MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2014, t. 16, Nr. 3(63), p. 120 124. Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro 10 metø patirtis gydant minkðtøjø audiniø sarkomà Andrius Þuèenka 1 Ernestas Dvinelis 1 Paulius Bielskis 1 Domantas Diglys 2 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania El. paðtas: andrius.zucenka@gmail.com 2 Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras Hematology, Oncology and Transfusion Medicine Center, Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos Santrauka Ávadas. Minkðtøjø audiniø sarkomos (MAS) yra reta piktybiniø navikø gru pë. Pa grin di nis gy dy mo bû das yra ra di ka li ope ra ci ja, ta èiau ser gant ne ope ra bi lia MAS pa si ren ka ma che mo te ra pi ja (daþ niau siai ifos fa mi do ir dok so ru bi ci no de ri niu (ifo-do xo) ar ba dok so ru bi ci nu (do xo)). De ja, ávai rûs uþ sie ny je at lik ti ty ri mai, ku riuo se ly gi na mi ðie du che mo te ra pi - jos pro to ko lai, pa tei kia prieð ta rin gus re zul ta tus. Ty ri mø me dþia ga ir me to di ka. At li ko me ret ros pek ty vià 388 pa - cien tø kli ni ki niø duo me nø ana li zæ. Ana li zuo da mi pa cien tø li gos is to ri - jas ver ti no me de mo gra finius duo me nis, pir mi nio na vi ko lo ka li za ci jà, TNM kli ni ki nes sta di jas, pa si rink tà che mo te ra pi jà bei ðiø veiks niø áta - kà ben dram ið gy ve na mu mui (OS) ir ið gy ve na mu mui be pro gre si jos (PFS). Re zul ta tai. Ti ria mà jà gru pæ su da rë 161 vy ras (41,49 %) ir 227 mo - te rys (58,51 %), li go niø am þiaus vi dur kis bu vo 54±17 me tø. Pa si skirs ty - mas pa gal kli ni ki nes sta di jas: I 85 (21,91 %), II 49 (12,63 %), III 84 (21,65 %), IV 101 (26,03 %), ne nu sta ty tos sta di jos 69 (17,78 %). Dve jø me tø OS, at si þvel giant á kli ni ki næ sta di jà: I 93 %, II 85 %, III 66 %, IV 46 %, p<0,0001; pen ke riø me tø OS ati tin ka mai: 91 %, 80 %, 50 %, 16 %, p<0,0001. Dve jø me tø PFS, at si þvel giant á kli ni ki næ sta di jà: I 89 %, II 70 %, III 46 %, IV 22 %, p<0,0001; pen ke riø me tø PFS ati tin ka mai: 88 %, 50 %, 30 %, 8 %, p<0,0001. Dve jø me tø OS at si þvel - giant á pa si rink tà che mo te ra pi jà: do xo 39 %, ifo-do xo 44 %; pen ke riø me tø OS: do xo 39 %, ifo-do xo 15 %, p=0,227. Dve jø me tø PFS at si - þvel giant á pa si rink tà che mo te ra pi jà: do xo 23 %, ifo-do xo 11 %; pen - ke riø me tø PFS: do xo 16 %, ifo-do xo 6 %, p=0,081. Iðvados. Pa cien tø gru pë je MAS daþ niau sir go vy res ni pa cien tai, mo te rys daþ niau ne gu vy rai. Be veik 50 % MAS at ve jø nu sta ty ta aukð - tes në kli ni ki në sta di ja. Aukð tes në kli ni ki në sta di ja sta tis tið kai pa ti ki - mai lë më blo ges nius 2 ir 5 me tø OS ir PFS ro dik lius. Api ben dri nus re - zul ta tus ga li ma teig ti, jog ra di ka les nis ifos fa mi do-dok so ru bi ci no de ri - nys ne pra il gi na pa cien tø ið gy ve na mu mo ro dik liø, pa ly gin ti su gy dy mu dok so ru bi ci no mo no te ra pi ja. Reikð mi niai þo dþiai: minkðtøjø audiniø sarkoma, neoperabili MAS, ifos fa mi das, dok so ru bi ci nas, che mo te ra pi ja. 120 LABORATORINË MEDICINA 2014, t. 16, Nr. 3(63)
Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro 10 metø patirtis gydant minkðtøjø audiniø sarkomà ÁVADAS Minkð tø jø au di niø sar ko mos (MAS) re ta, he te ro ge ni në pik ty bi niø na vi kø gru pë, ku ri at si ran da ið rau me ni nio, kraujagyslinio, jungiamojo audinio ar pir mi niø me zen chi mi niø làs te liø. MAS su da ro iki 21 % vai kø so li di niø navikø, apie 1 % suaugusiøjø [1]. Dau gu mos minkð tø jø au di niø sar ko - mø etiologija ir rizikos veiksniai ðiuo metu nëra þinomi, iðskyrus keletà ið - imèiø: che mi nës me dþia gos (chlo ro fe - no liai, fe nok si her bi ci dai, diok si nas, alkilinantieji preparatai ir kiti), radia - cija, Li-Fraumeni sindromas. Pavyz - dþiui, Ka po ðio sar ko mos at ve ju yra nustatytas specifinis rizikos veiksnys (ÞIV in fek ci ja) ir su kë lë jas (HHV-8) [2, 3]. Ser ga mu mas minkð tø jø au di niø sarkoma daþniausiai nepriklauso nuo lyties: nustatytas moterø ir vyrø ser - gamumo santykis 1,1:1. Taèiau tam tikros ðiø navikø formos (desmoplasti - nis maþø apvaliø làsteliø navikas) yra bûdingesnës vyriðkosios lyties atstovams [4]. Atliktuose tyrimuose, ste - bint ið skir ti nai mo te rø gru pæ, ne ras ta jokiø ryðkesniø rizikos veiksniø, iðsky rus tai, kad ðiek tiek di des næ ri zi kà su sirg ti MAS tu rë jo mo te rys, ku rioms pirmasis nëðtumas buvo vëlyvas [5]. Remiantis uþsienio ðaliø atliktø epide - miologiniø ir demografiniø tyrimø re - zultatais pastebëta, kad sergamumas MAS yra didesnis juodaodþiø etninëse grupëse, taèiau atmetus Kapoðio sar - komø atvejus sergamumas tarp rasiø reikðmingai nesiskyrë [6]. Minkð tø jø au di niø sar ko mø lo ka - li za ci ja la bai ávai ri. Re mian tis uþ sie - nio ðal ti niais daþ niau siai ðie na vi kai su si for muo ja ga lû në se (daþ nis svy - ruo ja nuo 50 % iki 60 %) [7]. Di dþiau - sia ti ki my bë su sirg ti MAS na vi kais yra 70 80 me tø am þiu je, pa na ðios ser ga mu mo ten den ci jos ir 50 70 me - tø am þiaus gru pë je, ser ga mu mo me - dia na yra apie 60 me tø. Jau nes nio am þiaus pa cien tai MAS ser ga re tai [8, 9]. Nors MAS yra pa ly gin ti re ti na vi - kai, pa cien tø ið gy ve na mu mo ro dik liai yra ga na blo gi. Pa grin di në pras tø gy - dy mo re zul ta tø prie þas tis pa vë luo ta diag no zë, kai li ga yra jau pa þen gu si, ne re tai jau yra to li mø me ta sta ziø [1]. Kaip ir dau gu ma na vi kø, MAS ne pa si - reið kia spe ci fi niais kli ni ki niais simp - to mais, ku rie pa dë tø átar ti ir nu sta ty - ti li gà anks ty vo je sta di jo je bei uþ tik - rin ti ne pa vë luo tà ir tin ka mà jos gy dy - mà. Ve ðan tis na vi ki nis au di nys pa si - reið kia ne spe ci fi niais kli ni ki niais simp to mais: skaus mu þi di nio ar pli ti - mo vie to se, nau jø da ri niø at si ra di mu, pa þeis tos vie tos ap im ties di dë ji mu. Minkð tø jø au di niø ap im ties di dë ji - mas yra daþ na pa to lo gi ja kli ni ki në je prak ti ko je ir dau ge liu at ve jø tai në ra pik ty bi nis pro ce sas, ta èiau la bai svar - bu at kreip ti dë me sá á ðiuos simp to - mus: 1) staigus minkðtøjø audiniø ap - imties didëjimas; 2) skausmo atsiradimas minkðtøjø audiniø srityje be paaiðkinamos prieþasties; 3) naujai atsiradæs darinys yra di - des nis nei 5 cm; 4) darinys yra giliai minkðtuosiuo - se au di niuo se. Pacientai, kurie skundþiasi minë - tais simptomais, turi bûti tiriami deta - liau, áta riant pik ty bi ná pro ce sà. Re - mian tis uþ sie nio ðal ti niais, pa cien - tams, kuriems pasireiðkë visi ðie keturi simp to mai, net 86 % at ve jø bu vo nu - sta ty tas pik ty bi nis da ri nys, esant trims simp to mams 81 % [10]. Remiantis uþsienio tyrimø duome - ni mis, minkð tø jø au di niø sar ko mà daþniausiai reikia atskirti nuo gerybi - niø me zen chi mi niø aug liø, izo liuo tø karcinomos metastaziø, uþdegiminiø pro ce sø, limfomos, senos hematomos [11]. Esant mi në tiems kli ni ki niams simptomams, priklausomai nuo naviko lo ka li zacijos bei dydþio, rekomen - duojamas magnetinio rezonanso tyri - mas (MRT). Átariant piktybiná procesà at lie ka ma biop si ja, ta èiau esant iki 5 cm skersmens pavirðiniam navikui biopsijà galima atlikti ið karto. Histo - logiðkai patvirtinus MAS diagnozæ, atlie ka mas kompiuterinës tomografijos (KT) tyrimas, kurio tikslas nustatyti MAS stadijà [12]. Kombinuotas pozit - ronø emisinës tomografijos bei KT ty - rimas (PET-KT) pasiþymi dideliu jaut - ru mu nu sta tant ávai riø ti pø sar ko mà, taip pat pa de da di fe ren ci juo ti ma þo bei di de lio pik ty bið ku mo sar ko mas [13]. MAS daþ niau siai kla si fi kuo ja - mos pagal TNM sistemà. Iðplitimas, histologinis tipas bei pirminë lokaliza - cija yra svarbios charakteristikos gydymo taktikai parinkti bei prognozei nustatyti. Radikali chirurgija yra pagrindi - nis efek ty vus minkð tø jø au di niø sar - ko mos gy dy mo bû das. Pri klau so mai nuo stadijos, chirurginis gydymas gali bû ti de ri na mas su ra dio te ra pi ja ar chemoterapija. Pastarasis gydymo bû - das yra svar biau sias gy dant pa cien - tus, kuriems navikai yra neoperabi - lûs. Daþniausiai pasirenkami preparatai yra doksorubicinas arba doksorubicino ir ifosfamido derinys. Pasta - ruoju metu kyla daug diskusijø dël efek ty viau sios che mo te ra pi nio gy dy - mo taktikos, nes gaunami prieðtaringi tyrimø rezultatai lyginant pacientø, gy dy tø dok so ru bi ci no mo no te ra pi ja arba doksorubicino ir ifosfamido deri - niu, ið gy ve na mu mo (OS) ir ið gy ve na - mu mo be pro gre si jos (PFS) truk mes [14, 15]. Taigi gydymo taktikà lemia naviko dydis, iðplitimas, histologinës diferenciacijos laipsnis bei pirminë lo - kalizacija. Ðiame straipsnyje apþvelgsime Vilniaus uni ver si te to li go ni nës San ta rið - kiø klinikø Hematologijos, onkologijos ir trans fu zio lo gi jos cen tro (VUL SK HOTC) patirtá, susijusià su minkðtøjø audiniø sarkomos gydymu. TYRIMO TIKSLAS Sie kë me ið ana li zuo ti vi sø VUL SK HOTC pa cien tø, ku rie bu vo gy do mi nuo minkð tø jø au di niø sar ko mos (MAS), ben drà ið gy ve na mu mà (OS), ið gy ve na mu mà be pro gre si jos (PFS) bei juos le mian èius veiks nius. Taip pat ly gi no me daþ niau siai ski ria mo chemoterapinio gydymo schemas (ifosfamido-doksorubicino derinys ir doksorubicino monoterapija) pacientams, sergantiems neoperabiliais MAS navikais. TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAI At lik ta ret ros pek ty vi 388 pa cien tø duomenø, kauptø Hematologijos stebësenos sistemoje (HESS) bei elektroninëse ligos istorijose (ELI), analizë. Visi pacientai buvo gydyti ir stebëti dël minkð tø jø au di niø sar ko mos tik VUL SK HOTC 2004 2013 me tø lai - ko tar piu. Ana