Akiø judesiø tyrimai psichiatrijoje

MOKSLAS, TEORIJA IR PRAKTIKA SCIENCE, THEORY & PRACTICE Laboratorinë medicina. 2009, t. 11, Nr. 1(41), p. 33 37. Akiø judesiø tyrimai psichiatrijoje Aleksandras Pleskaèiauskas Osvaldas Rukðënas Santrauka Di dë jant ser ga mu mui psi chi kos li go mis ypaè ak tu a lu to bu lin ti to kiø li - gø diagnostikà ir gydymà, ieðkoti naujø metodikø. Ávairiø smegenø struktûrø sutrikimus, be kitø simptomø, rodo ir akiø judesiø valdymo ne pa kan ka mu mas. To dël akiø ju de siø ana li zë nau do ja ma ir kaip pa pil - do ma ar ba pa gal bi në diag nos ti kos prie mo në ti riant ávai rias neu ro lo gi - nes ir psi chi kos li gas. Pir mie ji to kie dar bai pra dë ti dau giau nei prieð 100 me tø, ta èiau rim ti ðiuo lai ki niai ty ri mai vyk do mi pas ta ruo sius 40 me tø. Daþ niau siai re gist ruo ja mi ir ana li zuo ja mi to ly gûs se ka mie ji akiø ju de siai bei va lin gos ar ne va lin gos sa ka dos. Ðian dien ði zo fre nija serganèiø ligoniø akiø judesiø funkcijø nepakankamumas jau yra ne - gin èi ja mas fak tas ir ga li bû ti nau do ja mas kaip pa pil do mas þy muo tiek li go niams, tiek jø ar ti miau siems gi mi nai èiams. Ta èiau neu ro bio lo gi niai su tri ki mai, le mian tys ðá ne pa kan ka mu mà, vis dar në ra ga lu ti nai aið - kûs. Dël to keliamos ir tikrinamos vis naujos hipotezës. Akiø judesiø ty - ri mo me to di ka tai ko ma ir re tes nëms li goms, pa vyz dþiui, au tiz mui, William so sin dro mui ar Tou ret te sin dro mui, tir ti. Ið to bu lin ta akiø ju de - siø re gist ra vi mo apa ra tû ra ir me to dai, o ypaè skait me ni në vaiz do tech - no lo gi ja, su pap ras ti no tiek psi chi kos li go niø ty ri mus, tiek dar bà su vai - kais ar se ny vo am þiaus þmonëmis. Akiø ju de siø ty ri mais psi chiat ri jo je sie kia ma ke liø tiks lø: a) nu sta - ty ti en do fe no ti pus, pa nau do ti nus mo le ku li nës ge ne ti kos stu di jo se, b) tir ti fi zio lo gi nius psi chi kos li gø su tri ki mus, c) tir ti psi chi kos li go niø kog ni ty vi nius su tri ki mus, d) áver tin ti far ma ko lo gi ná po vei ká pa þin ti - nëms funkcijoms ir jø neuroniniams koreliatams. Reikð mi niai þo dþiai: akiø ju de siai, psi chi kos li gos, ði zo fre nija. Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedra Èiurlionio g. 21/27, LT-03101 Vilnius Tel.: 239 82 27, 239 82 22 El. paðtas: alius.pleskaciauskas@gf.vu.lt, osvaldas.ruksenas@gf.vu.lt Department of Biochemistry and Biophysics, Faculty of Natural Sciences, Vilnius University Èiurlionio str. 21/27, LT-03101 Vilnius, Lithuania E-mail: alius.pleskaciauskas@gf.vu.lt, osvaldas.ruksenas@gf.vu.lt Ávadas Ðiuo me tu vi suo me në je aki vaiz dþiai daugëja psichikos sutrikimø (1 pav.). Manoma, kad vidutiniðkai vienas ið ðimto þmoniø serga ðizofrenija [2]. To - dël tampa ypaè aktualu tobulinti psi - chikos ligø diagnostikà ir gydymà, ieðko ti nau jø me to di kø. Ðiuo lai ki nës neu ro fi ziologijos tyrimo technologijos pa gi li no daþ niau siai pa si tai kan èiø psichikos ligø ðizofrenijos ir depresi - jos etiopatogenezës sampratà ir pri - artino specialistus prie patologinio fi - zio