PSO Lietuvoje, Lietuva - PSO Lietuva jau 18 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) narė Doc. dr. Robertas Petkevičius PSO biuro Lietuvoje vadovas, PSO atstovas Lietuvoje
PSO daugiau 60 metų PSO įkūrė 61 valstybė 1948.04.07, siekdamos gerinti pasaulio gyventojų sveikatą Šiuo metu PSO yra 193 valstybės tikrosios narės ir 2 asocijuotos, 6 regioniniai biurai PSO yra specializuota agentūra Jungtinių Tautų Chartijoje PSO Europos regiono biure šiuo metu yra 53 narės PSO metinis reguliarus biudţetas yra apie $850 mil., jo 90% sumoka 25 valstybės, daugiau milijardo surenkama ekstrabiudţetinių fondų. Viso virš 3 milijardų $.
PSO misija yra globali ir nekintanti,,pso misija yra siekti visų pasaulio ţmonių įmanomai aukščiausiojo sveikatos lygio PSO Konstitucija
Sveikata yra daugiau negu fizinė būklė,,sveikata yra visiška fizinė, psichikos ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ir negalios nebuvimas PSO Konstitucija
PSO pagrindinės funkcijos Pagrindinės PSO funkcijos: Koordinuoti pasaulinę veiklą sveikatos labui, nustatyti jos kryptis Globalių sveikatos standartų nustatymas ir įdiegimas Bendradarbiavimas su valstybėmis, stiprinant nacionalines sveikatos programas Tinkamų sveikatos technologijų, informacijos, standartų, rekomendacijų nuolatinis vystymas Pasaulinių krizių valdymas
Diagnostiniai paketai išsiųsti į 138 valstybes ( 31 liepos 2009)
PSO dovanotas vakcinas išplatino regionams Region Eligible countries Millions to vaccinate Africa 44 75.02 Americas 10 7.59 Europe 8 11.55 Eastern Mediterranean 7 26.29 South-east Asia 9 55.66 Western Pacific 17 23.76 Totals 95 199.87
PSO Lietuvos bendradarbiavimo prioritetai 2008-2013 metams Sveikatos sistemos stiprinimas Neuţkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė Aplinkos sveikata Uţkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė (ŢIV/AIDS, TB ir kt.)
PSO ir Lietuvos bendradarbiavimo prioritetai 2010-2011 metais Sveikatos sistema ir sveikatos politikos stiprinimas Lėtinės neuţkrečiamosios ligos Psichikos sveikata Alkoholio kontrolė Traumų ir suţeidimų profilaktika AIDS/TB profilaktika Aplinkos sveikata
Visuomenės sveikata Suprantama, apibrėţiama ir remiama nevienodai ne tik Lietuvoje, Keičiasi pati visuomenė, Vyksta globalizacija, Kinta problemos ir sveikatos politika, Vystosi IR BRANGSTA visuomenės sveikatos prieţiūra, naujos technologijos, naujos ligos ir t.t. Kinta klimatas, Per pastaruosius dešimtmečius visuomenės sveikatos ribos nuolat plėtėsi.
IŠSIVYSČIUSIOS ŠALYS 15 SVARBIAUSIŲ PRIEŢASČIŲ SĄLYGOTOS MIRTYS Kraujotakos s.ligos Piktybiniai navikai Traumos Kvėpavimo s.ligos Virškinimo s.ligos Kvėpavimo infekcijos Nervų ir psichinės ligos Cukrinis diabetas Urogenitalinės s.ligos Perinatalinės sąlygos Tuberkuliozė Endokrininės s.ligos Kiti navikai 98% visų mirčių sąlygotos 15 svarbiausių prieţasčių Įgimti sklaidos trūkumai Atraminės s.ligos World Health Organization 0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 Mirčių skaičius (tūkst. )
Jaunystė ir depresija Keturi procentai 12 17 metų ir devyni 19 metų jaunuolių kenčia nuo depresijos. Tai vienas labiausiai paplitusių sveikatos sutrikimų su plataus masto pasekmėmis.
