ÞIV INFEKUOTØJØ SOCIALINIO TINKLO PALAIKYMO ASPEKTAI

Transcription

1 3428 Sveikatos mokslai Nr.5 VISUOMENËS SVEIKATA eismo traumatizmà, pavyko ávairiose pasaulio ðalyse taikant Saugios bendruomenës programà [12], kurios veiklà kuruoja Pasaulio sveikatos organizacija. IÐVADOS 1. Eismo saugos stiprinimui Klaipëdos mieste buvo efektyviai vykdytos saugios aplinkos kûrimo/ inþinerinës priemonës bei ástatyminës priemonës (áskaitant jø vykdymo kontrolæ). 2. Eismo traumatizmo maþinimui Klaipëdos mieste vis dar nepakankamai dëmesio skirta ðvietimo, mokymo priemonëms. 3. Ágyvendinant Klaipëdos miesto saugaus eismo gerinimo programà, daugiau dëmesio ir lëðø reikëtø skirti pirminei prevencijai, ðvietimo/mokymo priemoniø ágyvendinimui. Literatûra 1. Peden M. et al. World report on road traffic injury prevention. Geneva: WHO, Mohan D., Tiwari G et al. Road traffic injury training manual. Geneva: WHO, Sethi D., Racioppi F., Baumgarten I., Vida P. Injuries and violence in Europe: why they matter and what can be done. Copenhagen: WHO Regional Office for Europe Pless I.B., Towner E. Practitioners and policy-makers. In Aynsley-Green A. et al (eds). Unintentional injury in childhood and adolescence. London: Bailiere Tindall 1997: Pless, B. Road traffic injury prevention BMJ 2004; 328: Demografijos metraðtis Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Mirties prieþastys Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Strukcinskiene B, Martinkenas A, Towner E, Janson S, Andersson R. Traffic injury mortality in children in transitional Lithuania a longitudinal analysis from 1971 to Acta Paediatr 2008; 97(3): Strukcinskiene B. Unintentional injury mortality trends in children and adolescents over 35 years in Lithuania. Int J Inj Control Safe Promot 2008; 15(1): Strukèinskienë B., Griðkonis S.Valstybinës traumatizmo profilaktikos programos analizë Lietuvos vaikø ir paaugliø eismo traumø prevencijos aspektu. Sveikatos mokslai, 2009; 4: Binder S., Runge J. W. Road safety and public health: a US perspective and the global challenge. Inj Prev 2004; 10(2): Svanstrom L. International Safe Community movement. Present status and prospects for future development. Safe Communities Conference. Reykjavik, Iceland, Abstracts: 22. ROAD TRAFFIC INJURY PREVENTION IN KLAIPEDA Birutë Strukèinskienë, Sigitas Griðkonis Summary Key words: road traffic injury, road safety, injury prevention. Road traffic injuries are among the main causes of death globally. The survey on traffic injury prevention and road safety measures at municipality level in Klaipeda was conducted. For this study, the content analysis of Klaipeda Municipality documents from was used. The study results showed that in Klaipeda for road safety effective safe environment creation/engineering measures, along with legislation and enforcement are used. Anyway, for traffic injury prevention still insufficient measures of teaching and education are used. For implementation of Klaipeda City Road Safety Promotion Program more attention should be paid to primary prevention, teaching/education. These interventions as well need better financial support. Correspondence to: birutedoctor@hotmail.com Gauta