias interneto paieškos sistemas, pvz., Google, kuri informaciją surenka iš įvairių internetinių puslapių ir šiame procese nedalyvauja žmogus. Automatinės informacinės sistemos paprastai naudojasi kitų informacinių sistemų apdorota informacija arba jose saugomais duomenimis. Tokios automatinės informacinės sistemos požiūriu kitos informacinės sistemos gali būti laikomos šios informacinės sistemos sudėtinėmis dalimis ir vadinamos paprastomis informacijos arba duomenų apdorojimo sistemomis. Bet kuri informacinė sistema turi savo gyvavimo ciklą, apimantį kūrimą, veikimą, tobulinimą bei naikinimą: Pirmoji sistemos kūrimo fazė. Ji taip pat apima informacinės sistemos tobulinimą. Tai daugialypis procesas, kurio metu vykdoma analizė, projektavimas ir realizavimas. Antrojoje veikimo fazėje informacinė sistema vykdo numatytas funkcijas. Veikianti sistema būtinai turi būti prižiūrima bei palaikoma. Trečiosios fazės metu informacinė sistema tobulinama (gali būti vykdoma plėtra). Ši fazė prasideda analize. Pagal gautus analizės rezultatus vykdomas projektavimas, vėliau realizavimas. Ketvirtoji fazė naikinimas. Ši fazė apima perėjimą prie naujos sistemos, senosios atsisakymą bei įrangos demontavimą [2]. Šiame straipsnyje kalbama apie pusiau automatinę informacinę sistemą, turinčią savo gyvavimo ciklą. 2. Informacinių sistemų projektavimo paketų galimybės Įmonės darbe naudojami tiek vidiniai, tiek išoriniai informacijos šaltiniai. Dažnai būna sunku nubrėžti ribą tarp vidinės ir išorinės aplinkos, tuo pačiu ir tarp vidinių bei išorinių informacijos šaltinių. Formuluojant organizacijos strategiją ar veiklos perspektyvas yra labai svarbu nuspręsti, kas egzistuoja organizacijos viduje, o kas už jos ribų. Kadangi vidinė organizacijos aplinka yra neatskiriama išorinės aplinkos dalis, todėl pokyčiai pastarojoje beveik visuomet įgauna atgarsį organizacijos viduje. Esant greitiems išorinės aplinkos pokyčiams (pvz., perėjimas nuo planinės prie laisvos rinkos sąlygų, rinkos poreikių pasikeitimas ir t. t.) kartais tampa sunku efektyviai organizuoti informacinį aprūpinimą. Pirmoje lentelėje pateikta informacinių sistemų projektavimo paketų analizė. Kriterijai Greitis 1 lentelė. Projektavimo programinės įrangos analizė Software Ideas Modeler https://www.softwareideas.net/ Greita programinė įranga, naudojanti sparčias technologijas. StarUML 2 ProVision v4.2 http://staruml.io/ Enterprise Pro Įranga, naudojanti Greitas ir galingas standartinę UML drag-and-drop 2.x technologiją. kūrimo įrankių tiltas tarp verslo ir IT. MySQL workbech Greitas ir galingas reliacinių diagramų kūrimo įrankis. Modeliai Duomenų perkėlimas Lengva ir galinga programa, padedanti apibūdinti ir sukurti diagramas naudojant UML 2.4, BPMN 2.0, SysML 1.3, ERD. Eksporto galimybių neturi. Programa, turinti galimybę sukurti 11 rūšių diagramas: Klasių, Objektų, Komponentų, Struktūrų, Eiliškumo, Susisiekimo, Veiklos, Profilio. Eksporto galimybė tik į C++ duomenų bazę. Programa, turinti galimybę sukurti visas UML 2.4, BPMN 2.0, SysML 1.3 diagramas. Turi galimybę eksportuoti duomenis į Access, C++ ir Excel duomenų bazes. Programa, turinti galimybę sukurti reliacines lenteles. Turi galimybę perkelti duomenis į serverį lentelės forma. 85

