I. Norkienë* V. Budrys** G. Kaubrys** J. Ivaðkevièius*

Ankstyvas kognityviniø funkcijø pakenkimas po vainikiniø arterijø apeinamøjø jungèiø suformavimo operacijø, rizikos veiksniai ir asimptominës miego arterijos stenozës átaka I. Norkienë* V. Budrys** G. Kaubrys** J. Ivaðkevièius* *Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika **Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Santrauka. Ávadas. Ðiuolaikinëje kardiochirurgijoje operacijos sëkmæ lemia ne vien poope - ra ci niø kom pli kacijø nebuvimas, bet ir tolimesnë pooperacinë paciento gyvenimo kokybë. Sëk min gas grá þimas á áprastiná gyvenimo ritmà po operacijos yra daþnai sutrikdomas ne tiek fi zi niø, kiek neuropsichologiniø sutrikimø. Kognityviniø funkcijø pakenkimas tai viena ið daþ niau siai pa si tai kan èiø ir pla èiau siai ap ta ri në ja mø po ope ra ci nio lai ko tar pio kom pli ka ci jø. Mû sø ty ri mo tikslas buvo ávertinti kognityviniø funkcijø sutrikimø rizikos veiksnius ir nusta - ty ti mie go ar te ri jos su siau rë ji mo áta kà ðiai kom pli ka ci jai ið si vys ty ti. Me to dai. Tai kant at me ti mo kri te ri jus, at rink ta 127 pa cien tø gru pë, ku riai prieð ir po mio - kar do re vas ku liarizacijos operacijos atliktas kognityviniø funkcijø ávertinimas 7 testø rinki - niu. Eks trak ra nijiniø kraujagysliø bûklë ávertinta prieð operacijà taikant duplex sonografijà. Re zul ta tai. Kognityviniø funkcijø pakenkimas ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu nu - sta ty tas 46% pacientø. Ðios komplikacijos atsiradimas buvo susijæs su amþiumi (p = 0,03), di des ne prie ðo peracine rizika vertinant EuroScore (p = 0,009) bei tokiais veiksniais kaip: ope ra ci jos truk më (p = 0,02), sim pa to mi me ti kø po rei kis sie kiant uþ tik rin ti op ti ma lø krau jo - spûdá (p < 0,05), pooperacinis kraujavimas (p = 0,03) bei ilgesnë dirbtinës plauèiø ventiliaci - jos ir gu lë ji mo re a ni ma ci jos sky riu je truk më (p < 0,05). Skir tin go laips nio pa ki ti mai mie go ar te ri jo se nu sta ty ti 42 (68,8%) pa cien tams. Mul ti va ria ci nës ana li zës me tu ras ta ko nig ni ty vi - nio pa ken ki mo pooperaciniu laikotarpiu ir miego arterijos susiaurëjimo sàsaja. Vidutinio laips nio (50 69%) miego arterijos susiaurëjimo grupëje, kognityviniø funkcijø pakenkimas at si ra do 86,6% daþniau (p < 0,001). Hemodinamiðkai reikðmingas miego arterijos susiaurë - ji mas > 50% la bai pa di di no neu rop si cho lo gi niø kom pli ka ci jø ið si vys ty mo ga li my bæ (GS 26,89, PI 6,44 112,34). Ið va dos. Kognityviniø funkcijø pakenkimas tai daþnas reiðkinys ankstyvuoju poopera - ci niu lai ko tar piu. Kognityvinio pakenkimo atsiradimas buvo susijæs su tokiais pooperaci - niais veiks niais kaip padidintas kraujavimas, hemodinamikos nestabilumas, delyras ar ritmo su tri ki mai. Vy res nis am þius, mie go ar te ri jos su siau rë ji mas, il giau uþ tru ku si ope ra ci ja bei dirb ti në plau èiø ventiliacija didino kognityvinio pakenkimo iðsivystymo galimybæ. Rak ta þo dþiai: kog ni ty vi nis pa ken ki mas, asimp to mi nis mie go ar te ri jos su siau rë ji mas, mio - kar do re vas ku liarizavimas. Neurologijos seminarai 2010; 14(43): 35 39 ÁVADAS Ver ti nant at lik tos ope ra ci jos sëk mæ, vis daþ niau dë me sys yra krei pia mas á po ope ra ci næ li go nio gy