ÞIV INFEKUOTØJØ SOCIALINIO TINKLO PALAIKYMO ASPEKTAI ASTA KIAUNYTË, ILONA DARGYTË Klaipëdos universiteto Sveikatos mokslø fakultetas Raktaþodþiai: ÞIV infekuotieji, stigma, diskriminacija, socialinis tinklas, socialinis palaikymas. Santrauka ÞIV infekuotieji patiria psichologinius, fizinius bei socialinius pokyèius, vykstanèius jø gyvenime. Ðiame straipsnyje siekiama atskleisti ÞIV infekuotøjø socialinio palaikymo emociná, informaciná, instrumentiná aspektà, gaunamà neformaliame ar formaliame tinkle. Pristatoma ÞIV infekuotøjø stigmos ir diskriminacijos visuomenëje bei socialinio tinklo palaikymo teorinë analizë. Tyrimas atliktas taikant kokybinius duomenø rinkimo ir apdorojimo metodus. Tyrimo imtá sudarë 10 ÞIV infekuotøjø, kurie lankosi Klaipëdos priklausomybës ligø centro (KPLC) Anoniminiame konsultaciniame kabinete (AKK) ir Klaipëdos miesto asociacijoje Pozityvus gyvenimas. Kokybinio Adresas susiraðinëti: Asta Kiaunytë, el. p.: kiaunyt @yahoo.com

2 VISUOMENËS SVEIKATA Sveikatos mokslai Nr tyrimo analizë atskleidë, jog susilpnëja ÞIV infekuotøjø emocinis, instrumentinis, informacinis palaikymas neformaliame socialiniame tinkle, taèiau sustiprëja formalaus socialinio tinklo palaikymas. Anoniminiame konsultaciniame kabinete ÞIV infekuotiesiems suteikiamas geras emocinis, informacinis bei instrumentinis palaikymas, taèiau dël visuomenës stigmatizuojanèio poþiûrio ir diskriminacijos ÞIV infekuotieji atsisako dalyvauti savipagalbos grupëse, teikianèiose emociná ir informaciná palaikymà. ÞIV infekuotieji retai naudojasi Pasitikëjimo telefonu konsultacijomis dël specializuotos psichologinës pagalbos stokos. ÁVADAS ÞIV (þmogaus imunodeficito virusas) yra susijæs ne tik su sunkiomis pasekmëmis sveikatai, bet ir su nemaþai socialiniø ir psichologiniø problemø, su negatyviomis visuomenës nuostatomis. ÞIV palieèia infekuotøjø ne tik fiziná, bet ir psichologiná, socialiná gyvenimà. Gyventi su ÞIV infekcija tai ne tik bûti infekuotam ir kovoti su infekcija, bet ir gyventi visuomenëje su socialiniu ÞIV infekuotojo statusu [21]. Jausdami baimæ ir kanèià, nerimà ir depresijà, kaltës jausmà, uþsikrëtusieji jauèia ir visuomenës diskriminuojantá spaudimà. Diskriminacija pasireiðkia asmens tiesioginiø teisiø paþeidimu, stigmatizacija atsiskleidþia netiesiogiai - per paplitusá visuomenëje negatyvø poþiûrá. Kai stigma iðreikðta aiðkiai, ji gali þenkliai daryti átakà aplinkiniø elgesiui. Nematoma stigma gali bûti kruopðèiai slepiama nuo aplinkiniø, baiminantis jø reakcijos. Nematomà stigmà turi ÞIV infekuotieji, kurie, vengdami visuomenës reakcijos, slepia ligà nuo aplinkiniø [8]. Stigmatizacija gali pasireikðti skirtingai: ignoruojant þmogaus arba grupës þmoniø reikmes, taip pat ir psichologinës arba fizinës þalos panaudojimu [18]. Stigma, susijusi su asmens sveikatos problemomis, visuomenës poþiûriu, paprastai asocijuojasi su tomis ligomis, dël kuriø kalti patys þmonës. ÞIV infekuotiems asmenims yra svarbus socialinis palaikymas ið juos supanèios aplinkos. Socialinis palaikymas yra apibûdinamas kaip siekimas socialinio tinklo nariø paremti asmenis ar þmoniø grupes, tenkinti jø poreikius, susijusius su sveikatos apsauga, aprûpinimu darbu, asmens