lo gi nio me cha niz mo at sklei di mo. E. F. Tor rey dau ge liui pa cien tø, ser - ganèiø ðizofrenija, nustatë subtilius, gru pei bû din gus sme ge nø struk tû rø pokyèius [3, 4]. Ávai riø sme ge nø struk tû rø su tri ki - mus, be ki tø simp to mø, ro do ir akiø ju de siø val dy mo ne pa kan ka mu mas. Todël akiø judesiø analizë yra naudo - jama ir kaip papildoma arba pagalbinë diagnostikos priemonë tiriant ávairias neurologines ir psichikos ligas. Sme ge nø da lys, da ly vau jan èios val dant akiø ju de sius Smegenø dariniai, dalyvaujantys val - dant akiø judesius, glaudþiai susijæ ir su dëmesio valdymo struktûromis. Ið pirminës regos þievës (V1) signalai pa - tenka ir á judesio apdorojimo zonas MT/V5 (vi di nës smil ki ni nës, angl. LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 1(41) 33

Aleksandras Pleskaèiauskas, Osvaldas Rukðënas 1 pav. Valstybinio psichikos sveikatos centro statistika [1] Fig 1. Sta tis tics of State Men tal Health Cen ter [1] mid dle tem po ral) bei MST (vi di nës virðutinës smilkininës, angl. mid dle su pe rior tem po ral)), kurios dalyvauja valdant tolygius akiø judesius. Virðuti nis dvi kal nis SC (angl. su pe rior colliculus) yra su si jæs su dir gik lio ið - skyrimu ir taip pat dalyvauja formuo - jant tiek sekamuosius, tiek sakadinius judesius. Uþpakalinis pasieninis kom - plek sas PPC (angl. pos te rior pa ri etal com plex) reguliuoja fiksacijas. Signa - lus, su si ju sius su akiø ju de siø ir dë me - sio valdymu, apytikriai bûtø galima suskirstyti á nugariná (dorsaliná) srau - tà, ap do ro jan tá sen so mo to ri næ in for - ma ci jà (dë me sio at þvil giu ati tik tø klausimà kur ), ir pilviná (ventraliná) su vo ki mo srau tà (ati tik tø klau si mà kas ). Dëmesys programuoja akiø ju - de sius ben dru at ve ju per PPC, SC ir gumburo pagalvës (angl. pulvinar) zo - nas [5]. Akiø judesiai Kiek vie nà akies obuo lá ávai rio mis kryptimis judina ðeði raumenys: keturi tie sie ji ir du ástri þi niai. Abie jø akiø judesiai yra tiksliai suderinti. Akiø ju - desius áprasta skirstyti á kelis tipus (1 len te lë). Taip pat akiø ju de sius ga li ma skirstyti á lëtus ir greitus, konvergen - ti nius ir di ver gen ti nius, aso ci juo tus, valingus ir nevalingus. Psichiatrijoje daþniausia tiriami dinaminës fiksaci - jos arba tolygûs sekamieji judesiai bei valingos ir nevalingos sakados. Akiø ju de siø re gist ra vi mo sistemos 2 pav. Elektrodø iðdëstymas re gis truo - jant elektrookulogramà (EOG) Fig 2. Place ment of elec trodes in electrooculogram (EOG) recording Ti riant akiø ju de sius, vie nos me to di - kos lei dþia re gist ruo ti san ty ki nius akiø judesiø signalus galvos atþvilgiu. To daþnai pakanka registruojant nu - kry pi mus nuo nor mos. Ki tos me to di - kos leidþia nustatyti þiûros taðkà ek - ra ne. To kiu at ve ju ma to ma, á ku rià vie tà ti ria ma sis þiû ri, ir tai lei dþia vyk dy ti dëmesio bei elgesio tyrimus, susijusius su akiø judesiais. Akiø ju de siø re gist ra vi mo sis te - mas pagal metodikà galima skirstyti á ke tu rias gru pes [5]. 