ve ni mo ko ky bæ. Ði sà vo ka ap ima ne vien fi zi nës ne ga lios ne bu vi mà, bet ir sëk - mingà socialinæ integracijà, kuri neámanoma, esant paþin - ti niø funk ci jø su vo ki mo, at min ties, orien ta ci jos, su tri ki - Adresas: Ieva Norkienë Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika, VðÁ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinë ligoninë Ðiltnamiø g. 29, LT-04130 Vilnius El. paðtas: ievanork@gmail.com mams. Kog ni ty vi nis pa ken ki mas daþ nai su vo kia mas, kaip ne at sie ja ma anks ty vo jo po ope ra ci nio lai ko tar pio da lis, ku - rià nenoriai pripaþásta tiek pats pacientas, tiek ðá reiðkiná pastebëjæ artimieji ar net gydytojai. Pastaraisiais deðimtme èiais neu rop si cho lo gi nës kar dio chi rur gi niø ope ra ci jø kom pli ka ci jos bu vo ypaè pla èiai ty ri në ja mos. Sme ge nø krau jo ta kos su tri ki mø in sul tø, daþ nis po kar dio chi rur gi - niø ope ra ci jø sie kia vos 1,5%, tuo tar pu to kius reið ki nius, kaip po ope ra ci nis de ly ras ar kog ni ty vi nis pa ken ki mas, pa - tiria daug didesnë dalis pacientø. Atsiþvelgiant á tyrimo me to di kà ir tir tà po pu lia ci jà, pa þin ti niø funk ci jø pa blo gë ji - mas anks ty vuo ju po ope ra ci niu lai ko tar piu ga li bû ti nu sta - to mas nuo 40 iki 60% li go niø [1, 2]. Á klau si mà, ko kià reikðmæ gali turëti ðie pokyèiai, atsakë studijos, árodþiusios sà sa jas tarp anks ty vo jo ir vë ly vo jo kog ni ty vi nio pa ken ki - 35

I. Norkienë, V. Budrys, G. Kaubrys, J. Ivaðkevièius mo [3] bei nu sta èiu sios ðio reið ki nio áta kà po ope ra ci niam svei ki mui, gy ve ni mo ko ky bei ir net mirð ta mu mui [4, 5]. Mû sø tyrimo tikslas bu vo áver tin ti anks ty vo jo kog ni - ty vi niø funk ci jø pa ken ki mo daþ ná li go niams po apei na mø - jø jung èiø su for ma vi mo ope ra ci jø bei nu sta ty ti asimp to - minës miego arterijos stenozës átakà ðiai komplikacijai at - sirasti. METODAI Pa cien tai Á ty ri mà átrauk ti 127 pa cien tai, ku riems Vil niaus uni ver si - te to li go ni nës San ta rið kiø kli ni ko se at lik tos aorto ko ro na ri - nio ðun ta vi mo ope ra ci jos su dirb ti ne krau jo apy ta ka. Átrau - ki mo á stu di jà kri te ri jai: á kar dio chi rur gi jos sky rius hos pi - ta li zuo ti, bet dar ne ope ruo ti li go niai, jau nes ni nei 70 me tø amþiaus, galintys kalbëti ir suprasti lietuviðkai, raðtu pasi - raðæ sutikimà dalyvauti tyrime. Nepatekimo á tyrimà krite - ri jai: sun ki ben dro ji li go nio bûk lë, kar dio ge ni nis ðo kas, kli nið kai ið reikð tas ke pe nø ar inks tø funk ci jos ne pa kan ka - mu mas, cuk ri nis dia be tas ko re guo ja mas in su li nu, kli nið kai ið reikð tas gal vos sme ge nø krau jo ta kos su tri ki mas ar pe ri - fe ri niø krau ja gys liø li ga, su tri ku si sà mo në, su tri ku si pa þi - ni mo funk ci ja (pro ti nës bûk lës mi ni ty ri mas < 27 ba lai), ryð kûs klau sos, re gos, kal bos su tri ki mai. Visiems á tyrimà átrauktiems pacientams buvo atlikta eks trak ra ni ji niø krau ja gys liø spal vi në so nog ra fi ja. Asimp - tominis vidinës miego arterijos susiaurëjimas suskirstytas á: þe mo (< 50%), vi du ti nio (50 69%) ir di de lio laips nio (70 99%). Anes te zi ja ir dirb ti në krau jo apy ta ka bu vo at lie ka ma pa gal stan dar ti næ, kli ni ko je pa tvir tin tà me to di