socialine ir emocine gerove [1-3]. H. Kim, M. Stoner socialiná palaikymà apibrëþia kaip abipusá ryðá arba tam tikrø asmeniniø iðtekliø pasikeitimà tiek formaliuose, tiek neformaliuose santykiuose [7]. Socialinis palaikymas atlieka socialinio tinklo ir socialiniø santykiø funkcijà. Pagal turiná socialinis palaikymas skirstomas á emociná, informaciná, instrumentiná (materialiná) [14]. Emocinis palaikymas yra realus kito asmens gebëjimas jautriai iðklausyti, suprasti ir stengtis padëti. Informacinis socialinis palaikymas apibrëþiamas kaip tinkamø þiniø, patarimo ar informacijos teikimas. Instrumentinis socialinis palaikymas apima praktinæ pagalbà, tai gali bûti transportavimas, prieþiûra ar materiali pagalba [7]. Socialiná palaikymà asmuo gali gauti socialiniame tinkle. P. Seed paþymi, jog tinklas yra ryðiø tarp taðkø sistema ar modelis, kuris turi ypatingà reikðmæ tiems, kurie yra átraukti [15]. Socialinis tinklas tai þmogaus socialiniø santykiø sistema, komunikaciniai socialinio komplekso ryðiai, sudaryti ið mazgø ir juos jungianèiø jungèiø. Mazgai ðiame tinkle atskiros socialinio darinio asmenybës, o jungtys tai santykiai tarp asmenybiø [4, 23]. Socialinis tinklas skirstomas á dvi dalis tinklo dydá ir pasitenkinimà bendravimu. Tinklo dydis tai þmoniø, teikianèiø socialiná palaikymà, skaièius. Pasitenkinimas bendravimu apibûdina pasitenkinimà gaunamu socialiniu palaikymu: ar þmogus jauèiasi kitø vertinamas kaip asmenybë, ar jis jauèiasi suprastas ir iðgirstas [17]. Ne visi ryðiai teikia palaikymà. Socialinis palaikymas neámanomas be socialinio ryðiø tinklo, taèiau asmuo, turintis daugybæ ryðiø, gali jaustis neturintis palaikymo [12]. Socialiná tinklà sudaro dvi pagrindinës kategorijos: pirminis ir antrinis socialinis tinklas. Pirminis tinklas neformalus, jo þmones sieja natûralûs tarpusavio santykiai, atliekamos funkcijos bei vaidmenys. Pirminio tinklo ryðiai nëra specialiai organizuojami. Antrinis socialinis tinklas formalus, viskas, kas jame vyksta, sukuriama ir organizuojama þmoniø iniciatyva [5]. ÞIV infekuotieji, taip pat jø draugai ir ðeimos susiduria su sudëtinga, fragmentiðka ir neretai neþinoma socialiniø paslaugø suteikimo sistema [19], nors ávairiapusis socialinis palaikymas yra organizuotas ÞIV infekuotiems asmenims formaliame socialiniame tinkle. Þalos maþinimo programø profilaktinës priemonës orientuotos á informacijos sklaidà, steriliø adatø bei ðvirkðtø, medicininiø priemoniø platinimà, juridiná tarpininkavimà. Emociná, informaciná palaikymà ÞIV infekuotiems asmenims yra siekiama suteikti savipagalbos grupës organizuotoje veikloje, Pasitikëjimo telefonu konsultacijose. Ðio straipsnio tikslas analizuoti ÞIV infekuotøjø socialinio tinklo palaikymo aspektus. TYRIMO METODIKA Tyrimas buvo atliekamas taikant kokybinius duomenø rinkimo ir apdorojimo metodus, nes kaip sistemingu, nestruktûrizuotu atvejo ar individø grupës, situacijos ar ávykio tyrimu natûralioje aplinkoje, siekiama suprasti