1) Elek tro o ku log - rafinë (EOG) sistema plaèiai naudota prieð maþ daug 40 me tø ir te be nau do - ja ma iki ðiol. Ji pa rem ta odos elek tri - niø potencialø matavimu apie akis iðdës ty tais elek tro dais (2 pav.). Ðis me - todas leidþia registruoti akiø judesius galvos atþvilgiu ir sunkiai suderinamas su þiûros taðko ekrane nustatymu. 2) Kon tak ti niai læ ðiai su ámon tuo - tais ðviesos reflektoriais ar indukcinë - mis ri të mis (3 pav.). Ðiuo me to du gau - nami gana tikslûs matavimai, taèiau sudëtingas læðiø uþdëjimas bei tiria - mojo patiriamas diskomfortas riboja ðio metodo taikymà. Antra vertus, taip pat registruojami tik santykiniai gal - vos atþvilgiu akiø judesiai. 3) Fotooku - lografinis ar videookulografinis meto - das. Jo es më yra akies vyz dþio ir at - spindþio nuo ragenos (daþniausiai ap - ðvie èiant in fra rau do nai siais spin du - liais) filmavimas arba registravimas ðvie sos dio dais. Ðis me to das taip pat neleidþia nustatyti þiûros taðko ekra - ne, o apdoroti gautus vaizdo áraðus yra ga në ti nai su dë tin ga. 4) Skait me ni në vaiz do tech no lo gi ja, ku rios pa grin - das palyginti pigios vaizdo kameros. Þiûros taðkas apskaièiuojamas anali - zuojant vyzdþio ir ðviesos atspindþiø nuo akies superpozicijà. Ðiose sistemo - se naudojamas metodas akies kampi - nëms koordinatëms apskaièiuoti pagal te le vi zi nia me vaiz de gau tas vyz dþio centro ir Purkinjë atvaizdo projekcijas (4 pav.). Krin tan tys á aká ðvie sos ðal ti - nio spinduliai suformuoja keturis atspindþius nuo ragenos iðorinio ir vidi - nio pavirðiaus bei nuo læðiuko iðorinio ir vidinio pavirðiaus. Videokamera ga - 1 len te lë. Akiø judesiø charakteristikos (pagal V. Pivriko duomenis [6]) Ta b le 1. Characteristics of different eye movements (ac cor d ing V. Piv ri kas da ta [6]) Akiø judesiai Greitis (kamp. laipsniai / s) Sa ka dos (grei ti ðuo liai, skir ti nu kreip ti þvilgs niui á no ri mà tað kà) 600 Amplitudë (kamp. laipsniai) Dreifas 6 3 30 Daþnis (Hz) Tre mo ras 5 15 20 150 Di na mi në fik sa ci ja (to ly gûs se ka mie ji ju de siai) 5 70 Sta ti në fik sa ci ja 34 LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 1(41)

Akiø judesiø tyrimai psichiatrijoje 3 pav. Akiø judesiø registravimo læðis su indukcine rite Fig 3. Con tact lens with em bed ded search coil for reg is tra tion of eye movements li bû ti sta cio na ri (ant sta lo) ar mon tuo - jama ant galvos. Speciali programinë áranga leidþia ðiuo metodu ávertinti ir galvos padëtá bei sukamuosius akiø judesius. Vadinasi, þiûros taðkas tiks - liai registruojamas realiu laiku. Meto - das pa to gus tuo, kad yra vi sið kai ne in - va zy vus. Akiø ju de siø ty ri mo psi chiat ri jo je ret ros pek ty va 1908 me tais R. Die fen dor fas ir R. Dod - ge as þur na le Brain pa skel bë straipsná pavadinimu Eksperimentinis psichikos ligoniø akiø reakcijø ty - rimas naudojant fotografiná registra - vimà (angl. An Ex per i men tal Study of the Oc u lar Re ac tions of the In sane from Pho to graphic Re cords) [7]. Ðis dar bas pa dë jo pa grin dus to les niems vaisingiems psichikos sutrikimø tyri - mams biologiniais metodais. Akiø ju - desiai buvo registruojami tolygiai