Kûno ávaizdis: veiksniai ir sàsajos su fizine bûkle

Similar documents
A TI,DIOS (You Are God) œ œ. œ œ œ œ. œ. œ. œ. Dios, Dios, God, we ac -

A TI,DIOS (You Are God) INTRO South American Dance (q = ca. 80) Dm. œ œ. œ # œ œ œ œ. œ. œ. œ œ. j J œ. œ œ œ œ œ œ œ. ba - mos; you; All

Commissioned by Paul and Joyce Riedesel in honor of their 45th wedding anniversary. Lux. œ œ œ - œ - œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ. œ œ œ œ œ œ œ œ œ.

Summi triumphum. & bc. w w w Ó w w & b 2. Qui. w w w Ó. w w. w w. Ó œ. Let us recount with praise the triumph of the highest King, 1.

Epilepsija serganèiø suaugusiø asmenø gyvenimo kokybë: sveikatos pajëgumas

FLAT PANEL INFUSION DEMONSTRATION

Švietimo panorama. Aka de mi niai skai ty mai. Pa si ra šė ben dra dar bia vi mo su tar tį

Individo sveikatos programavimas perinataliniu laikotarpiu

Thomas Tallis Mass for 4 voices

Kineziterapijos poveikis serganèiøjø ðizofrenija kûno kompozicijai ir fiziniam pajëgumui

TARP MIR TIES IR SA VI RAIŠKOS

I. Skirmantaitë* L. Ðeputytë**

OBSOLETE DESIGN DATA DELUGE VALVE FOAM/WATER SYSTEM USING AFFF OR ARC. March 1, Foam 20a

Ankstyvo neurologinio pagerëjimo po intraveninës trombolizës, gydant ûminá iðeminá insultà, klinikinë reikðmë ir prognostiniai veiksniai

Jaunø asmenø, serganèiø epilepsija, reabilitacijos efektyvumas

Šiame numeryje: pasaulio lietuvio svečias. Tėvynėje. PLB valdyboje. plb kraštų žinios. susitikimai Dailininkė Meilė Sposmanytė...

Akiø judesiø tyrimai psichiatrijoje

DEUS CARITAS EST SATB Choir, Soloist, Organ. œ œ. œœœœœ. œ œœœ œ œ œ

Pa sau lio lie tu vį. Iš lai ky ki me. Šiame numeryje: pasaulio lietuvio svečias. lr seimo ir plb komisijoje. Tėvynėje. PLB kraš tų ži nios

GALVOS SMEGENØ TRAUMOS DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO METODINËS REKOMENDACIJOS

ANCIENT GROOVE MUSIC ( ) Motets for Holy Week. Edited by BEN BYRAM WIGFIELD

Hiking Hillw alking 2009

Salem, 1692 for. Women s Choir. Keith A. Hamel

Ir at leisk mums mū sų kal tes...

I. Norkienë* V. Budrys** G. Kaubrys** J. Ivaðkevièius*

C O R M E U M E S T T E M P L U M S A C R U M P A T R I C I A V A N N E S S

MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS. Andrius Þuèenka 1 Ernestas Dvinelis 1 Paulius Bielskis 1 Domantas Diglys 2

Hid den Fires Improving kitchens and stoves to gether with us ers Re port from a pro ject in El Limón, Ni ca ra gua. by Maria Andersson

Transactions Increase While Values De crease in Pre-Owned Mar ket

" Voting Place " " Prince William County, Virginia Gainesville Election District Voting Precincts and Voting Places EVERGREEN BATTLEFIELD ALVEY

Alma Redemptoris Mater

Control Unit CU (XX)

Two At tempts at Gro un ding So cial Critique in Ordinary Actors Perspectives: The Cri ti cal The o ri es of Nancy Fra ser and Axel Hon neth

SIN GLE BOND HOSE CLAMPS

Serumo karotenoidø kiekio tyrimas ir sàsajos su gyvensenos bei demografiniais veiksniais lietuviø populiacijoje

CA 19-9 þymens prognozinë vertë sergantiems virðkinamojo trakto ligomis

Alma Nemes. Transcribed from several period publications. - ma Ne - mes. w œ w. Ne - mes. w w w w. - mes, quae di - ce - re Cy - pris

a suite of three songs about childhood, for SATB chorus and piano

Ecce dies venit desideratus

E X C E L L E N C E I N S A C R E D C H O R A L M U S I C. Puer Natus in Bethlehem. A Child Is Born in Bethlehem. Arranged by Robert G.

This work was created for a charity, and you may freely make printed copies from this PDF data for your performance until Dec 31, 2022.

Series 1: Pre-Senatorial Series, ; bulk cubic feet consisting of 79 folders, 3 photographs, and 2 oversize items.

Digital Resources for Aegean languages

EN HANCED RA DI A TION SHIELD ING WITH GA LENA CON CRETE

The Current Status and Conservation of Bears in Vietnam

TOURS. Day Tours from York Whitby. North York Moors. The Yorkshire Dales.

Chart SAN 1001 (INT 2611)

OB SO LE TE IN VEN TO RY MA NA GE MENT. CA SE STU DY Zarządzanie zapasami produktów przestarzałych. Studium przypadku

Birmingham City Centre Vision for Movement

Kardiomiopatija sergant Diuðeno raumenø distrofija diagnostikos ir gydymo aspektai. Klinikinio atvejo pristatymas

Prijedor, october 2011, Preceded by a study trip to Jasenovac, Donja Gradina and Vukovar, october 2011

Northern Branch Corridor DEIS December Appendix B: Site Plans of Project Elements

Sumus Domus Domini. commissioned by the Archdiocese of Los Angeles in thanksgiving for the new Cathedral of our Lady of the Angels. Gm F/A Dm.

For Michael Joncas CALLED TO THE SUPPER OF THE LAMB. Communion Rite for the Paschal Triduum. SATB Choir, Cantor, Assembly, Guitar, Keyboard.

BBL07/WBBL03 HOBART HURRICANES CORPORATE HOSPITALITY

Specification Details: Coded Dash Number M28803/1 -MC PART LISTINGS MANUFACTURER'S DESIGNATION OR TYPE NUMBER TEST OR QUALIFICATION REFERENCE

- 3. Nihil Sum - b b. œ œ œ œ. œ œ. œ œ œ. œ œœ. œ œ. œ p œ. Œ œ. P œ n. œ œ œ œ œ. P œ œœ. Cantata Amoris. Sop. Alt. Ten. Bas.

The Crossing at Doby s Bridge Doby s Bridge Rd and Fort Mill Southern Bypass

œ j J œ. j œ œ œ j œ œ œ œ œ œ œ j œ œ œ œ œ œ> j œ œ œ œ œ

Il est né le divin Enfant

SEA STARS (ECHINODERMATA: ASTEROIDEA) IN ROCKY REEFS OF GUADALUPE ISLAND, NORTHWEST MÉXICO

CO LON NE POSTS (C)2011

Kaip Vaidas Šimaitis Šventąją žadina. Jonas Gelbėtojas. Premjerui Algirdui Butkevičiui patinka J. Basanavičiaus gatvė p p p.

WARNING: Read all instructions in this manual and component manufacturer supplied information before using your RV.

Magnificat for a Prosperous World

Halina, Hesus. (Advent) œ N œ œ œ. œ œ œ œ œ. œ. œ œ œ œ. œ œ. C F G7sus4. œ. # œ œ J œ œ œ J. œ œ. J œ. # œ. # œ œ œ

Claudio Merulo ( ) Ave gratia plena. Transcribed and edited by Lewis Jones

Giovanni Gabrieli (c ) Ego dixi, Domine. à 7. Transcribed and edited by Lewis Jones

THE URBAN TRANSPORTATION MONITOR

WARNING: Read all instructions in this manual and component manufacturer supplied information before using your RV.

Monte Carlo Modeling of Nuclear Measurements in Vertical and Horizontal Wells in the Presence of Mud-Filtrate Invasion and Salt Mixing 1

New Challenge & 22 Years Experiences of Consumer Products in Vietnam

Sewage Lagoon. Pine. Pine. Pine. Pine. Rd. Long. Pine/Spruce WHITEHORSE. Ic e. Pine. Rd. La ke. Spruce. L ak e. Miles. Lak. Pine/Spruce.

SAMPLE. The Risen Christ Sarah Hart, Meredith Andrews, and Jacob Sooter Acc. by David Brinker Choral arr. by Rick Modlin. œ œ. œ œ œ œ œ.

Creative Office Space 8985 VENICE BLVD CULVER CITY LOS ANGELES, CA

The Crossing at Doby s Bridge Doby s Bridge Rd and Fort Mill Southern Bypass

Translation and Pronunciation Guide. Preview Only

Jesu, Joy of Our Desiring

MEA SURE MENT OF COS MIC RA DI A TION EX PO SURE OF AIR CRAFT CREW AT COM MER CIAL AVI A TION AL TI TUDES

Lord, Have Mercy ~ Señor, Ten Piedad

NOTICE TO MEMBERS No February 5, 2003

TO LET TITHEBARNPROJECT.COM

1836 Dobys Bridge 1836 N Dobys Bridge Rd, Fort Mill, SC 29715

Pa 1 of (1) TRAVEL AUTHORITY (TL) NO. (30) ) (10) LODGING $ - $ - $ $ - $ 68.03" $

EASA European Aviation Safety Agency

The Offices. at North Hills LUXURY OFFICE SPACE IN MIDTOWN

Laboratorinë sifilio diagnostika

MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS. Dainora Braziulienë 1 Rëda Matuzevièienë 2, 3. Santrauka

World Airmail Covers. Daniel F. Kelleher Auctions LLC Sale Dec. 14, Third Session.