PAGRINDINĖS PROBLEMOS Nepilnai išnaudojamos asmens sveikatos sektoriaus galimybės visuomenės sveikatos problemoms spręsti. Nuolat teikiamas funkcinis ir ekonominis prioritetas asmens sveikatos priežiūrai. Nepakankamas tarpsektorinis ir tarpžinybinis bendradarbiavimas visuomenės sveikatos priežiūros srityje. Neaiškiai apibrėžta regioninė ir savivaldybių vykdoma visuomenės sveikatos politika. Regioniniame ir savivaldybių lygmenyse praktiškai nekoordinuojamas visuomenės sveikatos privalomųjų programų rengimas ir jų prioritetų nustatymas. Nesuformuoti savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros savarankiški biudžetai ir nenustatyti valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų planavimo visuomenės sveikatos priežiūrai finansuoti kriterijai. Nepakankamai finansuojamos valstybinės visuomenės sveikatos programos.
PAGRiNDINIAI SVEIKATOS VEIKSNIAI
Veronos trikampis, PSO SVEIKATOS APSAUGA SOCIALINĖ APSAUGA EKONOMIKA Trikampio kampuose ekonomika, socialinė apsauga ir sveikatos apsauga
Pagrindiniai ligų rizikos faktoriai Didelis mirtingumas Besivystančios šalys Mažas mirtingumas Besivystančios šalys Išsivysčiusios šalys 1 Mažas svoris Alkoholis Tabakas 2 Nesaugus seksas Kraujo spaudimas Kraujo spaudimas 3 Užterštas vanduo Tabakas Alkoholis 4 Oro užterštumas Mažas svoris Cholesterolis 5 Cinko trūkumas Kūno masės indeksas Kūno masės indeksas 6 Geležies trūkumas Cholesterolis Mažai vaisių ir daržovių 7 Vitamino A trūkumas Mažai vaisių ir daržovių Mažas fizinis aktyvumas 8 Kraujo spaudimas Oro užterštumas Neteisėti vaistai 9 Tabakas Geležies trūkumas Nesaugus seksas 10 Cholesterolis Nesaugus vanduo Geležies trūkumas 11 Alkoholis Nesaugus seksas Užterštumas švinu 12 Mažai vaisių ir daržovių Užterštumas švinu Vaikų seksualinis išn.
World Health Day themes 2009 2007 2008 2010
Kodėl urbanizacija ir Subalansuota tarpţinybinė sveikatos politika aktyviai dalyvaujant bendruomenėms gali pagerinti gyventojų sveikatą ir padidinti saugumą. sveikata? Pirmą kartą ţmonijos istorijoje dauguma Ţemės gyventojų gyvena miestuose ir šie skaičiai nuolat auga. Nors miestai siūlo gyventojams daug patogumų, sveikatai ţalingų faktorių taip pat daugiau yra miestuose. Didėja netolygumai tarp gyventojų.
MOKSLINIO SVEIKATOS POLITIKOS PAGRINDIMO BŪTINYBĖ LIGOS IŠVENGIMAS VISAIS POŢIŪRIAIS EFEKTYVESNIS NEI IŠSIVYSČIUSIŲ LIGŲ GYDYMAS MOKSLIŠKAI ĮRODYTOS ŢINIOS APIE LIGŲ PRIEŢASTIS - GYVENSENA - POLITINĖ, EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ APLINKA - FIZINĖ APLINKA - SVEIKATOS SISTEMOS GALIMYBĖS ĮGYVENDINTI PREVENCINES PRIEMONES ANKSTYVA DIAGNOSTIKA EFEKTYVUS GYDYMAS IR REABILITACIJA VISUOTINIAI PRIEINAMA MEDICINOS PAGALBA PAKANKAMI RESURSAI - ŢMOGIŠKIEJI - FINANSAI EFEKTYVI VADYBA
Ţmogaus sukelta oro tarša per paskutinius 40 metų išaugo 70% Rezultate kylanti vidutinė pasaulinė oro temperatūra (IPCC 2007). Didţiausi teršėjai Europoje yra energijos gamintojai ir transportas (EEA 2007). Europos Sąjungoje transporto emisijos iki 2030 metų išaugs 50%, lyginant su 2000 m. (EEA 2007).