li zuo jant pa cien tø li gos istorijas buvo vertinti demografiniai duomenys, pirminio naviko lokalizaci - ja, dydis, iðplitimas sritiniuose limf - maz giuo se, to li mo sios me ta sta zës (TNM), gy dy mo tak ti ka bei ðiø veiks - niø áta ka OS ir PFS. Duo me nys ap do - ro ti SPSS 19.0 bei MS Ex cel 2010 sta - tistiniais paketais. Hipotezëms tikrin - ti naudoti Fisherio, 2, ANO VA tes tai, skirstinio normalumui vertinti Sha - piro Wilko testas, reikðmingumo lyg - muo pasirinktas 0,95. TYRIMO REZULTATAI Ti ria mà jà gru pæ su da rë 161 vy ras (41,49 %) ir 227 mo te rys (58,51 %), nu - statytas ligoniø amþiaus vidurkis bu - vo 54±17 metø. Pacientø pasiskirsty - mas pagal klinikines stadijas bei pir - mi næ lo ka li za ci jà pa tei kia mas 1 ir 2 lentelëse. LABORATORINË MEDICINA 2014, t. 16, Nr. 3(63) 121
Andrius Þuèenka, Ernestas Dvinelis, Paulius Bielskis, Domantas Diglys 1 len te lë. Pacientø pasiskirstymas pagal klinikines stadijas Ta b le 1. Distribution of patients according to clinical stages Klinikinë stadija Ligoniø skaièius Santykinë dalis, % I 85 21,91 II 49 12,63 III 84 21,65 IV 101 26,03 Ne nu sta ty ta 69 17,78 2 lentelë. Pacientø pasiskirstymas pagal pirminæ lokalizacijà Ta b le 2. Distribution of patients according to primary local - ization of sarkoma Lokalizacija Santykinë dalis, % Virð ki na ma sis trak tas 31,7 Galûnës 20,62 Ret ro pe ri to ni nis tar pas 9,28 Uro ge ni ta li në sis te ma 10,57 Kvë pa vi mo sis te ma 5,15 Ki ta / ne pa tiks lin ta loka li za ci ja 22,68 3 len te lë. Bendras iðgyvenamumas (OS) Ta b le 3. Overall survival (OS) Atsiþvelgiant á klinikinæ stadijà tiriamojoje grupëje nagrinëtas bendras iðgyvenamumas (OS) p<0,0001 (3 len - telë, 1 pav.) ir iðgyvenamumas be pro - gre si jos (PFS) p<0,0001 (4 len te lë, 2 pav.). Taip pat tir tas daþ niau sias che mo - te ra pi nis gy dy mas esant ne ope ra bi - liems navikams, tai yra doksorubicino mo no te ra pi ja bei ifos fa mi do ir dok so - ru bi ci no de ri nys, ver tin ti OS p=0,227 (5 len te lë, 3 pav.) ir PFS p=0,081 (6 len te lë, 4 pav.) ro dik liai. Sta di ja OS I II III IV Pa cien tø skai èius 85 46 83 99 Me dia na 34 34,5 17 20 Ri bos 0 96 0 111 0 112 0 114 2 me tø, % 93 85 66 46 5 me tø, % 91 80 50 16 4 len te lë. be progresijos Ta b le 4. Progression free survival (PFS) Sta di ja PFS I II III IV Pa cien tø skai èius 85 46 83 99 Me dia na 34 24,5 12 10 Ri bos 0 96 0 100 1 96 0 104 2 me tø, % 89 70 46 22 5 me tø, % 88 50 30 8 5 lentelë. Daþniausio chemoterapinio gydymo palyginimas (OS) Ta b le 5. Com pa r i son of com mon ly used che mo t he r a py re g i - mens (OS) OS Gydymas Doxo Ifo + doxo Pa cien tø skai èius 16 27 Me dia na 12 9 Ri bos 2 94 1 61 Mediana (ribos), mën. 16 9 2 me tø, % 39 44 5 me tø, % 39 15 6 lentelë. Daþniausio chemoterapinio gydymo palyginimas (PFS) Ta b le 6. Com pa r i son of the com mon ly used che mo t he r a py re g i mens (PFS) PFS Gydymas Doxo Ifo + doxo Pa cien tø skai èius 16 27 Me dia na 12 9 Ri bos 2 94 1 61 Mediana (ribos), mën. 16 9 2 me tø, % 23 11 5 me tø, % 16 6 REZULTATØ APTARIMAS IR DISKUSIJA Apibendrindami gautus rezultatus ga - li me teig ti, jog jie ið es mës ati tin ka ki - tø ða liø pub li kuo ja mus duo me nis. Vy - rø ir mo te rø ser ga mu mo MAS san ty - kis remiantis uþsienio ðaltiniais yra 1:1,1 [4], 1:1,25 [16], mû sø gau tas san - ty kis 1:1,4 taip pat ro do daþ nes ná pa - plitimà moterø grupëje. Remdamiesi uþsienio literatûra [1] ir palyginæ tyri - mø iðvadas su mûsø gautais rezulta - tais, iðsiaiðkinome, jog dauguma MAS 1 pav. Bendras iðgyvenamumas (OS) Fig. 1. Overall survival (OS) 122 LABORATORINË MEDICINA 2014, t. 16, Nr. 3(63)
Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro 10 metø patirtis gydant minkðtøjø audiniø sarkomà 2 pav. be progresijos (PFS) Fig. 2. Progression free survival (PFS) 3 pav. Daþniausio chemoterapinio gydymo palyginimas, OS Fig. 3. Com pa r i son of com mon ly used che mo t he r a py, OS 4 pav. Daþniausio chemoterapinio gydymo palyginimas, PFS Fig. 4. Com pa r i son of the com mon ly used che mo t he r a py, PFS pa cien tø OS ir PFS ro dik lius nu sta të - me, kad aukðtesnë klinikinë stadija akivaizdþiai koreliavo su blogesniais ið gy ve na mu mo ro dik liais; pa na ðios tendencijos skelbiamos ir kitø uþsienio tyrimø iðvadose [16]. Palyginæ mû - sø gau tus ið gy ve na mu mo re zul ta tus su dviem populiaciniais uþsienio ðaliø tyrimais, galime teigti, jog pacientø, gy dy tø VUL SK HOTC, 2 ir 5 me tø ið - gy ve na mu mo ro dik liai yra pa na ðûs arba geresni. Pa grin di nis minkð tø jø au di niø sarkomø gydymo principas yra radi - kalus naviko paðalinimas, taip pat tai - koma adjuvantinë chemoterapija ir ra - dio te ra pi ja. Ta èiau diag no za vus pa - þengusá ir iðplitusá MAS navikà radi - kalus chirurginis gydymas tampa itin komplikuotas. Tokiu atveju pasiren - ka mas pir mos ei lës che mo te ra pi nis gydymas ifosfamido ir doksorubicino derinys (ifo-doxo) arba doksorubicino monoterapija (doxo). Ðiuo metu kyla nemaþai diskusijø dël ðiø dviejø gydy - mo taktikø efektyvumo, toksiðkumo bei pacientø iðgyvenamumo rodikliø. Uþsienio studijø duomenimis, pacien - tø, gydytø ifo-doxo arba doxo, bendro ið gy ve na mu mo bei ið gy ve na mu mo be pro gre si jos ro dik liai ne si sky rë [14]. VUL SK kli ni ki në je prak ti ko je ifodoxo paprastai buvo skiriama pacientams, kuriems buvo maþiau paþengæ ir iðplitæ navikai, tikintis, kad po radika - les nës che mo te ra pi jos at si ras tø ir efek ty ves nio chi rur gi nio gy dy mo ga li - my bë, ðis de ri nys taip pat ski ria mas siekiant sumaþinti naviko masæ bei jo su ke lia mus simp to mus. Do xo daþ - niausiai buvo skiriamas pacientams, kuriems buvo labiau iðplitæ ir neope - rabilûs MAS navikai. Palyginæ dviejø pa cien tø gru piø (gy dy tø ifo-do xo ir gy - dy tø do xo) OS ir PFS ro dik lius mes taip pat negavome reikðmingo skirtumo. Taigi ifo-doxo derinys, kuris yra radikalesnis ir buvo skiriamas santy - kinai lengvesniems atvejams gydyti, nëra pranaðesnis uþ gydymà doksoru - bicino monoterapija. Remiantis uþsienio ðaltiniø duomenimis, ifo-doxo deri - nio toksiðkumas yra gerokai didesnis ne gu do xo: ski riant su dë ti ná gy dy mà daþniau pasitaiko leukopenijos, ane - mijos, trombocitopenijos bei febrilios neutropenijos atvejø [14]. Tai galëtø bûti pagrindinë prieþastis, kodël skir - tin gø gy dy mo tak ti kø (ifo-do xo ar ba do xo) ið gy ve na mu mo ro dik liai reikð - mingai nesiskiria. Ðios iðvados leidþia diskutuoti, ar ið tiesø