1133 W. MORSE BLVD, WINTER PARK, FL OFFICE / MEDICAL SPACE FOR LEASE

Verbum caro factum est

Alma redemptoris mater

PROPERTY DETAILS SACRAMENTO INTERNATIONAL LOGISTICS CENTER LOCATED WITHIN METRO AIR PARK PLANNED BUILDINGS BUILDING SF: 519,680, 617,000 & 1,004,160

III. United States Patent 19 Focke 5,439,105. [11] Patent Number: Aug. 8, Date of Patent:

Monthly Review of Credit and Business Conditions* ACCEPTANCES Outstanding, February 3 ADVERTISING January 6 AUTOMOBIIJSS (see Uotor vehicles)

Hymn of the Week. March 6 Ash Wednesday. Sunday s Palms Are Wednesday s Ashes

Saule, Saule, quid me persequeris?

Human Rights Yearbook : Burma 88 HRDU. shot dead. Site of killing Note. Khao, Kaeng Kham tract, Kunhing township. old village of Sai

Medical Ethics Education and the Turkish Experience: Medical Education

v is like Castilian b, a bilabial fricative. r is a lingual trill, h strongly aspirated.

Transcription:

MOKSLAS, TEORIJA IR PRAKTIKA SCIENCE, THEORY & PRACTICE Laboratorinë medicina. 2009, t. 11, Nr. 4(44), p. 215 222. Kûno ávaizdis: veiksniai ir sàsajos su fizine bûkle Eglë Sakalauskaitë Janina Tutkuvienë Santrauka Kûno ávaizdis tai kompleksinë somatinë ir psichinë dimensija, kurios su de da mo sios dalys iki ðiol nëra visiðkai aiðkios. Kûno ávaizdþio ty ri në - ji mai daþnai esti nevienareikðmiðki, autoriai pateikia prieðtaringø duo - me nø. Straipsnyje nagrinëjamos kûno ávaizdþio ir fizinës bûklës sàsajos, ap þvel gia mi kûno ávaizdþio veiksniai, aktualumas þmogaus biologams, me di kams, psichologams, pedagogams, visuomenës sveikatos spe cia lis - tams ir plaèiajai visuomenei. Kûno ávaizdá lemia daugelis vidiniø ir iðo - ri niø veiksniø. Ávairiose epochose ir kultûrose groþio standartai, idealus kû no dydis ir forma nuolat kito. Pastaruoju metu Vakarø ðalyse sparèiai gau së ja nutukusiø vaikø ir paaugliø, taèiau kûno groþio idealas tampa vis liesesnis, nerealiø formø, todël didëja nepasitenkinimas savo kûno dy dþiu, plinta sveikatai þalingi svorio maþinimo bûdai, daugëja ávairaus am þiaus ir lyties individø valgymo sutrikimø. Nors vis dar egzistuoja ge o gra fi niai, etniniai, socialiniai ir ekonominiai idealaus kûno skir tu - mai, dël globalizacijos ir kultûrø asimiliacijos net ir besivystanèiø ðaliø mo ters kûno idealas tampa vis liesesnis, kinta ir vyro kûno idealas. Vi suo menës ir þiniasklaidos propaguojami nerealûs groþio standartai ypaè skatina vaikø ir paaugliø nepasitenkinimà savo kûnu, daro nei gia - mà átakà jø savivertei. Nustatyta, kad mergaitës gerokai daþniau nei ber niu kai klaidingai vertina savo kûno dydá ir formà, taèiau pastaruoju me tu daugëja ir nepatenkintø savo kûnu vaikinø. Be to, vis jaunesni vai kai nepagrástai sielojasi dël savo figûros, net ir maþo svorio mergaitës bei moterys vis daþniau trokðta sumaþinti savo svorá, o tai siejama su ri - zi kin gu elgesiu ir valgymo sutrikimais. Todël labai svarbu skiepyti vai - kams tinkamà poþiûrá á savo kûnà ir kritiðkai vertinti þiniasklaidos pa - tei kia mà informacijà. Reikðminiai þodþiai: kûno dydis, kûno ávaizdis, nepasitenkinimas kû - nu, savivertë, valgymo sutrikimai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra Department of Anatomy, Histology and Anthropology, Faculty of Medicine, Vilnius University Adresas korespondencijai: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra Èiurlionio g. 21, Vilnius Tel. +370 5 239 8706 El. paðtas: janina.tutkuviene@mf.vu.lt KÛNO ÁVAIZDÞIO SÀVOKA Kûno ávaizdis apibûdinamas skirtin - gai: tai erdvinis savæs suvokimas, fik - suojamas smegenø þievëje analizuo - jant kû no dy dá, jo da lis ir kin tan èià kû - no padëtá; tai vidinis iðorinio þmogaus pa veiks lo at spin dys, su si de dan tis ið dviejø daliø savo kûno fizinio suvoki - mo ir emocinio atsako á tà suvokimà; tai vi sø kû no ju ti mø, su vo kia mø ávai - rio se sensorinëse smegenø þievës zono se, ga lu ti nis re zul ta tas, sub jek ty - vus savo kûno suvokimas, pagrástas savæs stebëjimu bei kitø asmenø nuomo ne [1 3]. Kû nas jauèia mas ir su vo - kiamas dël taktiliniø, specialiøjø sen - soriniø (regos, pusiausvyros ir kitø) analizatoriø veiklos, taip pat dël pro - prio re cep ci nës in for ma ci jos [4]. Kû no ávaiz dá le mia ir tai, ko ká kû no idealà susikuria asmuo, tai yra kaip jis no rë tø atrodyti. Anglø kalbos þodis im a ge kûno ávaizdþiui apibûdinti turi ke lias reikð mes. Pir ma jo reikð më tai meninis vaizdas, paveikslas, ásivaiz - davimas. Antroji (at)vaizdas. Treèio - ji sta tu la, sta bas. Dar vie na reikð - më visiðkas panaðumas, vaizdinys, idëja. Bandant objektyvuoti esamo ir trokðtamo kûno ávaizdþio neatitikimà, LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 4(44) 215

