FIZIN NEGALI TURIN I ASMEN, DALYVAUJAN I SPORTIN JE VEIKLOJE, GYVENIMO KOKYB

FIZIN NEGALI TURIN I ASMEN, DALYVAUJAN I SPORTIN JE VEIKLOJE, GYVENIMO KOKYB Ma rius Iva naus kas, Dai va Moc ke vi ie n, J ra Vla das Vait ke vi ius, Li na Mi li nie n Šiau li uni ver si te tas, So cia li n s ge ro v s ir ne ga l s stu di j fa kul te tas vadas Socialin s integracijos sistema ne galiesiems užtikrina lygias galimybes dalyvauti kult ros, sporto ir kitose visuomen s gyvenimo srityse. Jungtini Taut ir Europos S jungos socialin politika jau prieš 30 met rekomendavo suteikti ne galiesiems lygias teises ir galimybes dalyvauti visose visuomen s gyvenimo srityse, kartu ir sportin je veikloje, ir paneig netinkam prastin ir diskriminuojam j nuostat, kad ne galieji yra ligoniai ir tik medicinos specialistai turi reglamentuoti j zin veikl. Ne galieji m s visuomen s nariai turi išskirtines zines ir psichologines ypatybes ir specialiuosius po rei kius, ku rie iš ryš k ja jiems sie kiant ly gi galimybi, pvz., dalyvauti zinio ugdymo, ne gali j sporto, rekreacin s ir buitin s zin s veiklos srityse. Speciali j poreiki vairov lemia skirtingos negali r šys ( zin s, reg jimo, klausos, intelekto ir t. t.) ir nevienodas funkcijos pažeidimo laipsnis. vairi zin s, psichologin s ir socialin s reabilitacijos, pedagogikos priemoni taikymas, tenkinant ne- gali asmen zin s veiklos poreikius, yra vienas pagrindini taikomosios zin s veiklos uždavini, skatinant ne gali j socialin integracij ir kartu mažinant j negalios apraiškas (Adomaitien, 2003a). Anot Mikelkevi i t s (2002), ge ri nant ne gali asmen gyvenimo kokyb bei j socialin integracij, ypa daug d mesio skiriama taikomajai zinei veiklai, ga lin iai maksimaliai padidinti min t asmen nepriklausomyb s potencial bei teigiam sav s vertinim. Tod l neatsitiktinai daugelyje išsivys iusi šali ne gal s asmenys vis labiau traukiami vairi taikom j zin, sportin bei kit rekreacin veikl. Pa sak K. Sku o (2003a, b), tai ko mo ji zin veikla vie na iš s k mingos ne gali j socialin s integracijos visuomen veiksni. Ne gali j rekreacinio ir varžybinio sporto raida yra svarbus j gy ve ni mo kokyb s, zin s, psichologin s ir socialin s gerov s gerinimo veiksnys (Samsonien ir kt., 2008; Campbell, Jo nes, 2002). Ta iau nepaisant ne gali j integracijos skatinimo ir tai reglamentuojan i sta ty m, dar daug ne- ga li j yra seg re guo ti ir tu ri men kas ga li my bes dalyvauti visuomen je ir jos veikloje. Statistiniai duome nys ro do, kad vien tik Eu ro po je yra apie 10 proc. ne ga li j. Ne ga li j emo ci nei ir so cialinei gerovei sportas ir zin veikla ypa reikšmingi. Socialines, ne gali j integravimosi visuomen je problemas, j priežastis ir kli tis nagrin ja daugelis pasaulio, žinoma, ir Lietuvos mokslinink (Adomaitien, 2007; Gu do nis, 2000; Ruš kus, 2002; Sher rill, C., 1998 ir kt.). K. Sku as (2003a) ty r, ar tai ko mo sios zin s veiklos ir sporto pratybos gali pagerinti ziškai ne gali j gy ve ni mo ko ky b. Au to rius zi n veik l trak ta vo kaip prie mo n bio so cia li niams g džiams pa ge rin ti neatskleisdamas sporto takos psichosocialin ms funkcijoms. S. Samsonien s ir kt. (2008) atliktame ne gali j socializacijos taikom ja zine veikla tyrime siekta nustatyti organizmo funkcij sutrikimo tak ne gali j socializacijai. Autoriai taip pat orientavosi ne gali j