gydymas ifo-do - xo deriniu yra tikslingas, taèiau norint atsakyti á ðá klausimà reikëtø atlikti di des nës im ties dau gia cen trá pros - pektyvøjá ty ri mà. navikø diagnozuojami vëlyvos kliniki - nës sta di jo s (net 47,68 % na vi kø bu vo diagnozuoti 3 arba 4 klinikinës stadi - jo s). Tai ga li ma sie ti su spe ci fi niø simp to mø ne bu vi mu. Ana li zuo da mi IÐVADOS 1. Tirtoje pacientø grupëje minkðtøjø au di niø sar ko ma daþ niau sir go mo te rys ne gu vy rai. LABORATORINË MEDICINA 2014, t. 16, Nr. 3(63) 123
Andrius Þuèenka, Ernestas Dvinelis, Paulius Bielskis, Domantas Diglys 2. Rizika susirgti minkðtøjø audiniø sarkoma didëja vyresniame amþiu - je, didþiausià ligoniø dalá sudarë vy res ni nei 50 me tø am þiaus pa - cientai. 3. Tirtoje grupëje daþniausios minkð - tøjø audiniø sarkomø lokalizacijos buvo virðkinimo sistemos organai ir galûnës. 4. Be veik 50 % minkð tø jø au di niø sar ko mos at ve jø bu vo nu sta ty ta aukðtesnë klinikinë stadija (III ar - ba IV). 5. Aukðtesnë klinikinë stadija statistið kai pa ti ki mai lë më blo ges nius 2 ir 5 me tø OS ir PFS ro dik lius. 6. Api ben dri nus gau tus re zul ta tus galima teigti, jog ðiuo metu radika - les nis ifos fa mi do-dok so ru bi ci no derinys neprailgina pacientø iðgy - venamumo rodikliø, palyginti su gy dy mu dok so ru bi ci no mo no te ra - pija. Gauta: 2014 09 01 Priimta spaudai: 2014 09 29 Summary 10 YEARS EXPERIENCE OF THE HEMATOLOGY, ONCOLOGY AND TRANSFUSION MEDICINE CENTER, VILNIUS UNIVERSITY HOSPITAL SANTARISKIU KLINIKOS IN THE TREATMENT OF SOFT TISSUE SARCOMA Andrius Þuèenka, Ernestas Dvinelis, Paulius Bielskis, Domantas Diglys In tro duc tion. Soft tis sue sar co mas (STS) are rare ma lig nant tu mors. The main treat ment is rad i cal sur gery, but pa tients with in op er a ble STS are mainly treated with che mo ther apy (usu ally ifosfamide-doxorubicin (ifo-doxo) com bi - na tion or doxorubicin (doxo)). Var i ous for eign stud ies have com pared the two che mo ther apy pro to cols; how ever, the pro vided re sults are con flict ing. Ma te rial and meth ods. We con - ducted a ret ro spec tive anal y sis of 388 pa - tients clin i cal data. Dur ing the anal y sis we as sessed de mo graph ics, pri mary tu - mor lo cal iza tion, TNM clin i cal stages, the se lected treat ment strat egy and the in - flu ence of these fac tors on over all sur - vival (OS) and pro gres sion-free sur vival (PFS) rates. Results. Anal y sis group con sisted of 161 men (41.49%) and 227 women (58.51%), mean age 54±17 years. Dis tri - bution of patients according to clinical stages: I 85 (21.91%), II 49 (12.63%), III 84 (21.65%), IV 101 (26.03%), un de - fined 69 (17.78%). 2-year OS ac cord ing to clin i cal stages: I 93%, II 85%, III 66%, IV 46%, p<0.0001; 5-year OS re spec - tively: 91%, 80%, 50%, 16%, p<0.0001. 2-year PFS ac cord ing to clin i cal stages: I 89%, II 70%, III 46%, IV 22%, p<0.0001; 5-year PFS re spec tively: 88%, 50%, 30%, 8%, p<0.0001. 2-year OS ac cord ing to used che mo ther apy: doxo 39%, ifodoxo 44%; 5-year OS: doxo 39%, ifodoxo 15%, p=0.227. 