Eglë Sakalauskaitë, Janina Tutkuvienë nustatomas specialus dydis, praðant tiriamojo paþymëti esamà (realø) ir ide a lø kû no mo de lá, nau do jant ávai rias me to di kas daþ niau siai ko ky bi nes ska les ar ba gra duo tus pa veiks lë lius (pvz., Stun kard fi gû rë les [5]), o pa gal ðiø dy dþiø skir tu mà ga li ma spræs ti apie nepasitenkinimà savo kûnu. Api ben dri nant teig ti na, kad kû no ávaiz dis tai kom plek si në so ma ti në ir psi chi në di men si ja, ku rios su de da mo - sios da lys iki ðiol në ra vi sið kai aið kios: dël tech ni kos pa þan gos pas ta ruo ju me tu gau së ja þmo gaus sme ge nø veik - los, màs ty mo ir su vo ki mo ty ri mø, ta - èiau rei kia pri pa þin ti, kad ðian dien þi - nios apie màs ty mo, su vo ki mo ir emo - ci jø me cha niz mus yra tik led kal nio vir ðû në, to dël kû no ávaiz dþio ty ri në ji - mai daþ nai es ti ne vie na reikð mið ki, au to riai pa tei kia prieð ta rin gø duo - menø. SUSIRÛPINIMAS KÛNO ÁVAIZ DÞIU AU GANT IR BRÆS TANT: AM ÞI NIAI IR LY TI NIAI YPA TU MAI Ávai rio se epo cho se ir kul tû ro se gro þio standartai, idealus kûno dydis ir forma nuolat kito. Pastaruoju metu Vakarø ðalyse nuolat daugëja nutukusiø vai kø ir pa aug liø, ta èiau kû no gro þio idealas tampa vis liesesnis (pabrëþia mas itin lie so kû no ávaiz dis, ku ris tampa groþio, patrauklumo ir sëkmës sim bo liu), to dël ky la ne pa si ten ki ni - mas savo kûnu, plinta sveikatai þalin - gi svo rio ma þi ni mo me to dai, dau gë ja val gy mo su tri ki mø [6]. JAV atlikta studija, kurioje iðtirtos 5 9 me tø mer gai tës [7]. Kai ku rios mer gai tës jau nuo 5 me tø bu vo ne pa - ten kin tos sa vo kû nu. Vy res nio am - þiaus mer gai èiø, ne pa ten kin tø sa vo kû nu, bu vo dau giau nei jau nes nio am - þiaus mer gai èiø. Ne áti kë ti na, ta èiau nepatenkintos savo svoriu 5 7 metø mer gai tës ne pri klau so mai nuo savo kûno masës laikësi svorá maþinanèiø dietø. Ið ty rus Ðko ti jos 11, 13 ir 15 me tø moks lei vius pa aið kë jo, kad dau giau ber niu kø (51,2 %) nei mer gai èiø (40,4 %) tei gë esan tys la bai lai min gi, o vie nuo lik me èiø lai min gø bu vo dau - giau nei pen kio lik me èiø (ati tin ka - mai 55,3 % ir 38,1 %). Be to, ber niu - kai bu vo la biau pa ten kin ti sa vo kû nu nei mer gai tës: 60,1 % pen kio lik me èiø ber niu kø ma në, kad jø kû no dy dis yra maþ daug nor ma lus, o dau giau nei pu - së (52 %) pen kio lik me èiø mer gai èiø kad jos yra per stam bios. Taip pat dau giau ber niu kø (36,6 %) nei mer gai - èiø (25,9 %) ma në, kad jie at ro do ge rai [8, 9]. 2000 2002 m. Lie tu vo je ty rë me 10 18 me tø mer gai èiø kû no ávaiz dþio su vo ki mà ir já ly gi no me su re a liais mer gi nø kû no pa ra met rais: 22 % de - ðimt me èiø ir be veik 53 % að tuo nio lik - me èiø manë esanèios stambios, nors jø kû no ma sës in dek sas (KMI) bu vo nor ma lus. Pa grin di niai veiks niai, tu - rë jæ áta kos Lie tu vos mer gai èiø kû no su vo ki mui, bu vo þi niask lai da (ypaè pa aug liø þur na lai) ir drau gø nuo mo në [10]. Ádo mu, kad kû no ávaiz dis ko re - liuo ja su so cia li ne ir eko no mi ne pa dë - ti mi: pa vyz dþiui, aukð tes nio so cia li - nio ir eko no mi nio sluoks nio JAV mer - gai tës ide a liu ið rin ko lie ses ná vy rið - kos fi gû ros ti pà ir daþ niau më gi no su - ma þin ti svo rá nei þe mes nio so cia li nio sluoks nio mer gai tës [11]. Lie tu vo je pa gal pla èià kû no ávaiz dþio nu sta ty - mo pro gra mà 2004 2005 m. ið ty rë me skir tin gø so cia li niø gru piø jau nø mer gi nø ir vai ki nø po þiû rá á sa vo kû - nà. La biau siai sa vo fi gû ra pa ten kin - tos stu den tës me di kës, pa ly gin ti su siu vë jo mis ir au to me cha ni kais, o ypaè kri tið kai sa vo fi gû rà ver ti no stu den - tai me di kai. Me di kës rin ko si kû nà pa - brë þian èius, me di kai ne to bu lu mà pri den gian èius dra bu þius. Mer gi - noms ið vi sø kû no da liø la biau siai ne - pa ti ko ðlau nys, vai ki nams krû ti në, ta èiau vai ki nai bu vo la biau pa ten kin - ti sa vo vei du nei mer gi nos. Nors dau - gu ma jau nuo liø tei gia ne si ski rian tys nuo ki tø, jie no rë tø bû ti aukð tes ni, dau gu ma mer gi nø no rë tø ma þes nio svo rio bei KMI, o vai ki nai stam bes - nio kû no [12 14]. Lietuvoje 2006 2007 m. atlikome ypaè retà pasauliniu mastu tyrimà nu sta të me ho mo sek su a liø jau nø vy rø poþiûrá á savo kûnà. Nors homoseksua - lai buvo labiau nepatenkinti savo kû - nu, jø bendras savivertës balas nesi - sky rë nuo he te ro sek su a liø as me nø [15]. Be to, homoseksualø poþiûris á savo kûnà labiau nei heteroseksualiø individø siejosi su psichologiniais ir socialiniais veiksniais (ðeimos sudëtis ir eko no mi në bûk lë, të vø sky ry bos, san ty kiai su të vais ir pan.) [16]. Vil niu je 2006 2009 m. taip pat pa - gal plaèià kûno ávaizdþio nustatymo programà iðtyrëme 300 moksleiviø (8, 12 ir 16 me tø ber niu kø ir mer gai èiø): ver ti no me morfologinius rodiklius, poþiûrio á kûnà ir realiø fiziniø duomenø sàsajas. Pastebëjome, kad daugiau nei treè da lio 8 ir 12 me tø ir dau giau nei pusës 16 metø berniukø poþiûris á savo kû nà ar jo da lis bu vo ne igia mas: vaikai norëjo bûti graþesni, aukðtesni, bijojo priaugti svorio, buvo nepaten - kin ti ávai rio mis sa vo kû no da li mis. Nors ið tir tø ber niu kø ûgis bu vo di des - nis nei to paties amþiaus populiacijos berniukø, jø aktyvioji masë gausesnë, o pasyvioji maþesnë ar panaði kaip ir po pu lia ci jos ber niu kø, dau giau nei pu - së iðtirtø berniukø norëjo turëti didesná ûgá, maþ daug 20 30 % bai mi no si priaugti svorio [17 19]. Pastarasis tyrimas taip pat paro - dë, kad tarp ávai raus am þiaus ið tir tø mer gai èiø plin ta lie so kû no kul tas. Ádo mu, kad að tuon me èiø mer gai èiø kû no su vo ki mas itin pri klau së nuo te - le vi zi jos þiû rë ji mo [20]. Nu sta të me, kad dau giau nei pu së 12 ir 16 me tø mer gai èiø bu vo ne pa ten kin tos sa vo kû nu. Nors 16 me tø mer gi nø ûgis, pa - lyginti su Lietuvos populiacijos duo - me ni mis, bu vo di des nis, o pa sy vio ji masë maþesnë, daugiau nei treèdalis jø no rë jo tu rë ti di des ná ûgá, o maþ daug pu së bû ti lie knes nës [21, 22]. Api ben dri nant vai kø ir pa aug liø kûno ávaizdþio tyrimus galima teigti, kad mer gai tës ge ro kai daþ niau nei berniukai klaidingai vertina savo kû - nà ar yra nepatenkintos savo kûno stambumu ir formomis. Ávairiø amþiaus gru piø vai kø ty ri mø duo me nys nevienareikðmiðki: akivaizdu, kad su - si rû pi ni mas sa vo kû nu di dë ja bræs - tant, ta èiau vis dau giau pra di nu kø ne - pagrástai nuogàstauja dël savo kûno ávaizdþio. Be to, socialiniai ir ekonomi - niai veiks niai tu ri áta kos vai kø ir pa - augliø savæs vertinimui, taèiau pasta - rø jø ty ri mø duo me nys taip pat yra prieðtaringi. KÛ NO ÁVAIZ DÞIO GE OG RA FI NIAI IR ET NI NIAI YPA TU MAI Pastebëta, kad nepaisant geografinës vietovës ir etninës priklausomybës tobulas kûno ávaizdis daþniausiai svar - besnis moterims nei vyrams. Vakarø, taip pat ir posovietiniø ðaliø þiniask - laidos propaguojama bene svarbiausia mo ters ver ty bë jos gro þis, o vy rai daþ niau ver ti na mi pa gal ge bë ji mà kurti materialinæ gerovæ, laimëjimus ir sëkmæ visuomeniniame gyvenime. Tai gi, mo te rys ávai riuo se krað tuo se pa ten ka á di des nio ne pa si ten ki ni mo savo kûnu rizikos grupæ. Taèiau paste - bëta, kad baltaodës moterys kur kas daþniau nei juodaodës, meksikietës ar azijietës yra nepatenkintos savo kûnu ir daþ niau trokð ta lie so kû no for mø (siekdamos idealaus kûno) [23]. Ar skiriasi ávairiø tautø vaikø ir paaugliø kûno vertinimas ir pasitenki ni mas sa vo kû nu? Lie tu vo je, Kro a ti - jo je ir JAV 2001 2002 m. bu vo ap - klaus ti 13 15 me tø pa aug liai [24]. Ðios ðalys pasirinktos todël, kad JAV 216 LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 4(44)