vertikaliai slenkanèioje fotojautrioje juos - to je. R. Die fen dor fas ir R. Dod ge as vykdë tris skirtingus, taèiau susiju - sius ty ri mus: akiø ju de siø grei èio, akiø reakcijos á naujà periferiná dir - giklá laiko bei akiø sekamøjø reakcijø. Tyrëjai smulkiai apraðë gautus rezul - tatus, jø priklausomybæ nuo sutriki - mø po bû dþio ir jø laips nio. Bu vo ti ria - mi ligoniai, sergantys manija, depresi - ja, hi po ma ni ja, de men tia pra ecox (ðiandien ði liga þinoma kaip ðizofre - nija), dementia paralytica (neurosifilio for ma), epi lep si ja. Ty ri mo me tu ið ryð - kë jo pro ble mos, þi no mos ir ðiuo lai ki - niams ty rë jams, to kios kaip akiø nu - leidimas, galvos judesiai, prastas re - gëjimas ar net pacientø nenoras daly - vauti tyrime. Taèiau autoriai paþymi ir tai, kad daliai tiriamøjø patiko eks - perimentai, daugelis jø mielai dalyva - vo, bu vo tuo pa ten kin ti, o kai ku rie do - mëjosi rezultatais. Nors Die fen dor fo ir Dod ge o me to - do lo gi nës nau jo vës tei kë daug vil èiø, po ðiø moks li nin kø eks pe ri men tø ðio je 4 pav. 1) Purkinjë atspindþiø schema; 2) þvakës ðviesos atspindþiai: a) nuo ra ge - nos, b) nuo læðiuko iðorinio pavirðiaus, c) nuo læðiuko vidinio pavirðiaus Fig 4. 1) Lay out of Purkinje re flec tions; 2) re flec tion of a can dle light a) from cor - nea, b) from the front sur face of the lens; c) from the back sur face of the lens 5 pav. A dirgiklio judesio kreivë, B sveikø þmoniø akiø sekamøjø judesiø kreivë, C ðizofrenija serganèiø þmoniø akiø sekamøjø judesiø kreivë Fig 5. A tar get move ment curve, B smooth pur suit curve in healthy sub ject, C smooth pur suit curve in shizophrenic pa tient srityje kelis deðimtmeèius beveik nie - ko ne bu vo da ro ma. Ir tik 1973 Holz - ma nas ir kolegos gráþo prie Diefendor - fo ir Dod ge o idë jø ir pa si tel kæ elek tro - o ku log ra finá (EOG) metodà tyrë tolygius sekamuosius akiø judesius dirb - dami su ðizofrenija serganèiais pacientais, o vë liau ir su jø pir mos ei lës gi mi - naièiais [8, 9]. Jø eksperimentai davë naujà postûmá ðios krypties tyrimams. Kilo susidomëjimas tiek sekamaisiais judesiais, tiek sakadiniø judesiø tyri - mais. Holzmano atradimai apie ðizo - frenija serganèiø asmenø akiø seka - mø jø ju de siø su tri ki mus bu vo daug kartø pakartoti kitø tyrëjø. Prieð 30 40 me tø pra dë ti ðiuo lai - kiniai akiø judesiø registravimai psichiat ri jo je pla èiai rëmësi ko ky bi niu áver ti ni mu, t. y. akiø ju de siø ára ðø for - mos ir dirgiklio judesio kreivës pana - ðu mu (5 pav.). Ta èiau, nors ir aki vaiz - dþiai at skleis da mas su tri ki mus, ðis metodas netiko sutrikimø prieþastims analizuoti ar jø mastui ávertinti. Todël vë les niais ty ri mais bu vo sie kia ma gauti kiekybiniø áverèiø, tokiø kaip signalo ir triukðmo santykio logarit - LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 1(41) 35