Diagramų atvaizdavimas BPM diagramos braižymas be dydžio limitų. Generavimas Galimybė generuoti karkasą į: C#, VB.NET, Java, C++, Action Script, Java Script, PHP, Ruby, Python, SQL DDL, VB6, XSD. Vizualus UML modelių kūrimas, Java, C# arba Visual Basic. NET kodų bei programų naudojimas ir dokumentacija. Galimybė generuoti į: C/ C++, Java, Visual Basic, Delphi, JScript, VBScript, C#, VB.NET. BPMN, UML, SysML diagramų braižymas, vizualizacija bei jos programiniai įrankiai. Galimybė generuoti į: C++, Access, DDL, Excel. Lentelių bei kodo formos atvaizdavimas. Galimybė generuoti į: PNG, SVG, PDF, PostScript File. Taip pat buvo nagrinėtos internetinės kapaviečių informacinės sistemos. Antroje lentelėje apibūdinamos jau veikiančios Cemety, Skorbim sistemos ir projektuojama kapaviečių informacinė sistema pagal pasirinktus kriterijus. 2 lentelė. Kapaviečių informacinių sistemų palyginimas Kriterijai Cemety (https://cemety.lt/) Skorbim (skorbim.org) Kapaviečių informacinė sistema (projektuojama) Kapaviečių Įvedus velionio duomenis Nėra informacijos apie Vartotojui prisijungus paieška pateikiama informacija apie konkrečius velionius, tik pateikiama informacija kapavietę. nurodomi kapinių planai. apie kapavietę. Kapinių žemėlapis Teikiamos paslaugos Informacijos pateikimo galimybė Labai detaliai galima rasti kapavietę ir visą su ja susijusią informaciją. Nėra. Prieinama iš bet kurios vietos, jei turima prieiga prie interneto. Yra nurodytas tik pačių kapinių žemėlapis. Kapinių išplanavimas nurodytas kvartalais. Teikiamos kapaviečių priežiūros ir kitos paslaugos. Pareikalavus klientui pateikiama rašytinė informacija. Informacija suteikiama tik per kontaktinius asmenis. 3. Kapaviečių informacinės sistemos projektavimas Žemėlapyje nurodoma kapavietės vieta eilėje bei jos identifikacinis numeris. Yra galimybe prisijungti viešiesiems ar juridiniams asmenims matyti jų tvarkomas kapavietes. Taip pat klientams užsisakyti paslaugas. Informacija pateikiama ataskaitomis, kurias galima perkelti į PDF arba XLS formatus. Ši informacinė sistema užsakyta Alytaus rajono savivaldybės poreikiams. Alytaus rajono savivaldybė yra Lietuvos pietuose, Alytaus apskrities šiaurinėje dalyje. Alytaus rajono savivaldybėje yra 99 kapinės. Kapaviečių IS padės valdyti kapaviečių duomenis. Bus galimybė teikti klientams duomenis bei ataskaitas apie sistemoje esančią informaciją, taip pat registruoti atliktus veiksmus, rasti informaciją apie kapaviečių apželdinimo, tvarkymo įmones. Vartotojo reikalavimai Reikalinga sistema, kurioje būtų galimybė saugoti bei redaguoti kapaviečių, jas tvarkančių fizinių bei juridinių asmenų informaciją, taip pat bet kada juos pasiekti bei gauti ataskaitas, kurias turi būti galimybė eksportuoti į PDF arba XLS formatus. Turi būti suprojektuota galimybė pateikti klientams ataskaitas apie sistemoje esančius kapavietės duomenis, taip pat galimybė pasiekti duomenis lietuvių bei anglų kalbomis bei juos filtruoti. Funkciniai reikalavimai: Sistema turi atpažinti vartotojus pagal jiems suteiktas teises ir atitinkamai leisti naudotis sistemos teikiamomis paslaugomis. Sistema turi suteikti galimybę atlikti veiksmus su vartotojų duomenimis. Sistemos superadministratorius bei administratorius turi teisę redaguoti esamus duomenis bei pridėti naujus. Klientas gali tik gauti informaciją iš sistemos bei įvairias ataskaitas. 86