Kûno ávaizdis: veiksniai ir sàsajos su fizine bûkle pa aug liø nu tu ki mo pa pli ti mas bu vo didþiausias, Kroatijoje vidutinis, o Lie tu vo je ma þiau sias. Vi so se tri jo se ðalyse mergaitës manë esanèios per stambios daþniau nei berniukai. Toks ásitikinimas su amþiumi didëjo mer - gaièiø ir maþëjo berniukø. Paaugliai lietuviai reèiau nei kroatai ir ameri - kie èiai ma në esà per sto ri. Tarp ant - svo rio tu rin èiø pa aug liø daþ niau siai amerikieèiø vaikai laikësi dietos ar ki - taip ma þi no svo rá. Ádo mu, kad Lie tu - vos berniukai buvo labiausiai paten - kinti savo svoriu (nepriklausomai nuo kûno stambumo) [24]. Ar ski ria si ávai riø ða liø mies to ir kai mo vai kø kû no ávaiz dis? Ka na dos moks li nin kai 2009 m. pa ste bë jo, kad ne pa si ten ki ni mas sa vo kû nu bu vo daþ nes nis mer gai èiø, ku riø të vai gy - ve no kai mo vie to vë se [25]. JAV moks - li nin kai 2007 m. ið ty rë kai me gy ve - nan èius pa aug lius (57 % juo da o dþiø, 43 % bal ta o dþiø) ir nu sta të, kad jau - nuo liai, ku riø KMI bu vo ma þes nis nei 20 kg/m 2, no rë jo bû ti stam bes ni, tu rë - ti di des næ rau me nø ma sæ [26]. Ne pai - sant et ni nës pri klau so my bës vai ki nai stan dar ti zuo tuo se pa veiks lë liuo se ide a lio mis ið rin ko stam bes nes mo ters fi gû ras nei pa èios mer gi nos. Va di na si, mer gi nos klai din gai ma no, kad vy - rams pa trauk li lie sa mo ters fi gû ra. Nu sta ty ta, kad kai me gy ve nan tys pa - aug liai, nors to li nuo mies to, anaip tol ne ið ven gia su si rû pi ni mo sa vo kû no ávaiz dþiu. Be to, kai me gy ve nan èioms bal to sios ra sës mer gi noms at ei ty je ga - li kil ti pro ble mø dël val gy mo su tri ki - mø ir su si kur tos li guis tos kû no ávaiz - dþio sam pra tos. Juo da o dës pa aug lës ide a liu ið rin ko stam bes ná kû nà nei bal ta o dës toks po þiû ris ga li ap sau - go ti juo da o des nuo val gy mo su tri ki - mø ir men kos sa vi ver tës, ta èiau pa di - din ti nu tu ki mo ir ant svo rio ri zi kà [26]. Taigi, kol kas esama geografiniø ir et ni niø kû no ávaiz dþio skir tu mø. Ta - èiau, kad ir ko kie jie bû tø, dël pa sau ly - je vykstanèiø globalizacijos procesø, kultûrø asimiliacijos, migracijos ryðkëja panaði tendencija: nepasitenkini - mas sa vo kû nu di dë ja ir vai kø, ir su - au gu siø jø, ir mo te rø, ir vy rø. Ypaè svarbu apsaugoti labiausiai paþeidþiamus ávai riø et ni niø gru piø na rius vaikus ir paauglius, nes paauglystë kri ti nis lai ko tar pis adek va èiam psi - chologiniam kûno ávaizdþiui susidary - ti [27]. So cia li nës ir kul tû ri nës kû no ávaiz dþio te ori jos, em pi ri niai ty ri mai ro do, kad vi sø vi suo me niø pro pa guo - ja mi ne re a lûs gro þio stan dar tai ska ti - na pa aug liø ne pa si ten ki ni mà sa vo kû nu, o tai le mia su dë tin gas psi cho lo - gi nes pro ble mas. Ga li me pa si guos ti ne bent tuo, kad, 34 ða liø ty ri mo duo - me ni mis, 2001 2002 m. pa aug liø nu - tu ki mo ir ant svo rio pa pli ti mas JAV bu vo di dþiau sias, o Lie tu vo je ma - þiau sias [28]. Ta èiau pas ta ruo ju me tu Lie tu vo je vël pra dë jo dau gë ti nu tu ku - siø vai kø ir pa aug liø [29], to dël bû tø ádo mu pa ty ri në ti ir pa aug liø kû no ávaiz dþio ten den ci jas per pas ta rà já de - ðimt me tá. KÛ NO ÁVAIZ DIS IR ÞI NIASK LAI DA Elementarûs biologiniø poþymiø pasiskirstymo dësniai teigia, kad gamtoje paprastai didþiumà sudaro vidutinio stambumo individai, o stambiø arba lieknø normaliai yra nedaug. Pasta - ruoju metu þiniasklaidoje daþniausiai teigiama, kad kiekviena moteris gali bû ti itin liek na, net nor ma laus svo rio moteriai patariama liesëti, nepaisoma in di vi du a liø, pa vel dë tø ypa tu mø, ku - riuos labai sunku pakeisti. Visa tai skatina netinkamà poþiûrá á savo kû - nà, ne pa si ten ki ni mà juo, ið kreip tà kû - no vaizdo suvokimà [30]. Nemaþai tyrëjø daro prielaidà, kad þiniasklaidos priemonës atlieka svar - biausià vaidmená kuriant kûno ávaizdá ir didinant nepasitenkinimà savo kû - nu, o tai skatina ir valgymo sutrikimø plitimà. Ðiandien vaikai ir paaugliai auga pasaulyje, persisotinusiame in - formacijos, kurià skleidþia televizijos lai dos, fil mai, re kla mos, þur na lai, laikraðèiai, muzika, mada, internetas [31]. Statistikos duomenys stulbina: vaikai ir paaugliai vidutiniðkai 5 va - landas per dienà þiûri televizoriø ir 6 7 valandas praleidþia þiûrëdami ar klausydamiesi kitø þiniasklaidos prie - moniø [31 33]. Per pastaruosius deðimtmeèius pa - ste bë ta, kad þi niask lai dos ir gro þio pra mo nës at sto vø ku ria mas liau no mo ters ir raumeningo vyro kûno idealas lemia ir vaikø nepasitenkinimà savo kû nu, val gy mo su tri ki mø pa pli ti mà [34]. Propaguojamas moters kûno dy - dþio ir for mos ide a las (pa ly gin ti su praëjusio amþiaus antrosios pusës) tapo daug lie ses nis ir liau nes nis, o vy ro tvir tes nis ir rau me nin ges nis. Maþ - daug nuo XX am þiaus að tun to jo de - ðimt me èio sporto klubø populiarumas iðaugo, o idealus kûno ávaizdis tapo vis labiau androgenizuotas [35, 36]. Pa - veiktos þiniasklaidos priemoniø, paauglës daþniausiai nori sverti maþiau, o pa aug liai ber niu kai trokð ta bû ti stambesni ir stipresni. M. Tiggermann ir ben dra au to riø duo me ni mis [37], 16 me tø mergaièiø noro tapti liesesnëmis pa grin di nis veiks nys bu vo þi - niasklaidos priemonës [37]. Vaikai, ne taip kaip suaugusieji, dar ne ga li at skir ti, kas re a lu ir kas ne - ámanoma þiniasklaidos ir groþio pra - monës propaguojamame kûno ávaizdyje. Dau gu ma jau nø þmo niø ne nu jau - èia, kad skait me ni nës tech no lo gi jos naudoja ávairius tobulinimo metodus ir pateikia trûkumø neturintá vyro ar moters kûnà. Tokie nerealûs standartai beveik nepasiekiami, todël bû - tina formuoti tinkamà vaikø poþiûrá á savo kûnà, skatinti kritiðkà poþiûrá á ma dø ir gro þio pa sau lá [38, 39]. Ap - skritai manoma, kad patrauklûs þmo - nës yra pro tin ges ni, drau gið kes ni, o nu tu kë liai ar ba tu rin tie ji ant svo rio yra tinginiai, apsileidëliai, net kvailiai [40]. Ta èiau aki vaiz du, kad taip në ra, kad nutukimas ðiais laikais smarkiai plinta dël kitø prieþasèiø. E. Sti ce ir H. E. Shaw duo me ni - mis, koledþo studentës, þiûrëdamos á ypaè liesus modelius skelbimuose ir þurnaluose, patiria depresijà, stresà, kaltæ, gëdà, nesaugumà ir nepasiten - ki ni mà sa vo kû nu [41]. Aust ra lø mokslininkai, iðanalizavæ 5 15 metø mergaitëms skirtø leidiniø medþiagà, tei gia, kad þur na lø nuo trau ko se 95 % modeliø buvo baltaodþiai, 34 % mëly - nø akiø, 65 % ðvie siø plau kø, o pieð ti mo te rø mo de liai bu vo lie si (80 %) ir at - letiðko kûno sudëjimo (20 %), pasta - rie ji net 90 % at ve jø ver tin ti kaip pa - trauklûs [42]. Tai gi, ðiuo lai ki nës þi niask lai dos ir vi suo me nës ku ria mi kû no ávaiz dþio ste re o ti pai da ro ne igia mà áta kà vai kø ir pa aug liø kû no ávaiz dþiui ir sa vi ver - tei. Pa aug liø þur na luo se rei kë tø spaus din ti dau giau nor ma laus svo rio ma ne ke niø nuo trau kø, ne pro pa guo ti lie so kû no kaip ide a laus, ne siû ly ti ne - tin ka mø die tø, ne skie py ti min ties, kad kiek vie na pa aug lë ga li bû ti lie sa. Taip pat svar bu ug dy ti tin ka mà vai - kø po þiû rá á sa vo kû nà pir miau sia ðei mo je, o pas kui ir ðvie ti mo ástai go - se. KÛ NO ÁVAIZ DIS IR ÞA LIN GI ÁPRO ÈIAI Pastebëta, kad rûkant svoris maþëja tokia ðio þalingo áproèio nauda skati - na mo te ris pra dë ti rû ky ti, o rû kan èios moterys kartais sàmoningai nemeta rûkyti. JAV 2007 m. nustatyta, kad nu tu ku sios ar ant svo rio tu rin èios rû - kanèios moterys daþniau nei normalaus svo rio rû kan èios mo te rys bu vo susirûpinusios svorio padidëjimu me - tus rûkyti, be to, jø pasitenkinimas savo kû nu bu vo ma þes nis, jos daþ niau LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 4(44) 217