Aleksandras Pleskaèiauskas, Osvaldas Rukðënas mas, sakadø stabdymo ir paleidimo grei tis, sa ka dø am pli tu dë, truk më, kryptis, pasiskirstymas ir kt. [9]. Dau ge lio eks per tø nuo mo ne, ði zo - fre nija ser gan èiø li go niø akiø ju de siø sutrikimai yra lengviau identifikuojami nei ki ti þy me nys. Per pas ta ruo sius tris de ðimt me tø, nau do jant pa þan - giau sias akiø ju de siø re gist ra vi mo metodikas, gauti kiekybiniai sutriki - mø áverèiai ir padaryta iðvada, kad to - lygiø sekamøjø akiø judesiø sutriki - mas yra biologinis þymuo nustatant ðizofrenijos rizikà [11]. Tai, kad seka - møjø judesiø sutrikimai yra potencia - lus psichikos ligø, o ypaè ðizofrenijos, en do fe no ti pas, pa tvir ti no dau ge lis au - to riø [12, 13]. Dar 1993 me tais bu vo minima per 80 tokiø patvirtinimø ið ávairiø ðaliø mokslininkø [10]. Tiriant judesio suvokimà nustatyta, kad seka - møjø judesiø disfunkcija bûdinga dau - gu mai ði zo fre nijos li go niø, taip pat 40 % pir mos ei lës jø bio lo gi niø gi mi - nai èiø [14]. Ki ti au to riai mi ni 45 % ði - zofrenijos pacientø giminaièiø, paly - gin ti su 10,5 % ne ði zo fre nijos pa cien tø bei 8,3 % svei kø þmo niø [15]. Kita okulomotoriniø tyrimø sritis psichiatrijoje siejama su sakadomis. Ankstyvuosiuose darbuose buvo kon - sta tuo ja ma, kad sa ka dø su tri ki mai nebûdingi ðizofrenijai ir kitoms psichi - kos ligoms. Taèiau vëlesni tyrimai pakoregavo ðià prielaidà. Gausûs eksperimentiniai rezultatai parodë, kad kai ku riø pa þin ti niø funk ci jø, su si ju siø su sa ka do mis, su tri ki mai daþ nai pa si - reiðkia sergant psichikos ligomis [7]. Viena ið plaèiai taikomø metodikø yra an ti sa ka dø ty ri mas. Ti ria ma sis turi valingai slopindamas refleksinæ sa ka dà nu kreip ti þvilgs ná prie ðin ga nei pasirodæs dirgiklis kryptimi. Pir - mieji tokie darbai pasirodë 1978 me - tais [16]. Ne tru kus ir ki ti au to riai pa - skel bë apie epi lep si ja ser gan èiø pa - cien tø ne ge bë ji mà nu slo pin ti re flek si - niø sakadø [17]. Ið tiesø, padidëjusá klaidø skaièiø antisakadø uþduotyse pirmieji apraðë Fukushima ir kolegos tirdami ðizofrenijos pacientus [18]. Jø rezultatai buvo daug kartø patvirtinti ir susieti su sumaþëjusiu metabolizmu kak ti në se skil ty se ar su ma þë ju sia kak ti nës sme ge nø dalies ap im ti mi. Antisakadø tyrimo uþduoties metodi - ka naudojama ir ðizofrenijos pacientø gi mi niø ri zi kai nu sta ty ti. Ið aið kë jo, kad valingo sakadø valdymo sutriki - mai gali bûti tiek ðizofrenijos ligoniø, tiek jø giminaièiø þymenimis [19]. Ðiuo metu ðizofrenija serganèiø ligo niø akiø ju de siø funk ci jø ne pa kan - kamumas jau yra neginèijamas fak - tas. Ta èiau neu ro bio lo gi niai su tri ki - mai, le mian tys ðá ne pa kan ka mu mà, vis dar në ra ga lu ti nai aið kûs. Dël to keliamos ir tikrinamos vis naujos hi - po te zës [20]. Akiø judesiø tyrimai psichiatrijoje daþniausia atliekami ðizofrenija ser - gantiems ligoniams. Taèiau ðios meto - dikos naudojamos ir retesnëms psichi - kos li goms tir ti. Þiû ros tað ko ir þvilgs - nio trajektorijos registravimas vaizdo plokðtumoje leidþia akiø judesiø tyri - mus pritaikyti ir dëmesio bei sociali - nio el ge sio tyrimams. Psichologai De - bora Riby ir Peteris Hancockas tyrë au tiz mu ir Vil jam so sin dro mu (tam tikra prasme prieðingas autizmui) ser - ganèiø þmoniø elgesá [21]. Tiriamie - siems buvo pateikiamos aukðtos kokybës nuotraukos, vaizduojanèios socia - li nes sce nas su þmonëmis. Tyrimo metu nustatyti abiejø tipø tiriamøjø akiø ju de siø nu kry pi mai nuo nor mos au - tistiðki ligoniai pernelyg maþai kreipë dë me sio (neþvelgë) á veidus, o Viljamso sindromu sergantys þmonës didþiàjà laiko dalá tyrinëjo veidus ir akis [22]. Williamso sindromas kol kas maþai ið - tirtas, taèiau autoriai nurodo du skir - tin gus re zul ta tø in ter pre ta vi mo bû - dus arba ligoniai dël sutrikusio slopi - nimo sunkiai gali valdyti þvilgsná (ne - ga li ati trauk ti nuo vei do ar akiø), ar ba prie ðin gai jie sun kiau ir il giau ap do - roja ið akiø gaunamà informacijà. Kitas tyrimo objektas Tourette sindromas. Tai yra lëtinis sutrikimas, kuriam bûdingi dauginiai judesiø ir bal so ti kai. Ma no ma, kad ðis sin dro - mas yra specifinis neuropsichiatrinis, neurobiologinis sutrikimas. Mëginant su pras ti jo genezæ, be kitø veiksniø, tyrinëtini ir neurobiologiniai bei neu - rocheminiai mechanizmai [23]. Ávai - rûs au to riai pa tei kia ne vie na reikð - mius akiø ju de siø ty ri mø re zul ta tus. Vie ni teigia, kad Tourette sindromu sergantys ligoniai neturi akivaizdþiø sakadø, fiksacijos ar sekamøjø jude - siø sutrikimø [24]. Kiti autoriai paþy - mi an ti sa ka dø uþ duo ties nu kry pi mus nuo nor mos, su sie da mi juos su kak ti - nës þie vës ir dryþuotojo kûno tinklo (angl. fron to cor ti co-stria tal net work) disfunkcija ar pakitusiais þievës ir pa - matiniø ganglijø ryðiais (angl. cor ti - cal- ba sal gan glia cir cuit ry) [25, 26]. Api ben dri ni mas Akiø ju de siø ty ri mais psi chiat ri jo je siekiama keliø tikslø: a) nustatyti en - do fe no ti pus, nau do ti nus mo le ku li nës genetikos studijoms, b) tirti fiziologi - nius psichikos ligø sutrikimus, c) tirti psichiniø ligoniø kognityvinius sutri - kimus, d) ávertinti farmakologiná po - vei ká paþinti nëms funk ci joms ir jø neu ro ni niams ko re lia tams. Ðiuo me tu yra su kaup ta daug em pi ri niø duo me - nø, ið to bu lin ta me to di ka bei su kur tas tvir tas te ori nis akiø judesiø tyrimo pagrindas. EOG registravimas dabar daþniausia keièiamas infraraudonøjø spin du liø oku log ra fi ja ar vaizdo re - gistravimo metodais. Atkritus poreikiui tvirtinti árangos dalis tiesiogiai ant paciento galvos, tyrimai, ypaè psi - chikos ligoniø, gerokai supaprastëjo. Eksperimentø supaprastëjimas ir ty - rimo laiko sutrumpëjimas tapo labai patogus dirbant tiek su psichinës ne - ga lios li go niais, tiek su vai kais ar se - nyvo amþiaus tiriamaisiais. Gauta: 2009 01 23 Priimta spaudai: 2009 03 30 Summary ANALYSIS OF EYE MOVEMENTS IN PSYCHIATRY Aleksandras Pleskaèiauskas, Osvaldas Rukðënas Re cently im prove ment of men tal dis or - ders di ag nos tics and treat ment has be - come of great im por tance be cause of in - creas ing occurency of these dis or ders. Eye move ments de fi ciency re flects various ab nor mal i ties in brain struc - tures. Con se quently the in ves ti ga tion of eye move ments can be used as an aux il iary or ad di tional tool for in ves ti - ga tion of neu