3 3430 Sveikatos mokslai Nr.5 VISUOMENËS SVEIKATA tiriamuosius reiðkinius bei pateikti interpretaciná, holistiná jø paaiðkinimà [6]. Remiamasi simboline interakcine paradigma, kai tyrëjui reikia paþinti simbolinæ prasmæ per kalbà, per sàveikos dalyviø supratimà. Kokybinis tyrimas atliktas 2009 m. spalio - lapkrièio mën. Tyrimo imtá sudarë 10 ÞIV infekuotøjø, kurie lankosi Klaipëdos priklausomybës ligø centro (KPLC) Anoniminiame konsultaciniame kabinete (AKK) ir Klaipëdos miesto asociacijoje Pozityvus gyvenimas. Respondentams buvo paaiðkintas tyrimo tikslas bei gautas sutikimas bendradarbiauti. Tyrimo duomenø surinkimui buvo panaudotas nestruktûrizuotas interviu, kai numatomas tik bendras apklausos planas. Interviu metu buvo pateikti atviri klausimai arba pateikta tema, kuria praðoma pasisakyti. Nestruktûrizuoto interviu metodo stiprioji pusë yra jo lankstumas ir artimumas empirinei realybei bei galimybë aprëpti poþiûriø ávairovæ, reiðkiniø daugiamatiðkumà. Interviu klausimai suformuluoti taip, kad bûtø galima tirti ÞIV infekuotøjø stigmà ir diskriminacijà, socialinio tinklo palaikymo transformacijas bei socialinio tinklo realaus palaikymo aspektus. Tyrimo duomenø apdorojimui buvo panaudotas turinio (content) analizës metodas, kuriuo buvo siekiama tyrimo duomenis susisteminti bei apibendrinti. Surinkta informacija iððifruota, koduota, ieðkant prasminiø vienetø, ir kategorizuota. TYRIMO REZULTATAI Kategorija: ÞIV infekuotøjø stigma ir diskriminacija. Visuomenës stigmatizuojantá poþiûrá á ÞIV infekuotuosius respondentai ávardijo kaip neigiamas nuostatas ðios socialinës rizikos grupës atþvilgiu, nenoru bendrauti ir neigiamà darbdaviø poþiûrá. Daþnai susiduriu su nuomone, kad ÞIV infekuotas bûtinai turi bûti narkomanas arba asocialus asmuo [3V]. Dauguma þmoniø mano, kad ÞIV galima uþsikrësti tiesiog bûnant ðalia infekuoto þmogaus, já lieèiant [4V]. Praradau darbà, buvau priverstas pakeisti gyvenimà ið esmës, apriboti save dël daugelio dalykø [5V]. (Respondento kodas: skaièius rodo respondento eilës numerá pagal 10 tiriamøjø sàraðà, raidë lytá (M moteris, V vyras). Nenoras bendrauti su ÞIV infekuotaisiais pagrástas klaidingomis nuomonëmis apie viruso plitimo bûdus, daþnai darbinantis asmuo nutyli apie savo sveikatos bûklæ, bijodamas diskriminacijos ir atstûmimo. Visuomenëje vyrauja nuomonë, kad ÞIV infekuotieji uþsitarnavo tai savo kvailu elgesiu [18]. Stigma ir diskriminacija turi neteisingà poþiûrá á þmogø arba þmoniø grupæ, pavyzdþiui, ÞIV infekuotøjø darbdaviø atleidimas dël ÞIV teigiamo statuso arba kai kuriø medicininiø paslaugø atsakymas [22]. Interviu metu iðryðkëjo dvi subkategorijos ðeimos poþiûryje á ÞIV: gëda ir atstûmimas. Mano tëvai, brolis stengiasi nesinaudoti tais paèiais valgymo árankiais, indais, naudojasi skirtinga patalyne, rankðluosèiais ir kitais higienos prieþiûros daiktais [4V]. Pradþioj buvo kaþkoks ávykis, panika, chaosas, ðeimoj problemos buvo pradþioj, nes galvojo, kad man jau AIDS, kol neapsiskaitai [6V]. Norëèiau gyventi pas mamà, bet ji manæs nepriima, gyvenu mûsø buto rûsyje [9V]. Pradedama ðalintis infekuoto ðeimos nario, nes artimieji nëra pakankamai informuoti apie ÞIV infekcijà. Kai kuriais atvejais ÞIV infekuotøjø atsisako ðeimos, su jais nutraukiami vedybiniai santykiai, juos iðkeldina ið namø, santykiuose su jais naudoja fizinæ prievartà, net uþmuða [18]. Stigma ir diskriminacija gali iððaukti ÞIV infekuotojo depresijà, neviltá, savo