kà. Áva di nei anes te zi jai nau do ti ben zo dia ze pi nai, pro po fo lis ir fen ta ni - lis. Anestezijai palaikyti fentanilis (remifentanilis), pro - po fo lis, trum po vei ki mo mio re lak san tai ir du ji niai anes te - ti kai (se vof lu ra nas). Vi sos ope ra ci jos at lik tos ne di de lio (32 34 C) laips nio hi po ter mi jo je. Per fu zi jos grei tis 2,2 2,4 l/min/m², o vi du ti nis ar te ri nis krau jo spûdis 60 80 mmhg. Pa si bai gus ope ra ci jai, vi si li go niai bu vo per ke lia mi á re a ni ma ci jos-in ten sy vios te ra pi jos sky riø, kur bu vo at jun ko mi nuo me cha ni nës plau èiø ven ti lia ci jos, pa - gal stan dar ti ná kli ni ko je pri im tà pro to ko là. Neu rop si cho lo gi nis áver ti ni mas Neu rop si cho lo gi nis ið ty ri mas at lik tas, va do vau jan tis kog - ni ty vi niø funk ci jø áver ti ni mo kar dio chi rur gi jo je re ko men - da ci jo mis [6]. Li go niai bu vo ti ria mi die nà prieð ope ra ci jà ir 7 8 pa rà po ope ra ci jos adap tuo tu 7 tes tø rin ki niu, ku rá su - da rë: pro ti nës bûk lës mi ni ty ri mo an ke ta (MMSE), Skai èiø at si mi ni mo uþ duo tis (Di git Span), ADAS (Alzheimer s Dis ease As ses ment Sca le) þo dþiø at si mi ni mo tes tas, ku bo pie ði mo uþ duo tis, skai èiø se kos su jun gi mo uþ duo tis (Trail Ma k ing A, B), skai èiø sim bo liø pa kei ti mo uþ duo tis (Digit Sym bol Sub sti tu tion test). Psi cho e mo ci nei bûk lei áver tin ti nau do ta Yesa va ge o ge riat ri në dep re si jos ska lë bei Li go - ni nës ne ri mo ir dep re si jos áver ti ni mo ska lë (Hos pi tal Anx i - ety and De p res sion Sca le). Ikio pe ra ci niam ir po ope ra ci - niam áver ti ni mui nau do ti skir tin gi vi sø tes tø, ið sky rus MMSE, variantai. Testø rezultatai buvo analizuoti remian - tis IS POCD stu di jos re ko men da ci jo mis [7]. Ap skai èiuo - tas kiek vie no li go nio at ski rø tes tø Z ro dik lis (Z = (X Xref) / SD). Kiek vie no pa cien to su dë ti nio ro dik - lio po ky tis per 1 stan dar ti nio nuo kry pio reikð mæ dau giau kaip dvie juo se tes tuo se bu vo ver ti na mas kaip kog ni ty vi niø funk ci jø pa blo gë ji mas. Statistinë analizë Statistinei duomenø analizei naudota MS Excel ir SPSS for Win dows 17.0 pro gra mi në áran ga. Kie ky bi niams kin - tamiesiems apibûdinti taikyti vidurkiai, nurodant ir stan - dar ti ná nuo kry pá (± SN). Ko ky bi niø kin ta mø jø reikð miø ið - si bars ty mas nu ro dy tas pro cen tais ir ab so liu èio mis reikð - më mis. Vi dur kiams pa ly gin ti dvie jo se gru pë se tai ky tas Stju den to t-tes tas bei chi kvad ra to ( 2 ) kri te ri jus ko ky bi - niams ir pro cen ti niams kin ta mie siems gru pë se pa ly gin ti. Ne pri klau so miems veiks niams, ku rie bu vo reikð min gi kintamajam (POCD) atsirasti, nustatyti buvo atlikta logis - tinë regresinë analizë. Naudota paþingsninës regresijos pro ce dû ra su reikð me p < 0,05 átrauk ti (ir pa ða lin ti) kin ta - muo sius á mo de lá. Ap skai èiuo ti ga li my biø san ty kiai (GS) ir 95% pasikliautiniai intervalai. REZULTATAI Anks ty va sis kog ni ty vi niø funk ci jø pa ken ki mas nu sta ty tas 59 li go niams (46%). Ðios gru pës pa cien tai bu vo vy res ni, ly gi nant su ki tos gru pës li go niais (62,3 ± 6,7 ir 59,8 ± 7,8 me tø; p = 0,03). To kiø prie ðo pe ra ci niø veiks niø, kaip hi - per ten