ral and men tal dis or ders. Sem i nal work in this do main emerged more than a hun dred year be fore but steady mod ern re search has been car - ried on only dur ing past forty years. The great est at ten tion is paid to re - search of smooth pur suit, sac cades and anti sacades. Re cently eye track ing def - i cits are ro bust ab nor mal i ties in schizo - phre nia and may be used as mark ers for schizo phrenic pa tients as well as for their first or der rel a tives. How ever, the neurobiological back ground of this dis - or der is still un known. New hy poth e ses still have been cre ated and tested. On the other hand eye track ing methodo - logy also has been used to re search not so fre quent dis or ders such as au tism, Wil liams syn drome or Tourette syn - drome. Im prove ments in the hard ware and meth od ol ogy for re cord ing of eye move ments and es pe cially dig i tal video re cord ing made it highly acceptable to investigate psychiatric patients as well as children or older participants. There are sev eral aims for in ves ti - gating eye movements in psychiatry: a) to de ter mine endophenotypes em - ploy able in stud ies of mo lec u lar ge net - ics, b) to in ves ti gate phys i o log i cal ab - nor mal i ties in men tal dis or ders, c) to in ves ti gate cog ni tive dis or ders of the insanes, d) to eval u ate phar ma co log i cal im pact on cognitive functions and their neurocorrelates. Keywords: eye move ments, men tal disorders, schizophrenia. 36 LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 1(41)

Akiø judesiø tyrimai psichiatrijoje LITERATÛRA 1. http://www.vpsc.lt [þiûrëta 2009 kovo 17]. 2. Binghamton Uni ver sity. Un rav el ing the risk for schizo phre nia: eye move - ment and at ten tion fo cus of new study. Sci ence Daily. 2007. Prieiga per internetà: http://www.sciencedaily.com/re leases/ 2007/02/070221072231.htm [þiûrëta 2009 kovo 17]. 3. Torrey EF, Bowler AE, Tay lor EH, Gottesman II. Shizophrenia and manic- de pres sive dis or der. The bi o log i - cal roots of men tal ill ness as re vealed by land mark study of iden ti cal twins. NY: Ba sic Books, 1994; 113 p. 4. Goðtautas A. Serganèiø depresija arba ði zo fre ni ja pacientø pirminës psichikos svei ka tos prieþiûros centruose su svei - ka ta susijusios gyvenimo kokybës ir dva sin gu mo ypatumai: Darbo, atlikto Vals ty bi nio psichikos sveikatos centro uþ sa ky mu, ataskaita. Kaunas, 2007. 5. Duchowski AT. Eye track ing methodo - logy: The ory and prac tice. Lon don: Springer, 2007; 328 p. 6. Pivrikas V. Vestibulinis nistagmas. Svei katos mokslai 2005; 2(39): 39 43. 7. Klein C, Ettinger U. A hun dred years of eye move ment re search in psy chi a try. Brain and Cog ni tion 2008; 68: 215 8. 8. Holzman PS, Proc tor LR, Hughes DW. Eye-track ing pat terns in schizo phre - nia. Sci ence 1973; 181: 179 81. 9. Holzman PS, Proc tor LR, Levy DL, Yasillo NJ, Meltzer HY, Hurt SW. Eye- track ing dysfunctions in schizo - phrenic pa tients and their rel a tives. Archives of General Psychiatry 1974; 31: 143 51. 