Eglë Sakalauskaitë, Janina Tutkuvienë idealizavo liesesná kûnà, daþniau turë - jo valgymo sutrikimø ir persivalgymo prie puo liø nei ne rû kan èios mo te rys [43]. T. K. King ir ben dra au to riai pa - stebëjo, kad neigiamas kûno ávaizdis gali trukdyti moterims atsikratyti ðio þa lin go ápro èio [44], nes tos, ku rios rû - ko, daþ niau trokð ta tu rë ti liau nà ir lie - sà kû nà [43]. Ádo mu, kad 2009 m. Is pa - nijoje atlikto moksleiviø tyrimo duo - menimis, kûno ávaizdá geriausiai ver - tino nerûkanèios merginos ir tie vaiki - nai bei mer gi nos, ku rie... ne spor ta vo! [45]. Be je, mes taip pat nu sta të me, kad spor to klu bà lan kan èiø mo te rø susirûpinimas savo kûno dydþiu ir for - momis yra didesnis nei kitø panaðaus amþiaus moterø [46]. Ko kios yra kû no ávaiz dþio ir al ko - holio, narkotikø bei anaboliniø steroi - dø var to ji mo sà sa jos? Ar svai ga lus vartojantys asmenys priklauso dides - nei ne igia mo kû no ávaiz dþio ri zi kos grupei? Amerikieèiø studentø tyrimo duomenimis, gausus alkoholio vartoji - mas buvo susijæs su rizikingu elgesiu, pavyzdþiui, persivalgymu, be to, piktnau dþiau jan tie ji al ko ho liu daþ niau buvo nutukæ [47]. Narkotikas Eksta - zi pa si þy mi ape ti tà ma þi nan èiu ir ener gi jà ska ti nan èiu po vei kiu tai itin patrauklu susirûpinusioms savo ið vaiz da mo te rims [48]. Nu sta ty ta, kad vartojanèios Ekstazi merginos daþniau serga bulimija, jauèia didesná socialiná nesaugumà ir nepasitiki ki - tais. Ðios mer gi nos sa ko, kad jos spor - tuoja daugiau, o narkotikai taip pat padeda maþinti svorá [48]. Anaboliniai hormonai skatina ávai - riø pa to lo gi jø rai dà: ate ro ge ne zæ, gi - ne ko mas ti jà, ke pe nø veik los su tri ki - mus, ner vø ir en dok ri ni nës sis te mos silpnëjimà, psichikos pokyèius agresijà, þiaurumà (vartojant vaistus) ir dep re si jà (nu trau kus juos) [49 52]. Teigiama, kad JAV maþdaug milijonas ber niu kø ir vy rø yra var to jæ ana - bo li niø ste roi dø, tarp jø 3 11 % vi du ri - niø mo kyk lø mo ki niø [53]. Kai ku rie anaboliniø steroidø vartojantys vyrai, ma tyt, tu ri prie ðin gà ner vi nei ano - reksijai sutrikimà vadinamàjà rau - me nø dis mor fi jà (angl. mus c le dys - morphia): vy rai jau èia si per smul kûs ir sil pni, nors ið tik rø jø jie yra rau me - ningi; beatodairiðkai pasineria á spor - tà (jauèia didelá fizinio krûvio poreiká), kartais net apleidþia socialinæ ir profe - si næ veik là; ven gia si tu a ci jø, kai kû no formos gali bûti pastebëtos vieðai [54]. Anaboliniø steroidø vartojantys vyrai (palyginti su jø nevartojanèiais) buvo la biau ne pa ten kin ti sa vo kû nu [55, 56], jie daþniau norëjo bûti stambesni [57]. Taigi, rûkymas, alkoholio ir narko - tikø vartojimas yra susijæ su rizikingu elgesiu, svaigalus vartojantys asme - nys yra daþniau susirûpinæ savo kûno ávaizdþiu nei svaigalø nevartojantys. KÛ NO ÁVAIZ DIS, NU TU KI MAS IR DIE TOS Dau ge ly je Va ka rø ða liø nu tu kæ su au - gusieji ir net vaikai neretai pasmerkia mi gë dai, net ir nor ma lø svo rá tu - rintys paaugliai pirmenybæ teikia lie - sumui. Netekti svorio tai priartëti prie pro paguojamo lieso kûno idealo [58]. Nustatyta, kad daþniausiai ne - tekti svorio trokðta antsvorio turintys paaugliai, o vienas svarbiausiø veiksniø, le mian èiø pa si ry þi mà ma þin ti svorá, yra susikurtas storulio kûno ávaiz dis [59]. Ta èiau lie so kû no kul tas, gausybë populiariuose þurnaluose siû - lomø dietø gali skatinti ir normalaus svorio vaikø bei paaugliø iðkreiptà po - þiû rá á sa vo kû nà, o kar tais ir val gy - mo sutrikimus [59]. Paþymëtina, kad stresas skatina nu tu ki mà, o nu tu ki mas di di na emo ci - næ átam pà, be to, stre sas di di na cen tri - nio nutukimo rizikà [60]. Lëtinis psicho lo gi nis stre sas (pvz., ne igia mos emo ci jos dël antsvorio) nuolat aktyvina au to no mi næ ner vø sis te mà, to dël su trin ka organizmo homeostazës mecha niz mai, di dë ja ci to ki nø kon cen tra - ci ja krau jy je [60]. Be to, dël stre so di - dë ja ir kortizolio koncentracija, o tai dar labiau skatina persivalgymà ir nu - tu ki mo ri zi kà [61]. Stre sas, kaip ir rû - kymas, susijæs su dislipidemija, atero - skleroze ir padidëjusia C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracija [62]. Ki - ta ver tus, dël nu tu ki mo su trin ka þmo - gaus or ga niz mo bio che mi niai ro dik - liai: didëja CRB, naviko nekrozës fak - toriaus alfa (TNF-alfa) ir interleuki - no-6 (IL-6) kon cen tra ci ja krau jy je [61]. Nu tu ku siø as me nø pa ti ria mà stresà ir diskriminacijà puikiai iliust - ruo ja toks pa vyz dys: 89 % bu vu siø nu - tukusiø asmenø paklausti, kà geriau rinktøsi aklumà ar nutukimà, pasi - rinktø aklumà [63]. Pastebëta, kad nuolatiniai bandymai suliesëti gali lemti persivalgymo, prisikimðimo priepuolius, dël kuriø svo ris tik di dë ja [59]. Be to, la bai grieþ - tø dietø laikymasis (badavimas) glaudþiai siejasi su menka saviverte, dep - resija, nerimu ir mintimis apie saviþu - dybæ [64]. Nustatyta, kad dietø besi - lai kan èiø mo te rø svei ka ta su trin ka daþ niau nei vy rø, jos yra ir zles nës, daþniau turi miego ir dëmesio sutriki - mø, o svo rá ma þi nan èiø mer gai èiø au - gi mas su lë të ja, bren di mas vë luo ja [65]. Be to, 13 15 me tø mer gai tës nor - malø (ir bûtinà!) spartesná kûno ma - sës prieaugá, vykstantá po vadinamojo ið tá si mo lai ko tar pio, daþ nai su vo kia kaip neigiamà reiðkiná, dël kurio ne - ámanoma turëti idealiai lieso kûno [66]. Ant svo rio tu rin èios mer gai tës daþ niau lin ku sios ma þin ti svo rá nei antsvorio turintys berniukai. Stambûs berniukai daþniau nei mergaitës yra patenkinti savo svoriu arba nori sverti dar dau giau [67, 68]. Pri aug ti dau - giau svorio berniukams gali reikðti tu rë ti dau giau rau me nø ma sës : vy - rai daþniau bûna nepatenkinti savo rau me nø dy dþiu ir for ma, o mo te rys savo kûno svoriu (nori bûti liesesnës, daþnai neatsiþvelgdamos á realø savo stambumà) [69]. Dau ge lis pa aug liø, no rë da mi su lie - sëti, vartoja sveikà maistà ir sportuo - ja, taèiau sveikatai þalingi svorio ma - þinimo metodai (badavimas, lieknëji - mo pi liu liø, vi du rius lais vi nan èiø vaistø vartojimas, maisto iðvëmimas, rûkymas) taip pat labai paplitæ [67]. Ádo mu, kad pa aug liai, ku rie ge riau vertina savo kûnà ir sveikatà, reèiau þa vi si grei tais svo rio ma þi ni mo bû - dais, kad ir ko kia bû tø jø kû no ma së [59]. Svarbu paminëti, kad daugelis au - to riø ti ria þmo niø ne pa si ten ki ni mà sa vo kû nu, ta èiau ne nag ri në ja, ar ti - ria mie siems jø kû nas, nors ir ne ati tin - kantis idealaus standarto, yra priimti - nas. Antsvorio turintis paauglys gali svajoti apie lieknesná kûnà, taèiau my - lë ti ir ver tin ti sa ve to ká, koks yra. Pa - vyz dþiui, ame ri kie èiø moks li nin kai nu sta të, kad net 87 % ávai raus am - þiaus (tarp jø ir vai kai bei pa aug liai), ly ties ir svo rio as me nø ma në, kad jø kûno dydis jiems yra priimtinas; net 48 % nu tu ku siø as me nø tei gë, kad jiems jø kûnas yra socialiai priimtinas [70]. Taigi, norint objektyviai ávertinti kû no ávaiz dá, rei kë tø tir ti ne tik po þiû - rá á sa vo kû nà, bet ir tai, ar toks kû nas þmogui yra priimtinas. Api ben dri nant ga li ma pa sa ky ti, kad antsvorio turintys vaikai, paaugliai ir suaugæ asmenys (ypaè merginos ir moterys) patiria neigiamø emocijø, ku rios sa vo ruoþ tu ga li di din ti nu tu ki - mo ri zi kà. Ta èiau pas ta ruo ju me tu plin ta itin lie sos mo ters kû no kul tas, to dël ne tik nor ma laus, bet ir ma þo svorio mergaitës bei moterys vis daþniau trokðta sumaþinti savo svorá, o tai jau ga li sie tis su val gy mo su tri ki - mais. KÛ NO ÁVAIZ DIS IR VAL GY MO SU TRI KI MAI Va di na si, ne pa si ten ki ni mas sa vo kû - nu, ið kreip tas kû no ávaiz dis, ne igia - 218 LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 4(44)