biosocialines funkcijas. Tyrim, skirt ne gali j socializacijos problemoms, pastaruoju metu atlikta nemažai. Ta iau stokojama darb, kuriuose b t analizuojamas taikomosios zin s ir sportin s veiklos poveikis jud jimo negali turintiems asmenims psichosocialini funkcij as pek tu. Sie kiant spr s ti ne gali asmen socializacijos problemas, nepakanka konstatuoti fakt, kad ne galieji vis dar yra segreguota visuomen s dalis. Tiriam problem apib dina esminis klausimas koki tak sportin veikla daro žmoni su zine negalia gyvenimo kokybei. Svarbu palyginti sportuojan- i ir nesportuojan i zin negali turin i asmen gyvenimo kokyb s rodiklius, identi kuoti, koki tak zin veikla turi min tiems asmenims. Toks sportuojan i ir ne sportuojan i asmen, turin i zin negali, gyvenimo kokyb s palyginimo tyrimas nors iš dalies užpildyt žini ir informacijos apie ne gali j zin veikl, poži r savo negali, pasitenkinim gy ve ni mu ir pan. sto k, leis t at skleis ti es mi nius taikomosios zin s veiklos poveikio gyvenimo kokybei ypatumus. Tyrimo objektas zin negali turin i asmen, dalyvaujan i ir ne da ly vau jan i taikomojoje zin je veikloje, gyvenimo kokyb s charakteristika. Gyvenimo kokybei vertinti, buvo pasirinkti šie priklausomi kintamieji: zinio aktyvumo, pasitenkinimo gy ve ni mu ir po ži rio sa vo ne ga li ro dik liai. Tyrimo tikslas nustatyti ir vertinti taikomosios zin s veiklos poveikio ypatumus zin negali turin i asmen gyvenimo kokybei gerinti. Tyrimo organizavimas ir metodika Tyrime dalyvavo 111 jud jimo negali turin- i vairaus amžiaus (14 77 m.) asmen. Tyrimo im iai sudaryti taikyta atsitiktin tikslin atranka. Pagrindiniai tyrimo dalyvi atrankos kriterijai zin negalia, respondentai, judantys tik su vežim liu. 103

ISSN 1648-8776 JAUN J MOKSLININK DARBAI. Nr. 4 (29). 2010 Apklausa atlikta Šiauli miesto ne gali j sporto klube Entuziastas, Šiauliuose vykusioje Šiauli apskrities žmoni su negalia sporto švent je ir Lietuvos Paraplegik asociacijos landšafto terapijos ir rekreacijos centre Moncišk se. Siekdami išsiaiškinti taikomosios zin s veiklos poveikio ypatumus zin negali turin i as men gyvenimo kokybei gerinti, respondentus suskirst me dvi gru pes: 1. Respondent grup sportuojan i [67 (60,4 %)] sudar asmenys, dalyvaujantys vairaus lygio taikomojoje sportin je veikloje: vieni j organizuotai ir sistemingai treniruojasi ir dalyvauja klubo varžybose, atstovauja klubui šalies ne gali j sporto renginiuose, kiti atstovauja savo sporto klubui, bet sportuoja neaktyviai arba rekreaciniais tikslais, sportuoja nereguliariai, labiau užsiima sportu, kaip rekreacine laisvalaikio praleidimo forma. 2. Respondent grup nesportuojan i [44 (39,6 %)] sudar asmenys, visiškai nedalyvaujantys jokio lygio taikomojoje zin je veikloje. 1 lentel. Tyrimo instrumento blokai 104 Empiriniam tyrimui atlikti pasirinktas kiekybi nis an ke ti n s ap klau sos me to das. Klau si my nas sa vo tu ri niu ir struk t ra orientuotas zin negali turin i asmen nuomon s apie gyvenimo kokyb matavim. Diagnostin klausimyno dal sudaro 84 teiginiai, kurie, savo ruožtu, suskirstyti atskirus blokus, tu rin ius vidin strukt r ir skirtus informacijai, reikalingai atsakyti tyrimo probleminius klausimus, rinkti. Tyrimo duomenys apibendrinti aprašomosios statistikos metodais (procent, vidurki ir dažni analiz ), skirtumo statistiniam reikšmingumui