zi ja, mio kar do in fark tas, kai rës vai ni ki niø ar te ri jø kamieno stenozës daþnis, NYHA klasë, ðirdies iðmetimo frakcija ar cukrinis diabetas, pasiskirstymas abiejose ligo - niø gru pë se bu vo vie no das (1 len te lë). Nors abi pa cien tø gru pës pri klau së ne di de lei ope ra ci nei ri zi kai, ver ti nant pa - gal Eu ros CO RE ska læ, kog ni ty vi nio pa ken ki mo gru pë je kom pli ka ci jø ið si vys ty mo ri zi ka bu vo kiek di des në (3,5 ± 2,3 ir 2,5 ± 2,0; p = 0,009). Prie ðo pe ra ci nio eks trak - ra ni ji niø krau ja gys liø ul tra gar si nio ið ty ri mo duo me nys pa - teikiami 2 lentelëje. Kas antram pacientui, átrauktam á tyrimà, bu vo nu sta ty tas skir tin go laips nio asimp to mi nis mie - go ar te ri jos pa ken ki mas (n = 62 (48,8%)). As me nims, ku - riems bu vo ras tas vi du ti nio laips nio mie go ar te ri jos su siau - rë ji mas (50 69%), pa þin ti niø funk ci jø pa blo gë ji mas pa si - reið kë 86,6% (n = 13) at ve jø (p < 0,0001). Pa cien tø, ku - riems ne bu vo ran da mi pa ki ti mai mie go ar te ri jo se, sub gru - pë je kog ni ty vi nis pa ken ki mas pa si tai kë 29,0% (n = 20). Ope ra ci niai ir po ope ra ci niai duo me nys. Ope ra ci niai ir po ope ra ci niai duo me nys pa tei kia mi 3 len te - lë je. Pa cien tai, po ope ra ci jos pa ti rian tys kog ni ty vi niø funk ci jø pa ken ki mà, pra lei do dau giau die nø li go ni në je, lauk da mi nu ma ty tos pla ni nës ope ra ci jos (7,0 ± 5,0 ir 5,3 ± 3,7 die nos; p = 0,03). Ðios gru pës li go niai bu vo il giau ope ruo ja mi (220,9 ± 47,2 ir 202,6 ± 38,6 mi nu tës; p = 0,018). Ta èiau, ly gi nant dirb ti nës krau jo apy ta kos ir aortos uþ spau di mo lai kus, reikð min gø skir tu mø ne ras ta. 36

Ankstyvas kognityviniø funkcijø pakenkimas po vainikiniø arterijø apeinamøjø jungèiø suformavimo operacijø, rizikos veiksniai ir asimptominës miego arterijos stenozës átaka 1 lentelë. Prieðoperaciniø parametrø univariacinis palyginimas POKP Be POKP n = 59 (46%) n = 68 (54%) P reikðmë Amþius (metai), vidurkis ± SN 62,2 ± 6,7 59,8 ± 7,7 0,04 Vyr. lytis (%) 49 (79,7%) 54 (79,4%) n Rûkymas, n (%) 18 (30,5%) 14 (20,6%) n KMI (kg/m 2 ), vidurkis ± SN 27,7 ± 10,3 28,7 ± 9,1 n NYHA, vidurkis ± SN 3,0 ± 0,1 3,0 ± 0,4 n Kamieno stenozë, n (%) 16 (32,4%) 22 (27,1%) n Miokardo infarktas, n (%) 23 (39,0%) 32 (47,0%) n Miokardo infarktas < 90 d, n (%) 8 (13,6%) 6 (8,8%) n Ðirdies iðstûmimo frakcija (%), vidurkis ± SN 48,5 ± 8 50,5 ± 8,4 n Arterinë hipertenzija, n (%) 54 (91,5%) 61 (89,7%) n Ritmo sutrikimai, n (%) 6 (10,2%) 6 (8,8%) n Cukrinis diabetas, n (%) 8 (13,6%) 7 (10,3%) n Hb prieð operacijà g/l, vidurkis ± SN 142,3 ± 13,2 138,0 ± 12,1 n EuroSCORE, vidurkis ± SN 3,5 ± 2,3 2,5 ± 2,0 0,009 POKP pooperacinis kognityvinis pakenkimas, n statistiðkai nepatikima, KMI kûno masës indeksas, MI miokardo infarktas, NYHA ðirdies nepakankamumo klasifikacija, EuroSCORE Europos sistema operacinës rizikos ávertinimui kardiochirurgijoje, SN stan dartinis nuokrypis. 2 lentelë. Vidinës miego arterijos stenozës pasiskirstymas ir kognityvinis pakenkimas POPK Be POKP P reikðmë Be pakitimø miego arterijoje (n = 65 (49,6%)) 20 (29,0%) 45 (71,0%) 0,000 Þemo laipsnio miego arterijos susiaurëjimas < 50% (n = 45 (37,0%)) 24 (51,0%) 21 (44,7%) 0,007 Vidutinio laipsnio miego arterijos susiaurëjimas 50 69% (n = 15 (11,8%)) 13 (86,6%) 2 (11,8%) 0,000 Didelio laipsnio miego arterijo susiaurëjimas 70 99% (n = 2 (1,5%)) 2 (100%) 0 0,0001 POKP pooperacinis kognityvinis pakenkimas. 