10. Levy DL, Holzman PS, Matthysse S, Mendell NR. Eye track ing dys func tion and schizophrenia: a critical perspec - tive. Schizo phre nia Bul le tin 1993; 19(3): 461 536. 11. Iacono WG. Psychophysiologic mark ers of psychopathology: A re view. Ca na - dian Psy chol ogy 1985; 26: 96 112. 12. Clementz BA, Swee ney JA. Is eye move ment dys func tion a bi o log i cal marker for schizo phre nia? A metho - dological re view. Psy cho log i cal Bul le - tin 1990; 108: 77 92. 13. Hutton S, Kennard C. Oculomotor ab - nor mal i ties in schizo phre nia: A crit i cal re view. Neu rol ogy 1998; 50: 604 9. 14. Chen Y, Levy DL, Nakayama K, Matthysse S, Palafox G, Holzman PS. De pend ence of im paired eye track ing on de fi cient ve loc ity dis crim i na tion in schizo phre nia. Arch Gen Psy chi a try 1999; 56: 155 61. 15. Levy DL, Holzman PS, Matthysse S, Mendell NR. Eye track ing and schizo - phre nia: a se lec tive re view. Schizo - phre nia Bul le tin 1994; 20: 47 62. 16. Hal lett PE. Pri mary and sec ond ary sac cades to goals de fined by in struc - tions. Vi sion Re search 1978; 18: 1279 96. 17. Guitton D, Buchtel HA, Douglas RM. Fron tal lobe le sions in man cause dif fi - cul ties in sup press ing re flex ive glances and in gen er at ing goal-di rected sac - cades. Ex per i men tal Brain Re search 1985; 58: 455 72. 18. Fukushima J, Fukushima K, Chiba T, Tanaka S, Yamashita I, Kato M. Dis - tur bances of vol un tary con trol of saccadic eye move ments in schizo - phrenic pa tients. Bi o log i cal Psy chi a try 1988; 23: 670 7. 19. Crawford TJ, Sharma T, Puri BK, Murray RM, Berridge DM, Lewis SW. Saccadic eye move ments in fam i lies multiply affected with schizophrenia: the Maudsley fam ily study. Am J Psy - chi a try 1998; 155: 1703 10. 20. Swee ney JA, Luna B, Srinivasa - gam NM, Keshavan MS, School er NR, Haas GL, Carl JR. Eye track ing ab nor - mal i ties in schizo phre nia: ev i dence for dys func tion in the fron tal eye fields. Bi - o log i cal Psy chi a try 1998; 44(8): 698 708. 21. Riby DM, Han cock PJB. View ing it dif - fer ently: so cial scene per cep tion in Wil - liams syn drome and au tism. Neuro - psychologia 2008; 46(11): 2855 60. 22. http://neurocritic.blogspot.com/2008/07 /bro ken-so cial-scene.html [þiûrëta 2009 kovo 17]. 23. Lesinskienë S. Trumpalaikiai ir lë ti - niai tikai. Nervø ir psichikos ligos. 2006; 4. Prieiga per internetà: http://www.med i cine.lt/in dex.php? pagrid=leidiniai&subid=npl&strid= 5385 [þiûrëta 2009 kovo 17]. 24. Bollen EL, Roos RA, Co hen AP, Minderaa RB, Reulen JPH, Van De Wetering BJM, Van Woerkom CAM, Buruma OJS. Oculomotor con trol in Gilles de la Tourette sindrome. Jour nal of Neu rol ogy Neu ro sur gery and Psy chi - a try 1988; 51: 1081 3. 25. Dursun SM, Burke JG, Reveley MA. Antisaccade eye move ment ab nor mal i - ties in Tourette syn drome: ev i dence for cortico-striatal net work dys func tion? Jour nal of Psychopharmacology 2000; 14(1): 37 9. 26. LeVasseur AL, Flanagan JR, Riopelle RJ, Munoz DP. Con trol of vo li - tional and re flex ive sac cades in Tourette s sindrome. Brain 2001; 124(10): 2045 58. LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 1(41) 37