tikrinti taikomi neparametriniai kriterijai ( 2, Mann-Whitney U testas), pasirinktas statistinio reikšmingumo (p < 0,05) slenks tis. Em pi ri niai duo me nys ap do ro ti SPSS 11.0 ir Microsoft Excel kompiuterin mis programomis. Labai svarbus anketos bruožas klausimai buvo orientuoti ne tik esamos b kl s vertinim, ta iau ir po rei kius, ki taip ta riant, po ky i b tinyb, kryptingum (1 lentel ). Diagnostinis blokas Diagnostiniai konstruktai Demogra niai klausimai Blok sudaro 10 klausim, atsakymais nurodant lyt, amži, šeimynin pad t, gyvenam j viet, užimtum, pajamas ir išsilavinim Blok sudaro 6 klausimai: šio anketos bloko paskirtis išsiaiškinti respondent zin paj gum Fizinis aktyvumas (treniruo i dažnum, kultivuojamas sporto šakas, sporto staž ir sportinius pasieki- mus) Pasitenkinimas gyvenimu Šio bloko 18 klausim siekta ištirti respondent psichoemocin b sen ir tamp sukelian- ius veiks nius Po ži ris sa vo ne ga li Blo ko (28 klau si mai) tiks las iš si aiš kin ti res pon den t sa vo ne ga lios su vo ki m Socialiniai agentai Šio blo ko (6 klau si mai) pa skir tis iš si aiš kin ti, kas ap klau sos da ly viams su tei k ver tin giausios in formacijos apie socializacijos formas, b dus Blo k su da ro 16 klau si m, ku rie skir ti in for ma ci jai kiek res pon den tai ži no apie ne gali j Sportas Tavo gyvenime spor to ša kas, prie žas tis, d l ku ri ne si ryž ta pra d ti spor tuo ti, ar juos ten ki na ne gali j sporto pro pa ga vi mas per ži niask lai dos prie mo nes rink ti 80 70 60 50 40 30 20 10 0 26,8 Vyrai 73,2 62,5 Tyrimo rezultat analiz Iš vis tyrime dalyvavusi respondent 60,4 % dalyvavo taikomojoje sportin je veikloje. Kiek ma žiau nei pu s vi s res pon den t (39,6 %) teig ne spor tuo jan tys. Tarp vy r bu vo 73,2 % spor tuojan i ir 26,8 % neužsiimin jo jokia taikom ja sportine ar zine veikla (1 pav.). Sportuojan i tyrimo dalyvi buvo mažiau (37 %). 37,5 Moterys Nesportuojantys Sportuojantys 1 pav. Respondent pasiskirstymas pagal lyt (proc.) Ty ri mo da ly vi am žius nuo 14 m. iki 77 m. Daugiausia (N = 37) buvo vidutinio (25 35 m.) amžiaus respondent. Tarp tiriam j buvo 9 senyvo (58 ir daugiau met ) amžiaus respondentai (2 pav.).

SOCIALINIAI MOKSLAI. VADYBA, EKONOMIKA Kaip tik tasi, aktyviausi sporte buvo (14 24 m.) pa aug liai ir jau nuo liai, net 91,3 % šio am žiaus tarpsnio respondent sportuoja. Nemažai sportuojan- i (net 70 %) bu vo vi du ti nio bei pa gy ve nu sio (36 46 m.) amžiaus. Nustatyta, kad vyresnio (47 57 m.) ir se ny vo (58 m. ir dau giau) am žiaus res pon den tai spor tuo ja re tai. Iš 47 57 me t am žiaus tarps nio sportuo ja 33,3 %, o iš se ny vo am žiaus res pon den t tik 22,2 %. Galima daryti prielaid, kad taikomoji zin ir sportin veikla nepakankamai panaudojama gerontologijoje. 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 91,3 51,4 70 33,3 22,2 14 24 m. 25 35 m. 36 46 m. 47 57 m. 58 ir daugiau m. 2 pav. Sportuojan i respondent pasiskirstymas pagal amži (proc.) 30 25 20 15 10 5 0 27,3 22,4 19,4 16,4 16,4 18,2 18,2 14,9 15,9 10,4 11,4 9,1 Sportuojantys (N = 67) Nesportuojantys (N = 44) Pagrindinis Profesinis Aukštasis universitetinis Respondent sklaida pagal išsilavinim pateik ta 3 pav. 28,6 % vi s res pondent tur jo aukšt j uni ver si te ti n iš si la vi ni m, iš ku ri 9,8 % bu vo bai g magistro studijas. Abiej grupi respondent išsilavini mo ly gis bu vo pa na šus (p < 0,05). 