3 lentelë. Operaciniø ir pooperaciniø parametrø univariacinis palyginimas POKP Be POKP n = 59 (46%) n = 68 (54%) P reikðmë Dienos ligoninëje, iki operacijos, vidurkis ± SN 7,0 ± 5,0 5,3 ± 3,7 0,03 Operaciniai duomenys Operacijos trukmë (min.), vidurkis ± SN 220,9 ± 47,2 202,6 ± 38,6 0,018 DKA trukmë (min.), vidurkis ± SN 99,2 ± 28,9 93,2 ± 21,3 n Aortos uþspaudimo laikas (min.), vidurkis ± SN 60,8 ± 15,5 56,8 ± 14,7 n Reperfuzijos laikas (min.), vidurkis ± SN 37,5 ± 17,3 30,9 ± 11,0 0,012 Distaliniø anastomoziø skaièius, vidurkis ± SN 3,8 ± 1,1 3,5 ± 1,1 n Minimali nazofaringinë temperatûra T (C ), vidurkis ± SN 33,7 ± 1,4 33,4 ± 4,2 n Maþiausias intraoperacinis Hb (g/l), vidurkis ± SN 96,4 ± 16,5 100,6 ± 17,7 n Intraoperacinis skysèiø balansas (ml), vidurkis ± SN 2969,8 ± 1012,8 2342,13 ± 717,0 0,0001 Inotropiniø vaistø infuzija operacijos metu, n (%) 13 (22,0%) 5 (7,4%) 0,02 Pooperaciniai duomenys Inotropiniø vaistø infuzija po operacijos, n (%) 24 (64,9%) 13 (35,1%) 0,008 Maþiausias Hb (g/l), vidurkis ± SN 104,2 ± 17,6 110,1 ± 18,0 0,06 Maþiausias Hct, vidurkis ± SN 27,8 ± 7,7 31,4 ± 13,0 n DPV trukmë (min.), vidurkis ± SN 583,9 ± 564,6 459,0 ± 456,4 n Drenaþas (ml), vidurkis ± SN 802,0 ± 519,8 620,7 ± 334,3 0,037 Prieðirdþiø virpëjimas, n (%) 10 (7,8%) 4 (3,1%) 0,01 Delyras, n (%) 7 (11,9%) 1 (1,5%) 0,016 Gydymo RITS trukmë (paros), vidurkis ± SN 2,3 ± 1,5 1,7 ± 0,9 0,01 Gydymo stacionare trukmë (paros), vidurkis ± SN 20,3 ± 15,9 14,8 ± 5,4 0,007 POKP pooperacinis kognityvinis pakenkimas, n statistiðkai nepatikima, DKA dirbtinë kraujo apytaka, DPV dirbtinë plauèiø ven ti lia ci ja, RITS gydymo intensyviosios terapijos skyriuje trukmë, SN standartinis nuokrypis. 37

I. Norkienë, V. Budrys, G. Kaubrys, J. Ivaðkevièius 4 lentelë. Multivariacinë rizikos veiksniø, susijusiø su pooperaciniø kognityviniø funkcijø pakenkimu, analizë Galimybiø santykis (GS) 95% pasikliautinis intervalas (PI) P reikðmë Amþius > 65 metai 2,78 1,13 6,85 0,025 Miego arterijos stenozë > 50% 26,89 6,44 112,34 < 0,001 Operacijos trukmë > 240 min. 4,08 1,26 13,20 0,019 DPV 360 min. 3,33 1,22 9,10 0,019 RITS 3 dienos 3,83 1,3 11,29 0,015 DPV dirbtinë plauèiø ventiliacija, RITS gydymo intensyviosios terapijos skyriuje trukmë. Ope ra ci jos me tu ir po jos kog ni ty vi nio pa ken ki mo gru pës li go niams bu vo daþ niau tai ko ma sim pa to mi me ti kø in fu zi - ja, no rint pa lai ky ti op ti ma lø ar te ri ná krau jo spûdá (p < 0,05). Pa cien tams, pa ty ru siems po ope ra ci ná kog ni ty vi niø funk ci jø pa blo gë ji mà, anks ty vuo ju po ope ra ci niu lai ko tar - piu, bu vo daþ niau nu sta to mi nau jai at si ra dæ ðir dies rit mo su tri ki mai (17,0% ir 5,9%; p = 0,01). Ðie li go niai bu vo lin - kæ dau giau krau juo ti, sta tis tið kai pa ti ki mai sky rë si krau jo ne te ki mas per pir mà sias 48 va lan das (802,4 ± 521,2 ir 620,7 ± 334,3 mi li lit ro; p = 0,037). Ati tin ka mai, pa cien tai, pa ty ræ kog ni ty vi niø funk ci jø pa ken ki mà, bu vo il giau gy - do mi re a ni ma ci jos sky riu je ir li go ni në je (p = 0,007). Atlikus multivariacinæ analizæ (4 