Šiltnamio dujos šildo Ţemę Todėl vidutinė globali vidutinė Ţemės paviršiaus temperatūra per paskutinius 100 metų pakilo 0.74 C (IPCC 2007). 21-ojo amţiaus pabaigai yra prognozuojamas pakilimas 2.3-6 C (IPCC 2007).
Klimato pakitimo efektai jau pastebimi Europoje Karščio bangos Potvyniai Sausros Didėjanti oro tarša Vandens trūkumas, nesaugus maistas Parazitų plitimas Naujos ligos Visa tai veikia ţmogaus sveikatą ir gerovę.
Binge drinking
Alcohol state revenue and economic loss In 2005 from alcohol taxes came into state budget 1,9 billion crowns, which was 18% from state income Direct alcohol related economic loss due to injuries and morbidity estimated by EC was in Estonia 10,6-13,2 billion crowns
2008 2013 m. augančios tabako produkcijos kainos toliau lems rūkančiųjų (tiek vyrų, tiek moterų) skaičiaus maţėjimą šalyje. Tikimasi, jog iki 2013 m. jis nukris beveik 32 proc. lyginant su 2008 m. (Euromonitor International)
FINBALT Kasdien rūkančių 20-64 metų amţiaus Lietuvos gyventojų dalis (proc.) 1994-2008m. 60 50 40 43,3 47,3 48,5 51,2 43,7 39,4 43,4 38,8 % 30 20 10 0 15,8 12,5 12,8 14,2 14,5 14,9 9,4 6,3 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 Vyrai Moterys
Mūsų biznio pagrindas vidurinės mokyklos moksleiviai Lorillard document Aug 1978 BATES 03537131-03537132
1982-83 m. tabako gaminių kainos stipriai pakilo, užkirsdamos kelią 600,000 paauglių pradėti rūkyti 420,000 iš tų kurie nepradėjo rūkyti būtų buvę PM rūkoriai Mes patyrėme neproporcingai didelę žalą. Mums nereikia, kad tai pasikartotų. Philip Morris USA Sept 1987 BATES 2022216179/6180
Kasdien rūkiusių vyrų dalis (%) 1998-2008 m., atsiţvelgiant į išsilavinimą 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 47 59 55 55 50 52 50 49 50 44 41 41 35 32 26 21 22 1998 2000 2002 2004 2006 2008 25 0 Nebaigt.vid. Vidurinis Aukštasis
Skurdas įvairiose valstybėse Gyvenančių ţemiau skurdo ribos vaikų procentas Source: UNICEF Innocenti Research Centre, Child poverty in rich countries
Įsidėmėkite Jungtinės Tautos ir jos organizacijos, fondai ir programos tokios kaip UNICEF, PSO, JTVP, PMP, JTGF per metus išleidžia apie 5 milijardus JAV dolerių padėdami neturtingoms pasaulio valstybėms tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, sanitarija, žemės ūkis ir aprūpinimas maisto produktais. Tai sudaro 81 JAV centą skaičiuojant vienam Žemės gyventojui. Tačiau vien 1997 metais pasaulio vyriausybės išleido apie 804 milijardus JAV dolerių karinėms reikmėms t.y. 135 JAV dolerius vienam žmogui.
Pasaulio sveikatos organizacija PSO būstinė Ţenevoje www.who.int PSO Europos regiono biuras: Kopenhaga, 8 Scherfigsvej, DK 2100, Danija, www.euro.who.int PSO biuras Lietuvoje: Vilnius, 33 Vilniaus g-vė, LT 01506, www.sam.lt yra išėjimas į PSO Lietuvoje
PSO Europos regiono biuras