16,2 % ne gali j tur jo tik pagrindin išsilavinim vis j negalia yra gim ta. Vidurinis Aukštasis neuniversitetinis Magistrant ra 3 pav. Respondent pasiskirstymas pagal išsilavinim (proc.) Iš vis tyrime dalyvavusi sportuojan i respon den t (4 pav.) be veik tre da lis (30,4 %) krep šininkai. Kiek mažiau buvo individuali sporto šak atstov, toki kaip: plaukik (17,7 %), lengvaatle i (13,9 %) ir sunkiaatle i (11,4 %). Nors mankš tos taka socializacijai abejotina, ta iau, manoma, kad reguliari mankšta gali pagerinti psicho zin b kl. Vadovaujantis tokia nuostata, prie šio klausimo atsakym buvo prijungta ir informacija ir apie dalyvavim kineziterapijos užsi mimuose (mankšta). Nustatyta, kad reguliariai makštinasi 7,6 % respondent. Šachmatininkai bei šaškininkai sudar 7,6 % vis tyrimo dalyvi. Mažiausi sportuojan i ne gali j dal sudar šauliai (2,5 %), bo ios žaid jai (1,3 %) ir ne gal s tinklininkai (1,3 %). Bo ia S din i j tinklinis Šaudymas Aerobika Mankšta Šachmatai / šašk s Sunkioji atletika Lengvoji atletika Plaukimas Vežim li krepšinis 1,3 1,3 2,5 6,3 7,6 7,6 11,4 13,9 17,7 30,4 0 5 10 15 20 25 30 35 4 pav. Sportuojan i respondent kultivuojamos sporto šakos (proc.) 105

ISSN 1648-8776 JAUN J MOKSLININK DARBAI. Nr. 4 (29). 2010 Tyrimo rezultatai parod, kad dau gumos sportuojan i ne gali j tamp sukelian i veiks ni rodik liai bu vo ma žes ni nei ne spor tuo jan i ne gali j (5 pav.). Sportuojantys ne ga lie ji kur kas ma žiau (p = 0,015) priklausomi nuo aplinkini, juos kur kas re iau var gi no stre sas (p = 0,019) ar ki ti ne ga la vi mai (p = 0,03). Statistiškai reikšmingai skyr si sportuojan i ir ne spor tuo jan i tampa, pasireiškianti asmeniniuose santykiuose (p = 0,037). Nesportuojantys res pon den tai daž niau tei g, kad drau gai jiems sukelia tamp (p = 0,04). tampos lygis tyrimuose ver tin tas ba lais nuo 1 iki 4. * p skirtumo statistinis reikšmingumas. Pasirinktas statistinio reikšmingumo slenks tis: p < 0,05. Dažnas pasimetimo jausmas * Savo veiklos beprasmiškumo jausmas * Geb jimas susivaldyti * Tiksl tur jimas Pasitenkinimas kasdienine savo veikla Dažnos blogos mintys Jausmas, kad su tavimi elgiamasi neteisingai 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 Sportuojantys Nesportuojantys 5 pav. Sportuojan i ir nesportuojan i ne gali j psichin sveikata (balais) Sportuojan i ir nesportuojan i zin negali tu rin i asmen pasitenkinimo gyvenimu ypatum tyrimas atskleid, kad pirmieji palankiau vertina savo psichin sveikat nei antrieji (2 lentel ). Fiziškai aktyvius tyrimo dalyvius daug re iau (p = 0,006) kan ki na pa si me ti mo ar veik los be pras miš ku mo jaus mas (p = 0,044). Be to, mi n ti as me nys geriau (p = 0,047) nei nesportuojantys ne galieji geba susivaldyti. Be to, sportuojan i j tamp sukelian i veiksni rodikliai buvo žemesni (p < 0,05) nei nesportuojan i j. Taigi, galima teigti, kad sportuojantys zin negali turintys respondentai jau ia di desn pa si ten ki ni m gy ve ni mu nei ne spor tuo jan tys. 2 lentel. tamp sukeliantys veiksniai( balais) tamp sukeliantys veiksniai Nesportuojantys Sportuojantys P* Gyvenimo s lygos 2,9 3,0 0,909 Finansin s problemos 2,9 2,9 0,855 Neigiamas aplinkini poži ris 3,1 3,2 0,245 Aplinkos ir b sto pritaikymas 2,7 2,7 0,973 Šeimynin s problemos 3,1 3,3 0,109 Asmenini