lentelë), nustatyti veiks niai, ne pri klau so mai su si jæ su kog ni ty vi niø funk ci - jø pa ki ti mais: am þius dau giau nei 65 me tai (GS 2,78 PI 1,13 6,85), asim to minis mie go ar te ri jos susiau rë ji mas > 50% (GS 26,89 PI 6,44 112,34) bei operaci jos truk më di des në nei 4 va lan dos (GS 4,08 PI 1,26 13,20). Po ope ra ci niu lai ko tar piu dirb ti - në plau èiø ven ti lia ci ja, uþ tru ku si il giau nei 6 va lan das, ir gy dy mas re a ni ma ci jo je, uþ tru kæs il giau nei 3 pa ras, bu vo veiks niai, tu rë jæ áta kos kog ni ty vi niø funk ci jø pa blo gë ji - mui (GS 3,33 PI 1,22 9,10 ir GS 3,83 PI 1,3 11,29). AP TA RI MAS Kog ni ty vi nis pa ken ki mas tai pla tus ter mi nas, ap iman tis sub ti lø gal vos sme ge nø su ge bë ji mà pri im ti, per dirb ti ir pa - nau do ti gau tà in for ma ci jà. Ði sun kiai diag no zuo ja ma pa to - logija daþniausiai yra siejama su vyresniu pacientø amþiu - mi ir ne re tai pri ski ria ma de ge na ra ci niams neu rop si cho lo - giniams pakitimams. Mûsø tirtoje populiacijoje, nepaisant tai ky tø at ran kos kri te ri jø, pa cien tai, pa ty ræ kog ni ty vi niø funk ci jø su tri ki mus, bu vo vy res ni, o am þius di des nis nei 65 me tai, ke lis kar tus di di no kog ni ty vi nio pa ken ki mo ið si - vys ty mo ga li my bæ. Ver tin da mi ke le tà ki tø prie ðo pe ra ci niø veiks niø, reikð min gø skir tu mø tarp gru piø ne nu sta të me, ta èiau kaip ir ki ti au to riai [9] ap ti ko me svar bø ry ðá tarp prie ðo pe ra ci nio krau ja gys liø sis te mos pa ken ki mo laips nio bei kog ni ty vi niø funk ci jø blo gë ji mo. He mo di na mið kai reikð min gas vi di nës mie go ar te ri jos su siau rë ji mas 50% ga li bû ti nu sta to mas nuo 2 iki 10% simp to mø ne tu rin èiø pa cien tø [8, 9]. Ðia me ty ri me da ly va vu siems as me nims he - mo di na mið kai reikð min gà > 50% asim to minæ mie go ar te - ri jos ste no zæ nu sta të me net 13,3% at ve jø. Kaip ir ki ti au to - riai [10, 11, 17] pa ki ti mø daþ ná sie ja me su ið pli tu siu kom - bi nuo tu vai ni ki niø ir pe ri fe ri niø krau ja gys liø ate ro - sklerotiniu pro ce su, pa lie tu siu tiek vai ni ki nes, tiek eks - trak ra ni ji nes krau ja gys les. He mo di na mið kai reikð min gi asimptominiai miego arterijos susiaurëjimai buvo tiesio - giai su si jæ su anks ty vuo ju kog ni ty vi niø funk ci jø blo gë ji - mu. Ver ti nant ki tus pe ri ope ra ci nius ri zi kos veiks nius, mû - sø gau ti re zul ta tai ne daug ski ria si nuo ki tø to kio po bû dþio ty ri mø duo me nø [12]. Kog ni ty vi niø funk ci jø pa ken ki mas po ope ra ci niu lai ko tar piu bu vo su si jæs su veiks niais, tu rin - èiais áta kos gal vos sme ge nø krau jo ta kai: ne sta bi lia he mo - di na mi ka, ly di ma pa di din to sim pa to mi me ti kø po rei kio, bei po ope ra ci niu nu krau ja vi mu. Tai gi, kaip ir ki ti au to riai, da ro me prie lai dà, kad su ma þë jæs gal vos sme ge nø krau jo - ta kos re zer vas ir pa ki tu si au to re gu lia ci ja pa di di no gal vos sme ge nø jaut ru mà ne pa lan kiems in tra o pe ra ci niams ir po - ope ra ci niams veiks niams, tarp ku riø ga lë jo bû ti ir mik ro - embolizacija ið aterosklerozës proceso pakenktos aortos [14, 15]. Po ope ra ci niu lai ko tar piu ste bë jo me ry ðá tarp kog - ni ty vi niø funk ci jø pa ki ti mø ir pra il gin