vertës sumaþëjimà. Kai kada stigmos ir diskriminacijos bijoma labiau, negu paties susirgimo pasekmiø [22]. Sveikatos prieþiûros ástaigø darbuotojø poþiûryje á ÞIV akcentuojama baimë ir panieka. Sulaukiau neigiamo poþiûrio poliklinikoje ir ligoninëje. Neávertino kaip þmogaus, asmenybës. Ið personalo vienas kitas geras þmogus. Ligoninëje gydytojas man sakë, kad manæs gydyti nereikia, juk vis tiek greitai mirsiu [2V]. Greitoji pagalba atveþë mane á ligoninæ, bet ten manæs nepaguldë, nors turëjau aukðtà temperatûrà ir dideles gilias þaizdas kojose, liepë ateiti kità dienà [4V]. Baimæ sveikatos prieþiûros ástaigose lemia tai, kad ðiø ástaigø darbuotojai yra rizikos grupëje uþsikrësti ÞIV infekcija dël savo profesijos ypatybiø. Panieka yra vienas diskriminacijos bûdø, kuris itin þeidþia paslaugø besikreipiantá ÞIV infekuotà asmená, taip skatinant slëpti savo ÞIV statusà. Pasaulinë praktika parodë, kad visuomenëje, kur nesilaikoma þmogaus teisiø, kur þmonës atsisako testuotis dël ÞIV, nesikreipia pagalbos, konsultacijø, gydymo ir palaikymo, bijodami susidurti su diskriminacija, gydymo paslapties nesilaikymu ir kitø teisiø paþeidimu, ÞIV epidemijos augimas visuomet daug didesnis [22]. Kategorija: asmenø, uþsikrëtus ÞIV, socialinio tinklo palaikymo transformacijos. Pasak V. Stankûnienës ir kt. [16], þmogaus priklausymas pirminei grupei yra vienas svarbiausiø saugumo uþtikrinimo ðaltiniø. Ðeima yra unikalus ir savo esme neiðnykstantis socialinis darinys, nes aprëpia visà spektrà ne tik atskiro þmogaus, bet ir visos visuomenës egzistavimà. Individo saugumas viena ið ðeimos funkcijø. G. Navaièio ir kt. nuomone [10], viena ið svarbiausiø ðeimos funkcijø yra jos nariø psichologinë, socialinë, ekonominë tarpusavio parama. Apklausos rezultatai parodë, kad uþsikrëtus ÞIV infekcija, sumaþëja neformalaus socialinio tinklo emocinis palaikymas ðeimoje, iðplëstinëje ðeimoje, tarp draugø bei kolegø,

4 VISUOMENËS SVEIKATA Sveikatos mokslai Nr susilpnëja pirminis natûraliø santykiø socialinis tinklas. Mano tëvai mirë, o brolis nebendrauja su manimi, neatsako á telefono skambuèius, kai jam skambinu, pradëjau lankytis pas psichologà [1M]. Kai draugams pasakiau, kad esu infekuotas, dauguma jø nusisuko, bet kiti atëjo pas mane [5V]. Anksèiau bendravau su kai kuriais pusbroliais ir pusseserëmis, bet dabar nebendrauju, jie nenori, nes þino, kad esu infekuotas ÞIV [9V]. ÞIV infekuotøjø formalus socialinis tinklas padidëja specialistø palaikymo pagalba. Respondentai, praradæ neformalø emociná palaikymà ið ðeimos nariø, giminaièiø, draugø ir kolegø, daugiau bendrauja su specialistais. Tyrimo metu atsiskleidë jø noras bendrauti su specialistais neoficialiai, ypaè ÞIV infekuotuosius emociðkai / psichologiðkai palaiko socialiniai darbuotojai. Jie teikia pirminá socialiná palaikymà ir padeda atkurti ðeimos nariø socialinius ryðius bei konstruoja palaikymà platesniame socialiniame kontekste. Kai pradëjau dirbti savanoriu, bendrauju su daug socialiniø darbuotojø, mano gyvenimas tapo ádomesnis, turiningesnis, að galiu padëti kitiems ÞIV infekuotiesiems [1M]. Dabar daþnai bendrauju su socialine darbuotoja, AIDS centro ir ðeimos gydytoja [8V]. ÞIV infekcija daþnai