santyki problemos 3,0 3,4 0,037 Draugai 3,3 3,5 0,040 Negalavimai 2,7 3,1 0,030 Užimtumo ir sidarbinimo problemos 3,2 3,0 0,198 Stresai apskritai 2,8 3,1 0,019 Priklausomyb nuo aplinkini 2,6 3,1 0,015 Kur kas daugiau (p = 0,005) nesportuojan i j nei spor tuo jan i j ne ga li j tei g, kad jie jau- iasi išties ligoti (ne gal s) ir kad nieko nesugeb t nuveikti, net jeigu jiems b t sudarytos visos palankios s lygos (6 pav.). Aiškinantis sportuojan i ir nesportuojan i res pon den t po ži rio sa vo ne gali ypatumus, klausta dalyvi, kas jiems trukdo pasijusti kitokiu žmogumi. Tiek sportuojantys, tiek nesportuojantys ne galieji, didžiausia kli timi nurod nepritaikyt aplink, nesudaryt galimyb naudotis viešuoju trans por tu bei ne pri ei na m dar bi n ap lin k. Ne pri einamas mokslas tur jo mažiausi neigiam reikšm ti ria m j po ži riui sa vo ne ga li. Sportuojantys ir nesportuojantys skirtingai vertino tik vien aspekt, trukdant pasijusti pilnaver iu žmogumi: nesudarytos galimyb s naudotis 106

SOCIALINIAI MOKSLAI. VADYBA, EKONOMIKA trans por tu. Kur kas (p = 0,044) daž niau š truk d min jo nesportuojantys ne galieji. Reikia manyti, kad sportuojantys ne galieji dažniau vairuoja nuosav automobil arba jie lengviau veikia kli tis, lipdami ir iš lip da mi iš vie šo jo trans por to. Gali daug k nuveikti * Stengiasi apie tai negalvoti Negalia laikina 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 Sportuojantys Nesportuojantys 6 pav. Spor tuo jan i ir ne sportuojan i ne ga li j po ži rio sa vo ne ga li ro dik liai (ba lais) Respondent paži riui savo negali atskleisti teirautasi, kokios b dingos reakcijos apima susid rus su neigiamu poži riu ne gal asmen. Paaišk jo, kad nesportuojantys ne ga lie ji šiek tiek (p sta tistiškai nereikšmingas) agresyviau nei sportuojantys reaguoja praeivi žvilgsnius gatv je. Sportuojantys respondentai teig, kad dažniausiai stengiasi tai nekreipti jokio d mesio (3 lentel ). 3 lentel. Re ak ci ja su si d rus su ap lin ki ni nei gia mu po ži riu ne ga l as me n (ba lais) Reakcija susid rus su aplinkini vertinimo neigiamu poži riu vidurkis Nesportuojantys Sportuojantys P* Elgiasi agresyviai 1,7 1,9 1,6 0,314 Stengiasi tai nekreipti d mesio 3,2 3,1 3,2 0,565 Stengiasi neparodyti susikaupusio pyk io 2,8 2,8 2,8 0,917 Tyrimo rezultatai parod, kad tiek sportuojantys, tiek nesportuojantys ne galieji labiausiai nor t bendrauti su galiaisiais ir su ne galiaisiais žmon mis (4 lentel ). Bendrauti skirting negali grup je respondentai panoro mažiausiai. Kur kas dažniau (p = 0,049) sportuojantys nei nesportuojantys ne galieji nori bendrauti atskiroje ne gali j grup je su asmenimis, turin iais to ki pat ne ga li, kaip ir j. 4 lentel. Asmen grup s, su kuriomis ziš kai ne ga l s b t lin k ben drau ti (ba lais) Asmen grup s vertinimo vidurkis Nesportuojantys Sportuojantys P* Ne galieji 3,5 3,3 3,5 0,225 galieji 3,4 3,2 3,5 0,139 Ne gali j grup kartu su galiaisiais 3,3 3,2 3,4 0,304 Atskira ne gali j grup, kur visi asmenys turi 3,0 2,7 3,1 0,049 toki pa i negali Atskira ne gali j grup, kur asmenys turi skirtingas negalias 2,6 2,5 2,8 0,189 Veiksni, l musi apsisprendim sportuoti, ty ri mo duo me nys (7 pav.) pa ro d, kad dau ge lis (35,9 %) respondent nori praleisti laisvalaik su kitais ne galiais draugais treniruo i me tu. 19,8 % teig, kad juos paskatino kiti