2-year PFS ac cord - ing to used che mo ther apy: doxo 23%, ifo- doxo 11%; 5-year PFS: doxo 16%, ifo- doxo 6%, p=0.081. Conclusion. The larg est part of STS pa tients were el derly, women suf fered from STS more of ten than men. Al most 50% of STS cases were di ag nosed with a higher clin i cal stage. Higher clin i cal stage re sulted in sig nif i cantly worse 2 and 5 year OS and PFS rates. Sum ma - riz ing the re sults, we as sume that the cur rent rad i cal ifosfamide-doxorubicin com bi na tion does not pro long pa tients sur vival rates com pared with doxo - rubicin monotherapy. Keywords: soft tis sue sar coma, in op er a - ble STS, ifosfamide, doxorubicin, che mo - ther apy. LITERATÛRA 1. Burningham Z, Hashibe M, Spector L, Schiffman JD. The epidemiology of sar - coma. Clin i cal Sar coma Re search 2012; 2: 14. 2. Zahm SH, Fraumeni JF Jr. The ep i de - mi ol ogy of soft tis sue sar coma. Sem i - nars in On col ogy 1997; 24(5): 504 14. 3. Froehner M, Wirth MP. Etiologic fac - tors in soft tis sue sar co mas. Onkologie 2001; 24(2): 139 42. 4. Pisters PWT, Weiss M, Maki R. Softtissue sarcomas. Cancer Network; May 01, 2014. 5. Fioretti F, Tavani A, Gallus S, Negri E, Franceschi S, La Vecchia C. Men strual and re pro duc tive fac tors and risk of soft tis sue sar co mas. Can cer 2000; 88(4): 786 9. 6. Mei-Chin H, et al. Ra cial and eth nic dis par i ties in the in ci dence and trends of soft tis sue sar coma among ad o les - cents and young adults in the United States, 1995 2008. Jour nal of Ad o les - cent and Young Adult On col ogy 2013; 2(3): 89 94. 7. Mor ri son BA. Soft tis sue sar co mas of the ex trem i ties. Pro ceed ings (Baylor Uni ver sity. Med i cal Cen ter) 2003; 16(3): 285 90. 8. Corey RM, Swett K, Ward WG. Ep i de - mi ol ogy and survivorship of soft tis sue sar co mas in adults: a na tional can cer da ta base re port. Can cer Med i cine 2014; 3(5): 1404 15. 9. Gadgeel SM, et al. Pat terns of care in a pop u la tion based sam ple of soft tis sue sar coma pa tients in the United States. Can cer 2009; 115(12): 2744 54. 10. John son CJD, Pynsent PB, Grimer RJ. Clin i cal fea tures of soft tis sue sar co - mas. Ann R Coll Surg Engl 2001; 83: 203 5. 11. Leinung S, Schonfelder M, Wurl P. Dif - fer en tial di ag no sis of soft tis sue sar co - mas. Chirurg 2004; 75(12): 1159 64. 12. Holger B, et al. The di ag no sis and treat ment of soft tis sue sar co mas of the limbs. Dtsch Arztebl Int 2011; 108(3). 13. Charest M, Hickeson M, Lisbona R, Novales- Diaz JA, Derbekyan V, Turcotte RE. FDG PET/CT im ag ing in pri mary os se ous and soft tis sue sar co - mas: a ret ro spec tive re view of 212 cases. Eur J Nucl Med Mol Im ag ing 2009; 36(12): 1944 51. 14. Judson I, Verweij J, Gelderblom H, Hartmann JT, Schoffski P, et al. Doxorubicin alone ver sus in ten si fied doxorubicin plus ifosfamide for firstline treat ment of ad vanced or met a - static soft-tis sue sar coma: a ran dom - ised con trolled phase 3 trial. The Lan - cet On col ogy 2014; 15(4): 415 23. 15. Riedel RF. Sys temic ther apy for ad - vanced soft tis sue sar co mas. Can cer 2012; 118(6): 1474 85. 16. Manoel WJ, Curado MP, Fraga AC Jr, Mar tins E, Sarmento BJQ, et al. P53 la bel ing in dex as a prog nos tic fac tor in adult soft tis sue sar co mas an anal y sis of 97 pa tients. Ap plied Can cer Re - search 2010; 30(1): 210 5. 124 LABORATORINË MEDICINA 2014, t. 16, Nr. 3(63)