Sistema turi pateikti duomenis apie kapavietę, joje esančius statinius, pakeitimus, kaimynus. Reikalavimai sistemai: Technologijos turi atitikti šiuolaikinius standartus bei tendencijas. Sistema turi būti tinkamai sukonfigūruota perkelti į savivaldybės serverius. Sistemoje esantys laukai turi būti tokie, kokie nurodyti prieduose esančiuose dokumentuose. Reikalavimai sąsajai Sistema turi veikti nepriklausomai nuo platformos ar operacinės sistemos. Prie sistemos turi būti prisijungiama per internetinę naršyklę, todėl sistema turi veikti populiariausiose naršyklėse, tokiose kaip Google chrome, Mozilla firefox, Safari, Opera ir Internet Explorer. Architektūros projekto rengimas Projektuojant kapaviečių informacinę sistemą pirmiausia buvo atliktas duomenų normalizavimas bei sudaryta duomenų bazės loginė schema (1 pav.). Tai buvo atliekama MySQL Workbench programine įranga. MySQL Workbench programinė įranga tai yra instrumentas duomenų bazių vizualiniam projektavimui, kuris apima duomenų bazių projektavimą, modeliavimą, sukūrimą ir eksploatavimą. Įranga pateikiama dviem būdais. Community Edition atviro kodo licencija. Standard Edition prieinama sumokant metinį mokestį. Ši versija turi papildomas funkcijas, kurios padidina duomenų bazių darbinį greitį. Programinė įranga leidžia matyti informaciją grafiškai, galima susieti funkciniais ryšiais lentelių duomenis. Yra galimybė, siunčiant į serverį užklausą, gauti atsakymą lentelės forma. Duomenis galima eksportuoti ir importuoti naudojant grafinį failą vienu iš formatų PNG, SVG, PDF, PostScript File. Taip pat programinė įranga dirba Microsoft Windows, Mac OS X ir Linux operacinėse sistemose. 1 pav. Duomenų bazės loginė schema Remiantis duomenų normalizavimo diagrama bei vaizdinės architektūros modeliais buvo sudėlioti kuriamos sistemos vaizdinės sąsajos langai (2 pav.). Jungiantis prie sistemos tikrinama, kokiomis teisėmis jungiamasi. Prisijungti gali keturi vartotojų tipai. Kiekvienas iš prisijungusių vartotojų gali disponuoti skirtinga, jam priskirta informacija bei jos kiekiu. Išanalizavus vartotojų poreikius, buvo sukurta kontekstinė veiklos diagrama (3 pav.). Joje matomi kiekvieno vartotojo galimi veiksmai, jam prisijungus savo teisėmis. Prie sistemos gali prisijungti keturių lygių vartotojai. Prisijungęs superadministratorius turi galimybę redaguoti bei sukurti naujus sistemos vartotojus ir klientus, taip pat priskirti naujiems vartotojams teises; sukūrus naujus regionus priskirti juos administratoriui, sukūrus naujas kapines priskirti jas kapinių administratoriui. Įvedus į sistemą naujas viešąsias įstaigas arba prižiūrėtojus superadministratorius gali priskirti juos prie kapavietės. Tai pat jis gali jau pasirinkti iš esamų įstaigų ar prižiūrėtojų bei gali priskirti kapavietės prižiūrėtoju giminaitį iš vartotojų sistemos. Superadministratorius gali peržiūrėti ir disponuoti visais sistemoje esančiais duomenimis. 87

2 pav. Vaizdinės sąsajos langai Prisijungęs administratorius turi galimybę išduoti bei priimti leidimus ir įvesti juos į sistemą. Gavęs prašymus, leidimus, juose esančius kapaviečių matmenis, kaimynus bei kliento duomenis įveda į sistemą. Tai pat turi galimybę sudaryti kapinių planą, susieti kapavietes su jų kaimynais bei surašo jų kryptis bei atstumus iki jų. Pagal gautų leidimų laidoti kapavietės numerį sukuriamas kapinėse esantis kvartalas, eilė bei pati kapavietė. Taip pat jis turi galimybę peržiūrėti jam priskirto regiono kapinių, klientų bei vartotojų duomenis. 3 pav. Kontekstinė veiklos diagrama 88