paveikia þmones, kurie turi maþai artimø draugø ir ðeimos nariø [24]. Psichologinës pagalbos reikðmë ÞIV infekuotøjø gyvenimo kokybei susijusi su geresniu problemø sprendimo ágûdþiø ugdymu bei pasitikëjimu medicininiø paslaugø teikëjais, bièiuliðku bendravimu su slaugytojais savanoriais [13]. Kategorija: infekuotøjø ÞIV socialinio tinklo realaus palaikymo aspektai. Kai kurie ÞIV infekuotieji slepia savo reikmes ir baimes, kad artimieji nuo jø nusisuks, nepraðo pagalbos, bijodami iðgirsti atsakymà. Bûna, kai ðeimos nariai skundþiasi: Jeigu mes bûtume þinojæ..., kada suþino, jog nesuteikë savo artimui pagalbos, kuri buvo reikalinga [20]. Labiausiai man padëjo bendravimas su vaikais, anoniminio konsultacinio kabineto metadono programos socialinë darbuotoja, kolegos darbe [1M]. Daugiausia pergyvenau vienas, iðsinuomavau pigø gyvenamàjá plotà, nes tëvai materialiai nepadëjo, bet labiausiai man padëjo bendravimas su sau lygiais þmonëmis, su ÞIV infekuotaisiais [3V]. Man padëjo draugai, traukë mane ið namø, veþë prie jûros, bendravo, jauèiau jø supratimà [4V]. ÞIV infekuotøjø ne tik sumaþëja emocinis palaikymas ðeimoje, be to, respondentai pastebi silpnà informaciná ir instrumentiná palaikymà neformaliame socialiniame tinkle. Formalaus socialinio tinklo individualø emociná palaikymà suteikia þalos maþinimo Anoniminio konsultacinio kabineto darbuotojai. Kabinete suteikiamas geras informacinis bei instrumentinis palaikymas ten dirbanèiø socialiniø darbuotojø, Pozityvaus gyvenimo asociacijos, vienijanèios ÞIV infekuotus þmones, savanoriø. Apklaustieji iðskyrë AIDS kabinetà kaip gerà informacinio ir instrumentinio palaikymo ðaltiná. Á ligoninæ pas mane atëjo ið Pozityvaus gyvenimo savanoris, kuris bendraudavo su manimi Anoniminiame konsultaciniame kabinete [3V]. Anoniminiame konsultaciniame kabinete pasikeièiau ðvirkðtus, man ten davë binto, vaistø kojø þaizdoms gydyti, paskambino á reabilitacijos centrà, uþregistravo, nes noriu mesti narkotikus [4V]. AIDS kabinete man pasakë, kad reikia eiti á Teritorinæ ligoniø kasà, kad bûèiau socialiai apdraustas ir galëèiau atsigulti á ligoninæ, ten man paëmë kraujà testui ar ÞIV neperëjo á AIDS [7V]. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø vartojimo þalos maþinimo programos tai ástaigos ar organizacijos patvirtintos programos, kuriø vykdymo metu ðvirkðèiamàsias narkotines ir psichotropines medþiagas vartojantiems asmenims ir jø partneriams teikiamos nemokamos (adatø / ðvirkðtø keitimas, sveikatos mokymas ir ðvietimas, siekiant maþinti rizikingà elgesá ir t. t.) paslaugos [9]. Asmenys, kuriems diagnozuotas ÞIV, yra draudþiami valstybës lëðomis, taigi jiems prieinamas visas paketas sveikatos draudimo apmokamø sveikatos prieþiûros paslaugø [11]. Silpnas emocinis ir informacinis palaikymas suteikiamas Pasitikëjimo telefonu linijoje, taèiau palaikymo ÞIV infekuotieji ið tarpusavio pagalbos grupiø negauna. Paskambinau ir pasakiau, kad esu infekuotas ir man reikia psichologinës pagalbos, bet ji man nebuvo suteikta. Kità dienà nuneðiau konsultantams knygø apie ÞIV/AIDS [2V]. Lietuvos AIDS centro telefono linijoje galëjau gauti atsakymus á mano klausimus [8V]. Nenoriu vieðai rodytis grupëje dël