sportuojantys ne gal s drau gai. Per ga li troš ki mas (15,3 %) taip pat bu vo svarbus, motyvuojantis sportuoti veiksnys. Kaip mažiausiai skatinant veiksn respondentai nurod gar si spor ti nin k pa vyz d (7,6 %) bei mo ky to jus (9,2 %). Tai gi, ty ri mo me tu pa aiš k jo, kad mo kykloje suformuota motyvacija sportuoti asmen lydi vis gyvenim, net ir patyrus stuburo traum. Kaip svar biau si veiks n, l mu s res pon den t da ly va vi m sportin je arba zin je veikloje, patys ne galieji vardijo nor praleisti laisvalaik su draugais. 107

ISSN 1648-8776 JAUN J MOKSLININK DARBAI. Nr. 4 (29). 2010 Garsi sportinink pavyzdys Mokytojai 7,6 9,2 T vai Noras nugal ti Ne gali j draug pavyzdys 12,2 15,3 19,8 Praleisti laisvalaik su draugais 35,9 0 5 10 15 20 25 30 35 40 7 pav. Veiksniai, paskatin ne galiuosius sitraukti sport (proc.) Pagrindin s kli tys, trukdan ios ne galiesiems dalyvauti sportin je veikloje, nurodytos 5 lente l je. Iš ty ri mo pa aiš k jo, kad be veik vi sas an ketoje iš var dy tas kli tis spor tuo jan tys ir ne spor tuo jan tys ver ti no skir tin gai. si trauk ti tai ko m j spor ti n ar zin veikl nesportuojantiems ne galiesiems labiausiai trukd sportavimo prasm s suvokimo stoka, nepakankamas sportinink nansavimas, informacijos apie ne gali j sport tr kumas. Nesportuojantieji nurod, kad viena svarbiausi kli i, trukdan i sportuoti, nepasitik jimas savo j gomis. Sportuojantys respondentai kaip svarbiausi kli t, trukdan- i t s ti spor ti n kar je r, nu ro d ne pa kan ka m ne- gali j sportinink nansavim. Pažym tina, kad sportuojantiems ne galiesiems visiškai netrukdo j savimotyvacijos stoka, artim j palaikymo stygius, be to, jie puikiai suvokia teikiam sporto naud. Reikšmingumo lygis vertintas balais: 1 nereikšminga kli tis, 5 la bai reikš minga kli tis. 5 lentel. Kli tys truk dan ios, ne ga lie siems pra d ti ar ba t s ti spor ti n veik l (ba lais) Kli tys Nesportuojantys Sportuojantys P* Nepritaikyta sporto baz 2,8 2,4 0,001 Sporto inventoriaus tr kumas 3,5 2,6 0,000 Artim j palaikymo stoka 3,3 1,7 0,000 Savimotyvacijos stoka 2,8 1,4 0,000 Nepasitik jimas savo j gomis 3,8 2,9 0,000 Sporto naudos nesuvokimas 3,9 2,3 0,000 Finansin s paramos stoka 3,8 3,8 0,753 Informacijos apie ne gali j sport stoka 3,8 3,3 0,096 Tyrimas atskleid, kad sportuojantys ne galieji gana retai turi galimybi sportuoti drauge su galiaisiais (8 pav.). Tik 13,4 % vis apklausoje dalyvavusi sportuojan i ne gali j turi toki galimyb, iš j tik 22,4 % nurod toki galimyb turintys gana dažnai. Dauguma apklaust j (40,3 %) kartu su galiaisiais spor tuo ja tik kar tais, o da lis (23,9 %) ne gali j teig, kad niekada nesportuoja kartu su galiaisiais. Ankstesnis tyrimas (Sku as, 2003a) pa ro d, kad ne- galieji pageidaut, jog j sport (ypa rekreacinio lygmens) sijungt ir gal s asmenys. Visada turi Dažnai turi Tokios galimyb s neturi Turi tik kartais 13,4 22,4 23,9 40 0 10 20 30 40 50 8 pav. Fizin negali turin i sportinink galimyb sportuoti kartu su galiaisiais sportininkais (proc.) Nors dažnai akcentuojama taikomosios zin s veiklos nauda zin negali turin i asmen biosocialin ms funkcijoms, akivaizdu, kad min ta veikla turi teigiamos takos ir ne ga li j psi cho so cia li n ms funkcijoms. Išvados 1. Sportuojan i su zine negalia turin i asmen yra tre daliu daugiau nei nesportuojan i. Po puliariausia sporto šaka tarp ne gali j yra krepši- 108