Prisijungęs kapinių administratorius turi galimybę pagal kapinių planą sekti laisvas vietas bei įvesti duomenis apie kapavietės progresą, tai yra joje atliktus darbus bei statinius. Prisijungęs kapaviečių administratorius turi galimybę tik gauti norimas ataskaitas apie kapavietės progresą, jos kaimynus, leidimą laidoti bei peržiūrėti jau įvestą informaciją apie jam priskirtą kapavietę. 4 pav. Kapaviečių informacinės sistemos panaudojimo atvejų modelis Kapaviečių prižiūrėtojas gali tik peržiūrėti duomenis ir iš jų suformuluoti ataskaitas (4 pav.). Kapinių administratoriaus funkcijos platesnės jis gali atlikti veiksmus su kapinių duomenimis. Administratorius turi prieigą prie duomenų bazių. Jis atlieka veiksmus su jam priskirto regiono kapinių duomenimis. Superadministratorius disponuoja visa informacija atlieka veiksmus su kliento bei vartotojo duomenimis. Šiame darbe aptarta sistema padės lengviau administruoti ir valdyti kapinių informacinės sistemos duomenis, taip pat ją galima pritaikyti ir kitų miestų savivaldybėse. Išvados Pagal pasirinktus informacinių sistemų tipus galima lengviau priimti valdymo sprendimus įmonės funkcionalumui gerinti. Atlikus informacinių sistemų projektavimo paketus galima teigti, kad ProVision v4.2 Enterprise Pro programa yra išsamiausia ir pilnai pritaikoma įvairiausių modelių projektavimui ir generavimui į pasirinktas aplinkas. Atliktas kapinių informacinės sistemos projektavimas leidžia jos duomenis pilnai administruoti keliems vartotojų tipams. Suprojektuota kapaviečių informacinė sistema yra realizuota per internetinę svetainę. Literatūra 1. Sekliuckis, V., Gudas, S., Garšva, G. Informacijos sistemos ir duomenų bazės. K.: Technologija, 2003. 2. Gudas, S. Organizacijos informacinių poreikių analizė. Kaunas, Technologija, 2001. 3. Populiariausios programavimo kalbos, Most Popular Coding Languages of 2015. Prieiga per internetą: < http://blog. codeeval.com/codeevalblog/2015#.vvo65nr6brc= >. 4. W3schools. CSS. [žiūrėta 2016-03-17]. Prieiga per internetą: <http://www.w3schools.com/css/css_intro.asp>. 5. Laravel. Laravel. [žiūrėta 2016-03-17]. Prieiga per internetą: <http://laravel.com/docs/5.0>. 6. Db-engines. Populiariausios reliacinių duomenų bazių valdymo sistemos. [žiūrėta 2016-03-17]. 7. W3schools. jquery. [žiūrėta 2016-03-17]. Prieiga per internetą: <http://www.w3schools.com/jquery/jquery_intro.asp>. 8. Getbootstrap. Bootstrap. [žiūrėta 2016-03-17]. Prieiga per internetą: <http://getbootstrap.com/>. 9. Fearlessflyer. Bootstrap klasės pagal naršyklės plotį. [žiūrėta 2016-03-17]. Prieiga per internetą: <http://fearlessflyer. com/exploring-the-bootstrap-3-0-grid-system/>. 89

Summary POSSIBILITIES OF INFORMATION SYSTEM DESIGN PACKAGES AND PRACTICAL APPLICATION Nowadays people need to collect more and more information. The emergence and development of computers facilitates the work with data, therefore data collection, sorting moving and management is easier. Every day we have to make decisions at work. How correct our decisions are directly depends on how much and what kind of information we have. The article presents the analysis of information system design packages and practical application of these systems, i.e. design of a cemetery information system, which can also be used in other municipalities. Keywords: information system design, organization resources, ProVision Enterprise Pro. 90