pasmerkimo ir apkalbø, nenoriu bûti atpaþintas [9V]. ÞIV infekuotøjø kompleksiðkas palaikymas socialiniame tinkle ið dalies sudaro galimybæ gauti medicinines, psichologines, socialines paslaugas, skatinanèias klientà ir jo ðeimà gyventi savarankiðkai. IÐVADOS 1. Patiriant ÞIV infekuotiesiems visuomenës stigmà ir diskriminacijà, ðios grupës asmenys gyvena sàlyginai uþdarà gyvenimà, juos sunku pasiekti ir suteikti reikiamà socialiná palaikymà. ÞIV infekuotieji socialiná palaikymà ið dalies gauna neformaliame bei formaliame socialiniame tinkle. Dël informacijos stokos, stigmos ir diskriminacijos ÞIV infekuotieji daþnai yra atstumiami ðeimos nariø, draugø bei kolegø neformaliame tinkle. Ypaè reikalingas ÞIV infekuotøjø formalus socialinis palaikymas, realizuojamas per Þalos maþinimo programas

5 3432 Sveikatos mokslai Nr.5 VISUOMENËS SVEIKATA bei suteikiamas Pasitikëjimo telefonu konsultacijø ar savipagalbos grupiø veiklos metu. 2. Kokybinis tyrimas atskleidë, kad susilpnëja ÞIV infekuotøjø neformalus socialinis tinklas, esant silpnam ðeimos emociniam, informaciniam, instrumentiniam palaikymui, kai tuo tarpu formalaus socialinio tinklo palaikymas iðsipleèia. Þalos maþinimo Anoniminiame konsultaciniame kabinete ÞIV infekuotiesiems suteikiamas geras emocinis, informacinis bei instrumentinis palaikymas, taèiau dël visuomenës stigmatizuojanèio poþiûrio ir diskriminacijos ÞIV infekuotieji atsisako dalyvauti savipagalbos grupëse, teikianèiose emociná ir informaciná palaikymà. Trûksta specializuotos psichologinës pagalbos Pasitikëjimo telefonu konsultacijø metu, todël ÞIV infekuotieji retai naudojasi arba visai nesinaudoja Pasitikëjimo telefonu konsultacijomis. Tyrimo rezultatai parodë silpnà emociná ir instrumentiná medicininiø ástaigø palaikymà, taèiau AIDS kabinetà apklaustieji iðskyrë kaip gerà informacinio palaikymo ðaltiná. Literatûra 1. Andraðiûnienë M. Socialinio darbo terminø þodynëlis. Vilnius, Barker R. L. The Social Work Dictionary. Washington, DC: NASW press Cohen S., Gottlieb B. H., Underwood L. G. Social Relationships and Health. Social support Measurement and Intervention. Oxford University Press Ferligoj A., Hlebec V. Evaluation of Social Network Measurement Instruments. Social Networks 1999; 21: Gvaldaitë L., Ðvedaitë B. Socialinio darbo metodai. Vilnius: Socialiniø darbuotojø rengimo centras, Kardelis K. Moksliniø tyrimø metadologija ir metodai. Ðiauliai: Lucilijus, Kim H., Stoner M. Burnout and Turnover Intention among Social Workers: Effects of Role Stress, Job Autonomy and Social Support. Administration in Social Work 2008; 32(3): Liubinienë V. Kultûra ir visuomenë. Kaunas: Technologija, LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 5 d. Ásakymas Nr. V-584 Dël narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø þalos maþinimo programø vykdymo tvarkos apraðo patvirtinimo, Þin., 2006; Navaitis G., Stonienë L., Pileckaitë - Markovienë M. ÞIV infekcija uþsikrëtusiøjø nuteistøjø ðeiminiai ryðiai. Socialinis darbas, 2006; 5(1): Paslaugø ÞIV infekuotiesiems, sergantiems AIDS ir narkotikø vartotojams prieinamumas Lietuvoje. Nevyriausybiniø organizacijø ir ekspertø koalicija Galiu gyventi. Vilnius, Pearlin