SOCIALINIAI MOKSLAI. VADYBA, EKONOMIKA nis. Ši spor to ša k nu ro d apie 30 % spor tuo jan- i respondent. 2. Sportuojantys zin negali turintys respondentai jau ia didesn pasitenkinim gyvenimu nei nesportuojantys. Fiziškai aktyv s respondentai palankiau vertina savo psichin sveikat, be to, sportuojan i apklaust j tamp sukelian i veiksni rodikliai žemesni nei nesportuojan i. 3. Sportuojan i ne gali j poži ris savo ne gali kur kas palankesnis nei nesportuojan i. Fizine veikla užsiimantys ne galieji link labiau pasitik ti sa vo j go mis net ir tuo met, kai jiems ne sudarytos palankios s lygos. Tuo tarpu nesportuojantiems respondentams nepritaikyta aplinka dažniau trukdo pasijusti pilnaver iais žmo n mis. 4. Abi respondent grup s svarbiausiu socializacijos agentu vardijo kit ne gal žmog. 5. Kaip svarbiausi veiksn, l mus respondent dalyvavim sportin je arba zin je veikloje, patys ne galieji vardijo nor praleisti laisvalaik su draugais. Pagrindin ne sitraukimo taikom j zin veikl priežastis sporto prasm s / naudos suvokimo stoka. Literat ra 1. Adamonien R., 2003a, Ne gali j sociologijos pagrindai. R. Adomaitien (Red.). Taikomoji ne gali j zin veikla. P. 130 176. Kau nas: Lie tuvos k no kult ros akademija. 2. Ado mai tie n R., 2007, Ne ga li j so cio lo gi jos pagrindai: negali modeliai, socialin integracija. R. Adomaitien (Red.). Projektas Pedagog kvali - kacijos k limas darbui su vairias negalias turin iais mokiniais bendrojo lavinimo mokyklose, Metodin medžiaga. Kaunas: Lietuvos k no kult ros akademija. P. 5 28. 3. Camp bell E., Jo nes G., 2002, Cog nitive. Appraisal of Sources of Stress Experienced by Elite Male Wheelchair Bas ket ball Pla y ers. Adapted Physical Activity Quarterly. Nr. 19 (1). P. 100 108. 4. Gudonis V., 2000, Poži ris ne gal žmog antikos epochoje. Ne galusis ugdytinis švietimo sistemos kaitos kon teks te. Šiau liai: Šiau li uni ver si te to lei dyk la. 5. Mikelkevi i t J., 2002, Taikomosios zin s veiklos poveikis nežymiai protiškai atsilikusi paaugli sav s vertinimui ir kompetencijos suvokimui (Nepublikuota edukologijos daktaro disertacija, Lietuvos k no kult ros akademija, 2002). 6. Ruš kus J., 2002, Negal s fenomenas. Šiau liai: Šiauli universiteto leidykla. 7. Sam so nie n L., Ado mai tie n R., Kri vi i t J., Jankauskien K., Jurkštien V., K velaitis, 2008, Ne gali j socializacija taikomojoje zin je veikloje. Medicina. Nr. 44 (11). P. 877 884. 8. Sher rill C., 1998, Adapted physical activity, recreation and sport; crossdisciplinary and li fes pan (5 ed.). Bos ton, MA: WCB Mc Crawl-Hill. 9. Sku as K., 2003a, Taikomosios zin s ir sportin s veiklos vaidmuo ziškai ne gali j socializacijoje (Nepublikuota edukologijos daktaro disertacija, Šiauli universitetas, 2003). 10. Sku as K., 2003b, Ne gali j taikomosios zin s veiklos (TFV) teorija, metodika ir organizavimas R. Adomaitien (Red.). Taikomoji ne gali j zin veikla. Kaunas: Lietuvos k no kult ros akademija. QUALITY OF LIFE OF PERSONS WITH PHYSICAL DISABILITY WHO ARE INVOLVED IN SPORTS ACTIVITIES Ma rius Iva naus kas, Dai va Moc ke vi ien, J ra Vladas Vaitkevi ius, Lina Mili nien Summary The analysis of socialization concept among persons having physical disability has been carried out in this work, in which the problems of the involvement of persons with physical