Kûno ávaizdis: veiksniai ir sàsajos su fizine bûkle ma sa vi ver të ga li lem ti dep re si jos ir val gy mo su tri ki mø rai dà [71]. Ádo - mu, kad nu tu ki mo pa pli ti mo ir val - gy mo su tri ki mo ten den ci jos su tam - pa. Nau jau siø ty ri mø duo me ni mis, ne tik Va ka rø, bet ir dau ge ly je be si - vys tan èiø ða liø nu tu ki mo pa pli ti mas per pas ta ruo sius de ðimt me èius pa di - dë jo ke le tà kar tø [72]. Val gy mo su - tri ki mø taip pat dau gë ja, ta èiau ypaè ner vi nës bu li mi jos (ner vi nës ano rek si jos pa pli ti mas be veik ne si - kei èia). Ávai rio se ða ly se vai kø ir pa - aug liø val gy mo su tri ki mø pa pli ti - mas la bai ski ria si tai pri klau so nuo ða lies so cia li nës ir eko no mi nës bûk - lës, kul tû ri niø veiks niø, tra di ci jø ir, þi no ma, nuo ly ties: 0,0 18 % mer gi nø ir 0,0 6,5 % vai ki nø tu ri ávai riø val - gy mo su tri ki mø; ner vi nës ano rek si - jos pa pli ti mas sie kia 0,0 1,1 % tarp mer gai èiø ir tik 0,0 0,2 % tarp ber - niu kø, o ner vi nës bu li mi jos 0,5 5,6 % tarp mer gai èiø ir tik 0,02 0,8 % tarp ber niu kø [73 78]. Be to, pas ta ruo ju me tu ypaè dau gë ja ber niu kø ir vai ki nø val gy mo su tri ki - mø: 1990 m. duo me ni mis, tarp val gy - mo su tri ki mø tu rin èiø as me nø tik apie 10 % bu vo vy rø, o 2007 m. Har - var do stu di jos duo me ni mis net 40 % su da rë vy rai (vy ra vo ner vi në bu li mi ja ir per si val gy mo prie puo liai, angl. binge eat ing) [76]. Pa þy më ti na, kad val gy mo su tri ki - mø pra dþia jau në ja [79]. Be to, moks - li nin kai tei gia, kad dir ban èiø gro þio pra mo në je as me nø ri zi ka tu rë ti val - gy mo su tri ki mø yra di des në [80]. Mû - sø ir ki tø au to riø duo me ni mis, pir mo - je bren di mo pu së je apie 30 40 % mer - gai èiø no rë tø sver ti ma þiau, o bren di - mo pa bai go je net apie 80 % mer gi nø no ri bû ti liek nes nës [68, 81]. Toks pa - aug liø po þiû ris á sa vo kû nà ir nau do - ja mi svo rio ma þi ni mo me to dai daþ - niau siai ne ke lia grës mës svei ka tai, nes pa vo jin ga ri ba ne per þen gia ma dël vi sam gy va jam pa sau liui bû din go stip raus sa vi sau gos ir ið li ki mo ins - tink to (t. y. su sto ja ma lai ku), ta èiau krað tu ti nis ne pa si ten ki ni mas sa vo kû nu glau dþiai sie ja si su val gy mo su - tri ki mø ri zi ka, rû ky mu, al ko ho lio ir nar ko ti kø var to ji mu, dep re si ja ir net sa vi þu dy bës ri zi ka [82 85]. Ási su ka uþ bur tas ra tas, nes áro dy ta, kad ali - nan èios die tos ir fi zi nis krû vis, liek në - ji mo pi liu liø ir vi du rius lais vi nan èiø vais tø var to ji mas sie ja si su... nu tu ki - mo ri zi ka (!), o nu tu ki mas ska ti na dar di des ná ne pa si ten ki ni mà sa vo kû nu [86]. Tai gi, Va ka rø ða ly se di dë ja ato - trû kis tarp ide a li zuo ja mo kû no ir rea laus kû no dy dþio: ðis tik ro vës bei ávaiz dþio ne ati ti ki mas le mia au gan tá die tø po pu lia ru mà ir ska ti na val gy - mo su tri ki mus. Daþ niau siai ali nan - èiø die tø po vei kis yra trum pa lai kis, jos su ke lia ki tø svei ka tos pro ble mø ir, pa ra dok sa lu le mia dar di des ná svo rio au gi mà. Pa ste bë ta pa ra le lë tarp nu tu ki mo pa pli ti mo ir val gy mo su tri ki mø ten den ci jos: abie jø su tri - ki mø dau gë ja ir ðis reið ki nys bû din - gas vis jau nes niems as me nims [87 90]. IÐ VA DOS 1. Kûno ávaizdis tai kompleksinë somatinë ir psichinë dimensija, ku - rios sudedamosios dalys iki ðiol në - ra visiðkai aiðkios. Kûno ávaizdþio ty ri në ji mai daþ nai es ti ne vie na - reikðmiðki, autoriai pateikia prieð - ta rin gø duo me nø. 2. Mergaitës gerokai daþniau nei ber - niukai klaidingai vertina savo kû - nà ar yra ne pa ten kin tos jo stam bu - mu ir for mo mis. Su si rû pi ni mas sa - vo kû nu di dë ja bræs tant, ta èiau pas ta ruo ju me tu pa ste bi mas ir pradinukø nepasitenkinimas savo kû nu. 3. Kû no ávaiz dis pri klau so nuo dau - gelio vidiniø ir iðoriniø veiksniø: esa ma ge og ra fi niø ir et ni niø kû no ávaizdþio skirtumø, taèiau dël glo - balizacijos ir kultûrø asimiliacijos nepasitenkinimas savo kûnu didë - ja tarp abie jø ly èiø vai kø ir tarp ávai riø et ni niø gru piø su au gu siø - jø. Vi suo me nës ir þi niask lai dos pro pa guo ja mi ne re a lûs gro þio standartai skatina paaugliø nepa - si ten ki ni mà sa vo kû nu, da ro ne i - gia mà áta kà jø kû no ávaiz dþiui ir savivertei. 4. Ant svo rio tu rin tys vai kai, pa aug - liai ir su au gæ as me nys (ypaè mer - gi nos ir mo te rys) pa ti ria ne igia - mø emo ci jø, ku rios sa vo ruoþ tu ga li di din ti nu tu ki mo ri zi kà. Pas - ta ruo ju me tu ne tik nor ma laus svo rio, bet ir lie sos mer gai tës bei mo te rys vis daþ niau trokð ta ne - tek ti svo rio, o tai sie ja si su ri zi - kin gu el ge siu (svai ga lø var to jan - tys as me nys daþ niau su si rû pi næ sa vo kû no ávaiz dþiu nei svai ga lø ne var to jan tys) ir val gy mo su tri ki - mais. 5. Vakarø ðalyse nuolat didëja ato - trû kis tarp pro pa guo ja mo kû no ide a lo ir tikrojo kûno dydþio. Todël labai svarbu skiepyti tinkamà vai - kø ir pa aug liø po þiû rá á sa vo kû nà, mokyti juos kritiðkai vertinti þiniasklaidos pateikiamà informacijà. Gauta: 2009 11 26 Priimta spaudai: 2009 12 29 Summary BODY IMAGE: FACTORS AND PARALLELS WITH THE PHYSICAL STATUS Eglë Sakalauskaitë, Janina Tutkuvienë Body im age is a com plex so matic and psychic dimension the principal compo - nents of which are still iden ti fied in - com pletely. Stud ies on body im age are far from being unambiguous scientists give a great va ri ety of di verse in - ter pre ta tions. The pres ent study an a - lyzes the par al lels be tween body im age and phys i cal sta tus, re views the body im age fac tors, the ac tu al ity of body im - age concerns for human biologists, physi cians, psy chol o gists, ped a gogues, pub lic health spe cial ists and gen eral pub lic. The body im age is in flu enced by the variety of internal and external fac - tors. The stan dards of beauty, ideal body size and shape were con stantly changing during the different epochs and within the dif fer ent cul tures. The prev a lence of obe sity among chil dren and ad o les cents is dra mat i cally in - creas ing re cently, how ever, the ideal of body beauty is get ting thin ner, and the body be comes of the un re al is tic shape, con se quently, the body size dis sat is fac - tion is in creas ing, un healthy di et ing and eat ing dis or ders spreads among the individuals of different age and sex. The geo graphic, eth nic and so cio eco - nomic dif fer ences of the body im age still per sist, nev er the less, the ideal fe males body is get ting thin ner even in the de vel op ing coun tries, and the ideal males body changes due to the glob al iza tion and the as sim i la tion of cultures. The unrealistic standards of beauty ad vo cated by the so ci ety and mass me dia stim u late the body dis sat - isfaction among children and adoles - cents, influence their negative self-es - teem. It is well known that girls have the in cor rect self-es teem of body size and shape rather fre quently in com par - i son with boys, how ever, re cently body dissatisfaction is growing among young males also. Be sides, even very young chil dren are dis tressed with their body size and shape cause less, even thin girls and women have the de sire to loose the weight, hence, the risk of haz - ard ous be hav iour and eating disorders increases. Therefore it is particularly important for children to acquire the correct opinion about their own bodies and to judge the information in mass media critically. Keywords: body size, body im age, body dis sat is fac tion, self es teem, eat - ing dis or ders. LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 4(44) 219