tos me cha ni nës plauèiø ventiliacijos trukmës. Dirbtinë plauèiø ventiliacija ta po ne pri klau so mu ri zi kos veiks niu. Ðiuo at ve ju, mû sø duo me nys su tam pa su anks tes niais ty ri mais, nu sta èiu siais pra il gin tos se da ci jos, gy dy mo re a ni ma ci jos sky riu je ir neu rop si cho lo gi niø kom pli ka ci jø sà sa jas [16]. IÐVADOS Kog ni ty vi niø funk ci jø su tri ki mai tai daþ nas reið ki nys anks ty vuo ju po ope ra ci niu lai ko tar piu. Kog ni ty vi nio pa - ken ki mo at si ra di mas bu vo su si jæs su to kiais po ope ra ci - niais fak to riais, kaip pa di din tas krau ja vi mas, he mo di na - mi kos ne sta bi lu mas, de ly ras ar rit mo su tri ki mai. Vy res nis am þius, mie go ar te ri jos pa ken ki mas, il giau uþ tru ku si ope - ra ci ja bei dirb ti në plau èiø ven ti lia ci ja di di no kog ni ty vi nio pa ken ki mo ið si vys ty mo ga li my bæ. Gauta: Priimta spaudai: 2010 01 19 2010 02 10 Literatûra 1. Newman M. Open heart sur gery and cog ni tive de cline. Clevland Clin J Med 2007; 74 (1): S52 5. 2. Stroobant N, Nooten G, Bacquer D, et al. Neuropsychologi - cal func tion ing 3 5 years af ter cor o nary ar tery by pass graft - ing sur gery: does the pump make the dif fer ence? Europ J Cariothorac Surg 2008; 34: 396 401. 38

Ankstyvas kognityviniø funkcijø pakenkimas po vainikiniø arterijø apeinamøjø jungèiø suformavimo operacijø, rizikos veiksniai ir asimptominës miego arterijos stenozës átaka 3. Millar K, Asbury AJ, Murray GD. Pre-ex ist ing cog ni tive im - pair ment as a fac tor in flu enc ing out come af ter car diac sur - gery. Br J Anaesth 2001; 86: 63 7. 4. Koch CG, Khandwala F, Blackstone EH. Health-re lated qual ity of life af ter car diac sur gery. Semin Cardiothorac Vasc Anesth 2008; 12: 203 17. 5. Philips-Bute B, Mathew JP, Blumenthal JA, et al. As so ci a - tion of neurocognitive func tion and qual ity of life 1 year af ter cor o nary ar tery by pass graft (CABG) sur gery. Psychosom Med 2006; 68: 369 75. 6. Murkin JM, Stanton P, Newman D. State ment of con sen sus on as sess ment of neurobehavioral out comes af ter car diac sur gery. Ann Thorac Surg 1995; 59: 1289 95. 7. Rassmusen LS, Siersma VD, ISPOCD group. Post op er a tive cog ni tive dys func tion: true de te ri o ra tion ver sus ran dom vari - a tion. Acta Anesthesiol Scand 2004; 48: 1137 43. 8. Mineva PP, Manchev IC, Hadjiev DI. Prev a lence and out - come of asymp tom atic ca rotid ste no sis: a pop u la tion-based ultrasonographic study. Eur J Neurol 2002; 9: 383 8. 9. Yuebing L, Walicki D, Mathiesen C, et al. Strokes af ter car - diac sur gery and re la tion to ca rotid ste no sis. Arch Neurol 2009; 9: 1091 6. 10. Abbott A, Bladin C, Levi C, et al. What should we do with asymp tom atic ca rotid ste no sis? Int J Stroke 2007; 2: 27 39. 11. Ab bot A. Med i cal (nonsurgical) in ter ven tion alone is now best for pre ven tion of stroke as so ci ated with asymp tom atic se vere ca rotid ste no sis re sults of a sys tem atic re view and anal y sis. Stroke 2009; 40: e573 83. 12. Boodhwani M, Rubens FD, Wozny D, et al. Pre dic tors of early neurocognitive def i cits in low-risk pa tients un der go ing on- pump cor o nary ar tery by pass sur gery. Cir cu la tion 2006; 114 (1): I-461 6. 