disability into the applied physical activities have been identi ed, and the in uence of applied physical activities on the quality of life of the disabled has been revealed in the theoretical aspect. Using the method of questionnaire survey the research has been carried out, where the main aim was to compare the indexes of life quality of the disabled who were involved in sports activities to the indexes of those who were not. 111 persons who have movement disability have participated in this research. In the empirical part of this work the in uence of the applied physical and sports activities on the disabled persons in the aspect of psychosocial functions has been analyzed. The main ndings of the empirical research are the following. Respondents having the physical disability and involved in the sports activities feel higher satisfaction with their life than those who are not. Physically active respondents evaluate their mental health more favourably; moreover, the indices of stress-causing factors are lower among those who are involved in sports activities in comparison to those who are not. The approach of the disabled involved in sports activities towards their disability is visibly more favourable than of those who are not. The disabled involved in physical and sports activities are more self-con dent, even in situations with unfavourable conditions. The hypothesis that quality of life of persons with physical disability and their approach to their disability is better among the disabled who are involved in sports activities in comparison to those who are not, was con rmed. Keywords: indices of bio-social skills, physical capability, sports activities among the disabled, disability, the disabled, indices of psychosocial health, socialization, applied physical activities. 109

ISSN 1648-8776 JAUN J MOKSLININK DARBAI. Nr. 4 (29). 2010 FIZIN NEGALI TURIN I ASMEN, DALYVAUJAN I SPORTIN JE VEIKLOJE, GYVENIMO KOKYB Ma rius Iva naus kas, Dai va Moc ke vi ien, J ra Vladas Vaitkevi ius, Lina Mili nien Santrauka Straipsnyje pateikiamos ne gali j sitraukimo taikom j zin veikl problemos, zinio aktyvumo, pasitenkinimo gyvenimu ir poži rio savo negali rodikliai. Tyrime buvo lyginami sportuojan i ir nesportuojan i ziškai ne gali as me n gy ve ni mo ko ky b s ro dik liai. Ty ri me da ly va vo 111 ju d ji mo ne ga li tu rin i asmen, patyrusi stuburo smegen traumas. Anketin s apklausos rezultatai parod, kad sportuojantys zin negali turintys respondentai jau ia didesn pasitenki ni m gy ve ni mu, pa lan kiau ver ti na sa vo psi chi n svei ka t nei ne spor tuo jan tys. Spor tuo jan i ne ga li j po ži ris sa vo ne ga li, kur kas pa lan kes nis nei ne spor tuo jan i. Fi zi ne bei spor ti ne veik la už si i man tys ne galieji link labiau pasitik ti sa vo j go mis net ir tuo met, kai jiems ne su da ry tos pa lan kios s ly gos. Tuo tar pu ne spor tuo jan tiems res pon den tams ne pritaikyta aplinka labiau pabr žia, primena negali. Dalyvaujan i sportin je veikloje pasitenkinimo gyvenimu ir poži rio sa vo ne ga li ro dik liai yra ge res ni nei ne da ly vau jan i ne gali j. Prasminiai žodžiai: biosocialini g dži rodikliai, zinis paj gumas, ne gali j sportas, ne galumas, ne galusis, psichosocialin s sveikatos rodikliai, socializacija, taikomoji zin veikla. teikta 2010-09-29 110