L., Mullan J, Semple S., Skaff M. Caregiving and The Stress Process: An Overview of Concepts and Their Measures. Gerontologist 1990; 30: Pileckaitë Markovienë M., Stonienë L. ÞIV infekuotøjø, esanèiø laisvës atëmimo vietose, gyvenimo kokybës ypatumai. Ugdymo psichologija, 2004; 13: Richman J. M., Rosenfeld L. B., Hardy C. J. The Social Support Survey: An Initial Validation Study of a Clinical Measure and Practice Model of the Social Support Process. Research in Social Work Practice 1993; (3): Seed P. Introducing Network Analysis in Social Work. London, Jessica Kingsley Stankûnienë V., Jonkarytë A., Mikulionienë S., Mitrikas A., Maslauskaitë A. Ðeimos revoliucija? Iððûkiai ðeimos politikai. Vilnius, Zeller Meg H., Modi Avani C. Predictors of Health-Related Quality of Life in Obese Youth. Division of Behavioral Medicine and Clinical Psychology, Cincinnati Children s Hospital Medical Center, University of Cincinnati College of Medicine, Cincinnati, Ohio, Obesity 2006; 14: Алексеева Д. В., Алексеева Е. Т. Информационные компании по ВИЧ/СПИДу. Новосибирск, Брант Л., Блэллок А., Поскел Н. Сборник рекомендаций по социальному сопровождению ВИЧ инфицированных (кейс-менедмент). Москва, Гифорд А., Гонсалес В. Преодолевая барьеры. Москва, Литвиненко В. Основы самопомощи. Киев, Мацуура К., Пиот П. ВИЧ/СПИД и права человека. Молодежь в действии. Москва, Перре М., Бауманн У. Клиническая психология. Санкт- Петербург: Питер, Турик Е., Недилько Л. Люди и ВИЧ. Киев, ASPECTS OF SOCIAL NETWORK SUPPORT OF HIV - IN- FECTED Asta Kiaunytë, Ilona Dargytë Summary Key words: HIV infected, stigma, discrimination, social network, social support. This article should reveal the emotional, informational and instrumental aspect of social support of HIV infected. Such support is accessible either in an informal or in a formal network. Theoretical analysis of HIV infected stigma, discrimination in society and social network support is presented in the article. The investigation was performed applying qualitative data collecting and processing methods. The investigation sampling composed 10 HIV infected individuals that constantly visited Anonymous Consulting Room of Klaipeda Addictive Disorders Centre and Klaipeda Association A Positive Life. The quantitative research analysis revealed that a positive HIV answer fundamentally changes the lives of HIV infected individuals, they start feeling the deficiency of emotional, informational and instrumental support and the demand for a social support. Stigmatization makes impact both on availability of services and support and on emotional state of an individual. Emotional, instrumental and informational support of HIV infected becomes weaker in an informal social network, but formal support of a social network becomes stronger. In Anonymous Consulting Room HIV infected are provided good emotional, informational and instrumental support, but due to stigma and discrimination HIV infected refuse to participate in self aid groups providing emotional and informative support. Due to the deficiency of a specialised psychological support HIV infected seldom use Trust Telephone consultations. Correspondence to: kiaunyt @yahoo.com Gauta