13. Maze M, Cibelli M, Grocott HP. Tak ing the lead in re search into post op er a tive cog ni tive dys func tion. An es the si ol ogy 2008; 108: 1 2. 14. Silvestrini M, Paolino I, Vernieri F, et al. Ce re bral hemody - namics and cog ni tive per for mance in pa tients with asymp - tom atic ca rotid ar tery ste no sis. Neu rol ogy 2009; 72: 1062 8. 15. Zucalla G, Onder G, Pedone C, et al. Hypotension and cog ni - tive im pair ment se lec tion as so ci a tion in pa tients with heart fail ure. Neu rol ogy 2001; 57: 1986 92. 16. Norkienë I, Ringaitienë D, Misiûrienë I, et al. In ci dence and risk fac tors for de lir ium af ter cor o nary ar tery by pass grafting in Lith u a nian pop u la tion. Scand Cardiovasc J 2007; 41(3): 180 5. 17. Rao R. The role of ca rotid ste no sis in vas cu lar cog ni tive im - pair ment. J Neurol Scienc 2002; 203: 103 7. I. Norkienë, V. Budrys, G. Kaubrys, J. Ivaðkevièius EARLY COGNITIVE IMPAIRMENT AFTER CORONARY ARTERY BYPASS GRAFTING, RISK FAC TORS, AND IM PACT OF CA ROTID AR TERY STENOSIS Summary Introduction. Now a days, succesfull treat ment in car diac sur gery is de ter mined not only by the ab sence of com pli ca tions, but rather by the guality of post op er a tive life of the pa tient. Re turn to nor - mal ac tiv ity postoperativelly is of ten dis turbed by the wors en ing of neuropsychological sta tus of the pa tient. Cog ni tive de cline is one of the most controversal com pli ca tions fol low ing car diac surgery, widely discussed in modern medical literature. The aim of our study was to determine preoperative risk factors associated with neurocognitive com pli ca tions and in ves ti gate whether asymptomatic carotid artery stenosis has an impact on postopera - tive cognition. Methods. We col lected data of 127 con sec u tive pa tients, un - der go ing on pump CABG at our in sti tu tion. Neuropsychological test ing was con ducted pre op er a tively and 7 10 days af ter sur - gery. Ultrasound examination of carotid arteries was performed for every patient as a part of preoperative examination. Re sults. Early post op er a tive cog ni tive de cline (POCD) was de tected in 46% of pa tients. Pa tients in POCD group were older (p = 0.03), had higher pre op er a tive risk score (p = 0.009). Cog ni - tive de cline was as so ci ated with such fac tors as lon ger op er a tion time (p = 0.02), low car diac out put syn drome perioperativelly (p < 0.05), post op er a tive bleed ing (p = 0.03) and even tu ally lon - ger me chan i cal ven ti la tion and in ten sive care unit stay (p < 0.05). Ca rotid ar tery le sion was de tected in 42 (68.8%) pa tients. Multivariate re gres sion anal y sis showed that ca rotid ar tery ste no - sis of more than 50% was an independant pre dic tor of POCD (OR 26.89, CI 6.44 112.34). Conclusions. Postoperative cognitive decline is a frequent complication following coronary artery bypass grafting. The in - ci dence of POCD was as so ci ated with perioperative hemody - namic in sta bil ity, post op er a tive bleed ing, de lir ium or car diac arrhythmias. Increased age, carotid artery stenosis, longer opera - tion and mechanical ventilation time, were independent predic - tors of postoperative cognitive impairment. Keywords: cog ni ti ve de c li ne, asymp to m a tic ca ro tid ar te ry stenosis, coronary artery bypass grafting. 39