Eglë Sakalauskaitë, Janina Tutkuvienë LITERATÛRA 1. Schilder P. The im age and ap pear ance of the hu man body. New York: In ter na - tional uni ver sity press, 1958. 2. Slade PP. Body im age in an orexia nervosa. Br J Psy chi a try 1988; 153(2): 20 2. 3. Cash TF, Deagle EA. The na ture and extent of Body-image disturbances in an orexia nervosa and bulimia nervosa: a meta-anal y sis. Int J Eat Disord 1997; 22: 107 25. 4. Tsakiris M. Look ing for my self: cur rent multisensory in put al ters self-face rec - og ni tion. PLoS ONE 3(12). 5. Stunkard A, Sorensen T, Schulsinger F. Use of the Dan ish Adop - tion Reg is try for the study of obe sity and thin ness. Res Publ Assoc Res Nerv Ment Dis 1983; 60: 115 20. 6. Huon G, Lim J. The emer gency of di et - ing among fe male ad o les cents: age, body mass in dex, and sea sonal ef fects. Int J Eat Disord 2000; 28: 221 5. 7. Davison KK, Markey Ch, Birch LL. A longitudinal examination of patterns in girls weight con cerns and body dis sat - is fac tion from ages 5 to 9 years. Int J Eat Disord 2003; 33(3): 320 32. 8. Cur rie C, Todd J. Men tal well-be ing among school chil dren in Scot land: age and gen der pat terns, trends and crossnational comparisons. HBSC Briefing Pa per 2, 2003. 9. Cohane GH, Pope HG. Body im age in boys: a re view of the lit er a ture. Int J Eat Disord 2001; 29: 373 9. 10. Tutkuvienë J. Ac tual body frame and body size self-per cep tion in ad o les cent Lith u a nian girls. Acta medica Lituanica 2001; 8: 32 8. 11. Ad ams K, Sargent RG, Thomp son SH, et al. A study of body weight con cerns and weight con trol prac tices of 4 th and 7 th grade ad o les cents. Ethn Health 2000; 5(1): 79 94. 12. Tomkutë G, Kurminas M, Tut ku vie - në J. Skirtingø socialiniø grupiø jau - nuo liø kûno ávaizdis: figûra ir pro por ci - jos. Vilniaus universiteto Medicinos fa - kul te to Studentø mokslinës draugijos LVII konferencija. Vilnius, 2005; 27 9. 13. Tomkutë G, Kurminas M, Tut ku vie - në J. Skirtingø socialiniø grupiø jau - nuo liø realus ir trokðtamas kûno dydis. Vil niaus universiteto Medicinos fa kul - te to Studentø mokslinës draugijos LVII konferencija. Vilnius, 2005; 27 9. 14. Tomkutë G, Kurminas M, Tut ku vie - në J. Svorio kontrolë skirtingose so cia - li në se jaunuoliø grupëse. Vilniaus uni - ver si te to Medicinos fakulteto Studentø moks li nës draugijos LVII konferencija. Vilnius, 2005; 27 9. 15. Tomkutë G, Kurminas M, Tut ku vie - në J, Lesinskienë S. Heteroseksualiø ir homoseksualiø jaunuoliø poþiûrio á sa - vo kûnà ir savivertës (pagal Rosenberg ska læ) ypatumai. Vilniaus universiteto nës draugijos LIX konferencija. Vil - nius, 2007; 42 3. 16. Tomkutë G, Kurminas M, Tut ku vie - në J, Barkus A. Heteroseksualiø ir ho - moseksualiø jaunuoliø kûno ávaizdþio, sa vi ver tës, antropometriniø pa ra met - rø ir socialiniø veiksniø sàsajos (klas - te ri në analizë). Vilniaus universiteto nës draugijos LIX konferencija. Vil - nius, 2007; 42 3. 17. Sakalauskaitë E, Aleknaitë A, Tut ku - vie në J. 8 metø amþiaus berniukø kûno mor fo lo gi niø rodikliø ir poþiûrio á kûnà sà sa jos, biologiniai, socialiniai ir kul tû - ri niai veiksniai. Vilniaus universiteto nës draugijos LIX konferencija. Vil - nius, 2007; 42. 18. Sakalauskaitë E, Aleknaitë A, Tut ku - vie në J. Dvylikameèiø berniukø kûno mor fo lo gi niø rodikliø ir poþiûrio á kûnà sà sa jos, biologiniai, socialiniai ir kul tû - ri niai veiksniai. Vilniaus universiteto nës draugijos LX konferencija. Vilnius, 2008; 52 3. 19. Sakalauskaitë E, Tutkuvienë J. Ðe ðio - lik me èiø berniukø kûno morfologiniø ro dik liø ir poþiûrio á kûnà sàsajos, bio - lo gi niai, socialiniai ir kultûriniai veiks - niai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Studentø mokslinës draugi - jos LXI konferencija. Vilnius, 2009; 62 3. 20. Aleknaitë A, Sakalauskaitë E, Tut ku - vie në J. 8 metø amþiaus mergaièiø kû - no morfologiniø rodikliø ir poþiûrio á kû nà sàsajos, biologiniai, socialiniai ir kul tû ri niai veiksniai. Vilniaus uni ver - si te to Medicinos fakulteto Studentø moks li nës draugijos LIX konferencija. Vil nius, 2007; 44. 21. Aleknaitë A, Sakalauskaitë E, Tut ku - vie në J. Dvylikameèiø mergaièiø kûno mor fo lo gi niø rodikliø ir poþiûrio á kûnà sà sa jos, biologiniai, socialiniai ir kul tû - ri niai veiksniai. Vilniaus universiteto nës draugijos LXI konferencija. Vil - nius, 2009; 63 4. 22. Aleknaitë A, Tutkuvienë J. Ðe ðio lik me - èiø mergaièiø kûno morfologiniø ro dik - liø ir poþiûrio á kûnà sàsajos, bio lo gi - niai, socialiniai ir kultûriniai veiksniai. Vil niaus universiteto Medicinos fa kul - te to Studentø mokslinës draugijos LXI kon fe ren ci ja. Vilnius, 2009; 65. 23. Fal coner J, Neville H. Af ri can-amer i - can col lege women s body im age: An ex - amination of body mass, African selfcon scious ness, and skin col our sat is fac - tion. Psychol Women Q 2000; 24: 236 43. 24. Zaborskis A, Petronyte G, Sumskas L, Kuzman M, Iannotti RJ. Zaborskis A, Petronyte G, Sumskas L, Kuzman M, Iannotti RJ. Body im age and weight control among adolescents in Lithuania, Croatia, and the United States in the con text of global obe sity. Croat Med J 2008; 49: 233 42. 25. Aus tin SB, Haines J, Veugelers PJ. Body sat is fac tion and body weight: gen - der dif fer ences and sociodemographic de ter mi nants. BMC Pub lic Health 2009; 9: 313. 26. Jones LR, Fries E, Dan ish S. Gen der and eth nic dif fer ences in body im age and op po site sex fig ure pref er ences of ru ral ad o les cents. Body Im age 2007; 4(1): 103 8. 27. O Dea JA. Self-con cept, self es teem and body weight in ad o les cent fe males: a three-year longitudinal study. J Health Psychol 2006; 11: 599 611. 28. Janssen I, Katzmarzyk PT, Boyce WF, Vereecken C, Mulvihill C, Rob erts C, et al. Com par i son of over weight and obe - sity prev a lence in school-aged youth from 34 coun tries and their re la tion - ships with phys i cal ac tiv ity and di etary pat terns. Obes Rev 2005; 6: 123 32. 29. Tutkuviene J. The prev a lence of over - weight and thin ness among Lith u a nian ad o les cents in re la tion with the changes of so cio eco nomic sit u a tion and nu tri tional hab its. Ma te ri als of the 5 th In ter na tional An thro po log i cal Con - gress of Aleð Hrdlièka. Praha, Humpolec, 2009. 30. Tutkuviene J. Trends bezüglich Body- Mass- In dex, Selbstwertgefühl und Kör per zufriedenheit anhand einer Stichprobe litauischer Teen ager. In: Kurt W. Alt. Kinderwelten, 2002; 436 46. 31. Brown JD, Witherspoon EM. The mass me dia and Amer i can ad o les cents health. J Adolesc Health 2002; 31: 153 70. 32. Nel son CM, Neumark-Stzainer D, Hannan PJ, Sirard JR, Story M. Lon gi - tudinal and secular trends in physical ac tiv ity and sed en tary be hav ior dur ing the ad o les cence. Pe di at rics 2006; 118: 1624 34. 33. Taveras EM, Field AE, Berkey CS, Rifas- Shiman SL, Frazier AL, Colditz GA, Gill man MW. Lon gi tu di nal re la tion ship be tween tele vi sion view - ing and lei sure-time phys i cal ac tiv ity dur ing ad o les cence. Pe di at rics 2007; 119: 314 9. 34. Katzmarzyk PT, Da vis C. Thin ness and body shape of Play boy cen ter folds from 1978 to 1998. Int J Obes Relat Metab Disord 2001; 25: 590 2. 35. Guillen EO, Barr SI. Nu tri tion, di et ing, and fit ness mes sages in a mag a zine for ad o les cent women 1970 90. J Adolesc Health 1994; 15: 464 72. 36. Tutkuvienë J, Kairienë E, Riz ge lie - në R. Lietuviø merginø krûtø dydþio ir kû no sudëjimo sàsajos (þvalgomasis ty - ri mas). Laboratorinë medicina 2008; 3(39): 151 60. 37. Tiggermann M, Gar di ner M, Slat er A. I would rather be size 10 than have straight A s : A fo cus group study of ad - o les cent girls wish to be thin ner. J Adolesc 2000; 23: 645 59. 38. Mor ris AM, Katzman DK. The im pact of the me dia on eat ing dis or ders in chil - 220 LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 4(44)

Kûno ávaizdis: veiksniai ir sàsajos su fizine bûkle dren and ad o les cents. Paediatr Child Health 2003; 8(5). 39. Fred er ick DA, Forbes GB, Be re zovs - kaya A. Fe male body dis sat is fac tion and per cep tions of the at trac tive fe - male body in Ghana, the Ukraine, and the United States. Psy cho log i cal Top ics 2008; 17: 203 19. 40. Vaughn BE, Langlois JH. Phys i cal at - trac tive ness as a cor re late of peer sta - tus and so cial com pe tence in pre school chil dren. Dev Psychol 1983; 19: 561 7. 41. Stice E, Shaw HE. Ad verse ef fects of the me dia por trayed thin-ideal on women and link ages to bulimic sympto - matology. J Soc Clin Psychol 1994; 13: 288 308. 42. Napoli J, Murgolo-Poore M, Boudville I. Fe male gen der im ages in ad o les cent mag a zine ad ver tis ing. Austra lasian Mar ket ing Jour nal 2003; 11(1): 60 9. 43. Pomerleau CS, Saules K. Body im age, body sat is fac tion, and eat ing pat terns in nor mal weight and over weight/obese women cur rent smok ers and neversmok ers. Ad dict Behav 2007; 32(10): 2329 34. 44. King TK, Matacin M, White KS, Marcus BH. A prospective examination of body im age and smok ing ces sa tion in women. Body Im age 2005; 2: 19 28. 45. Moreno JA, Moreno R, Cervelló E. Re - la tion ship be tween phys i cal self-con - cept and al co hol and to bacco use be hav - iours in ad o les cents. Adicciones 2009; 21(2): 147 54. 46. Marcinkutë A, Ambrazevièius M, Rai - nys D, Tutkuvienë J. Sporto klubà lan - kan èiø moterø poþiûris á savo kûnà. Vil niaus universiteto Medicinos fa kul - te to Studentø mokslinës draugijos LVI kon fe ren ci ja. Vilnius, 2004; 31 2. 47. Nel son MC, Lust K, Story M, Ehlinger E. Al co hol use, eat ing pat - terns, and weight be hav iors in a uni - ver sity pop u la tion. Am J Health Behav 2009; 33(3): 227 37. 48. Curran HV, Robjant K. Eat ing at ti - tudes, weight con cerns and be liefs about drug ef fects in women who use ec stasy. J Psychopharmacol 2006; 20(3): 425 31. 49. Brower KJ. An a bo lic ste roid abuse and de pend ence. Curr Psy chi a try Rep 2002; 4: 377 83. 50. Glazer G. Atherogenic ef fects of an a bo - lic ste roids on se rum lipid lev els. Arch In tern Med 1991; 151: 1925 33. 51. Babigian A, Silverman RT. Man age - ment of gynecomastia due to use of an a - bo lic ste roids in bodybuilders. Plast Reconstr Surg 2001; 107: 240 2. 52. Soe KL, Soe M, Gluud C. Liver pa thol - ogy as so ci ated with the use of an a bo - lic- androgenic ste roids. Liver 1992; 12: 73 9. 53. Pope HG, Brower KJ. An a bo lic- andro - genic ste roid abuse. In: Com pre hen sive Text book of Psy chi a try. Phil a del phia: Lippincott Wil liams and Wilkins 2004; 1318 28. 54. Olivardia R, Pope HG, Hud son JI. Mus - cle dysmorphia in male weightlifters: a case- con trol study. Am J Psy chi a try 2000; 157: 1291 6. 55. Schwerin MJ, Corcoran KJ, Fisher L, Patterson D, Askew W, Olrich T, et al. So cial phy sique anx i ety, body es teem, and so cial anx i ety in bodybuilders and self- re ported an a bo lic ste roid us ers. Ad dict Behav 1996; 21: 1 8. 56. Clark AP. Self-per ceived at trac tive - ness and musculinization pre dict women s sociosexuality. Evo lu tion and Hu man Be hav iour 2004; 25: 113 24. 57. Kanayama G, Barry S, Hud son JI, Pope HGJ. Body im age and at ti tudes to ward male roles in an a bo lic- andro - genic ste roid us ers. Am J Psy chi a try 2006; 163(4): 697 703. 58. Strauss RS. Self-re ported weight sta - tus and di et ing in a cross-sec tional sam ple of young ad o les cents. Na tional Health and Nu tri tion Ex am i na tion Sur vey III. Arch Pediatr Adolesc Med 1999; 153: 741 7. 59. Ojala K, Vereecken C, Välimaa R, Cur - rie C, Villberg J, Tynjälä J, et al. At - tempts to lose weight among over - weight and non-over weight ad o les - cents: a cross-na tional sur vey. Int J Behav Nutr Phys Act 2007; 4: 50. 60. Ziccardi P, Nappo F, Giugliano G, Esposito K, Marfella R, Cioffi M, et al. Re duc tion of in flam ma tory cytokine concentrations and improvement of en - do the lial func tions in obese women af - ter weight loss over one year. Cir cu la - tion 2002; 105(7): 804 9. 61. Bjorntorp P. Do stress re ac tions cause ab dom i nal obe sity and comorbidities? Obes Rev 2001; 2(2): 73 86. 62. Muennig P. The body pol i tic: the re la - tion ship be tween stigma and obe sityas so ci ated dis ease. BMC Pub lic Health 2008, 8: 128. 63. Rand CS, Macgregor AM: Suc cess ful weight loss fol low ing obe sity sur gery and the per ceived li a bil ity of mor bid obe sity. Int J Obes 1991; 15(9): 577 9. 64. Pesa J. Psychosocial fac tors as so ci ated with dieting behaviours among female ad o les cents. J Sch Health 1999; 69: 196 201. 65. Välimaa R, Ojala K, Tynjälä J, Villberg J, Kannas L. HBSC Study: Over weight, self-per ceived body weight and di et ing in 15-year-old ad o les cents in Eu rope, Is rael and North Amer ica. Suom Laakaril 2005; 47: 4843 9. 66. Hargreaves DA, Tiggemann M. Body im age is for girls. A qual i ta tive study of boys body im age. Jour nal of Health Psy chol ogy 2006; 11: 567 76. 67. Grigg M, Bow man J, Redman S. Dis or - dered eat ing and un healthy weight re - duc tion prac tices among ad o les cent fe - males. Prev Med 1996; 25: 748 56. 68. Òóòêóâåíå ß. Ìîðôîëîãè åñêèå ïà - ðà ìåò ðû òåëà, âîñïðèÿòèå âíåø íîñ - òè, ñà ìî îöåí êà è íå óäîâ ëå òâî ðåí - íîñòü ñîáñ òâåí íûì òåëîì â ïåðèîä ïî ëî âî ãî ñîç ðå âà íèÿ ìîëîäåæè Ëèò - âû. In: Ìàòåðèàëû Ìåæäóíàðîäíîé êîíôåðåíöèè «Ïðîáëåìû ñîâðåìåí - íîé ìîðôîëîãèè å ëî âå êà». Ðî ññèéñ - êèé ãî ñó äàðñ òâåí íûé óíèâåðñèòåò ôèçè åñêîé êóëüòóðû, ñïîðòà è òóðèç ìà; Íàó íî- èñ ñëå äî âà òåëüñêèé èíñ òè òóò è Ìóçåé àí òðî ïî ëî ãèè ÌÃÓ, Ìîñêâà, 2008; 232 4. 69. Lappalainen R, Tuomisto MT, Giahetti I, D Amicis A, Paquet S. Re - cent body-weight changes and weight loss prac tices in the Eu ro pean Un ion. Pub lic Health Nu tri tion 1999; 2: 135 41. 70. Rand C, Resnick JL. The good enough body size as judged by peo ple of vary ing age and weight. Obes Res 2000; 8: 309 16. 71. Mir za NM, Da vis DD, Yanovski JA. Body dis sat is fac tion, self-es teem, and over weight among in ner-city His panic chil dren and ad o les cents. J Adolesc Health 2005; 36(3): 16 20. 72. Tutkuvienë J. Body mass in dex, prev a - lence of over weight and obe sity in Lith - u a nian chil dren and ad o les cents, 1985 2002. Coll Antropol 2007; 31(1): 109 21. 73. Espina A, Ortego MA, Alda IO, Aleman A, Juaniz M. Body shape and eat ing dis or ders in a sam ple of stu - dents in the Basque coun try: a pi lot study. Psy chol ogy in Spain 2002; 6(1): 3 11. 74. Kjelsås E, Bjørnstrøm C, Götes - tam KH. Prev a lence of eat ing dis or ders in fe male and male ad o les cents (14 15 years). Eat Behav 2004; 5(1): 13 25. 75. Krizbai TK, Szabó P. Prev a lence of eat - ing disorders in Romanian, Hungarian and Saxon sec ond ary school stu dents in Transylvania. Psychiatr Hung 2009; 24(2): 124 32. 76. Hud son JI, Hiripi E, Pope HGJ, Kessler RC. The prev a lence and cor re - lates of eat ing dis or ders in the Na tional comorbidity sur vey rep li ca tion. Biol Psy chi a try 2007; 61(3): 348 58. 77. Beekley MD, Byrne R, Yavorek T, Kidd K, Wolff J, John son M. In ci dence, prev a lence, and risk of eat ing dis or der be hav iors in mil i tary acad emy ca dets. Mil Med 2009; 174(6): 637 41. 78. Thorsteinsdottir G, Ulfarsdottir L. Eat - ing dis or ders in col lege stu dents in Ice - land. Eur J Psychiat 2008; 22(2): 107 15. 79. Jones JM, Bennett S, Olmsted MP, Law son ML, Ro din G. Dis or dered eat - ing at ti tudes and be hav iours in teen - aged girls: a school-based study. CMAJ 2001; 165(5): 547 52. 80. Lukács-Márton R, Vásárhelyi E, Szabó P. Caught in the trap of beauty in dus try: eat ing at ti tudes and body at - ti tudes of those work ing in the beauty in dus try. Psychiatr Hung 2008; 23(6): 455 63. 81. McCreary Centre Society. Adolescent health sur vey II: prov ince of Brit ish Co - lum bia. Van cou ver, The McCreary Cen tre So ci ety, 1999. LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 4(44) 221